Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovui N. P. ir jo atstovui advokato padėjėjui L. R. ( nuo 2018-11-27 teisinių paslaugų sutartis su atsakovu nutraukta),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ir A. M. ieškinį atsakovui N. P., trečiasis asmuo UAB „Lietuvos ryto“ televizija, dėl pažeistos dalykinės reputacijos bei garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Į bylą pateikta 2018 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos rytinio posėdžio NR. 138 stenograma su atsakovo teiginiais: „ Kolegos, būkime vieną kartą sąžiningi, negi mes nematome, kad jau daug metų LRT yra tapusi politinių ir ekonominių užsakymų stalu, kuriame tie politikai, kurie draugauja su grupe draugų, gauna teigiamus reportažus ir teigiamas laidas, o kurie oponuoja valdžiai arba LRT, yra tenai visą laiką prausiami, nesuteikiant jiems galimybės kalbėti priešingai. Noriu atkreipti dėmesį į Žinių tarnybai vadovaujantį A. M. - jis tenkina ne tik politinius užsakymus, bet ir ekonominius. Iš esmės A. M. prekiauja poveikiu, jis organizuoja šališkus reportažus, nukreiptus prieš viešą interesą, jis organizuoja tokius reportažus konkrečių korporacijų užsakymu, pagal tenkinančius korporacinius užsakymus. [...] Jūs pasižiūrėkite „Panoramos“ siužetus D. K. stiliumi. A. M. veikia kaip lietuviškas D. K., t. y. pateikia vienpusišką informaciją. Šitą įžangą aš jums sakau dėl to, kad LRT seniai nebėra visuomeninis transliuotojas. Jis yra užsakymų stalas, vykdantis ekonominius užsakymus, tarsi jis būtų laisvos rinkos institutas. [...]“. (e. b. I tomas l. 52). Atsakovas Televizijos programoje „Nuoga tiesa“, transliuotoje Lietuvos ryto televizijoje 2018 m. sausio 8 d. tiesioginio eterio metu pasisakė: „[...] Noriu sviesti su visa jėga į įstaigą, kuri užsiiminėja prekyba poveikiu. Tai turiu faktą. Panoramos yra vyr. redaktorius Matonis. Štai šita įstaigėlė prekiauja poveikiu, pardavinėja eterį ir reportažus korporacijoms. Faktas. Ir dangsto LRT Taryba šitą biznį. Jo, faktas konkretus. Toks nacionalinio parko direktorius Abaravičius gynė senamiestį nuo vienos prekybos korporacijos kėslų. Panorama parodė triuškinantį viešą interesą ginantį nac. parko direktorių, reportažas buvo mirtinai triuškinantis, absoliučiai vienpusiškas, ir dar panaudoti suklastoti faktai, neva, tai STT pareiškė jam kaltinimus. [...J Gerbiamas Matoni, jūs visai negerbiamas, jūs esate sukčius, kuris prekiaujate poveikiu. O jūs Tarybos pirmininke, dangstote šitą [...] schemą“. Iš 2017 m. rugsėjo 14 d. žurnalistų etikos inspektoriaus priimto sprendimo Nr. (SK-56) SPR-105 „Dėl publikacijoje „STT pradėjo tyrimą dėl Trakų nacionalinio parko direktoriaus veiksmų ir programoje „Panorama“ (LRT, 2017-04-05) paskelbtos informacijos“ matyti, kad žurnalistų etikos inspektorius nusprendė pripažinti pareiškėjo G. A. skundą „Dėl publikacijoje „STT pradėjo tyrimą dėl Trakų nacionalinio parko direktoriaus veiksmų“ (www.lrt.lt, 2017-04-05) ir programoje Panorama" (LRT, 2017-04-05) paskelbtos informacijos nepagrįstu. Nurodė, jog sutiko su viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) išsakyta pozicija, kad žinia, jog dėl pareiškėjo veiksmų yra atliekamas tyrimas nereiškia, jog jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, ar jis įtariamas, kaltinamas baudžiamosios teises prasme, D. N. į prokuratūrą kreipėsi būtent dėl pareiškėjo veiksmų derinant investicinį projektą Trakuose, todėl ikiteisminio tyrimo metu ir privalo būti tikrinamos D. N. skunde nurodytos aplinkybės; jog teiginiai: „STT pradėjo tyrimą dėl Trakų nacionalinio parko direktoriaus veiksmų", „<...> Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriaus G. A. veiksmų derinant Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos projektą" atitinka tikrovę, pareiškėjui buvo sudaryta teisė ir galimybė pačiam atvykti ir apginti savo poziciją viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) programose (duoti interviu), tačiau pareiškėjas atsisakė, šiuo atveju nebuvo pažeistos VII nuostatos (e. b. I tomas, b. 67-73). Į bylą pateiktas 2017-03-30 Specialiųjų tyrimo tarnybos Administravimo valdybos pranešimas D. N. apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, jog „<...> Pranešame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsniu 2017-03-30 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-7-00008-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 dalį“. 2018-05-30 pažymoje teisės psichologijos specialistas S. A. nurodo, kad asmens garbės ir orumo pakitimai yra matuotini, tyrimai atliekami kartotiniai, tai reiškia, kad siekiant išaiškinti garbės ir orumo pakitimą, reikia vertinti asmens savivaizdį bei savivertę (t.y. vidinį savęs vertinimą) prieš tam tikrą veiką arba neveikimą, kuri gali turėti įtakos tiriamiesiems konstruktams, tiek po veikos arba neveikimo; <...> neatlikus priežastinių ryšių nustatymo ir vertinimo, ar išplėstinių tyrimų, negalima atsakyti, kas galėjo turėti įtakos asmens garbės ir orumo, savivaizdžio, reputacijos pokyčiui. Iš 2018-07-10 Etikos komisijos sprendimo matyti, kad komisija pripažino, jog publikacijoje su vaizdo reportažu „Prokuratūra nutraukė Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos projekto derinimo tyrimą“ buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju G. A. nurodė, jog buvo užpultas LRT: 2017 m. kovo 5 d. į jį kreipėsi jo darbuotojai pranešdami, kad „Panorama“ skleidžia informaciją apie Trakų autobusų stoties būsimą statybą, kai tuo metu dar tik vyko svarstymai, planavimai; nepraėjus dviem mėnesiams, jam paskambino G. V., prisistatė LRT žurnalistu ir paklausė:“ Ką jūs pasakysite, kad jūs esate įtariamasis ar specialusis liudytojas kažkokiam atliekame ikiteisminiame tyrime?“. Liudytojas skambino į STT ir prokuratūrą dėl savo statuso, kurios nurodė, kad jam įtarimai nepareikšti. Liudytojas G. V. pranešė, jog jis nėra įtariamasis ar specialus liudytojas, tačiau „Vakaro žiniose“ diktorė pranešė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, prašymą nušalinti G. A. nuo pareigų skubos tvarka ir pan.,- visą laiką buvo rodoma liudytojo nuotrauka. Buvo išsiųstas raštas LRT vadovybei, po dviejų savaičių gautas A. M. atsakymas į raštą, nurodant, kad niekas nebus paneigta. Leidėjų etikos komisija pasisakė, jog etika nebuvo pažeista, tačiau nebuvo išvengta subjektyvumo. Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji yra Seimo nario N. P. padėjėja, 2017 m. pavasarį visuomeninė organizacija judėjimas „Gelbėkim Trakus“ pranešė, kad yra planuojama vietoj Trakų senosios autobusų stoties statyti didžiulį prekybos centrą, komplekso dalis būtų naujas autobuso pastatas; viešas svarstymas buvo numatytas 2017-03-06, svarstymo išvakarėse per LRT pamatė naujienų reportažą apie tai, jog projektas tuoj bus pradėtas įgyvendinti,- apie abejones dėl paveldo, apie visuomeninę peticiją, žmonių parašų rinkimą nebuvo užsiminta. Praėjus 12 dienų pasirodė straipsnis, kuriame išreikšta tendencinga nuomonė apie visuomeninius judėjimus, dalyvavusius ginant paveldą, tarp jų nurodytas ir „ Gelbėkim Trakus“, nebuvo pakalbintas joks visuomeninio judėjimo atstovas, bet kaip ekspertu buvo kalbintas A. M., kuris teigė, jog visuomeninkai gina seną šlamštą, jie nenori, kad miestai gražintųsi, - tai buvo vieno žmogaus subjektyvi nuomonė. Balandžio 5 d. pasirodė Panorama LRT reportažas pavadinimu „STT pradėjo tyrimą dėl Trakų parko direktoriaus veiksmų“, - reportaže nebuvo iš esmės pateikta kita nuomonė, buvo remtasi tik suinteresuoto asmens D. N. pateiktu skundu, nebuvo nurodytas reportažo autorius, rengėjas. Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdis vyko balandžio 7 d., kuriame komisija pripažino, jog paveldo požiūriu šis projektas yra netinkamas, darantis didelę žalą kraštovaizdžiui. Tik po šio posėdžio LRT pasirodė kita informacija. N. P. kreipėsi į kitas institucijas ištirti mainų sutartį tarp verslininko D. N. ir Trakų rajono savivaldybės įmonės „Trakų autobusai“ ar ši sutartis sąžininga, ar nepažeidžia viešo intereso, pirmosios instancijos teismas sprendimu mainų sutartį pripažino naikintina, sprendimas D. N. iniciatyva apskųstas, byla dar nėra baigta. Kai prokuratūra nutraukė dėl G. A. ikiteisminį tyrimą, tada LRT paskelbė dviejų sakinių pranešimą, LRT pranešime nesirėmė prokuratūros pranešimu,- kodėl LRT prokuratūros šaltinis nebuvo cituojamas, kodėl jai svarbesnis šaltinis yra D. N. skundas STT, liudytoja negalėjo pasakyti. Liudytojos teigimu, A. M. kišosi į šiuos procesus, nes buvo LRT naujienų tarnybos direktorius, jis tiesiogiai buvo susijęs su tuo, ką naujienų tarnyba skelbia, A. M. turėjo išankstinę vienpusę nuomonę. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas S. A. nurodė, jog jis yra teisės ir psichologijos specialistas, atlieka vertinimus visose bylose, vertina, ar žmogus patyrė kažkokį išgyvenimą, depresiją, šoką; orumas yra norma ir yra visiems vienoda; asmens garbė įvertinama apklausus visuomenę ir asmenį, asmuo gali ir pats save įsivertinti arba gali būti įvertintas psichologiniais metodais; ne visos paskleistos informacijos gali turėti įtakos orumui ir garbei. Reputacija yra tai, kai savo veikla, savo resursais sukuriame; ar paskleista informacija turėjo įtakos reputacijai galima išmatuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: žinių paskleidimo faktą; faktą, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; faktą, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Paskleistų duomenų neteisingumas yra preziumuojamas, pareiga šią aplinkybę paneigti tenka atsakovui, visas kitas aplinkybes privalo įrodinėti ieškovas. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 86 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-1-219/2015).

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje nurodyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. CK 2.24 straipsnio 6 dalis numato, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tokie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla. Nustatytina, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skleidžiančio asmens pareiga yra veikti sąžiningai, todėl kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

Lietuvos teismų praktikoje akcentuojama būtinybė ginti asmens laisvę reikšti savo mintis ir įsitikinimus kaip vieną svarbiausių demokratinės visuomenės principų, kartu pripažįstant, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti. Pagal kasacinio teismo suformuluotus išaiškinimus teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.23, 2.24 straipsniuose ir kituose įstatymuose.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės <...>, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų ( 2 dalis). Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. ( 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2018-01-08 sakydamas: „Tai turiu faktą. Panoramos yra vyr. redaktorius Matonis. Štai šita įstaigėlė prekiauja poveikiu, pardavinėja eterį ir reportažus korporacijoms. Faktas. Ir dangsto LRT Taryba šitą biznį. Jo, faktas konkretus“<...> Gerbiamas Matoni, jūs visai negerbiamas, jūs esate sukčius, kuris prekiaujate poveikiu. O jūs Tarybos pirmininke, dangstote šitą [...] schemą“, išsakė ne nuomonę, bet teiginį, kuris suprantamas kaip neginčytinas faktas,- pats atsakovas kelis kartus pakartojo „ faktas konkretus“. Teismas sutinka su ieškovų atstovės bei ieškovo A. M. teiginiais, kad jokių duomenų dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 ir 226 straipsniuose, padarymą byloje nėra, todėl atsakovo aukščiau nurodyti teiginiai vertintini kaip siekimas pažeminti asmenį, paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog prekyba poveikiu yra nusikalstama veika, kai siekiant, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais <...> paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, <...> pasiūloma, pažadama ar susitariama duoti arba duodamas kyšis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sukčiavimas yra nusikalstama veika, kai apgaule savo ar kitų naudai įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, išvengiama turtinės prievolės arba ji panaikinama. Atsakovo teiginiai, kad jis nekaltino ieškovų nusikaltimo padarymu, nes nemanė, kad A. M. gauna piniginę naudą, atmestini, kaip nepagrįsti,- terminai “prekyba poveikiu“, „sukčiavimas“ suprantami kaip nusikalstamos veikos, atsakovo kaltinimai ieškovams dėl jų padarymo yra nepagrįsti, - paskleistos žinios neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius žinių paskleidimo faktą, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą, darytina išvada, kad ši ieškinio dalis yra pagrįsta. LRT yra viešoji įstaiga– nacionalinių radijo ir televizijos programų transliuotojas bei internetinė naujienų tarnyba, LRT Taryba yra aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams, - byloje nėra pateikta duomenų, kad dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančios įstaigos galimai neteisėtų veiksmų būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai, kad viešoji įstaiga prekiautų poveikiu, todėl darytina išvada, kad atsakovo teiginiai: „ Štai šita įstaigėlė prekiauja poveikiu, pardavinėja eterį ir reportažus korporacijoms. <...>. Ir dangsto LRT Taryba šitą biznį“ yra neatitinkantys tikrovės, paskleista informacija sumenkino viešosios įstaigos dalykinę informaciją, todėl darytina išvada, kad ši ieškinio dalis yra pagrįsta.

EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Kartu EŽTT akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai, apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26). EŽTT jurisprudencijoje konstatuota, kad iš esmės nėra nesuderinama su Konvencijos 10 straipsniu situacija, kai difamacijos bylose atsakovui yra uždedama našta pagal civilinį standartą įrodyti difamacinių teiginių atitiktį tikrovei (duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija); atsakovui turi būti suteikta reali galimybė tai padaryti (žr. Kasabova v. Bulgaria, no. 22385/03, 19 April 2011, par. 58-62; McVicar v. United Kingdom, no. 46311/99, § 83‑87, ECHR 2002‑III; Steel and Morris v. the United Kingdom, no. 68416/01, §§ 93‑95, ECHR 2005‑II). Svarbu, kad teismai atsakovo pateiktus įrodymus nagrinėtų labai atsargiai, taip, kad atsakovui netaptų neįmanoma pasinaudoti „tiesos gynyba“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Pagal kasacinio teismo praktiką civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-32/2012 yra patvirtinęs, jog „Realios žalos įrodinėjimo pareigos priskyrimas ieškovui atitinka CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose“. Ieškovų atstovė ieškinyje nurodė, jog atsakovo teiginiai: „LRT yra tapusi politinių ir ekonominių užsakymų stalu“ leido ieškovui suprasti, „kad tam tikriems politikams yra suteikiama galimybė pasisakyti, o tuo tarpu apie kitus yra skleidžiama neigiama informacija“, ieškovo manymu, atsakovas teigė, kad „LRT vyksta teisės pažeidžianti veikla, apie kurią žino ir ją organizuoja LRT vadovybė“. Vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika ieškovas turėjo pagrįsti, kad dėl atsakovo išsakytų žodžių ieškovo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, buvo sumenkinta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo, tačiau nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovo atstovė neįrodinėjo, kad šie atsakovo teiginiai yra melagingi, nepagrįsti, neobjektyvūs ir dėl šių atsakovo teiginių ieškovo dalykinė reputacija realiai nukentėjo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į kasacinio teismo išaiškinimą dėl įrodinėjimo pareigos tokio pobūdžio bylose, šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Ieškovai prašo pripažinti teiginius :“ Toks nacionalinio parko direktorius Abaravičius gynė senamiestį nuo vienos prekybos korporacijos kėslų. Panorama parodė triuškinantį viešą interesą ginantį nac. parko direktorių, reportažas buvo mirtinai triuškinantis, absoliučiai vienpusiškas, ir dar panaudoti suklastoti faktai, neva, tai STT pareiškė jam kaltinimus“ neatitinkančiais tikrovės, pažeidžiančiais dalykinę reputaciją ir žeminančiais garbę ir orumą, bei įpareigoti N. P. viešai šiuos teiginius paneigti. Šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pats G. A. patvirtino, kad žinia apie pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo paskleista remiantis vien tik D. N. skundu dėl ikiteisminio tyrimo; niekas nesistengė išklausyti antros pusės, jokie įtarimai G. A. nebuvo pateikti, tačiau visą laiką reportažo metu buvo rodoma