Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini) kalėjime atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-25 nuosprendžiu, teistas:

1) 2016-04-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2027-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) 2018-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 30 parų areštu;

3) 2020-03-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2018-12-17 Vilniaus miesto teismo baudžiamuoju įsakymu, ir E. A. paskirta subendrinta 70 parų areštas.

4) 2022-02-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas E. A. laikiname sulaikyme išbūtas laikas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimis, atidėtas bausmės vykdymas. 2022-06-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

5) 2022-09-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 28 parų areštu;

6) 2022-09-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2022-02-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir E. A. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, 2022-02-02 nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir pagal šį nuosprendį atlikta bausmės dalis;

7) 2022-10-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 10 mėnesių laisvės atėmimu. 2022-11-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrintos bausmės, paskirtos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-20, 2022-09-29 nuosprendžiais ir 2022-09-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8) 2022-11-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų areštu;

9) 2022-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 50 parų areštu;

10) 2022-12-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 30 parų areštu;

11) 2022-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 40 parų arešto bausme;

12) 2023-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 44 parų areštu.

2023-05-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrintos bausmės, paskirtos 2022-11-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2022-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu, 2022-12-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu, 2022-12-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2022-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu, 2023-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir E. A. paskirta subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityti laikotarpiai: 2022-11-23 nuosprendžiu, 2022-12-02 teismo baudžiamuoju įsakymu, 2022-12-09 teismo baudžiamuoju įsakymu, 2022-12-12 nuosprendžiu, 2022-12-20 teismo baudžiamuoju įsakymu, 2023-02-20 teismo baudžiamuoju įsakymu įskaityti laikotarpiai ir atliktos bausmės dalys.

2023-07-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi sušvelninta 2023-05-26 nutartimi paskirta subendrinta bausmė iki 1 metų laisvės atėmimo (bausmę atliko 2023-08-09);

13) 2024-07-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalyje, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 30 parų areštu;

14) 2024-08-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (šešios veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 30 parų areštu.

15) 2024-09-26 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 30 parų areštu;

16) 2024-10-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (10 veikų), BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme (įsiteisėjo);

17) 2024-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (11 veikų), BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), BK 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas (įsiteisėjo 2025-01-07).

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent jis, 2024-03-06 apie 13.42 val., būdamas parduotuvėje „L.“, (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynų paėmė 17 vienetų dantų pastos „Elmex“, vieneto kaina 4,19 Eur (bendra vertė – 71,23 Eur), penkias dušo želė „Palmolive“, vieneto kaina 4,69 Eur (bendra vertė 23,45 Eur) ir vieną 4,99 Eur vertės dušo želė „Vaikiškos“, ir supratęs, kad buvo pastebėtas apsaugos darbuotojo, ketino pasišalinti su rankose laikomomis prekėmis už jas nesusimokėjęs, tačiau savo veiksmų nebaigė ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes buvo užblokuotos parduotuvės durys. Tokiais savo veiksmais E. A. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą uždarajai akcinei bendrovei (tolia – UAB) „L.“ priklausantį 99,67 Eur vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. A. sugadino svetimą turtą, o būtent jis, 2024-03-06 apie 13.42 val. būdamas (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti sulaikymo, išlaužė užblokuotas parduotuvės „L.“ duris ir suskaldė šių durų stiklo paketą. Tokiais savo veiksmais E. A. sugadino UAB „L.“ priklausantį nedidelės, 311 Eur vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat E. A. du kartus slaptai ir vieną kartą atvirai iš parduotuvės „I.“, (duomenys neskelbtini) pagrobė UAB „I.“ priklausantį turtą, o būtent jis:

1) 2024-04-12 apie 12.03 val. būdamas parduotuvėje „I.“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės prekių lentynų paėmė septynias skustuvo galvučių pakuotes „Gillette Fusion“, kurių vieneto kaina 20,79 Eur (bendra vertė - 145,53 Eur), dešimt skustuvo galvučių pakuočių „Gillette Fusion Power“, kurių vieneto kaina 27,95 Eur (bendra vertė - 279,50 Eur), devynias skustuvo galvučių pakuotes „Gillette Fusion Proglide Power“, kurių vieneto kaina 29,99 Eur (bendra vertė - 269,91 Eur) ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs. Iš viso pagrobė UAB „I.“ priklausantį 694,94 Eur vertės turtą;

2) 2) tęsdamas nusikalstamą veiką 2024-04-20 apie 16.53 val. būdamas parduotuvėje „I.“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės prekių lentynų paėmė keturias skustuvo galvučių pakuotes „Gillette Fusion Proglide“, vienos kaina 19,99 Eur (bendra vertė -79,96 Eur); vienuolika skustuvo galvučių pakuočių „Gillette Fusion Proglide Manual“, vienos kaina 23,99 Eur (bendra vertė - 263,89 Eur); keturias skustuvo galvučių pakuotes „Gillette Fusion“, vienos kaina 20,79 Eur (bendra vertė - 83,16 Eur); keturias skustuvo galvučių pakuotes „Gillette Fusion Proglide“, vienos kaina 49,95 Eur (bendra vertė - 199,80 Eur), šešias skustuvo galvučių pakuotes „Gillette Mach 3“, vienos kaina 17,49 Eur (bendra vertė - 104,94 Eur); dvi skustuvo pakuotes „Gillette Mach 3“, kurių vienos kaina 17,99 Eur (bendra vertė - 35,98 Eur); aštuonias skustuvo galvučių pakuotes „Gillette Fusion“, kurių vienos kaina 39,99 Eur (bendra vertė - 319,92 Eur) ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs. Iš viso pagrobė UAB „I.“ priklausantį 1 087,65 Eur vertės turtą;

3) tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2024-05-21 apie 13.40 val. būdamas parduotuvėje „I.“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės prekių lentynų paėmė šešias skustuvo galvučių pakuotes „Gillette Fusion Power“, kurių vieneto kaina 27,95 Eur (bendra vertė - 167,70 Eur) ir nors suprato, kad buvo pastebėtas apsaugos darbuotojo, pasišalino su rankose laikomomis prekėmis iš parduotuvės, už jas nesumokėjęs. Iš viso veikdamas atvirai pagrobė UAB „I.“ priklausantį 167,70 Eur vertės turtą.

t. y. padarė tęstinį nusikaltimą, kvalifikuojamą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis E. A. teisme savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai. Dėl 2024-03-06 nusikalstamų veikų parodė, kad buvo priklausomas nuo narkotikų. Tuo metu vartojo karfentanilį, tad jam reikėjo pinigų. Prekes įsidėjo į prekių maišelį, norėjo išeiti, bet durys buvo užblokuotos, todėl išmušė stiklo paketą. Stiklas suskilo ir sudužo. Pats nesusižalojo. Jam pavyko pasprukti nuo apsaugos darbuotojo. Paimtas prekes būtų nunešęs parduoti į turgų ir tų pinigų būtų jam pakakę narkotinėms medžiagoms įsigyti. Už stiklo sudaužymą atlygins, kai išeis iš kalėjimo ir oficialiai dirbs.

Dėl 2024-04-12 ir 2024-04-20 įvykdytų vagysčių parodė, kad abiem atvejais parduotuvėje „I.“, esančioje (duomenys neskelbtini) g., įsidėjo prekes į maišą ir išėjo. Jo niekas nepastebėjo ir niekas nesivijo. Išėjo pro vartelius ir duris.

Dėl 2024-05-21 įvykdytos vagystės parodė, kad parduotuvėje „I.“, esančioje (duomenys neskelbtini) g. grūmėsi su darbuotoju. Jis su prekėmis išėjo, o jį pastebėjo. Pagavo. Jam viskas iškrito. Taip pat iškrito ir dokumentai. Su visais civiliniais ieškiniais sutinka.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Dėl pasikėsinimo pavogti ir svetimo turto sugadinimo 2024-03-06

UAB „L.“ 2024-09-23 pareiškime su priedais nurodyta, kad 2024-03-06, apie 13.42 val. parduotuvėje „L.“, (duomenys neskelbtini), asmuo nuo parduotuvės prekių lentynų asmuo paėmė septyniolika dantų pastų „Elmex“, kurių vieneto kaina 4,19 Eur, o jų bendra vertė 71,23 Eur; penkias dušo žėles „Palmoliv“ kurių vieneto kaina 4,69 Eur, o jų bendra vertė 23,45 Eur, ir vieną dušo žėlę „Vaikiškos“ kurios kaina 4,99 Eur išėjo iš parduotuvės pro kasas nesusimokėjęs. Viso pasikėsinta pavogti 99,67 Eur vertės turtą. Asmeniui mėginant išeiti, buvo blokuotos tambūro dūrys. Asmuo siekdamas išvengti sulaikymo išlaužė užblokuotas duris, suskaldė durų stiklo paketą. Asmuo nebuvo sulaikytas, prekės grąžintos į prekybą. Dėl išlaužtų durų įmonė patyrė 529 Eur nuostolį. , ir supratęs, kad buvo pastebėtas apsaugos darbuotojo, ketino pasišalinti su rankose laikomomis prekėmis iš parduotuvės už jas nesumokėjęs, tačiau savo veiksmų nebaigė ne nuo jo priklausančių aplinkybių, kadangi buvo užblokuotos parduotuvės durys, ir norėdamas pasišalinti, šias duris sudaužė (t. 1, b. l. 14-22).

Liudytojas J. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „L.“ (duomenys neskelbtini). 2024-03-06 apie 13.40 val. būdamas apsaugos poste, stebėdamas vaizdo kameras, pastebėjo vyrą. Vyras tamsių plaukų su barzda, vilkėjo juodą striukę, juodas kelnes, avėjo šviesiai rudus batus. Pamatė, kad minėtas vyras parduotuvės salėje nešasi šviesų maišą ir greitai eina link išėjimo pro parduotuvės fizinę kasą Nr. 6, kuri buvo uždaryta. Pamatė kaip vyras peršoko apsauginius vartelius, todėl paspaudė automatinių durų blokavimo mygtuką. Norėdamas patikrinti vyrą, nuėjo link pagrindinio įėjimo, kur buvo vyras, kuris siekdamas išvengti sulaikymo (patikrinimo) pradėjo laužti užblokuotas duris. Negalėdamas atidaryti durų, vyras pradėjo jas daužyti įsirėmęs dešiniu pečiu, o vėliau pradėjo jas spardyti. Vyras spyrė dešine koja daugiau nei 5 kartus. Vyras spardydamas duris, atlenkė durų rėmą. Tuo metu, jis (liudytojas) prie jo (kaltinamojo) pribėgo ir pagriebė šviesios spalvos maišą, vyras maišą paleido, o pats pralindo pro susidariusį tarpą tarp durų ir pabėgo. Surinkęs visas prekes nuėjo į apsaugos postą ir peržiūrėjęs vaizdo įrašus pastebėjo, kad minėtas vyras pasiėmęs maišą iš prekybos salės, į maišą susikrovė prekes; septyniolika dantų pastų „Elmex“, penkias dušo žėles „Palmoliv“; vieną „Vaikiškos“ dušo žėlę, bandė išeiti iš parduotuvės per prekių apmokėjimo kasas nesusimokėjęs (t. 1, b. l. 49)

UAB „L.“ 2024-03-06 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024-03-06 apie 13.40 per vaizdo kameras pastebėtas vyras su krepšiu greitai išeinantis per 6 kasą. Buvo blokuotos durys. Vyras su bendrininku bandė atidaryti duris. Vyras su krepšiu pradėjo daužyti stiklą. Kai apsaugos darbuotojas pribėgo, minėtas vyras buvo pusiau pravėręs duris ir pro jas išlindo. Prekės išsaugotos (t. 1, b. l. 23).

Iš 2024-03-06 apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „L.“, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuotos suskilusios slankiojančios durys (fotolentelėje esanti nuotraukos Nr. 7, 13-15) (t. 1, b. l. 40-46).

Iš vaizdo įrašų ir jų 2024-03-26 apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėti šeši vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašas „ateina(2)“. Vaizdo įrašo apačioje nurodyta data ir laikas: „2024-03-06 13:40:26“. Vaizdo kamera filmuoja įėjimą/išėjimą. Užfiksuota, kaip į parduotuvę užeina kaltinamasis (tamsių plaukų, tamsios spalvos barzda ir su ūsais. Apsirengęs juodos spalvos trumpą striukę, vilki juodos spalvos kelnes ir avi rudos spalvos batus). Kairėje rankoje nešasi telefoną, kurį eidamas įsideda į kairės pusės kelnių kišenę;

2. vaizdo įrašas „ateina_0(2)“. Vaizdo įrašo apačioje nurodyta data ir laikas: „2024-03-06 13:40:30“. Filmuojamas įėjimas. Užfiksuota, kaip kaltinamasis priėjęs prie kasos pasiima baltos spalvos maišą;

3. vaizdo įrašas „vaiksto(1)“. Vaizdo įrašo apačioje yra data ir laikas: „2024-03-06 13:42:11“. Filmuojamos prekės. Užfiksuotas kaltinamasis, einantis link kameros pusės kairėje rankoje nešdamas baltos spalvos maišą. Kaltinamasis eina kalbėdamasis telefonu, kurį laiko dešinėje rankoje;

4. vaizdo įrašas „iseina_per_kasas(3)“. Vaizdo įrašo apačioje yra data ir laikas: „2024-03-06 13:42:34“. Vaizdo stebėjimo kamera filmuoja kasas. Užfiksuota kaip kaltinamasis praeina pro kasą nesumokėdamas už prekes, nešasi baltos spalvos maišą dešinėje rankoje;

5. vaizdo įrašas „iseina_0(3)“. Vaizdo įrašo apačioje yra data ir laikas: „2024-03-06 13:42:38“. Vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į kasas. Užfiksuota, kaip kaltinamasis praeina pro kasą nesumokėdamas už prekes, nešasi baltos spalvos maišą dešinėje rankoje;

