- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-31
- Bylos Nr.
- 1-2401-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17970-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- E. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 14.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, (iš dalies per programą „Zoom“) sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 14 kartų, paskutiniai iš jų:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, paskirta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 parų arešto bausmė.
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl to, paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė.
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, paskirta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė.
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 66 parų arešto bausmė. Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmes subendrintos, paskirta subendrinta 66 parų arešto bausmė. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 44 parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi subendrintos 2023 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2022 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2022 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2022 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2022 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi tenkintas E. A. prašymas dėl bausmės sušvelninimo. E. A. įvykdytą nusikalstamą veiką, už kurią jis pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies (BK redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. E. A. įvykdytą nusikalstamą veiką, už kurią jis pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 1 dalies (BK redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) į BK 178 straipsnio 5 dalį. E. A. sušvelninta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi paskirta subendrinta bausmė ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė (Liteko sistemos duomenimis 2023 m. rugpjūčio 9 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. A. 2024 m. balandžio 22 d. apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo prekių lentynos paėmęs 16 vnt. skardinių po 250 g maltos kavos „PELLINI TOP ARABIKA“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), kurio vieneto kaina 10,99 Eur, bendros 175,84 Eur vertės, jas susidėjęs į su savimi atsineštą maišą, išėjo iš parduotuvės kasoje nesumokėjęs už paimtas prekes, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 175,84 Eur turtinę žalą.
E. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. A. nurodė, kad kaltinimą suprato, kaltę pripažįsta. Atsimena, jog iš parduotuvės paėmė kavos ir pardavė turgelyje nepažįstamiems žmonėms už pusę kainos. Kaltinime nurodyta tinkama įvykio data ir laikas 2024 m. balandžio 22 d., 12.15 val. Daiktai buvo pavogti iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo pavogta kava. Sutinka su kaltinime nurodytų prekių rūšimi, kiekiu ir verte. Atsimena, kad kava tada apie 11 Eur kainavo. Nusprendė pavogti prekes dėl narkotikų. Spontaniškai nusprendė pavogti prekes. Užėjo į parduotuvė pamatė, jog apsauginio nėra savo vietoje, nuėjo pasiėmė kavą, kurią susidėjo į maišą. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Planuoja žalą atlyginti. Gailisi dėl savo veiksmų. Yra suimtas kitoje byloje iki 2024 m. rugpjūčio 30 d.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėja bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo E. A. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2024 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 22 d., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo sistemos archyvo peržiūros metu nustatyta, kad š. m. balandžio 22 d. nežinomos tapatybės vyras apsirengęs tamsia odine striuke, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 12.15 val., užėjo į parduotuvės prekybos salę ir iš prekių lentynos paėmė 16 vnt. kavų, jas susikrovė į maišelį ir nesumokėjęs pasišalino iš parduotuvės. Vagystės metu buvo pagrobtos šios prekės: 16 vnt. „PELLINI TOP MALTA KAVA ARABIKA 100%“, 250 g prekės pardavimo kaina – 10,99 Eur, visų prekių pardavimo kaina – 175,84 Eur. Visų prekių bendra pardavimo kaina ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patirta turtinė žala – 175,84 Eur (1 t., b. l. 6).
2024 m. gegužės 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima parduotuvė, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) g. Pakilus laiptais ir užėjus pro pagrindinį įėjimą patenkama į parduotuvės koridorių, praėjus tiesiai patenkama į prekybos salę, kur matomos įvairios buitinės prekės. Praėjus tiesiai ir pasukus į dešinę patenkama į alkoholinių gėrimų skyrių, praėjus tiesiais ir pasukus į kairę patenkama į vaisių-daržovių skyrių. Praėjus tiesiai parduotuve iki galo matomos kasos. Parduotuvės patalpos yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 18-24).
2024 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu ekrane matomi data ir laikas: 2024 m. balandžio 22 d. 12.15.21 val., vaizdo įraše matoma, kai prie kavos prekių lentynos prieina vyras, vilkintis juodos spalvos striukę, tamsiai pilkos spalvos sportines kelnes ir avintis juodos spalvos sportbačius. Prieidamas prie lentynos, vyras išpakuoja daugkartinį pirkinių maišelį, kurį laiko rankoje. Vyras, priėjęs prie lentynos, dešine ranka iš viršaus paima šešiolika kavos pakuočių ir įsideda jas į pirkinių maišelį ir 12.15.51 val. vyras, nešdamasis pirkinių maišelį, kuriame yra sudėtos paimtos kavos, greitu žingsniu nueina link įėjimo vartelių ir tada pro juos išeina iš parduotuvės (1 t., b. l. 36-41).
2024 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą ir sulyginus joje matomo asmens atvaizdą su E. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) nuotraukomis, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai padarė E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46).
