Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos netiesioginį ieškinį, pareikštą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bendida“ vardu, atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17.7. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Patikrinimo aktu ir Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kurie laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią ir kuriuose nustatytos aplinkybės dėl atsakovo vadovavimo laikotarpiu padarytų mokesčių įstatymų pažeidimų. Dėl to teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Teismas, nurodydamas, kad atsakovas nebuvo administracinių bylų dalyvis, nepagrįstai nesirėmė nagrinėjant mokestinį ginčą teismų nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Išnagrinėjus mokestinį ginčą, įvertinta LUAB „Bendida“ veikla. Didžiąją tikrinto laikotarpio dalį bendrovės vadovu buvo atsakovas. Buvo įvertinti atsakovo pasirašyti dokumentai. Teismas privalėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, o, manydamas, kad joje nustatytos aplinkybės ir pateiktas bendrovės, vadovaujamos atsakovo, veiksmų vykdant mokestines prievoles vertinimas, netaikomas atsakovui, privalėjo tai pagrįsti.

17.8. Byloje rašytiniais įrodymais yra įrodyta, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu UAB „Bendida“ sandorius su bendrove „GELI PETROLEUM LTD“ nepagrįstai deklaravo taikydama 0 proc. PVM tarifą. Už nedeklaruotą ir nesumokėtą PVM bendrovei apskaičiuoti delspinigiai ir paskirta bauda. Net negali būti ginčo, kad atsakovas neužtikrino, jog jo vadovaujama bendrovė veiktų teisėtai, todėl jis pažeidė fiduciarines pareigas. Teismas apsiribojo atsisakymu vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi, nors taip ir neįvertino atsakovo veiksmų.

17.9. Kaip atsakovo kaltę paneigiantį argumentą teismas įvertino atsakovo teiginį, kad jis visiems kontrahentams taikė vienodą veiklos standartą. Visgi teismas neatsižvelgė į tai, kad tokio standarto taikymas lėmė dalyvavimą sukčiaujant PVM ir mokestinių prievolių nevykdymą. Protingai ir apdairiai savo pareigas vykdantis vadovas įvertintų, kad ne visi kontrahentai yra vienodi, skiriasi veiklos ir mokestinių prievolių rizika, ir atitinkamiems kontrahentams netaikytų vienodo veiklos standarto. Byloje esantys įrodymai ir išnagrinėjus mokestinį ginčą priimti teismų sprendimai įrodo, kad atsakovas yra kaltas dėl padarytos žalos, nes nesiėmė jokių priemonių tam, kad UAB „Bendida“ išvengtų dalyvavimo sukčiaujant PVM.

17.10. Ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, kad vadovo pasikeitimas pašalina atsakovo atsakomybę, nes neva vėliau vadovavę vadovai privalėjo pašalinti atsakovo padarytus pažeidimus. Pirma, nepagrįsta reikalauti, kad vėliau vadovavę vadovai, kurie atsako už bendrovės veiklą tik nuo darbo pradžios, nustatys ir pašalins visus ankstesnių vadovų padarytus pažeidimus. Antra, net ir tuo atveju, jeigu vėlesni vadovai būtų ištaisę atsakovo padarytus pažeidimus, t. y. deklaravę ir sumokėję PVM, delspinigiai būtų buvę apskaičiuoti už deklaruotus mokesčius iki PVM deklaracijų pateikimo (patikslinimo). Teismas, manydamas, kad atsakovas neatsako už delspinigius ir baudas, apskaičiuotas jam baigus vadovauti, turėjo ieškinį tenkinti iš dalies, apskaičiuoti delspinigius už laikotarpį, kai atsakovas buvo bendrovės vadovu. Situacija, kai delspinigiai iš viso nebūtų apskaičiuoti, būtų buvusi tik atsakovui neatlikus neteisėtų veiksmų ir užtikrinus, kad jo vadovaujama bendrovė laiku vykdytų mokestines prievoles.

17.11. Teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 9 058,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės vertinimu, iš jos negalėjo būti priteista 4 750,65 Eur ir PVM, kuriuos atsakovas apmokėjo naujiems atstovams už „papildomo atsiliepimo“ parengimą. Byloje nebuvo būtina parengti tokio dokumento. Jis parengtas ir pateiktas atsakovui nusprendus pakeisti bylinėjimosi taktiką ir teikti naujus argumentus.

17.12. Atsakovui priteista 1 139,85 Eur ir PVM už atstovavimą teismo posėdžiuose. Nurodyta suma apskaičiuota už 6 valandas, bet teismo posėdis truko tik 2 val. 10 min. Dėl to bent už 3 valandas (569,93 Eur ir PVM) neturėjo būti atlyginama. Atsakovo atstovai pateikė vienintelį prašymą atidėti teismo posėdį, nes dėl nebuvo pasirengę atstovauti. Už tokio prašymo, reikalaujančio minimalių laiko sąnaudų, parengimą negali būti priteisiama net 759,90 Eur ir PVM, t. y. suma, atitinkanti keturių advokato darbo valandų atlygį. Atsakovas yra laisvas mokėti savo atstovams jų sutartą atlygį, bet iš kitos bylos šalies negali būti reikalaujama nepagrįstai didelių sumų.

18. Atsakovas R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Teismas teisingai išaiškino, kad ieškovė neturi pagrindo reikšti netiesioginį ieškinį atsakovui. Ieškovė yra didžiausia finansinį reikalavimą turinti kreditorė. Ji galėjo pakeisti kreditorių ir bankrutuojančios bendrovės teises netinkamai ginantį nemokumo administratorių, kuris ir galėjo reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Galima daryti išvadą, kad ieškovė buvo patenkinta administratoriumi, nes per nesiėmė jokių veiksmų. Ji netiesioginiame ieškinyje tik deklaratyviai pareiškė susirūpinimą netinkamu nemokumo administratoriaus darbu.

18.2. Byloje negalima sutapatinti bendrovės ir jos buvusio vadovo (atsakovo) atsakomybės, būtina taikyti ex turpi causa non oritur actio (ieškovas negali reikalauti teisinės pagalbos ir žalos atlyginimo, jei žala atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų) taisyklę. Dėl to teismas pagrįstai atmetė ieškinį, atskyrė bendrovės padarytus veiksmus nuo bendrovės vadovo. Apeliaciniame skunde nėra jokių tai paneigiančių argumentų. Ieškovė abstrakčiai nurodė, kad atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas bei imperatyviąsias mokestinių įstatymų nuostatas. Įstatymų normose (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 punktuose, Lietuvos Respublikos pridėtinio mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 49 straipsnio 1 dalyje, 56 straipsnio 1 dalyje) nustatytos ne juridinio asmens vadovo, bet juridinio asmens (mokesčių mokėtojo) pareigos.

18.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neegzistuoja nė viena civilinės atsakomybės sąlyga: nei neteisėti atsakovo veiksmai, nei bendrovės patirta žala, nei atsakovo kaltė, nei priežastinis ryšys.

18.4. Ieškovė nenurodė sutartinių pareigų pažeidimo, todėl nėra ieškovės ir atsakovo ginčo dėl sutartinių vadovo pareigų pažeidimo. Atsakovas nepažeidė sutartinių pareigų. Jis nedalyvavo administracinėje byloje, kurioje spręstas UAB „Bendida“ padarytų mokestinių pažeidimų klausimas. Atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmai nebuvo įrodinėjimo dalykas nurodytoje administracinėje byloje. Ginčo laikotarpiu atsakovas bendrovės vadovo pareigas ėjo tik dalį laiko, kai buvo padaryti mokestinių įstatymų pažeidimai. Vėliau apie 8 metus (iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo), t. y. laiką, per kurį bendrovė galėjo ir turėjo įvykdyti savo mokestines prievoles, bendrovės vadovu jis nebebuvo. Tuo metu, kai atsakovas baigė vadovauti bendrovei, bendrovės grynasis pelnas (po mokesčių) siekė apie 15 mln. Lt, o metinė apyvarta – apie 250 mln. Lt. Taigi, bendrovė turėjo visas galimybes įvykdyti mokestines prievoles ir atsakovo veiksmai neturėjo jokios įtakos šioms galimybėms.

18.5. LUAB „Bendida“ bankrotas nepripažintas tyčiniu. Atsakovas išsamiai pagrindė, kad, sudarydamas sutartis su bendrove „GELI PETROLEUM LTD“, elgėsi protingai, rūpestingai, apdairiai ir sąžiningai, atidžiai įvertino reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstė ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir jo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir pan. Teismas į tai atsižvelgė, todėl pagrįstai konstatavo, kad nėra atsakovo kaltės.

18.6. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovės pateikiamas žalos dydžio apskaičiavimas negali būti laikomas objektyviai pagrįstu. LUAB „Bendida“ nėra sumokėjusi baudos ir delspinigių, todėl nėra patyrusi išlaidų.

