Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-485-657/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-04-06
Bylos Nr.: e2A-485-657/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04417-2016-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė
Atsakovas: M. S. Š.
Ieškovas: B. R. K.
Trečiasis asmuo: notarės R
Advokatai: Domas Pakėnas, Marija Židonienė, Lija Galinienė

Civilinė byla Nr. e2A-485-657/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04417-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.2.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.29.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. S. Š., atstovaujamos advokato Domo Pakėno, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. R. K. patikslintą ieškinį atsakovei M. S. Š. dėl delspinigių dydžio sumažinimo, tretieji asmenys notarės R. V. ir R. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė B. R. K., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė sumažinti 2011 m. sausio 24 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties, notarinio registro Nr. 526, 1 punkte nustatytus delspinigius nuo 0,5 proc. iki 0,02 proc. Nurodė, kad 2011 m. sausio 24 d. ieškovė su atsakove M. S. Š. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovė pasiskolino iš atsakovės 30 000,00 Lt, kuriuos privalėjo grąžinti iki 2011 m. vasario 24 d., mokant 0,5 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Ieškovė per sutartyje nustatytą terminą atsakovei skolos negalėjo grąžinti, nes atsakovė nepateikė savo atsiskaitomosios sąskaitos banke rekvizitų. Ieškovė 2015 m. gruodžio 10 d. buvo informuota apie Kauno miesto 20-ajame notaro biure gautą hipotekos kreditorės M. S. Š. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir paraginta ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti Kauno miesto 20-ajam notaro biurui arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Pranešime ieškovei nurodyta pagrindinio reikalavimo suma – 8 688,60 Eur ir netesybos – 7 819,74 Eur. Tokio dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į sunkią ieškovės turtinę padėtį. Tokie delspinigiai suteiktų galimybę atsakovei nepagristai praturtėti ir pažeistų teisėtus ieškovės interesus. Visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo pradžios ieškovės anūkė L. Ž. atsakovei mokėjo sulygtą 600,00 Lt (173,77 Eur) mėnesinę įmoką už sutarties įvykdymo pratęsimą. Paskutinis terminas paskolos grąžinimui buvo numatytas 2015 m. gegužės 24 d. Taigi, paskolos grąžinimo termino pabaiga yra 2015 m. gegužės 24 d. ir delspinigiai skaičiuotini nuo šios datos. Ginčo dėl to byloje nėra, nes pati atsakovė pateikė paskaičiuotus delspinigius už paskutinius 6 mėn. Be to, atsakovė savo iniciatyva sumažino delspinigių dydį iki 0,2 proc. už pradelstą dieną (iki 3 127,90 Eur). Atsakovė žinojo, kad patiria nuostolius, todėl 2015 m. gegužės 24 d. suėjus paskolos grąžinimo terminui ji turėjo nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo gavimo, tačiau to nepadarė, delsė 6 mėnesius, t. y. iki 2015 m. gruodžio 10 d.

2. Atsakovė M. S. Š. sutiko mažinti 2011 m. sausio 24 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties, notarinio registro Nr. 526, 1 punkte nustatytus delspinigius nuo 0,5 proc. iki 0,2 proc. Nurodė, kad toks delspinigių dydis, lyginant su laiku negrąžintos skolos suma bei skolos negrąžinimo laikotarpiu, yra pagrįstas ir protingas. Ieškovė paskolos sutartį su atsakove sudarė laisva valia, ją pasirašydama patvirtino, kad sutartį perskaitė ir suprato jos turinį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Ieškovė turėjo galimybę pasibaigus paskolos sutarties laikotarpiui grąžinti skolą, pervesdama pinigus į notaro depozitinę sąskaitą, o šiuo metu – į antstolės depozitinę sąskaitą, tačiau iki šios dienos skolos atsakovei negrąžino. Negalėdama naudotis jai priklausančiais pinigais, atsakovė patiria nuostolius. Lietuvos banko duomenimis 2011 m. sausio mėn. vidutinė paskolų palūkanų norma buvo 8,21 proc. Ieškovė skolą turėjo grąžinti 2011 m. vasario 24 d., tačiau iki šios dienos negrąžino ir atsakovė patyrė 3 707,38 Eur nuostolių. Atsižvelgiant į negrąžintos skolos dydį, negrąžinimo laikotarpį, bankų mokamų palūkanų dydį, ieškovės prašymas sumažinti delspinigių sumą iki 312,78 Eur yra akivaizdžiai neteisingas bei neprotingas. Tokia suma nepadengtų minimalių atsakovės nuostolių, kurie susidarė dėl to, kad ieškovė pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

4. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad paskolos sutartis buvo pratęsta iki 2015 m. gegužės 24 d. Darytina išvada, kad atsakovė sutiko, jog ieškovė jos pinigais neatlygintinai naudotųsi iki 2015 m. gegužės 24 d., todėl skolos grąžinimo terminas suėjo 2015 m. gegužės 25 d. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad ieškovė nevykdė savo pareigos grąžinti skolą daugiau kaip 5 metus. Įvertinęs susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis bei įrašų dėl sutarties pratęsimo turinį, teismas sprendė, jog šie įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė ar jos anūkė atsakovei ar jos šeimai atliko mokėjimus už ginčo sutarties pratęsimą. Ieškovės ir liudytojos L. Ž. paaiškinimai dėl šių mokėjimų yra nenuoseklūs, prieštaringi. Ieškovės anūkė L. Ž. yra jauno amžiaus, įgijusi aukštąjį išsilavinimą. Mažai tikėtina, kad ji savo močiutės kreditorei pagal žodinį susitarimą būtų mokėjusi po 600,00 Lt per mėnesį laikotarpiu nuo 2011 m. kovo iki 2015 m. balandžio mėnesio, bet šių atsiskaitymų niekaip neįformintų ir net nežinotų, kokią sumą iš viso yra sumokėjusi. Įvertinęs pačios ieškovės pateiktą pažymą, kad jos gaunama pensija sudarė apie 610,00 Lt (180,00 Eur), teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad turėjo finansines galimybes keturis ar penkis kartus mokėti atsakovei (tiesiogiai ar per L. Ž.) po 600,00 Lt už ginčo sutarties pratęsimą. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad už sutarties pratęsimą atsakovei buvo sumokėtas sutarties pratęsimo mokestis po 600,00 Lt (vėliau ekvivalentas eurais) už kiekvieną pratęstą mėnesį. Teismas iš pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas, VĮ Registrų centras išrašo, patvirtinančio, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso tik butas, adresu (duomenys neskelbtini), bankų pažymų, patvirtinančių, kad ieškovė banko sąskaitų su jose esančiomis lėšomis neturi, konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Be to, atsakovės atstovė advokato padėjėja Lija Galinienė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė sutinka sumažinti netesybas iki 0,2 proc. atsižvelgdama į ieškovės turtinę padėtį. Tuo tarpu atsakovė neįrodinėjo, kad jos turtinė padėtis yra sunki. Atsakovė klaidingai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016 ir 2012 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012 suformuota praktika, kadangi nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Atsakovė savo nuostolius įrodinėjo negautomis pajamomis – negautomis pelno palūkanomis. Kitų įrodymų, pagrindžiančių dėl laiku negrąžintos paskolos patirtus nuostolius atsakovė į bylą nepateikė. Atsakovė pateikė Lietuvos Banko statistikos duomenis, iš kurių matyti, kad 2011 m. sausio-vasario mėnesiais vidutinė paskolų namų ūkiams palūkanų norma buvo 8,21 proc. Šie Lietuvos Banko duomenys yra susiję su palūkanomis, kurias namų ūkiai mokėjo bankams už jiems suteiktas paskolas. Atsakovės nuostoliams negautų pelno palūkanų norma paskaičiuoti turėtų būti vertinama, kokias palūkanų normas mokėjo bankai už namų ūkių piniginius indėlius. 2011 m. – 2016 m. indėlių palūkanos kredito įstaigose tolygiai ir ženkliai mažėjo, todėl vertinant nuostolių dydį, turėtų būti vertinama vidutinė palūkanų norma už kiekvienus ginčo laikotarpio metus. Viešai skelbiamais Lietuvos Banko statistiniais duomenimis vidutinė metinė palūkanų norma už namų ūkių naujus indėlius 2011 m. sudarė 1,49 proc., 2012 m. – 1,14 proc., 2013 m. – 0,59 proc., 2014 m. – 0,46 proc. 2015 m. euro zonos rezidentų indėlių eurais vidutinė metinė palūkanų norma už namų ūkių naujus indėlius sudarė 0,27 proc., 2016 m. aštuonių mėnesių euro zonos rezidentų indėlių eurais vidutinė metinė palūkanų norma už namų ūkių naujus indėlius sudarė 0,21 proc. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai savo nuostolius dėl negalėjimo naudotis jai priklausančiais pinigais paskaičiavo taikydama 8,21 proc. metinę palūkanų normą. Atsakovės prašoma nustatyti delspinigių norma – 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną sudarytų 73 proc. metinių palūkanų (0,2 proc. x 365 d. = 73 proc.), kas aiškiai neatitinka aukščiau nurodytų už ginčo laikotarpį bankų mokėtų palūkanų dydžio. Atsakovės prašoma priteisti delspinigių norma – 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, kurios piniginė išraiška sudaro daugiau nei trečdalį pagrindinio įsiskolinimo, yra neprotingo dydžio, todėl turi būti mažintina. Ieškovė yra fizinis asmuo, skolinęsis savo šeimos poreikiams, ieškovės turtinė padėtis nėra gera, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais ir siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, ieškovės ir atsakovės 2011 m. sausio 24 d. sudarytos paskolos sutarties (notarinio registro Nr. 526), 1 punkte nustatytas delspinigių dydis sumažintinas nuo 0,5 proc. iki 0,02 proc.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniame skunde atsakovė M. S. Š., atstovaujama advokato Domo Pakėno, prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą – sumažinti 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutartimi, notarinio registro Nr. 526, nustatytų delspinigių dydį nuo 0,5 proc. iki 0,2 proc. bei priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl paskolos grąžinimo termino. Šalys sutartimi nustatė, jog ginčo paskolos grąžinimo terminas yra 2011 m. vasario 24 d. ir byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės laisvą valią sudarant sutartį. Sutartis ir ši jos nuostata nebuvo pakeista ar pripažinta negaliojančia. Aplinkybė, jog atsakovė geranoriškai atidėjo paskolos grąžinimo terminą iki 2015 m. gegužės 24 d., nekeičia sutarties sąlygos dėl paskolos grąžinimo termino. Vertinant, kiek laiko ieškovė nevykdė sutarties ir negrąžino atsakovei paskolos, atskaitos tašku buvo nepagrįstai laikomas paskutinis paskolos pratęsimo terminas, kurį patvirtina SMS žinutė. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