6. vaizdo įrašas „iseina_1_lauzo_Duris(1)“.. Vaizdo įrašo apačioje yra data ir laikas: „2024-03-06 13:42:45“. Vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į įėjimą/išėjimą. Užfiksuota kaip kaltinamasis eina prie išėjimo iš parduotuvės. Kaltinamasis kaire ranka padėjo maišą ant žemės ir bando atidaryti duris rankomis, jas laužo. Užfiksuota kaip kaltinamasis dešine koja spiria į duris. Vaizdo įrašo laiku 13:43:06 užfiksuota kaip kaltinamasis įsibėgėjęs trenkiasi į duris. Tada dar kartą paėjęs atgal vėl įsibėgėjęs trenkiasi į duris ir bando jas išlaužti. Tada dešine koja spiria ir įskelia durų stiklą. Tada antrą kartą dešine koja spiria. Trečią kartą spiria. Kaltinamasis paėjęs atgal vėl įsibėgėja ir bėgdamas dešine koja spiria į durų stiklą. Tada vėl įsibėgėja ir dar kartą dešine koja spiria į durų stiklą. Tada dar kartą dešine koja spiria. Kaltinamasis vėl įsibėgėja ir bėgdamas dešine koja spiria į durų stiklą. Stiklas suskilinėja. Atbėgus apsaugos darbuotojui, kaltinamasis pralenda pro durų plyšį ir išmetęs ant žemės maišą su prekėmis pabėga;

7. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aprašytų vaizdo įrašų. Nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotas kaltinamasis įeinantis į parduotuvę. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuota, kaip kaltinamasis paima baltą pirkinių maišą. Nuotraukoje Nr. 4 užfiksuota kaip kaltinamasis praeina su maišu pro kasą. Nuotraukoje Nr. 5 užfiksuota kaip kaltinamasis eina link parduotuvės išėjimo. Nuotraukose Nr. 6-7 užfiksuota, kaip kaltinamasis bando atidaryti uždarytas duris. Nuotraukoje Nr. 8 užfiksuota, kaip pirkinių krepšys su prekėmis stovi ant žemės, o kaltinamasis įsibėgėjęs, durų stiklas suskilęs. Nuotraukoje Nr. 9 užfiksuotas apsaugos darbuotojas prie durų, kaltinamojo nėra (t. 1, b. l. 52-56).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. M. 2024-03-26 tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką užfiksuota, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad vyriškis įvykdęs nusikalstamą veiką galimai yra E. A.. Asmuo atpažintas pagal kūno sudėjimą ir veido bruožus (t. 1, b. l. 57).

Dėl vagysčių 2024-04-12, 2024-04-20, 2024-05-21

UAB „I.“ 2024-05-16 pareiškime nurodyta, kad parduotuvės „I.“, (duomenys neskelbtini), darbuotojai pastebėjo, kad pavogta prekių iš parduotuvės prekybos salės. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad 2024-04-12 12.03 val. prekes iš prekybos salės pavogė apsaugai žinomas E. A.. Bendra pavogtų prekių suma – 694,94 Eur (t. 1, b. l. 58, 61).

UAB „I.“ 2024-05-16 pareiškime nurodyta, kad parduotuvėje „I.“, esančioje (duomenys neskelbtini) darbuotojai pastebėjo, kad pavogtos prekės iš parduotuvės prekybos salė. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad 2024-04-20 16.53 val. prekes pavogė apsaugai žinomas E. A.. Pavogtų prekių suma – 1 087,65 Eur 9t. 1, b. l. 91).

UAB „I.“ 2024-05-21 pareiškime nurodyta, kad 2024-05-21 apie 13.40 UAB „I.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) darbuotojai pastebėjo asmenį, kuris pasiėmęs prekės iš salė ir praėjo pro kasas už jas neatsiskaitęs. Pavogtų prekių bendra vertė – 167,70 Eur (šešių pakuočių skustuvo galvučių „Gillette Fusion Power“) (t. 1, b. l. 122).

Liudytojas T. Ž. (T. Ž.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju parduotuvėje „I.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Pastebėjęs trūkumą viename iš parduotuvės skyrių, nuėjo patikrinti sistemoje nupirktas prekes. Pastebėjęs neatitikimą, nusprendė peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Vaizdo įrašą peržiūrėjo 2024-04-13 apie 10.30 val. ir pamatė vyrą, kuris 2024-04-12, 12.03 val. iš kosmetinių prekių skyriaus pavogė šias prekes: 7 pakelius galvučių „Gillette Fusion“, vieneto kaina 20,79 Eur (bendrai vertei - 145,53 Eur); 10 pakuočių „Gillette Fusion Povwer“ skustuvo galvučių, vieneto kaina 27,95 Eur (bendrai vertei - 279,50 Eur); 9 pakuotes „Gillette Fusion Proglide Power“ skustuvo galvučių, vieneto kaina 29,99 Eur (bendrai vertei - 269,91 Eur ir pasišalino iš parduotuvės už šias prekes nesusimokėjęs. Bendra pavogtų prekių suma 694,94 Eur (t. 1, b. l. 71-72). 2024-04-20 pastebėjęs trūkumą higienos skyriuose, nuėjo patikrinti sistemoje, kiek buvo nupirkta skutimuisi skirtų priemonių, pastebėjęs neatitikimą, nusprendė peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Peržiūrėdamas vaizdo įrašą pamatė, kad 2024-04-20, 16.53 val. į parduotuvės vidų užėjo vyras, kuris apie 20-25 m. amžiaus (iš anksčiau matytas vyras, tikėtina, kad tai bus E. A.), kuris būdamas parduotuvės salėje iš higienos skyriaus, pasiėmė prekių, kurias susikrovė į pirkinių krepšį ir nesumokėjęs išėjo iš parduotuvės (t. 1, b. l. 102-103). 2024-05-21 apie 13 val. pastebėjo prie parduotuvės gerai žinomą vagį, kuris nuolat vagia jų parduotuvėje, iš išvaizdos gerai pažįsta. Pamatęs, kad jis (liudytojas) išėjo iš savo darbo vietos, vagis greitai nubėgo į parduotuvės vidų, o jis (liudytojas) jau laukė asmens prie kasų. Kai pamatė, kad jis (kaltinamasis) ateina iš prekybos salės, dar nežinojo kiek ir kokių prekių jis (kaltinamasis) yra paėmęs. Asmuo pamatęs, kad jis (liudytojas) jo laukia, greitu žingsniu nuėjo per daržovių skyrių, kur yra įėjimas ir spruko iš salės link automatinių išėjimo durų, bet jis (liudytojas) jau žinojo, kad asmuo bėgs, nuotoliu užblokavo duris. Vaikinas supratęs, kad durys užblokuotos ir, kad jis (kaltinamasis) yra stebimas, puolė į šalia esantį „S.“ ir per tos parduotuvėlės duris išbėgo į gatvę. Jis (liudytojas) puolė vytis vyrą. Asmuo bėgo link lošimo automatų salono, kur jį pasivijo ir bandė sulaikyti, griebė už jo vyriškos juodos rankinės, kuri liko jo (liudytojo) rankoje, o tuo metu asmeniui iš po drabužių pradėjo kristi „Gillette Fusion“ skustuvų galvutės. Asmuo vengė sulaikymo ir bėgo. Jam (liudytojui) nepavyko asmens sulaikyti ir asmuo pasišalino. Grumtynių metu asmeniui iškrito parduotuvėje pavogti šeši „Gillette“ skustuvų įpakavimai, kuriuos jis (liudytojas) susirinko (gražinti į prekybą). Nedelsdamas grįžo į savo darbo vietą ir peržiūrėjo vaizdo įrašus. Pamatė, kad šis asmuo prekybos salėje paėmė ne mažiau dešimties vienetų (įpakavimų) „Gillette“ skustuvų galvučių (buvo skirtingų rūšių). Minėto vyro rankinė liko pas jį (liudytoją). Rankinėje buvo asmens tapatybės kortelė, išduota E. A. vardu, taip pat neveikiantis mobilus telefonas „Nokia“, telefono pakrovėjas, kvepalų buteliukas, vaistai ir žiebtuvėlis (t. 1, b. l. 132-133).

