Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Bendida“ (toliau – ir Bendrovė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2015-08-21 sprendimą Nr. S-148(7-137/2015), kuriuo ji iš dalies tenkino pareiškėjos skundą ir pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atlikti pakartotinį pareiškėjos patikrinimą bei priimti naują sprendimą; Inspekcijos 2015-05-27 sprendimą Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337, kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiavo 2318 699,78 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 475 854,94 Eur PVM delspinigių ir paskyrė 231 869,97 Eur PVM baudą.

Pareiškėjos teigimu, ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Bendrovė akcentavo, kad proceso Komisijoje metu tinkamai įrodė Inspekcijos priimto sprendimo neteisėtumą ir iš esmės paneigė jos argumentus dėl tariamai Bendrovės neįvykdytos prekių disponavimo teisės perdavimo sąlygos, būtinos 0 proc. PVM tarifo taikymui, todėl Inspekcijos sprendimas naikintinas visoje apimtyje. Inspekcija sprendimu pripažino, kad pareiškėja įvykdė pirmąsias dvi 0 proc. PVM tarifo taikymui būtinas sąlygas, t. y. prekes tiekė apmokestinamiesiems asmenims ir prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau nepripažino fakto, kad pareiškėja tinkamai perdavė prekių disponavimo teisę (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad mokestinis ginčas tarp Bendrovės ir Inspekcijos vyko tik dėl disponavimo teisės prekėmis perdavimo fakto. Jokios kitos aplinkybės šalių nebuvo ginčijamos. Pareiškėjos teigimu, prekių disponavimo teisės perėjimo faktą patvirtina ne tik prekes iš pareiškėjos įsigijusių asmenų paaiškinimai bei patvirtinimai, bet ir užsienio mokesčių administratorių nustatytos aplinkybės bei surinkti įrodymai, nuosekli ir išsami pareiškėjos sandorių dokumentacija. Nurodė, kad Inspekcija tuos pačius sandorius ir tas pačias aplinkybes, pažeisdama ESTT suformuotą vienodo požiūrio ir PVM neutralumo principą, nepagrįstai ir neteisėtai vertino skirtingai. Teigė, kad mokesčių administratorius neteisingai taiko PVMĮ 3 str. 1 d. 2 punkto ir 49 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatas, kadangi vykdytas prekių tiekimas nėra Lietuvos PVM objektas. Be to, mokesčių administratorius negali remtis PVM sukčiavimo doktrina, nes nėra paties sukčiavimo fakto.

Pareiškėjos teigimu, Komisija neužtikrino tinkamo jos skundo nagrinėjimo proceso, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias proceso ir bylos medžiagos viešumo principą, proceso šalių lygybės ir rungtyniškumo principą, bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą, taip pat objektyvumo ir nešališkumo principus, nesant suformuotos atitinkamos ginčo šalių pozicijos ar prašymų, peržengė ginčo ribas ir nurodė papildomai ištirti aplinkybes, dėl kurių mokestinis ginčas nevyko.

Pareiškėja Komisijai 2015-08-06 pateikė prašymą išreikalauti papildomus dokumentus iš Inspekcijos, kurių dalį pateikė po vykusio posėdžio, o likusią dalį – 2015-08-18, t. y. praėjus savaitei po skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje. Pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Inspekcijos 2015-08-18 pateiktais papildomais dokumentais. Komisija nenurodė motyvų ir argumentų, kodėl pareiškėjos atstovas negali susipažinti su pateiktais dokumentais. Pareiškėja 2015-08-20 pateikė rašytinius paaiškinimus. Komisija pareiškėjai užkirto kelią tinkamai įgyvendinti teisę į veiksmingą ir realią teisminę gynybą, neužtikrino galimybės pareiškėjai pasisakyti dėl visų įrodymų, kuriais grindžiamas Inspekcijos sprendimas, ir taip pablogino jos padėtį. Komisija posėdyje šių įrodymų netyrė ir šalims dėl jų neleido pasisakyti.