18.7. Nėra mažiausiai vienos iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nurodytų būtinų sąlygų tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui (atsakovui) atsakomybę už juridinio asmens PVM prievolę.

18.8. Nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųsto sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo.

19. LUAB „Bendida“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Vorulis“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą patenkinti ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo LUAB „Bendida“ naudai. Lietuvos apeliaciniame teisme yra išnagrinėta iš esmės tokia pat civilinė byla, kurioje ieškovė, kaip LUAB „Bendida“ kreditorė, pareiškė netiesioginį ieškinį kitam buvusiam vadovui (vadovavusiam kitu laikotarpiu) tuo pačiu pagrindu – prašė priteisti taip pat apskaičiuotus delspinigius ir baudą tik už kitą laikotarpį). Taigi, teismų sprendimais analogiškoje situacijoje išspręstas klausimas dėl VMI teisės reikšti netiesioginius ieškinius.

19.2. Atsakovas bendrovės vadovu buvo nuo 2002 m. vasario 21 d. iki 2013 m. sausio 31 d. Šiuo laikotarpiu jis buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, taip pat ir apskaitą. Atsakovui, kaip vadovui, turėjo būti žinoma, kad jo vadovaujama bendrovė dalyvauja sukčiaujant PVM ir kad kuri pristatymas bendrovei „GELI PETROLEUM LTD“ negali būti apmokestinti 0 proc. PVM tarifu. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas vadovu ir turėdamas pareigą užtikrinti, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, pažeidė ne tik CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas veikti sąžiningai ir protingai, bet taip pat ir imperatyviąsias mokestinių įstatymų nuostatas.

19.3. Lietuvos apeliacinis teismas patvirtinto ieškovės pasirinktą žalos apskaičiavimo principą kaip teisėtą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus bei teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-174-302/2023). Nurodytoje byloje teismas yra priteisė žalos, kurią VMI apskaičiavo taip pat, kaip ir nagrinėjamoje byloje, atlyginimą, bet tik kitu laikotarpiu.

19.4. Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė netinkamai vykdant MAĮ nustatytas pareigas. Jam tinkamai vykdžius nustatytas pareigas ir teisingai apskaičiavus PVM mokestį, UAB „Bendida“ būtų turėjusi finansines galimybes jį sumokėti. Byloje esantys balansai patvirtina, kad neteisėtų veiksmų atlikimo metu bendrovės veikla buvo pelninga ir bendrovė būtų galėjusi sumokėti apskaičiuotą PVM. Atsakovui bendrovės veiklą organizavus tinkamai, nebūtų apskaičiuoti delspinigiai ir bauda. Yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir bendrovei padarytos žalos.

19.5. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

Dėl netiesioginio ieškinio instituto taikymo sąlygų aiškinimo ir ieškovės teisės reikšti netiesioginį ieškinį skolininkės, likviduojamos dėl bankroto, vardu vertinimo

35. Keipimosi į teismą teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos procesinės tvarkos. Ar šios tvarkos yra laikomasi, be kita ko, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ir ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti atitinkamą ieškinį, teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu, kai yra sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Pareiškiant netiesioginį ieškinį yra priverstinai įgyvendinamos ieškinį pareiškusio kreditoriaus skolininko teisės ir reikalavimas teisme pareiškiamas jo (skolininko) vardu, jeigu pats skolininkas šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintas subjektų, turinčių teisę pareikšti netiesioginį ieškinį, ratas, nustatyta, kad tokį ieškinį gali pareikšti tik kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui. Dėl to asmuo, kreipdamasis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, visų pirma privalo pagrįsti savo civilinį procesinį subjektiškumą, t. y. teisės priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu turėjimą.

36. Pirmiausia pažymėtina, kad CK 6.68 straipsnio 1 dalies formuluotė yra tokia: „Kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys)“. Iš aptariamos teisės normos pirmos teksto dalies matyti, kad reikalavimas turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui nustatytas kreditoriui, kuris nori pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko skolininkams. Tai akcentuota taip pat ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008). Reiškiant netiesioginį ieškinį užtenka nustatyti, kad skolininko reikalavimo teisė savo skolininkui neįgyvendinama, o tai, kaip pasireškia jo neveikimas, yra fakto klausimas, sprendžiamas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.

37. CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Pagal šią įstatymo normą kreditorius turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį ne bet kuriuo, bet tik šiais išvardytais atvejais, ir tik dėl tokių prievolių, kurias kitas asmuo turi vykdyti kreditoriaus skolininkui.

39. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms, viena iš jų – netiesioginį ieškinį gali pareikšti tik kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020, 28 punktas; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 21 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022, 32 punktas). Neabejotina ir vykdytina kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkui reiškia, kad netiesioginio ieškinio pareiškimo metu skolininko prievolė kreditoriui yra galiojanti (skolininkas nėra įvykdęs dalies ar visos prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai), prievolė nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, ji nėra ginčijama teisme ir yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022, 35, 36 punktai).

40. Asmeniui neįrodžius pirmiau aptartų prielaidų, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja jo teisės reikšti teismui netiesioginį ieškinį atsiradimą, tokio subjekto pateiktas netiesioginis ieškinys laikytinas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka, ir, atitinkamai, tai yra teisinis pagrindas teismui šį ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jei ieškinys buvo priimtas – nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 5 punktas), nes asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (t. y. subjektus, ginančius viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 30 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022, 26, 28, 29 punktai).

Dėl apeliantės reikalavimo teisės skolininkei LUAB „Bendida“ vertinimo neabejotinumo ir vykdytinumo aspektu ir LUAB „Bendida“ nemokumo administratoriaus teisės administruojamos bendrovės vardu reikšti buvusiam bendrovės vadovui ieškinį dėl žalos atlyginimo aiškinimo kaip sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti

41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra ginčo dėl pačios apeliantės, kaip LUAB „Bendida“ kreditorės reikalavimo teisės aiškumo ir vykdytinumo. LUAB „Bendida“ bankroto byloje patvirtintas 597 229,99 Eur ieškovės finansinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino, kad ieškovė neturi neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės (t. y. teisės reikalauti sumokėti delspinigius ir baudą) savo skolininkei LUAB „Bendida“, nes pastaroji nėra patyrusi išlaidų (nesumokėjo delspinigių ir baudos). Akcentuotina, kad šis pirmosios instancijos teismo argumentas prieštarauja logikos dėsniams. Jeigu LUAB „Bendida“ būtų sumokėjusi apeliantei delspinigius ir baudą, tai reiškia, kad skolininkės LUAB „Bendida“ prievolė kreditorei VMI būtų pasibaigusi prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Dėl to būtų išnykęs apeliantės, kaip LUAB „Bendida“ kreditorės interesas savo teises, nes jos tiesiog būtų nepažeistos. Tad pirmosios instancijos teismo argumentą, kad pirmiausia apeliantės skolininkė LUAB „Bendida“ turi patirti išlaidas, t. y. sumokėti delspinigius ir netesybas, ir tik po to apeliantė įgytų teisę reikšti netiesioginį ieškinį, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškinio ir vertino antrąją netiesioginio ieškinio instituto sąlygą – pačios skolininkės LUAB „Bendida“ savo teisių neįgyvendinimą arba atsisakymą tai daryti. Teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad ieškovė nuo 2018 metų nebandė išnaudoti galimybės kreiptis į LUAB „Bendida“ bankroto administratorių, jog šis pareikštų ieškinį, nagrinėjamą šioje byloje, neišsiaiškino, kodėl administratorius to nedaro, ir tik po to pati su netiesioginiu ieškiniu galėjo kreiptis į teismą.

43. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygą (skolininko atsisakymą įgyvendinti savo teises). Nei pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nei pagal kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant netiesioginio ieškinio institutą, nereikalaujama, kad kreditorius gautų bankrutuojančio (likviduojamo) skolininko nemokumo administratoriaus atsisakymą reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo skolininkei iš jos vadovų. Pritartina apeliantės pozicijai, kad teisės normoje, reglamentuojančioje netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas, nustatyta, jog netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas skolininkui neįgyvendinant turimos teisės. Joje nėra nustatyta, kad turi būti pateikiamas skolininko (nagrinėjamos bylos atveju – nemokumo administratoriaus) atsisakymas reikšti tokį ieškinį. Nei CK, nei teismų praktikoje nėra reikalaujama, kad kreditorius, prieš pareikšdamas netiesioginį ieškinį, pareikalautų, jog skolininkas pats įgyvendintų turimą teisę, ir gautų aiškų atsisakymą tai padaryti (pavyzdžiui, atsisakymą raštu). Dar kartą akcentuotina, kad, reiškiant netiesioginį ieškinį, užtenka nustatyti, kad skolininko reikalavimo teisė savo skolininkui neįgyvendinama (žr. šio sprendimo 36 punktą).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nemokumo administratorius nesiima ir neketina imtis veiksmų ginti pažeistas likviduojamos bendrovės teisės, reikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo, yra pakankami konstatuoti esant sąlygą, jog VMI, kaip LUAB „Bendida“ kreditorė, turi teisę siekti skolininkės LUAB „Bendida“ vardu įgyvendinti pastarosios savarankiškai neįgyvendinamų teisių (jas apginti taikant deliktinės civilinės atsakomybės institutą) ir pareikšti netiesioginį ieškinį. Nagrinėjamoje byloje skolininkės neveikimu ar atsisakymu veikti yra pažeidžiami kreditorės (apeliantės) interesai, t. y. jai būtina apsaugoti savo teises (skolininkei yra iškelta bankroto byla ir ji pripažinta likviduojama dėl bankroto). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CK 6.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas netiesioginiam ieškiniui pareikšti, neteisingai įvertino bylos duomenis, pagrindžiančius aptartos sąlygos (kad skolininkė neįgyvendina savo teisių ar atsisako jas įgyvendinti) netiesioginiam ieškiniui pareikšti egzistavimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas be pagrindo nusprendė, jog nebuvo nėra vienos iš sąlygų netiesioginiam ieškinio pareikšti, t. y. kad nebuvo LUAB „Bendida“ nemokumo administratoriaus atsisakymo įgyvendinti administruojamos bendrovės teisę į žalos iš buvusio vadovo (atsakovo) atlyginimą.

45. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, kai juridinis asmuo tampa nemokus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) prasme ir jam iškeliama bankroto byla, pagrindinis subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį nemokaus juridinio asmens vadovui dėl žalos atlyginimo yra bankroto administratorius. Jeigu bankroto administratorius neįgyvendina JANĮ nustatytos pareigos kreiptis į teismą, gindamas kreditoriaus interesus, teisę kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu įgyja bendrovės kreditorius. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad nurodytoje teisės normoje nenustatyta taisyklė iš skolininko skolininko išreikalautą turtą (taip pat ir priteistas lėšas) panaudoti tik netiesioginį ieškinį skolininko skolininkui pareiškusiam kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Apskųstame sprendime nurodytas aptariamai CK 6.68 straipsnio 5 dalies teisės normai prieštaraujantis teismo motyvas, jog apeliantė neturi teisės nagrinėjamoje byloje reikšti netiesioginio ieškinio, nes, patenkinus tokį ieškinį, priteistos sumos galės būti panaudotos ne tik jos vienos reikalavimui, bet visiems LUAB „Bendida“ kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, svarbu tai, kad CK 6.68 straipsnio 5 dalyje nustatyta ne sąlyga, kuriai esant gali būti reiškiamas netiesioginis ieškinys, bet netiesioginio ieškinio patenkinimo padariniai. Dėl to apskųstame sprendime padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta visų netiesioginio ieškinio sąlygų, teisiškai nepagrįsta taip pat ir CK 6.68 straipsnio 5 dalies aspektu, nes pirmosios instancijos teismas prie netiesioginio ieškinio padavimo sąlygų priskyrė tokio patenkinus tokį ieškinį kylančius padarinius.

46. Pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką netiesioginio instituto klausimu neturi reikšmės tai, ar kreditorius naudojosi JANĮ nustatytomis kreditorių teisėmis skolininko nemokumo procese, pavyzdžiui, prašė nemokumo administratoriaus įgyvendinti bankrutuojančio asmens teises savo skolininkui ar ne, reiškė kreditorius prašymą atstatydinti nemokumo administratorių ar ne.

47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.68 straipsnyje nurodytas netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas (neteisingai įvertino apeliantės, kaip kreditorės, reikalavimo teisę skolininkei LUAB „Bendida“, pastarosios nemokumo administratoriaus veiksmus), nepagrįstai netiesioginio ieškinio sąlygoms priskyrė netiesioginio ieškinio patenkinimo padarinius, todėl padarė netiesioginio ieškinio institutą sudarančių teisės normų išvadą, jog apeliantė nagrinėjamoje byloje neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio.