Iš 2024-05-26, 2024-05-27, 2024-05-22 įvykio vietos apžiūros protokolų su fotolentelėmis matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „I.“, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Fotolentelėje esančiose nuotraukose Nr. 19-21 užfiksuotos pavogtų prekių kainos (t. 1, b. l. 75-82); nuotraukose Nr. 12-14 užfiksuotos pavogtų prekių kainos (t. 1, b. l. 107-112); nuotraukoje Nr. 5 užfiksuotos pavogtų prekių kainos (t. 1, b. l. 140-144).

Iš vaizdo įrašų ir jų 2024-06-10 apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad pateikti ir apžiūrėti du vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašas pavadinimu „39SKUSTUVAI_192.168.1.100_NVR1_20240412120300_20240412120500_-1.mp4“. Viršutinėje kairėje pusėje yra užrašas „2024-04-12 12:03:06“, apatinėje dešinėje pusėje užrašas - „39SKUSTUVAI“. Matyti, kad 2024-04-12 apie 12:03:06 val. filmuojamas higienos prekių skyrius, su lentynomis ir prekėmis. Vaizdo įrašo laiku 12:03:20 užfiksuota, kaip į minėta skyrių ateina kaltinamasis, laikantis parduotuvės pirkinių krepšelį. Sustoja prieš lentynas su prekėmis, iš po striukės ištraukia baltos spalvos maišą su logotipu „L.“, į kurį pradeda dėti prekes iš lentynos. Kaltinamasis penkis kartus ištiesia savo dešinę ranką į lentyna su prekėmis. Matyti, kad kas kartą pasiima prekių, tačiau tiksliai kiekio nesimato. Kaltinamasis į turimą parduotuvės pirkinių krepšį, įsideda baltos spalvos maišą su logotipu „L.“ su turiniu ir nueina nuo lentynos į kitą skyrių;

2. vaizdo įrašas pavadinimu „7 KASA NR.3,2_192.168.1.100_NVR1_20240412120300_20240412120500_-1.mp4“. Viršutinėje kairėje pusėje yra užrašas „2024-04-12 12:03:02“, apatinėje dešinėje pusėje yra užrašas „7 Kasa Nr. 3,2.“. Vaizdo įrašo laiku 2024-04-12 apie 12:04:17 užfiksuota, kaip kaltinamasis praeina pro aptarnaujančią parduotuvės kasą. Kaltinamasis kairėje rankoje laiko baltos spalvos maišą su logotipu „L.“ ir atsidūręs bendro naudojimo koridoriuje nueina tolyn;

3. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų. Nuotraukoje Nr. 3 užfiksuota kaip kaltinamasis krauna prekes į maišą. Nuotraukose Nr. 6-7 užfiksuota kaip kaltinamasis su maišu praeina pro kasą (t. 1, b. l. 85-89).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. D. 2024-06-10 tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad tyrimo metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė E. A.. Asmuo atpažįstamas iš jo veido bruožų. E. A. vykdo tapačias nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 90).

Iš vaizdo įrašų ir jų 2024-06-17 apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad pateikti ir apžiūrėti du vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašas pavadinimu „39 SKUSTUVAI_192.168.1.100_NVR1_20240420165230_20240420165410_-1“. Viršutinėje kairėje pusėje yra užrašas „2024-04-20 16:52:40“. Vaizdo įrašo laiku 2024-04-20 apie 16:52:40 užfiksuota, kaip prie higienos priemonių skyriaus prieina kaltinamasis, iš liemenės kairės kišenės kaire ranka ištraukė baltos spalvos maišą, o dešinę ranka devynis kartus pratiesė į prekių lentyną, iš kurios pasiima prekes ir susideda į turimą maišą. Dėl prasto kokybės nesimato, kiek tiksliai pasiima prekių;

2. vaizdo įrašas pavadinimu „313 IEJIMAS_192.168.1.100_NVR1_20240420165415_20240420165435_-1. Viršutinėje kairėje pusėje yra užrašas „2024-04-20 16:54:15“. Vaizdo įrašo laiku 2024-04-20 apie 16:54:19 užfiksuota, kaip kaltinamasis praeina daržovių ir vaisių skyrių rankoje laikydamas prikrautą baltos spalvos maišą ir praėjęs įrengtus parduotuvės vartelius atsidūręs pastato bendro naudojimo koridoriuje paspartina žingsnį;

3. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų. Nuotraukose Nr. 4-5 užfiksuota, kaip kaltinamasis ima prekes iš lentynos ir rankoje laiko maišą (t. 1, b. l. 116-119).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. D. 2024-06-17 tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo užfiksuoti duomenys, kad tyrimo metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė E. A.. Asmuo atpažįstamas iš jo veido bruožų (t. 1, b. l. 121).

Iš vaizdo įrašų ir jų 2024-06-19 apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad pateikti ir apžiūrėti du vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašas pavadinimu „12 IEJIMAS GELEZINIO_192.168.1.100_NVR1_20240521134009_20240521134159_290089“. Vaido įrašo laiku 13:41:15 užfiksuota, kaip link išėjimo iš prekybos centro eina kaltinamasis, su juoda rankine ir dešinėje rankoje laikantis lazdą. Vaizdo įrašo laiku 13:41:18 val. užfiksuota, kad kaltinamasis supratęs, jog pagrindinis išėjimas iš prekybos centro yra uždarytas, pasuka į dešinėje pusėje esančią sušių kavinę ir ten 13:41:18 išeina pro šios kavinės duris iš pastato. Matosi paskui jį bėgantis apsaugos darbuotojas. 13:41:21 val. abu vyrai nubėga nuo įėjimo/išėjimo iš prekybos centro;

2. vaizdo įrašas pavadinimu „58 HIGIENA_192.168.1.100_NVR1_20240521134010_20240521134159_290089“. Vaizdo įrašo laiku 13:40:17 val. užfiksuota, kaip į higieninių prekių skyrių ateina kaltinamasis. vaizdo įrašo laiku 13:40:22 kaltinamasis prieina prie lentynų su prekėmis ir nuo viršutinės lentynos pasiima skustukų galvutes. 13:40:28 jas užsikiša sau po megztiniu. 13:40:32 pasiima dar skustukų galvučių ir jas taip pat užsikiša sau po megztiniu. 13:40:38 vėl paima skustukų galvutes ir užkiša sau po megztiniu. 13:40:48 paėmęs dar skustukų galvučių, jas susikiša po megztiniu. Užsisega megztinį ir išeina iš skyriaus;

3. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš aprašytų vaizdo įrašų. Nuotraukose Nr. 5-7 užfiksuota, kaip kaltinamasis ima prekes, o nuotraukoje 8 užfiksuota, kaip kaltinamasis kažką sau kišą į megztinį (t. 1, b. l. 148-151).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. D. 2024-06-19 tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo užfiksuoti duomenys, kad tyrimo metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė E. A.. Asmuo atpažįstamas iš jo veido bruožų (t. 1, b. l. 153).

