Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai).

D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. S. civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jos naudai iš D. D. priteista 600 Eur (šeši šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiosios I. S. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nuspręsta pripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš D. D. nukentėjusiajai 1 391,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 50 ct) už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

D. D. išlaidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo gynėjas, paslaugoms apmokėti, atlyginimo iš valstybės lėšų nuspręsta nepriteisti.

D. D. patirtų išlaidų už konsultacinės išvados parengimą ir privataus specialisto dalyvavimą baudžiamojoje byloje iš nukentėjusiosios I. S. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

- nukentėjusios I. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu;

- priteisti nuteistojo D. D. naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto iš viso 5285,62 Eur (penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 62 ct) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-429-1165/2024 ir ikiteisminio tyrimo metu;

- priteisti D. D. naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto visas papildomas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus;

- apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis D. D. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, prašo jį išteisinti. Taigi, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina, tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

9. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas D. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl D. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus.

11. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti išsamūs ir ištirtų įrodymų visuma pagrįsti motyvai, su kuriais skundą nagrinėjantis aukštesnis teismas sutinka, todėl jų motyvacijos nekartoja. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. D. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visuma.

13. Asmens kaltei padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti išimtinai tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais (kaip nagrinėjamu atveju kairės pusės sprando raiščių patempimas), būtina įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesuteikiant nė vienam iš bylos įrodymų prioritetinės reikšmės. Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). ???Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017, 2K-26-1073/2023).

14. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad nuteistasis D. D. 2022 m. spalio 30 d., apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ranka sudavė smūgį nukentėjusiajai I. S. į galvą, padarydamas jai kairės pusės sprando raiščių patempimą, tokiu būdu I. S. nežymiai sutrikdė sveikatą.

15. Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija savo kaltę, nurodo, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas šiems skundo argumentams nepritaria.

16. Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, D. D. kaltės nepripažino. Neigė, kad sudavė smūgį nukentėjusiajai. Jo teigimu, išlipęs iš automobilio žodinio konflikto metu nuo nukentėjusiosios I. S. ir J. B. stovėjo apie 3–4 metrų atstumu, šalikelėje. Tai yra teisiamajame posėdyje D. D. paaiškino, kad sankryžoje įvykus konfliktinei situacijai (nuteistojo teigimu, jo žmona sankryžoje buvo priversta staigiai stabdyti jos vairuojamą automobilį „Volvo“ dėl staiga į sankryžą dideliu greičiu įvažiavusio BMV automobilio), jis iš automobilio išlipo pažiūrėti dėl staigaus automobilio stabdymo pradėjusių verkti vaikų, atsidarė automobilio šonines kairės pusės ir domėjosi vaikais, tuo metu iš automobilio BMW prie jo prišoko du asmenys – nukentėjusioji ir J. B., kurie ėmė jam diktuoti Kelių eismo taisykles, tuo metu jis stovėjo apie 3–4 metrų atstumu nuo jų, šalikelėje, prasidėjo konfliktas, kurio metu buvo daug necenzūrinių žodžių, minėtiems asmenims sakė nesikeikti prie jo vaikų, po to jis prisegė vaikams diržus ir sėdo į automobilį, prie nukentėjusiosios ir J. B. automobilio priėjęs nebuvo. Liudytoja apklausta nuteistojo sutuoktinė E. D. taip pat tvirtino, kad pravažiavę sankryžą jie sustojo pažiūrėti dėl staigaus stabdymo ėmusių verkti vaikų. Tokią nuteistojo poziciją teisėjų kolegija vertina kritiškai, o liudytojos E. D. parodymus, kaip siekį savo sutuoktiniui padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

17. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad tokia D. D. pasirinkta pozicija nebuvo nuosekli, kadangi po įvykio į jo sodybą atvykusiems pareigūnams paklausus, ar jis ką tik su kažkuo konfliktavo, D. D. patvirtino išlipęs pasiaiškinti, kas ir kodėl jiems „užkišo“ mašiną, tai yra kaltinamasis (tuo metu) nurodė būtent siekį išsiaiškinti, kodėl kitas automobilis jiems užkirto kelią, o ne patikrinti verkiančių vaikų. Kaip teisingai nustatė apylinės teismas, būtent tokią versiją patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojo J. B. parodymai, kurie nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad žodinis konfliktas tarp jų bei kaltinamojo (tuo metu) kilo būtent prie jų automobilio BMW, taip pat nukentėjusiosios įvykio vietoje daryta fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad automobilio „Volvo“ visos durelės uždarytos, išskyrus dešinės pusės keleivio vietos, tai yra būtent tos, kurioje sėdėjo kaltinamasis, priekinės durelės. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, nuotraukos darymo data telefone fiksuota 2022 m. spalio 30 d. 10.20 val., o ROIK duomenys patvirtina, kad būtent šiuo laiku nukentėjusioji skambino Bendrajam pagalbos centrui (fiksuota skambučio pradžios data ir laikas –10.20 val.), o pokalbio pradžioje girdimi ir vyriški balsai. Minėtos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad žodinis konfliktas tarp šalių visgi vyko prie automobilio BMW, kurio metu nukentėjusioji, paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, kad ką tik vyriškis, su kuriuo sukonfliktavo dėl Kelių eismo taisyklių, jai trenkė į galvą. Tuo tarpu D. D. neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajai. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai vadovaujasi nukentėjusiosios I. S. parodymais, kadangi jie yra akivaizdžiai prieštaringi. Su tokia nuteistojo pozicija teisėjų kolegija taip pat nesutinka.

18. Nors apeliaciniame skunde menkinami nukentėjusiosios parodymai bei jų įrodomoji galia, tačiau iš byloje esančių nukentėjusiosios I. S. parodymų matyti, kad ji viso proceso metu iš esmės nurodė tuos pačius D. D. atžvilgiu jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus, tai yra, kad jai buvo suduotas vienas smūgis į galvos sritį. Nukentėjusiosios duoti parodymai nuo pat pradžių savo esme buvo nuoseklūs, neprieštaringi, nekito, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl šių parodymų nepatikimumo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti apylinkės teismo teisiamajame ištirti ir įvertinti įrodymai.

19. ROIK duomenyse užfiksuota, kad 2022 m. spalio 30 d. 10.20 val. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi I. S., kuri nurodė, kad ką tik jai trenkė per galvą iš matymo pažįstamas asmuo, su kuriuo sukonfliktavo dėl Kelių eismo taisyklių, pokalbio metu minėtas asmuo iš įvykio vietos išvyko (1 t., b. l. 10–13). 2022 m. spalio 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad I. S. analogiškai tvirtino, jog apie 10.15 val. nepažįstamas vyras konflikto, kilusio dėl Kelių eismo taisyklių, metu dešine ranka pataikė jai į galvos sritį (pakaušį) ir sukėlė fizinį skausmą, o taip pat paaiškino, kad nepažįstamas vyras tai padarė konflikto metu norėdamas suduoti jos draugui J. B., o apklausos, vykusios 12.07 val.–12.36 val., metu pareiškėja nurodė, kad minėtas vyras mosavo rankomis norėdamas suduoti jos draugui J., tačiau jam spėjus pasitraukti, nepažįstamas vyras dešinės rankos dilbiu sudavė jai į galvos sritį ir sukėlė fizinį skausmą, įvykis truko maždaug dvi minutes, atvykę medikai jai sužalojimų nenustatė, šiuo metu jai svaigsta galva, ją pykina, todėl po apklausos vyks į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 27–30). Liudytojais apklausti policijos pareigūnai L. M. ir R. U. taip pat patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą pagal pranešimą pranešėja I. S. paaiškino, jog važiuodama su savo draugu (tai yra J. B.), kuris vairavo automobilį, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į gatvių sankirtą su (duomenys neskelbtini) gatve, iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) gatve atvažiavęs „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, – E. D., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo vyriškis, pradėjo reikšti nepasitenkinimą, išlipusi iš automobilio BMW I. S. norėjo paaiškinti situaciją, tačiau išlipęs keleivis, kaip vėliau paaiškėjo – D. D., pradėjo konfliktuoti, elgtis agresyviai ir trenkė ranka jai į galvos sritį ir sukėlė fizinį skausmą, po konflikto D. D. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad I. S. skundėsi galvos skausmu ir svaigimu, todėl į įvykio vietą buvo iškviestas Greitosios medicinos pagalbos ekipažas, kuris apžiūrėjęs I. S., į gydymo įstaigą jos nesivežė. Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio taip pat patvirtino, kad iš „Volvo“ išlipusiam nuteistajam ir priėjus prie jo vairuojamo BMW automobilio galinio kairio sparno, jis taip pat išlipo iš automobilio, prasidėjo stiprus konfliktas, kuris kilo dėl Kelių eismo taisyklių, D. D. mosikavosi rankomis, nuo jo liudytojas kelis kartus atsitraukė, kad nesulauktų smūgio, tuomet iš automobilio išlipo nukentėjusioji, pastaroji atsistojo tarp jo ir D. D., nugara į jį, o veidu į kaltinamąjį (tuo metu), kuris jai trenkė ranka į viršugalvį.

