Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-429-1165/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-08-01Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-12-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-08-01
Bylos Nr.
1-429-1165/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41297-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Kaltinamasis
D. D.
Nukentėjusysis
I. S.
Advokatai
Artūras Andriukaitis, Giedrė Subačiūtė-Dulinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-429-1165/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41297-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,sekretoriaujant Kristinai Grikietytei-Guobienei, Vidai Dambrauskienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Blum,kaltinamajam D. D. ir jo gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,nukentėjusiajai I. S. ir jos atstovei advokatei Giedrei Subačiūtei-Dulinskienei,specialistams M. K. ir P. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio vadovu, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. D. 2022 m. spalio 30 d. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ranka sudavė smūgį I. S. į galvą, padarydamas kairės pusės sprando raiščių patempimą, ir sukėlė I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais D. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis D. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. su žmona vyko į sodą (duomenys neskelbtini) g. Važiavo (duomenys neskelbtini) g. automobiliu „Volvo“, važiavo apie 30 km/ val. greičiu, ir iš (duomenys neskelbtini) g. staiga išlėkė juodas automobilis „BMW“. Kadangi minėtas automobilis staigiai stabdė, mano, kad važiavo dideliu greičiu. Dėl to jo sutuoktinė, kuri vairavo automobilį, turėjo staigiai stabdyti. Automobilis „BMW“ pavažiavo atgal, kad jie pravažiuotų. Jo vaikai nuo stabdymo ėmė verkti, todėl jis išlipo pažiūrėti, ar jiems viskas gerai. Atsidarė automobilio šonines kairės pusės, žiūrint iš priekio perspektyvos, dureles ir domėjosi vaikais. Tuo metu iš automobilio „BMW“ prie jo prišoko du asmenys – nukentėjusioji ir J. B.. Jie stovėjo apie 3–4 metrų atstumu nuo jo, šalikelėje. Jie ėmė jam diktuoti Kelių eismo taisykles, prasidėjo konfliktas, kurio metu buvo daug necenzūrinių žodžių. Minėtiems asmenims sakė nesikeikti prie jo vaikų, bet jie nekreipė dėmesio ir toliau jį plūdo. Tuo metu sėdėjo automobilyje. Po to, jis prisegė vaikams diržus ir sėdo į automobilį. Vienas vaikas, jam įlipus į automobilį, atsisėdo jam ant kelių. Prie nukentėjusiosios ir J. B. automobilio priėjęs nebuvo. Neigia, kad sudavė smūgį nukentėjusiajai. Jos beveik nematė. Po įvykio, konfliktui pasibaigus, nuvažiavo į sodą dirbti ūkio darbus. Baigiantis įvykiui, negirdėjo, kad nukentėjusioji būtų sakiusi, jog kvies policiją. Viso įvykio metu jo sutuoktinė sėdėjo automobilyje ir viską stebėjo. Jie abu ramino vaikus, kurie verkė. Atvykęs į sodą, išgėrė skardinę alaus. Tai buvo apie 11 val. Prieš tai alkoholio nevartojo. Gal kažkiek ir buvo išgėręs, bet jautėsi blaivus. Iki šio įvykio nukentėjusiosios ir J. B. nepažinojo. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Dėl vaikų patirto streso kreipėsi į medikus. Tokie duomenys į bylą nepateikti, nes nenori į situaciją įtraukti vaikų. Sode vaikus nuramino. Jam ir sutuoktinei nebuvo jokių kaklo patempimų, žymių nuo saugos diržų taip pat nebuvo likę.

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. su draugu, vardu J., važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. Sukdami į (duomenys neskelbtini) g., pamatė automobilį iš kairės ir sustojo. Staigaus stabdymo nebuvo, į sankryžą įvažinėjo lėtai. Po to pavažiavo atgal ir praleido minėtą automobilį, kad jis galėtų toliau važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve. Pravažiuojančiame automobilyje matė vyrą, kuris labai gestikuliavo rankomis. Po to, pasukę į kairę, pamatė, kad iš minėto automobilio išlipo vyras, kuris ėjo link jų. Jų automobiliai stovėjo netoliese. Jos draugas taip pat išlipo paklausti, kas nutiko. Draugas stovėjo prie atidarytų vairuotojo durelių. Tuo metu D. D. jau buvo prisiartinęs prie jų automobilio, prie jo galinio sparno. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kuriam automobiliui buvo pirmumas važiuoti. Prasidėjus konfliktui, išlipo ir ji, nes galvojo, kad jai pavyks nuraminti konfliktą. Apėjo aplink automobilį, atsistojo tarp D. D. ir J., ties vairuotojo durelių galine dalimi. Iš abiejų pusių buvo pavartota daug necenzūrinių žodžių. Kaltinamasis neklausė jos aiškinimų, kad esant lygiareikšmei sankryžai, galioja dešinės rankos taisyklė. Jis ją perrėkė, kelis kartus rėkė: „ar norite nužudyti mano vaikus?“ ir daug necenzūrinių žodžių. Kaltinamasis daug gestikuliavo. Nei ji, nei jos draugas negestikuliavo. Tuomet jai buvo suduotas smūgis į galvą. Jei gerai prisimena, smūgis buvo suduotas į kairę galvos pusę, į pakaušį. Suduota buvo, jei gerai prisimena, dešine ranka, tačiau nematė, kuria jos dalimi, nematė rankos pozicijos. Tuo metu į D. D. buvo atsisukusi veidu, nes jam bandė aiškinti situaciją, stovėjo nuo jo maždaug rankos atstumu. Nežino, ar smūgis jai galėjo būti suduotas netyčia, bet jo gestikuliavimas buvo agresyvus. Gavusi smūgį, ji susiėmė už galvos ir pasitraukė nuo vyrų. Pasakė, kad kvies policiją. Tai išgirdęs, D. D. pasakė, kad jam „p... (necenzūrinis žodis)“. Momentinis smūgis buvo baisus, jai skaudėjo galvą ir buvo šokas. Iškvietusi pareigūnus, jiems nurodė, kad gavo smūgį į galvą iš nepažįstamo vyro. Tuo metu D. D. nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo. Ji užfiksavo jo automobilio valstybinius numerius, juos nufotografavo. Nors kitų asmenų D. D. automobilyje nematė, bet kadangi jis išlipo iš keleivio pusės, automobilį kažkas turėjo vairuoti. Kad automobilyje buvo mažametis vaikas, pamatė nuotraukoje, kurią padarė. Gana greitai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Jiems papasakojo, kas įvyko, maždaug tas pačias aplinkybes. Tuomet jie nuvažiavo į sodų bendriją. Prašo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą. Įvykio metu juto fizinį skausmą. Po to jai pasireiškė nerimas, nemiga. Po įvykio keitėsi automobilio valstybinius numerius, nes kaltinamasis jai pasirodė labai agresyvus, jai buvo labai baisu, nes jis važinėja į tą pačią sodų bendriją. Jis ją labai išgąsdino, iki šiol jai neteko patirti smurto. Dėl nemigos į medikus nesikreipė, nors ji ir nepraėjo, tačiau šiuo metu galimai tam turi įtakos nėštumas. Pas medikus po šio įvykio važiavo dėl kaklo traumos, nes tos pačios dienos vakarą jai pradėjo skaudėti. Kreipėsi į VšĮ LSMU Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Medikai ją apžiūrėjo, atliko tyrimus – rentgeną ar tomografo tyrimą, ir pasakė, kad yra stuburo kaklinės dalies pažeidimas. Rekomendavo apsirišti kaklą skara ar elastiniu bintu, kadangi ji negalėjo pasukti galvos. Porą dienų rišosi kaklą namuose turimu elastiniu bintu. Medikai taip pat apžiūrėjo jos galvą, bet išorinių sužeidimų nebuvo matyti. Buvo guziukas, jį apžiūrėjo, bet ar tai užfiksuota dokumentuose, negali atsakyti. Skausmą kaklo srityje juto 3 ar 4 dienas, o po to jis praėjo. Dėl psichologinių ar emocinių nusiskundimų į medikus nesikreipė. Gėrė vitaminus nervinei sistemai, tačiau pirkimo kvitų neturi. Šis įvykis apribojo jos kasdienę veiklą, jautė diskomfortą, negalėjo pasukti galvos, todėl sukinėjosi visu korpusu. Prieš tai jokio diskomforto kaklo srityje nejuto, galvos skausmų neturėjo ir į medikus nesikreipė.

Papildomai apklausiama, nukentėjusioji nurodė, jog po įvykio skausmą juto neilgai, bet padarinius jaučia iki šiol – jai pradeda skaudėti kaklą, staiga, be priežasties. Neprisimena, kad būtų sakiusi, jog skausmą juto kelias dienas. Iki įvykių nusiskundimų dėl kaklo skausmo, netaisyklingos laikysenos neturėjo. Kartą turėjo eismo įvykį, kai įvažiavo automobilis. Tai buvo 2018 ar 2019 metais, tada kreipėsi dėl kaklo traumos. Tai buvo vienkartinis apsilankymas gydymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) sveikatos centre.

Liudytoja E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. tarp 10 ir 11 val. važiavo su šeima į sodybą, esančią sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo apie 30 km/ val. greičiu. Važiavo (duomenys neskelbtini) g., kai iš šalutinio keliuko staiga iššoko automobilis „BMW“ ir staigiai stabdė. Negali pasakyti, koks buvo jų važiavimo greitis, taip pat nežino, ar ant kelio buvo likusios stabdymo žymės. Kad išvengtų susidūrimo, ji taip pat staigiai stabdė savo vairuotą automobilį. Buvo su saugos diržais, stabdant juto tam tikrą įtampą kakle. Jų automobiliai nesusitrenkė. Vaikai išsigando, pradėjo verkti. Matė, kad kitame automobilyje sėdėjo vyras ir moteris. Vairavo vyras. Matėsi iš lūpų, kad buvo sakomi necenzūriniai žodžiai, skėsčiojo rankomis. Jai taip pasirodė, tačiau necenzūrinių žodžių negirdėjo. Kai automobilis „BMW“ atsitraukė, juos praleisdamas, jie pravažiavo. Kadangi vaikai verkė, ji sustojo kairės pusės šalikelėje ir vyras išlipo raminti vaikų. Tuo metu prie jų automobilio priėjo minėti asmenys ir tęsė necenzūrinius žodžius. Tuo metu vyras toliau ramino vaikus, buvo šalia automobilio. Jie tęsė konfliktą, plūdo ją ir sutuoktinį necenzūriniais žodžiais, bandė aiškinti Kelių eismo taisykles, kad yra dešinės pusės taisyklė. Vyras, nuraminęs vaikus, jiems pasakė: „ką darote, vaikai sėdi automobilyje“, prašė nesikeikti, tačiau jie į tai nereagavo. Jos sutuoktinis atsisukęs jiems taip pat replikavo. Vyras buvo prie galinių dešinės pusės automobilio durelių. Jos buvo atidarytos, todėl ji viską girdėjo ir matė, atsisukusi stebėjo iš automobilio. Priekinės dešinės pusės durelės buvo uždarytos. Negali pasakyti, ar matė visus asmenis, ar tik kažkurias jų kūno dalis. Savo sutuoktinį matė pro galinio vaizdo dešinės pusės veidrodėlį. Po to kaltinamasis sėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Konfliktas buvo žodinis. Negirdėjo, kad minėti asmenys kvietė policiją, ir nebuvo dėl ko jos kviesti. Jos sutuoktinis konflikto metu nebuvo pasitraukęs nuo automobilio, jis vis įlįsdavo į automobilio saloną, matė jo rankas, kurios vis įlįsdavo į automobilį. Minėti asmenys nuo jos sutuoktinio stovėjo 3–4 metrų atstumu. Negirdėjo, kad moteris būtų skundusis, kad patyrė traumą dėl staigaus stabdymo. Moters elgesys buvo neadekvatus, todėl apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog galimai ji pati susižalojo tampydamasi. Nukentėjusioji nebuvo apsiverkusi, tai matė. Policijos pareigūnai atvyko į jų sodybą, jiems taip pat sakė, kad vyko žodinis konfliktas. Pareigūnai taip pat minėjo, kad buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir apžiūrėta nukentėjusioji. Tuo metu, kai įvyko konfliktas, jos sutuoktinis buvo blaivus. Alkoholį vartojo atvažiavęs į sodybą. Sodyboje jį vartojo maždaug po valandos, nes nežinojo, kad atvyks policija. Ji atvažiavo maždaug po valandos.

Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate, ėjo vyriausiojo patrulio pareigas. Liudytojui nurodžius, kad jis neprisimena įvykio (duomenys neskelbtini) k. aplinkybių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas nutarė pagarsinti liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno liudytojas parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. 10.24 val. gavo pranešimą iš Kauno apskr. OVS budėtojo, kad ką tik pranešėjai trenkė per galvą iš matymo pažįstamas asmuo, su kuriuo sukonfliktavo dėl kelių eismo taisyklių. Tą dieną dirbo kartu su kolega vyr. patruliu R. U.. 2022 m. spalio 30 d. 10.35 val. atvyko (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja I. S. su draugu J. B., kuris vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. S. paaiškino, kad iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) gatve atvažiavęs „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdė, automobilį vairavo moteris, šalia jos sėdėjęs vyriškis pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Išlipusi iš automobilio I. S. norėjo paaiškinti situaciją, tačiau išlipęs keleivis, kaip vėliau paaiškėjo, – D. D., pradėjo konfliktuoti, elgtis agresyviai ir trenkė ranka jai į galvos sritį, sukėlė fizinį skausmą. Po konflikto D. D. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. I. S. skundėsi galvos skausmu, iškvietė GMP. Atvykus GMP ekipažui, apžiūrėjus I. S., į gydymo įstaigą nesivežė. Tada su kolega nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur kieme buvo D. D. ir E. D.. Jie paaiškino, kad kilo žodinis konfliktas su „BMW“ važiavusiais vyru ir mergina, konfliktas kilo dėl to, kad jie privertė staigiai stabdyti automobilį ir jų vaikai, kurie važiavo kartu, labai išsigando. D. D. pasakė, kad „BMW“ automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio, todėl jo žmona staigiai stabdė. D. D. neigė, kad sudavė I. S., parodė, kad tarp jų buvo tik žodinis konfliktas. D. D. alkoholio matuokliu nustatytas 0.78 prom. girtumas. Į klausimą, ar matė ant I. S. vizualiai matomų kūno vietų kokius nors sužalojimus, pvz. paraudimą, mėlynę, nubrozdinimą, žaizdą, patinimą ir t.t., atsakė, kad nematė. Iš pradžių I. S. negalėjo nurodyti smūgių skaičiaus, sakė, kad jai sudavė į galvą su ranka. Į kurią tiksliai galvos sritį sudavė, nedetalizavo, nenurodė. Vėliau, kai jis jai uždavė klausimą dar kartą, I. S. atsakė, kad sudavė vieną kartą. I. S. jam ranka neparodė, į kurią kūno vietą jai buvo suduotas smūgis, bet jis matė, kad medikai jai apžiūrėjo galvos viršugalvį. Matė, kad I. S. buvo susijaudinusi. I. S., E. D. ir J. B. blaivumas nebuvo tikrintas, nes nekilo įtarimų dėl jų neblaivumo, tačiau šios aplinkybės tiksliai neprisimena dėl praėjusio laiko tarpo. Automobiliuose „BMW“ ir „Volvo“ vaizdo registratorių nepastebėjo. D. D. elgėsi ramiai, natūraliai. Jiems atvykus į sodybą, vaikai žaidė kieme, vaikščiojo, jokio įtarimo, kad jie būtų nukentėję, jam nesukėlė. Kai pranešė, kad bus užrašomi duomenys apie vaikus, forminamas įvykis, D. D. išreiškė nepasitenkinimą, sakė, kad rašys pareiškimą, kad nieko neįvyko. E. D. stovėjo su D. D., jos reakcija buvo panaši, tačiau ką tiksliai ji sakė, neprisimena (1 t., b. l. 78–81).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad šiuos parodymus prisimena iš dalies. Juos duodamas, buvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, sakė tiesą. Procesiškai turėtų pažymėti, jei įvykio vietoje būtų užfiksuotos stabdymo žymės. Kaip buvo šį kartą, ar jos apskritai matėsi, negali pasakyti. Į įvykio vietą vyko dėl galimo eismo įvykio, jeigu gerai prisimena aplinkybes. Eismo dalyviams buvo neaiški situacija, ar kelias buvo šalutinis, ar ne. Ten nėra kelio ženklų, reikia vadovautis dešinės rankos taisykle. Objektyvių smurto požymių fiksuota nebuvo. Neprisimena, ar nukentėjusioji iš karto prašė medikų pagalbos. Iš ko sprendė, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, taip pat neprisimena. Įvykio vietą fiksavo tyrėjai.

Liudytojas R. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje, ėjo vyriausiojo patrulio pareigas. Prisimena įvykį (duomenys neskelbtini) k., kai nepraleidus automobilio, įvyko konfliktas. Gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) k. įvyko konfliktas, vienas automobilis nepraleido kito, susistumdė ir kažkas nukentėjo, vienas kitam turėjo pretenzijų kažkokiam vyrui dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Išlipus aiškintis, susistumdė ir trenkė. Ar susistumdymas buvo abipusis, ar trenkimas buvo vieno kažkurio asmens, neprisimena. Kiek prisimena, vaikinas su mergina turėjo pretenzijų, prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Nuvyko konflikte dalyvavusių asmenų adresu. Kieme rado vyrą ir moterį. Aiškinosi aplinkybes, buvo nustatytas neblaivumas, išklausė paaiškinimus, dėl ko įvyko konfliktas. Asmuo neneigė, kad dalyvavo konflikte, bet nepripažino, kad mušė. Asmuo atrodė agresyvokas, nelabai norėjo bendrauti, „iššaukiančiai save vedė“. Galimai, sužalojimų vizualiai nesimatė. Nepastebėjo, negali pasakyti.

Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas nutarė pagarsinti liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. 10.24 val. gavo pranešimą iš Kauno apskr. OVS budėtojo, kad ką tik pranešėjai trenkė per galvą iš matymo pažįstamas asmuo, su kuriuo sukonfliktavo dėl Kelių eismo taisyklių. Tą dieną dirbo kartu su kolega vyr. patruliu L. M.. Pokalbio metu vyras pasišalino su automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laukia pareigūnų įvykio vietoje. GMP nereikia. 10.35 val. atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja I. S. bei kartu važiavęs jos draugas su automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – J. B.. I. S. paaiškino, kad važiuodama su savo draugu, kuris vairavo automobilį, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g., įvažiavęs į gatvių sankirtą su (duomenys neskelbtini) gatve, iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) gatve atvažiavęs „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, – E. D., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo vyriškis, pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Išlipusi iš automobilio „BMW“ I. S. norėjo paaiškinti situaciją, tačiau išlipęs keleivis, kaip vėliau paaiškėjo, – D. D., pradėjo konfliktuoti, elgtis agresyviai ir trenkė ranka jai į galvos sritį ir sukėlė fizinį skausmą. Po konflikto D. D. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. I. S. skundėsi galvos skausmu ir svaigimu, todėl į įvykio vietą buvo iškviestas GMP ekipažas. Atvykus GMP ekipažui, apžiūrėjus I. S., į gydymo įstaigą nesivežė. Nurodžius kryptį, link kur nuvažiavo „Volvo“ automobilis, jis pastebėtas (duomenys neskelbtini) g. Kieme buvo rastas D. D. ir E. D., kurie paaiškino, kad kilo žodinis konfliktas su „BMW“ važiavusiais vyru ir mergina, dėl to, kad privertė staigiai stabdyti automobilį ir jų vaikai, važiavę kartu, labai išsigando. Pasak D. D., automobilis „BMW“ išvažiavo iš šalutinio kelio, siekdamas išvengti eismo įvykio, „Volvo“ vairavusi jo žmona staigiai stabdė. Vyras neneigė, kad išlipęs žodžiu konfliktavo, tačiau kartu su žmona teigė, kad jokio fizinio kontakto nebuvo. D. D. alkoholio matuokliu nustatytas 0.78 prom. girtumas. Nematė vizualiai matomų I. S. sužalojimų. Ji nedetalizavo, nenurodė, kiek smūgių ir į kurią kūno vietą jai buvo suduota. Kiek prisimena, kalbėjo apie galvos sritį. Įvykio vietoje ji elgėsi ramiai. Jos ir J. B. neblaivumo netikrino, nes jie buvo blaivūs. I. S. nurodė, kad išorinių sužalojimų medikai nenustatė, ji atsisakė vykti į gydymo įstaigą, šio jos atsisakymo priežasčių nežino. Automobiliuose „BMW“ ir „Volvo“ vaizdo registratorių nepastebėjo, J. B. ir E. D. apie tai nieko nesakė. Negali pasakyti, ar buvo tikrintas E. D. blaivumas. Mano, kad buvo tikrintas, ir ji buvo blaivi. Sodyboje D. D. buvo suirzęs, nepatenkintas. Kai D. D. priėjo arti jų, jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, jam buvo nustatytas girtumas – 0.78 prom. Iki tol, kol jis nepriėjo, jam nesukėlė įtarimų, kad jis gali būti neblaivus. Vaikai nebuvo išsigandę, jie žaidė kieme, elgėsi ramiai, įprastai, jokių įtarimų, kad jie galėjo kažkokiu būdu būti nukentėję, nesukėlė, priešingu atveju būtų iškvietę Vaiko teisių specialistus. Kai nurodėte, kad bus užsirašomi duomenys apie vaikus, forminamas įvykis, D. D. nurodė, kad jei ana pusė turi pretenzijų, tai ir jie tada rašys pareiškimą, nes išgąsdino vaikus, kurie buvo mašinoje. D. D. buvo suirzęs, nepatenkintas. E. D. taip pat buvo suirzusi. Sužinojusi, kad kita pusė rašo pareiškimą, ji taip pat nurodė, kad ir ji turi jiems pretenzijų, nes vaikai išsigando (1 t., b. l. 84–87).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino. Patikslino, kad D. D. buvo nepatenkintas ir suirzęs dėl to, kad atvažiavo policija. Jo raminti nereikėjo. Nukentėjusioji ne iš karto prašė medikų pagalbos. Su ja bendraujant paklausė, ar reikalingi medikai. Tuomet ji atsakė, kad reikalingi, svaigsta galva. Įvykio vietoje grumtynių pėdsakų nesimatė.

Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. apie 10 val. jis su nukentėjusiąja išvažiavo iš namų (duomenys neskelbtini) g. ir važiavo į miestą, per (duomenys neskelbtini) g. Vyko automobiliu „BMW“. Jie truputį išlindo į gatvę. Iš kairės pusės atvažiavo automobilis. D. D. automobilis sankryžą pravažiavo pirmas, jie jį praleido. Jie važiavo labai atsargiai, staigaus jų automobilio stabdymo įvažiuojant į sankryžą nebuvo. Jų greitis buvo minimalus. Kitas minėtas automobilis buvo sidabrinės spalvos „Volvo“. D. D. buvo automobilio keleivis. Jis sustojęs ėmė skeryčiotis rankomis. Jie išsuko į kairę pusę ir pamatė, kad minėtas asmuo eina link jų. Sustojo, nes buvo įdomu, kodėl asmuo ėjo link jų. Kaltinamasis eidamas rėkavo ir mosikavosi rankomis, plūdosi įvairiais žodžiais, jo elgesys buvo neadekvatus. Matėsi, jog buvo agresyvus. Kaltinamasis priėjo prie automobilio galinio kairio sparno. Jis taip pat išlipo iš automobilio. Prasidėjo stiprus konfliktas, kuris kilo dėl Kelių eismo taisyklių. Kaltinamasis galvojo, kad automobilis, kuriuo jis važiavo, turėjo pirmumą. D. D. mosikavosi rankomis, nuo jo kelis kartus atsitraukė, kad nesulauktų smūgio. Tuomet iš automobilio išlipo nukentėjusioji. Ji atsistojo tarp jo ir D. D., nugara į jį, o veidu į kaltinamąjį. Kaltinamasis jai trenkė ranka į viršugalvį. Nukentėjusioji susiėmė už galvos ir pasakė, kad kvies policiją. Mano, kad tai nebuvo netyčinis, atsitiktinis smūgis, nes ir jam taikėsi kelis kartus, jis tiesiog atsitraukė, išvengė. Kaltinamajam buvo nė motais, ar vyrui, ar moteriai trenkti. Tąkart taikė ne jam, o nukentėjusiajai. D. D. pasakė: „man p... (necenzūrinis žodis) ta policija“. Neilgą laiką su kaltinamuoju pakonfliktavo ir jis nuėjo į savo automobilį. Jis (liudytojas) priėjo prie nukentėjusiosios pasižiūrėti. Ji buvo susiėmusi už galvos, skundėsi, kad jai skauda galvą, kaklą, kad negali pasukti galvos. Išorinių sužalojimų nebuvo, kraujo nebuvo. Kai atvyko policijos pareigūnai, kurie vėliau nuvažiavo iki kaltinamojo namų. Nukentėjusioji pareigūnams minėjo, kad jai skauda. Jie išvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai apžiūrėjo nukentėjusiąją. Jų automobilyje kartu jis nebuvo. Iš įvykio vietos nukentėjusioji į gydymo įstaigą vežama nebuvo, bet po to jis ją nuvežė į klinikų Skubios pagalbos skyrių. Gydytojai ją apžiūrėjo, bet negali pasakyti, ką konstatavo. Nukentėjusioji skundėsi skausmais, kad negali pasukti galvos. Jis matė tai, kad ji negalėjo pasukti galvos. Skausmas truko ilgą laiką, tačiau mobilizuota kaklo įtvaru nebuvo. Nukentėjusiajai medikai pasakė gerti vaistus nuo skausmo, jei labai pablogės. Jam žinoma, kad ji vartojo vaistus po įvykio, tačiau nežino, kokius. Nukentėjusioji nufotografavo kaltinamojo automobilio valstybinius numerius, tai buvo jau po suduoto smūgio. Suduotas smūgis paveikė nukentėjusiąją, ji iš pradžių stresavo, iki šiol bijo, kai reikia važiuoti pro tą vietą, jis turi ją lydėti. Pakeitė nukentėjusiosios automobilio valstybinius numerius, kad jai būtų drąsiau važiuoti. Automobilis, kuriuo važiavo tą dieną, priklauso nukentėjusiajai. Po šio įvykio ji negalėjo važiuoti net apsipirkti, bijojo vairuoti. Ar ji tuo metu dirbo, neprisimena. Prieš įvykį nukentėjusioji skausmais nesiskundė, į medikus dėl kaklo traumų, jo žiniomis, nesikreipė. Tuo metu buvo žiema, bet peršalę jie nebuvo. Įvykio metu D. D. matė pirmą kartą. Nemano, kad sustabdęs automobilį, prisidėjo prie konflikto.

Specialistė M. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad patvirtina 2022 m. spalio 31 d. specialisto išvadą. Nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Čiuopiant sprandą buvo jaučiamas skausmas kairėje pusėje, atsiduodantis į mentę. Čiuopiant sprando apatinėje dalyje paravertebraliai buvo jaučiamas minkštųjų audinių volelis, nueinantis iki kairio peties viršutinio paviršiaus vidurinės dalies. Buvo nustatyti skausmingi, riboti galvos ir sprando judesiai į kairę pusę. Minėtas volelis yra nemažas patinimas, kuris atsiranda, kai yra pažeidimas. Volelis yra reakcija į pažeidimą, į nervinių šaknelių dirginimą. Tai susitraukimas į skausmą. Jis yra čiuopiamas, rankomis galima užčiuopti aiškiai. Toks ryškus volelis dėl peršalimo nebūna. Gali būti raumenų įtempimas palei stuburą, bet jis nebus toks ryškus. Duomenų apie nukentėjusiosios netaisyklingą laikyseną nėra. Be to, nematė jokios patologijos iš dešinės pusės, tik kairėje. Medicininiuose dokumentuose iš klinikų buvo konstatuotas patempimas. Jis atsiranda nuo traumos. Apie netrauminį reiškinį duomenų neturėjo, raiščių patempimas atsiranda tik nuo traumos.

Papildomai apklausiama, išklausiusi liudytojos E. D. parodymų bei pasinaudojusi teise užduoti klausimus, specialistė nurodė, kad stabdant tiesiai, galva linksta į priekį ir atgal. Jeigu tokiu atveju yra pažeidimas, tai jis dažniausiai yra iš abiejų pusių. Mano, kad automobilis turėtų važiuoti apie 50 km/ val. greičiu, kad nuo staigaus stabdymo liktų liekamieji reiškiniai kaklo srityje. Bet turi būti labai staigiai stabdoma, kad pašoktų iš vietos ir sulaikytų diržas. Jei nėra diržo, žmogus „skrenda“ į stiklą ir būna kiti sužalojimai. Nuo staigaus stabdymo žymės nuo diržo kai kuriems asmenims lieka, tačiau kitiems – ne. Atmesti, kad nukentėjusioji susižalojo staigaus stabdymo metu, negalima, bet pagal sužalojimo lokalizaciją, tai mažai tikėtina. Jeigu automobilio smūgis būtų į šoninę dalį, tuomet prie staigaus stabdymo toks sužalojimas būtų labiau tikėtinas. Šiuo atveju, automobiliai nesusidūrė. Be to, toks sužalojimas nėra būdingas griuvimui. Kaklo raiščių patempimas griuvimo metu nepadaromas. Dažniausiai, kraujosruvos plaukuotoje galvos dalyje nelieka. Užduotyje pateikti duomenys jai abejonių nesukėlė, kad įvykis galėjo vykti 2022 m. spalio 30 d. Yra objektyvūs duomenys, kad po įvykio buvo kreiptasi į ligoninę. Nežymus sveikatos sutrikdymas konstatuotas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis. Tai yra, jei nėra duomenų, patvirtinančių, kad sveikatos sutrikdymas tęsėsi ilgiau kaip 10 dienų, bet koks sužalojimas, išskyrus lūžius, raiščių ar raumenų plyšimus, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nėra išskirta sužalojimų pagal kategorijas, kurie yra nežymūs. Raiščių patempimas yra sveikatos sutrikdymas, o ne fizinis skausmas. Fizinis skausmas yra tada, kai skauda, bet nėra nieko matomo ir apčiuopiamo. Jei nėra nieko apčiuopiamo, tai ir nerašo kaip pažeidimo. Šiuo atveju, buvo apčiuopiama. Volelio matavimų neatliko, nes pagal tarnybos vidaus taisykles, matavimai atliekami poodinėms kraujosruvoms, žaizdoms, nubrozdinimams. Patinimą matuoti gali, bet tai neprivaloma. Toks sveikatos sutrikdymas, suduodant smūgį ranka į viršugalvį, yra galimas, ypač kai nesitiki smūgio ir galva būna atsipalaidavusi.

Papildomai apklausiama 2024 m. gegužės 22 d. teisiamojo posėdžio metu specialistė nurodė, kad susipažinusi su papildomai pateiktais medicininiais dokumentais iš (duomenys neskelbtini) sveikatos centro, teigia, kad juose nurodyta diagnozė yra „tuščia“. Ją dažnai rašo ligoninėse tam, kad būtų apmokėjimas iš ligonių kasų. Diagnozė panaši į fizinio skausmo sukėlimą, tačiau nėra nieko objektyvaus, kas būtų panašu į kaklo ar raiščių patempimą. Fiksuotas tik skausmas, kuris yra subjektyvus. Liekamųjų reiškinių neliko. Nuo įvykio praėjo daugiau kaip 3 metai. Byloje nagrinėjamu atveju, diagnozė buvo konkretizuota, kad tai yra kairės pusės pažeidimas. Atlikus tomografinį tyrimą, gali būti, kad audinių pakitimų nustatyta nebuvo. Priklauso nuo to, kokiu režimu tomograma buvo daryta, ar jose labiau matomi kaulai, ar minkštieji audiniai. Be to, tomografijos rezultatai labai priklauso nuo to, kas rašo. Ji pati apčiuopos būdu nustatė, kad yra minkštųjų audinių patinimas, vienos pusės raiščiai, o tai yra būdinga sprando ar raiščių patempimui. Jeigu netgi nebūtų kreiptasi į ligoninę ar nebūtų atliktas tomografinis tyrimas, jos diagnozė būtų tokia pati. Minkštųjų audinių volelis yra uždegiminė reakcija dėl pažeidimo, skausmo ir receptorių dirginimo, kai raumuo susitraukia. Volelis yra uždegimo išraiška, jį gali sukelti patempimas. Minkštųjų audinių volelis gali būti ir netrauminis, bet duomenų apie jokias radikulopatijas nėra, tuo labiau, kad yra dokumentai, kad iš karto po traumos žmogus kreipėsi į ligoninę. Minkštųjų audinių volelis dažniausiai būna, jeigu dirba žmogus su kompiuteriniu, bet tai tik prielaidinis variantas, bet būna abipusiai ir nebūna, kad volai tokie aiškūs. Jeigu jis aiškiai užčiuopiamas, yra tempimas, labiau tai sieja su trauma. Volelis negali būti dėl to, kad pacientė netęsė gydymo dėl anksčiau patirto patempimo. Kai yra raiščių patempimas, audinių reakcijos išsivysto labai greitai, o šiuo atveju ankstesniuose medicininiuose dokumentuose nėra nieko objektyvaus.

Specialistas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo pateiktos išvados naujai gauti (duomenys neskelbtini) sveikatos centro medicininiai dokumentai nekeičia. Seniau patirta trauma nukentėjusiosios sveikatai įvykio metu atsiliepti negalėjo ir liekamųjų reiškinių iki 2022 m. likti negalėjo. Juose nėra požymių dėl kaklo raiščių patempimo, todėl tai kaip sužalojimas turėtų būti atmesta ir nevertintina. Po 2022 m. įvykio nukentėjusiajai buvo atlikta galvos tomografija, kuri apėmė ir kaklą. Ten parašyta, kad minkštieji audiniai be pakitimų. Ką čiuopė Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai, nežino. Jis volelių nerašo, nes jų negalima įvertinti. Volelis yra kažkoks sukietėjimas kakle, kuris gali atsirasti dėl ligų ar kitų priežasčių. Patempimas matytųsi atlikus tomografiją, aprašius jos duomenis radiologui. Jei radiologas rašo, kad nėra pakitimų, vadinasi, nieko nėra. Šiuo atveju, tomografijos aprašyme nurodyta, kad audiniai yra struktūriniai. Paravertebriniai audiniai yra šalia slankstelio. Ligoninėje nei gydytojas, nei tomografija nenurodė volelio. Tomografijos metu, jei volelis būtų stebimas, būtų aprašytas. Volelis gali būti ir trauminės kilmės, bet tai turi būti patvirtinta iš karto ligoninėje. Šiuo atveju, to nėra. Fizinis skausmas yra subjektyvus dalykas, todėl jo nevertina. 100 procentų parodo tik autopsija. Tomografija priklauso nuo jos apimties, nuo specialisto ir kompiuterinės įrangos. Šiuo atveju, ir galva, ir kaklas yra aprašyti.

2022 m. spalio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyr. patrulio L. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš „Volvo“ automobilio išlipęs vyriškis (D. D.) konfliktavo, agresyviai elgėsi ir trenkė I. S. ranka į galvos sritį, sukeldamas fizinį skausmą. Nustatyta, kad automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. D., su ja vykęs keleivis – D. D.. Automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini). D. D. paaiškino, kad žodžiu konfliktavo, tačiau fizinio kontakto nebuvo. D. D. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 0.78 promilės neblaivumas. D. D. paaiškino, kad „BMW“ važiavo vyras ir mergina (vairavo J. B., šalia buvusi keleivė I. S.), jis išvažiavo iš šalutinio kelio, todėl siekdama išvengti eismo įvykio, staigiai stabdė, dėl ko išsigando su jais važiavę vaikai (1 t., b. l. 9).

ROIK duomenyse užfiksuota, kad 2022 m. spalio 30 d. 10.20 val. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi I. S., kuri nurodė, kad ką tik jai trenkė per galvą iš matymo pažįstamas asmuo, su kuriuo sukonfliktavo dėl Kelių eismo taisyklių. Pokalbio metu minėtas asmuo iš įvykio vietos išvyko. Policijos pareigūnų R. U. ir L. M. atvykimo į įvykio vietą laikas: 10.35 val. Nusikalstamos veikos aprašymas: apie 10.15 val. nepažįstamas vyras sudavė vieną smūgį dešinės rankos dilbiu nukentėjusiajai į galvos sritį, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 10–13).

2022 m. spalio 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja nurodė, jog apie 10.15 val. nepažįstamas vyras konflikto, kilusio dėl Kelių eismo taisyklių, metu, norėdamas suduoti jos draugui J. B., dešine ranka pataikė jai į galvos sritį (pakaušį) ir sukėlė fizinį skausmą. Apklausos, vykusios 12.07 val.–12.36 val., metu pareiškėja nurodė, kad minėtas vyras mosavo rankomis norėdamas suduoti jos draugui J., tačiau jam spėjus pasitraukti, nepažįstamas vyras dešinės rankos dilbiu sudavė jai į galvos sritį ir sukėlė fizinį skausmą. Įvykis truko maždaug dvi minutes. Atvykę medikai jai sužalojimų nenustatė. Šiuo metu jai svaigsta galva, ją pykina, todėl po apklausos vyks į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 27–30).

2023 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta: (duomenys neskelbtini) sankryža, sudaryta fotolentelė. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 34–40).

2022 m. spalio 31 d. 11.25 val. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. S. konstatuotas kairės pusės sprando raiščių patempimas, išsivystęs, tikėtina, nuo smūgio į viršugalvį, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tiriamoji paaiškino, kad nepažįstamas vyras iškilus konfliktiškai situacijai, savo dilbiu smogė jai į viršugalvį iš viršaus (vyras aukšto ūgio, smūgiavo jai tiesiai iš viršaus į viršugalvį). Nuo smūgio nepargriuvo, be sąmonės nebuvo. Pykino, bet nevėmė, pykina iki šiol, skaudą galvą, negali normaliai pasukti kaklo į kairę pusę. Vakare kreipėsi į LSMUL Kauno klinikų SPS dėl blogėjančios būklės. Objektyvaus tyrimo duomenys: viršugalvio srityje mechaninės traumos požymių ar minkštųjų audinių patinimo nėra, čiuopiant jaučią skausmą ir lyg tirpimą. Čiuopiant sprandą, jaučia skausmą kairėje pusėje, skausmas atsiduoda į mentę, čiuopiant jaučiamas sprando apatinėje dalyje paravertebraliai minkštųjų audinių volelis, nueinantis iki kairio peties viršutinio paviršiaus vidurinės dalies, skausmingi, riboti galvos ir sprando judesiai į kairę pusę. Dešinėje pusėje patologinių pakitimų nečiuopiama, judesiai į dešinė laisvi. Medicininių dokumentų duomenys: į LSMUL Kauno klinikas atvyko 2022 m. spalio 30 d. 17.32 val. Diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas. Kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas. KT tyrimo duomenimis, sub- ir supratentorialiai galvos smegenyse aiškių ūmiai traumai būdingų židinių tankio pakitimų, intrakranijinio pakraujavimo požymių nematyti. Apimtuose stuburo slanksteliuose aiškių lūžio linijų, dislokacijų nematyti. Trauminės stuburo kanalo, intervertebrinių angų stenozės požymių nematyti. Paravertebriniai audiniai struktūriniai (1 t., b. l. 94–96).

2022 m. gruodžio 6 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo aprašytas BPC garso įrašas, padaryta garso įrašo stenograma. Girdisi vyriški balsai, kalba nerišli. Jungiamo signalo garsas. -112; -Sveiki, ką tik mane, vyriškis trenkė į galvą man; - Sakykit miestą, adresą, kur gyvenat? - (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini); - Sakykit adresą, gatvę? -(duomenys neskelbtini), žinokit, jis dabar išvažiavo; - Nesvarbu, mažamečių vaikų yra namuose? - Gatvėj konfliktas įvyko; - Aha, greitoji nereikalinga jums? - Ne, nereikalinga, trenkė į galvą iš alkūnės; - Jūsų vardas pavardė? – (duomenys neskelbtini); - O sakykit, čia jūsų vyras, ar ne? - Ne, ne mano vyras, žinokit konfliktas, viskas įvyko gatvėj važiuojant, čia nėra sužymėti šalutiniai, pagrindiniai keliai, dešinės rankos taisyklė, ar mes jo nepraleidom, stabdė; - Ai, nepažįstamas, ar ne? - Nepažįstamas, bet iš mūsų gyvenvietės; - Valstybinius matėte numerius? – Mačiau (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ; - Palaukit sekundę, kokia pirma raidė buvo? (duomenys neskelbtini); - Taip; (duomenys neskelbtini); - Taip; - (duomenys neskelbtini); - Taip; - (duomenys neskelbtini); - Ir markė? – „Volvo V70“, universalas (nerišlūs žodžiai); - Mes iškart informuojam pareigūnus, jūs laukit vietoje, gerai? - Gerai, ačiū labai; - Viso, iki (1 t., b. l. 102–104).

2023 m. vasario 1 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti policijos pareigūnų portatyvinių kamerų vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įrašas 20221030-103905-002 su garsu. Vaizdo įraše matyti ir girdėti, kad mergina, stovėdama gatvėje, aiškina pareigūnams įvykio aplinkybes, t. y. „iškišo nosį, išlipęs šaukė, kad taranuot norit, ji aiškino, kad čia dešinės rankos taisyklė, išlipęs smūgiavo į galvą“. Pareigūnas pasiteiravo, ar pažįsta vyriškį, mergina atsakė, kad nepažįsta, bet yra vietinis. Pareigūnas paklausė, kiek kartų trenkė, kaip ji jaučiasi? Mergina: „skaudėt, skauda, šiek tiek pykina“. Pareigūnas pasiūlė iškviesti M. M. paklausė: „ar tai turės įtakos tyrimui?“. Pareigūnas paaiškino, kad bus nustatytas sužalojimo tipas. Pareigūnas merginos paklausė: „kiek kartų trenkė?“. Mergina atsakė: „vieną“. Pareigūnas merginos klausė: „buvo blaivas, neblaivas?“. Mergina: „<...> jo žmona vairavo, konfliktavo vienas vyriškis“. Vaizdo įraše 20221030-104055-003 matyti, kad pareigūnai atvažiavo į sodybą 10.44 val. Pareigūnai paklausė sodybos kieme buvusio vyro, ar jis ką tik su kažkuo konfliktavo. Vyriškis patvirtino, kad taip, konfliktavo, nes „užkišo mums mašiną, gale sėdėjo vaikai, patyrė stresą, išlipau pasiaiškinti, kas yra, kodėl taip yra“. Girdisi moters balsas: „vaikai gale sėdi, iškoliojo necenzūriniais žodžiais, apšaukė jaunimėlis“. Pareigūnas: „kilo tik žodinis konfliktas?“. Vyriškis: „taip, aš rodau - kur tu važiuoji“; „ką man daryt, čia žmogiškas faktorius“. Pareigūnas: „Tai kodėl jai smūgiavot?“. Moters balsas: „Jūs juokaujat?“. Pareigūnas: „Nejuokaujam, ką mums mergina sakė, tai ir mes jums sakom“. Vyriškis: „jokio smūgio nebuvo, kad mes kažką prie vaikų darytumėm, tai nežinau“. Pareigūnai nustato vyriškio asmens tapatybę. Girdisi vyriškio balsas: „ar jie ant mūsų kažką rašo?“. Kito pareigūno balsas: „nežinau, laukia medikų“. Vaizdo įraše 20221030-1049045-004 girdisi pareigūno balsas: „Pasirašykit, D., kad jums buvo patikrintas girtumas“. Nustatoma moters tapatybė. Vyriškio balsas: „tokios tokelės, vaikai buvo išsigandę, tai taip ir atsitiko“. Pareigūnas: „tai tikslu teisybės, pakalbėt išlipot?“. Vyriškis: „staigiai stabdė žmona“, nurodo, kad pravažiuodami juos koliojo, „lūpom mokam skaityt, pats vairuoji“. Pareigūnas klausė, ar buvo fizinis kontaktas. Moters balsas: „Jokio fizinio kontakto nebuvo, prie vaikų, išlips ir trenks moteriai“. Pareigūnas nurodė, kad įvykis bus tiriamas. Vyriškis: „tai išsiaiškinkit“. Pareigūnas į šią vyriškio repliką: „aiškinsis tyrėjai, būsite kviečiami į apklausas, medikai turi apžiūrėti“. Moters balsas: „Maladiec“. Vyriškis akcentavo, kad vaikai išsigando. Moteris teigė, kad ir jie rašys pareiškimą. Pareigūnas nurodė, kad tada jis turi užsirašyti vaikų duomenis, kad jie kartu važiavo, viskas turi būti įforminta“. Vyriškis reaguoja ramiai, su šypsena žiūri į šalia stovinčią moterį. Vaizdo įraše 20221030-105403-005 girdėti nerišlūs moters žodžiai: „nesąmones daro <...>“. Pareigūnas: „pažiūrėsim, ką jie sakys“. Pareigūnas patikslina adresus, užsirašo vaikų vardus, pavardes, gimimo datas, kad vaikai važiavo kartu ir viską matė. Moters balsas: „mes išsiaiškinsim <...>“, toliau nerišlūs žodžiai. Pareigūnai išvyksta 10.56 val. Vaizdo įraše 20221030-110316-006 matyti gatvėje stovintis GMP automobilis, atsidaro jo durys. Pareigūnas: „Apžiūrėjo?“, girdisi merginos balsas: „Apžiūrėjo“. Mergina kalba ramiu tonu. Mergina klausia pareigūno: „ką jie sakė?“. Pareigūnas: „Kad įvyko žodinis konfliktas, tik žodinis“. Pareigūnas: „Ar kamerų yra?“. Mergina: „Mačiau, ant kampo, geltonas namas“. Pareigūnas: „Čia (duomenys neskelbtini) gatvė, tai bus pirmas namas“ (1 t., b. l. 105–108).

