- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-689-555/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03579-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.5Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
- 3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties ir atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-580-399/2025 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kitų santuokos nutraukimo klausimų išsprendimo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kitų susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), o atsakovui – (duomenys neskelbtini), neskirti termino susitaikyti, nustatyti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai 400 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti atsakovo bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečio vaiko auklėjime ieškinyje nurodytu būdu tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų vykdymo užtikrinimui pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti, kad nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupė; uždrausti atsakovui be ieškovės raštiško sutikimo keisti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą į kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą 2025-2026 m.
3. Ieškovė nurodė, kad nutrūkus šalių santuokiniams ryšiams, ieškovė su mažamečiu vaiku 2023 m. gruodžio 18 d. išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Iki 2024 m. lapkričio mėn. tarp šalių ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nebuvo. 2024 m. lapkričio mėn. tarp šalių iškilo ginčas dėl vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir gyvenamosios vietos, o atsakovas ėmė ginčytinus klausimus spręsti savavališkai, neprognozuojamai, vadovaudamasis tik savo ambicijomis ir poreikiais / patogumu, pažeisdamas tiek sūnaus, tiek ir mamos (ieškovės) interesus. Kai vaikui suėjo dveji metai ieškovė ketino grįžti į darbovietę (duomenys neskelbtini), surado sūnui darželį ((duomenys neskelbtini) ir nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. pratino šalių sūnų jį lankyti, atveždama vaiką iš (duomenys neskelbtini) ir vakare parsiveždama. Kai kada sūnų pasiimdavo ir nuveždavo į darželį atsakovas. Gyvenant tokiu rėžimu, aiškiai pasimatė, jog jis yra labai varginantis vaikui ir ateityje dėl to gali kilti daug rūpesčių / problemų – šalių sūnus pavargdavo, vežamas automobiliu užmigdavo, dėl to išsibalansuodavo jo miegas. Nuo 2024 m. lapkričio 12 d. ieškovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), tada tapo akivaizdu, jog vežioti sūnaus į (duomenys neskelbtini) ieškovė neturi absoliučiai jokios galimybės. Dėl to pateikė prašymą išbraukti vaiką iš (duomenys neskelbtini) ugdytinių sąrašo, ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gimnaziją dėl sūnaus priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, sudarė ikimokyklinio ugdymo sutartį su (duomenys neskelbtini) gimnazija dėl ugdymo pagal ikimokyklinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupėje „(duomenys neskelbtini)“. Netrukus atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) gimnazijai pranešimą, jog jis nesutinka su ieškovės ketinimu sudaryti ikimokyklinio ugdymo sutartį su šia įstaiga, o klausimus spręs teisme. Atsakovas, nederindamas šio klausimo su ieškove, vėl pasirašė ikimokyklinio ugdymo sutartį su (duomenys neskelbtini) Ieškovė vėl pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) gimnazijai, prašant priimti šalių sūnų į ikimokyklinę darželio grupę, ir su šia įstaiga buvo sudaryta ikimokyklinio ugdymo sutartis, tačiau šalių sūnus šiuo laikotarpiu darželio nelankė dėl ilgai trunkančios ligos. Anksčiau susiklosčiusi situacija vėl pasikartojo, kadangi vaiko tėvas 2024 m. gruodžio 13 d. pakartotinai pateikė prašymą išbraukti sūnų iš (duomenys neskelbtini) grupės ugdytinių sąrašo, ir šalių sūnus vėl buvo išbrauktas iš šios ikimokyklinio ugdymo įstaigos ugdytinių sąrašo. Atsakovas vėl siekė įrašyti sūnų į (duomenys neskelbtini) ugdytinių sąrašus, tačiau vaiko jau nebepriėmė į darželį ir abi ugdymo įstaigos siūlo kreiptis į teismą. Atsakovas pažeidinėja vaiko teises ir kitais būdais. Ieškovei gyvenant su vaiku (duomenys neskelbtini) ir jai įsidarbinus šiame miestelyje, sūnus 2024 m. lapkričio 11 d. buvo priregistruotas (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre. 2024 m. gruodžio mėn. viduryje vaikui susirgus, jis buvo sekamas šio centro gydytojų, tačiau be ieškovės žinios iš šios gydymo įstaigos buvo išregistruotas ir priregistruotas (duomenys neskelbtini). Negali būti ginčo dėl to, jog toks sergančio vaiko vežiojimas iš (duomenys neskelbtini), kai vaikas yra tinkamai prižiūrimas (duomenys neskelbtini) gydytojų, jo medicinos įstaigos keitimas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo reiškia, kad vaiko tėvas negeba nesivadovauti asmeninėmis ambicijomis, tokiu būdu sąmoningai siekia kenkti ieškovei, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad tuo pačiu jis kenkia vaiko interesams. Ieškovei įsidarbinus (duomenys neskelbtini), šiame mieste buvo deklaruota vaiko gyvenamoji vieta. Tačiau atsakovas, niekaip nederindamas šio klausimo su ieškove, vaiko gyvenamąją vietą nuo 2024 m. gruodžio mėn. deklaravo (duomenys neskelbtini), kur atsakovas išvis negyvena, kadangi jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šis butas yra nuomojamas tretiesiems asmenims. Toks vaiko deklaravimo duomenų pakeitimas neturi jokio faktinio pagrindo ir vertintinas kaip dar vienas vaiko interesų nepaisymas. Ieškovė teigė, jog būtina nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su mama. Sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ja užtikrintų jo interesus, saugią ir stabilią aplinką teismo proceso metu. Ieškovę su sūnumi sieja artimas emocinis ryšys, grįstas meile, pasitikėjimu. Ieškovė sūnų nepertraukiamai prižiūrėjo du metus, iš jų beveik metus maitino natūraliai. Be to, tokio amžiaus vaikai (neseniai suėjo du metukai) yra natūraliai labiau prisirišę prie mamos. Nuo sūnaus gimimo išimtinai ieškovė rūpinosi vaiko poreikiais, tenkino ne tik vaiko būtinuosius poreikius, bet rūpinosi ir sūnaus auklėjimu, lavinimu, sveikatos priežiūra, socializacija ir t.t. Ieškovė taip pat prašė teismo nustatyti vaiko teisę lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą pagal jo faktinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupėje (duomenys neskelbtini), kadangi sūnus jau beveik vienerius metus gyvena (duomenys neskelbtini), yra pripratęs būti jam įprastoje aplinkoje. Šiame mieste yra artimųjų, kurie gali padėti ieškovei sūnų prižiūrėti, ieškovė naudojasi auklės ir tetos pagalba, kai pati negali būti su sūnumi. Beveik metus šalys pripažino šią vaiko gyvenamąją vietą, kadangi atsakovas vaiką pasiimdavo iš (duomenys neskelbtini) ir parveždavo į (duomenys neskelbtini). Dėl to, įsidarbinus (duomenys neskelbtini) ir priimdama sprendimą vaiką leisti į šio miesto rajone esantį darželį, ieškovė nepakeitė tvarkos, galiojusios beveik vienerius metus, tuo nepažeidė ir atsakovo interesų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas (duomenys neskelbtini) prašė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti ir patenkinti jo reikalavimus: laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti, jog nepilnamečio vaiko lankoma ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini) ir uždrausti ieškovei vienašališkai, be atsakovo sutikimo, keisti nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigą į kitą; nustatyti, jog nepilnamečio vaiko gydymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini) ir uždrausti ieškovei vienašališkai, be atsakovo sutikimo, keisti nepilnamečio vaiko gydymo įstaigą į kitą; priteisti iš ieškovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur, nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; nustatyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu, atsakovas nepilnamečio vaiko turtą, tame tarpe ir vaikui skirtas išmokas bei laikinam išlaikymui skirtas lėšas, tvarko uzufrukto teise; nustatyti, jog laikinai, nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, ieškovė bendrauja su sūnumi nepertraukiamai kiekvieno mėnesio kas antrą nelyginę savaitę, pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos ar kitos sūnaus buvimo vietos (duomenys neskelbtini) pirmadienį iki 18 val. ir grąžinant į ugdymo įstaigą kitos savaitės pirmadienį ryte, ugdymo įstaigos darbo metu, arba, jeigu ugdymo įstaiga nedirba arba dėl kokių kitų priežasčių sūnaus į ugdymo įstaigą pristatyti negalima (pvz. dėl sūnaus ligos), atvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą 19 val. vakare; ieškovė bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu pristato jį į ugdymo įstaigą / reikiamus užsiėmimus / konsultacijas / vizitus ir / ar kitas sūnaus interesus atitinkančias veiklas; bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bei dalyvavimo jį auklėjant tvarka gali būti keičiama bendrais vienkartiniais ir trumpalaikiais ir (arba) ilgalaikiais rašytiniais tėvų susitarimais. Netenkinus aukščiau išdėstytų reikalavimų, atsakovas prašė: laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti, jog nepilnamečio vaiko lankoma ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini) nustatyti, jog nepilnamečio vaiko gydymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini); nustatyti, jog atsakovas bendrauja su sūnumi nepertraukiamai kiekvieno mėnesio kas antrą nelyginę savaitę, pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos ar kitos berniuko buvimo vietos (duomenys neskelbtini) pirmadienį iki 18 val. ir grąžinant į ugdymo įstaigą kitos savaitės pirmadienį ryte, ugdymo įstaigos darbo metu, arba, jeigu ugdymo įstaiga nedirba arba dėl kokių kitų priežasčių sūnaus į ugdymo įstaigą pristatyti negalima (pvz. dėl sūnaus ligos), atvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą 19 val. vakare; atsakovas bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu pristato jį į ugdymo įstaigą / reikiamus užsiėmimus / konsultacijas / vizitus ir / ar kitas sūnaus interesus atitinkančias veiklas; bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bei dalyvavimo jį auklėjant tvarka gali būti keičiama bendrais vienkartiniais ir trumpalaikiais ir (arba) ilgalaikiais rašytiniais tėvų susitarimai.
5. Atsakovas nurodė, jog ieškovė ir atsakovas sūnų nuo jo gimimo augino, prižiūrėjo, rūpinosi juo bei auklėjo lygiaverčiai. Vaikas su abiem tėvais buvo ir bendravo tolygiai, buvo prižiūrimas abiejų tėvų tolygiai ir lygiaverčiai ir gyveno su jais jų gyvenamosiose vietose tolygiai. Po faktinio santuokos nutrūkimo 2024 m. gegužės mėn., sūnus tolygiai gyveno su abiem tėvais jų buvimo (gyvenamosiose) vietose ir su abiem tėvais leisdavo laiką tolygiai. Atsakovas rūpinosi ir rūpinasi vaiko sveikata, lydėjo sūnų į gydymo įstaigas nuo jo gimimo ir nori jį lydėti ir ateityje. Atsakovas slaugė sūnų jam susirgus, buvo aktyvus ir teikė siūlymus parenkant sūnaus ugdymo įstaigą, o šiam pradėjus lankyti darželį (duomenys neskelbtini), vežė į ugdymo įstaigą ir iš jos pasiimdavo. Atsakovas dėjo pastangas išsaugoti šeimą, kvietė ieškovę dalyvauti porų konsultacijose, kvietė vykti kartu pas psichologus, tačiau ieškovė vis kaitaliojo savo nuomonę ir dažnu atveju dalyvavimo pas specialistus atsisakydavo. Bendru sutarimu su sutuoktine, atsakovas išėjo iš darbo, kuriame dirbo 13 metų ir registravosi užimtumo tarnyboje. Atsakovas tokiu būdu siekė kuriam laikui pasitraukti iš aktyvios darbinės veiklos tam, kad galėtų auginti sūnų bei padėtų ieškovei buityje. Nuo sūnaus gimimo, atsakovas visuomet prižiūrėdavo jį ieškovei pageidaujant skirti laiką sau ar pabuvimui su draugėmis. Naują darbą ieškovas pradėjo dirbti tik 2024 m. vasario mėn.. 2023 m. rugsėjo mėn. ieškovė specialiai nutraukė sūnaus natūralų maitinimą, tam kad galėtų išvykti į (duomenys neskelbtini) ir pagaliau atsipalaiduoti vartojant alkoholį. Visų ieškovės išvykų ((duomenys neskelbtini)) sūnumi rūpinosi atsakovas. Ir nors tuo metu sūnus nelankė jokio darželio, ieškovė tebebuvo vaiko priežiūros atostogose, o atsakovas buvo neseniai įsidarbinęs naujame darbe, jis neatsisakė pasirūpinti sūnumi. Tuo tarpu ieškovė savo draugėms kalbėjo, kad jai nerūpi, kaip atsakovas susiklosčiusioje situacijoje susitvarkys. Ieškovės minimos atsakovo išvykos į (duomenys neskelbtini), yra atsakovo komandiruotės, kurias organizuoja ir į kurias komandiruoja atsakovo darbdavys, (duomenys neskelbtini). Komandiruotės trunka po kelias dienas ir nėra dažnos, kaip kad būna tolimųjų reisų vairuotojams. Atsakovo darbdavys, sužinojęs apie jo šeiminę situaciją ir vykstančias skyrybas, įsipareigojo atsakovo komandiruotes derinti su įsipareigojimais sūnui ir buvimo su sūnumi metu komandiruočių neorganizuoti. Šalims tiek būnant kartu, tiek ir atskirai, atsakovas sūnumi pilnai rūpinosi, lydėjo į visus vizitus pas gydytojus, vykdė visas tėvo pareigas, įgyvendino tėvo valdžią. Tais periodais, kai ieškovė nebūdavo su sūnumi, nes sirgdavo ar būdavo išvykus, sūnumi rūpinosi išimtinai atsakovas ir jo artimieji. Atsakovas turi gerus tėvystės įgūdžius, geba pasirūpinti sūnumi bei pilnai užtikrinti jo poreikius. Sūnus turi itin stiprų emocinį ryšį su tėvu ir jo artimaisiais (seneliais), sūnus tėvą labai myli, jo pasiilgsta, visuomet džiaugiasi pamatęs ir laukia buvimo su juo. Turėdamas itin stiprų emocinį ryšį su sūnumi atsakovas nenori jo nutraukti ir prarasti, todėl siekia, kad jo tiesioginis bendravimas su sūnumi nebūtų nepagrįstai varžomas ar kitaip ribojamas dėl ieškovės vienasmenių įsivaizdavimų, empatijos stokos ar neatsakingumo. Ieškovė nėra pajėgi užtikrinti stabilių ir saugių gyvenimo sąlygų šalių sūnui, nes jos gyvenimo būdas yra pernelyg dinamiškas, kintantis, nestabilus. Ieškovė mėgsta dažnai keliauti, mėgsta lankyti draugus ir giminaičius, gyvenančius kituose miestuose, patinka susitikimai su draugėmis, ji nori kuo daugiau laiko skirti sau ir savo poreikiams. Toks ieškovės gyvenimo būdas sunkiai suderinamas su mažamečio vaiko auginimo ir priežiūra, reikalaujančiu atsidavimo, savo laiko skyrimo ir kt. Atsakovui žinant ieškovės „klajoklinį“ gyvenimo būdą, bei siekiant, kad sūnaus interesai dėl to nenukentėtų, tuo pačiu norint išlaikyti esamą stiprų emocinį ryšį su sūnumi bei juo rūpintis, leisti laiką kartu, vaikui stabilias ir saugias gyvenimo sąlygas užtikrintų sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas būtent su juo, bei bendravimo su vaiku tvarka 50:50 laiko proporcija. Per visą sūnaus priežiūros laikotarpį, trukusį iki sūnui suėjo 2 metai, ieškovė sūnaus papildomai nelavino, jo augimą paliko savieigai, nevežė sūnaus į jo amžių atitinkančias veiklas ir lavinamuosius užsiėmimus, nes toks vežiojimas reiškė poreikį reguliarumui, kurio ieškovė nenorėjo užtikrinti. Ieškovė savo laisvą laiką skyrė pokalbiams su draugėmis bei esant galimybei, vakarėliams ir pasibuvimui su draugais. Ieškovė savavališkai iššvaistė sūnui kauptas santaupas (1 000 Eur sutaupytų vaiko pinigų vokų operacijai atlikti). Be iššvaistytų sukauptų vaiko pinigų, ieškovė taip pat yra panaudojusi 200 Eur vaiko pinigų, savo pajamų mokesčiui sumokėti už 2023 m.. Ieškovė, būdama santuokoje ir vesdama šeiminį gyvenimą, filmavosi pornografinio turinio vaizdo įrašuose, turėjo lytinių santykių su kitu vyru galimai šalia būnant šalių mažamečiui sūnui. Dar gyvenant šeiminį gyvenimą, ieškovė pasinaudodama atsakovo el. bankininkystės prisijungimais, dažnai perdeklaruodavo sūnų pagal savo poreikį: (duomenys neskelbtini)). 