20. Šių aptartų įrodymų visuma, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, teisėjų kolegijai neleidžia netikėti nukentėjusiąja, minėtais liudytojais ir nesivadovauti jų parodymais, kurie yra nuoseklūs viso proceso metu, vienas kitą papildantys ir neprieštaraujantys, logiški ir aiškūs bei tarpusavyje sutampantys.

21. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad įvykio dieną, tai 2022 m. spalio 30 d., nukentėjusioji nuvyko į gydymo įstaigą, kur jai buvo konstatuotas kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas (2 t., b. l. 60–61).

22. Nukentėjusiajai I. S. padaryto sveikatos sutrikdymo faktas ir mastas yra nustatytas specialisto išvadoje. 2022 m. spalio 31 d. 11.25 val. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 2404/2022(02) (toliau – Specialisto išvada) I. S. konstatuotas kairės pusės sprando raiščių patempimas, išsivystęs, tikėtina, nuo smūgio į viršugalvį, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis, o taip pat konstatuota, kas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 94–96). Teisiamojo posėdžio metu specialistė M. K. šią išvadą patvirtino, davė paaiškinimus. Specialistė posėdžio metu pažymėjo ir tai, kad tokio pobūdžio sužalojimas, koks nustatytas nukentėjusiajai, asmeniui griūvant nepadaromas, atsižvelgiant į tai specialistė paneigė liudytojos E. D. teiginius apie tai, jog galimai nukentėjusioji susižalojo pati, įvykio metu „tampydamasi“ ar dėl staigaus stabdymo, kai susidūrimas tarp automobilių netgi neįvyko.

23. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Specialisto išvada iš esmės patvirtina pirmiau aptartus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą ir šių įrodymų pagrindu apylinkės teismo padarytą pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis (tuo metu) padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – vieną kartą ranka sudavė smūgį I. S. į galvą, o jo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai kaltinime nurodytus padarinius – kairės pusės sprando raiščių patempimą, kuris, kaip nurodė specialistė M. K., remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

24. Kaltinamojo (tuo metu) gynėjas bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pateikė 2023 m. gruodžio 19 d. teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0105/23, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai nebuvo padarytas koks nors sužalojimas, nes tai atmetė kompiuterinės tomografijos tyrimas. Čiuopiant nustatytas sprando apatinėje dalyje paravertebraliai minkštųjų audinių volelis nevertintinas kaip sužalojimas, nes tai gali būti lėtiniai pakitimai kakle, bei nežinomas padarymo laikas. Jo priežastys gali būti įvairios: kaklo radikulopatija, ilgalaikis sėdėjimas prie kompiuterio, kaklo peršalimas ir kt. (3 t., b. l. 5–9). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu specialistas P. P. šią savo išvadą patvirtino. Atsižvelgdamas į šią išvadą, apylinkės teismas pažymėjo, kad nors VšĮ LSMUL Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog, be kita ko, apimtuose stuburo slanksteliuose aiškių lūžio linijų, dislokacijų nematyti, tačiau nukentėjusiajai rekomenduotas tausojantis režimas, poilsis, esant poreikiui analgetikai ar vietiniai tepalai, o būklei blogėjant – kreiptis į Skubios pagalbos skyrių, iš ko galima spręsti, jog nukentėjusioji po analizuojamo įvykio praėjus penkioms valandoms nuvykusi į gydymo įstaigą iš tiesų skundėsi juntamais skausmais galvos ir kaklinės dalies srityse.