2024-09-25 daiktų apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, apžiūrėta rankinė, kurią sugriebė liudytojas T. Ž. iš kaltinamojo. Tarp rankinėje esančių daiktų rasta asmens tapatybės kortelė, išduota kaltinamojo vardu (t. 1, b. l. 154-157).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Kaltinimai E. A. pareikšti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti atvirą vagystę), BK 187 straipsnio 1 dalį (svetimo turto sugadinimas), BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi vagystės) ir 178 straipsnio 2 dalį (atvira vagystė).

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmenims pagrobusiems svetimą turtą. O pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris be kita ko atvirai pagrobęs svetimą turtą <...>.

BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-697/2022).

BK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arba neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jei veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Svetimo turto pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis - kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, tačiau neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Kita vertus, turto sugadinimo objektų (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto) ir jų sugadinimo būdų gali būti labai įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.) ir dėl to gali kilti labai įvairių padarinių, todėl ne visais atvejais turi būti nustatyta aplinkybė – negalėjimas naudoti objektą pagal funkcinę paskirtį dėl tam tikrų savybių sumažėjimo ar praradimo, kaip vienas iš turto sugadinimo nustatymo kriterijų. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Veika pasireiškia tyčia. Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.

E. A. pareikšti kaltinimai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, kad jis 2024-03-06 apie 13.42 val., kaltinime nurodytoje parduotuvėje, atvirai pasikėsino pagrobti UAB „L.“ priklausantį 99,67 Eur vertės turtą, tačiau vagystės nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes buvo užblokuotos parduotuvės durys, kurias išlaužė, suskaldė jų stiklo paketą ir pasišalino bei sugadino minėtos parduotuvės 529 Eur vertės turtą.

Byloje neginčijama, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo pavogtos kaltinime nurodytos higienos prekės (17 vnt. dantų pastos, 6 vnt. dušo želė), kurių bendra pardavimo vertė yra 99,67 Eur. Taip pat neginčijama, kad E. A. sprukdamas sudaužė durų stiklo paketą. Šios aplinkybės įrodytos ir UAB „L.“ pateiktu pareiškimu bei prekių vertę pagrindžiančiais, prie įrodymų aprašytas dokumentais, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele, vaizdo įrašais, liudytojo J. Ž. parodymais ir kaltinamojo visišku prisipažinimu bei parodymais.

E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad įsidėjo prekes į maišelį ir norėjo išeiti, bet parduotuvės durys buvo užblokuotos, todėl jis išmušė stiklo paketą. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apsaugos darbuotojo J. Ž. duoti parodymai, kad per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo vyrą, kuris nešėsi šviesų maišą ir ėjo pro uždarytą kasą, peršoko apsauginius vartelius, dėl ko nuotoliniu būdu užblokavo automatines duris ir nuėjo link kaltinamojo. Tačiau kaltinamasis norėdamas išvengti sulaikymo pradėjo gadinti duris (spardė, daužė, atlenkė durų rėmą) ir per susidariusį tarpą tarp durų pabėgo. Kaltinamasis prekes paliko parduotuvėje. Atviros vagystės ir durų sugadinimo faktą patvirtina byloje pateikti minėtos parduotuvės vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „ateina_0(2)“ užfiksuota, kaip kaltinamasis prie kasos paima pirkinių maišą. Vaizdo įraše pavadinimu „vaiksto(1)“ užfiksuota kaip kaltinamasis eina jau su pilnu maišu. Vaizdo įraše „iseina per kasa(3)“ užfiksuota, kaip kaltinamasis su pilnu maišu praeina pro nedirbančią kasą nesumokėjęs. O vaizdo įraše „iseina_1_lauzo_Duris(1)“ užfiksuota kaip kaltinamasis maišą su prekėmis pastato ant grindų ir bando atidaryti duris, o nepavykus jų atidaryti spardo. Taip pat užfiksuota kaip pribėga apsaugos darbuotojas, o tuo metu kaltinamasis pro plyšį pabėga. Visos šios aplinkybės (užblokuotos durys, apsaugos darbuotojo pribėgimas, kaltinamojo praėjimas su maišu nesumokėjus pro nedirbančią kasą) tik patvirtina E. A. supratus, kad jis buvo stebimas, tačiau vis tiek stengėsi pasišalinti iš parduotuvės su pavogtomis prekėmis, o negalėdamas išeiti per užblokuotas duris, jas tyčia sugadino.

Taigi byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. A., veikdamas tiesiogine tyčia, atvirai pasikėsino pavogti UAB „L.“ priklausantį 99,67 Eur vertės turtą ir sugadino UAB „L.“ turtą.

Kita vertus, kvalifikuojant nusikalstamą veiką dėl svetimo turto sugadinimo, svarbu nustatyti sugadinto turto vertę, kuri neretai skiriasi nuo patirtos žalos, nes sugadintą turtą reikia remontuoti ir sumokėti už remonto paslaugas, įsigyjamas naujas daiktas sumokėti ar pan. UAB „L.“ pateiktos 2024-03-29 PVM sąskaitos faktūros MARX Nr. 109999 ir atliktų darbų ataskaitos suvestinės duomenimis, stiklo paketas kainavo 311 Eur, kitą žalos dalį sudaro automatinių durų pavaros perprogramavimas (77 Eur) ir laikinos OSB plokštės lauko durims sumontavimas (141 Eur). Iš išdėstyto matyti, kad sugadinto turto vertė yra 311 Eur, kuri viršija 3 MGL sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į išdėstytą, šioje dalyje kaltinimas dėl svetimo turto sugadinimo tikslinamas, nurodant, kad sugadinto turto vertė yra 311 Eur. Atitinkamai kaltinamojo nusikalstama veika iš nusikaltimo, nustatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuojama į baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Pasitvirtinus, kad E. A. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą ir nustačius, kad jis sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, konstatuojama, kad E. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje bei baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK187 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis E. A. iš parduotuvės „I.“, esančios (duomenys neskelbtini) pavogė: 2024-04-12 apie 12.03 val. – 694,94 Eur vertės turtą; 2024-04-20 apie 16.53 val. – 1 087,65 Eur vertės turtą, o 2024-05-21 apie 13.40 val. atvirai pavogė 167,70 Eur vertės turtą.