liudytojo nuotrauka; liudytojo teigimu, Leidėjų etikos komisija pasisakė, jog etika nebuvo pažeista, tačiau nebuvo išvengta subjektyvumo. Liudytojo žodžius patvirtino kita teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. K., nurodžiusi, jog reportaže nebuvo iš esmės pateikta kita nuomonė, buvo remtasi tik suinteresuoto asmens D. N. pateiktu skundu, nebuvo nurodytas reportažo autorius, rengėjas; A. M. kišosi į šiuos procesus, nes buvo LRT naujienų tarnybos direktorius, jis tiesiogiai buvo susijęs su tuo, ką naujienų tarnyba skelbia, A. M. turėjo išankstinę vienpusę nuomonę ir pan.,- duomenų, kad prisiekę sakyti tiesą liudytojai teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus, nėra, todėl netikėti jų parodymais pagrindo nėra. Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nenustačius, kad išreikšta atsakovo nuomonė žemintų dalykinę ieškovo reputaciją ar žemintų garbę ir orumą, ieškinys šioje dalyje netenkintinas.

Atsakovo atstovo advokato padėjėjo teigimu, ieškovams nesikreipus į visuomenės informavimo priemones dėl paneigimo, ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas arba atmestas. Ieškovų paaiškinimu, jie nesikreipė į visuomenės informavimo priemones, nes žeminančio pobūdžio informacija buvo paskleista tiesioginėje laidoje, todėl atsakovas nėra visuomenės informavimo priemonė, o yra tuos žodžius paskleidęs asmuo. Ieškovės atstovės teigimu, Seimo posėdžiai yra transliuojami Seimo svetainėje, todėl yra visuomenės informavimo priemonė.

Kasacinio teismo praktikoje asmens kreipimasis į visuomenės informavimo priemonę pagal LR CK 2.24 str.2, 4 d. dėl informacijos paneigimo prieš kreipiantis į teismą, yra laikoma privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka-replikos teise. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-08-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 yra išaiškinęs, jog pareiga naudotis išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka atsiranda tik tuo atveju, kai tikrovės neatitinkantys duomenys yra paskleidžiami per visuomenės informavimo priemones, o procesine prasme CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka tokiais atvejais. Šioje teisės normoje įtvirtinta vadinamoji replikos teisė, kai asmuo, manantis, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, pirmiausia turi kreiptis į visuomenės informavimo priemonę, kad ši ne vėliau kaip per dvi savaites paneigtų tokius duomenis, ir tik atsisakius tai padaryti asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytas duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2006). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą darytina išvada, kad privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ieškovams netaikytina, ieškinys pagrįstai buvo priimtas nagrinėti teisme.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nurodyta, kad Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą ( Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Visuomenės informavimo priemonėmis laikomos priemonės, skirtos pateikti informaciją plačiajai visuomenei,- televizija, radijas, spauda, internetas. Lietuvos Respublikos Seimas – Lietuvos parlamentas, nacionalinė įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. Ieškovų atstovės teigimu, Seimo svetainė, kurioje transliuojami Seimo posėdžiai, yra visuomenės informavimo priemonė, todėl atsakovas savo žodžius turi paneigti ir Seime. Atsakovo atstovas su tokiais teiginiais nesutiko. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose sprendžiant visuomenės informavimo priemonės atsakomybės klausimą, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, įpareigojančiomis Valstybės ir savivaldybių institucijas informuoti visuomenę apie savo veiklą, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, Lietuvos parlamento, nacionalinės įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos internetinė svetainė, kurioje tiesiogiai transliuojami vieši Seimo posėdžiai nelaikytina visuomenės informavimo priemone pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, todėl ieškovų reikalavimai įpareigoti atsakovą N. P. pripažintus neatitinkančiais tikrovės, pažeidžiančiais dalykinę reputaciją ir žeminančiais garbę bei orumą teiginius ir Seime, atmestini, kaip nepagrįsti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ir A. M. bylinėjimosi išlaidas sudaro 200 Eur (2*100) žyminis mokestis, nors mokėtinas žyminis mokestis teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis yra 150 Eur ( 2*75). Atsakovas nurodė, kad jo bylinėjimosi išlaidas sudaro: advokato padėjėjo susipažinimas su civiline byla Nr. e2-8553-769/2018 – 187,50 Eur; atsiliepimo parengimas 150 Eur; atstovavimas byloje 2018-04-10 150 Eur; atstovavimas byloje 2018-05-31 112,50 Eur; atstovavimas byloje 2018-07-20 112,50 Eur; atstovavimas byloje 2018-08-21 225 Eur; atskirojo skundo ir prašymų parengimas 375 Eur; kompensavimas už transporto išlaidas 135 Eur; iš viso 1447,50 Eur pagal 2018-08-20 sąskaitą Nr. 029/18. Atsakovas advokato padėjėjui 2018-09-24 už teisines paslaugas sumokėjo 2100 Eur ( 33 l., II t.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į tai, kad teisinių paslaugų sutartis su advokato padėjėju buvo sudaryta 2018-04-06, o atsiliepimas į ieškinį surašytas 2018-03-05, pagrindo 150 Eur advokato padėjėjo išlaidoms už atsiliepimo surašymą nėra; taip pat pažymėtina, kad atskirąjį skundą surašė advokatė A. P., o ne advokato padėjėjas, todėl prašymas atlyginti 375 Eur išlaidų už atskirąjį skundą nepagrįstas; be to, kompensavimas už transporto išlaidas nepriskiriamas prie pagrįstų ir būtinų teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikytina, kad optimali teisinės pagalbos išlaidų suma advokato padėjėjui už atstovavimą teismo posėdžiuose yra 300 Eur. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 15,78 Eur. Laikant, kad patenkinta apie trečdalį ieškinio reikalavimų, iš ieškovų atsakovui priteistina 200 Eur atstovavimo išlaidų. Iš atsakovo ieškovams priteistina 50 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių priteistinos Valstybei atitinkamai: iš ieškovų 10,52 Eur, iš atsakovo 5,26 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovo N. P. teiginius, išsakytus televizijos programoje „Nuoga tiesa“, transliuotoje Lietuvos ryto televizijoje 2018 m. sausio 8 d., „Tai turiu faktą. Panoramos yra vyr. redaktorius Matonis. Štai šita įstaigėlė prekiauja poveikiu, pardavinėja eterį ir reportažus korporacijoms. Faktas. Ir dangsto LRT Taryba šitą biznį. Jo, faktas konkretus Gerbiamas Matoni, jūs visai negerbiamas, jūs esate sukčius, kuris prekiaujate poveikiu. O jūs Tarybos pirmininke, dangstote šitą [...] schemą“ neatitinkančiais tikrovės, pažeidžiančiais dalykinę reputaciją ir žeminančiais garbę bei orumą bei įpareigoti atsakovą N. P. šiuos teiginius per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos trečiojo asmens UAB „Lietuvos ryto televizija“ programoje „Nuoga tiesa“ paneigti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovams VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, kodas 124241078, ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo N. P., a.k. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 25 Eur ( dvidešimt penki eurai) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovui N. P. a.k. (duomenys neskelbtini), solidariai iš ieškovų VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, kodas 124241078, ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur ( du šimtai eurų) atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų.

Priteisti Valstybei solidariai iš ieškovų VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, kodas 124241078, ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 10,52 Eur ( dešimt eurų 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5660).

Priteisti Valstybei atsakovo N. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 5,26 Eur ( penki eurai 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5660).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovams VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ir A. M. po 25 Eur kiekvienam permokėto žyminio mokesčio ( mokėjimo kodai ZG05128 ir ZG22401).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.