Įtariamojo apklausos protokole E. A. nurodė, kad vagystes vykdo, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, reikėjo lėšų narkotinėms medžiagoms, bandė gydytis, bet nepadeda. Vartoja narkotinę medžiagą „fentanilį“. Turi (duomenys neskelbtini), negali vaikščioti, todėl niekur nedirbo. Dėl inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodo, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 12.00 val., vienas, atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), ką nors pavogti. Užėjęs į parduotuvę, pirkinių krepšelio neėmė, su savimi turėjo pilkos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pirkinių maišelį. Iš karto nuėjo į skyrių, kuriame buvo sudėta kava. Nuo viršutinės lentynos paėmė 250 g talpos 16 vnt. kavos „PELLINI“ skardinių, kurias įdėjo į su savimi atsineštą maišelį. Atsimena, kad kavos kaina buvo apie 10 Eur. Visas kavos skardines įdėjo į maišelį, kol skyriuje nieko nebuvo ir niekas nematė. Išėjo iš parduotuvės kasoje nesumokėjęs už paimtas prekes. Apsaugos varteliai nesuveikė, kadangi ant kavos įpakavimo nebuvo apsaugos lipdukų. Įvykio dieną vilkėjo juodos spalvos džemperį su gobtuvu, juodos spalvos kelnes, avėjo juodos spalvos sportbačius. Po įvykdytos vagystės nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) turgų ir pardavė visą paimtą kavą „PELLINI“, nepažįstamam asmeniui. Už 16 vnt. kavos skardinių gavo apie 60 Eur, tikslios sumos dabar jau neatsimena. Gautus pinigus išleido narkotinėms medžiagoms ir maistui. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 34).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.
Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019).
Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. A. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje užėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pamatęs, jog parduotuvės apsaugos darbuotojo nėra, spontaniškai nusprendė pavogti kaltinime minimas prekes – kavą. Pavogtą kavą pardavė turguje nepažįstamiems asmenims. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. Paaiškino, kad apsaugos varteliai nesuveikė, kadangi ant kavos įpakavimo nebuvo apsaugos lipdukų. Po įvykdytos vagystės nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) turgų ir pardavė visą paimtą kavą „PELLINI“, nepažįstamam asmeniui. Už 16 vnt. kavos skardinių gavo apie 60 Eur. Gautus pinigus išleido narkotinėms medžiagoms ir maistui.
E. A. kaltę pagrindžia ne tik pačio kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, 2024 m. gegužės 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. 2024 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtame vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyras, priėjęs prie lentynos, dešine ranka iš viršaus paima 16 vnt. kavos pakuočių ir įsideda jas į pirkinių maišelį ir 12.15.51 val. vyras, nešdamasis pirkinių maišelį, kuriame yra sudėtos paimtos kavos, greitu žingsniu nueina link įėjimo vartelių ir tada pro juos išeina iš parduotuvės. A. B. tarnybiniame pranešime nustatyta, jog peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą ir sulyginus joje matomo asmens atvaizdą su E. A. (duomenys neskelbtini) nuotraukomis, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai padarė E. A.
Baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1031) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) yra 50 Eur. E. A. pagrobtų 16 vnt. kavos skardinių vertė yra 175,84 Eur (3,5 MGL), t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur). Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad E. A. suprato, jog pagrobė svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Darytina išvada, kad E. A. veiksmuose yra visi būtini vagystės nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jo padaryta neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. A. 2024 m. balandžio 22 d. apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo prekių lentynos paėmęs 16 vnt. skardinių po 250 g maltos kavos „PELLINI TOP ARABIKA“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), kurio vieneto kaina 10,99 Eur, bendros 175,84 Eur vertės, jas susidėjęs į su savimi atsineštą maišą, išėjo iš parduotuvės kasoje nesumokėjęs už paimtas prekes, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 175,84 Eur turtinę žalą.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.
Teismas, skirdamas bausmę E. A., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. A. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, E. A. nusikalto iš savanaudiškų paskatų siekiant finansinės naudos, pagrobtas turtas baigtos nusikalstamos veikos atveju nebuvo grąžintas civiliniam ieškovui, todėl jam buvo padaryta reali turtinė žala.
E. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. E. A. ankščiau yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, teisingumui (2 t., b. l. 1-20). Baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 77-177). Nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 72-74). Byloje nėra duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose.
Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad E. A. yra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos susiformavusios neigiama linkme, jis savo elgesio nekeičia. Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą E. A. nėra tikslinga, nes jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, šiuo metu yra suimtas kitame ikiteisminiame procese, nusikalstamas veikas daro siekdamas finansinės naudos. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. Įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, E. A. nustatytinas maksimalus arešto bausmės rūšies skirtinos už baudžiamąjį nusižengimą, dydis. Taigi už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą E. A. skirtina 45 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, toks bausmės dydis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir E. A. skirtina – 30 parų arešto bausmė.
V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 175,84 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t, b. l. 29).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytos turtinės žalos.
Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį dėl 175,84 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pareikšto civilinio ieškinio dydis atitinka E. A. pagrobtų prekių vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jų neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, tarp jos veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo E. A. priteisiama – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 175,84 Eur turtinei žalai atlyginti.
2024 m. birželio 17 d. nutarimu (2 t., b. l. 37-38) E. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo E. A. parinkimo, kadangi teismas įvertinęs tai, kad E. A. bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas sprendė, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Teismas 2024 m. liepos 12 d. nutartimi (2 t., b. l. 70) paskyrė E. A. gynėją advokatę D. V. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 22 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad E. A. gynusios advokatės D. V. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 264,59 Eur. 2024 m. liepos 22 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajam buvo suvaržyta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apribotos, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, E. A. suimtas kitame ikiteisminiame procese, nusikalstamą veiką darė dėl finansinių lėšų trūkumo, jo finansinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. A. nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. A. (E. A.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. A. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. A. priteisti civiliniam ieškovui 175,84 Eur (šimtą septyniasdešimt penkis eurus aštuoniasdešimt keturis centus) turtinės žalos atlyginimo.
Iš E. A. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 22 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
E. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu kompaktinį diską su vaizdo įrašu prisegtą prie bylos viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga;
- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas, ne vėliau kaip per tris paras nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos konvojuojami į parinktą arešto bausmės atlikimo vietą;
- Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą