Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusioji I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. su draugu, vardu J., važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. Sukdami į (duomenys neskelbtini) g., pamatė automobilį iš kairės ir sustojo. Staigaus stabdymo nebuvo, į sankryžą įvažinėjo lėtai. Po to pavažiavo atgal ir praleido minėtą automobilį, kad jis galėtų toliau važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve. Pravažiuojančiame automobilyje matė vyrą, kuris labai gestikuliavo rankomis. Po to, pasukę į kairę, pamatė, kad iš minėto automobilio išlipo vyras, kuris ėjo link jų. Jų automobiliai stovėjo netoliese. Jos draugas taip pat išlipo paklausti, kas nutiko. Draugas stovėjo prie atidarytų vairuotojo durelių. Tuo metu D. D. jau buvo prisiartinęs prie jų automobilio, prie jo galinio sparno. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kuriam automobiliui buvo pirmumas važiuoti. Prasidėjus konfliktui, išlipo ir ji, nes galvojo, kad jai pavyks nuraminti konfliktą. Apėjo aplink automobilį, atsistojo tarp D. D. ir J., ties vairuotojo durelių galine dalimi. Iš abiejų pusių buvo pavartota daug necenzūrinių žodžių. Kaltinamasis neklausė jos aiškinimų, kad esant lygiareikšmei sankryžai, galioja dešinės rankos taisyklė. Jis ją perrėkė, kelis kartus rėkė: „ar norite nužudyti mano vaikus?“ ir daug necenzūrinių žodžių. Kaltinamasis daug gestikuliavo. Nei ji, nei jos draugas negestikuliavo. Tuomet jai buvo suduotas smūgis į galvą. Jei gerai prisimena, smūgis buvo suduotas į kairę galvos pusę, į pakaušį. Suduota buvo, jei gerai prisimena, dešine ranka, tačiau nematė, kuria jos dalimi, nematė rankos pozicijos. Tuo metu į D. D. buvo atsisukusi veidu, nes jam bandė aiškinti situaciją, stovėjo nuo jo maždaug rankos atstumu. Nežino, ar smūgis jai galėjo būti suduotas netyčia, bet jo gestikuliavimas buvo agresyvus. Gavusi smūgį, ji susiėmė už galvos ir pasitraukė nuo vyrų. Pasakė, kad kvies policiją. Tai išgirdęs, D. D. pasakė, kad jam „p... (necenzūrinis žodis)“. Momentinis smūgis buvo baisus, jai skaudėjo galvą ir buvo šokas. Iškvietusi pareigūnus, jiems nurodė, kad gavo smūgį į galvą iš nepažįstamo vyro. Tuo metu D. D. nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo. Ji užfiksavo jo automobilio valstybinius numerius, juos nufotografavo. Nors kitų asmenų D. D. automobilyje nematė, bet kadangi jis išlipo iš keleivio pusės, automobilį kažkas turėjo vairuoti. Kad automobilyje buvo mažametis vaikas, pamatė nuotraukoje, kurią padarė. Gana greitai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Jiems papasakojo, kas įvyko, maždaug tas pačias aplinkybes. Tuomet jie nuvažiavo į sodų bendriją. Prašo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą. Įvykio metu juto fizinį skausmą. Po to jai pasireiškė nerimas, nemiga. Po įvykio keitėsi automobilio valstybinius numerius, nes kaltinamasis jai pasirodė labai agresyvus, jai buvo labai baisu, nes jis važinėja į tą pačią sodų bendriją. Jis ją labai išgąsdino, iki šiol jai neteko patirti smurto. Dėl nemigos į medikus nesikreipė, nors ji ir nepraėjo, tačiau šiuo metu galimai tam turi įtakos nėštumas. Pas medikus po šio įvykio važiavo dėl kaklo traumos, nes tos pačios dienos vakarą jai pradėjo skaudėti. Kreipėsi į VšĮ LSMU Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Medikai ją apžiūrėjo, atliko tyrimus – rentgeną ar tomografo tyrimą, ir pasakė, kad yra stuburo kaklinės dalies pažeidimas. Rekomendavo apsirišti kaklą skara ar elastiniu bintu, kadangi ji negalėjo pasukti galvos. Porą dienų rišosi kaklą namuose turimu elastiniu bintu. Medikai taip pat apžiūrėjo jos galvą, bet išorinių sužeidimų nebuvo matyti. Buvo guziukas, jį apžiūrėjo, bet ar tai užfiksuota dokumentuose, negali atsakyti. Skausmą kaklo srityje juto 3 ar 4 dienas, o po to jis praėjo. Dėl psichologinių ar emocinių nusiskundimų į medikus nesikreipė. Gėrė vitaminus nervinei sistemai, tačiau pirkimo kvitų neturi. Šis įvykis apribojo jos kasdienę veiklą, jautė diskomfortą, negalėjo pasukti galvos, todėl sukinėjosi visu korpusu. Prieš tai jokio diskomforto kaklo srityje nejuto, galvos skausmų neturėjo ir į medikus nesikreipė.

Papildomai apklausiama, nukentėjusioji nurodė, jog po įvykio skausmą juto neilgai, bet padarinius jaučia iki šiol – jai pradeda skaudėti kaklą, staiga, be priežasties. Neprisimena, kad būtų sakiusi, jog skausmą juto kelias dienas. Iki įvykių nusiskundimų dėl kaklo skausmo, netaisyklingos laikysenos neturėjo. Kartą turėjo eismo įvykį, kai įvažiavo automobilis. Tai buvo 2018 ar 2019 metais, tada kreipėsi dėl kaklo traumos. Tai buvo vienkartinis apsilankymas gydymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) sveikatos centre.

Liudytoja E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. tarp 10 ir 11 val. važiavo su šeima į sodybą, esančią sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo apie 30 km/ val. greičiu. Važiavo (duomenys neskelbtini) g., kai iš šalutinio keliuko staiga iššoko automobilis „BMW“ ir staigiai stabdė. Negali pasakyti, koks buvo jų važiavimo greitis, taip pat nežino, ar ant kelio buvo likusios stabdymo žymės. Kad išvengtų susidūrimo, ji taip pat staigiai stabdė savo vairuotą automobilį. Buvo su saugos diržais, stabdant juto tam tikrą įtampą kakle. Jų automobiliai nesusitrenkė. Vaikai išsigando, pradėjo verkti. Matė, kad kitame automobilyje sėdėjo vyras ir moteris. Vairavo vyras. Matėsi iš lūpų, kad buvo sakomi necenzūriniai žodžiai, skėsčiojo rankomis. Jai taip pasirodė, tačiau necenzūrinių žodžių negirdėjo. Kai automobilis „BMW“ atsitraukė, juos praleisdamas, jie pravažiavo. Kadangi vaikai verkė, ji sustojo kairės pusės šalikelėje ir vyras išlipo raminti vaikų. Tuo metu prie jų automobilio priėjo minėti asmenys ir tęsė necenzūrinius žodžius. Tuo metu vyras toliau ramino vaikus, buvo šalia automobilio. Jie tęsė konfliktą, plūdo ją ir sutuoktinį necenzūriniais žodžiais, bandė aiškinti Kelių eismo taisykles, kad yra dešinės pusės taisyklė. Vyras, nuraminęs vaikus, jiems pasakė: „ką darote, vaikai sėdi automobilyje“, prašė nesikeikti, tačiau jie į tai nereagavo. Jos sutuoktinis atsisukęs jiems taip pat replikavo. Vyras buvo prie galinių dešinės pusės automobilio durelių. Jos buvo atidarytos, todėl ji viską girdėjo ir matė, atsisukusi stebėjo iš automobilio. Priekinės dešinės pusės durelės buvo uždarytos. Negali pasakyti, ar matė visus asmenis, ar tik kažkurias jų kūno dalis. Savo sutuoktinį matė pro galinio vaizdo dešinės pusės veidrodėlį. Po to kaltinamasis sėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Konfliktas buvo žodinis. Negirdėjo, kad minėti asmenys kvietė policiją, ir nebuvo dėl ko jos kviesti. Jos sutuoktinis konflikto metu nebuvo pasitraukęs nuo automobilio, jis vis įlįsdavo į automobilio saloną, matė jo rankas, kurios vis įlįsdavo į automobilį. Minėti asmenys nuo jos sutuoktinio stovėjo 3–4 metrų atstumu. Negirdėjo, kad moteris būtų skundusis, kad patyrė traumą dėl staigaus stabdymo. Moters elgesys buvo neadekvatus, todėl apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog galimai ji pati susižalojo tampydamasi. Nukentėjusioji nebuvo apsiverkusi, tai matė. Policijos pareigūnai atvyko į jų sodybą, jiems taip pat sakė, kad vyko žodinis konfliktas. Pareigūnai taip pat minėjo, kad buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir apžiūrėta nukentėjusioji. Tuo metu, kai įvyko konfliktas, jos sutuoktinis buvo blaivus. Alkoholį vartojo atvažiavęs į sodybą. Sodyboje jį vartojo maždaug po valandos, nes nežinojo, kad atvyks policija. Ji atvažiavo maždaug po valandos.

Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate, ėjo vyriausiojo patrulio pareigas. Liudytojui nurodžius, kad jis neprisimena įvykio (duomenys neskelbtini) k. aplinkybių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas nutarė pagarsinti liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno liudytojas parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. 10.24 val. gavo pranešimą iš Kauno apskr. OVS budėtojo, kad ką tik pranešėjai trenkė per galvą iš matymo pažįstamas asmuo, su kuriuo sukonfliktavo dėl kelių eismo taisyklių. Tą dieną dirbo kartu su kolega vyr. patruliu R. U.. 2022 m. spalio 30 d. 10.35 val. atvyko (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja I. S. su draugu J. B., kuris vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. S. paaiškino, kad iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) gatve atvažiavęs „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdė, automobilį vairavo moteris, šalia jos sėdėjęs vyriškis pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Išlipusi iš automobilio I. S. norėjo paaiškinti situaciją, tačiau išlipęs keleivis, kaip vėliau paaiškėjo, – D. D., pradėjo konfliktuoti, elgtis agresyviai ir trenkė ranka jai į galvos sritį, sukėlė fizinį skausmą. Po konflikto D. D. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. I. S. skundėsi galvos skausmu, iškvietė GMP. Atvykus GMP ekipažui, apžiūrėjus I. S., į gydymo įstaigą nesivežė. Tada su kolega nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur kieme buvo D. D. ir E. D.. Jie paaiškino, kad kilo žodinis konfliktas su „BMW“ važiavusiais vyru ir mergina, konfliktas kilo dėl to, kad jie privertė staigiai stabdyti automobilį ir jų vaikai, kurie važiavo kartu, labai išsigando. D. D. pasakė, kad „BMW“ automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio, todėl jo žmona staigiai stabdė. D. D. neigė, kad sudavė I. S., parodė, kad tarp jų buvo tik žodinis konfliktas. D. D. alkoholio matuokliu nustatytas 0.78 prom. girtumas. Į klausimą, ar matė ant I. S. vizualiai matomų kūno vietų kokius nors sužalojimus, pvz. paraudimą, mėlynę, nubrozdinimą, žaizdą, patinimą ir t.t., atsakė, kad nematė. Iš pradžių I. S. negalėjo nurodyti smūgių skaičiaus, sakė, kad jai sudavė į galvą su ranka. Į kurią tiksliai galvos sritį sudavė, nedetalizavo, nenurodė. Vėliau, kai jis jai uždavė klausimą dar kartą, I. S. atsakė, kad sudavė vieną kartą. I. S. jam ranka neparodė, į kurią kūno vietą jai buvo suduotas smūgis, bet jis matė, kad medikai jai apžiūrėjo galvos viršugalvį. Matė, kad I. S. buvo susijaudinusi. I. S., E. D. ir J. B. blaivumas nebuvo tikrintas, nes nekilo įtarimų dėl jų neblaivumo, tačiau šios aplinkybės tiksliai neprisimena dėl praėjusio laiko tarpo. Automobiliuose „BMW“ ir „Volvo“ vaizdo registratorių nepastebėjo. D. D. elgėsi ramiai, natūraliai. Jiems atvykus į sodybą, vaikai žaidė kieme, vaikščiojo, jokio įtarimo, kad jie būtų nukentėję, jam nesukėlė. Kai pranešė, kad bus užrašomi duomenys apie vaikus, forminamas įvykis, D. D. išreiškė nepasitenkinimą, sakė, kad rašys pareiškimą, kad nieko neįvyko. E. D. stovėjo su D. D., jos reakcija buvo panaši, tačiau ką tiksliai ji sakė, neprisimena (1 t., b. l. 78–81).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad šiuos parodymus prisimena iš dalies. Juos duodamas, buvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, sakė tiesą. Procesiškai turėtų pažymėti, jei įvykio vietoje būtų užfiksuotos stabdymo žymės. Kaip buvo šį kartą, ar jos apskritai matėsi, negali pasakyti. Į įvykio vietą vyko dėl galimo eismo įvykio, jeigu gerai prisimena aplinkybes. Eismo dalyviams buvo neaiški situacija, ar kelias buvo šalutinis, ar ne. Ten nėra kelio ženklų, reikia vadovautis dešinės rankos taisykle. Objektyvių smurto požymių fiksuota nebuvo. Neprisimena, ar nukentėjusioji iš karto prašė medikų pagalbos. Iš ko sprendė, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, taip pat neprisimena. Įvykio vietą fiksavo tyrėjai.

Liudytojas R. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje, ėjo vyriausiojo patrulio pareigas. Prisimena įvykį (duomenys neskelbtini) k., kai nepraleidus automobilio, įvyko konfliktas. Gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) k. įvyko konfliktas, vienas automobilis nepraleido kito, susistumdė ir kažkas nukentėjo, vienas kitam turėjo pretenzijų kažkokiam vyrui dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Išlipus aiškintis, susistumdė ir trenkė. Ar susistumdymas buvo abipusis, ar trenkimas buvo vieno kažkurio asmens, neprisimena. Kiek prisimena, vaikinas su mergina turėjo pretenzijų, prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Nuvyko konflikte dalyvavusių asmenų adresu. Kieme rado vyrą ir moterį. Aiškinosi aplinkybes, buvo nustatytas neblaivumas, išklausė paaiškinimus, dėl ko įvyko konfliktas. Asmuo neneigė, kad dalyvavo konflikte, bet nepripažino, kad mušė. Asmuo atrodė agresyvokas, nelabai norėjo bendrauti, „iššaukiančiai save vedė“. Galimai, sužalojimų vizualiai nesimatė. Nepastebėjo, negali pasakyti.

Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas nutarė pagarsinti liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. 10.24 val. gavo pranešimą iš Kauno apskr. OVS budėtojo, kad ką tik pranešėjai trenkė per galvą iš matymo pažįstamas asmuo, su kuriuo sukonfliktavo dėl Kelių eismo taisyklių. Tą dieną dirbo kartu su kolega vyr. patruliu L. M.. Pokalbio metu vyras pasišalino su automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laukia pareigūnų įvykio vietoje. GMP nereikia. 10.35 val. atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja I. S. bei kartu važiavęs jos draugas su automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – J. B.. I. S. paaiškino, kad važiuodama su savo draugu, kuris vairavo automobilį, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g., įvažiavęs į gatvių sankirtą su (duomenys neskelbtini) gatve, iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) gatve atvažiavęs „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, – E. D., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo vyriškis, pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Išlipusi iš automobilio „BMW“ I. S. norėjo paaiškinti situaciją, tačiau išlipęs keleivis, kaip vėliau paaiškėjo, – D. D., pradėjo konfliktuoti, elgtis agresyviai ir trenkė ranka jai į galvos sritį ir sukėlė fizinį skausmą. Po konflikto D. D. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. I. S. skundėsi galvos skausmu ir svaigimu, todėl į įvykio vietą buvo iškviestas GMP ekipažas. Atvykus GMP ekipažui, apžiūrėjus I. S., į gydymo įstaigą nesivežė. Nurodžius kryptį, link kur nuvažiavo „Volvo“ automobilis, jis pastebėtas (duomenys neskelbtini) g. Kieme buvo rastas D. D. ir E. D., kurie paaiškino, kad kilo žodinis konfliktas su „BMW“ važiavusiais vyru ir mergina, dėl to, kad privertė staigiai stabdyti automobilį ir jų vaikai, važiavę kartu, labai išsigando. Pasak D. D., automobilis „BMW“ išvažiavo iš šalutinio kelio, siekdamas išvengti eismo įvykio, „Volvo“ vairavusi jo žmona staigiai stabdė. Vyras neneigė, kad išlipęs žodžiu konfliktavo, tačiau kartu su žmona teigė, kad jokio fizinio kontakto nebuvo. D. D. alkoholio matuokliu nustatytas 0.78 prom. girtumas. Nematė vizualiai matomų I. S. sužalojimų. Ji nedetalizavo, nenurodė, kiek smūgių ir į kurią kūno vietą jai buvo suduota. Kiek prisimena, kalbėjo apie galvos sritį. Įvykio vietoje ji elgėsi ramiai. Jos ir J. B. neblaivumo netikrino, nes jie buvo blaivūs. I. S. nurodė, kad išorinių sužalojimų medikai nenustatė, ji atsisakė vykti į gydymo įstaigą, šio jos atsisakymo priežasčių nežino. Automobiliuose „BMW“ ir „Volvo“ vaizdo registratorių nepastebėjo, J. B. ir E. D. apie tai nieko nesakė. Negali pasakyti, ar buvo tikrintas E. D. blaivumas. Mano, kad buvo tikrintas, ir ji buvo blaivi. Sodyboje D. D. buvo suirzęs, nepatenkintas. Kai D. D. priėjo arti jų, jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, jam buvo nustatytas girtumas – 0.78 prom. Iki tol, kol jis nepriėjo, jam nesukėlė įtarimų, kad jis gali būti neblaivus. Vaikai nebuvo išsigandę, jie žaidė kieme, elgėsi ramiai, įprastai, jokių įtarimų, kad jie galėjo kažkokiu būdu būti nukentėję, nesukėlė, priešingu atveju būtų iškvietę Vaiko teisių specialistus. Kai nurodėte, kad bus užsirašomi duomenys apie vaikus, forminamas įvykis, D. D. nurodė, kad jei ana pusė turi pretenzijų, tai ir jie tada rašys pareiškimą, nes išgąsdino vaikus, kurie buvo mašinoje. D. D. buvo suirzęs, nepatenkintas. E. D. taip pat buvo suirzusi. Sužinojusi, kad kita pusė rašo pareiškimą, ji taip pat nurodė, kad ir ji turi jiems pretenzijų, nes vaikai išsigando (1 t., b. l. 84–87).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino. Patikslino, kad D. D. buvo nepatenkintas ir suirzęs dėl to, kad atvažiavo policija. Jo raminti nereikėjo. Nukentėjusioji ne iš karto prašė medikų pagalbos. Su ja bendraujant paklausė, ar reikalingi medikai. Tuomet ji atsakė, kad reikalingi, svaigsta galva. Įvykio vietoje grumtynių pėdsakų nesimatė.

Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. spalio 30 d. apie 10 val. jis su nukentėjusiąja išvažiavo iš namų (duomenys neskelbtini) g. ir važiavo į miestą, per (duomenys neskelbtini) g. Vyko automobiliu „BMW“. Jie truputį išlindo į gatvę. Iš kairės pusės atvažiavo automobilis. D. D. automobilis sankryžą pravažiavo pirmas, jie jį praleido. Jie važiavo labai atsargiai, staigaus jų automobilio stabdymo įvažiuojant į sankryžą nebuvo. Jų greitis buvo minimalus. Kitas minėtas automobilis buvo sidabrinės spalvos „Volvo“. D. D. buvo automobilio keleivis. Jis sustojęs ėmė skeryčiotis rankomis. Jie išsuko į kairę pusę ir pamatė, kad minėtas asmuo eina link jų. Sustojo, nes buvo įdomu, kodėl asmuo ėjo link jų. Kaltinamasis eidamas rėkavo ir mosikavosi rankomis, plūdosi įvairiais žodžiais, jo elgesys buvo neadekvatus. Matėsi, jog buvo agresyvus. Kaltinamasis priėjo prie automobilio galinio kairio sparno. Jis taip pat išlipo iš automobilio. Prasidėjo stiprus konfliktas, kuris kilo dėl Kelių eismo taisyklių. Kaltinamasis galvojo, kad automobilis, kuriuo jis važiavo, turėjo pirmumą. D. D. mosikavosi rankomis, nuo jo kelis kartus atsitraukė, kad nesulauktų smūgio. Tuomet iš automobilio išlipo nukentėjusioji. Ji atsistojo tarp jo ir D. D., nugara į jį, o veidu į kaltinamąjį. Kaltinamasis jai trenkė ranka į viršugalvį. Nukentėjusioji susiėmė už galvos ir pasakė, kad kvies policiją. Mano, kad tai nebuvo netyčinis, atsitiktinis smūgis, nes ir jam taikėsi kelis kartus, jis tiesiog atsitraukė, išvengė. Kaltinamajam buvo nė motais, ar vyrui, ar moteriai trenkti. Tąkart taikė ne jam, o nukentėjusiajai. D. D. pasakė: „man p... (necenzūrinis žodis) ta policija“. Neilgą laiką su kaltinamuoju pakonfliktavo ir jis nuėjo į savo automobilį. Jis (liudytojas) priėjo prie nukentėjusiosios pasižiūrėti. Ji buvo susiėmusi už galvos, skundėsi, kad jai skauda galvą, kaklą, kad negali pasukti galvos. Išorinių sužalojimų nebuvo, kraujo nebuvo. Kai atvyko policijos pareigūnai, kurie vėliau nuvažiavo iki kaltinamojo namų. Nukentėjusioji pareigūnams minėjo, kad jai skauda. Jie išvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai apžiūrėjo nukentėjusiąją. Jų automobilyje kartu jis nebuvo. Iš įvykio vietos nukentėjusioji į gydymo įstaigą vežama nebuvo, bet po to jis ją nuvežė į klinikų Skubios pagalbos skyrių. Gydytojai ją apžiūrėjo, bet negali pasakyti, ką konstatavo. Nukentėjusioji skundėsi skausmais, kad negali pasukti galvos. Jis matė tai, kad ji negalėjo pasukti galvos. Skausmas truko ilgą laiką, tačiau mobilizuota kaklo įtvaru nebuvo. Nukentėjusiajai medikai pasakė gerti vaistus nuo skausmo, jei labai pablogės. Jam žinoma, kad ji vartojo vaistus po įvykio, tačiau nežino, kokius. Nukentėjusioji nufotografavo kaltinamojo automobilio valstybinius numerius, tai buvo jau po suduoto smūgio. Suduotas smūgis paveikė nukentėjusiąją, ji iš pradžių stresavo, iki šiol bijo, kai reikia važiuoti pro tą vietą, jis turi ją lydėti. Pakeitė nukentėjusiosios automobilio valstybinius numerius, kad jai būtų drąsiau važiuoti. Automobilis, kuriuo važiavo tą dieną, priklauso nukentėjusiajai. Po šio įvykio ji negalėjo važiuoti net apsipirkti, bijojo vairuoti. Ar ji tuo metu dirbo, neprisimena. Prieš įvykį nukentėjusioji skausmais nesiskundė, į medikus dėl kaklo traumų, jo žiniomis, nesikreipė. Tuo metu buvo žiema, bet peršalę jie nebuvo. Įvykio metu D. D. matė pirmą kartą. Nemano, kad sustabdęs automobilį, prisidėjo prie konflikto.

Specialistė M. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad patvirtina 2022 m. spalio 31 d. specialisto išvadą. Nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Čiuopiant sprandą buvo jaučiamas skausmas kairėje pusėje, atsiduodantis į mentę. Čiuopiant sprando apatinėje dalyje paravertebraliai buvo jaučiamas minkštųjų audinių volelis, nueinantis iki kairio peties viršutinio paviršiaus vidurinės dalies. Buvo nustatyti skausmingi, riboti galvos ir sprando judesiai į kairę pusę. Minėtas volelis yra nemažas patinimas, kuris atsiranda, kai yra pažeidimas. Volelis yra reakcija į pažeidimą, į nervinių šaknelių dirginimą. Tai susitraukimas į skausmą. Jis yra čiuopiamas, rankomis galima užčiuopti aiškiai. Toks ryškus volelis dėl peršalimo nebūna. Gali būti raumenų įtempimas palei stuburą, bet jis nebus toks ryškus. Duomenų apie nukentėjusiosios netaisyklingą laikyseną nėra. Be to, nematė jokios patologijos iš dešinės pusės, tik kairėje. Medicininiuose dokumentuose iš klinikų buvo konstatuotas patempimas. Jis atsiranda nuo traumos. Apie netrauminį reiškinį duomenų neturėjo, raiščių patempimas atsiranda tik nuo traumos.

Papildomai apklausiama, išklausiusi liudytojos E. D. parodymų bei pasinaudojusi teise užduoti klausimus, specialistė nurodė, kad stabdant tiesiai, galva linksta į priekį ir atgal. Jeigu tokiu atveju yra pažeidimas, tai jis dažniausiai yra iš abiejų pusių. Mano, kad automobilis turėtų važiuoti apie 50 km/ val. greičiu, kad nuo staigaus stabdymo liktų liekamieji reiškiniai kaklo srityje. Bet turi būti labai staigiai stabdoma, kad pašoktų iš vietos ir sulaikytų diržas. Jei nėra diržo, žmogus „skrenda“ į stiklą ir būna kiti sužalojimai. Nuo staigaus stabdymo žymės nuo diržo kai kuriems asmenims lieka, tačiau kitiems – ne. Atmesti, kad nukentėjusioji susižalojo staigaus stabdymo metu, negalima, bet pagal sužalojimo lokalizaciją, tai mažai tikėtina. Jeigu automobilio smūgis būtų į šoninę dalį, tuomet prie staigaus stabdymo toks sužalojimas būtų labiau tikėtinas. Šiuo atveju, automobiliai nesusidūrė. Be to, toks sužalojimas nėra būdingas griuvimui. Kaklo raiščių patempimas griuvimo metu nepadaromas. Dažniausiai, kraujosruvos plaukuotoje galvos dalyje nelieka. Užduotyje pateikti duomenys jai abejonių nesukėlė, kad įvykis galėjo vykti 2022 m. spalio 30 d. Yra objektyvūs duomenys, kad po įvykio buvo kreiptasi į ligoninę. Nežymus sveikatos sutrikdymas konstatuotas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis. Tai yra, jei nėra duomenų, patvirtinančių, kad sveikatos sutrikdymas tęsėsi ilgiau kaip 10 dienų, bet koks sužalojimas, išskyrus lūžius, raiščių ar raumenų plyšimus, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nėra išskirta sužalojimų pagal kategorijas, kurie yra nežymūs. Raiščių patempimas yra sveikatos sutrikdymas, o ne fizinis skausmas. Fizinis skausmas yra tada, kai skauda, bet nėra nieko matomo ir apčiuopiamo. Jei nėra nieko apčiuopiamo, tai ir nerašo kaip pažeidimo. Šiuo atveju, buvo apčiuopiama. Volelio matavimų neatliko, nes pagal tarnybos vidaus taisykles, matavimai atliekami poodinėms kraujosruvoms, žaizdoms, nubrozdinimams. Patinimą matuoti gali, bet tai neprivaloma. Toks sveikatos sutrikdymas, suduodant smūgį ranka į viršugalvį, yra galimas, ypač kai nesitiki smūgio ir galva būna atsipalaidavusi.

Papildomai apklausiama 2024 m. gegužės 22 d. teisiamojo posėdžio metu specialistė nurodė, kad susipažinusi su papildomai pateiktais medicininiais dokumentais iš (duomenys neskelbtini) sveikatos centro, teigia, kad juose nurodyta diagnozė yra „tuščia“. Ją dažnai rašo ligoninėse tam, kad būtų apmokėjimas iš ligonių kasų. Diagnozė panaši į fizinio skausmo sukėlimą, tačiau nėra nieko objektyvaus, kas būtų panašu į kaklo ar raiščių patempimą. Fiksuotas tik skausmas, kuris yra subjektyvus. Liekamųjų reiškinių neliko. Nuo įvykio praėjo daugiau kaip 3 metai. Byloje nagrinėjamu atveju, diagnozė buvo konkretizuota, kad tai yra kairės pusės pažeidimas. Atlikus tomografinį tyrimą, gali būti, kad audinių pakitimų nustatyta nebuvo. Priklauso nuo to, kokiu režimu tomograma buvo daryta, ar jose labiau matomi kaulai, ar minkštieji audiniai. Be to, tomografijos rezultatai labai priklauso nuo to, kas rašo. Ji pati apčiuopos būdu nustatė, kad yra minkštųjų audinių patinimas, vienos pusės raiščiai, o tai yra būdinga sprando ar raiščių patempimui. Jeigu netgi nebūtų kreiptasi į ligoninę ar nebūtų atliktas tomografinis tyrimas, jos diagnozė būtų tokia pati. Minkštųjų audinių volelis yra uždegiminė reakcija dėl pažeidimo, skausmo ir receptorių dirginimo, kai raumuo susitraukia. Volelis yra uždegimo išraiška, jį gali sukelti patempimas. Minkštųjų audinių volelis gali būti ir netrauminis, bet duomenų apie jokias radikulopatijas nėra, tuo labiau, kad yra dokumentai, kad iš karto po traumos žmogus kreipėsi į ligoninę. Minkštųjų audinių volelis dažniausiai būna, jeigu dirba žmogus su kompiuteriniu, bet tai tik prielaidinis variantas, bet būna abipusiai ir nebūna, kad volai tokie aiškūs. Jeigu jis aiškiai užčiuopiamas, yra tempimas, labiau tai sieja su trauma. Volelis negali būti dėl to, kad pacientė netęsė gydymo dėl anksčiau patirto patempimo. Kai yra raiščių patempimas, audinių reakcijos išsivysto labai greitai, o šiuo atveju ankstesniuose medicininiuose dokumentuose nėra nieko objektyvaus.