1.2. Teismas netinkamai nustatė faktinę aplinkybę, kad atsakovė sutiko, jog ieškovė naudotųsi sutarties paskolos suma neatlygintinai ir visu paskolos gražinimo termino pratęsimo laikotarpiu – iki 2015 m. gegužės 24 d. Tokia teismo išvada nepagrįsta įrodymais. Atsakovė sutiko, kad ieškovė sutarties paskolos suma neatlygintinai naudotųsi tik vieną mėnesį iki 2011 m. vasario 24 d. Jokie įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovė geranoriškai atidėjo paskolos gražinimo terminą, nepatvirtina, jog termino pratęsimas buvo neatlygintino pobūdžio. Atsakovė aiškiai išreiškė valią dėl to, kad esant paskolos termino praleidimui, naudojimasis paskolos suma tampa atlygintino pobūdžio. Sutartimi yra numatytos netesybos – 0,5 proc. dydžio delspinigiai. Teismas, nustatydamas, kad atsakovė sutiko, jog ieškovė neatlygintinai naudotųsi paskolos suma iki 2015 m. gegužės 24 d., nepagrįstai paneigė sutarties šalių valią dėl sutarties termino praleidimo pasekmių. Toks sutarties šalių valios iškraipymas prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijams ir peržengia teisingumo vykdymo ribas.