Dėl bankrutuojančio (likviduojamo) skolininko reikalavimo teisės buvusiam vadovui dėl žalos atlyginimo kvalifikavimo vykdytina skolininko teise kaip kreditoriaus netiesioginio ieškinio sąlygos ir skolininko vadovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

48. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad skolininkas turi turėti neabejotiną, galiojančią vykdytiną turtinę teisę, kurios jis neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti, o, teismo vertinimu, apeliantės skolininkė LUAB „Bendida“ neturi tokios teisės atsakovui, nes tik nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo tokią teisę pripažinti ir priteisti savo skolininkei LUAB „Bendida“ žalos atlyginimą iš atsakovo. Su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

49. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kreditoriaus netiesioginiam ieškiniui, kuriuo prašoma priteisti skolininkui iš jo vadovo žalos atlyginimą, pareikšti nereikia, jog prieš tai kreditoriaus skolininkas būtų pareiškęs ieškinį savo vadovui. Jeigu skolininkas būtų pareiškęs tokį ieškinį savo vadovui, tai reikštų, kad jis pats tiesiogiai įgyvendino savo teises pagal turtinę deliktinės civilinės atsakomybės prievolę ir skolininko kreditoriui nekiltų poreikis priverstinai įgyvendinti skolininko teises pasinaudojant netiesioginio ieškinio institutu (CK 6.68 straipsnis). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pareiga atlyginti nuostolius atsiranda ne nuo teismo sprendimo juos atlyginti priėmimo, bet nuo pažeidimo atlikimo ir žalos juo padarymo momento (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Dėl to, skolininko kreditorius turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį skolininko skolininkui (nagrinėjamoje byloje – atsakovui, kaip skolininkės LUAB „Bendida“ vadovui) ir reikalauti priverstinai įgyvendinti skolininko teisę bei reikalauti skolininko vadovui taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, tuo pačiu reikalaudamas atlyginti skolininkui padarytą žalą.

50. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčijo savo, kaip buvusio LUAB „Bendida“ vadovo, pareigą atlyginti bendrovės patirtą žalą, kurią sudaro už neįvykdyta mokestinę prievolę į valstybės biudžetą mokesčių administratoriaus apskaičiuoti delspinigiai bei paskirta bauda.

51. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė nė vienos iš būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

52. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

53. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad juridinio asmens administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga, visų pirma, nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

54. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

55. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki 2013 m. vasario 5 d. bendrovės vadovu buvo atsakovas. Ieškovė atliko LUAB „Bendida“ pridėtinės vertės mokesčio 2012 m. sausio 1 d.–2013 m. birželio 30 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą, kuriuo apskaičiuota 2 318 699,78 Eur į biudžetą mokėtina PVM suma. Mokestinių ginčų komisija 2016 m. birželio 27 d. sprendimu patvirtino nurodyto VMI sprendimo dalį, kuria patvirtintas patikrinimo akte apskaičiuotas 667 684,87 Eur PVM ir su juo susijusios sumos, panaikino sprendimo dalį, kuria patvirtintas 1 651 014,92 Eur PVM ir su juo susijusios sumos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu atmetė bendrovės skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė bendrovės apeliacinį skundą.

56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje padarė išvadą, kad LUAB „Bendida“ turėjo žinoti, jog sudarydama sandorius su „GELI PETROLEUM LTD“, ji dalyvavo sukčiaujant PVM, jos vykdytas kuro pristatymas nurodytai bendrovei negali būti apmokestintas 0 proc. PVM tarifu, LUAB „Bendida“, siekdama pelno, ignoravo akivaizdžius mokestinio sukčiavimo požymius, veikė nesąžiningai ir iš esmės nesiėmė jokių priemonių, kad įsitikintų, jog tiekimo operacijos nelėmė sukčiavimo mokesčių srityje. Nurodytoje nutartyje akcentuota, kad LUAB „Bendida“, būdama savo srities veiklos profesionalė, turėjo žinoti, kad bendrovė „GELI PETROLEUM LTD“ sukčiauja mokesčių srityje, ir nesiėmė priemonių, jog būtų išvengta sukčiavimo, todėl LUAB „Bendida“ praranda teisę į neapmokestinimą PVM.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, nusprendžia, kad atsakovui turėjo būti žinoma, jog jo vadovaujama bendrovė dalyvauja sukčiaujant PVM ir bendrovės įvykdytas kuro tiekimas negali būti neapmokestintas. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovas yra atsakingas už tinkamą juridinio asmens veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų įpareigojimų vykdymą, jis privalo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų teisėtai ir nepažeistų įstatymų. Šie reikalavimai juridinio asmens vadovui kyla iš įstatymo, todėl darytina išvada, jog atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas veikti sąžiningai ir protingai ir tokiu būdu sukėlė žalą. Taigi, atsakovas, kaip vadovas, neužtikrino, kad bendrovė laiku ir tinkamai deklaruotų PVM mokestį, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus sudarant bendrovės vardu sandorius, o tai pagrindžia, jog tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą, susijusią su mokestinių prievolių vykdymu valstybės biudžetui ir bendrovei už neįvykdytas mokestines prievoles apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos forma. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo 2018 m. gruodžio 5 d. procesiniu sprendimu konstatuota, jog LUAB „Bendida“ ignoravo akivaizdžius mokestinio sukčiavimo požymius, veikė nesąžiningai, turėjo žinoti, kad bendrovė „GELI PETROLEUM LTD“ sukčiauja mokesčių srityje, darytina išvada, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje nepaneigė jo padarytų neteisėtų veiksmų, susijusių su netinkamu LUAB „Bendida“ mokestinių prievolių vykdymu.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad tuo metu, kai atsakovas baigė vadovauti UAB „Bendida“, jos grynasis pelnas siekė 15 mln. Lt, o metinė apyvarta –250 mln. Lt, bendrovė turėjo visas galimybes įvykdyti mokestines prievoles po vadovo pasikeitimo, bet atsakovas, nebebūdamas vadovu, neturėjo galimybių to padaryti, neturi esminės reikšmės, nes mokestinių prievolių pažeidimai padaryti atsakovui dar vadovaujant bendrovei. Taip pat esminės reikšmės byloje neturi aplinkybė, kad mokestiniai ginčai baigėsi įsiteisėjusiu teismo procesiniu 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu, t. y. po kelerių metų nuo tada, kai atsakovas nustojo eiti bendrovės vadovo pareigas. Dar kartą primintina, kad civilinės atsakomybės prievolė kyla nuo neteisėtų veiksmų (taip pat ir neteisėto neveikimo) padarymo ir žalos padarymo momento, bet ne nuo teismo sprendimo priteisti nuotolių atlyginimą, taip pat netesybų (delspinigių ir baudų) forma priėmimo (žr. šio sprendimo 49 punktą).

