Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) S. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalį 1 200 Eur bauda bei paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 (keturiasdešimt aštuoniems) mėnesiams ir transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, kuri pagal viešąją įstaigą „Emprekis“ sudaro 12 200 Eur, konfiskavimas, dėl to, kad jis 2024 m. gegužės 8 d. 10.15 val., (duomenys neskelbtini) pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai šiam atimta teisė vairuoti šios rūšies transporto priemones, taip pat asmuo pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai šiam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas (po paklaidos) 0,72 prom. neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo iš dalies pakeisti skundžiamą nutarimą – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ribojimo terminus nustatant teismo nuožiūra, bet trumpesnius nei imperatyviai numatyti ANK 427 straipsnio 1 dalyje bei sumažinti valstybės naudai išieškomą automobilio rinkos vertės dalį iki 6 200 Eur, palikti paskirtą 1 200 Eur baudą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad visiškai pripažįsta kaltę dėl padaryto nusižengimo, labai gailisi ir kritiškai vertina savo poelgį. Padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinis, neapgalvoto pobūdžio, nėra linkęs nusižengti, elgtis pavojingai. Jis nesiekia savęs pateisinti arba išvengti atsakomybės, tačiau jam paskirto administracinio poveikio priemonės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesių laikotarpiui ir administracinių nusižengimų padarymo metu vairuojamos transporto priemonės kainos – 12 200 Eur – sumokėjimas, yra akivaizdžiai per griežtos, neproporcingos padarytam administraciniam nusižengimui.

Netekus ilgam galimybės vairuoti sumažės gaunamos pajamos, kadangi teisė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su darbu. Teisė vairuoti – tai galimybė judėti, veikti, dirbti ir užsidirbti pinigų. Suprato, kad negalėdamas vairuoti transporto priemonės turi itin ribotas galimybes įsidarbinti, o ir įsidarbinus, ne visur yra tikimybė atvykti į darbą viešuoju transportu, kas skaudžiai paveikė ateities planus. Šiuo metu dirba su individualios veiklos pažyma, turi finansinių įsipareigojimų (moka alimentus vaikams). Kadangi dirba su individualios veiklos pažyma, todėl jo pajamos yra nestabilios, būna mėnesių, kai negauna visiškai pajamų, todėl konfiskuotina 12 220 Eur dydžio suma, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, yra per sunki finansinė našta. Jokio nekilnojamojo turto ir jokių transporto priemonių neturi, pajamas sudaro uždarbis, gaunamas iš individualios veiklos, todėl tokia konfiskuotina suma yra aiškiai per griežta ir per sunki, neatitinkanti bausmei keliamų tikslų.

Specialiosios teisės atėmimo terminas tokiam ilgam laikotarpiui, taip pat 12 220 Eur konfiskavimas yra tikrai pernelyg griežta ir neproporcinga priemonė jo atžvilgiu. Jis dabar pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė tinkamas išvadas, kad ateityje tai daugiau nepasikartos. Jo nuomone, nuobaudos tikslai tikrai bus pasiekti atėmus teisę vairuoti transporto priemones, kuo trumpesniam laikotarpiui. Jo situacijoje tikrai yra sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. pilnai pripažino kaltę dėl savo padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą – pažeidimą, nusižengimas padarytas tikrai nesąmoningai, nepiktybiškai. Šiuo konkrečiu atveju, pirmenybė turėtų būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne vien asmens nubaudimo funkcijai. Bausmės tikslai būtų pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę – dalies konfiskuotino turto vertės konfiskavimą, vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 2 metams, arba tokiam laikotarpiui, kurį teismas laikytų teisingu ir proporcingu padarytam pažeidimui ir jo nubaudimui (b. l. 3–4).

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog S. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį dėl to, kad įvykio metu 2024 m. gegužės 8 d. 10.15 val. (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti šios rūšies transporto priemones, taip pat pakartotinai vairavo būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,72 prom. (po paklaidos) neblaivumas. S. V. vairavo transporto priemonę „BMW”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra ne administracinėn atsakomybėn traukiamas S. V., o jo vaikų motina V. N., kuri teigia, kad su S. V. negyvena ir bendro ūkio neveda. Automobilį S. V. paėmė, kai atvyko pas vaikus jai nebūnant. Kadangi byloje nebuvo ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų taikyti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimą, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Institucija nutarė iš S. V. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 200 Eur.

Institucija nesutinka su skunde keliamu klausimu dėl poveikio priemonės individualizavimo ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos sumažinimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, kadangi individualizuojant administracinę nuobaudą buvo įvertinti visi bylos duomenys, buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, S. V. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visos šios aplinkybės sudarė pagrindą Institucijai paskirti sankcijos ribose numatytą baudą bei poveikio priemonę, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams, taip pat iš S. V. konfiskuoti transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal viešąją įstaigą „Emprekis“ sudaro 12 200 Eur. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta, kas Institucijos ir buvo padaryta.

Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal duomenis apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą. Institucijos pareigūnas nustatydamas konfiskuotino turto vertę, rėmėsi viešosios įstaigos „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog 2014 m. pagaminimo lengvojo automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m gegužės mėn. buvo 12 200 Eur su PVM ir visą šią sumą konfiskavo iš S. V.. Pažymėtina, kad transporto priemonė dalyvavo viešajame eisme kaip techniškai tvarkinga, turėjo galiojančią techninę apžiūrą, todėl pagrįstai transporto priemonės vertė buvo nustatyta viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis. Nors ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau pažymėtina, kad tokia galimybė nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, tačiau, nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, yra ne kartą pasisakyta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdas yra galimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką ir naujausią teismų praktiką analogiškose bylose, taip pat į bylos medžiagą, Institucija mano, kad pareiškėjo nurodyti motyvai nėra pagrįsti ir pakankami taikyti dalinį 6 200 Eur konfiskuotino turto vertės išieškojimą iš S. V. bei mažinti poveikio priemonių laiką, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį.

S. V. neblaivus vairuoja transporto priemonę pakartotinai ir pakartotinai neturėdamas teisės. Abu nusižengimai, kai vairavo transporto priemonę neblaivus, yra nedaug nutolę laiko aspektu, pirmasis atvejis, kai buvo nustatytas nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo padarytas 2023 m. rugsėjo 30 d., o aptariamasis 2024 m. gegužės 8 d. Alkoholio koncentracija aptariamuoju atveju gerokai viršijo leistiną ribą ir tikrinimų metu ne mažėjo, o kilo. Pirmu patikrinimu, pritaikius paklaidą, nustatytas 0,72 promilių neblaivumas, o po 15 minučių nustatytas 0,82 promilių neblaivumas, kas rodo jog organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl jis galimai buvo vartotas prieš nedidelį laiko tarpą iki tikrinimo. Be to, S. V. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) mieste, kur eismas yra intensyvus, darbo dieną, kai pilna automobilių ir pėsčiųjų ir neigiamų pasekmių saugomiems gėriams galimai pavyko išvengti tik todėl, kad policijos pareigūnai savo veiksmais spėjo laiku nutraukti daromą administracini nusižengimą. Pažymėtina ir tai, kad tarpe tarp nusižengimų, kai S. V. buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus, asmuo dar buvo baustas ir vairuojantis, kai teisė yra atimta už ANK 424 straipsnio 4 dalį. Taip pat turi galiojančias nuobaudas už ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimu padarymą. Toks pareiškėjo elgesys pašiepia visuomenėje nusistovėjusias taisykles ir elgesio standartus.

Pirmą kartą už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 2023 m. rugsėjo 30 d. Institucija nutarimu pareiškėjui paskyrė baudos minimumą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalų terminą ir pritaikė alternatyvią poveikio priemonę, draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai minimaliam terminui, tačiau asmuo nepaisydamas paskirtų nuobaudų važiavo neturėdamas teisės ir vėl vairavo transporto priemonę neblaivus. Visi S. V. padaryti nusižengimai tiesiogiai susiję su saugumu vairuojant transporto priemones, o laiko tarpai tarp nusižengimų padarymo tik rodo sistemingumą ir didėjantį pavojingumą. Akivaizdu, kad institucijai pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskyrus baudos minimumą ir poveikio priemonės minimalų terminą, išvadų S. V. nepadarė ir toliau vairuoja transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas tam teisės, nepasimoko iš savo klaidų ir toliau daro itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos.

Savo skunde S. V. nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis, šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybės gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Į skunde minimas aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose, kas ir buvo padaryta Institucijos, tačiau jos savaime nelaikytinos ypatingomis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, tai nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pabrėžtina, kad pareiškėjo gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis priežastimis suteikiančiomis galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

Šiuo atveju, Institucijos manymu, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Todėl per švelnus asmens nubaudimas gali jį vėl paskatinti ateityje nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir vykdyti administracinius nusižengimus (b. l. 23–27).

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 23–29).

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos. Skundu prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 3–4).

Kadangi į 2024 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir Institucijos atstovas, kaip jau minėta, jiems apie posėdį buvo pranešta tinkamai ir laiku, teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka pareiškėjui ir Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 39).

Skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu S. V. nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį 1 200 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams ir automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 12 200 Eur, konfiskavimas, dėl to, kad jis 2024 m. gegužės 8 d. 10.15 val., (duomenys neskelbtini) pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai šiam atimta teisė vairuoti šios rūšies transporto priemones, taip pat asmuo pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai šiam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas (po paklaidos) 0,72 prom. neblaivumas (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 1–3).