2024 m. gruodžio mėn. pats atsakovas perdeklaravo sūnų savo turimo nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas išlaikyti sūnaus vietą (duomenys neskelbtini) esančioje ugdymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo parinktas ieškovės iniciatyva. Atsakovas, atsižvelgdamas į sūnaus interesą ir nenorėdamas kelti tarpusavio įtampos, su ieškovės įgeidžiu sutiko, nors jam pačiam kur kas patogiau būtų buvę leisti sūnų į jų gyvenamosios vietos darželį (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo gavęs vietą (duomenys neskelbtini) darželyje, tačiau ieškovė liepė jį išbraukti ir sutarties nesudarė. Tuometiniu ieškovės manymu, ji nematė kliūčių sūnaus vežiojime, nes kaip ji pati teigė, per tą laiką, kol važiuos, sūnus gali nusnūsti, pailsėti. 2024 m. lapkričio mėn. ieškovei ėmus kalbėti, jog ji keičia darbą, todėl keičia ir sūnaus ugdymo įstaigą į jos parinką (duomenys neskelbtini) darželį, vėliau (duomenys neskelbtini), dar vėliau (duomenys neskelbtini) mokyklą, atsakovas ėmė nerimauti, kad ta visko nuolatinė kaita iš ieškovės pusės niekad nesibaigs. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės vienašaliu sprendimu keičiama ugdymo įstaiga, pateikė (duomenys neskelbtini) gimnazijai prašymą nutraukti vienasmeniškai ieškovės sudarytą ikimokyklinio ugdymo sutartį. Nepaisydama sūnaus adaptacijos, ieškovė vienasmeniškai nusprendė vaiko nebeleisti į jos pačios parinktą ugdymo įstaigą ir sūnaus į darželį nebevežė. Toks ieškovės nuomonės kaitaliojimas nėra priimtinas atsakovui, nes su nepagrįstai besikeičiančia nuomone, ieškovė kaitalioja sūnaus ugdymo įstaigas ir apsunkina sūnaus adaptacijas jose. Ieškovės vienasmeniškai parinkta ikimokyklinio ugdymo įstaiga nėra pritaikyta lopšelio amžiaus vaikams, sudaryta mišri grupė iš įvairaus amžiaus vaikų, kas kelia abejones dėl vaikų ugdymo ir lavinimo kokybės. Sūnaus (duomenys neskelbtini), turi būti stebimi specialistų, o prireikus teikiama pagalba vaikui laiku ir tinkamai. Tuo tarpu ieškovės parinkta ugdymo įstaiga tokios pagalbos užtikrinti negali. (duomenys neskelbtini) yra visi reikiami specialistai: logopedas, specialusis pedagogas ir kt. Ieškovė neigia specialiuosius sūnaus sveikatos poreikius, poreikį specialistų priežiūrai, (duomenys neskelbtini) stebėjimui ir (duomenys neskelbtini), todėl ieškovei nėra svarbu, ar naujai parinktoje ugdymo įstaigoje bus užtikrinti specialieji sūnaus ugdymosi poreikiai. Nuo pirmų sūnaus gyvenimo metų, berniukui nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, 2023 m. kovo 24 d. gydytojai atkreipė dėmesį į sūnaus normalios (duomenys neskelbtini) sutrikimą ir pažymėjo tą medicininiuose dokumentuose. Galimai dėl esamo (duomenys neskelbtini) sutrikimo, vaikui sunkiai (duomenys neskelbtini), todėl reikalinga specialistų priežiūra ir pagalba. Sūnus turi ir kitų sveikatos problemų, dėl ko jis turi būti prižiūrimas medikų, t. y. jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini), sūnus tirtas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Į šį tyrimą sūnų lydėjo tik atsakovas. Ieškovė neveš sūnaus (duomenys neskelbtini), kurie pagrinde yra (duomenys neskelbtini), todėl tokia galimybė turi būti suteikta atsakovui, gydymo įstaigą nustatant (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) atsakovas neturės galimybės vežioti sūnaus iš (duomenys neskelbtini). Vieno iš sirgimų atveju, atsakovas pats nuvyko aplankyti sergantį sūnų tam, kad įsitikintų, ar berniukui viskas gerai, nes ieškovė nenurodė kur ir su kuo yra vaikas. Sūnų atsakovas rado paliktą ieškovės močiutės priežiūrai, kuri dėl senyvo amžiaus jau nebevaikšto ir pačiai yra reikalinga priežiūra. Su ieškovės naujai sugalvotu ugdymo bei gydymo įstaigų parinkimu atsakovas nesutiko ir todėl, jog vaikui pradėjus lankyti (duomenys neskelbtini), jis neturės galimybės pristatyti sūnaus nei į ugdymo įstaigą ir iš jos pasiimti, nei į gydymo įstaigą, ką jis iki šiol darė. Negalėjimas sūnumi tinkamai ir pilnavertiškai pasirūpinti dėl ieškovės iniciatyva kuriamo atstumo, reikš, jog tokiu būdu bus ribojamas pilnavertis atsakovo bendravimas su sūnumi, dalyvavimas jo auklėjime, ugdyme, sveikatos priežiūroje. Pati ieškovė privalo prisiimti nepalankias pasekmes, kurios kyla dėl jos sprendimo keisti gyvenamą vietą. Vien tik vienasmenis ieškovės patogumas nustatyti sūnaus ugdymo ir gydymo įstaigas pagal savo darbovietės vietovę, neįgalina jos pažeidinėti sūnaus teisių, į jas neatsižvelgti ir riboti sūnaus bendravimą su tėvu. Ieškovės elgesys linkęs kartotis ir tikėtina toks bus ir ateityje, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nustatyti sūnaus laikiną gyvenamą vietą su ieškove, negalima. Pati ieškovė turi daug psichologinių problemų, galimą priklausomybę kompulsyviems lytiniams santykiams su nepažįstamais vyrais, galimą priklausomybę alkoholiui, galimą pogimdyvinę depresiją. Ieškovė yra neempatiška kitų poreikiams, prioritetu kelia tik savo reikmes ir poreikius, ir siekia, kad kiti jai paklustų bei tenkintų jos poreikius. Ieškovė perdėtai siekia viską kontroliuoti, nori, kad kiti jai paklustų, nepripažįsta lygiateisiškumo, bendraudama priekabiauja, yra nepastovi, ieško priekabių ir sukuria konfliktiškas situacijas. Ieškovė nelaiko vertybiniu dalyku atsakovo ir jo artimųjų emocinio ryšio su sūnumi. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra teisinio pagrindo nustatyti sūnaus laikiną gyvenamą vietą su ieškove. Tačiau jei toks pagrindas teismo vertinimu būtų, sūnaus laikina gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su atsakovu, o ne su ieškove. Tam, kad būtų kardinaliai pakeistas sūnaus gyvenimas, o būtent jo laikinoji gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove bei pakeičiama ugdymo įstaiga iš esančios (duomenys neskelbtini) į esančią (duomenys neskelbtini), bei atitinkamai per tai būtų keičiamas sūnaus bendravimas su atsakovu ir jo artimaisiais, tam turi būti reali grėsmė vaiko interesams iš atsakovo pusės. Tačiau šiuo atveju nėra vaiko teisių pažeidimo iš atsakovo pusės. Priešingai, sūnaus teises nuolat pažeidžia pati ieškovė, nes dažnai keičia nuomonę, gyvenamą vietą, elgiasi neatsakingai ir paviršutiniškai. Kiekvienam vaikui yra itin svarbus pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam-socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Ieškovės gyvenamoji aplinka gali nuolat kisti šiai nusprendus keisti darbą, ar persikraustyti vis į kitą būstą.
Šalies argumentai
6. Ieškovė (duomenys neskelbtini) su atsakovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko ir papildė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kartu prašydama nustatyti, jog nepilnamečio vaiko gydymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras. Ieškovė nesutikimo dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu nurodė iš esmės tokius pačius argumentus, kuriais grindė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ja nustatymo bei laikinosios ugdymo įstaigos nustatymo. Ieškovė papildomai nurodė, kad, priešingai, nei nurodo atsakovas, jis nebuvo nei atidus, nei rūpestingas gimus vaikui ir iš esmės gyveno savo gyvenimą. Atsakovas daugeliu požiūrių šeimai ir naujagimiui buvo abejingas (nepadėjo ieškovei vaikui ištisai nemiegant naktimis, itin retai keisdavo sauskelnes ir t.t.). Atsakovui pasiėmus vaiką, jis dažnai jį palieka su tėvais (su kuriais gyvena kartu (duomenys neskelbtini)), o pats važiuoja į sporto klubą (duomenys neskelbtini) ar kitais savo reikalais. Atsakovo tėvai yra garbingo amžiaus ir ligoti, todėl senelių gebėjimas pasirūpinti anūku yra labai ribotas. Dėl atsakovo reikalavimo dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo 50:50 ieškovė kategoriškai prieštaravo. Sūnus visus metus buvo su mama, savaitės laikas jam yra per ilgas nematyti mamos. Be to, atsakovas dažnai būna kelionėse į (duomenys neskelbtini) tiek su savo organizacija, tiek su darbo komandiruotėmis, kas reiškia, kad ilgu laikotarpiu vaikas būtų su itin garbaus amžiaus ligotais seneliais. Ieškovė taip pat nesutiko su atsakovo prašymu laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti, jog sūnaus gydymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini). Ieškovei gyvenant su sūnumi (duomenys neskelbtini) ir jai įsidarbinus šiame miestelyje, sūnus buvo priregistruotas (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre. Šių metų gruodžio viduryje vaikui susirgus, jis buvo sekamas šio centro gydytojų, tačiau be ieškovės žinios iš šios gydymo įstaigos buvo išregistruotas ir priregistruotas (duomenys neskelbtini). Vaikas (atsakovo iniciatyva) tą pačią dieną lankėsi dvejosi gydymo įstaigose, kur jam buvo nustatytas tapatus susirgimas ((duomenys neskelbtini)). Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip priešingas vaiko interesams, neracionalus, neprotingas, neadekvatus, ir yra paremtas ne siekiu rūpintis vaiku, o demonstruoti savo principus ir priversti kitus laikytis jo sugalvotų absurdiškų taisyklių.
7. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – VVTAĮT), pateikdama teismui išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovės pateiktą prašymą, nurodė, jog lankėsi tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamosiose vietose, buvo ištirtos jų buities ir gyvenimo sąlygos. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turi tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas vaikui augti. Vaiko atstovai pagal įstatymą gyvena skirtinguose miestuose, vaikas yra mažo amžiaus, vaiką su motina sieja artimas emocinis ryšys, vaiko motina nepertraukiamai sūnų prižiūri, rūpinasi juo, nėra duomenų, kad vaiko motina netinkamai rūpintųsi savo mažamečiu sūnumi ar veiktų priešingai vaiko interesams, todėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atitinka nepilnamečio vaiko interesus susidariusioje situacijoje. Kadangi vaiko atstovai pagal įstatymą nesutaria dėl nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigos parinkimo, su jiems netinkančia ugdymo įstaiga pasirašytas vaiko ikimokyklinio ugdymo sutartis nutraukia, taip neužtikrinant vaiko teisės į ugdymąsi, jei bus pritaikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl sūnaus ikimokyklinio ugdymo įstaigos nustatymo arčiau vaiko gyvenamosios vietos atitinka nepilnamečio vaiko interesus susidariusioje situacijoje. Tokiu būdu bus užtikrinta vaiko teisę į ugdymąsi arčiausiai jo gyvenamosios vietos, taip užtikrinant ir vaiko dienos režimą, teisę į poilsį.
8. Išvadą byloje teikianti institucija VVTAĮT pateikė išvadą ir dėl atsakovo reiškiamų reikalavimų dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo, ugdymo ir gydymo įstaigų parinkimo bei bendravimo tvarkos nustatymo. VVTAĮT palaikė anksčiau teiktą išvadą ir pažymėjo, kad įvertinus visą gautą ir turimą informaciją, įvertinus tai, kad vaikas yra mažo amžiaus, kad vaiko atstovams pradėjus gyventi skyriumi, vaikas liko gyventi su motina (vaiką su motina sieja artimas emocinis ryšys, motina nepertraukiamai prižiūri sūnų, rūpinasi juo), taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas vykdydamas savo darbo funkcijas vyksta į komandiruotes užsienyje, atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu neatitinka nepilnamečio vaiko geriausių interesų susidariusioje situacijoje. Kadangi vaikas yra mažo amžiaus (vaikui yra 2 metai), jog jis gyvena pagal nusistovėjusį dienos režimą (miego, valgymo, poilsio ir panašiai), o atsakovo nurodyta ugdymo įstaiga, t. y. (duomenys neskelbtini) ir gydymo įstaiga (duomenys neskelbtini) yra toli tiek nuo vaiko tėvo, tiek nuo vaiko motinos faktinių gyvenamųjų vietų bei, siekiant užtikrinti vaiko gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą, vaikui ugdymo ir gydymo įstaigos nustatymas arčiau vaiko gyvenamosios vietos geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus susidariusioje situacijoje. Teismui nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš jo įstatyminiu atstovu, būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko turtinius interesus, civilinės bylos nagrinėjimo metu, bei iš skyrium gyvenančio vaiko įstatyminio atstovo priteisti laikiną išlaikymą iki byla bus išnagrinėta iš esmės. Atsakovo nurodyta mokėti pinigų suma vaiko išlaikymui, t. y. 200 Eur, atitinka vaiko teises bei geriausius interesus susidariusioje situacijoje. Teismui nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš jo įstatyminių atstovų, jis yra skiriamas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko materialinį išlaikymą ir tai neprieštarauja vaiko interesams susidariusioje situacijoje. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atsižvelgiant į susidariusią faktinę situaciją ir vertinant teismų praktiką, negalėtų būti tinkamai įgyvendinama, nes neatitinka geriausių vaiko interesų susidariusioje situacijoje, kadangi vaiko tėvai gyvena skirtingų rajonų miesteliuose, pakankamai vienas nuo kito nutolusiuose, taip pat, jog vaikas yra mažo amžiaus (vaikui yra 2 metai). Nustačius vaiko ir tėvų bendravimo su vaiku tvarką 50:50 modeliu iš esmės itin mažo amžiaus vaikas kas savaitę turėtų persikelti iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, taip pat lankyti ugdymosi įstaigą, nutolusią nuo jo gyvenamosios vietos, kas iš esmės neleistų užtikrinti vaiko poilsio rėžimo. Siekiant užtikrinti vaiko gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą, tokio amžiaus vaikui ugdymo ir gydymo įstaigos turi būti kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos, o vaiko vežimas tolimu atstumu į ugdymo bei gydymo įstaigas, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš jo įstatyminių atstovų ir atsižvelgiant į tuo metu esančius vaiko poreikius, jo raidos etapą, ir siekį išsaugoti jų emocinį ryšį, turi būti nustatoma vaiko bei skyrium gyvenančio įstatyminio atstovo konkreti bendravimo tvarka, kurią turėtų pasiūlytų vaiko tėvai. Tai atitiktų vaiko teises bei geriausius interesus susidariusioje situacijoje, padėtų išvengti konfliktinių situacijų ateityje.
Šalies argumentai
9. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė teismui prašymą patikslinti (pakeisti) Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: ir iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatyti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, uždraudžiant šalims be viena kitos raštiško sutikimo keisti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą į kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą 2025‑2026 m..
10. Ieškovė nurodė, kad buvo kreiptasi į ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, tačiau tuo metu vietų (duomenys neskelbtini) mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupėje nebebuvo (t. y. kol vyko ginčai teisme, vietos nebeliko), todėl sūnus buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, kurią jis pradėjo lankyti nuo 2025 m. sausio 22 d. (2025 m. sausio 21 d. buvo sudaryta ikimokyklinio ugdymo sutartis). Šis darželis yra tos pačios pagrindinės ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini) padalinys. Pažymi, kad sūnus ten puikiai jaučiasi, lengvai išsiskiria su mama, jį nuvežus į darželį, susirado draugų, prisitaikė prie darželio rutinos, gerai valgo, aktyviai dalyvauja ugdymo veiklose, mankštose ir pan. Nėra jokių požymių, jog darželis jam netinkamas ar jis jame blogai jaučiasi. Be to, šis darželis yra beveik dvigubai arčiau iki ieškovės namų, nei (duomenys neskelbtini) darželis, o kelias iki jo daug geresnis, saugesnis. Nors atsakovas, pagal teismo nustatytą tvarką pasiėmė vaiką iš naujos ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžino į ją, tačiau pateikė VVTAĮT skyriui skundą, jog ieškovė pakeitė ugdymo įstaigą atsakovui nežinant ir be jo sutikimo, nors toks sutikimas yra būtinas vadovaujantis nutartimi, tokiu būdu pažeidė nutartį bei atitinkamai atsakovo teises bei interesus. Be to, atsakovas pateikė teismo nutartį ir antstoliui, reikalaudamas, jog sūnus lankytų (duomenys neskelbtini), nepaisant to, jog šioje ugdymo įstaigoje nėra galimybės priimti dar vieną vaiką. Šalių sūnus dėl esamų ginčų darželio nelankė daugiau kaip mėnesį, iki tol tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) darželį lankė itin trumpai, todėl vaiko teisės niekaip nebuvo pažeistos sūnui pradėjus lankyti (duomenys neskelbtini) darželį, ypač vertinant tai, kad jame jis puikiai jaučiasi ir adaptuojasi. Naujai vaiko tėvo keliamas ginčas, patvirtina atsakovui būdingą elgesį, jo suvokimą apie suaugusio asmens elgesio ribas, elgesio protingumą, ir gebėjimą vadovautis ne savo, tačiau vaiko interesais. Toks kylantis ginčas pakarotinai turi būti sureguliuotas teismine tvarka. Ieškovė papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) darželis. (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupės veiklą koordinuoja (duomenys neskelbtini). Pastarojo specialistai (logopedai, psichologai, muzikos mokytoja 0,5 etatu ir kt.) pastoviai lankosi (duomenys neskelbtini) darželyje. Abiejų darželių mokytojos dalyvauja tose pačiose mentorystės programose. Sūnus labai gerai jaučiasi (duomenys neskelbtini) darželyje, tik atsikėlęs dar namie, kalba, kad darželyje valgys, noriai į jį ruošiasi, važiuoja, vakarais namie rodo darželyje naujai išmoktus šokio judesius, pradėjo dainuoti dainą apie bitę. Pasiimant sūnų iš darželio, jis kviečia mamą ateiti kartu pažaisti, parodo dienos darbelius, turi savo mėgstamus žaislus, nenoriai palieka darželį, gražiai atsisveikina su kitais vaikais ir mokytojomis, kalbantys grupės vaikai gražiai bendrauja su vaiku. (duomenys neskelbtini) darželis yra labai jaukus, šeimyniškas, yra kelios tvarkingos patalpos žaidimams ir poilsiui. Kiekvieną dieną mokytojos dirba su vaikais tiek bendrai tiek individualiai. Ugdytiniai daug laiko praleidžia, bėgioja lauke.
Atsiliepimas
11. Atsakovas (duomenys neskelbtini) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė atmesti ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti, jog nepilnamečio vaiko lankoma ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini) ir uždrausti ieškovei vienašališkai, be atsakovo sutikimo, keisti sūnaus ugdymo įstaigą į kitą.
12. Atsakovas nurodė, jog tokia situacija susidarė išimtinai dėl ieškovės neatsakingumo ir kaltės. Šiuo atveju ieškovė prašo ne ko kita, o jos neteisėtų veiksmų įteisinimo. Atsakovas VVTAĮT skyriui yra pateikęs prašymą stabdyti sūnaus vežiojimą į (duomenys neskelbtini), kaip neatitinkantį jo teisių ir interesų, dėl akivaizdaus vaiko ugdymo sąlygų bloginimo. Ieškovė kaitaliodama sūnaus ugdymo įstaigas, jau pati nebesupranta, kokią tiksliai ugdymo įstaigą lanko jos sūnus ir (duomenys neskelbtini) darželį ((duomenys neskelbtini)) nepagrįstai vadina (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) yra atskiros ir skirtingos ugdymo įstaigos, esančios skirtingose vietovėse su skirtingu personalu, veikiančios skirtinguose pastatuose. Ieškovė net ir pateikus prašymą, greitu metu ketina ir vėl keisti sūnaus ugdymo įstaigą iš (duomenys neskelbtini) darželio į kitą, todėl visas ugdymo įstaigas ima vadinti vienu jungtiniu pavadinimu. Ieškovė visiškai nepaiso sūnaus poreikio stabilumui, todėl ugdymo įstaigų kaitaliojimas ieškovei neatrodo kaip vaiko teisių pažeidimas. Ieškovės elgesys keičiant sūnaus ugdymo įstaigą, visiškai neatitinka vaiko teisių ir interesų. Sūnus lankė gerą ir patikimą ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), kur praėjo adaptacijos periodą, į ugdymo įstaigą sūnų vežiojo pats atsakovas ir iš ugdymo įstaigos sūnų pasiimdavo. Be to ieškovė turi nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini), ir tik jos apsisprendime ir pasirinkime, ar ji ta gyvenamąja vieta naudosis vardan vaiko interesų, ar ne. Ieškovei apsisprendus tokia galimybe nesinaudoti, atsakovas yra lygiavertis tėvas ir gali tinkamai vykdyti visas pareigas savo sūnui, įskaitant, bet neapsiribojant, ugdymo įstaigos lankymo užtikrinimą (duomenys neskelbtini). Ieškovei kaitaliojant vaiko ugdymo įstaigas, sąlygos vaikui keičiamos iš geresnių į blogesnes. Šiuo metu sūnus vedamas į (duomenys neskelbtini), kuris skurdus savo inventoriumi ugdymui. (duomenys neskelbtini) veikia tik viena ugdymo grupė, į kurią vedami mišraus amžiaus vaikai; tokiu būdu ribojamas berniuko vystymasis ir raida, jis neturi galimybės mokytis žaidimo su kitais bendraamžiais. Atsakovas nuvykęs į (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad šiomis patalpoms tiek viduje, tiek išorėje reikalingas bent kosmetinis remontas. 2025 m. sausio 27 d. nuvežtas į (duomenys neskelbtini), sūnus verkė. Vaikas pradėjo verkti vos įsukus į (duomenys neskelbtini) kiemą. Pastebėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) teritorija yra arti pagrindinio kelio, kuris tik dalinai atitvertas tvora. Vaikai nevaržomai gali patekti ant judrios gatvės. Teritorijoje yra vos keli įrengimai vaikams žaisti. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) sūnus lankė lopšelio grupę, į kurią buvo vedami tik to paties amžiaus vaikai, patalpos yra tvarkingos, atnaujintos, gausios ugdymui skirtu inventoriumi. Darželio teritorija aptverta ir saugoma. Vaikus lavindavo ir su jais užsiimdavo įvairūs specialistai, lavinimas vyko pagal vaikų amžiaus tarpsnį, o ne bendrai su mišraus amžiaus vaikais prie įjungto didelės įstrižainės ekrano. Atsakovas yra perdavęs 2025 m. sausio 14 d. nutartį vykdyti antstoliui, nes ieškovė jos nevykdo. Tokie neteisėti ieškovės veiksmai patvirtina, kad ji ne tik neužtikrina ir nėra pajėgi užtikrinti stabilių gyvenimo sąlygų mažamečiui sūnui, ji yra nerūpestinga ir neatidi organizuodama sūnaus ugdymą bei parinkdama ugdymo įstaigas, taip pat yra linkusi pažeidinėti įstatymus.
13. VVTAĮT, pateikdama teismui išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo / patikslinimo, nurodė, jog 2025 m. vasario 3 d. buvo atliktas nepilnamečio vaiko situacijos vertinimas. Vertinant vaiko situaciją, vaiko įstatyminiams atstovams – ieškovei ir atsakovui buvo nustatytas rizikos veiksnys – „vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą“. VVTAĮT, įvertinusi turimą informaciją, nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį bei dėl pagalbos šeimai suteikimo 2025 m. vasario 4 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) tarnybą ir (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, nepilnamečio vaiko atžvilgiu naujų pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų neregistruota, vaiko įstatyminiams atstovams – ieškovei ir atsakovui nuo 2025 m. sausio 10 d. iki dabar taikomas atvejo vadybos procesas. VVTAĮT skyriuje 2025 m. sausio 29 d. gautas (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštas, kuriame nurodoma, kad vaikas nuo 2025 m. sausio 22 d. lanko (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vaikas nelankė. Berniukas nuo minėtos datos ugdymo įstaigą lanko kiekvieną dieną. Vaiko adaptacija ganėtinai lengva, jis rytais kiek jautresnis, tačiau greitai nurimsta. Dėl nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos nustatymo, uždraudimo šalims be viena kitos raštiško sutikimo keisti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą 2025-2026 m. VVTAĮT skyrius nurodė, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiu vaiku, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. 2025 m. sausio 14 d. nutartimi nustačius nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove bei nustačius konkrečios ugdymo įstaigos, t. y. (duomenys neskelbtini) lankymą (vaikas būti priregistruotas į šią įstaigą negali, nes joje nėra laisvų vietų) bei, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažo amžiaus, gyvena pagal nusistovėjusį dienos režimą (miego, valgymo, poilsio ir panašiai), ir siekiant užtikrinti vaiko gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą, vaikui ugdymo įstaigos nustatymas arčiausiai jo gyvenamosios vietos geriausiai atitiktų jo interesus susidariusioje situacijoje. Teismo nutartyje nėra tikslinga nustatyti konkrečios ugdymo įstaigos vaikui, o kur kas svarbiau nustatyti, kad vaikas lankytų arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią ir laisvų vietų turinčią ugdymo įstaigą. Tėvai klausimus, susijusius dėl ugdymo įtaigos sūnui parinkimo, turi siekti spręsti bendru sutarimu, bendradarbiauti, taip įgyvendinant pagrindines tėvų teisės ir pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Atsakydamas į teismo paklausimą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyrius nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas nuo (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
15. Atsakovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas nutraukti tarp jo ir ieškovės sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką priešieškinyje nurodytu būdu, priteisti iš ieškovės išlaikymą po 250 Eur periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojamų kasmet įstatymo nustatyta tvarka, pinigus pervedant iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 dienos į atsakovo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke; nustatyti, jog atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas bei kitas išmokas, tvarko uzufrukto teise, pripažinti, kad tam tikras konkretus priešieškinyje nurodytas turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, o tam tikras - iškovei, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
16. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino visiškai ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; nustatė nepilnamečio vaiko laikiną ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, uždraudžiant šalims be viena kitos raštiško sutikimo keisti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą į kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą 2025-2026 m; nustatė, kad nepilnamečio vaiko laikina gydymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras, uždraudžiant šalims be viena kitos raštiško sutikimo keisti nepilnamečio vaiko gydymo įstaigą. Atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies: atsakovo prašymo dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo, dėl laikinosios ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) nustatymo, dėl nepilnamečio vaiko gydymo įstaigos (duomenys neskelbtini) nustatymo, dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo iš ieškovės priteisimo ir nepilnamečio vaiko lėšų uzufrukto teise naudojimo netenkino; taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatyta atsakovo laikinoji bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: 1) kiekvieno mėnesio porinės savaitės penktadienį, atsakovas pasiima vaiką penktadienį tarp 17-18 val. ar pasibaigus ugdymo procesui, iš jo ugdymo įstaigos, sekančios savaitės pirmadienį pristato vaiką į jo ugdymo įstaigą tarp 7-8 val. ar prasidėjus ugdymo procesui; 2) kiekvienų porinių metų pirmą Šv. Kalėdų dieną atsakovas pasiima vaiką 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą pirmą Šv. Kalėdų dieną 20 val.; 3) kiekvienų neporinių antrą Šv. Kalėdų dieną atsakovas pasiima vaiką 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną 20 val.; 4) kiekvienų porinių metų sausio 1 d. (Naujieji metai) atsakovas pasiima vaiką 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val.; 5) kiekvienų neporinių metų gruodžio 31 d. (Naujieji metai) atsakovas pasiima vaiką 15 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą sausio 1 d. 11 val.; 6) kiekvienų porinių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) atsakovas pasiima vaiką 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val.; 7) kiekvienų neporinių metų kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės dieną) atsakovas pasiima vaiką 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val.; 8) kiekvienų neporinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną, atsakovas vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaiką į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; 9) kiekvienų porinių metų Šv. Velykų antrą dieną, atsakovas vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; 10) kiekvienų porinių metų gegužės 1 d. (Tarptautinę darbo dieną), atsakovas vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; 11) kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis), atsakovas vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; 12) kiekvienų neporinių metų birželio 24 d. (Joninių (Rasos) šventė), atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos dienos 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.; 13) kiekvienų porinių metų liepos 6 d. (Valstybės dieną) atsakovas vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 14) kiekvienų neporinių metų rugpjūčio 15 d. (Žolinės), atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos dienos 10 val. ir grąžina vaikus į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.; 15) kiekvienų porinių metų lapkričio 01 d. (visų Šventųjų dieną) atsakovas vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 16) kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (sūnaus gimimo diena) atsakovas pasiima vaiką 15 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; 17) jeigu Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, spalio 23 d., Tėvo diena, ar dienos aukščiau aptartuose punktuose, sutampa su atsakovo bendravimo su vaikais bendru grafiku, tai laikomasi nustatyto bendro grafiko.
17. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl nepilnamečio šalių vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo. Šalių vaikas nuo 2023 m. gruodžio mėn., šalims pradėjus gyventi atskirai, gyveno su ieškove (duomenys neskelbtini). Ieškovei pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini) taip pat čia pradėjo lankyti ir ugdymo įstaigą. Byloje nėra duomenų, VVTAĮT išvadoje taip pat nurodyta, kad nebuvo fiksuoti netinkami ieškovės elgesio nepilnamečio vaiko atžvilgiu veiksmai. Kaip nurodė ieškovė, ji nuo gimimo rūpinosi vaiku. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė nėra pajėgi užtikrinti stabilių ir saugių gyvenimo sąlygų šalių sūnui, nes jos gyvenimo būdas yra pernelyg dinamiškas, kintantis, nestabilus; ieškovė turi daug psichologinių problemų, galimų priklausomybių, galimą pogimdyvinę depresiją, tačiau byloje nebuvo pateiktų rašytinių įrodymų apie atsakovo minimus galimus ieškovės sveikatos sutrikimus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad abi šalys ėmėsi aktyvių veiksmų keisti mažamečio sūnaus deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, ugdymo ir gydymo įstaigas. Esant nurodytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir atsižvelgiant teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove patenkintas. Įvertintos aplinkybės, kad ieškovei pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), ten taip turint gyvenamąjį būstą, kuriame yra tinkamos sąlygos vaikui auginti ir prižiūrėti, VVTAĮT specialistams išvadoje nurodžius, kad toks prašymas labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, priešingai, nei laikinąją gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu ir dėl vaiko pakankamai mažo amžiaus ir atsakovo darbo pobūdžio, kuris patvirtino faktą, jog atsakovas neturi galimybės nuolat prižiūrėti, auginti vaiko dėl savo darbo specifikos.
18. Teismas nurodė, kad, kilus ginčui tarp šalių, jos abi atliko aktyvius veiksmus, teikdamos prašymus skirtingoms ugdymo įstaigoms įrašyti jų nepilnametį vaiką į ugdymo įstaigos auklėtinių sąrašus arba išbraukti iš jų. Nepilnametis vaikas nuo 2024 m. rugsėjo mėn. buvo pratinamas lankyti (duomenys neskelbtini) Kaip nurodo ieškovė šis vaiko darželio lankymo periodas buvo trumpas, kadangi sūnus dėl dažnų ligų darželį lankė tik kiek daugiau nei mėnesį. Tačiau pasikeitus faktinei situacijai ir ieškovei pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), buvo užregistruotas į (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, iš kurios atsakovo iniciatyva vėliau buvo išregistruotas. Teismas pažymėjo, kad yra svarbu, jog tokio mažo amžiaus vaikas lankytų ugdymo įstaigą, kuri nebūtų pernelyg toli nutolusi nuo jo gyvenamosios vietos. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad vežioti mažametį kasdien po porą valandų laiko trunkančią kelionę pirmyn ir atgal į ugdymo įstaigą nėra racionalu. Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupėje nebus tinkamai pasirūpinta mažamečio sveikata, teismas vertino kaip neesminę, nes asmenų sveikata turėtų rūpintis ir prižiūrėti gydymo ne ugdymo įstaigos. VVTAĮT išvadose nurodyta, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos nustatymas arčiau vaiko gyvenamosios vietos atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
19. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad laikina vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kuri šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat nustačius, kad nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupė, būtų neracionalu nustatyti, jog mažamečio vaiko gydymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini). VVTAĮT, teikdamas išvadas byloje, taip pat pažymėjo, kad gydymo įstaiga turėtų būti nustatyta arčiau nepilnamečio gyvenamosios vietos. Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) jau buvo prižiūrimas (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų, jam buvo teikiama konsultacija, skirti medikamentai. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės prašymas dalyje dėl gydymo įstaigos nustatymo patenkintas. Teismas įvertindamas aplinkybę, kad šalys viena be kitos sutikimo yra keitusios tiek ugdymo, tiek gydymo įstaigas taiko laikinąją priemonę ir nustatė, kad šalys viena be kitos raštiško sutikimo negali keisti teismo nustatytos laikinosios gydymo įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro.
20. Teismas, nustatęs laikiną vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš jo įstatyminiu atstovu, sprendė, kad yra būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko turtinius interesus, civilinės bylos nagrinėjimo metu, bei iš skyrium gyvenančio vaiko įstatyminio atstovo priteisti laikiną išlaikymą iki byla bus išnagrinėta iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl laikino materialinio išlaikymo iš ieškovės priteisimo ir nustatymo. Tuo tarpu ieškovė prašymo dėl laikinojo materialinio išlaikymo sūnui iš tėvo priteisimo neformulavo, tokiu būdu teismas sprendė, kad šioje bylos stadijoje tokio poreikio nėra.
21. Teismas, įvertinęs atsakovo siūlomą laikinąją bendravimo tvarką, sprendė, kad ji šioje faktinėje situacijoje netinkama, nes per plati, nes kaip ir VVTAĮT išvadoje yra nurodyta, neatitiktų mažamečio geriausių interesų dėl nuolatinės kaitos. Be to, atsakovas dėl savo darbo specifikos galimai ne visada turėtų realią galimybę visą savaitę nepertraukiamai rūpintis, prižiūrėti savo nepilnametį vaiką. Teismas vertino ir pakankamai mažą vaiko amžių (kiek daugiau nei du metai); vaikas paskutinius metus nuolat gyveno su motina, jo emocinis ryšys stiprus, ką patvirtino byloje esanti rašytinė medžiaga. Teismas vertino ir aplinkybę, kad atsakovas taip pat reiškia norą bendrauti su vaiku, byloje esantys įrodymai patvirtino faktą, kad bendravimas tarp tėvo ir vaiko vyko pakankamai dažnai ir sklandžiai, todėl įvertinęs visas nustatytas aplinkybes sprendė, kad yra vada nustatyti teismo iniciatyva parinktą atsakovo bendravimo su vaiku modelį.
22. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimo patenkino iš dalies: patikslino 2025 m. sausio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl ugdymo įstaigos nustatymo ir iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatė šalių nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šalims be viena kitos raštiško sutikimo keisti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą į kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą 2025-2026 m.; atsakovo prašymą dėl laikinos ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) nustatymo, uždraudžiant ieškovei vienašališkai, be atsakovo sutikimo, keisti sūnaus ugdymo įstaigą į kitą, atmetė.
23. Teismas nustatė, kad kol buvo nagrinėjamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurio vienas iš reikalavimų ir buvo ikimokyklinio ugdymo įstaigos nustatymas, (duomenys neskelbtini) nebeliko vietos. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo klausimu buvo priimta 2025 m. sausio 14 d. Teismas vertino, kad, susidarius tokiai situacijai, konfliktuojant tėvams, atsirado vada vėl spręsti klausimą dėl laikinosios ikimokyklinio ugdymo įstaigos nustatymo. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad ieškovė dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Teismas pažymėjo, kad svarbu, jog tokio mažo amžiaus vaikas lankytų ugdymo įstaigą, kuri būtų kuo arčiau jo gyvenamosios vietos. Tokios pozicijos laikosi ir VVTAĮT skyrius. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad šiuo metu sūnaus lankoma ugdymo įstaiga yra prastos būklės, nėra pakankamai specialistų, ugdymo priemonių, yra nesaugus, palyginus su (duomenys neskelbtini).
24. Teismas sprendė, kad šiuo metu mažamečio lankoma ugdymo įstaiga atitinka jai keliamus reikalavimus, įskaitant tiek specialistų, lavinimo priemonių ar saugumo prasme, priešingu atveju tokia ugdymo įstaiga neturėtų teisės teikti tokias paslaugas. Jokių panašių pastabų ieškovė šiuo klausimu neišsakė. Tokių duomenų nepateikė ir VVTAĮT skyrius išvadoje. Iš viešų duomenų teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimnazija turi keletą ikimokyklinio ugdymo skyrių, kurie teikia ugdymo paslaugas. 2025 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos šveitimo, kultūros ir sporto skyrius pateikė teismui duomenis, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) gimnazija reorganizuota į ilgąją gimnaziją su 7 skyriais ir joje yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 9 d. sprendimu Nr.TS-167 (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įsteigtas (duomenys neskelbtini) darželio skyrius. Teismui pateikti duomenys (2025 m. vasario 7 d.), kad šalių sūnus nuo 2025 m. sausio 22 d. lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos skyriaus (duomenys neskelbtini) darželį (duomenys neskelbtini) grupę).
25. Teismas pasisakė, kad ieškovei netikslią informaciją teikė tas pats asmuo, kuris teikė ir patikslintą informaciją teismui, o būtent pažymoje išduotoje ieškovei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos šveitimo, kultūros ir sporto skyrius (pasirašo (duomenys neskelbtini)). 2025 m. sausio 27 d. nurodoma, jog vaikas lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, pažymoje adresuotoje vaiko teisių tarnybai, gimnazijos direktorė nurodė, kad vaikas lanko (duomenys neskelbtini) darželį. Tokią informaciją patvirtino ir 2025 m. vasario 7 d. pažyma į teismo paklausimą, todėl teismas vertino, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ieškovė nežino kokią ugdymo įstaigą lanko vaikas, kadangi ieškovei netikslią informaciją pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos šveitimo, kultūros ir sporto skyrius 2025 m. sausio 27 d. ir tokią informaciją ji nurodė prašyme teismui.
26. Teismas vertino, kad atsakovo prašymas laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti, jog nepilnamečio vaiko lankoma ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini) nėra pagrįstas, tenkinus tokį atsakovo prašymą, vaikas turėtų kelias valandas per dieną praleisti automobilyje, kol būtų pasiekta ugdymo įstaiga. Tokiu būdu būtų pakeista jau nusistovėjusi stabili situacija mažamečio dienos / poilsio rėžime. Mažametis jau lanko ir adaptuojasi aplinkoje. Dėl atsakovo pateikto „video“ įrašo, kaip šalių sūnus verkšlena atvežtas į ugdymo įstaigą, teismas sprendė, kad tai nėra pakankamas įrodymas, jog ši ugdymo įstaiga yra netinkama jam ugdyti. Vėl pakeitus ugdymo įstaigą sūnui iš naujo reikėtų prisitaikyti naujoje aplinkoje, tokiu būdu būtų sutrikdytas stabilumas esamoje besiformuojančioje situacijoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
27. Atskiruoju skundu atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jo 2025 m. sausio 6 d. atsiliepimu išdėstytus reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat pareiškė alternatyvią atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, jei būtų netenkinama jo prašymuose išdėstyta tvarka, prašydamas nustatyti, jog laikinai, nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku nepertraukiamai kiekvieno mėnesio kas antros kalendorinės nelyginės savaitės ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį, bei lyginės kalendorinės savaitės pirmadienį ir antradienio rytą, pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos ar kitos sūnaus buvimo vietos (duomenys neskelbtini) ketvirtadienį iki 18 val. ir grąžinant į ugdymo įstaigą antradienį ryte, ugdymo įstaigos darbo metu, arba, jeigu ugdymo įstaiga nedirba arba dėl kokių kitų priežasčių sūnaus į ugdymo įstaigą pristatyti negalima (pvz. dėl sūnaus ligos), atvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą 19 val. vakare; atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu pristato jį į ugdymo įstaigą / reikiamus užsiėmimus / konsultacijas / vizitus ir / ar kitas sūnaus interesus atitinkančias veiklas; Bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bei dalyvavimo jį auklėjant tvarka gali būti keičiama bendrais vienkartiniais ir trumpalaikiais ir (arba) ilgalaikiais rašytiniais tėvų susitarimais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
27.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovės elgesys, auginant bei prižiūrint šalių sūnų dažnu atveju neatitiko bonus pater familias (liet. rūpestingo, atidaus asmens) principo bei pažeidė mažamečio vaiko teises bei interesus. Dėl ieškovės elgesio atsakovas išsakydavo pastabas bei priekaištus, ką ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nepagrįstai ėmė vadinti tariamu atsakovo psichologiniu smurtu. Teismas nepagrįstai pranašumą suteikė tik ieškovės pozicijai, dėstomai procesiniuose dokumentuose ir nevertino atsakovo pastangų bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. Teismas taip pat nevertino, jog ieškovei bei atsakovui vaiko priežiūroje ir auginime pagelbėdavo atsakovo mama, nes gimus sūnui, šalys daug laiko praleisdavo atsakovui priklausančiame būste (duomenys neskelbtini). Būtent atsakovo mama, kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai ir kurią ieškovė nepagrįstai bei melagingai vadina ligota senele, rūpinosi ieškove, kai ši leisdavo laiką (duomenys neskelbtini). Galimai ieškovės nepasitenkinimą atsakovo tėvais nulėmė ne jų amžius ar sveikatos būklė, kuri yra gera, bet tai, jog gyvendami su ieškove, jie ėmė pastebėti jos chaotišką gyvenimo būdą, polinkį į alkoholį bei pirmieji išsakė pastabas. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės procesiniuose dokumentuose pateikiamomis melagingomis aplinkybėmis, visiškai nevertindamas atsakovo pozicijos, kuri pagrįsta gausybe įrodymų. Tarp pateiktų įrodymų yra ir „video“ įrašai, patvirtinantys šalių sūnaus veiklas ir užimtumą bei artimą ryšį su atsakovu bei atsakovo tėvais. Atsakovas patvirtino, kad šalių sūnus išimtinai tik su ieškove niekuomet negyveno. Šalių sūnų nuo gimimo prižiūrėjo ir juo rūpinosi ir atsakovas bei visa atsakovo šeima.
Atsiliepimas
27.2. Ieškovė pagal savo gyvenimo būdą nėra pajėgi užtikrinti išimtinės ir vienasmenės mažamečio vaiko priežiūros, ką atsakovas buvo nurodęs ir savo atsiliepime. Pačios ieškovės elgesys šalių sūnaus atžvilgiu dažnu atveju buvo pažeidžiantis jo teises. Ieškovė linkusi prioritetu tenkinti savo poreikius ir interesus nepaisydama sūnaus poreikių bei interesų. Išvykos į (duomenys neskelbtini) metu, 2023 m. pabaigoje, ieškovė užmezgė romaną su 26 metų (duomenys neskelbtini) piliečiu, su juo mylėjosi šeimos atostogų būste. Šį savo romaną ieškovė detaliai aptarinėjo su draugėmis ir siekė jį tęsti grįžusi į (duomenys neskelbtini). Net svarstė galimybę išvykti laikinai gyventi į (duomenys neskelbtini). Sūnus nuo 2023 m. gruodžio mėn. pabaigos išimtinai su ieškove negyveno. Šalių sūnus 2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje ir 2024 m. sausio mėn. pagrinde leido laiką su atsakovu, nes ieškovė savo laiką skyrė romantinių santykių su (duomenys neskelbtini) piliečiu plėtojimui. Ji atsisakė lydėti sūnų 2023 m. gruodžio 28 d. į klinikas, nes neteikė tam reikšmės ir neskyrė laiko, todėl jį lydėjo atsakovas. Ieškovė būdama santuokoje ir vesdama šeiminį gyvenimą, filmavosi pornografinio turinio vaizdo įrašuose. Vaizdo įrašai buvo filmuojami (duomenys neskelbtini), siunčiami kitiems vyrams, negalvojant apie vaizdo įrašų sklaidą tretiesiems asmenims ir kaip tai paveiks šalių sūnų bei atsakovą, jų emocijas ir savijautą, jei įrašais bus pasidalinta internete. Ieškovė taip pat savavališkai iššvaistė sūnui kauptas santaupas.
27.3. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nustatyti šalių sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, nepagrįstai savo atsisakymą pagrindė atsakovo komandiruočių išvykomis. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo komandiruotės nėra dažnos, vyksta kas kelis mėnesius po kelias dienas. Be to, atsakovo darbdavys įsipareigojo komandiruotes organizuoti atsižvelgiant į jo buvimą su sūnumi. Atsakovui net ir išvykus į komandiruotę sūnaus poreikiai būtų patenkinti pasitelkiant artimųjų giminaičių pagalbą. Tuo tarpu ieškovė, turinti aistrą keliauti, procesiniuose dokumentuose bei vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams yra nurodžiusi, kad vaiko priežiūroje jai pagelbėtų draugės ir tolimi giminaičiai, nepaisant to, kad sūnus turi tėvą ir artimuosius iš jo pusės, kurie nori ir gali rūpintis vaiku. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų, kad ieškovės dėstoma pozicija patvirtina, jog ji nesidomi vaiko raida ir vystymusi ir neketina tuo rūpintis. Teismui tenkinus ieškovės prašymą ir nustačius sūnaus laikiną gyvenamą vietą su ieškove, tuo tarpu atsakovui bendravimą su sūnumi nustačius tik savaitgaliais, jam bus sudarytos kliūtys tinkamai pasirūpinti sūnaus sveikata. (duomenys neskelbtini) vertinimas, minimas ieškovės procesiniuose dokumentuose, jog sūnaus raida atitinka amžiaus tarpsnį, yra tik preliminarus, paremtas tuo, jog ugdymo įstaigai nėra pateikta (duomenys neskelbtini) išvada, patvirtinanti, kad sūnui yra reikalinga (duomenys neskelbtini) pagalba. Išvados gavimą iš (duomenys neskelbtini) inicijuoja vaiko tėvai, ne ugdymo įstaiga. Ugdymo įstaiga neatlieka vaiko (duomenys neskelbtini) tyrimo ir vertinimo, nenustatinėja specialiųjų (duomenys neskelbtini) ar to, jog tokio poreikio nėra. Tą atlieka išimtinai (duomenys neskelbtini) tarnyba ir (duomenys neskelbtini). Be to, teismo išvada dėl ugdymo įstaigos, kaip neteikiančios sveikatos priežiūros paslaugos, yra prieštaringa, padaryta neįsigilinant, jog būtent ugdymo įstaigose dirbantys (duomenys neskelbtini) prižiūri ir rūpinasi (duomenys neskelbtini) sutrikimais ar vaikų, kurie patiria (duomenys neskelbtini). Ieškovė tokiems sūnaus poreikiams neteikia reikšmės, todėl parinko sūnui ugdymo įstaigą, kur tokių specialistų nėra.
27.4. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą maksimaliam bendravimui su sūnumi, vietoje to nustatydamas atsakovo bendravimą su sūnumi tik savaitgaliais bei po kelias valandas švenčių dienomis, įpareigodamas atsakovą vežioti šalių sūnų kelių valandų pabendravimui pirmyn ir atgal po 80-90 km (bendroje sumoje per dieną 160-180 km dėl 3-5 val. pabendravimo atskaičius kelionėje praleistą laiką). Teismas visiškai nevertino, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo, atsakovo praleidžiamas laikas su sūnumi buvo maksimalus. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į pačios ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomą poziciją, kad ji siekia, jog atsakovo praleidžiamas laikas ir bendravimas su tėvu būtų maksimalus. Šių aplinkybių patikslinimui atsakovas teikė teismui prašymą dėl žodinio teismo posėdžio organizavimo, tačiau teismas atsakovo prašymą atmetė ir vietoje bylai reikšmingų aplinkybių bei ieškovės pozicijos išklausymo, nutarė sumažinti atsakovo su sūnumi bendravimą iki minimalaus, bendravimą nustatant tik savaitgaliais, nors iki šiol bendravimas vyko kur kas didesne apimtimi. Atsakovas turėjo galimybę reguliariai pristatyti sūnų į ugdymo įstaigą bei iš jos pasiimti. Šią aplinkybę patvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus kartu su 2025 m. sausio 6 d. teikta 2024 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad atsakovas iš darželio pasiimdavo ir į jį atveždavo tiek atsakovas, tiek ieškovė. Atsakovas nuo 2024 m. rudens nevykdavo į (duomenys neskelbtini) sūnaus pasiimti bei į ten jo neveždavo. Iki 2024 m. rudens šalys pagrinde sūnų viena kitai perduodavo (duomenys neskelbtini).
27.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino apelianto išdėstytų aplinkybių, jog ieškovės trumpalaikių bei ilgalaikių išvykų metu sūnumi rūpindavosi atsakovas. Atitinkamai, atsakovo tėvystės įgūdžiai yra geri, jis geba pasirūpinti sūnaus kasdieniais, baziniais, bei sveikatos poreikiais. Sūnus turi stiprų ryšį su tėvu ir yra pripratęs leisti laiką tik tėvo priežiūroje, nedalyvaujant ieškovei. Dėl to šalių sūnus tiek pačios ieškovės, tiek ir ugdymo įstaigos charakterizuojamas kaip savarankiškas vaikas. 2024 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėn. šalys stengėsi įveikti ištikusią santykių krizę, todėl leido laiką tiek bendrai, tiek ir atskirai. Atsakovas nemažai laiko praleido su sūnumi, tačiau teismas to visiškai nevertino ir į tai neatsižvelgė. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai apribojo ir sumažino atsakovo buvimą su sūnumi iki 4-5 dienų per mėnesį bendroje sumoje, visiškai neatsižvelgdamas, kad atsakovas su sūnumi turi stiprų emocinį ryšį ir staigus bendravimo apribojimas bei sumažinimas ne tik pakenks atsakovo ryšiui su vaiku, bet gali išprovokuoti ir vaiko (duomenys neskelbtini). Atsakovui staiga pradingus iš sūnaus gyvenimo, nors iki tol tarpusavio bendravimas buvo dažnas ir intensyvus, gali pasijusti tėvo atstumtas.
27.6. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą po jo pabendravimo su sūnumi, pirmadienio rytais nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą iš (duomenys neskelbtini) 80-90 km atstumu ir pristatyti berniuką ten tarp 7 val. – 8 val. ryte. Toleruojant vaiko vežiojimą į ugdymo įstaigą 80-90 km atstumu ir laikant tai tinkamu vaiko interesų užtikrinimu, teismas visiškai be pagrindo atmetė jo išdėstytą reikalavimą dėl sūnaus ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini), iki kurios abiem bylos šalims vykti būtų po 30-40 km. Atsakovo vertinimu, jei vaiko interesus atitinka vykimas į ugdymo įstaigą 80-90 km, tai juo labiau vaiko interesus atitiks jo nuvežimas 30 km atstumu į ugdymo įstaigą abiem šalims nesunkiai pasiekiamoje vietoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas tiek teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir paaiškinimuose vaiko teisių apsaugos skyriui, įsipareigojo užtikrinti vaiko patekimą į (duomenys neskelbtini) esančią ugdymo įstaigą bei iš jos pasiimti. Tačiau teismas to nevertino ir į tai neatsižvelgė. Be to, atsakovas reikalavimo bendravimui su sūnumi švenčių dienomis neišreiškė, nes iki šiol su ieškove susitardavo dėl sūnaus buvimo kalendorinių švenčių metu pas kiekvieną iš šalių, tačiau teismas tokį laikiną bendravimą su atsakovu vis tiek nustatė. Nustatydamas bendravimą švenčių dienomis, teismas visiškai neatsižvelgė į iki ieškinio pateikimo tarp šalių susiklosčiusią buvimo su sūnumi praktiką, pagal kurią kiekvieno iš tėvų praleidžiamas laikas su sūnumi, buvo tolygus. Iki skundžiamos nutarties, sūnus pas kiekvieną iš tėvų kalendorinių švenčių metu praleisdavo po 3-4 nepertraukiamas kalendorines dienas. Teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir nutartimi nutarė, jog atsakovas su sūnumi kalendorinių švenčių periodais, sūnaus gimtadienio dieną ir kt., nepaisant darbo dienų / savaitgalio režimo, bendrauja su sūnumi po kelias valandas, šį pasiimdamas iš ieškovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), jį parsiveždamas 80-90 km atstumu į (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną grąžindamas į ieškovės gyvenamąją vietą. Atsakovas su tuo nesutinka, kadangi toks minimalus bendravimas visiškai neatitinka sūnaus interesų ir laiko, kad tokiu atveju sūnaus dienotvarkės geriau apskritai netrikdyti, nes sūnaus 2-4 valandų pasivažinėjimas automobiliu su tėčiu, neužtikrins tėvo ir sūnaus kokybiško buvimo šventiniu periodu ir kokybiško laiko praleidimo tėvui su sūnumi ir sūnui su tėvu. Atsakovas laiko, kad bendravimas kalendorinių švenčių dienomis su sūnumi turi vykti kaip ir anksčiau po 3-4 kalendorines dienas nepertraukiamai.
Žemesnės instancijos teismas
27.7. Atsakovas vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartimi šeimos teisės byloje Nr. e2A-20-775/2023, kurioje, be kita ko, teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), Nr. 32250/08). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaiko interesams, teismas turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).
27.8. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog lygiavertė sūnaus auklėjimo ir bendravimo su sūnumi tvarka, užtikrintų ieškovės lygias galimybes, lyginant su atsakovu, dalyvauti visuomeninėje bei darbinėje veikloje, o tai atitiktų Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą – ES direktyvos 2017/0085 Dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES nuostatas bei pilnai išpildytų tėvų, kaip vyro ir moters, teisių ir pareigų lygybės savo vaikų atžvilgiu principą (šalių kaip tėvų lygiateisiško ir asmenų lygybės bei lygių galimybių principus (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 2 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, CK 3.156 straipsnis)). Tuo pačiu lygiavertis ir tolygus abiejų šalių pareigų vykdymas savo sūnui, pilnai įgyvendintų Europos Sąjungos skatinamą integruoti socialinės apsaugos modelį, paremtą lygių galimybių principu. Europos Sąjungos socialinė politika paremta lygiu moterų ir vyrų teisių įgyvendinimu paremtu nediskriminavimo principu: kiekvienam visuomenės nariui turi būti sudarytos vienodos sąlygos mokytis, siekti karjeros, tobulėti ir vienodomis teisėmis dalyvauti kultūros, meno, švietimo ir kitoje veikloje. Toks socialinės politikos įgyvendinimas gali būti užtikrintas tik išlaikant bylos šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Netolygus teisių ir pareigų paskirstymas tarp šalių reikštų vieno iš tėvų pranašesnę poziciją kito atžvilgiu, t. y. geresnes galimybes siekti karjeros, tobulėti, užsidirbti, dalyvauti kultūros, meno, švietimo ir kitoje veikloje. Tuo tarpu blogesnėje padėtyje esantis tėvas, kompensuodamas mažesne pareigų apimtimi prie vaiko auginimo prisidedančio tėvo dalį, savo didžiąją laiko dalį turėtų skirti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, jo interesų užtikrinimui, materialiniam aprūpinimui, fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymui, auklėjimui, priežiūrai.
27.9. Nagrinėjamoje byloje turi būti nustatytas toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia tėvu / motina modelis, pagal kurį vaikas praleistų su skyrium gyvenančiu tėvu / motina tiek pat laiko, kiek ir su tėvu / motina, su kuriuo nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu bendravimu su nepilnamečiu vaiku tvarkos modeliu turėtų būti, „50:50 procentų laiko“ modelis, pagal kurį vaikai su skyrium gyvenančia mama bendrautų kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Atsakovo siūloma „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka, vaikui būnant su kiekvienu iš tėvų po 7 dienas nuo pirmadienio iki pirmadienio, laikytina ne kraštutine ir atitinkančia nepilnamečio vaiko interesus, t. y. vaiko rotacija vyktų ne kas dieną ir ne kas dvi ir nereikalautų kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą. Dėl šios priežasties ji nesukeltų šalių sūnui tiek streso ir nereikalautų tiek tėvų resursų. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, aptariamo modelio bendravimo tvarka gali būti nustatoma ir nesant tėvų sutarimo bei kito iš tėvų sutikimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarkos.7 Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelis „50:50 procentų laiko“ yra iš esmės suderinamas su vaiko interesais ir (ar) galimas pagal Lietuvos teisę. Būtent maksimalaus bendravimo su vaiku modelis buvo susiklostęs tarp šalių iki ieškovė užvedė civilinę bylą.
27.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pastangų, kad būtent jis, siekdamas išlaikyti sūnui stabilias rutinos ir gyvenimo sąlygas, kurios buvo susiklostę ir nusistovėję iki ieškovė ėmė ruoštis civilinei bylai, atsižvelgdamas į sūnaus interesus, bei į tai, kad sūnus jau buvo pradėjęs lankyti (duomenys neskelbtini) ir jo adaptacija ten jau įvykusi, siekė išsaugoti šios ugdymo įstaigos lankymą. Teismas nevertino ir neatsižvelgė, kad šis darželis, kurį parinko pati ieškovė, abiem šalims yra kompromisinis sprendimas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiam darželiui teikiamas prioritetas ir todėl, kad sūnus jame jau praėjo adaptacijos etapą. Atitinkamai, sūnaus gydymo įstaigos vieta taip pat turėtų būti keliamas tas pats reikalavimas, kad abi šalys jį galėtų pasiekti nevaržomai. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, jog iki 2024 m. lapkričio 11 d. sūnaus gydymo įstaiga buvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Atsakovo parinkta (duomenys neskelbtini) yra išsidėsčiusi visame mieste. (duomenys neskelbtini) skyrių atsakovas pasirinko, todėl, kad jis yra (duomenys neskelbtini) skyrius, jame yra pagrindinė laboratorija ir jame dirba daugiausiai specialistų. Taip pat šis padalinys yra arčiausiai sūnaus ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) Tai patogu tuo atveju, jei sūnui pasijutus blogai ugdymo įstaigoje, jį būtų galima nesunkiai nuvežti į gydymo įstaigą. Arba registravus sūnų profilaktiniam vizitui, jį į gydymo įstaigą būtų galima nuvežti prieš vežant į darželį arba pasiėmus po darželio.
27.11. Ieškovės poreikis sūnų leisti į ugdymo įstaigą arčiau savo darbovietės, kuri ieškovei nauja ir neaišku kiek ilgai ji joje dirbs, negali būti viršesnis už įstatymo nuostatas ir šalių sūnaus teisę gyventi su tėvu bei maksimaliai su juo bendrauti, jausti jo rūpestį ir meilę. Ieškovės nurodoma sūnaus rutina, dienos poilsio režimas negali konkuruoti su jo teise matytis bei būti su tėvu maksimaliai. Būtent ieškovė, kuri, kaip ir atsakovas, yra atsakinga už sūnaus dienos rutiną, poilsio režimą, turi pareigą ieškoti išeičių, kaip sūnaus gyvenseną kuo labiau suderinti su maksimaliu bendravimu su tėvu, o ne elgtis priešingai ir daryti dirbtinas kliūtis, atskirtis ir įgyvendinti ribojimus, kurie atsakovui neleistų maksimaliai bendrauti su sūnumi. Nei viena vienpusiškai nustatyta vaiko dienotvarkė, nekompensuos ryšio su tėvu ir neatstos vaikui emocinės pilnatvės, jei vietoje bendravimo su jam svarbiu artimu šeimos nariu, jis gaus preciziškai sudėliotą dienotvarkę, į kurią jo tėvas neįtraukiamas.
27.12. Objektyvių argumentų, dėl kurių atsakovas negalėtų bendrauti su vaiku lygiai tiek pat laiko, kaip ir ieškovė, nenurodė nei pirmosios instancijos teismas, nei VVTAĮT specialistai. Teismo išvada, jog toks bendravimas tariamai neatitinka vaiko intereso, nes prioritetu laikytinas ieškovės intereso tenkinimas nuvežti sūnų į ugdymo įstaigą, esančią arčiau jos darbo, iš esmės suformuota remiantis išimtinai subjektyvia ieškovės nuomone. Teismas nenurodė motyvų, kokiu būdu siūloma tvarka pažeistų vaiko interesus. Visavertį ieškovės gyvenimą, kuris tuo pačiu nepažeistų ir atitiktų mažamečio sūnaus interesus gali užtikrinti tik tolygus ir lygiavertis šalių įsitraukimas į sūnaus priežiūrą bei auklėjimą, tolygus teisių ir pareigų pasiskirstymas suteikiant teisę abiem šalims lygiaverčiai rūpintis sūnumi bei lygiaverčiai įsitraukti į kitas veiklas, nesusijusias su sūnaus priežiūra ir auginimu. Nagrinėjamu klausimu tik tolygios ir lygiavertės nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymas su skyriumi gyvenančiu tėvu / motina, gali atitikti geriausius vaiko interesus.
Atsiliepimas
28. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
28.1. Šalims 2023 metų gruodžio mėn. ėmus gyventi skyriumi, ieškovė su sūnumi išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Per vienerius metus iki ginčo dėl ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigų parinkimo šalių vaikui, dėl ieškovės ir sūnaus gyvenamosios vietos jokių ginčų dėl vaiko gyvenamosios vietos nekilo. Atsakovo teiginiai, jog šalys su sūnumi bendravo po lygiai, yra visiškai nepagrįsti / melagingi. Atsakovo teismui pateiktas kalendorius su apvestomis dienomis nėra joks įrodymas dėl tokios bendravimo tvarkos, nes jame atsakovas dienas pažymėjo taip, kaip pats sugalvojo. Lygiai taip pat atsakovas savo kalendorių žymėjo ir 2023 m., kai šalys gyveno kartu, todėl nėra suprantama, kaip atsakovas suvokia savo bendravimo su sūnumi dienas šalims gyvenus kartu.
28.2. Ginčo šalims gyvenant skyriumi, atsakovas bendraudavo su sūnumi atvykdamas į (duomenys neskelbtini), parsiveždamas sūnų į (duomenys neskelbtini) ir grąžindamas sūnų atgal į (duomenys neskelbtini). Prie atsiliepimo į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė pridėjo lentelę, kurioje yra pažymėtas atsakovo buvimo su vaiku laikas. Vidutinis atsakovo buvimo su vaiku laikas šalims ėmus gyventi skyriumi buvo apie 30 procentų. Iki vaikas ėmė lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ieškovė niekada neribojo atsakovo teisės bendrauti su vaiku, o bendravimo grafikas būdavo laisvas (įprastai atsakovas pasiimdavo sūnų kas antrą savaitgalį, kai kada dažniau, kai kada rečiau. Buvo keletas atvejų, kai atsakovas vaiką prižiūrėjo ilgiau, 4-5 dienas, buvo atvejų, kai nepasiėmė keletą savaičių iš eilės). Ieškovė sudaro ir sudarys visas sąlygas atsakovui bendrauti su vaiku teismo nustatyta tvarka, taip pat neprieštaraus, jei atsakovas atvyks į (duomenys neskelbtini) pabūti su vaiku darbo dienomis. Jei atsakovo elgesys ateityje taps labiau adekvatus ir civilizuotas, ieškovė sutiks dar lanksčiau spręsti visus su vaiku susijusius klausimus, nes dabar tam nėra galimybių tiesiog dėl atsakovo elgesio ir tono. Net ir pastaruoju metu ieškovei stengiantis normaliai pasikalbėti su atsakovu, toks pokalbis nevyksta dėl kaltinančio ir neadekvataus atsakovo požiūrio, kuriame nėra nei kiek konstruktyvumo. Dėl to, šio ginčo atveju teismas visiškai pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su mama. Byloje nėra duomenų, VVTAĮT išvadoje taip pat nurodyta, kad nebuvo fiksuoti netinkami ieškovės elgesio nepilnamečio vaiko atžvilgiu veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
28.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo teiginius apie tai, jog ieškovė nėra pajėgi užtikrinti stabilių ir saugių gyvenimo sąlygų šalių sūnui, nes jos gyvenimo būdas yra pernelyg dinamiškas, kintantis, nestabilus; ieškovė turi daug psichologinių problemų, galimų priklausomybių, galimą pogimdyvinę depresiją, kadangi į bylą nėra pateiktų rašytinių įrodymų apie atsakovo minimus galimus ieškovės sveikatos sutrikimus. Tokio pobūdžio atsakovo teiginiai vertintini ne tik kaip neturintys jokio pagrindo, bet daugiau kaip atsakovo asmenybės ypatumai bet kokia kaina, net ir peržengiančia normalaus elgesio ribas, siekti jo norimų tikslų.
28.4. VVTAĮT pateiktoje išvadoje nurodyta, kad atsakovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka negalėtų būti tinkamai įgyvendinama, nes neatitinka geriausių vaiko interesų susidariusioje situacijoje, kadangi vaiko tėvai gyvena skirtingų rajonų miesteliuose, pakankamai vienas nuo kito nutolusiuose, taip pat, jog vaikas yra mažo amžiaus (vaikui yra 2 metai). Nustačius vaiko ir tėvų bendravimo su vaiku tvarką 50:50 modeliu iš esmės itin mažo amžiaus vaikas kas savaitę turėtų persikelti iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl tokio atsakovo prašymo atmetimo pilnai atitinka teisminę praktiką. Negali būti ginčo dėl to, jog teisminės praktikos požiūriu, tokia bendravimo tvarka tokio amžiaus vaikui yra absoliučiai netinkama ir negali būti tenkinama. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bendravimo modelis „50:50“ gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais ir tik egzistuojant trims kumuliatyvioms sąlygoms, kurios buvo suformuotos panašias faktines aplinkybes turinčioje 2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K‑3‑99‑969/2016, t. y. pirma, kai dėl tokio bendravimo modelio sutaria abu tėvai, antra, kai teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, kai su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Aptartą poziciją pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021.
28.5. Įgyvendinant kasacinio teismo formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismai nustato tokį tėvų bendravimo su vaikais modelį: Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2854-936/2022 teismas laikė maksimalia skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su dukromis (3 ir 5 metų), numatant tėvo bendravimą porinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio; neporinėmis metų savaitėmis vieną kartą per savaitę su nakvyne, atitinkamomis šventinėmis ir vaikų atostogų dienomis; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-7-589/2023, vertinant vaiko interesus, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytas vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas. Šioje nutartyje kaip maksimali tėvo bendravimo tvarka buvo numatytas bendravimas su 7 metų dukra savaitgaliais; darbo dienomis ir šventinėmis; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1490-894/2022, paliktas nepakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu – lyginių savaičių penktadieniais – sekmadieniais, nelyginių savaičių ketvirtadienį-penktadienį vaiką pristatant į ugdymo įstaigą, šventinėmis dienomis bei atostogomis. Remiantis išdėstytu, akivaizdu, jog atsakovo norimas bendravimo su vaiku rėžimas laikantis 50:50 principo negali būti taikomas, ieškovė tam kategoriškai prieštarauja, be to, tai akivaizdžiai pažeistų mažamečio vaiko interesus.
28.6. Atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį ir toje dalyje, kurioje nustatytas tėvo bendravimas su sūnumi švenčių dienomis. Jei atsakovas bendravimo švenčių dienomis nepageidauja, ieškovė sutinka, jog ši dalis iš teismo nutarties būtų pašalinta, ieškovės nuomone, kas antras savaitgalis natūraliai apims eilę šventinių dienų, kuriomis atsakovas galės su vaiku leisti laiką. Tačiau visgi, bendravimas švenčių dienomis, ieškovės nuomone, labiau atitinka atsakovo interesus, nei jų nenustatymas. Atsakovo nurodomas teiginys, jog jam vienam tenka našta vežioti sūnų pasiimant iš darželio į (duomenys neskelbtini) ir pirmadienį jį grąžinant (tik du kartus per mėnesį, bet ne 20 kartų per mėnesį kaip, kad atsakovas norėtų, jog tai darytų ieškovė), yra nulemtas itin blogų šalių santykių, kai šalims geriau neturėti tarpusavio kontaktų (atsakovas tokius susitikimus su ieškove ir vaiku jaučia poreikį filmuoti ir iškelti įvairaus pobūdžio scenas), todėl geriausia, kad atsakovas sūnų paimtų iš darželio ir grąžintų į darželį šalims nesusitinkant. Tačiau tokia tvarka galioja tik laikinai, kadangi kaip matyti iš ieškinio, ieškovė sutinka pati atvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) tuomet, kai bus nustatyta pastovi bendravimo su vaiku tvarka ir kai atsakovo vidinė būsena / požiūris, galbūt padedant specialistams, normalizuosis.
28.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė sūnaus ikimokyklinio ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigą. Atsakovo argumentus, kad (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupėje nebus tinkamai pasirūpinta mažamečio sveikata, teismo įvertino, kaip neesminius, nes asmenų sveikata turėtų rūpintis ir prižiūrėti gydymo ne ugdymo įstaigos. VVTAĮT išvadose nurodyta, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos nustatymas arčiau vaiko gyvenamosios vietos atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Priėmus ginčijamą nutartį ir ją vykdydama, ieškovė pateikė prašymą „Dėl vaiko priėmimo į ugdymo įstaigą“, kuriame buvo prašoma leisti jos sūnui lankyti teismo nutartimi nustatytą ikimokyklinio ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę. Tačiau, kaip matyti iš pridedamos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus 2025 m. sausio 24 d. pažymos, tuo metu vietų (duomenys neskelbtini) mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupėje nebebuvo (t. y. kol vyko ginčai teisme, vietos nebeliko), todėl vaikas buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, kurią jis pradėjo lankyti nuo 2025 m. sausio 22 d. (2025 m. sausio 21 d. buvo sudaryta ikimokyklinio ugdymo sutartis). VVTAĮT skyrius, teikdamas išvadas byloje, taip pat pažymėjo, kad gydymo įstaiga turėtų būti nustatyta arčiau nepilnamečio gyvenamosios vietos.
Šalies argumentai
29. Atskiruoju skundu atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį bei Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jo 2025 m. sausio 6 d. atsiliepimu, 2025 m. sausio 21 d. atskiruoju skundu, 2025 m. vasario 5 d. rašytiniais paaiškinimais ir 2025 m. vasario 18 d. atskiruoju skundu išdėstytus reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei jų pakeitimo, taip pat pareiškė alternatyvią atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, jei būtų netenkinama jo prašymuose išdėstyta tvarka, prašydamas nustatyti, jog laikinai, nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku nepertraukiamai kiekvieno mėnesio kas antros kalendorinės nelyginės savaitės ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį, bei lyginės kalendorinės savaitės pirmadienį ir antradienio rytą, pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos ar kitos sūnaus buvimo vietos (duomenys neskelbtini) ketvirtadienį iki 18 val. ir grąžinant į ugdymo įstaigą antradienį ryte, ugdymo įstaigos darbo metu, arba, jeigu ugdymo įstaiga nedirba arba dėl kokių kitų priežasčių sūnaus į ugdymo įstaigą pristatyti negalima (pvz. dėl sūnaus ligos), atvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą 19 val. vakare; atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu pristato jį į ugdymo įstaigą / reikiamus užsiėmimus / konsultacijas / vizitus ir / ar kitas sūnaus interesus atitinkančias veiklas; Bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bei dalyvavimo jį auklėjant tvarka gali būti keičiama bendrais vienkartiniais ir trumpalaikiais ir (arba) ilgalaikiais rašytiniais tėvų susitarimais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Tikslindamas nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės piktnaudžiaujančio elgesio ir 2025 m. sausio 14 d. nutarties nevykdymo / pažeidimo, kurį ji vėliau įteisino pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas, pasinaudodamas įstatymo nereglamentuojamu teismo nutarčių tikslinimu, įteisino ieškovės neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu buvo šališkas, suteikė ieškovei neteisėtą bei nepagrįstą pranašumą prieš atsakovą, pažeidė procesinės teisės nuostatas.
29.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai pasisakė dėl bylos esmės, neišklausęs šalių paaiškinimų ir netirdamas pateiktų įrodymų. Teismo pasisakymas, jog atsakovo prašymai grąžinti šalių sūnų į (duomenys neskelbtini) negali būti tenkinami, nes būtų pakeista jau nusistovėjusi stabili situacija mažamečio dienos / poilsio rėžime, mažametis jau lanko ir adaptuojasi aplinkoje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nusakantis bylos baigtį ateityje, dalyje dėl šalių sūnaus ugdymo įstaigos, todėl teismas laikytinas šališku.
29.3. Pirmosios instancijos teismo, vertinimas, neva šalių sūnaus dienos / poilsio rėžimas, susiklostęs per kalendorinę savaitę šį 2025 m. sausio 22 d. užregistravus naujoje ugdymo įstaigoje, yra labiau saugotinas, nei tas, kuris buvo susiklostęs šalių sūnui lankant (duomenys neskelbtini) su pertraukomis laikotarpiu 2024 m. rugsėjo 1 d. – 2025 m. sausio 16 d., neatitinka vaiko interesų, juos pažeidžia. Tuo pačiu pažeidžiamos atsakovo teisės, jam negalint tinkamai dalyvauti sūnaus priežiūroje ir auklėjime, koks buvo susiklostęs iki 2025 m. sausio 14 d. nutarties priėmimo. Nustačius laikinąsias apsaugos priemones, vaiko bendravimas su tėvu ir jo artimaisiais buvo nepagrįstai ir neteisėtai susiaurintas, apribotas, keturių dienų pabendravimu per savaitgalį ir kelių valandų pasibuvimu per šventines dienas, nors iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo vaiko bendravimas su jo artimaisiais buvo kur kas platesnis. Nustačius laikinąsias apsaugos priemones sūnaus ugdymo įstaigos sąlygos buvo pakeistos iš geresnių į blogesnes. Teismas visiškai nevertino atsakovo išdėstytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, šalių sūnui gyvenimo sąlygos, bendravimo su tėvu ir jo artimaisiais apimtis ir sąlygos, ugdymo įstaigos sąlygos ne tik keičiamos, bet tuo pačiu ir nepagrįstai bloginamos.
29.4. Pirmosios instancijos teismas, keisdamas mažamečio vaiko ugdymo įstaigą, nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino iki tol susiklosčiusios sūnaus dienos / poilsio rutinos, kuri buvo nusistovėjusi lankant (duomenys neskelbtini) ir kuri jam tiko. Byloje nėra duomenų ir ieškovė nei su vienu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų nepateikė, kurie būtų patvirtinę, kad besiklostanti sūnaus rutina bei bendravimo su atsakovu apimtis, kenkė šalių sūnui. (duomenys neskelbtini) į bylą pateikti duomenys taip pat nepatvirtino, kad šalių sūnaus šios ugdymo įstaigos lankymas kenkė ar neatitiko vaiko interesų. Tuo tarpu šalių sūnus šiuo metu ieškovės retai vedamas į naują ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Vaiko ugdymo įstaigos lankymas yra nereguliarus, nuosekli adaptacija nevyksta, vaikas priešinasi vedamas į ugdymo įstaigą. Sūnaus grąžinimas į (duomenys neskelbtini), kurį vaikas lankė ir buvo pripratęs, neįtakos neigiamai jo dienos / poilsio rėžimo, nes jis pagal teismo nutartis nėra nusistovėjęs. Toks dienos / poilsio rėžimas neturi pranašumo prieš tą, kuri buvo susiklostęs per du mažamečio vaiko gyvenimo metus iki teismo nutarčių priėmimo.
29.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo kartu su 2025 m. vasario 5 d. rašytinais paaiškinimais pateiktų įrodymų, jog ieškovė yra teigusi atsakovui, kad šalių sūnus jau yra lankęs (duomenys neskelbtini) darželį 2024 m. lapkričio mėn. ir vaikui adaptacija tariamai puikiai pavyko. Nevertindamas atsakovo pateiktų įrodymų, teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi pasisakė, kad (duomenys neskelbtini) darželio šalių sūnus nėra lankęs. Teismui konstatavus, kad šalių sūnus (duomenys neskelbtini) darželio nėra lankęs, nebuvo vertinas ieškovės elgesys, klaidinant ir meluojant atsakovui, jog neva šalių sūnus buvo vedamas į minimą darželį. Toks ieškovės elgesys charakterizuoja ieškovę kaip nesąžiningą, pasitelkiančią melą ir manipuliacijas savo nusimatytoms užgaidoms pasiekti.
29.6. Ieškovės elgesys, keičiant vaiko ugdymo įstaigą ir teismui nutartimis tai įtvirtinant, visiškai neatitinka vaiko teisių ir interesų. Ieškovė nėra pajėgi užtikrinti vaikui stabilių ir saugių sąlygų, nes nuolat ką nors keičia, atsižvelgdama į savo įgeidžius, norus ir individualius pačios poreikius. Šalių sūnus lankė gerą ir patikimą ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), kur praėjo adaptacijos periodą. Į ugdymo įstaigą ir iš jos sūnų vežiojo ir atsakovas. Vaiko lankytos ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) keisti nereikėjo, tiesiog reikėjo užtikrinti jos lankymo tęstinumą. Tačiau teismas to visiškai nevertino, ko pasėkoje priėmė neteisėtas ir nepagrįstas nutartis. Teismas nevertino, jog šalių sūnui lankant ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), ieškovė turi tinkamas ir pakankamas sąlygas prisitaikyti. Ieškovė turi nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini). Ir tik jos apsisprendime ir pasirinkime, ar ji ta gyvenamąja vieta naudosis vardan vaiko interesų, ar ne. Ieškovei apsisprendus, tokia galimybe nesinaudoti, atsakovas yra lygiavertis tėvas ir gali tinkamai vykdyti visas pareigas savo sūnui, įskaitant, bet neapsiribojant, ugdymo įstaigos lankymo užtikrinimą (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino ir to, jog ieškovei, neprisitaikant prie sūnaus poreikių ir interesų, šalių sūnus priverčiamas prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių ieškovės poreikių ir interesų. Visa tai vyksta nepriklausomai nuo sukeliamų pasekmių vaikui. Atsakovas visuomet teigė, kad gali užtikrinti stabilų tos pačios ugdymo įstaigos lankymą sūnui, kad jo suteikiamos gyvenimo sąlygos sūnui yra geresnės ir pranašesnės, kad jis turi stiprų ryšį su sūnumi, kad tik būdamas su tėvu, sūnus įgyvendina savo teisę palaikyti ryšį su jo artimaisiais ir šeima iš tėvo pusės, kad atsakovas gali užtikrinti sūnaus kasdienius poreikius, pristatant į gydymo įstaigą, ugdymo įstaigą bei kt. Nepaisant to, ieškovės žalingas vaikui elgesys vis tiek teismo laikomas pranašesniu, o jos daromi pažeidimai palaikomi ir netgi įteisinami teismo nutarčių „tikslinimu“.
Atsiliepimas
30. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
30.1. Pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi yra pagrįstai nustatyta, jog vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos nustatymas netoli jo pastovios gyvenamosios vietos pilnai atitinka jo interesus, normalų, patogų jo gyvenimo rėžimą ir yra logiškas, natūralus. Tuo tarpu vaiko vežiojimas kiekvieną dieną iš (duomenys neskelbtini) nebūtų vaikui patogus ir pažeistų jo interesus. Nėra jokių požymių, jog skundžiama teismo nutartimi nustatytas vaiko darželis jam netinkamas ar jis jame blogai jaučiasi. Šis darželis yra beveik dvigubai arčiau iki ieškovės namų.
Atsiliepimas
30.2. Atsakovas teigia, kad vaikas turėtų būti grąžintas j (duomenys neskelbtini) tačiau nepateikia jokių įrodymų, jog naujos ugdymo įstaigos nustatymas geriau atitiktų sūnaus vaiko interesus, nei dabartinė situacija. Šiuo atveju vaikas yra pradėjęs lankyti naują ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), sėkmingai joje adaptuojasi, todėl pasikartojantis vaiko perkėlimas iš vienos įstaigos į kitą, būtų žalingas jo gerovei ir psichinei būklei. Be to, Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi vaiko ugdymo įstaigą patikslino remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis pagal 2025 m. sausio 14 d. nutartį vaikas turėjęs gauti vietą (duomenys neskelbtini) darželyje, šios įstaigos negalėjo lankyti dėl objektyvių priežasčių (ne dėl ieškovės besikeičiančių sprendimų).
30.3. Atsakovas teigia, kad naujoji ugdymo įstaiga neatitinka vaiko interesų, tačiau nepateikia jokių specialistų išvadų, pedagogų ar psichologų vertinimų, kurie patvirtintų, kad vaikui buvo padaryta / daroma neigiama įtaka. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys taip pat neįrodo, kad jo lankymas buvo būtinas ir nepakeičiamas vaiko raidai. Ieškovė ir sūnus jau beveik vienerius metus gyvena (duomenys neskelbtini), ši aplinka jam jau įprasta, yra artimųjų, kurie gali padėti ieškovei sūnų prižiūrėti, ieškovė naudojasi auklės ir tetos pagalba, kai pati negali būti su sūnumi; ieškovės darbo vieta (duomenys neskelbtini), todėl vaiko vežiojimas į (duomenys neskelbtini) ir atgal yra visiškai beprasmis, vaikas kas dieną mašinoje praleistų daugiau kaip dvi valandas, tokių būdu visiškai išbalansuojant jo dienos rėžimą. Darželis (duomenys neskelbtini) nedidelis, esantis gamtoje, jame yra mažai grupių, nėra daug vaikų, kas itin aktualu dažnai sergančiam šalių vaikui.
30.4. Pirmosios instancijos teismas pakeitė (patikslino) laikinąsias apsaugos priemones remdamasis naujomis aplinkybėmis, pagal kurias 2025 m. sausio 14 d. nutarties nebuvo galima vykdyti. Teismas įgyvendino tas teises, kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144-150 straipsniuose. CPK numato galimybę keisti laikinąsias apsaugos priemones, kai pasikeičia bylos aplinkybės. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darželio šalių sūnus negali lankyti dėl pažeidžiamo norminio vaikų skaičiaus, todėl sūnus pradėjo lankyti tą ugdymo įstaigą, kuri galėjo priimti šalių sūnų ugdymo procesui. Dėl to teismo nutartis yra teisėta ir procesiniu požiūriu (atitinka CPK 148 straipsnio sąlygas).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
32. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: 1) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus 2025 m. sausio 27 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kurioje nurodyta, kad dėl vietų (duomenys neskelbtini) mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupėje nesant vietų, šalių sūnus buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, kurią jis pradėjo lankyti nuo 2025 m. sausio 22 d.; (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2025 m. sausio 31 d. raštą dėl informacijos pateikimo apie šalių nepilnametį vaiką; susirašinėjimą trumposiomis „SMS“ žinutėmis su atsakovu; 2025 m. sausio 23 d. ieškovės atstovės el. laišką, skirtą atsakovui; 2025 m. sausio 21 d. ikimokyklinio ugdymo sutartį su (duomenys neskelbtini) darželiu.
33. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis) (CPK 388 straipsnis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
34. Įvertinus pateiktų įrodymų turinį, matyti, kad ieškovės, kaip nauji, teikiami duomenys ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus 2025 m. sausio 27 d. raštas dėl informacijos pateikimo, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2025 m. sausio 31 d. raštas dėl informacijos pateikimo apie šalių nepilnametį vaiką, 2025 m. sausio 23 d. ieškovės atstovės el. laiškas, skirtą atsakovui, 2025 m. sausio 21 d. ikimokyklinio ugdymo sutartis su (duomenys neskelbtini) darželiu) jau yra pateikti į civilinę bylą (pateikti sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dar iki atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą teismui pateikimo) ir yra priimti, todėl apeliacinės instancijos teismas juos, kaip pateiktus pakartotinai, atsisako priimti. Atsakovė taip pat pateikia susirašinėjimą trumposiomis „SMS“ žinutėmis su atsakovu, tačiau neprašo jo prijungti prie bylos ir nenurodo, kokios reikšmingos bylai aplinkybes apeliacines instancijos teisme šiuo įrodymu yra įrodinėjamos, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir šį įrodymą.
Dėl ginčo esmės
35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškove, nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaiga, nepilnamečio vaiko gydymo įstaiga ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas taip pat yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, patikslinant nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
36. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 2) nustatyti, kad nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupė, uždraudžiant atsakovui be ieškovės raštiško sutikimo keisti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą į kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą 2025-2026 m.; 3) nustatyti, jog nepilnamečio vaiko gydymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras.
37. Atsakovas (duomenys neskelbtini) su ieškovės prašymu nesutiko ir taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) ir uždrausti ieškovei vienašališkai, be atsakovo sutikimo, keisti nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigą į kitą; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini) ir uždrausti ieškovei vienašališkai, be atsakovo sutikimo, keisti nepilnamečio vaiko gydymo įstaigą į kitą; 4) priteisti iš ieškovės laikiną materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur, nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti, kad atsakovas nepilnamečio vaiko turtą, tame tarpe ir vaikui skirtas išmokas bei laikinam išlaikymui skirtas lėšas, tvarko uzufrukto teise; 6) nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią ji su nepilnamečiu vaiku bendrautų kiekvieno mėnesio kas antrą nelyginę savaitę, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar kitos jo buvimo vietos (duomenys neskelbtini) ir vaiką grąžinant į ugdymo įstaigą ar jo gyvenamąją vietą. Ieškovas taip pat pareiškė alternatyvų prašymą, kuriame nurodė, jog netenkinus reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su juo nustatymo, nustatyti, kad nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad nepilnamečio vaiko gydymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini) ir nustatyti laikiną jo bei nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią jis su nepilnamečiu vaiku bendrautų kiekvieno mėnesio kas antrą nelyginę savaitę, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar kitos jo buvimo vietos (duomenys neskelbtini) ir vaiką grąžinant į ugdymo įstaigą ar jo gyvenamąją vietą.
38. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino visiškai, o atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės: 1) nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 2) nustatė nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, uždraudžiant šalims be viena kitos raštiško sutikimo keisti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą į kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą 2025-2026 m.; 3) nustatė nepilnamečio vaiko gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrą, uždraudžiant šalims be viena kitos raštiško sutikimo keisti nepilnamečio vaiko gydymo įstaigą; 4) nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią jis su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį ir švenčių dienomis nurodytomis valandomis.
39. Ieškovė (duomenys neskelbtini) taip pat pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (patikslinimo), kuriuo prašė pakeisti (patikslinti) pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatyti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, uždraudžiant šalims be viena kitos raštiško sutikimo keisti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą į kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą 2025-2026 m.. Atsakovas (duomenys neskelbtini) su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (patikslinimo) nesutiko ir prašė laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti, jog nepilnamečio vaiko lankoma ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini) bei uždrausti ieškovei vienašališkai, be atsakovo sutikimo, keisti sūnaus ugdymo įstaigą į kitą.
Žemesnės instancijos teismas
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (patikslinimo) patenkino visiškai, o atsakovo prašymą dėl laikinos ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) nustatymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas patikslino 2025 m. sausio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl ugdymo įstaigos nustatymo ir iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatė šalių nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) darželį, uždraudžiant šalims be viena kitos raštiško sutikimo keisti nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą į kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą 2025-2026 m.
41. Atsakovas (apeliantas) (duomenys neskelbtini), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 14 d. ir 2025 m. vasario 11 d. nutartimis, pateikė atskiruosius skundus, juos iš esmės argumentuodamas tuo, kad šalių sūnus vien tik su ieškove niekuomet negyveno, kad sūnumi taip pat tiek pat rūpinosi ir atsakovas, tuo tarpu ieškovė dėl savo pasirinkto laisvo gyvenimo būdo niekuomet neteikė prioriteto sūnaus poreikiams bei jo interesams. Atsakovas teigia, kad būtent sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su juo labiausiai užtikrintų jo interesus, sūnui būtų sukurtos saugesnės ir stabilesnės gyvenimo sąlygos. Atsakovas taip pat nesutinka su nustatytomis nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo bei gydymo įstaigomis, iš esmės akcentuodamas atstumą iki įstaigų bei teigdamas, kad (duomenys neskelbtini) esančiose įstaigose geriau bei patikimiau būtų užtikrintas vaiko ugdymas ir suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atsisakė tenkinti ir jo prašymą dėl bendravimo su sūnumi kas antrą savaitę, vietoje to, bendravimą su sūnumi nustatant tik savaitgaliais bei po kelias valandas švenčių dienomis. Atsakovas vertina, kad, nepriklausomai nuo to, su kuo bus nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, vaiko su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų praleidžiamas laikas turi būti vienodas. Atsakovas pažymi, kad tarp jo ir vaiko yra susiklostęs stiprus emocinis ryšys, atsakovo tėvystės įgūdžiai taip pat yra geri, jis geba pasirūpinti sūnaus kasdieniais ir sveikatos poreikiais, tuo tarpu toks staigus atsakovo bendravimo su sūnumi apribojimas pakenks esamam atsakovo ir sūnaus ryšiui.
42. Taigi apeliacinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis buvo nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškove, taip pat, pagal nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, buvo nustatytos jo ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigos bei laikinoji atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka.
43. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
45. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
46. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, kad šalys nesutaria tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos, tiek dėl jo ikimokyklinio ugdymo bei gydymo įstaigų, tiek dėl bendravimo tvarkos su vaiku, nėra. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skirtinguose gyvenamosiose vietovėse: ieškovė ir nepilnametis vaikas gyvena (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini)), o atsakovas – (duomenys neskelbtini), taip pat nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su šalių nepilnamečiu sūnumi gyvena ieškovės motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris jai buvo perduotas 2023 m. gruodžio 19 d. panaudos sutarties pagrindu. Atsakovas iš esmės neginčija aplinkybės, kad, šalims pradėjus gyventi skyriumi, šalių nepilnametis vaikas, nors, kaip teigia atsakovas, ir dažnai leisdavo laiką kartu su juo, tačiau tiek iki skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir šiuo metu gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini). Byloje objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovė per visą šį laiką sūnaus atžvilgiu netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas ar kitaip pažeidinėtų jo interesus, nėra. Tokių duomenų, išskyrus atskiruosiuose skunduose detaliai analizuojamą ieškovės pasirinktą, kaip teigia atsakovas, laisvą gyvenimo būdą, taip pat galimas šalių santuokos iširimo priežastis, atsakovas nenurodė ir nepateikė tai pagrindžiančių objektyvių duomenų. Atsakovas, prašydamas nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, iš esmės didelį dėmesį skiria jo paties ir atsakovės nesusiklosčiusiems santykiams, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie jo argumentai, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tepatvirtina tik šalių konfliktiškus santykius, o ne ieškovės šiuo metu keliamą realią grėsmę vaiko interesams.
47. Pažymėtina ir tai, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove neprieštarauja ir vaiko teisų apsaugos specialistai. Tiek VVTAĮT teismui teiktose išvadose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (jų pakeitimo), tiek ir vėliau bylos nagrinėjimo metu pateiktose VVTAĮT išvadose dėl šalių keliamų materialiųjų reikalavimų nėra nustatytas netinkamas ieškovės elgesys nepilnamečio vaiko atžvilgiu. VVTAĮT yra nurodžiusi, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje šiuo metu yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti, vystytis ir tobulėti nepilnamečiam vaikui. VVTAĮT, įvertinusi tai, kad vaikas yra mažo amžiaus, kad, vaiko įstatyminiams atstovams pradėjus gyventi skyriumi, vaikas liko gyventi su motina (vaiką su motina sieja artimas emocinis ryšys, motina nepertraukiamai prižiūri sūnų, rūpinasi juo), sprendė, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo neatitinka geriausių jo interesų susidariusioje situacijoje, o ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atitinka jo interesus. Kaip matyti iš byloje pateiktų VVTAĮT išvadų, vaiko teisių apsaugos specialistų pozicija šiuo klausimu tolimesnio bylos nagrinėjimo metu nėra pasikeitusi. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla abejonių dėl ieškovės galimybės, iki kol šalių ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, užtikrinti nepilnamečiui vaikui saugią aplinką.
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra pagrįstų duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi ir auklėtų nepilnametį vaiką ar kad nepilnamečiam vaikui su ieškovė (vaiko motina) būtų nesaugu, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, jog atsakovo (vaiko tėvo) nurodyti argumentai šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta atitinka jo interesus ir poreikius, todėl, šiuo metu, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jo gyvenamosios vietos nustatymas ne su atsakovu (vaiko tėvu), bet su ieškove (vaiko motina) labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus, labiau užtikrina esamos padėties stabilumą ir kartu teisinį apibrėžtumą bylos nagrinėjimo metu.
49. Atsakovas atskiruosiuose skunduose taip pat kelia klausimą ir dėl nustatytų šalių nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo bei gydymo įstaigų (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš skundų turinio, atsakovas savo nesutikimą su šiomis įstaigos iš esmės grindžia jų buvimo vieta, tik deklaratyviai nurodydamas aplinkybes dėl šių įstaigų teikiamų paslaugų patikimumo. Atsakovas nei klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) svarstymo metu, nei su atskiraisiais skundais nepateikė jokių duomenų, leidžiančių objektyviai įvertinti įstaigų paslaugų kokybę ar jų tinkamumą vaiko poreikiams užtikrinti.
50. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių nepilnamečiui vaikui (duomenys neskelbtini) suėjo dveji metai. Byloje ginčo dėl to, kad šalių nepilnametis vaikas nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. iki 2024 m. lapkričio mėn. lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), kad ten pat buvo prirašytas ir į gydymo įstaigą, nėra. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovei ir šalių nepilnamečiui vaikui persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovei ten pat gavus darbą, šalių nepilnametis vaikas buvo bandomas įrašyti į (duomenys neskelbtini) ir taip pat buvo prirašytas prie (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro. Bylos duomenys patvirtina, kad vaiko atstovai pagal įstatymą nesutaria dėl nepilnamečio vaiko ikimokyklinio ugdymo bei gydymo įstaigos parinkimo, t. y. su jiems netinkančia ugdymo įstaiga pasirašytas vaiko ikimokyklinio ugdymo sutartis nutraukdavo, o iš gydymo įstaigų vaiką išregistruodavo.
51. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad, šalims nesutariant dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir besitęsiant šalių ginčui teisme, šalių nepilnametis vaikas buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) grupės ugdytinių sąrašo ir išregistruotas iš Mokinių registro, grupėje nebelikus vietos. Po pirmosios instancijos teismo skundžiamos 2025 m. sausio 14 d. nutarties priėmimo, ieškovei, 2025 m. sausio 16 d. pateikus prašymą dėl vaiko priėmimo į ugdymo įstaigą, kuriuo ji prašė leisti šalių nepilnamečiui vaikui lankyti (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, šioje įstaigoje vietų šalių vaikui jau nebebuvo, todėl jis buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) darželį, kurį jis pradėjo lankyti nuo 2025 m. sausio 22 d. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą 2025 m. vasario 11 d. nutartį, patikslindamas laikinąsias apsaugos priemones dėl šalių nepilnamečio vaiko lankomos ikimokyklinės ugdymo įstaigos.
52. Kaip minėta, byloje objektyvių duomenų, kad tiek šiuo metu šalių nepilnamečio vaiko lankoma ikimokyklinio ugdymo įstaiga, tiek ir nustatyta gydymo įstaiga, esančios (duomenys neskelbtini), šalių nepilnamečiui vaikui teiktų nekokybišką ugdymą ar sveikatos priežiūros paslaugas, nėra. Apeliacinės instancijos teismui tokios abejonės taip pat nekyla. Kaip jau minėta, atsakovas, nesutikdamas su minėtų įstaigų parinkimu, iš esmės akcentuoja jų buvimo vietą, nurodydamas, jog abi šalys šias įstaigas turėtų pasiekti nevaržomai, kad abiem šalims nuo jų esamos gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) esančių įstaigų atstumas būtų mažesnis. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šis atsakovo skundų argumentas, nepaneigia pirmosios instancijos eismo išvados, kad, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą, ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigos nustatymas arčiau šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, geriausiai atitiktų jo interesus susidariusioje situacijoje. Pastebėtina, kad tokią išvadą yra padarę ir vaiko teisų apsaugos specialistai, jai nepritarti pagrindo neturi ir apeliacinės instancijos teismas.
53. Pažymėtina ir tai, kad tolimesnio bylos nagrinėjimo metu 2025 m. gegužės 19 d. gautoje VVTAĮT išvadoje dėl šalių pareikštų materialiųjų reikalavimų, be kita ko, yra nurodyta, kad šalių nepilnametis vaikas nuo 2025 m. sausio 22 d. lanko (duomenys neskelbtini) grupę, vaiko adaptacija ugdymo įstaigoje buvo lengva, šiuo metu berniukas grupėje jaučiasi saugus, jo elgesys tampa vis laisvesnis, drąsesnis ir aktyvesnis. <...> Vaikas ugdymo įstaigoje, po truputį ima kalbėti, jo kalboje atsiranda aiškių žodžių (mama, teta, gerti), o jo neverbalinė kalba tampa aiškesnė, lengviau suprantama. Grupėje dirbančiais suaugusiaisiais vaikas pasitiki, šalia jų jaučiasi saugiai ir esant reikalui drąsiai kreipiasi pagalbos siekdamas patenkinti savo poreikius ar įveikti iškilusius sunkumus. VVTAĮT išvadoje taip pat nurodyta, kad tiek iš vaiko ugdymo, gydymo įstaigų, tiek iš vaiko motinai socialines paslaugas teikiančios institucijos pateiktos informacijos matyti, kad ieškovė tinkamai naudoja tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu, užtikrina tinkamą vaiko priežiūrą, auklėjimą, tinkamai rūpintis vaiko sveikata, vaiko poreikių tenkinimu, sudaro sąlygas tinkamas sąlygas vaiko visapusiškam vystymuisi. Byloje kitų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nėra tinkamai užtikrintas šalių nepilnamečio vaiko ikimokyklinis ugdymas ar jo sveikata, kad (duomenys neskelbtini) esančios įstaigos nesuteiktų jam atitinkamos priežiūros, nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad šalių nepilnamečio vaiko lankoma ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir esama gydymo įstaiga šiuo metu, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, geriausiai atitinka jo interesus ir užtikrina esamos padėties stabilumą.
54. Atsakovas atskiruoju skundu taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties dalimi, kuria buvo nustatyta laikinoji jo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, vietoje jo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos kas antrą savaitę, nustatant bendravimą su vaiku tik savaitgaliais bei po kelias valandas švenčių dienomis. Atsakovas tokį savo nesutikimą iš esmės argumentuoja tuo, kad tik tolygios ir lygiavertės nepilnamečio sūnaus laikinos bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymas su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų, labiausiai atitiktų geriausius vaiko interesus. Tuo tarpu, atsakovo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, ženkliai apribojant atsakovo bendravimą su vaiku, neužtikrins geriausių vaiko interesų ir pakenks esamam atsakovo ir vaiko ryšiui.
55. Pažymėtina, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑427‑378/2016).
56. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tėvų interesų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui, jų teisei bendrauti su abiem tėvais. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
57. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020). Kartu pažymėtina, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, vertinant vaiko interesus ir nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, laikytina vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
58. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėdamas iš šeimos teisinių santykių kilusias bylas teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 376 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑266‑403/2021, 53, 55 punktai).
59. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, byloje ginčo dėl to, kad šalių nepilnametis sūnus, kuriam šiuo metu yra apie 2,5 metų, gyvena su motina (ieškove) (duomenys neskelbtini), kad tame pačiame mieste eina ir į ugdymo įstaigą – darželį, nėra. Byloje duomenų, kad atsakovo ir vaiko bendravimas neatitiktų vaiko interesų, kad jis darytų neigiamą įtaką vaikui ar, kad vaiko buvimas tėvo aplinkoje keltų riziką ar būtų jam nesaugus, taip pat nėra. Iš esmės atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimui neprieštarauja ir ieškovė, tačiau nesutinka su siūloma atsakovo bendravimo tvarka, laikantis 50:50 procentų laiko modelio, kuomet šalių nepilnametis vaikas būtų savaitę pas atsakovą, o savaitę – pas ieškovę. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovo siūlomam bendravimo tvarkos modeliui nepritarė ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, šiuo atveju taip pat neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad būtent jo pasiūlyta laikina bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka, kai vaikas po savaitę laiko pakaitomis gyvena su vienu iš tėvų, šiuo atveju geriausiai atitinka vaiko interesus.
60. VVTAĮT teiktoje teismui išvadoje nurodyta, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atsižvelgiant į susidariusią faktinę situaciją ir vertinant teismų praktiką, negalėtų būti tinkamai įgyvendinama, nes neatitinka geriausių vaiko interesų susidariusioje situacijoje, kadangi vaiko tėvai gyvena skirtingų rajonų miesteliuose, pakankamai vienas nuo kito nutolusiuose, taip pat, jog vaikas yra mažo amžiaus (vaikui yra 2 metai). Nustačius vaiko ir tėvų bendravimo su vaiku tvarką 50:50 procentų laiko modeliu iš esmės itin mažo amžiaus vaikas kas savaitę turėtų persikelti iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, taip pat lankyti ugdymosi įstaigą, nutolusią nuo jo gyvenamosios vietos, kas iš esmės neleistų užtikrinti vaiko poilsio rėžimo. VVTAĮT pažymėjo, kad, nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš jo įstatyminių atstovų ir atsižvelgiant į tuo metu esančius vaiko poreikius, jo raidos etapą, ir siekį išsaugoti jų emocinį ryšį, turi būti nustatoma vaiko bei skyrium gyvenančio įstatyminio atstovo konkreti bendravimo tvarka.
61. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. sausio 14 d. nutartimi, vadovaudamasis vaiko teisių apsaugos specialistų išvada bei atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, lankomos ikimokyklinės ugdymo įstaigos buvimo vietą, šalių faktines gyvenamąsias vietas ir atsakovo darbo specifiką (įskaitant galimas komandiruotes į užsienį), konstatavo, kad atsakovo siūloma bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka, neatitinka vaiko geriausių interesų dėl nuolatinės kaitos. Kadangi šalys nebuvo pateikusios kito konkretaus bendravimo su šalių nepilnamečiu tvarkos varianto, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nustatė laikinąją atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią, atsakovui numatyta teisė su vaiku bendrauti kas antrą savaitgalį ir švenčių dienomis nurodytomis valandomis, vaiko paėmimą ir grąžinimą organizuojant iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos. Atsakovas savo nesutikimą dėl skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas ne tik sumažino atsakovo ir sūnaus bendravimo laiką, bet tokiu būdu įpareigojo atsakovą vaiką vežioti dideliu atstumu, taip pažeidžiant vaiko geriausius interesus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija.
62. Kaip minėta, vaiko tėvai gyvena skirtingų rajonų miesteliuose, todėl kelionių būtinybė, siekiant įgyvendinti atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo teisę, yra objektyviai neišvengiama. Tuo tarpu nustačius atsakovo siūlomą bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką ir siekiant užtikrini nepilnamečio vaiko ugdymo proceso tęstinumą, kelionių tarp atsakovo gyvenamosios vietos ir šalių nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigos nesumažėtų. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji, iki kol šalių ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka šiuo konkrečiu atveju labiausiai atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina esamos padėties stabilumą. Nepaisant to, ieškovei ir atsakovui nėra draudžiama patiems, esant poreikiui bei galimybėms, gera valia tarpusavyje susitarti ir dėl dažnesnio atsakovo tiesioginio bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku, taip padedant vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą.
63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Tuo pačiu dar kartą akcentuotina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ikimokyklinio ugdymo bei gydymo įstaigų taip pat bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaiku stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
64. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirųjų skundų argumentus. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011)
65. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis, todėl atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirieji skundai netenkinami, o Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartis ir Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
66. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį ir Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.