59. Pirmiau nurodyta, kad, nustačius juridinio asmens vadovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovė neprivalo įrodyti, kad bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėjo paneigti šią savo kaltės prezumpciją. Susipažinus su nagrinėjamoje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, nėra pagrindo sutikti, kad jis, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, šią prezumpciją paneigė.

60. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė nagrinėjamoje byloje yra nustatyti.

61. Atkreiptinas dėmesys į teismų formuojamą praktiką, kurioje yra nurodyta, jog pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne atlyginti žalą, todėl ji negali būti sutapatinama su civiline atsakomybe. Civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę, iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievole. Tokia teismų praktika pagrįsta tuo, kad mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu, be to, bendrovės mokestinės prievolės atsiranda ne kaip neteisėtų veiksmų rezultatas, o jos kyla mokesčių įstatymų nustatytais pagrindais ir yra būtinosios veiklos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. civilinėje byloje Nr. e2A-561-330/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 2 d. civilinėje byloje Nr. e2A-43-790/2020).

62. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio į aukščiau pacituotą jurisprudenciją neatsižvelgė, todėl nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad ta aplinkybė, jog LUAB „Bendida“ nėra sumokėjusi prašomos priteisti baudos bei delspinigių, yra pagrindas daryti išvadą, kad bendrovė nepatyrė išlaidų bei nuostolių ir žalos, kylančios iš paskirtos baudos bei delspinigių. Teismas ydingai sprendime konstatavo, kad nėra pagrindo nustatyti, jog LUAB „Bendida“ skirta bauda ir apskaičiuoti delspinigiai yra jos patirta žala, o aplinkybė, kad ieškovė neturi galimybės išieškoti baudos ir delspinigių iš LUAB „Bendida“ reiškia, jog realiai žalą patyrė ne ši bendrovė, bet pati ieškovė, todėl ji negali reikšti netiesioginio ieškinio tokios skolininkės vardu. Nustatydamas, ar ieškovės nurodytas žalos dydis yra pagrįstas, teismas turėjo įvertinti tai, kad atlygintinos žalos dydis turi būti nustatinėjamas konkrečioje byloje įvertinant nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę. Sprendžiant dėl žalos dydžio nustatyta, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu UAB „Bendida“ nedeklaravo 289 180,38 Eur mokėtino PVM: 2012 m. spalio 1 d.–2012 m. spalio 31 d.; 2012 m. gruodžio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d.; 2012 m. rugsėjo 1 d.–2012 m. rugsėjo 30 d.; 2012 m. lapkričio 1 d.–2012 m. lapkričio 30 d.; 2012 m. rugpjūčio 1 d.–2012 m. rugpjūčio 31 d. Už nurodytais laikotarpiais neįvykdytas mokestines prievoles apskaičiuota 110 458,42 Eur delspinigių. Taip pat mokesčių administratorius paskyrė bendrovei 10 proc. baudą, t. y. 49 546,24 Eur. Iš viso dėl atsakovo neteisėto neveikimo (PVM nedeklaravimo ir nesumokėjimo jo vadovautos bendrovės vardu) UAB „Bendida“ patyrė 160 004,70 Eur žalos mokesčių administratoriaus apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos forma (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

63. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo procesinių dokumentų turiniu, jo paaiškinimais ir argumentais, nusprendžia, kad atsakovas turi pareigą atlyginti pirmiau nurodytą žalą, nes jis, kaip buvęs LUAB „Bendida“ vadovas, neužtikrino, kad vadovaujama bendrovė laiku ir tinkamai deklaruotų bei sumokėtų PVM į valstybės biudžetą.

64. Pasisakydama dėl priežastinio ryšio, teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Bendida“ nebūtų buvę apskaičiuoti delspinigiai ir paskirta bauda, jei atsakovas būtų užtikrinęs, jog bendrovė laiku ir teisingai būtų deklaravusi bei sumokėjusi PVM. Aktualiu laikotarpiu, kai atsakovo vadovaujama UAB „Bendida“ nesumokėjo PVM, ji turėjo pakankamai lėšų sumokėti PVM. Šią aplinkybę patvirtina prie ieškinio pridedami bendrovės 2012 ir 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. 110 458,42 Eur delspinigiai ir 49 546,24 Eur bauda yra žala bendrovei, už kurios padarymą atsakingas atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, nes būtent jam tinkamai įvykdžius nustatytas pareigas ir teisingai apskaičiavus bei sumokėjus PVM, bendrovei nebūtų paskirta bauda ir apskaičiuoti delspinigiai. Dėl to atsakovo neteisėtą neveikimą ir UAB „Bendida“ patirtą žalą sieja teisiškai reikšmingas tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsakovo argumentai, kad priežastinis ryšys tarp juo neteisėtų veiksmų ir jo vadovautai bendrovei padarytos žalos (mokesčių administratoriaus pritaikytų netesybų) yra pernelyg nutolęs, nepagrįsti. Aplinkybė, kad kiti UAB „Bendida“ vadovai, ėję vadovų pareigas po to, kai atsakovas atleistas iš šios bendrovės vadovo pareigų, geranoriškai nesumokėjo neteisėtai nepriskaičiuoto PVM (geranoriškai neįvykdė mokestinės prievolės), bet pasirinko taktiką ginčyti mokestinę prievolę ir už jos neįvykdymą pritaikytas netesybas, nepaneigia fakto, kad atsakovo neteisėto neveikimo (netinkamo UAB „Bendida“ veiklos organizavimo neapskaičiuojant, nedeklaruojant ir laiku nesumokant PVM už parduotą dyzelinį kurą) rezultatas buvo būtent bendrovei pritaikytos netesybos už tokios mokestinės prievolės netinkamą įvykdymą.

65. Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantė turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį buvusiam bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo ir šis ieškinys nagrinėjamoje byloje yra įrodytas. Byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimą ieškinį patenkinant.

66. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant apeliantės prašymui priteisti iš atsakovo ir procesines palūkanas, šis ieškinio reikalavimas taip pat patenkinamas, priteisiant iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas už priteistus 160 004,70 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

67. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 160 004,70 Eur apimtimi areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, dujų tiekimo sistemos įvadą, esančius Marijampolėje, Panevėžio g. 44, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

69. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

70. Patenkinus ieškinį atsakovas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą.

71. Ieškovė LUAB „Bendida“ (ją ieškovė VMI į bylą įtraukė bendraieškovės statusu), atstovaujama nemokumo administratorės, UAB „Vorulis“, prašo iš atsakovo prašo priteisti 1 089 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ji pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

72. Teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių išlaidų apskaičiavimo kriterijus bei dydžius.

73. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad LUAB „Bendida“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijos nustatyto dydžio bei į LUAB „Bendida“ išreikštą pritarimą apeliacinio skundo argumentams, daro išvadą, kad jos prašymas turi būti patenkintas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Bendida“ (juridinio asmens kodas 151260111) iš atsakovo R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 160 004,70 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tūkstančių keturis eurus ir 70 centų) žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 160 004,70 Eur (vieno šimto šešiasdešimties tūkstančių keturių eurų 70 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 089 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.