Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovėms R. K., A. Š., dėl delspinigių dydžio sumažinimo, trečiasis asmuo antstolė A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2013 m. balandžio 8 d. ieškovė ir atsakovė A. K. (dabartinė pavardė – Š.), atstovaujama R. K., sudarė paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 1053). Sutarties 1.1. punktu šalys susitarė, kad A. K. (dabartinė pavardė – Š.), atstovaujama R. K., paskolino ieškovei E. Ž. 38 000,00 Lt (11 005,56 Eur). Paskolintą sumą ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. gegužės 8 d. (sutarties 2.1. punktas), mokant nustatytus delspinigius - 0,2 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną (sutarties 2.6. punktas) (1 t., b. l. 21-23). Minėtos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas sutartine ieškovei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka (1 t., b. l. 24).

2014 m. gegužės 5 d. A. K. (dabartinė pavardė – Š.), atstovaujama R. K., ir ieškovė E. Ž. pasirašė susitarimą, kuriuo pratęstas 38 000,00 Lt (11 005,56 Eur) paskolos grąžinimo terminas nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. (1 t., b. l. 28). 2015 m. liepos 15 d. Kauno miesto 16-asis notarų biuras patvirtino vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 3567) dėl 9969,56 Eur sumos, 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos pinigų sumos, skaičiuojant iki visiško prievolės įvykdymo bei notaro išlaidų (1 t., b. l. 29). 2015 m. liepos 20 d. antstolė A. M. priėmė vykdyti Kauno miesto 16-ojo notarų biuro patvirtintą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 3567) (1 t., b. l. 30).

Dėl paskolos grąžinimo termino

Dėl delspinigių dydžio

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė, kurios viena iš rūšių yra netesybos (CK 6.245, 6.73, 6.258 str.).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) CK 6.71 str. 1 d.). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Delspinigiai yra viena iš netesybų ir prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemonių.

Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus.

Kai šalys sutartyje susitaria dėl netesybų dydžio, sutarties netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Dėl sutartinių netesybų dydžio kiekvienu atveju yra sprendžiama pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes; priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2013).

Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos nėra per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kitas, galinčias būti svarbiomis aplinkybes), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Ieškovė į bylą pateikė 2016 m. lapkričio 17 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio iki 2016 m. spalio išmokėto atlyginimo dalis buvo atskaitoma pagal vykdomąjį dokumentą. Minėtu laikotarpiu atlikus išskaitymus iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio, ieškovės darbo užmokestis – buvo 0,00 Eur (1 t., b. l. 142-143). Tačiau 2016 m. lapkričio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atskaičius mokesčius, jos gaunamos pajamos yra apie 220,00 Eur (2016 m. lapkričio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 45 min. 15 s.)

Į bylą taip pat pateiktas 2013 m. kovo 28 d. VĮ Registrų centro išrašas ir 1999 m. balandžio 24 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre registruotus statinius, patvirtinantys, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 145-146). Pažymėtina, kad minėti dokumentai patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso minėtas butas. Kita vertus, minėto dokumento pagrindu nėra galimybės daryti išvadą, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso tik minėtas butas ir kito nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovė į bylą pateikė ištuokos liudijimo kopiją (1 t., b. l. 144), kuri, teismo nuomone, nepatvirtina ieškovės turtinės padėties. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, į bylą nepateikė duomenų apie išlaikytinius bei jiems išlaikyti reikiamas sumas, bankų pažymų, kuriose būtų nurodyta ieškovės banko sąskaitos ir juose esančios lėšos, duomenų apie ieškovei priklausantį kilnojamąjį turtą (automobilius), kitus ieškovės turimus skolinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad minėtus įrodymus teismas pasiūlė ieškovei pateikti 2016 m. lapkričio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu (2016 m. lapkričio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 46 min. 10 s.). Aptarti rašytiniai įrodymai teismui neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera.

Teismas daro išvadą, kad paskolos sutartį atsakovė A. K. (dabartinė pavardė – Š.), atstovaujama R. K., sudarė siekdama naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kreditorę atstovavo R. K., su R. K. buvo derinamos paskolos sutarties sąlygos. Teismas konstatuoja, kad kreditorė paskolos sutartį su ieškove sudarė atstovaujama verslininkės (profesionalės), kuri turi verslo ir analogiškų sutarčių sudarymo bei vykdymo patirties. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė A. Š. veikė kaip stipresnioji paskolos sutarties šalis.

Sutarties šalių pareiga bendradarbiauti ir vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 str. 1-2 d.). Teismas taip pat pažymi, jog ieškovė mokėjimus pagal paskolos sutartį atliko laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 4 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad mokėjimai būtų atlikti 2014 m. vasarį, liepą, rugpjūtį, gruodį, 2015 m. sausį, vasarį, kovą (1 t., b. l. 37-38). Teismas daro išvadą, kad iš 24 mokėjimų (po 600,00 Lt), ieškovė atliko 16 mokėjimų (kurių sumos siekdavo nuo 80,00 Lt iki 800,00 Lt). Teismo vertinimu, ieškovė iš dalies vykdė sutartinę prievolę, bendradarbiavo su atsakove, tai patvirtino ir atsakovės savo atsiliepime (1 t., b. l. 77).

Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Atsakovių atstovas nurodė, kad ieškovei negrąžinant paskolos, atsakovė A. Š. negali vykdyti savo asmeninių kreditorinių įsipareigojimų bei neturėjo galimybės įsigyti butą. Į bylą pateikti banko išrašai apie atsakovės A. Š. turimus skolinius įsipareigojimus (1 t., b. l. 82-91). Iš išrašų matyti, kad atsakovė A. Š. 2009 m. spalio 31 d. sudarė kredito sutartį Nr. 09-090286-PI, kurios grąžinimo terminas 2028 m. gegužės 30 d., 2009 m. spalio 31 d. – kredito sutartį Nr. 09-090285-PP (1 t., b. l. 84-89). Pažymėtina, kad sudarydama paskolos sutartį su ieškove, atsakovė minėtus skolinius įsipareigojimus jau turėjo. Nepaisant to, ginčo sumą panaudojo ne savo prievolių įvykdymui, tačiau juos paskolino ieškovei. Teismas įvertinęs R. K. paaiškinimus laiko, kad tokį sprendimą A. Š. priėmė motinos verslo interesais. Teismui nėra pateiktos aukščiau minėtos kredito sutartys, iš kurių būtų matyti, jog atsakovė A. Š. apskritai turėjo galimybę paskolą grąžinti išankstine tvarka, t. y. nesuėjus kredito grąžinimo terminui. Į bylą taip pat pateiktas 2008 m. lapkričio 19 d. kredito sutarties Nr. G080110536 grąžinimo grafikas (1 t., b. l. 82-83). Teismas pažymi, jog į bylą nepateikus kredito sutarties Nr. G080110536 specialiųjų sąlygų, nėra galimybės daryti išvadą, kad sutartis Nr. G080110536 buvo sudaryta tarp kredito įstaigos ir atsakovės A. Š., todėl minėtas įrodymas bylos aplinkybių kontekste nevertintinas. Vadovaujantis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip neįrodytą atsakovės A. Š. argumentą, jog ieškovei laiku neįvykdžius prievolės negalėjo įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir dėl to patyrė nuostolių. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė A. Š. planavo pirkti butą, o ieškovei paskolintus pinigus būtų panaudojusi 2014 m. įsigydama butą. Pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovė A. Š., atstovaujama R. K., 2014 m. gegužės 5 d. pasirašė susitarimą, kuriuo pratęstas 38 000,00 Lt (11 005,56 Eur) paskolos grąžinimo terminas nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. (1 t., b. l. 28). Šios aplinkybės paneigia atsakovių paaiškinimus, kad atsakovė A. Š. būtent 2014 m. ketino pirkti butą ir ieškovės grąžintas sumas būtų panaudojusi būsto įsigijimui. Nustatyta, jog atsakovė A. Š. pratęsė paskolos grąžinimo terminą, t. y. leido ieškovei dar metus naudotis jai priklausančiomis lėšomis. Minėti atsakovės veiksmai suponuoja išvadą, jog atsakovė nereikalaudama grąžinti skolos, o priešingai, pratęsdama skolos grąžinimo terminą, 2014 m. neketino savo piniginių lėšų investuoti į nekilnojamąjį turtą. Į bylą nepateikus jokių objektyvių įrodymų (preliminarioji būsto pirkimo – pardavimo sutartis, A. Š. turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai), teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė A. Š. planavo pirkti būstą, tačiau dėl ieškovės kaltės (prievolės neįvykdymo) to negalėjo padaryti.

Nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, kad ieškovė atsakovės pinigais naudojasi nuo 2013 m. balandžio 8 d. Skolos grąžinimo terminas po sutarties pratęsimo baigėsi 2015 m. gegužės 8 d. Kreditorė minėtu laikotarpiu negalėjo naudotis ieškovei paskolintomis lėšomis. Delspinigiai gali būti priteisiami tik už 6 mėnesių laikotarpį (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Sutarties vykdymo laikotarpiu šalių interesai sutapo: ieškovei buvo naudinga turėti kreditorę, kuri geranoriškai sutiko pratęsti paskolos grąžinimo terminą, nereikalaujant palūkanų už pinigų paskolinimą (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-485-657/2017), o atsakovė siekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai gauti 2 proc. nuo ieškovės parduoto buto kainos (buto kaina preliminariai buvo įvardijama 85 000,00 Lt).