Taigi S. V. nubaustas už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, be ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, kai prieš tai jam buvo atimta teisė vairuoti. Tokio administracinio nusižengimo padarymas asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti, užtraukia baudą nuo 1 200 Eur iki 2 000 Eur. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 4 iki 7 metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų (ANK 427 straipsnio 2 dalis), taip pat privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą (ANK 427 straipsnio 3 dalis).

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjo kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonių taikymo ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymo terminą nustatant teismo nuožiūra, tačiau trumpesnį nei įstatyme numatytas minimalus, bei sumažinti valstybės naudai išieškomą konfiskuotinos transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą iki 6 200 Eur.

ANK 311 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo vienų iki dvejų metų. Šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 311 straipsnio nuostatų taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas – teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).

Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad ANK 427 straipsnio 2 dalies nuostatos, leidžiančios taikyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą ir papildomą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – yra alternatyvios ir savaime nešvelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties. ANK 427 straipsnio 2 dalis taip pat nereikalauja, kad būtų nustatomos ypatingos aplinkybės, jog būtų galima skirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą ir administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad S. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai dar nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Anksčiau S. V. paskirtos nuobaudos savo tikslų nepasiekė, jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pareiškėjui administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) jau buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl pareiškėjo prašymas skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai buvo netenkintas.

Įvertinus skundžiamame nutarime ir atsiliepime išdėstytus argumentus, administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, pareiškėją charakterizuojančius duomenis, administracinių nusižengimų registro duomenis, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su šia Institucijos paskirta administracinio poveikio priemone ir jos dydžiu. Kaip matyti, tai jau yra ketvirtas nutarimas, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Tiek nusižengimo padarymo metu, tiek ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu visos paminėtos nuobaudos galiojo.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžiu S. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (2023 m. liepos 20 d. veika) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Pareiškėjas S. V. 2023 m. rugpjūčio 10 d. baustas administracine tvarka pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 2 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį (2023 m. gegužės 30 d. nusižengimas) ir jam buvo paskirta 170 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams, nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu paskirta nuobauda galiojo. 2023 m. birželio 21 d. pareiškėjas baustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, paskirta nuobauda pažeidimo padarymo metu buvo įvykdyta, tačiau galiojo. 2023 m. spalio 18 d. pareiškėjas baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, paskirta nuobauda galiojo. Be to, praėjus vos kelioms dienoms po 2023 m. spalio 18 d. nutarimo priėmimo, tačiau jam dar neįsiteisėjus, t. y. 2023 m. spalio 24 d. pareiškėjas vairavo automobilį, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, dėl ko 2023 m. spalio 24 d. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir jam paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė yra atimta, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę dienos metu judrioje miesto gatvėje, taip sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Byloje esantys duomenys apie pareiškėjo daromus KET pažeidimus rodo, kad jis nėra drausmingas vairuotojas, sistemingai daro itin šiurkščius KET pažeidimus, o anksčiau skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės jokio poveikio nedaro. Pareiškėjo elgesys rodo, kad įstatymų reikalavimų laikymasis ir pagarba kitiems eismo dalyviams jam nėra pirmenybė. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams yra tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta ir adekvati padarytam nusižengimui.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pilnai pripažino kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, gailisi, nusižengimas buvo atsitiktinis, neapgalvoto pobūdžio. Be to, teisė vairuoti yra reikalinga įsidarbinimui ir darbo funkcijoms atlikti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėją sustabdžiusiam pareigūnui patikrinus S. V. bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė teigiamą rezultatą. Tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo metu pareiškėjui buvo nustatytas 0,74, įvertinus paklaidą – 0,72 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo – 0,84 promilės neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Šiuo atveju svarbu tai, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, tačiau šiuo atveju matyti, kad alkoholio koncentracija pareiškėjo kraujyje didėjo, kas rodo, kad pareiškėjas automobilį vairavo tuoj po alkoholinių gėrimų vartojimo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas vairavo apgirtęs ir veikė tyčia, o jo veiksmai buvo itin pavojingi, keliantys pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai.

Svarbu pažymėti tai, kad pareiškėjo prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjo S. V. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo nusižengimą padariusio pareiškėjo valios – pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai neblaivus vairavo transporto priemonę, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, todėl ginčyti patį pažeidimo faktą nebuvo jokios prasmės, jo prisipažinimas administracinio nusižengimo tyrimui esminės reikšmės neturėjo. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią nuobaudą.

ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas priskiriamas prie nusižengimų, padaromų tik tyčiniais veiksmais, ir vien pats faktas, kad S. V. sėdo už vairo žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam atimta, rodo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neįsitikinęs savo būsena ir tyčia. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus ir turi tokią teisę, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį ir pasikliovė asmeniniu subjektyviu savo savijautos vertinimu ir ignoravo teisės aktų reikalavimus draudžiančius vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė yra atimta.