Specialistas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo pateiktos išvados naujai gauti (duomenys neskelbtini) sveikatos centro medicininiai dokumentai nekeičia. Seniau patirta trauma nukentėjusiosios sveikatai įvykio metu atsiliepti negalėjo ir liekamųjų reiškinių iki 2022 m. likti negalėjo. Juose nėra požymių dėl kaklo raiščių patempimo, todėl tai kaip sužalojimas turėtų būti atmesta ir nevertintina. Po 2022 m. įvykio nukentėjusiajai buvo atlikta galvos tomografija, kuri apėmė ir kaklą. Ten parašyta, kad minkštieji audiniai be pakitimų. Ką čiuopė Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai, nežino. Jis volelių nerašo, nes jų negalima įvertinti. Volelis yra kažkoks sukietėjimas kakle, kuris gali atsirasti dėl ligų ar kitų priežasčių. Patempimas matytųsi atlikus tomografiją, aprašius jos duomenis radiologui. Jei radiologas rašo, kad nėra pakitimų, vadinasi, nieko nėra. Šiuo atveju, tomografijos aprašyme nurodyta, kad audiniai yra struktūriniai. Paravertebriniai audiniai yra šalia slankstelio. Ligoninėje nei gydytojas, nei tomografija nenurodė volelio. Tomografijos metu, jei volelis būtų stebimas, būtų aprašytas. Volelis gali būti ir trauminės kilmės, bet tai turi būti patvirtinta iš karto ligoninėje. Šiuo atveju, to nėra. Fizinis skausmas yra subjektyvus dalykas, todėl jo nevertina. 100 procentų parodo tik autopsija. Tomografija priklauso nuo jos apimties, nuo specialisto ir kompiuterinės įrangos. Šiuo atveju, ir galva, ir kaklas yra aprašyti.

2022 m. spalio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyr. patrulio L. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš „Volvo“ automobilio išlipęs vyriškis (D. D.) konfliktavo, agresyviai elgėsi ir trenkė I. S. ranka į galvos sritį, sukeldamas fizinį skausmą. Nustatyta, kad automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. D., su ja vykęs keleivis – D. D.. Automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini). D. D. paaiškino, kad žodžiu konfliktavo, tačiau fizinio kontakto nebuvo. D. D. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 0.78 promilės neblaivumas. D. D. paaiškino, kad „BMW“ važiavo vyras ir mergina (vairavo J. B., šalia buvusi keleivė I. S.), jis išvažiavo iš šalutinio kelio, todėl siekdama išvengti eismo įvykio, staigiai stabdė, dėl ko išsigando su jais važiavę vaikai (1 t., b. l. 9).

ROIK duomenyse užfiksuota, kad 2022 m. spalio 30 d. 10.20 val. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi I. S., kuri nurodė, kad ką tik jai trenkė per galvą iš matymo pažįstamas asmuo, su kuriuo sukonfliktavo dėl Kelių eismo taisyklių. Pokalbio metu minėtas asmuo iš įvykio vietos išvyko. Policijos pareigūnų R. U. ir L. M. atvykimo į įvykio vietą laikas: 10.35 val. Nusikalstamos veikos aprašymas: apie 10.15 val. nepažįstamas vyras sudavė vieną smūgį dešinės rankos dilbiu nukentėjusiajai į galvos sritį, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 10–13).

2022 m. spalio 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja nurodė, jog apie 10.15 val. nepažįstamas vyras konflikto, kilusio dėl Kelių eismo taisyklių, metu, norėdamas suduoti jos draugui J. B., dešine ranka pataikė jai į galvos sritį (pakaušį) ir sukėlė fizinį skausmą. Apklausos, vykusios 12.07 val.–12.36 val., metu pareiškėja nurodė, kad minėtas vyras mosavo rankomis norėdamas suduoti jos draugui J., tačiau jam spėjus pasitraukti, nepažįstamas vyras dešinės rankos dilbiu sudavė jai į galvos sritį ir sukėlė fizinį skausmą. Įvykis truko maždaug dvi minutes. Atvykę medikai jai sužalojimų nenustatė. Šiuo metu jai svaigsta galva, ją pykina, todėl po apklausos vyks į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 27–30).

2023 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta: (duomenys neskelbtini) sankryža, sudaryta fotolentelė. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 34–40).

2022 m. spalio 31 d. 11.25 val. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. S. konstatuotas kairės pusės sprando raiščių patempimas, išsivystęs, tikėtina, nuo smūgio į viršugalvį, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tiriamoji paaiškino, kad nepažįstamas vyras iškilus konfliktiškai situacijai, savo dilbiu smogė jai į viršugalvį iš viršaus (vyras aukšto ūgio, smūgiavo jai tiesiai iš viršaus į viršugalvį). Nuo smūgio nepargriuvo, be sąmonės nebuvo. Pykino, bet nevėmė, pykina iki šiol, skaudą galvą, negali normaliai pasukti kaklo į kairę pusę. Vakare kreipėsi į LSMUL Kauno klinikų SPS dėl blogėjančios būklės. Objektyvaus tyrimo duomenys: viršugalvio srityje mechaninės traumos požymių ar minkštųjų audinių patinimo nėra, čiuopiant jaučią skausmą ir lyg tirpimą. Čiuopiant sprandą, jaučia skausmą kairėje pusėje, skausmas atsiduoda į mentę, čiuopiant jaučiamas sprando apatinėje dalyje paravertebraliai minkštųjų audinių volelis, nueinantis iki kairio peties viršutinio paviršiaus vidurinės dalies, skausmingi, riboti galvos ir sprando judesiai į kairę pusę. Dešinėje pusėje patologinių pakitimų nečiuopiama, judesiai į dešinė laisvi. Medicininių dokumentų duomenys: į LSMUL Kauno klinikas atvyko 2022 m. spalio 30 d. 17.32 val. Diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas. Kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas. KT tyrimo duomenimis, sub- ir supratentorialiai galvos smegenyse aiškių ūmiai traumai būdingų židinių tankio pakitimų, intrakranijinio pakraujavimo požymių nematyti. Apimtuose stuburo slanksteliuose aiškių lūžio linijų, dislokacijų nematyti. Trauminės stuburo kanalo, intervertebrinių angų stenozės požymių nematyti. Paravertebriniai audiniai struktūriniai (1 t., b. l. 94–96).

2022 m. gruodžio 6 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo aprašytas BPC garso įrašas, padaryta garso įrašo stenograma. Girdisi vyriški balsai, kalba nerišli. Jungiamo signalo garsas. -112; -Sveiki, ką tik mane, vyriškis trenkė į galvą man; - Sakykit miestą, adresą, kur gyvenat? - (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini); - Sakykit adresą, gatvę? -(duomenys neskelbtini), žinokit, jis dabar išvažiavo; - Nesvarbu, mažamečių vaikų yra namuose? - Gatvėj konfliktas įvyko; - Aha, greitoji nereikalinga jums? - Ne, nereikalinga, trenkė į galvą iš alkūnės; - Jūsų vardas pavardė? – (duomenys neskelbtini); - O sakykit, čia jūsų vyras, ar ne? - Ne, ne mano vyras, žinokit konfliktas, viskas įvyko gatvėj važiuojant, čia nėra sužymėti šalutiniai, pagrindiniai keliai, dešinės rankos taisyklė, ar mes jo nepraleidom, stabdė; - Ai, nepažįstamas, ar ne? - Nepažįstamas, bet iš mūsų gyvenvietės; - Valstybinius matėte numerius? – Mačiau (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ; - Palaukit sekundę, kokia pirma raidė buvo? (duomenys neskelbtini); - Taip; (duomenys neskelbtini); - Taip; - (duomenys neskelbtini); - Taip; - (duomenys neskelbtini); - Ir markė? – „Volvo V70“, universalas (nerišlūs žodžiai); - Mes iškart informuojam pareigūnus, jūs laukit vietoje, gerai? - Gerai, ačiū labai; - Viso, iki (1 t., b. l. 102–104).