Kaltinime nurodytas aplinkybės be kaltinamojo E. A. prisipažinimo taip pat pagrindžia: liudytojo – (duomenys neskelbtini) T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš minėtos parduotuvės gauti vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai bei kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad jis įvykdė kaltinime nurodytas vagystes, vagystes iš esmės įvykdė tokiu pat būdu, t. y. 2024-04-12 ir 2024-04-20 užėjęs į parduotuvę, į maišą susikrovė prekes ir pasišalino iš parduotuvės, o 2024-05-21 su pavogtomis prekėmis šalinantis iš parduotuvės susigrūmė su apsaugos darbuotoju (T. Ž.). E. A. patvirtino, kad 2024-05-21 vagystės metu matė, kad jį pastebėjo apsaugos darbuotojas. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024-04-13 pastebėjęs prekių trūkumą peržiūrėjo vaizdo įrašus ir pamatė, kaip 2024-04-12 12.03 val. kaltinamasis iš kosmetinių prekių skyriaus pavogė kaltinime nurodytas skustuvų galvučių pakuotes. 2024-05-17 darbo metu taip pat pastebėjo prekių trūkumą ir peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kameromis padarytus vaizdo įrašus pastebėjo, kad 2024-04-20 16.53 val. asmuo (nurodė, kad tikėtina, jog tai E. A.) iš higienos skyriaus susikrovė kaltinime nurodytas prekes, jas įsidėjo į maišą ir nesusimokėjęs už jas išėjo. O dėl atviros vagystės nurodė, kad 2024-05-21 13 val. pastebėjo prie parduotuvės gerai žinomą vagį, todėl jį stebėjo. Kaltinamasis jį pastebėjo ir greitai nubėgo į parduotuvės vidų, pamatęs jį (liudytoją) prie kasų, greitu žingsniu per daržovių skyrių nubėgo link automatinių durų, bet pastebėjęs, kad durys uždarytos ir supratęs, kad yra stebimas, iš parduotuvės išbėgo per restorano išėjimą. Liudytojas vijosi kaltinamąjį, pasivijo ir bandė sulaikyti. Kaltinamajam pavyko pabėgti, bet liudytojo rankose liko kaltinamojo rankinė.

Vagysčių faktas užfiksuotas vaizdo įrašuose ir jų apžiūros protokoluose su fotolentelėmis. Vaizdo įraše pa „39 SKUSTUVAI_192.168.1.100_NVR1_20240412120300_20240412120500_-1.mp4“ užfiksuota 2024-04-12 įvykdyta vagystė, t. y. kaip kaltinamasis iš po striukės ištraukė pirkinių maišą ir į jį deda prekes iš lentynos, o vaizdo įraše „7 KASA NR.3,2_192.168.1.100_NVR1_20240412120300_20240412120500_-1.mp4“ užfiksuota kaip kaltinamasis pasišalina iš parduotuvės nesusimokėjęs. Vaizdo įraše „39 SKUSTUVAI“ užfiksuota 2024-04-20 vagystė, kaip kaltinamasis į baltą maišą deda prekes, paimtas iš prekių lentynos, o vaizdo įraše „313 IEJIMAS_192.168.1.100_NVR1_20240420165415_20240420165435_-1“ nufilmuota, kaip kaltinamasis praeina parduotuvės vartelius ir pasišalina nesusimokėjęs. Vaizdo įraše „58 HIGIENA_192.168.1.100_NVR1_20240521134010_20240521134159_290089“ užfiksuotas 2024-05-21 vagystės faktas, kaip kaltinamasis iš lentynos ima prekes ir užkiša sau po megztiniu.

Aplinkybę, kad kaltinamasis 2024-05-21 vagystės metu suprato, kad yra stebimas, be jo paties pripažinimo, kad jį pastebėjo apsauginis, su kuriuo ir grūmėsi, patvirtina ir vaizdo įraše „12 IEJIMAS GELEZINIO_192.168.1.100_NVR1_20240521134009_20240521134159_290089“ užfiksuoti duomenys, kaip kaltinamasis pamatęs, jog parduotuvės automatinės durys yra uždarytos (prie durų stovėjo mergina ir bandė išeiti, bet durys neatsidarė), kaltinamasis greitai pasuko į dešinėje esantį restoraną ir pro jo duris išbėgo į lauką, o kaltinamajam iš paskos nedideliu atstumu bėgo apsaugos darbuotojas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis suvokė, kad yra stebimas, tačiau tai jo nesustabdė ir jis toliau tęsė savo nusikalstamą sumanymą, pabėgo pro restorano išėjimą.

Pavogtų prekių kainos užfiksuotos „I.“ pareiškimuose, įvykio vietos apžiūros protokolų fotolentelėje esančiose nuotraukose bei jų kainas nurodė liudytoju apklaustas apsaugos darbuotojas.

Nors nagrinėjamu atveju įvykdytos trys vagystės, tačiau teismo nuomone, jos turėtų būti vertinamos ne kaip pavienės nusikalstamos veikos, o kaip tęstinė nusikalstama veika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį, pvz., kai atskirus narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo epizodus jungia noras išplatinti kuo didesnį kiekį šios medžiagos, taip siekiant kuo daugiau uždirbti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Išanalizavus E. A. priimtus nuosprendžius ir padarytas nusikalstamas veikas matyti, kad jis sistemingai ir nuolat darė tapačias veikas – vagystes iš parduotuvių. Vagystes teskiria viena, ar kelių dienų laikotarpiai. Pirmesniais nuosprendžiais jis nuteistas už vagystes, padarytas 2024-04-22 (nuosprendis Nr. 1-2401-1202/2024), 2024-02-28, 2024-02-29, 2024-03-15, 2024-04-08, 2024-04-10, 2024-04-15 (nuosprendis Nr. 1-2369-1170/2024) 2024-04-09 (nuosprendis Nr. 1-1057-927/2024), 2024-03-21, 2024-03-27, 2024-04-09, 2024-04-19, 2024-04-20, 2024-04-23, 2024-04-26, 2024-04-29, 2024-05-02, 2024-05-18, 2024-05-19 (nuosprendis Nr. 1-3044-369/2024), 2023-11-23, 2023-12-20, 2024-01-29, 2024-02-06, 2024-03-02, 2024-03-06, 2024-03-08, 2024-03-09, 2024-04-04, 2024-04-11, 2024-04-14, 2024-04-15, 2024-04-17, 2024-04-21, 2024-05-20 (nuosprendis Nr. 1-2835-1128/2024). Didžioji daugumą vagysčių kvalifikuotos kaip baudžiamasis nusižengimas, nustatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, už kurį nustatyta griežčiausia bausmė – areštas ir, kurias bendrinant, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, būtų skiriama ne didesnė nei 45 arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis, 63 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad pagal pirmiau aptartą tęstinės nusikalstamos veikos sąvoką ir požymius, kaltininko bendrą sumanymą apibūdina ne kiekvienas veiksmas atskirai, o jų visuma. Todėl, jei kaltininkas sąmoningai atskirais veiksmais vagia mažesnės vertės turtą, pavyzdžiui, dėl to, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės (nagrinėjamu atveju — ­griežtesnės bausmės), tačiau tai darydamas turi išankstinį bendrą sumanymą tokius savo veiksmus ir toliau tęsti, yra pagrindas pripažinti, kad buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika (2K-P-51-719/2023). Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad 2024-04-12, 2024-04-20, 2024-05-21 vagystės iš tos pačios parduotuvės padarytos po kitoje byloje pareikštų įtarimų 2024-03-20 (byla Nr. 1-2835-1128/2024), kad kaltinamajam 2024 metų pirmoje pusėje nuolat reikėjo lėšų narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms įsigyti, o jis nedirbo, akivaizdu, kad kaltinamasis turėjo tikslą po vienos vagystės vykdyti kitą, kartais jas įvykdydavo tą pačią dieną. Todėl šiuo atveju yra pagrindas jo neteisėtus veiksmus vertinti kaip tęstinius ir, įvertinus pagrobtų prekių bendrą vertę (1 950,29 Eur), kvalifikuoti pagal padarytą sunkiausią nusikalstamą veiką, šiuo atveju pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad 2024-03-06 padarytos veikos nėra pagrindo vertinti kaip tęstinės šioje byloje, nes 2024-03-20 jam buvo pareikšti įtarimai byloje Nr. 1-2835-1128/2024, kas leido jam suprasti, kad pareigūnai jo veiksmus vertino kaip nusikalstamus, tad tyčia daryti naujas veikas po įtarimų pareiškimo, vertinama kaip susiformavusi iš naujo.