2023 m. gegužės 5 d. akistatos protokole užfiksuoti nukentėjusiosios I. S. parodymai, dalyvaujant jos įgaliotai atstovei, ir liudytojos E. D. parodymai, dalyvaujant jos įgaliotai atstovei. I. S. ir E. D. liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 113–121).

2023 m. gegužės 24 d. akistatos protokole užfiksuoti liudytojo J. B. parodymai, dalyvaujant jo įgaliotai atstovei, ir liudytojos E. D. parodymai, dalyvaujant jos įgaliotai atstovei. J. B. ir E. D. liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 127–130).

2023 m. sausio 26 d. akistatos protokolu užfiksuoti nukentėjusiosios I. S. parodymai, dalyvaujant jos įgaliotai atstovei, ir įtariamojo D. D. parodymai, dalyvaujant jo gynėjai. I. S. ir D. D. liko prie savo parodymų. <...> I. S. nurodė: aš nesutinku su D. D. pasakymu, kad jis stovėjo prie savo automobilio, prie savo vaikų. Aš galiu tai paneigti, nes turiu tai įrodančią nuotrauką ir ją pateiksiu prie ikiteisminio tyrimo. Pastaba. I. rodo nuotrauką ir ją komentuoja: nuotraukoje yra D. D. automobilis. Mūsų automobilio nesimato. Šią nuotrauką padariau po suduoto man smūgio, pasitraukusi į šoną. J. liko ir konfliktavo toje pačioje vietoje, kur buvo suduotas man smūgis. Ta nuotrauka įrodo, kad D. D. nebuvo šalia savo automobilio konflikto metu, kada buvo suduotas smūgis, be to, jo vaikai neverkė. Nuotraukoje matyti, kad automobilio durelės buvo atidarytos, matyti vaiko galva. Nuotrauką padariau dėl valstybinių numerių užfiksavimo. D. D.: I. parodymus girdėjau. Aš nuotraukos nekomentuosiu. Įgaliotos atstovės klausimas D. D.: Ar tai Jūsų automobilis? D. D.: taip, mano. <...> Gynėjos klausimas I.: Gal galite tiksliai nurodyti, kokiu laiku padaryta fotonuotrauka? I.: pačioje nuotraukoje datos ir laiko nėra, tačiau data ir laikas užfiksuoti pačiame telefone, telefone nurodyta 2022-10-30 10.20 val. <...> Gynėjos klausimas I.: ar įtariamasis galėjo netyčia suduoti tą smūgį? I.: D. gestikuliavo agresyviai, jis buvo agresyviai nusiteikęs, gestikuliavo ir nusprendžiau, kad jo veiksmai skirti man, jis sudavė tyčia. Iš ko supratau? Tai iš jo gestikuliavimo, mosikavimo. Tai nebuvo netyčia (2 t., b. l. 50-59).

I. S. pateikė 2022 m. spalio 30 d. 10.20 val. nuotrauką iš įvykio vietos (2 t., b. l. 57–59).

Įgaliota atstovė pateikė 2022 m. spalio 30 d. I. S. VšĮ LSMUL medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (duomenys neskelbtini) patvirtintą kopiją. 2022 m. spalio 30 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad apžiūros metu I. S. konstatuotas kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas (2 t., b. l. 60–61).

2023 m. kovo 28 d. akistatos protokole užfiksuoti liudytojo J. B. parodymai, dalyvaujant jo įgaliotai atstovei, ir įtariamojo D. D. parodymai, dalyvaujant jo gynėjai. J. B. ir D. D. liko prie savo parodymų. <...> Tyrėja J. B.: „prašome patikslinti: „sutrenkė mano draugei I. į galvą“, kuo? J. B.: ranka, kuria ranka, neatsimenu, praėjo daug laiko. Sudavė vieną smūgį. Sudavė į viršutinę galvos dalį, tiksliau nurodyti negaliu. <...> Gynėja J. B.: Kuo skundėsi I. po smūgio? J. B. atsakymas: galvos, kaklo skausmais, ji negalėjo pasukti galvos. Gynėja J. B.: Iš karto po įvykio? J. B.: Iš karto po įvykio I. skundėsi galvos skausmais, užsiėmė už galvos. Gynėja J. B.: Kada I. kreipėsi į medikus? J. B.: po įvykio, atvyko policija, atvyko ir medikai, kas iškvietė medikus, nežinau. Tyrėja J. B.: Ką konstatavo medikai? J. B.: išorinių sužalojimų nebuvo, nieko nerado, nurodė, jei pablogės sveikata, gali kreiptis į gydymo įstaigą. Gynėja J. B.: Gal galite nurodyti, koks smūgis buvo suduotas: pagal intensyvumą, stiprumą? J. B.: ne aš sudaviau, jėgos paskaičiuoti negaliu, manau, kad pakankamas smūgis, nes I. negalėjo pasukti galvos. Tyrėja J. B.: minėjote, kad D. D. skeryčiojosi rankomis, galbūt norėjo Jums suduoti, ar gali būti, kad D. D. sudavė I. netyčia? J. B.: ne, negalėjo, paaiškinti detaliau negaliu, nes ėmė ir sudavė I., ar suduodamas kažką sakė, negaliu pasakyti, nes nepamenu, vyko konfliktas. <...> Atstovė J. B.: Kaip po įvykio jautėsi I., kokia jos buvo psichologinė būklė? J. B.: ji buvo sutrikusi, išsigandusi, pasimetusi, iki šiol ji bijo važiuoti pro tą vietą. Atstovė J. B.: Po įvykio, grįžusi namo, kada I. kreipėsi į gydymo įstaigą? J. B.: I. skundėsi sveikatos negalavimais, galvos skausmais, negaliu pasakyti, kada kreipėsi į gyd. įstaigą, gali būti apie 17-18 val. <...> Atstovė J. B.: Kaip šiuo metu jaučiasi I., kokia jos dabartinė psichologinė būsena, ar yra kokių nors negalavimų? J. B.: I. jaučia baimę vykti pro tą vietą. Mes pakeitėme valstybinius automobilio numerius, automobilis yra I. vardu (2 t., b. l. 64–67).

2023 m. gruodžio 19 d. teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajai nebuvo padarytas koks nors sužalojimas, nes tai atmetė kompiuterinės tomografijos tyrimas. Čiuopiant nustatytas sprando apatinėje dalyje paravertebraliai minkštųjų audinių volelis nevertintinas kaip sužalojimas, nes tai gali būti lėtiniai pakitimai kakle, bei nežinomas padarymo laikas. Volelis – tai nėra sprando raiščių patempimas, tai gali būti raumenų įtempimas dėl kaklo radikulopatijos ar kitų priežasčių ir gali būti netrauminės kilmės. Jis gali atsirasti dėl netaisyklingos asmens sėdėsenos, ilgo darbo su kompiuteriu. Jis neturi objektyvaus patvirtinimo kaip šviežias sužalojimas, nes tai paneigė kompiuterinė tomografija. Jo priežastys gali būti įvairios: kaklo radikulopatija, ilgalaikis sėdėjimas prie kompiuterio, kaklo peršalimas ir kt. (3 t., b. l. 5–9)

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. ???2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Šiuo atveju, D. D. yra kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. spalio 30 d. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ranka sudavė smūgį I. S. į galvą, padarydamas kairės pusės sprando raiščių patempimą, ir sukėlė I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. D. nei apklausiamas teisiamajame posėdyje, nei ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino. Jis neneigė aplinkybės, kad tarp jo bei nukentėjusiosios ir J. B. 2022 m. spalio 30 d. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko žodinis konfliktas, kadangi jie nesutarė dėl Kelių eismo taisyklių, nustatančių eismo tvarką minėtoje kelio atkarpoje. Tačiau kaltinamasis neigė tai, jog šio konflikto metu jis vartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu. Taip pat ginčas šioje byloje keliamas ir dėl to, kurioje tiksliai vietoje, tai yra ar prie jo sutuoktinės E. D. vairuoto automobilio „Volvo“, ar prie J. B. vairuoto automobilio „BMW“ įvyko konfliktas.

Kaltinamojo teigimu, jie su sutuoktine važiavo (duomenys neskelbtini) g. apie 30 km/ val. greičiu, kai pamatė staiga iš (duomenys neskelbtini) g. išvažiuojantį automobilį „BMW“, kuris, juos pastebėjęs, staigiai stabdė ir pavažiavęs atgal, praleido jo sutuoktinės vairuotą automobilį. Tiek kaltinamasis, tiek ir jo sutuoktinė tvirtino, kad dėl liudytojo J. B. veiksmų kelyje E. D. buvo taip pat priversta staigiai stabdyti savo automobilį ir dėl to išsigando automobilyje buvę jų vaikai, kurie pradėjo verkti. Pasak kaltinamojo ir liudytojos E. D., pravažiuojant jie matė, kaip J. B. vairuotame automobilyje buvusi keleivė – nukentėjusioji, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tai suprato iš nukentėjusiosios lūpų. Teismo vertinimu, tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir todėl vertintini kaip prielaidos. Be to, tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė tvirtino, kad jie, pravažiavę sankryžą, sustojo, norėdami įsitikinti, kad vaikai po staigaus stabdymo nesusižeidė, kadangi jie verkė. Vis dėlto, tokia kaltinamojo pasirinkta pozicija yra nenuosekli. Kaip matyti iš byloje esančių policijos pareigūnų portatyvinių kamerų vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolo, kaltinamasis iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė kitokį automobilio sustabdymo ir savo išlipimo iš jo motyvą. Tai yra pareigūnams paklausus sodybos kieme buvusio kaltinamojo, ar jis ką tik su kažkuo konfliktavo, šis patvirtino, kad taip, konfliktavo, nes „užkišo mums mašina, gale sėdėjo vaikai, patyrė stresą, išlipau pasiaiškinti, kas yra, kodėl taip yra“, iš ko galima spręsti, kad kaip pirminę priežastį dėl savo išlipimo iš automobilio kaltinamasis nurodė siekį išsiaiškinti, kodėl kitas automobilis jiems užkirto kelią, o ne patikrinti, kaip jautėsi vaikai po galimo staigaus automobilio stabdymo.

Tokia išvada atitinka ir nukentėjusiosios bei liudytojo J. B. parodymų turinį. Tiek I. S., tiek ir minėtas liudytojas nuo pat baudžiamojo proceso pradžios tvirtino, kad žodinis konfliktas tarp jų bei kaltinamojo kilo būtent prie jų automobilio „BMW“. Šie asmenys nurodė, kad jiems pasukus į (duomenys neskelbtini) g. iš (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo, kad kaltinamojo sutuoktinės vairuotas automobilis sustojo, o iš jo išlipo vyras, kuris ėjo link jų. Tai matydamas, J. B. išlipo iš automobilio paklausti, kas nutiko. Šią aplinkybę patvirtino ir pats J. B., nurodęs, kad jam buvo smalsu, kodėl kaltinamasis ėjo link jų automobilio. Šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiosios akistatos su kaltinamuoju metu pateikta fotonuotrauka, daryta įvykio vietoje. Iš šios fotonuotraukos matyti, kad joje užfiksuotas automobilis „Volvo“, jo visos durelės uždarytos, išskyrus dešinės pusės keleivio vietos, tai yra būtent tos, kurioje sėdėjo kaltinamasis, priekines dureles. Pro minėtas dureles matyti vaiko galva, o kitų asmenų, esančių prie minėto automobilio, neužfiksuota. Kaip matyti iš minėto akistatos protokolo, nuotraukos darymo data telefone fiksuota 2022 m. spalio 30 d. 10.20 val. ROIK duomenys patvirtina, kad būtent šiuo laiku nukentėjusioji skambino Bendrajam pagalbos centrui (fiksuota skambučio pradžios data ir laikas 10.20 val.). Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad šią nuotrauką padarė baigiantis konfliktui, norėdama užfiksuoti automobilį, kurio keleivis jai sudavė smūgį. Iš skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo bei jo apžiūros protokole esančios stenogramos matyti, jog nukentėjusiajai skambinant telefonu 112, pokalbio pradžioje girdimi ir vyriški balsai. Nukentėjusioji nurodė, jog jai sudavus smūgį, ji pasitraukė nuo smūgio sudavimo vietos ir skambino policijai, o J. B. ir kaltinamasis dar liko konfliktuoti toliau. Tai patvirtino ir pats J. B., apklausiamas kaip liudytojas teisiamojo posėdžio metu. Taigi šios aplinkybės paneigia kaltinamojo dėstomą versiją, kad konflikto kilimo vieta buvo prie automobilio „Volvo“, o ne, kaip nurodė nukentėjusioji bei liudytojas J. B., prie jų transporto priemonės „BMW“.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamasis bei jo sutuoktinė tvirtino, kad savo automobilį sustabdė, siekdami nuraminti automobilyje buvusius vaikus, kurie verkė ir išsigando dėl staigaus stabdymo. Vis dėlto, tikint kaltinamojo bei E. D. versija, kyla pagrįstų abejonių, kodėl kaltinamasis, kurio sodyba nutolusi vos kelių šimtų metrų atstumu nuo įvykio vietos, matydamas neva konfliktiškai jo atžvilgiu nusiteikusius nukentėjusiąją bei liudytoją J. B., ir toliau liko įvykio vietoje ir juolab, kaip nurodė pati E. D., taip pat replikavo nukentėjusiajai bei liudytojui. Teismo vertinimu, tokie veiksmai ne tik neatitinka anksčiau aptartų įrodymų visumos, bet ir logiškai nepagrindžiami, kadangi nėra aišku, kuo šiuo atveju galėjo pasireikšti vaikų raminimas, pačiam kaltinamajam replikuojant į kitų konflikte dalyvavusių asmenų neva jo atžvilgiu vartojamus necenzūrinius žodžius vaikų akivaizdoje.

Kaip minėta, kaltinamasis, neginčydamas paties konflikto kilimo fakto ir priežasties, neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Jo sutuoktinė E. D. dėstė svarstymus, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, „tampydamasi“ konflikto metu. Vis dėlto, šią versiją paneigia specialistės M. K. paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, turinys. Iš jos paaiškinimų matyti, jog tokio pobūdžio kaklo patempimui, koks nustatytas nukentėjusiajai, konstatuoti, trauminis poveikis turi būti pakankamai stiprus. Nukentėjusioji iš karto po įvykio nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad kaltinamasis jai sudavė vieną smūgį į galvos viršugalvį ranka. Vien tai, kad nukentėjusioji negalėjo tiksliai nurodyti, kuria tiksliai rankos dalimi kaltinamasis sudavė, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu, juolab įvertinus staigų, vienkartinį ir netikėtą smūgio sudavimo pobūdį. Šios pozicijos ji nuosekliai laikėsi viso baudžiamojo proceso metu. Kaip matyti iš skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo, nukentėjusioji jau šio pokalbio metu operatorei nurodė, kad vyras, su kuriuo sukonfliktavo dėl Kelių eismo taisyklių, jai sudavė smūgį į galvą ir dar jai bekalbant telefonu su operatore, šis iš įvykio vietos išvyko. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams. Tiek iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, tiek ir iš liudytojų – policijos pareigūnų R. U. bei L. M. parodymų matyti, jog nukentėjusioji nurodė, kad iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) gatve atvažiavęs „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdė, automobilį vairavo moteris, šalia jos sėdėjęs vyriškis pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Išlipusi iš automobilio I. S. norėjo paaiškinti situaciją, tačiau išlipęs keleivis, kaip vėliau paaiškėjo, – D. D., pradėjo konfliktuoti, elgtis agresyviai ir trenkė ranka jai į galvos sritį, sukėlė fizinį skausmą. Po konflikto D. D. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. I. S. skundėsi galvos skausmu, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalbos tarnyba. Pareiškime fiksuotos nukentėjusiosios apklausos, vykusios 12.07 val.–12.36 val., metu pareiškėja nurodė, kad minėtas vyras mosavo rankomis norėdamas suduoti jos draugui J., tačiau jam spėjus pasitraukti, nepažįstamas vyras dešinės rankos dilbiu sudavė jai į galvos sritį ir sukėlė fizinį skausmą. Įvykis truko maždaug dvi minutes. Atvykę medikai jai sužalojimų nenustatė. Šiuo metu jai svaigsta galva, ją pykina, todėl po apklausos vyks į gydymo įstaigą.

Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojas J. B., kuris tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, kategoriškai patvirtino, kad tarp jo ir kaltinamojo prie automobilio „BMW“ kilo konfliktas, į kurį įsikišo ir nukentėjusioji, bandydama paaiškinti kaltinamajam Kelių eismo taisykles (dešinės rankos taisyklę), tačiau kaltinamasis jos neklausė, toliau konfliktavo, bandė suduoti smūgius ir liudytojui, tačiau jis atsitraukė. Galiausiai, kaltinamasis nukentėjusiajai trenkė ranka į viršugalvį. Nukentėjusioji susiėmė už galvos ir pasakė, kad kvies policiją. Mano, kad tai nebuvo netyčinis, atsitiktinis smūgis, nes ir jam taikėsi kelis kartus, jis tiesiog atsitraukė, išvengė. Tąkart pataikė ne jam, o nukentėjusiajai. Neilgą laiką su kaltinamuoju pakonfliktavo ir jis nuėjo į savo automobilį. Jis (liudytojas) priėjo prie nukentėjusiosios pasižiūrėti. Ji buvo susiėmusi už galvos, skundėsi, kad jai skauda galvą, kaklą, kad negali pasukti galvos. Vien tai, kad šis liudytojas yra nukentėjusiosios draugas, sugyventinis, nesudaro pagrindo jo parodymų vertinti kaip nepatikimų. Gynėjas, teigdamas priešingai, analogiško kriterijaus netaikė E. D., kuri yra kaltinamojo sutuoktinė, parodymų patikimumo vertinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įvykio metu kitų asmenų, mačiusių įvykį, nenustatyta, todėl būtent jame dalyvavusių asmenų parodymų vertinimas yra itin svarbus analizuojamo įvykio metu, o esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir liudytojo J. B. parodymų nėra nustatyta ir jie vertintini kaip nuoseklūs.

Nukentėjusioji nuosekliai nuo pat kreipimosi į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu tvirtino, jog jai buvo suduotas vienas smūgis į galvos sritį, pareigūnams, atvykusiems į iškvietimą, taip pat skundėsi galvos svaigimu, pykinimu, o vėliau, praėjus penkioms valandoms po įvykio, tą pačią dieną, nuvyko į gydymo įstaigą, kur jai buvo nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas, bei kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas. Nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo faktą patvirtina byloje esanti 2022 m. spalio 31 d. 11.25 val. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad I. S. konstatuotas kairės pusės sprando raiščių patempimas, išsivystęs, tikėtina, nuo smūgio į viršugalvį, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Specialistė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog objektyvaus tyrimo metu ji nustatė nukentėjusiosios sužalojimą – kaklo raiščių patempimą. Tokią išvadą ji padarė, nes čiuopiant sprando apatinėje dalyje, paravertebraliai (prie stuburo slankstelių), buvo jaučiamas minkštųjų audinių volelis, nueinantis iki kairio peties viršutinio paviršiaus vidurinės dalies. Buvo nustatyti skausmingi, riboti galvos ir sprando judesiai į kairę pusę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusiajai, kaip nurodė liudytojas J. B., kaltinamasis smūgį sudavė dešine ranka, jai stovint veidu pasisukus į kaltinamąjį. Taigi tiek ši aplinkybė, tiek ir specialisto išvados turinys atspinti tai, kad sužalojimas nukentėjusiajai iš tiesų galėjo būti padarytas kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis.

Nors sužalojimo padarymo mechanizmas išvadoje nurodomas tik kaip tikėtinas, tačiau specialistė M. K., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, išklausiusi kaltinamojo sutuoktinės E. D. parodymus, pažymėjo, jog tuo atveju, jei kaklo patempimas būtų sukeltas dėl staigaus stabdymo, pažeidimas, dažniausiai, būtų iš abiejų pusių, o šiuo atveju to nėra nustatyta. Be to, specialistė nurodė ir tai, kad tokiu atveju automobilis turėtų važiuoti pakankamai dideliu – apie 50 km/ val. greičiu, o stabdymas turėtų būti itin staigus, juolab šiuo atveju automobiliai netgi nesusidūrė. Gynėjas, teigdamas, kad specialistas P. P., savo konsultacinėje išvadoje nurodė, jog analogiško pobūdžio trauma galima ir esant mažesniam greičiui, neakcentavo aplinkybės, kad konsultacinėje išvadoje, kurioje remiamasi iškarpomis iš vadovėlio „Teisės medicinos pagrindai“, nurodoma, jo kaklinės stuburo dalies trauma galima ir prie minimalaus greičio skirtumo – 10 km/ val., tačiau šie duomenys pateikiami analizuojant avarijų metu kilusius sužalojimus, kai į vieno automobilio galą trenkiasi kitas automobilis. Toks eismo įvykio mechanizmas šioje byloje nenustatytas, dar daugiau, eismo įvykis šiuo atveju apskritai nekilo, todėl, teismo vertinimu, remtis šiais argumentais analizuojant nukentėjusiosios patirtos traumos mechanizmą bei įrodytumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Specialistė posėdžio metu pažymėjo ir tai, kad tokio pobūdžio sužalojimas, koks nustatytas nukentėjusiajai, asmeniui griūvant nepadaromas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio objektyvaus pagrindo kaip pagrįstus vertinti liudytojos E. D. teiginius apie tai, jog galimai nukentėjusioji susižalojo pati, įvykio metu „tampydamasi“, ar dėl staigaus stabdymo, kai susidūrimas tarp automobilių netgi neįvyko. Juolab kad nukentėjusioji ir liudytojas J. B. kategoriškai teigė tai, jog iki „T“ formos sankryžos jie važiavo pakankamai lėtai, ketindami atlikti posūkio į kairę manevrą. Šie nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai byloje surinktais įrodymais niekaip nepaneigti. Kai matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, jokios stabdymo žymės sankryžoje taip pat nefiksuotos.

Kaltinamojo gynėjas bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pateikė specialisto P. P. konsultacinio pobūdžio išvadą, kurioje nurodytos priešingos nei Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistės M. K. išvados. Tai yra, specialistas nurodė, jog objektyvių duomenų apie nukentėjusiajai padarytą kaklo raiščių patempimą medicininiuose dokumentuose nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu specialistas šią savo išvadą patvirtino ir pagrindė tuo, jog patempimas matytųsi atlikus tomografiją, aprašius jos duomenis radiologui. Jei radiologas rašo, kad nėra pakitimų, vadinasi, nieko nėra. Šiuo atveju, tomografijos aprašyme nurodyta, kad minkštieji audiniai yra struktūriniai. Ligoninėje nei gydytojas, nei tomografija nenurodė volelio. Tomografijos metu, jei volelis būtų stebimas, būtų aprašytas. Neabejotina, jog remiantis šiuo klausimu nuosekliai formuojama teismų praktika, konsultacinė išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje. Vis dėlto, pažymėtina, kad šis įrodymas privalo būti vertinamas ir kitų byloje surinktų įrodymų visumoje.

Teismo vertinimu, šiuo atveju pagrindo vadovautis minėtoje konsultacinėje specialisto išvadoje išdėstytais teiginiais bei specialisto P. P. paaiškinimais ir jais remiantis spręsti, kad nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymas nebuvo padarytas, nėra. Darant tokią išvadą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog LSMUL Kauno klinikų 2022 m. spalio 30 d. medicininiuose dokumentuose nenurodoma, kuriuos kaklo slankstelius apėmė galvos ir kaklinės stuburo dalies kompiuterinės tomografijos tyrimas ir ar šio tyrimo metu buvo tirta būtent ta nukentėjusiosios kūno dalis, kurioje specialistė objektyviai čiuopiant nustatė paravertebraliai minkštųjų audinių volelį sprando apatinėje dalyje, kuris nueinantis iki kairio peties viršutinio paviršiaus vidurinės dalies. Pagrindo abejoti specialistės M. K., dirbančios nuo 2004 m., kurios suinteresuotumas baudžiamosios bylos baigtimi nėra nustatytas, kompetencija bei objektyvumu nėra. Pažymėtina, kad specialistas P. P. taip pat neatmetė galimybės, jog volelis gali būti ir trauminės kilmės, bet akcentavo, jog tai turi būti patvirtinta iš karto ligoninėje. Vis dėlto, specialistė M. K. pažymėjo, jog kompiuterinės tomografijos tyrimo rezultatai priklauso nuo to, kokiu režimu tomograma buvo daryta, ar jos rezultatuose labiau matomi kaulai, ar minkštieji audiniai. Be to, tomografijos rezultatai labai priklauso nuo to, kas juos aprašo. Pažymėtina ir tai, jog nors specialistas P. P. nurodė, jog volelis yra tik kažkoks sukietėjimas kakle, kuris gali atsirasti ir dėl ligų ar kitų priežasčių, tačiau specialistė M. K. patvirtino, jog volelis yra uždegimo išraiška, jį gali sukelti patempimas. Minkštųjų audinių volelis gali būti ir netrauminis, bet duomenų apie jokias radikulopatijas nėra, tuo labiau, kad yra dokumentai, jog iš karto po traumos nukentėjusioji kreipėsi į ligoninę. Minkštųjų audinių volelis dažniausiai būna, jeigu dirbama su kompiuteriniu, bet tai tik prielaidinis variantas bei tokiu atveju volelis būna abipusiai ir nebūna, kad volai tokie aiškūs. Jeigu jis aiškiai užčiuopiamas, yra tempimas, labiau tai sieja su trauma. Pažymėtina ir tai, jog nors VšĮ LSMUL Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog, be kita ko, apimtuose stuburo slanksteliuose aiškių lūžio linijų, dislokacijų nematyti, tačiau nukentėjusiajai rekomenduotas tausojantis režimas, poilsis, esant poreikiui analgetikai ar vietiniai tepalai, o būklei blogėjant – kreiptis į Skubios pagalbos skyrių, iš ko galima spręsti, jog nukentėjusioji po analizuojamo įvykio praėjus penkioms valandoms nuvykusi į gydymo įstaigą iš tiesų skundėsi juntamais skausmais galvos ir kaklinės dalies srityse.

Vertinant nukentėjusiosios patirto sužalojimo įrodytumą, pažymėtina ir tai, jog nukentėjusioji, papildomai apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, jog prieš keletą metų iki analizuojamo įvykio buvo patyrusi kaklo traumą eismo įvykio metu. Siekiant pašalinti abejones dėl jai kaklo srityje fiksuoto sužalojimo liekamųjų reiškinių po ankstesnio įvykio, teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta papildomai specialistė M. K. bei apklaustas specialistas P. P., kurie abu kategoriškai atmetė galimybę, jog kaklo srityje objektyvios čiuopos būdu nukentėjusiajai fiksuotas minkštųjų audinių volelis išliko po ankstesnio turėto eismo įvykio patirtos traumos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma, juos siejant į vientisą loginę grandinę, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – vieną kartą ranka sudavė smūgį I. S. į galvą, o jo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai kaltinime nurodytus padarinius – kairės pusės sprando raiščių patempimą, kuris, kaip nurodė specialistė M. K., remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis šią veiką padarė prieš iki tol nepažįstamą asmenį, kilusio konflikto dėl Kelių eismo taisyklių metu. Jo veiksmai, suduodant smūgį nukentėjusiajai, kuri, kaip nurodė, stovėjo artimu atstumu nuo kaltinamojo, sudaro pagrindą spręsti, jog kaltinamasis, atlikdamas šiuos veiksmus, veikė netiesiogine tyčia. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad kaltinamasis nukentėjusiajai smūgį sudavė veikdamas tiesiogine tyčia, nėra. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pati nukentėjusioji, apklausiama iš karto po įvykio, nurodė, jog kaltinamasis mosavo rankomis norėdamas suduoti jos draugui J., tačiau jam spėjus pasitraukti, kaltinamasis dešinės rankos dilbiu sudavė jai į galvos sritį. Liudytojas J. B. taip pat nurodė, jog kaltinamasis įvykio metu aktyviai gestikuliavo, mosavo rankomis, kelis kartus bandė jam suduoti, o nukentėjusioji, atėjusi į konflikto vietą, atsistojo tarp jo ir kaltinamojo. Šis liudytojas posėdžio metu taip pat kategoriškai nepatvirtino, kad smūgį nukentėjusiajai kaltinamasis sudavė tiesiogiai taikydamasis į ją, o ne bandydamas vėl jam smūgiuoti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji taip pat nurodė, kad nežino, ar smūgis jai galėjo būti suduotas tiesiogiai kaltinamajam siekiant smurtinius veiksmus nukreipti būtent jos atžvilgiu, bet jo gestikuliavimas buvo agresyvus.

BK 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog laikoma, kad nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Teisme ištirtais įrodymais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad smūgį nukentėjusiajai kaltinamasis sudavė tuo metu, kai ji stovėjo tarpe liudytojo ir kaltinamojo, veidu atsisukusi į jį. Neabejotina, kad kaltinamasis turėjo objektyvią galimybę šią aplinkybę matyti ir būdamas suaugęs, gyvenimiškos patirties turintis asmuo, numanyti, kad tokioje situacijoje jo smūgio lokalizacija gali nebūti visiškai tiksli, juolab esant įtemptai, konfliktiškai situacijai, ir jis gali savo veiksmais sukelti padarinius būtent nukentėjusiajai. Juolab kad byloje surinkti įrodymai – liudytojo J. B. parodymai patvirtina, kad iki tol kaltinamasis bandė suduoti ir jam, aktyviai mosavo rankomis. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmų visuma patvirtina, kad jis savo aktyviais smurtiniais veiksmais sąmoningai leido atsirasti padariniams, kurie numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje. Dėl to konstatuotina, jog kaltinamasis savo veiksmais realizavo visus, tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, jo veika yra įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Vis dėlto, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina kaltinime nurodytos aplinkybės, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų – policijos pareigūnų portatyvinių vaizdo kamerų įrašų bei jų apžiūros protokolo, kaltinamajam blaivumas buvo tikrintas jam jau išvykus iš įvykio vietos, esant savo sodyboje. Iš 2022 m. spalio 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog kaltinamajam buvo nustatytas 0,78 prom. neblaivumas. Nors tikslus neblaivumo nustatymo laikas nefiksuotas, tačiau matyti, jog policijos pareigūnai į kaltinamojo sodybą atvyko 10.44 val. ir išvyko 10.56 val., taigi neblaivumas kaltinamajam turėjo būti tikrinamas būtent šiuo laikotarpiu. Iš ROIK duomenų matyti, kad nukentėjusioji Bendrajam pagalbos centrui skambino 10.20 val. ir nurodė, kad kaltinamasis išvažiuoja iš įvykio vietos. Taigi nuo šio laiko iki policijos pareigūnų atvykimo į kaltinamojo sodybą, esančią 200–300 m atstumu nuo įvykio vietos, praėjo apie 25 min. Kaltinamojo neblaivumas, kaip matyti, buvo tikrintas tik vieną kartą, nenustačius, ar prieš jį tikrinant kaltinamasis 15 min. laikotarpiu buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Be to, nors nukentėjusioji ir liudytojas J. B. nurodė, kad įvykio metu nuo kaltinamojo stovėjo pakankamai nedideliu atstumu, tačiau nei vienas iš jų nenurodė jutę nuo kaltinamojo sklindant alkoholio kvapą, nefiksavo kitokių jo neblaivumo požymių. Kaltinamasis tvirtino, jog alkoholį – vieną butelį alaus – išgėrė grįžęs į sodybą. Nors jis teigė, kad anksčiau tą dieną taip pat vartojo šiek tiek alkoholio, tačiau nei kada tiksliai, nei koks buvo jo anksčiau išgertas alkoholio kiekis, duomenų byloje nėra. Vien tai, kad kaltinamasis vykdamas į sodybą nevairavo automobilio, o jį vairavo sutuoktinė, kaip ir tai, kad, pasak nukentėjusiosios ir liudytojo J. B. kaltinamasis ateidamas link jų automobilio buvo agresyviai nusiteikęs, nepatvirtina fakto, jog įvykio metu jis iš tiesų buvo neblaivus ir būtent neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Taigi nesant galimybės tokią išvadą grįsti ne prielaidų pobūdžio argumentais, o objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, abejones, kurių nepavyko pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškinant kaltinamojo naudai, aplinkybė, jog kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta.

III. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skiriant bausmę D. D., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis anksčiau išdėstytais argumentais, pagrindo vienareikšmiškai spręsti apie kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, egzistavimą nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į tai, jog jis nėra teistas, per penkerius metus jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs, jos skirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nepriskirtini šiurkštiems. SODRA duomenų bazės išrašas patvirtina, kad kaltinamasis ilgą laiką vykdo darbo veiklą, šiuo metu taip pat yra dirbantis. Kaltinamasis priklausomybės ligų centre neregistruotas, saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Duomenų, kurie charakterizuotų kaltinamąjį neigiamai, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis būtų pakartotinai nusikaltęs. Jo nusikalstami veiksmai pasireiškė pavieniu trauminiu poveikiu nukentėjusiajai, pasirinkus netinkamą reagavimo būdą į susidariusią konfliktinę situaciją. Didesnių liekamųjų reiškinių nukentėjusiosios sveikatai jo veiksmai nesukėlė. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad nusikalstamas poelgis nebuvo kaltinamojo susiformavusio nusikalstamo elgesio modelio dalis, o labiau atsitiktinio pobūdžio, kaltinamajam nebūdingas veikimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam bausmė skirtina vadovaujantis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę taip pat vadovaujamasi BK 55 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus paminėtas aplinkybes, nesant pagrindo manyti, kad kaltinamojo asmenybės ir jo veiksmų pavojingumas yra pasiekęs tokį laipsnį, kuris pateisintų tik griežčiausios rūšies – terminuoto ar trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės jam skyrimą, kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą skiriama sankcijoje numatyta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi – laisvės apribojimo bausmė. Įvertinus anksčiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, jam bausmės dydis nustatomas artimas minimalaus ir maksimalaus baudžiamajame įstatyme nurodyto laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui, be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), vietoje jos paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti kaltinamojo resocializaciją ir užtikrins BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos tiek kartu su bausme (kaip tai numatyta to paties straipsnio 3 dalyje), tiek ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma. Įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą. Vis dėlto, būtina pažymėti, kad tiek šios, tiek ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas negali būti savitikslis ir jos privalo būti parenkamos siekiant individualizuoti kiekvieno kaltinamo asmens baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju, kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, veikdamas netiesiogine tyčia, nukentėjusiosios neatsiprašė ir savo kaltės nepripažino, yra dirbantis, tačiau jis turės atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą nukentėjusiajai padarytą žalą bei jos atstovavimo išlaidas, naujų nusikalstamų veikų po šioje byloje inkriminuotos nepadarė, anksčiau nėra teistas, kaip minėta, administracine tvarka baustas tik dėl KET pažeidimų, kurie nepriskiriami šiurkštiems, todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, kurios minimalus dydis, numatytas BK 71 straipsnyje, yra 10 MGL (500 Eur), paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas ir perteklinis bei niekaip nepadėtų užtikrinti šia poveikio priemone siekiamų tikslų įgyvendinimo, o realizuotų vien kaltinamojo nubaudimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina.

IV. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikintina.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kaltinamojo jai priteisti neturtinę žalą, kurią įvertino 3 000 Eur. Šį civilinį ieškinį nukentėjusioji grindė tuo, kad dėl šio įvykio patyrė skaudžių dvasinių išgyvenimų, psichologinį ir didelį fizinį skausmą, nuolatinį nerimą, baimę ir įtampą. Po įvykio juto trunkamojo pobūdžio skausmą, galvos skausmus jaučia ir po įvykio praėjus pusei metų, taip pat juto pasikartojantį galvos svaigimą. Naktimis dažnai pabunda, sapnuoja košmarus, bijo D. D. agresijos ir keršto. Po įvykio patyrė išgąstį dėl sveikatos, patirtas ilgalaikis fizinis skausmas ir gijimo procesas reikšmingai sąlygojo jos gyvenimo kokybės pablogėjimą. Taip pat dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė tebesitęsiančią emocinę depresiją.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji civiliniu ieškiniu keliamą reikalavimą palaikė, prašė iš kaltinamojo jai priteisti nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Papildomai nurodė, kad įvykio metu juto fizinį skausmą. Po to jai pasireiškė nerimas, nemiga. Po įvykio keitėsi automobilio valstybinius numerius, nes kaltinamasis jai pasirodė labai agresyvus, jai buvo labai baisu, nes jis važinėja į tą pačią sodų bendriją. Jis ją labai išgąsdino, iki šiol jai neteko patirti smurto. Dėl nemigos į medikus nesikreipė, nors ji ir nepraėjo, tačiau šiuo metu galimai tam turi įtakos nėštumas. Pas medikus po šio įvykio važiavo dėl kaklo traumos, nes tos pačios dienos vakarą jai pradėjo skaudėti. Kreipėsi į VšĮ LSMU Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Medikai ją apžiūrėjo, atliko tyrimus – rentgeną ar tomografo tyrimą, ir pasakė, kad yra stuburo kaklinės dalies pažeidimas. Rekomendavo apsirišti kaklą skara ar elastiniu bintu, kadangi ji negalėjo pasukti galvos. Porą dienų rišosi kaklą namuose turimu elastiniu bintu. Medikai taip pat apžiūrėjo jos galvą, bet išorinių sužeidimų nebuvo matyti. Buvo guziukas, jį apžiūrėjo, bet ar tai užfiksuota dokumentuose, negali atsakyti. Skausmą kaklo srityje juto 3 ar 4 dienas, o po to jis praėjo. Dėl psichologinių ar emocinių nusiskundimų į medikus nesikreipė. Gėrė vitaminus nervinei sistemai, tačiau pirkimo kvitų neturi. Šis įvykis apribojo jos kasdienę veiklą, jautė diskomfortą, negalėjo pasukti galvos, todėl sukinėjosi visu korpusu. Prieš tai jokio diskomforto kaklo srityje nejuto, galvos skausmų neturėjo ir į medikus nesikreipė.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens, taip pat nepilnamečio atstovo pagal įstatymą, turtinę padėtį, jų galimybę atlyginti žalą; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Šiuo atveju, nėra jokių abejonių, kad nukentėjusiajai sudavus smūgį ranka į galvos sritį pagal fizines savybes jėgos pranašumą turinčio asmens, ji pajuto civiliniame ieškinyje akcentuojamą fizinį skausmą. Tai patvirtina ir liudytojo J. B. parodymai, jog nukentėjusioji po smūgio sudavimo susiėmė už galvos ir atsitraukusi iš įvykio vietos kvietė policijos pareigūnus. Be to, jos sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, ji vyko į gydymo įstaigą, tad patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, kurį laiką jos kaklo judesiai buvo apriboti. Kaip nurodė nukentėjusioji, šis įvykis jai buvo netikėtas, anksčiau smurto nėra patyrusi, ji jaučia baimę vykdama į sodų bendriją, kurioje sodybą turi ir kaltinamasis. Tad neabejotina, kad patyrusi tokio pobūdžio fizinį smurtą, dėl menkavertės dingsties kilus nesutarimams dėl Kelių eismo taisyklių su iki tol nepažįstamu asmeniu, nukentėjusioji įvykio metu patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, šoką. Vien tai, kad nukentėjusioji to aktyviais veiksmais neišreiškė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, niekaip nepaneigia jos patirtų išgyvenimo būtent analizuojamo įvykio metu. Nukentėjusiosios kaltinamasis neatsiprašė, kaip minėta, savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo neigė. Smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo įvykdyti staiga, jai netikėtai. Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, kadangi jai kilę padariniai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo atliktais tyčiniais nusikalstamais veiksmais.

Vis dėlto, akcentuotina, kad nukentėjusioji nei civiliniame ieškinyje, nei teisiamojo posėdžio metu jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė teiginių apie iki šiol jai likusius liekamuosius reiškinius, kurie galėtų būti neabejotinai sietini su nagrinėjamu įvykiu, po kurio praėjo beveik dveji metai. Sveikatos sutrikdymas jai buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, jokie medikamentai gydytojų jai nebuvo paskirti, dėl nemigos į gydytojus nesikreipė, išoriškai jos sužalojimai nebuvo matomi, skausmą po įvykio ji juto pakankamai neilgai, o po to jis praėjo, ji neturi jokių pirkimo kvitų, kurie patvirtintų, jog ji iš tiesų vartojo vaistus ar vitaminus nervų sistemai stiprinti. Be to, nors nukentėjusioji bei liudytojas J. B. tvirtino, jog nukentėjusioji ryšium su šiuo įvykiu keitėsi automobilio valstybinius numerius, bijodama kaltinamojo bei galimo jo kerštavimo, tačiau jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad kokiu nors būdu po įvykio kaltinamasis būtų mėginęs su nukentėjusiąja susisiekti ar daręs jai vienokio ar kitokio pobūdžio neigiamą poveikį. To nenurodė ir pati nukentėjusioji.

Remiantis teismų praktika, kuri formuojama baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nukentėjusiesiems tokiu atveju priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2 000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023). Taigi, remdamasi teismų praktika bylose, kuriose asmenys nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios prašoma jai atlyginti neturtinės žalos suma – 3 000 Eur yra neadekvati ir neproporcinga jos patirtiems neigiamiems išgyvenimams bei kilusiems padariniams. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kuri yra proporcinga jos patirtoms neigiamoms pasekmėms. Kaltinamasis yra dirbantis, teisiamojo posėdžio metu nenurodė apie jokius didesnius turimus finansinius įsipareigojimus, o jam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nėra finansinio pobūdžio, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstai didelė ar neproporcinga finansinio pobūdžio našta kaltinamajam.

Nukentėjusioji, atstovaujama įgaliotosios atstovės, taip pat prašo priteisti jai turėtas advokato atstovavimo išlaidas ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad išlaidas sudaro: 242 Eur suma už nukentėjusiosios atstovavimą 2023 m. gegužės 5 d. akistatoje, 423,50 Eur suma už nukentėjusiosios atstovavimą 2023 m. spalio 12 d. teisiamajame posėdyje ir 2023 m. gruodžio 1 d. posėdyje, 484 Eur už atstovavimą 2024 m. vasario 1 d. ir 2024 m. kovo 19 d. posėdžiuose, iš viso 1149,50 Eur. Taip pat nukentėjusioji įgaliotai atstovei sumokėjo 242 Eur už dalyvavimą 2024 m. gegužės 22 d. posėdyje ir už vykimą susipažinti su I. S. ligos istorija. Taigi iš viso nukentėjusioji už atstovavimą teisme patyrė 1 391,50 Eur išlaidų, kurių apmokėjimą patvirtina su PVM sąskaitomis faktūromis pateiktų mokėjimo nurodymų kopijos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas).

Šiuo atveju, baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko vienus metus, buvo surengti 6 teisiamieji posėdžiai. Nukentėjusiosios atstovė aktyviai dalyvavo procese, įskaitant ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji byloje reiškė civilinį ieškinį, atstovė uždavė liudytojams ir bylos nagrinėjimo teisme dalyviams klausimus, teikė prašymus, o taip pat nukentėjusiosios reikalavimus grindė ir jos poziciją atstovavo pasakydama baigiamąją kalbą. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios turėtos 1 391,50 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

Kaltinamojo gynėjas teismui pateikė 2024 m. birželio 13 d. patikslintą prašymą priteisti iš valstybės jo patirtas išlaidas už advokato gynybos paslaugas suteiktas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro iš viso 5 285,62 Eur. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju šiuo nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, nėra pagrindo tenkinti jo gynėjo prašymą dėl išlaidų, jo patirtų dėl gynėjo dalyvavimo procese, atlyginimo, todėl šis prašymas atmestinas.

Be to, kaltinamojo gynėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė 2024 m. birželio 13 d. patikslintą prašymą priteisti kaltinamojo naudai iš viso 665,50 Eur proceso išlaidų už konsultacinės išvados parengimą ir privataus specialisto dalyvavimą baudžiamojoje byloje.

BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam D. D. priimamas apkaltinamasis nuosprendis, teisinio pagrindo 2024 m. birželio 13 d. prašyme nurodytas jo patirtas išlaidas už konsultacinės išvados parengimą ir privataus specialisto dalyvavimą baudžiamojoje byloje pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nukentėjusiosios I. S. nėra, todėl prašymas atmestinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktiniai diskai, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 104, 108), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai).

D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. S. civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš D. D. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti nukentėjusiosios I. S. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš D. D. nukentėjusiajai 1 391,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 50 ct) už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

D. D. išlaidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo gynėjas, paslaugoms apmokėti, atlyginimo iš valstybės lėšų nepriteisti.

D. D. patirtų išlaidų už konsultacinės išvados parengimą ir privataus specialisto dalyvavimą baudžiamojoje byloje iš nukentėjusiosios I. S. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 104, 108), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vita Padriezaitė