2023 m. vasario 1 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti policijos pareigūnų portatyvinių kamerų vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įrašas 20221030-103905-002 su garsu. Vaizdo įraše matyti ir girdėti, kad mergina, stovėdama gatvėje, aiškina pareigūnams įvykio aplinkybes, t. y. „iškišo nosį, išlipęs šaukė, kad taranuot norit, ji aiškino, kad čia dešinės rankos taisyklė, išlipęs smūgiavo į galvą“. Pareigūnas pasiteiravo, ar pažįsta vyriškį, mergina atsakė, kad nepažįsta, bet yra vietinis. Pareigūnas paklausė, kiek kartų trenkė, kaip ji jaučiasi? Mergina: „skaudėt, skauda, šiek tiek pykina“. Pareigūnas pasiūlė iškviesti M. M. paklausė: „ar tai turės įtakos tyrimui?“. Pareigūnas paaiškino, kad bus nustatytas sužalojimo tipas. Pareigūnas merginos paklausė: „kiek kartų trenkė?“. Mergina atsakė: „vieną“. Pareigūnas merginos klausė: „buvo blaivas, neblaivas?“. Mergina: „<...> jo žmona vairavo, konfliktavo vienas vyriškis“. Vaizdo įraše 20221030-104055-003 matyti, kad pareigūnai atvažiavo į sodybą 10.44 val. Pareigūnai paklausė sodybos kieme buvusio vyro, ar jis ką tik su kažkuo konfliktavo. Vyriškis patvirtino, kad taip, konfliktavo, nes „užkišo mums mašiną, gale sėdėjo vaikai, patyrė stresą, išlipau pasiaiškinti, kas yra, kodėl taip yra“. Girdisi moters balsas: „vaikai gale sėdi, iškoliojo necenzūriniais žodžiais, apšaukė jaunimėlis“. Pareigūnas: „kilo tik žodinis konfliktas?“. Vyriškis: „taip, aš rodau - kur tu važiuoji“; „ką man daryt, čia žmogiškas faktorius“. Pareigūnas: „Tai kodėl jai smūgiavot?“. Moters balsas: „Jūs juokaujat?“. Pareigūnas: „Nejuokaujam, ką mums mergina sakė, tai ir mes jums sakom“. Vyriškis: „jokio smūgio nebuvo, kad mes kažką prie vaikų darytumėm, tai nežinau“. Pareigūnai nustato vyriškio asmens tapatybę. Girdisi vyriškio balsas: „ar jie ant mūsų kažką rašo?“. Kito pareigūno balsas: „nežinau, laukia medikų“. Vaizdo įraše 20221030-1049045-004 girdisi pareigūno balsas: „Pasirašykit, D., kad jums buvo patikrintas girtumas“. Nustatoma moters tapatybė. Vyriškio balsas: „tokios tokelės, vaikai buvo išsigandę, tai taip ir atsitiko“. Pareigūnas: „tai tikslu teisybės, pakalbėt išlipot?“. Vyriškis: „staigiai stabdė žmona“, nurodo, kad pravažiuodami juos koliojo, „lūpom mokam skaityt, pats vairuoji“. Pareigūnas klausė, ar buvo fizinis kontaktas. Moters balsas: „Jokio fizinio kontakto nebuvo, prie vaikų, išlips ir trenks moteriai“. Pareigūnas nurodė, kad įvykis bus tiriamas. Vyriškis: „tai išsiaiškinkit“. Pareigūnas į šią vyriškio repliką: „aiškinsis tyrėjai, būsite kviečiami į apklausas, medikai turi apžiūrėti“. Moters balsas: „Maladiec“. Vyriškis akcentavo, kad vaikai išsigando. Moteris teigė, kad ir jie rašys pareiškimą. Pareigūnas nurodė, kad tada jis turi užsirašyti vaikų duomenis, kad jie kartu važiavo, viskas turi būti įforminta“. Vyriškis reaguoja ramiai, su šypsena žiūri į šalia stovinčią moterį. Vaizdo įraše 20221030-105403-005 girdėti nerišlūs moters žodžiai: „nesąmones daro <...>“. Pareigūnas: „pažiūrėsim, ką jie sakys“. Pareigūnas patikslina adresus, užsirašo vaikų vardus, pavardes, gimimo datas, kad vaikai važiavo kartu ir viską matė. Moters balsas: „mes išsiaiškinsim <...>“, toliau nerišlūs žodžiai. Pareigūnai išvyksta 10.56 val. Vaizdo įraše 20221030-110316-006 matyti gatvėje stovintis GMP automobilis, atsidaro jo durys. Pareigūnas: „Apžiūrėjo?“, girdisi merginos balsas: „Apžiūrėjo“. Mergina kalba ramiu tonu. Mergina klausia pareigūno: „ką jie sakė?“. Pareigūnas: „Kad įvyko žodinis konfliktas, tik žodinis“. Pareigūnas: „Ar kamerų yra?“. Mergina: „Mačiau, ant kampo, geltonas namas“. Pareigūnas: „Čia (duomenys neskelbtini) gatvė, tai bus pirmas namas“ (1 t., b. l. 105–108).

2023 m. gegužės 5 d. akistatos protokole užfiksuoti nukentėjusiosios I. S. parodymai, dalyvaujant jos įgaliotai atstovei, ir liudytojos E. D. parodymai, dalyvaujant jos įgaliotai atstovei. I. S. ir E. D. liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 113–121).

2023 m. gegužės 24 d. akistatos protokole užfiksuoti liudytojo J. B. parodymai, dalyvaujant jo įgaliotai atstovei, ir liudytojos E. D. parodymai, dalyvaujant jos įgaliotai atstovei. J. B. ir E. D. liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 127–130).

2023 m. sausio 26 d. akistatos protokolu užfiksuoti nukentėjusiosios I. S. parodymai, dalyvaujant jos įgaliotai atstovei, ir įtariamojo D. D. parodymai, dalyvaujant jo gynėjai. I. S. ir D. D. liko prie savo parodymų. <...> I. S. nurodė: aš nesutinku su D. D. pasakymu, kad jis stovėjo prie savo automobilio, prie savo vaikų. Aš galiu tai paneigti, nes turiu tai įrodančią nuotrauką ir ją pateiksiu prie ikiteisminio tyrimo. Pastaba. I. rodo nuotrauką ir ją komentuoja: nuotraukoje yra D. D. automobilis. Mūsų automobilio nesimato. Šią nuotrauką padariau po suduoto man smūgio, pasitraukusi į šoną. J. liko ir konfliktavo toje pačioje vietoje, kur buvo suduotas man smūgis. Ta nuotrauka įrodo, kad D. D. nebuvo šalia savo automobilio konflikto metu, kada buvo suduotas smūgis, be to, jo vaikai neverkė. Nuotraukoje matyti, kad automobilio durelės buvo atidarytos, matyti vaiko galva. Nuotrauką padariau dėl valstybinių numerių užfiksavimo. D. D.: I. parodymus girdėjau. Aš nuotraukos nekomentuosiu. Įgaliotos atstovės klausimas D. D.: Ar tai Jūsų automobilis? D. D.: taip, mano. <...> Gynėjos klausimas I.: Gal galite tiksliai nurodyti, kokiu laiku padaryta fotonuotrauka? I.: pačioje nuotraukoje datos ir laiko nėra, tačiau data ir laikas užfiksuoti pačiame telefone, telefone nurodyta 2022-10-30 10.20 val. <...> Gynėjos klausimas I.: ar įtariamasis galėjo netyčia suduoti tą smūgį? I.: D. gestikuliavo agresyviai, jis buvo agresyviai nusiteikęs, gestikuliavo ir nusprendžiau, kad jo veiksmai skirti man, jis sudavė tyčia. Iš ko supratau? Tai iš jo gestikuliavimo, mosikavimo. Tai nebuvo netyčia (2 t., b. l. 50-59).

Įgaliota atstovė pateikė 2022 m. spalio 30 d. I. S. VšĮ LSMUL medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (duomenys neskelbtini) patvirtintą kopiją. 2022 m. spalio 30 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad apžiūros metu I. S. konstatuotas kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas (2 t., b. l. 60–61).

2023 m. kovo 28 d. akistatos protokole užfiksuoti liudytojo J. B. parodymai, dalyvaujant jo įgaliotai atstovei, ir įtariamojo D. D. parodymai, dalyvaujant jo gynėjai. J. B. ir D. D. liko prie savo parodymų. <...> Tyrėja J. B.: „prašome patikslinti: „sutrenkė mano draugei I. į galvą“, kuo? J. B.: ranka, kuria ranka, neatsimenu, praėjo daug laiko. Sudavė vieną smūgį. Sudavė į viršutinę galvos dalį, tiksliau nurodyti negaliu. <...> Gynėja J. B.: Kuo skundėsi I. po smūgio? J. B. atsakymas: galvos, kaklo skausmais, ji negalėjo pasukti galvos. Gynėja J. B.: Iš karto po įvykio? J. B.: Iš karto po įvykio I. skundėsi galvos skausmais, užsiėmė už galvos. Gynėja J. B.: Kada I. kreipėsi į medikus? J. B.: po įvykio, atvyko policija, atvyko ir medikai, kas iškvietė medikus, nežinau. Tyrėja J. B.: Ką konstatavo medikai? J. B.: išorinių sužalojimų nebuvo, nieko nerado, nurodė, jei pablogės sveikata, gali kreiptis į gydymo įstaigą. Gynėja J. B.: Gal galite nurodyti, koks smūgis buvo suduotas: pagal intensyvumą, stiprumą? J. B.: ne aš sudaviau, jėgos paskaičiuoti negaliu, manau, kad pakankamas smūgis, nes I. negalėjo pasukti galvos. Tyrėja J. B.: minėjote, kad D. D. skeryčiojosi rankomis, galbūt norėjo Jums suduoti, ar gali būti, kad D. D. sudavė I. netyčia? J. B.: ne, negalėjo, paaiškinti detaliau negaliu, nes ėmė ir sudavė I., ar suduodamas kažką sakė, negaliu pasakyti, nes nepamenu, vyko konfliktas. <...> Atstovė J. B.: Kaip po įvykio jautėsi I., kokia jos buvo psichologinė būklė? J. B.: ji buvo sutrikusi, išsigandusi, pasimetusi, iki šiol ji bijo važiuoti pro tą vietą. Atstovė J. B.: Po įvykio, grįžusi namo, kada I. kreipėsi į gydymo įstaigą? J. B.: I. skundėsi sveikatos negalavimais, galvos skausmais, negaliu pasakyti, kada kreipėsi į gyd. įstaigą, gali būti apie 17-18 val. <...> Atstovė J. B.: Kaip šiuo metu jaučiasi I., kokia jos dabartinė psichologinė būsena, ar yra kokių nors negalavimų? J. B.: I. jaučia baimę vykti pro tą vietą. Mes pakeitėme valstybinius automobilio numerius, automobilis yra I. vardu (2 t., b. l. 64–67).

2023 m. gruodžio 19 d. teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajai nebuvo padarytas koks nors sužalojimas, nes tai atmetė kompiuterinės tomografijos tyrimas. Čiuopiant nustatytas sprando apatinėje dalyje paravertebraliai minkštųjų audinių volelis nevertintinas kaip sužalojimas, nes tai gali būti lėtiniai pakitimai kakle, bei nežinomas padarymo laikas. Volelis – tai nėra sprando raiščių patempimas, tai gali būti raumenų įtempimas dėl kaklo radikulopatijos ar kitų priežasčių ir gali būti netrauminės kilmės. Jis gali atsirasti dėl netaisyklingos asmens sėdėsenos, ilgo darbo su kompiuteriu. Jis neturi objektyvaus patvirtinimo kaip šviežias sužalojimas, nes tai paneigė kompiuterinė tomografija. Jo priežastys gali būti įvairios: kaklo radikulopatija, ilgalaikis sėdėjimas prie kompiuterio, kaklo peršalimas ir kt. (3 t., b. l. 5–9)

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamasis bei jo sutuoktinė tvirtino, kad savo automobilį sustabdė, siekdami nuraminti automobilyje buvusius vaikus, kurie verkė ir išsigando dėl staigaus stabdymo. Vis dėlto, tikint kaltinamojo bei E. D. versija, kyla pagrįstų abejonių, kodėl kaltinamasis, kurio sodyba nutolusi vos kelių šimtų metrų atstumu nuo įvykio vietos, matydamas neva konfliktiškai jo atžvilgiu nusiteikusius nukentėjusiąją bei liudytoją J. B., ir toliau liko įvykio vietoje ir juolab, kaip nurodė pati E. D., taip pat replikavo nukentėjusiajai bei liudytojui. Teismo vertinimu, tokie veiksmai ne tik neatitinka anksčiau aptartų įrodymų visumos, bet ir logiškai nepagrindžiami, kadangi nėra aišku, kuo šiuo atveju galėjo pasireikšti vaikų raminimas, pačiam kaltinamajam replikuojant į kitų konflikte dalyvavusių asmenų neva jo atžvilgiu vartojamus necenzūrinius žodžius vaikų akivaizdoje.

Kaip minėta, kaltinamasis, neginčydamas paties konflikto kilimo fakto ir priežasties, neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Jo sutuoktinė E. D. dėstė svarstymus, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, „tampydamasi“ konflikto metu. Vis dėlto, šią versiją paneigia specialistės M. K. paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, turinys. Iš jos paaiškinimų matyti, jog tokio pobūdžio kaklo patempimui, koks nustatytas nukentėjusiajai, konstatuoti, trauminis poveikis turi būti pakankamai stiprus. Nukentėjusioji iš karto po įvykio nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad kaltinamasis jai sudavė vieną smūgį į galvos viršugalvį ranka. Vien tai, kad nukentėjusioji negalėjo tiksliai nurodyti, kuria tiksliai rankos dalimi kaltinamasis sudavė, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu, juolab įvertinus staigų, vienkartinį ir netikėtą smūgio sudavimo pobūdį. Šios pozicijos ji nuosekliai laikėsi viso baudžiamojo proceso metu. Kaip matyti iš skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo, nukentėjusioji jau šio pokalbio metu operatorei nurodė, kad vyras, su kuriuo sukonfliktavo dėl Kelių eismo taisyklių, jai sudavė smūgį į galvą ir dar jai bekalbant telefonu su operatore, šis iš įvykio vietos išvyko. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams. Tiek iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, tiek ir iš liudytojų – policijos pareigūnų R. U. bei L. M. parodymų matyti, jog nukentėjusioji nurodė, kad iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) gatve atvažiavęs „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdė, automobilį vairavo moteris, šalia jos sėdėjęs vyriškis pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Išlipusi iš automobilio I. S. norėjo paaiškinti situaciją, tačiau išlipęs keleivis, kaip vėliau paaiškėjo, – D. D., pradėjo konfliktuoti, elgtis agresyviai ir trenkė ranka jai į galvos sritį, sukėlė fizinį skausmą. Po konflikto D. D. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. I. S. skundėsi galvos skausmu, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalbos tarnyba. Pareiškime fiksuotos nukentėjusiosios apklausos, vykusios 12.07 val.–12.36 val., metu pareiškėja nurodė, kad minėtas vyras mosavo rankomis norėdamas suduoti jos draugui J., tačiau jam spėjus pasitraukti, nepažįstamas vyras dešinės rankos dilbiu sudavė jai į galvos sritį ir sukėlė fizinį skausmą. Įvykis truko maždaug dvi minutes. Atvykę medikai jai sužalojimų nenustatė. Šiuo metu jai svaigsta galva, ją pykina, todėl po apklausos vyks į gydymo įstaigą.

Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojas J. B., kuris tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, kategoriškai patvirtino, kad tarp jo ir kaltinamojo prie automobilio „BMW“ kilo konfliktas, į kurį įsikišo ir nukentėjusioji, bandydama paaiškinti kaltinamajam Kelių eismo taisykles (dešinės rankos taisyklę), tačiau kaltinamasis jos neklausė, toliau konfliktavo, bandė suduoti smūgius ir liudytojui, tačiau jis atsitraukė. Galiausiai, kaltinamasis nukentėjusiajai trenkė ranka į viršugalvį. Nukentėjusioji susiėmė už galvos ir pasakė, kad kvies policiją. Mano, kad tai nebuvo netyčinis, atsitiktinis smūgis, nes ir jam taikėsi kelis kartus, jis tiesiog atsitraukė, išvengė. Tąkart pataikė ne jam, o nukentėjusiajai. Neilgą laiką su kaltinamuoju pakonfliktavo ir jis nuėjo į savo automobilį. Jis (liudytojas) priėjo prie nukentėjusiosios pasižiūrėti. Ji buvo susiėmusi už galvos, skundėsi, kad jai skauda galvą, kaklą, kad negali pasukti galvos. Vien tai, kad šis liudytojas yra nukentėjusiosios draugas, sugyventinis, nesudaro pagrindo jo parodymų vertinti kaip nepatikimų. Gynėjas, teigdamas priešingai, analogiško kriterijaus netaikė E. D., kuri yra kaltinamojo sutuoktinė, parodymų patikimumo vertinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įvykio metu kitų asmenų, mačiusių įvykį, nenustatyta, todėl būtent jame dalyvavusių asmenų parodymų vertinimas yra itin svarbus analizuojamo įvykio metu, o esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir liudytojo J. B. parodymų nėra nustatyta ir jie vertintini kaip nuoseklūs.

Nukentėjusioji nuosekliai nuo pat kreipimosi į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu tvirtino, jog jai buvo suduotas vienas smūgis į galvos sritį, pareigūnams, atvykusiems į iškvietimą, taip pat skundėsi galvos svaigimu, pykinimu, o vėliau, praėjus penkioms valandoms po įvykio, tą pačią dieną, nuvyko į gydymo įstaigą, kur jai buvo nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas, bei kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas. Nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo faktą patvirtina byloje esanti 2022 m. spalio 31 d. 11.25 val. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad I. S. konstatuotas kairės pusės sprando raiščių patempimas, išsivystęs, tikėtina, nuo smūgio į viršugalvį, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Specialistė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog objektyvaus tyrimo metu ji nustatė nukentėjusiosios sužalojimą – kaklo raiščių patempimą. Tokią išvadą ji padarė, nes čiuopiant sprando apatinėje dalyje, paravertebraliai (prie stuburo slankstelių), buvo jaučiamas minkštųjų audinių volelis, nueinantis iki kairio peties viršutinio paviršiaus vidurinės dalies. Buvo nustatyti skausmingi, riboti galvos ir sprando judesiai į kairę pusę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusiajai, kaip nurodė liudytojas J. B., kaltinamasis smūgį sudavė dešine ranka, jai stovint veidu pasisukus į kaltinamąjį. Taigi tiek ši aplinkybė, tiek ir specialisto išvados turinys atspinti tai, kad sužalojimas nukentėjusiajai iš tiesų galėjo būti padarytas kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis.

Nors sužalojimo padarymo mechanizmas išvadoje nurodomas tik kaip tikėtinas, tačiau specialistė M. K., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, išklausiusi kaltinamojo sutuoktinės E. D. parodymus, pažymėjo, jog tuo atveju, jei kaklo patempimas būtų sukeltas dėl staigaus stabdymo, pažeidimas, dažniausiai, būtų iš abiejų pusių, o šiuo atveju to nėra nustatyta. Be to, specialistė nurodė ir tai, kad tokiu atveju automobilis turėtų važiuoti pakankamai dideliu – apie 50 km/ val. greičiu, o stabdymas turėtų būti itin staigus, juolab šiuo atveju automobiliai netgi nesusidūrė. Gynėjas, teigdamas, kad specialistas P. P., savo konsultacinėje išvadoje nurodė, jog analogiško pobūdžio trauma galima ir esant mažesniam greičiui, neakcentavo aplinkybės, kad konsultacinėje išvadoje, kurioje remiamasi iškarpomis iš vadovėlio „Teisės medicinos pagrindai“, nurodoma, jo kaklinės stuburo dalies trauma galima ir prie minimalaus greičio skirtumo – 10 km/ val., tačiau šie duomenys pateikiami analizuojant avarijų metu kilusius sužalojimus, kai į vieno automobilio galą trenkiasi kitas automobilis. Toks eismo įvykio mechanizmas šioje byloje nenustatytas, dar daugiau, eismo įvykis šiuo atveju apskritai nekilo, todėl, teismo vertinimu, remtis šiais argumentais analizuojant nukentėjusiosios patirtos traumos mechanizmą bei įrodytumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Specialistė posėdžio metu pažymėjo ir tai, kad tokio pobūdžio sužalojimas, koks nustatytas nukentėjusiajai, asmeniui griūvant nepadaromas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio objektyvaus pagrindo kaip pagrįstus vertinti liudytojos E. D. teiginius apie tai, jog galimai nukentėjusioji susižalojo pati, įvykio metu „tampydamasi“, ar dėl staigaus stabdymo, kai susidūrimas tarp automobilių netgi neįvyko. Juolab kad nukentėjusioji ir liudytojas J. B. kategoriškai teigė tai, jog iki „T“ formos sankryžos jie važiavo pakankamai lėtai, ketindami atlikti posūkio į kairę manevrą. Šie nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai byloje surinktais įrodymais niekaip nepaneigti. Kai matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, jokios stabdymo žymės sankryžoje taip pat nefiksuotos.

Kaltinamojo gynėjas bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pateikė specialisto P. P. konsultacinio pobūdžio išvadą, kurioje nurodytos priešingos nei Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistės M. K. išvados. Tai yra, specialistas nurodė, jog objektyvių duomenų apie nukentėjusiajai padarytą kaklo raiščių patempimą medicininiuose dokumentuose nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu specialistas šią savo išvadą patvirtino ir pagrindė tuo, jog patempimas matytųsi atlikus tomografiją, aprašius jos duomenis radiologui. Jei radiologas rašo, kad nėra pakitimų, vadinasi, nieko nėra. Šiuo atveju, tomografijos aprašyme nurodyta, kad minkštieji audiniai yra struktūriniai. Ligoninėje nei gydytojas, nei tomografija nenurodė volelio. Tomografijos metu, jei volelis būtų stebimas, būtų aprašytas. Neabejotina, jog remiantis šiuo klausimu nuosekliai formuojama teismų praktika, konsultacinė išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje. Vis dėlto, pažymėtina, kad šis įrodymas privalo būti vertinamas ir kitų byloje surinktų įrodymų visumoje.

Šiuo atveju, baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko vienus metus, buvo surengti 6 teisiamieji posėdžiai. Nukentėjusiosios atstovė aktyviai dalyvavo procese, įskaitant ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji byloje reiškė civilinį ieškinį, atstovė uždavė liudytojams ir bylos nagrinėjimo teisme dalyviams klausimus, teikė prašymus, o taip pat nukentėjusiosios reikalavimus grindė ir jos poziciją atstovavo pasakydama baigiamąją kalbą. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios turėtos 1 391,50 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 dalis).