Dėl bausmės

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, į jų pobūdį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną E. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nepaisant to, kad kaltinamasis E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nurodė, kad gailisi taip pasielgęs, tačiau teismas įvertinęs aplinkybes, kad kaltinamasis sistemingai vykdo vagystes (praeityje ne kartą teistas už tapačių ir panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą bei didelį kiekį įvykdytų smulkių vagysčių) sprendžia, kad kaltinamojo gailestis yra deklaratyvaus pobūdžio.

E. A. padarė tris nusikalstamas veikas, dvi sudaro idealią sutaptį (pasikėsinimas pavogti ir turto sugadinimas), viena — tęstinė. Trys vagystės kvalifikuotos kaip tęstinė nusikalstama veika, viena iš jų įvykdyta atvirai. Pasikėsinimo stadijoje nutrūkusi vagystė taip pat yra kvalifikuotos sudėties, nes vykdyta atvirai. Be to, šios nusikalstamos veikos padarymo metu sugadintas svetimas turtas. Visos nusikalstamos veikos padarytos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Žala nėra atlyginta. Kaltinamasis nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2024-10-25 nuosprendį (duomenys neskelbtini) kalėjime. Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau iš kaltinamojo duotų parodymų matyti, kad jis turi priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms (teisme parodė, kad vykdė vagystes, nes vartojo narkotikus, jiems įsigyti reikėjo pinigų). Bylos duomenimis, kaltinamasis praeityje iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo teistas 12 kartų (iš viso teistas 17 kartų), iš kurių daugiausia už panašaus ir tapataus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Kaltinamasis nusikalsti pradėjo būdamas jauno amžiaus. Nagrinėjamas veikas įvykdė esant neišnykusiam ir teismo nepanaikintam teistumui. 2024-10-03 duomenimis, per 3 metus E. A. už administracinių nusižengimų padarymą administracinėn atsakomybėn trauktas 91 kartą, iš kurių daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir smulkias vagystes, duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra (b. t. 2, b. l. 21-61).

Nustatytų bausmei individualizuoti svarbių aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis įstatymų ir prisiimti atsakomybę už savo daromas veikas, dėl ko nėra jokio pagrindo manyti, kad padarytos veikos yra atsitiktinio pobūdžio. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat įvertina, kad kaltinamasis praeityje ne kartą atliko griežčiausias, su laisvės atėmimu susijusias bausmes, kad jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas, kad kaltinamasis jam paskirtų baudų nemoka, o visa tai rodo, kad E. A. nepasimoko, nes net ir griežčiausios laisvės atėmimo bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nedaro ir jis toliau nusikalsta. Kaltinamojo gynėjas teisme prašė kaltinamajam neskirti griežčiausių bausmių. Tačiau teismas pažymi, kad asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. E. A. praeitis rodo, kad jis puikiai žino, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaiko, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį poreikį išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog aptariamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nagrinėjamų nusikaltimų veikų padarymą paskyrus griežčiausias sankcijose numatytas su laisvės atėmimu susijusias bausmes, tačiau švelnesnes, nei siūlo prokuroras. Taigi E. A. už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, skiriamas 45 parų areštas, už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje –– 9 mėnesių laisvės atėmimas, už tęstinę veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje –– 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi apsaugos darbuotojas pastebėjo kaltinamąjį vykdant vagystę ir nuotoliniu būdu užblokavo duris, o kaltinamasis supratęs, kad yra pastebėtas ir norėdamas pasprukti, sugadino uždarytas duris, jis tokia savo viena veika padarė du nusikaltimus, tad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, o už juos paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 65 straipsnio 5 dalies 1 punktu, griežtesne paskirta bausme apimant švelnesnę bausmę, paskiriant subendrintą bausmę — 9 mėnesių laisvės atėmimą. Po to, įvertinus, kad nusikaltimai, numatyti BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskirtini tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai, apysunkių nusikaltimų kategorijai ir nesiskiria savo pavojingumu, bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisykle, bendrinamos jas iš dalies sudedant, prie 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį paskirtos subendrintos bausmės (5 mėnesius), ir E. A. skirtina subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu — iki 11 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo.

V. S.

šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2024-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje, byloje Nr. 1-2835-1133/2024, kuriuo paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis nuteistas: 2024-07-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 30 parų areštu; 2024-08-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (šešios veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnį — 30 parų areštu; 2024-09-26 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį — 30 parų areštu; 2024-10-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (10 veikų), BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnį – subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei minėtu 2024-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (11 veikų), BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), BK 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnį – subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis minėti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, o jais paskirtos bausmės nesubendrintos.

Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos iki priimant pirmą procesinį sprendimą, t. y. iki priimant 2024-07-31 nuosprendį, todėl bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu ir minėtais procesiniais sprendimais, bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendrinant bausmes, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, turi būti paskirta subendrinta bausmė tokia, kokia ji būtų paskirta priimant vieną nuosprendį. Tačiau bendrinant nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę, kai pirmesniais nuosprendžiais yra paskirtos subendrintos bausmės, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su subendrintomis bausmėmis.

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad bausmių apėmimas taikomas tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius.

Kaltinamasis atliks subendrintą bausmę, subendrinus bausmes, paskirtas pagal 6 nuosprendžius (įskaitant šį). Nagrinėjamu atveju E. A. griežčiausia bausmė paskirta už apysunkio nusikaltimo padarymą, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Už tapačių apysunkių nusikaltimų padarymą jis nuteistas ir 2024-10-21 bei 2024-10-25 nuosprendžiais. Šie nusikaltimai priskirtini tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai, apysunkių nusikaltimų kategorijai ir nesiskiria savo pavojingumu, todėl šiuo ir 2024-10-21 bei 2024-10-25 nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisykle, jas iš dalies sudedant.

Kitais bendrintinais nuosprendžiais jis nuteistas už baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, kurie priskiriami kitai nusikalstamų veikų rūšiai (baudžiamieji nusižengimai), nei sunkiausia veika (apysunkiai nusikaltimai), padaryta nagrinėjamoje byloje. Tačiau nėra pagrindo išvadai, kad nusikalstamos veikos atitinka būtiną kitą kriterijų, t. y., kad jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Visos E. A. nusikalstamos veikos yra vagystės. Pavagiant slaptai nedidelės vertės svetimą turtą, jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Šioje byloje atvirai pagrobto turto vertė buvo: 99,67 Eur, 167,70 Eur. Teismas, įvertinęs veikų padarymo aplinkybes, pagrobto ar pasikėsinto pagrobti turto vertę, nemano, kad šiuo atveju, kaltinamojo padaryti apysunkiai nusikaltimai (BK 178 straipsnio 2 dalis, BK 22 straipsnio 1 dalis ir BK 178 straipsnio 2 dalis) labai skiriasi savo pavojingumu už minėtus baudžiamuosius nusižengimus. Todėl nėra pagrindo taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir bendrinti bausmes apėmimo būdu. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl bausmių sudėjimo būdo (visiško ar dalinio sudėjimo būdu).

Nepaisant to, kad byloje yra pakankamai E. A. neigiamai charakterizuojančių duomenų tačiau nagrinėjamu atveju teismas pasirenka jam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir prie griežčiausios 2024-10-25 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo prideda po dalį šiuo nuosprendžiu subendrintos bausmės (6 mėnesius laisvės atėmimo), 2024-07-31 nuosprendžiu paskirtos bausmės (20 parų arešto), 2024-08-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės (20 parų arešto), 2024-09-26 nuosprendžiu paskirtos bausmės (20 parų arešto) ir 2024-10-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės (3 mėnesius laisvės atėmimo), vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), paskiriant E. A. galutinę subendrintą 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas 2024-10-25 nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis ir atlikta bausmės dalis pagal 2024-10-25 nuosprendį iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2025-01-20.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte) nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016). Taigi, kadangi kaltinamasis šio metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025-01-20.

Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2024-10-25 nuosprendį, todėl nėra svarstomas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 2, b. l. 82), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nagrinėjamoje byloje pareikšti keturi civiliniai ieškiniai.

Šioje byloje civilinė ieškovė UAB „L.“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2024-07-09 civilinį ieškinį, kuriame prašo atlyginti 529 Eur patirtą turtinę žalą (b. t. 1, b. l. 37). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad žala patirta dėl to, kad kaltinamasis išlaužė užblokuotas parduotuvės duris. Byloje taip pat pateiktas 2024-09-23 patikslintas pareiškimas dėl vagystės ir turto sugadinimo su ieškinio reikalavimą pagrindžiančiais duomenimis (t. 1, b. l. 14-20): 2024-03-29 PVM sąskaita faktūra serija MARX Nr. 109999 (t. 1, b. l. 15); atliktų darbų ataskaitos suvestinė ir atliktų darbų ataskaita Nr. 23276505, 23301952, 23412358, 23135541, 23243407, 23425938, 23229189, 23261517, 23316116, 23238279 (t. 1, b. l. 16-20), iš kurių matyti, kad stiklo paketas kainavo 311 Eur, kitą žalos dalį sudaro automatinių durų pavaros perprogramavimas (77 Eur) ir laikinos OSB plokštės lauko durims sumontavimas (141 Eur). Byloje nustatyta, kad civilinė ieškovė turtinę žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad žala civilinei ieškovei padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais, žalos dydis yra įrodytas, kaltinamasis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl būtent E. A. kyla pareiga šią žalą atlyginti, žala neatlyginta, todėl ieškinys tenkinamas visiškai ir prašoma žala priteistina iš kaltinamojo.

Civilinė ieškovė UAB „I.“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė tris civilinius ieškinius. Civilinį ieškinį dėl 2024-04-12 iš parduotuvės įvykdytos vagystės, kuriame prašo atlyginti 694,94 Eur patirtą turtinę žalą (b. t. 1, b. l. 67). Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog iš parduotuvės pavogta: septynios skustuvo galvučių pakuotės „Gillette Fusion“, kurių vieneto kaina 20,79 Eur (bendrai vertei - 145,53 Eur), dešimt skustuvo galvučių pakuočių „Gillette Fusion Power“, kurių vieneto kaina 27,95 Eur (bendrai vertei - 279,50 Eur), devynios skustuvo galvučių pakuotės „Gillette Fusion Proglide Power“, kurių vieneto kaina 29,99 Eur (bendrai vertei - 269,91 Eur). Civilinį ieškinį dėl 1 087,65 Eur turtinės žalos (t. 1, b. l. 99). Ieškinyje nurodyta, kad 2024-04-20 16.53 val. iš parduotuvės pavogtos šios prekės: keturios skustuvo galvučių pakuotės „Gillette Fusion Proglide“, kurių vieneto kaina 19,99 Eur (bendrai vertei -79,96 Eur); vienuolika skustuvo galvučių pakuočių „Gillette Fusion Proglide Manual“, kurių vieneto kaina 23,99 Eur (bendrai vertei - 263,89 Eur); keturios skustuvo galvučių pakuotės „Gillette Fusion“, kurių vieneto kaina 20,79 Eur (bendrai vertei - 83,16 Eur); keturios skustuvo galvučių pakuotės „Gillette Fusion Proglide“, kurių vieneto kaina 49,95 Eur (bendrai vertei - 199,80 Eur), šešios skustuvo galvučių pakuotės „Gillette Mach 3“, kurių vieneto kaina 17,49 Eur (bendrai vertei - 104,94 Eur); dvi skustuvo pakuotes „Gillette Mach 3“, kurių vieneto kaina 17,99 Eur (bendrai vertei - 35,98 Eur); aštuonias skustuvo galvučių pakuotes „Gillette Fusion“, kurių vieneto kaina 39,99 Eur (bendrai vertei - 319,92 Eur). Civilinį ieškinį dėl 2024-05-21 įvykdytos vagystės (t. 1, b. l. 127). Ieškinyje nurodyta, kad patirta 167,70 Eur turtinė žala dėl pavogtų šešių skustuvo galvučių pakuočių „Gillette Fusion Power“, kurių vieneto kaina 27,95 Eur.

Nustatyta, kad UAB „I.“ turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo E. A. teisei priešingų veiksmų, žala pagrįsta, ji nėra atlygintina, kaltinamasis sutiko su pareikštais civiliniais ieškiniais, todėl pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai ir prašoma priteisti bendra 1 950,29 Eur dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamojo E. A..

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-12-27 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam E. A. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas, vėliau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami, t. y. pripažinus būtinu gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą.

Be to, kaip minėta, kaltinamasis iki bausmės atlikimo nedirbo, nedirba ir įkalinimo įstaigoje, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra pakankamai sunki.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat į tai, kad šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi pajamų, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo E. A. netenkintinas.

Vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. A. (E. A.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, jam paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jam paskirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir E. A. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės ir E. A. paskirti subendrintą 1 (vienų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 11 (vienuolikos) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrinti bausmes paskirtas šiuo nuosprendžiu su pirmesniais nuosprendžiais ir prie griežčiausios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-25 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėti po dalį bausmių, paskirtų: šiuo nuosprendžiu (6 mėnesius laisvės atėmimo), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-31 nuosprendžiu (20 parų arešto), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-09 nuosprendžiu (20 parų arešto), Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-09-26 nuosprendžiu (20 parų arešto) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-21 nuosprendžiu (3 mėnesius laisvės atėmimo), vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti 2024-10-25 nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį ir atliktos bausmės dalį pagal 2024-10-25 nuosprendį iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2025-01-20.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinės ieškovės UAB „L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš E. A. priteisti 529 (penkis šimtus dvidešimt devynis) Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „I.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir jai iš E. A. priteisti 1 950,29 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų 29 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš E. A. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje esančią kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.