25. Aukštesnis teismas vertina, kad šios aukščiau išdėstytos 2023 m. gruodžio 19 d. teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0105/23 pateiktos prielaidos yra kategoriškai paneigtos 2022 m. spalio 31 d. 11.25 val. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 2404/2022(02), o sistemiškai vertinant baudžiamosios bylos duomenų visumą – nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo gynybinė versija prieštarauja surinktiems įrodymams, todėl laikytina neobjektyvia ir atmestina.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų daro išvadą, kad Specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, juos sistemiškai vertinant su liudytojų parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę, patvirtinančią, kad D. D. pirmiau nurodytu laiku ir vietoje ranka sudavė smūgį I. S. į galvą, padarydamas kairės pusės sprando raiščių patempimą, tokiu būdu sukėlė I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

27. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apylinkės teismo išvadai, kad byloje nustatytos ir aukščiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, jog D. D. veikė netiesiogine tyčia. Vadovaujantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nepaisant to, kad D. D. tarp jo ir nukentėjusiosios bei liudytojo J. B. iškilusio žodinio konflikto metu ėmė smurtauti prieš nukentėjusiąją, nesiekdamas nežymiai sutrikdyti jos sveikatos, vis dėlto, ranka suduodamas smūgį I. S. į gyvybiškai svarbią vietą – galvą D. D. suprato, kad jo veiksmai yra pavojingi ir gali nukentėjusiajai sukelti įvairaus masto sveikatos sutrikdymą, ir nors savo veikos padarinių nedetalizavo ir nenorėjo nežymiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatos, tačiau sąmoningai leido tokiems savo veiksmų padariniams atsirasti.

28. Išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu dar kartą įvertintų įrodomųjų bylos duomenų visuma patvirtina, jog D. D. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmetamas.

30. Priėmęs tokį procesinį sprendimą, aukštesnis teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nebepasisako.

31. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės bei civilinių ieškinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

32. Skirdamas nuteistajam D. D. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 ir 61 straipsnių nuostatų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai. Įvertinus tai, kad nuteistasis, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, dirbantis, savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, byloje nenustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, taip pat įvertinus veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistajam buvo skirta viena iš švelnesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. Šios bausmės terminas nustatytas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistajam parinkti įpareigojimai, kurie darys teigiamus pokyčius nuteistojo elgsenai. Spręsti, kad nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

33. Nesant pagrįstų abejonių dėl nuteistojo D. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą bei dėl priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių buvimo, nėra pagrindo nesutikti ir su šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti išsprendimu.

34. Apeliaciniu skundu bei apeliacinės instancijos teismui pateiktu prašymu taip pat buvo prašoma iš valstybės D. D. priteisti proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, patirtas bylą nagrinėjant ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos, o taip pat apeliacinės instancijos teisme pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Be to, apeliaciniame skunde prašoma priteisti nuteistojo D. D. naudai iš nukentėjusiosios I. S. proceso išlaidas už konsultacinės išvados parengimą ir privataus specialisto dalyvavimą pirmosios instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, lieka galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti apelianto patirtas išlaidas tiek advokato paslaugoms apmokėti, tiek už konsultacinės išvados parengimą ir privataus specialisto dalyvavimą pirmosios instancijos teisme.

Dėl nukentėjusiosios patirtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Nukentėjusiosios I. S. atstovė advokatė Giedrė Subačiūtė-Dulinskienė pateikė apygardos teismui duomenis, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji patyrė 242,00 eurų dydžio išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti. Šis išlaidų dydis patvirtintas apygardos teismui pateiktu 2024 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymu (kopija).

36. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-128-489/2021).

37. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas. Įvertinus tai, kad nukentėjusiosios dalyvavimas, pasitelkiant atstovą, apeliaciniame procese yra viena iš nukentėjusiosios savo teisių gynimo procese formų, o nuteistojo apeliacinis skundas dėl nuteistojo išteisinimo šiam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra atmetamas, laikytina, kad nukentėjusioji turi teisę į minėtų išlaidų (ar jų dalies) atlyginimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių nuteistojo sunkią turtinę padėtį, taip pat į protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, jog prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma ? 242,00 eurai už suteiktas advokatės paslaugas apeliacinės instancijos teisme laikytina proporcinga, todėl prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo D. D. priteisti I. S. naudai 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) proceso išlaidų, patirtų advokatės paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.