Pareiškėjas teigė, jog netekus teisės vairuoti transporto priemones, sumažės gaunamos pajamos, kadangi teisė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su darbu, be to, jam yra apribota galimybė įsidarbinti, o įsidarbinus, ne visur yra galimybė atvykti į darbą viešuoju transportu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios teisės netekimą. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apriboti pareiškėjo galimybę įsidarbinti, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjui teisė vairuoti yra atimta nuo 2023 m. rugsėjo 30 d., pareiškėjas dirba pagal individualią veiklą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo galimybės dirbti ir gauti pajamų šiuo atveju nėra ypač apsunkintos, juolab, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjo darbinė veikla būtų tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu.

Pareiškėjas S. V. nenurodė jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančių savybių, nepateikė ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti skiriama alternatyvi administracinio poveikio priemonė (specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) ir trumpinamas administracinio poveikio priemonės terminas. Skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui S. V. taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trumpesniam, nei paskirta skundžiamu nutarimu, terminui ar paskirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. S. V. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Pareiškėjas taip pat prašo sumažinti valstybės naudai išieškotiną konfiskuotino automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą iki 6 200 Eur.

Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 5 dalis numato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad administracinį nusižengimą S. V. padarė vairuodamas trečiajam asmeniui – V. N. priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės savininkė nedavė leidimo S. V. naudotis automobiliu, jį pareiškėjas pasiėmė savavališkai, V. N. nežinojo, jog minėta transporto priemonė bus naudojama administracinio nusižengimo padarymui, todėl Institucija pagrįstai nutarė išieškoti iš S. V. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis yra 12 200 Eur su PVM (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 42).

ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos, tokia galimybė nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, yra ne kartą pasisakyta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdas yra galimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Kaip jau minėta, už S. V. padarytą administracinį nusižengimą automobilio konfiskavimas yra privaloma administracinio poveikio priemonė. Įstatymo leidėjas, nustatydamas tokią poveikio priemonę, vertino tiek tokių nusižengimų paplitimo mastą, tiek galimus sunkius padarinius, tiek kitas aplinkybes, todėl teigti, kad įstatyme įtvirtinta neproporcinga poveikio priemonė, nėra pagrindo. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl privalomos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo arba, nesant galimybių automobilio konfiskuoti, jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo – taikymo, galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė priklauso pačiam nusižengimą padariusiam asmeniui, ar tretiesiems asmenims.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-12-495/2020 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilį pagal išperkamosios nuomos sutartį V. N. įsigijo už 15 000 Eur, kitų automobilio vertę patvirtinančių duomenų teismui nepateikta. Pareiškėjas skunde neginčijo viešosios įstaigos „Emprekis“ nustatytos automobilio „BMW“ vertės, tačiau teigė, kad tokio dydžio (12 200 Eur) išieškoti suma jam yra per didelė finansinė našta, nekilnojamojo ar registruotino turto neturi, jo pajamas sudaro iš vykdomos individualios veiklos gaunamos pajamos. Taigi šioje byloje kaip išimtinės aplinkybės, kurios, pareiškėjo teigimu, turi nulemti konfiskuotino automobilio vertės sumažinimą, yra S. V. finansinės ir darbinės aplinkybės. Visgi, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje byloje tokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių teismas pasisakė šioje nutartyje, teismas nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie gaunamas pajamas, sunkią jo ar šeimos turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Taigi byloje nesant išsamių duomenų apie blogą pareiškėjo ir jo šeimos turtinę padėtį, nėra pagrindo išvadai, kad visos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš S. V. būtų neproporcinga priemonė, siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus.

Sprendžiant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, privaloma įvertinti ir duomenis, apibūdinančius administracinį nusižengimą padariusį asmenį. S. V. vykdo individualią veiklą, turi nepilnamečių vaikų, tačiau, kaip jau minėta, eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo, pareiškėjui tris kartus buvo taikoma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, tačiau pareiškėjas pakartotinai vairuoja transporto priemonę tiek būdamas neblaivus, tiek ir neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam atimta ir šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad visos transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga S. V. padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei.

Atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, S. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat įvertinęs tai, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų vertinti jo realią turtinę padėtį ir konstatuoti, kad visos konfiskuotino turto vertės išieškojimas būtų nepakeliama finansinė našta pareiškėjui, teismas sprendžia, kad iš S. V. turi būti išieškota visa konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Be to, teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019).???

Teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. S. V. veiksmai atitinka ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl S. V. pagrįstai nubaustas dėl šio nusižengimo padarymo. Administracinė nuobauda S. V. tinkamai individualizuota, jam paskirta nuobauda – 1 200 Eur atitinka ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį, o paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 (keturiasdešimt aštuoniems) mėnesiams – ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas taikytas pagrįstai, įvertinus visas nuobaudos ir poveikio priemonės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, pareiškėjo skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir S. V. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.