Teismas sprendžia, kad pačios skolininkės neteisėti veiksmai (laiku negrąžinant paskolos) negali būti pagrindas iš esmės pagerinti jos padėtį. Pagal CK 6.206 straipsnį viena šalis negali remtis kitos šalies prievolės neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Pažymėtina, kad šioje situacijoje, kai prievolę pažeidusi ieškovė toliau gali naudotis atsakovės, kaip kreditorės, pinigais nemokėdama palūkanų, ieškovės prašomi iki 0,02 proc. sumažinti delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną neskatintų skolininkės greičiau ir efektyviau įvykdyti prievolę, ir pažeistų atsakovės teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo gauti savo minimalių nuostolių atlyginimą (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-485-657/2017). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną visiškai užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Šiame kontekste teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šių minėtų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 75 procentų (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d., straipsnio redakcija nuo 2016 m. vasario 1 d.). Teismas pažymi, kad nustatytina delspinigių norma - 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną sudarytų 36,5 proc. metinių palūkanų (0,1 % x 365 d. = 36,5 %), kas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 144,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 42, 55).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 242,00 Eur už advokato padėjėjo pagalbą. Ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2017 m. sausio 25 d. atstovavimo sutartį (2 t., b. l. 11), 2017 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą (2 t., b. l. 69), 2017 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymą (2 t., b. l. 70), iš kurių matyti, jog ieškovė jai suteiktas paslaugas apmokėjo advokato padėjėjai, teikusiai ieškovei teisines paslaugas. Bendra bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė ieškovė, suma yra 386,00 Eur (242,00 Eur už advokato pagalbą + 144,00 Eur žyminis mokestis).

Atsakovė A. Š. prašė priteisti 880,00 Eur, atsakovė R. K. – 730,00 Eur už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą. Atsakovės pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2016 m. liepos 21 d. atstovavimo sutartis (1 t., b. l. 98-99), 2017 m. balandžio 19 d. pinigų priėmimo kvitus (2 t., b. l. 72, 74), iš kurių matyti, jog atsakovės joms suteiktas paslaugas apmokėjo advokatui ir advokato padėjėjui, teikusiems atsakovėms teisines paslaugas. Advokato honoraras už susipažinimą su byla ir teisinę bylos analizę – 160,00 Eur, atsiliepimo surašymą – 840,00 Eur, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – 300,00 Eur, rašytinių paaiškinimų surašymą – 160,00 Eur (2 t., b. l. 73). Advokato padėjėjo honoraras už atstovavimą teismo posėdžiuose – 150,00 Eur (2 t., b. l. 71).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas su bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymu susijusias teisės normas, yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, taip pat turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus bei vadovaujantis suformuota teismų praktika, teismas vertina, kad byloje nebuvo sprendžiami teisiškai sudėtingi ir/ar nauji klausimai. Teismas akcentuoja, kad atsakovių interesai byloje iš esmės tapatūs. Atsakovės prašo priteisti 1610,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas vertina, kad nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo procesu fakto, tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimas, pažeistų šalių lygiateisiškumo principą.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, atsakovių prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos nagrinėjamoje byloje mažintinos. Atsakovės A. Š. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą mažintinos nuo 880,00 Eur iki 600,00 Eur, atsakovės R. K. – nuo 730,00 Eur iki 500,00 Eur.

Ieškinio reikalavimas patenkintas 20 proc. Teismas pažymi, kad kai pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylos dalyviams priteisimo, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta ieškinio dalis sudaro 20 proc., ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 20 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – t. y. po 38,60 Eur (386,00 Eur x 20 proc. : 100 proc. = 77,20 Eur : 2). Atsakovėms bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 80 proc. Atsakovei A. Š. iš ieškovės priteistina 480,00 Eur (600,00 Eur x 80 proc. : 100 proc.), atsakovei R. K. 400,00 Eur (500,00 Eur x 80 proc. : 100 proc.).

Vadovaujantis ekonomiškumo principu atsakovėms priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos iš ieškovės mažintinos, išskaičiuojant iš atsakovių A. Š. ir R. K. ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas ir iš ieškovės atsakovei A. Š. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 441,40 Eur (480,00 Eur – 38,60 Eur), atsakovei R. K. 361,40 Eur (400,00 Eur – 38,60 Eur).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 27,13 Eur. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (27,13 Eur x 20 proc. : 100 proc.), 5,42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai nepriteistinos iš atsakovių (po 2,71 Eur), nes neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290). Likusi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 21,71 Eur (27,13 Eur – 5,42 Eur) iš ieškovės priteistina valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 - 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Sumažinti ieškovės E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. Š. (ikisantuokinė pavardė – K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2013 m. balandžio 8 d. sudarytos paskolos sutarties (notarinio registro Nr. 1053) 2.6. punkte nustatytus delspinigius nuo 0,2 proc. (dviejų dešimtųjų procento) iki 0,1 proc. (vienos dešimtosios procento).

Priteisti iš ieškovės E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 441,40 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 361,40 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės E. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 21,71 Eur (dvidešimt vieną eurą 71 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.