1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės patirti nuostoliai neviršija 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną piniginės išraiškos. Atsakovė byloje pateikė argumentus ir paskaičiavimus, patvirtinančius patirtų nuostolių dydį, kuris yra artimas ar net didesnis už 0,2 proc. dydžio delspinigių piniginę išraišką 6 mėnesių laikotarpiu. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė būtų naudojusi pinigus kaip namų ūkio piniginį indėlį. Šiuo atveju ji būtų naudojusi pinigus suteikdama paskolą. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės argumento, jog ieškovė yra patvirtinusi protingą atlygį už naudojimąsi paskolos suma – 600,00 Lt (170,00 Eur) per mėnesį. Šiuo savo teiginiu ieškovė kartu paneigė, jog 0,02 proc. dydžio delspinigiai, kurių piniginė išraiška už 6 mėnesių laikotarpį sudaro 318,00 Eur, yra protingo dydžio ir yra pakankami atsakovei atlyginti nuostolius už naudojimąsi paskolos suma. Skaičiuojant 0,02 proc. delspinigius už 5 metų ir 8 mėnesių terminą, ieškovės atsakovei mokėtina suma sudarytų apie 3 614,46 Eur. Įstatymas netesyboms numato 6 mėnesių senaties terminą. Todėl 0,02 proc. delspinigių dydis, esant galimybei juos išsiieškoti už pusę metų, kas sudarytų 318,00 Eur, yra visiškai nepagrįstas. Teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovės prašoma nustatyti delspinigių suma (0,2 proc.) sudaro 73 proc. metinių palūkanų. Teismas nepagrįstai nuostolių įrodinėjimo pareigą priskyrė atsakovei. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio civilinėse bylose, kuri patvirtina, kad atsakovės nurodytas delspinigių dydis – 0,2 proc. yra pagrįstas ir protingas. Nepagrįstai nevertintas pačios ieškovės elgesys. Teismui nepagrįstai sumažinus delspinigių dydį iki 0,02 proc., netesybos neatlieka savo funkcijų, neskatina ieškovės sumokėti skolą.

Atsiliepimas

6. Ieškovė B. R. K., atstovaujama advokatės Marijos Židonienės, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

7. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad šalių sudaryta paskolos sutarties terminas buvo ne kartą pratęstas, apie tai ieškovė buvo informuota SMS žinute. Teismas padarė pagrįstą loginę išvada, jog tarp šalių ginčo dėl paskolos sutarties termino pratęsimo nėra, nes abi šalys su šiomis aplinkybėmis sutiko. Šalys ne kartą pratęsė sutartį pasirašydamos kitoje Paskolos sutarties lapo pusėje, tačiau tokiais pratęsimais jokių papildomų sąlygų neaptarė. Ieškovė neginčija, jog nuo sutarties termino praleidimo jai turėtų būti skaičiuojamos netesybos, ginčas kilo tik dėl šių netesybų dydžio, o ne dėl pačių netesybų fakto. Šalių sutarimu sutarties terminas buvo pratęsinėjamas, todėl sutarties įvykdymo terminas negali būti laikomas praleistu anksčiau nei 2015 m. gegužės 24 d. Atsakovė turėjo būti atsakinga ir informuoti ieškovę dėl pasikeitusių sąlygų, kad ši galėtų pagrįstai tikėtis jai priskaičiuotų netesybų. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl netesybų dydžio nustatymo vertinant atsakovės nuostolių dydį. Atsakovė savo nuostolius įrodinėjo negautomis pajamomis. Jokie kiti įrodymai, pagrindžiantys atsakovės patirtus nuostolius dėl laiku negrąžintos paskolos byloje pateikti nebuvo. Teismas pagrįstai sprendė, kad kur kas logiškiau būtų skaičiuoti atsakovės gautinas pajamas pagal tai, kokie procentai jai būtų mokami už šiai paskolos sumai lygų indėlį. Tik tokiu atveju galima numatyti, jog padėjus pinigus į banką visam paskolos laikotarpiui atsakovė būtų galėjusi gauti neišvengiamas pajamas. Teismas atsižvelgdamas į protingumo kriterijus įvertino, jog atsakovės prašoma nustatyti delspinigių norma – 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną sudarytų 73 proc. metinių palūkanų, kas aiškiai neatitiktų už ginčo laikotarpį bankų mokėtų palūkanų dydžio. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės prašoma priteisti delspinigių norma, kurios piniginė išraiška sudaro daugiau nei trečdalį pagrindinio įsiskolinimo, yra neprotingo dydžio, todėl pagrįstai jas sumažino. Teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovės nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nes nurodytose bylose faktinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo šios bylos aplinkybių. Ieškovė nėra jauno amžiaus, neturi specialių teisinių žinių ir negalėjo numatyti, jog pasikeis paskolos sutarties sąlygos. Nesutiktina, kad sumažinus delspinigius iki 0,02 proc. dydžio nebus pasiekti netesybų tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

9. Apeliaciniu skundu įrodinėjama, kad teismas nepagrįstai visiškai tenkino ieškinio reikalavimus ir sumažino delspinigių dydį iki 0,02 proc. už kiekvieną dieną (312,78 Eur suma už 180 dienų), todėl delspinigių dydis turėtų būti padidintas iki 0,2 proc. (3 127,90 Eur suma už 180 dienų). Taigi, ginčas byloje yra kilęs ne dėl to, ar yra pagrindas mažinti sutartines netesybas, bet dėl jų sumažinimo dydžio.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. sausio 24 d. ieškovė B. R. K. ir atsakovė M. S. Š. sudarė paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 526), kuria šalys susitarė, kad B. R. K. pasiskolino iš M. S. Š. 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur), kuriuos privalo grąžinti iki 2011 m. vasario 24 d., mokant nustatytus delspinigius – 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną (Sutarties 1 p.). Minėtos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas sutartine ieškovei priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka.

11. Atsakovė 2012 m. sausio 10 d. per Kauno miesto 21-ąjį notaro biurą išsiuntė ieškovei pranešimą, kuriame, be kita ko, ieškovė raginama pagal 2011 m. sausio 24 d. sutartį per trisdešimt kalendorinių dienų sumokėti 30 000,00 Lt bei sutartyje numatytus delspinigius. Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarė R. V. 2015 m. gruodžio 10 d. ieškovei nusiuntė pranešimą, kad atsakovė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Notarė ieškovei pasiūlė per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo sumokėti kreditorei 8 688,60 Eur pagrindinės skolos bei 7 819,74 Eur netesybų. Notarė 2016 m. vasario 2 d. patvirtino vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos pagal ginčo sutartį išieškojimo.

Dėl paskolos grąžinimo termino

12. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu nurodė, jog teismas neteisingai nustatė paskolos grąžinimo terminą. Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.

13. Kaip minėta, iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal sutartį ieškovė skolą privalėjo grąžinti iki 2011 m. vasario 24 d. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais – įrašais ranka paskolos sutarties antrojoje pusėje, pasirašytais M. S. Š., 2015 m. balandžio 22 d. SMS žinute su tekstu „Sutartis pratęsta iki 2015 m. gegužės 24 d.“, atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais bei atsakovės bei jos atstovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad ši žinutė buvo išsiųsta iš atsakovės sutuoktinio telefono, sprendė, kad paskolos grąžinimo terminas buvo geranoriškai pratęstas iki 2015 m. gegužės 24 d. ir dėl to tarp šalių nėra ginčo. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka ir atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė 2016 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu (laikas 40:08 - 40:47) pripažino, kad sutartis buvo pratęsta iki 2015 m. gegužės 24 d., todėl apeliantės advokato apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, prieštarauja pačios atsakovės paaiškinimams, kuriuos ji davė teismo posėdžio metu, pasirašiusi priesaiką, jog byloje sakys tiesą, ir plačiau jų neanalizuoja.

Dėl sutarties delspinigių dydžio

14. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė, kurios viena iš rūšių yra netesybos (CK 6.245, 6.73, 6.258 str.).

15. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Delspinigiai yra viena iš netesybų ir prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemonių.

16. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus.

17. Kai šalys sutartyje susitaria dėl netesybų dydžio, sutarties netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

18. Nustatant, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) per didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei sprendžiant iki kokio dydžio, turi būti vertinamos konkrečios individualios bylos aplinkybės (šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės ir kt.), vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiama nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, teismas iš esmės neturi paneigti suderintos šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Konkrečioje faktinėje situacijoje vienu atveju tam tikras netesybų dydis gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per didelis. Dėl to teismų praktikoje nėra vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d.).

19. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šalys buvo sutarusios dėl 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną dydžio delspinigių (Sutarties 1 p.), kuriuos bylą nagrinėjant teisme atsakovė geranoriškai sutiko sumažinti iki 0,2 proc. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės prašoma priteisti delspinigių norma – 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, kurios piniginė išraiška sudaro daugiau nei trečdalį pagrindinio įsiskolinimo, yra neprotingo dydžio, todėl ją sumažino iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.

20. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu, o tai, ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju buvo pagrindas mažinti delspinigių dydį, tačiau pirmosios instancijos teismas juos sumažino per daug. Sumažinus netesybas iki ieškovės prašomų 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

21. Nagrinėjamu atveju reikšmingos tokios aplinkybės, kad ieškovė atsakovės pinigais naudojasi nuo 2011 m. vasario 24 d., skolos grąžinimo terminas po sutarties pratęsimo baigėsi 2015 m. gegužės 25 d., tačiau sutartinių įsipareigojimų skolininkė nevykdė net atsakovei kreipusis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutartis sudaryta tarp fizinių asmenų. Kreditorė tokį ilgą laikotarpį negalėjo naudotis ieškovei paskolintomis lėšomis, kai tuo tarpu delspinigiai gali būti priteisiami tik už 6 mėnesių laikotarpį (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną atsiskaityti, kas pinigine išraiška nuo 8 688,60 Eur skolos sudaro 3 128,40 Eur, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo principą. Sutarties vykdymo laikotarpiu šalių interesai sutapo: ieškovei buvo naudinga turėti kreditorę, kuri geranoriškai sutiko net keturis metus tęsti paskolos grąžinimo terminą, nereikalaujant nei palūkanų už pinigų paskolinimą, nei sutartyje numatytų delspinigių už savalaikį prievolės neįvykdymą. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės interesus sutarties vykdymo laikotarpyje, sutartyje nustatytą delspinigių dydį, laikantis teisingumo principo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybų dydį iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pačios skolininkės neteisėti veiksmai (laiku negrąžinant paskolos) negali būti pagrindas iš esmės pagerinti jos padėtį. Pagal CK 6.206 straipsnį viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Pažymėtina, kad šioje situacijoje, kai prievolę pažeidusi atsakovė toliau gali naudotis ieškovės, kaip kreditorės, pinigais nemokėdama palūkanų, nustatyti 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną neskatins skolininkės greičiau ir efektyviau įvykdyti prievolę, ir toliau pažeis atsakovės teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo gauti savo minimalių nuostolių atlyginimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną visiškai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Juolab, kad Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio minėtų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 75 procentų (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d., straipsnio redakcija nuo 2016-02-01). Nagrinėjamu atveju delspinigių suma, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas sudarytų 73 proc., todėl įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės mokėtinų delspinigių dydį, šiuo atveju nepagrįstai juos sumažindamas iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir padidinti delspinigių dydį iki 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteisė sumokėtą žyminį mokestį – 256,00 Eur ir 7,84 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo iš ieškovės priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau argumentų dėl sprendimo dalies, kuria iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos, nepagrįstumo nepateikė. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį (CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus apeliacinį skundą ir padidinus ieškovės mokėtinų delspinigių sumą iki 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (ieškinio reikalavimas patenkintas 40 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistina 102,40 Eur žyminio mokesčio; iš ieškovės valstybei priteistina 3,14 Eur, o iš atsakovės – 4,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 2 d., 3 d.). Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei priteistinas 63,60 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis bei valstybei 10,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 3 d.). Viso iš ieškovės valstybei priteistina 13,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovės patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, nes iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos, nepateikti jas patvirtinantys dokumentai. Atlikus priešpriešinių bylinėjimosi išlaidų mokėjimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 38,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti jo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Sumažinti ieškovės B. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 24 d. sudarytos paskolos sutarties, notarinio registro Nr. 526, 1 punkte nustatytų delspinigių dydį nuo 0,5 proc. iki 0,2 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną.

Priteisti iš atsakovės M. S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei B. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,80 Eur (trisdešimt aštuonis eurus aštuoniasdešimt centų).

Priteisti iš atsakovės M. S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,70 Eur (keturis eurus septyniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu sumos (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės B. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,42 Eur (trylika eurų keturiasdešimt du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDalė BurdulienėNerijus Meilutis