- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2-786-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01533-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos, "Pramonės energija", Valstybinė mokesčių inspekcija, "SKULAS", VSDFV Alytaus skyrius, "Kauno švara"
- Atsakovas
- Bankrutuojnati "Mildauta"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. S. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mildauta“ nemokumo administratoriaus R. B. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. S., kuris yra bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mildauta“ kreditorius, kreipėsi į teismą su skundu dėl bankrutavusios UAB „Mildauta“ nemokumo administratoriaus R. B. veiksmų, prašydamas pripažinti, kad 2022 m. birželio 10 d., 9 val. bankrutavusios UAB „Mildauta“ kreditorių susirikimas įvyko, kvorumas jame buvo ir kreditoriaus A. S. balsų dauguma (65,19 proc.), t. y. visų kreditorių balsų dauguma, buvo priimti šie sprendimai: 1) administratoriaus veiklos ataskaitą laikyti neišklausyta; 2) netvirtinti papildomos 10 453,84 Eur bankrutavusios UAB „Mildauta“ administravimo išlaidų sąmatos administratoriaus atlyginimui iki įmonė bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro; 3) sumažinti kitų administravimo išlaidų sąmatą nuo 7 215 Eur iki 1 000 Eur iki bankrutavusi UAB „Mildauta“ bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro; panaikinti nemokumo administratoriaus sprendimą šaukti pakartotinį bankrutavusios UAB „Mildauta“ kreditorių susirinkimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad bankrutavusios UAB „Mildauta“ nemokumo administratorius nusprendė 2022 m. birželio 10 d., 9 val. šaukti kreditorių susirinkimą, parengė ir pristatė naują, iš dalies pakeistą, bankrutavusios UAB „Mildauta“ nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitą. Kreditoriaus A. S. vardu jo atstovas advokatas E. M. 2022 m. birželio 3 d. išsiuntė prašymą pakeisti kreditorių susirinkimo dienotvarkę: panaikinti darbotvarkės pirmojo klausimo (administratoriaus veiklos ataskaitos) svarstymą; įtraukti į darbotvarkę antruoju klausimu administratoriaus atlyginimo mažinimą iki 2 500 Eur; trečiuoju klausimu spręsti kitų administravimo išlaidų sąmatos mažinimą. Nemokumo administratorius 2022 m. birželio 7 d. atsakė, kad siūlo kreditoriui balsuoti pagal nemokumo administratoriaus pasiūlymus. Nemokumo administratorius informavo, kad 2022 m. birželio 10 d. susirinkimą laikė neįvykusiu dėl kvorumo nebuvimo ir nusprendė sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą 2022 m. birželio 21 d., 9 val., nors tam nebuvo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriui A. S. priklauso 65,19 proc. visų kreditorių balsų, yra pagrindas pripažinti, jog kreditorių susirinkimas 2022 m. birželio 10 d. įvyko ir susirinkime buvo priimti sprendimai pagal kreditoriaus A. S. pasiūlytą darbotvarkę, be to, panaikinti bankrutavusios UAB „Mildauta“ nemokumo administratoriaus sprendimą šaukti pakartotinį bankrutavusios UAB „Mildauta“ kreditorių susirinkimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių, nes nustatytas teisinis reguliavimas nesuteikia teismui teisės sprendimu pripažinti, kad kreditorių susirinkimas įvyko ir jame buvo priimti pareiškėjo nurodyti nutarimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti, jo manymu, neteisėti nemokumo administratoriaus veiksmai (procedūriniai pažeidimai) potencialiai galėtų sudaryti pagrindą panaikinti priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus, tačiau nesudaro pagrindo teismui nustatyti, kad kreditorių susirinkimas įvyko ir buvo priimti pareiškėjo nurodyti nutarimai, t. y. pareiškėjo skundas negali sukelti bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams jokių teisnių pasekmių, kas sudaro pagrindą atsisakyti priimti A. S. skundą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde apeliantas A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo skundą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, spręsdamas kreditoriaus A. S. skundo priėmimo klausimą, taikė ne tą juridinių asmenų bankrotą ir kreditorių teises bankroto procese reglamentuojantį įstatymą (teismas taikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ir ĮBĮ), o ne Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – ir JANĮ)).
5.2. Pareiškėjas A. S. neprašė teismo nuspręsti už bankrutavusios UAB „Mildauta“ kreditorius. Jis prašė pripažinti faktiškai bendrovės kreditorių susirinkime 2022 m. birželio 10 d. priimtus sprendimus ir pripažinti nemokumo administratoriaus veiksmus neteisėtais.
5.3. Teismas klaidingai įvertino, kad pareiškėjo skundo reikalavimai pagal teismų praktiką nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių ir dėl to negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Nemokumo administratoriaus neteisėti veiksmai ir jų neįvertinimas pirmiausiai sukelia teisines pasekmes kiekvienam kreditoriui, įskaitant didžiausią – pareiškėją A. S., nes užuot gavę išieškotų bendrovės lėšų dalį kaip kompensaciją pagal pareikštus kreditorinius reikalavimus, kreditoriai „teisėtai“ apiplėšiami neteisėtus veiksmus vykdančio nemokumo administratoriaus, jam neteisėtai didinant savo atlyginimą ir gaunant nepagrįstai dideles administravimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apelianto skundą dėl nemokumo administratoriaus veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.
8. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad apelianto skundą buvo atsisakyta priimti vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – kaip ginčą, kuris nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia situacija susiklosto, jei egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas pareiškėjo teisinio intereso nebuvimas, pavyzdžiui, nustatoma, jog reiškiamas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti pareiškėjui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis pareiškimo dalyką ir yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
9. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka, nurodydamas, kad nemokumo administratoriaus veiksmai jam sukelia teisinius padarinius. Taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkamu teisinius santykius reglamentuojančiu įstatymu.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas nagrinėjamu atveju pateikė teismui skundą dėl bankrutavusios UAB „Mildauta“ nemokumo administratoriaus R. B. veiksmų, tačiau skundu prašo pripažinti, kad 2022 m. birželio 10 d., 9 val. bankrutavusios UAB „Mildauta“ kreditorių susirikimas įvyko, kvorumas jame buvo ir kreditoriaus A. S. balsų dauguma (65,19 proc.), t. y. visų kreditorių balsų dauguma, buvo priimti šie sprendimai: 1) administratoriaus veiklos ataskaitą laikyti neišklausyta; 2) netvirtinti papildomos 10 453,84 Eur bankrutavusios UAB „Mildauta“ administravimo išlaidų sąmatos administratoriaus atlyginimui iki įmonė bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro; 3) sumažinti kitų administravimo išlaidų sąmatą nuo 7 215 Eur iki 1 000 Eur iki bankrutavusi UAB „Mildauta“ bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro; panaikinti nemokumo administratoriaus sprendimą šaukti pakartotinį bankrutavusios UAB „Mildauta“ kreditorių susirinkimą.
11. Pasisakant dėl atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkamu įstatymu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai: 1) ĮBĮ Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) ĮBĮ Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) ĮBĮ Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) ĮBĮ Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais. Kadangi nemokumo administratoriaus veiksmų ir dėl jo priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo tvarkos reglamentavimas nepatenka tarp JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų išimčių, kurioms taikytinos ĮBĮ nuostatos, todėl, sprendžiant dėl nagrinėjamu atveju taikytino teisinio reglamentavimo, turi būti vadovaujamasi asmenų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo taisykle. Pareiškėjo nurodomi nemokumo administratoriaus veiksmai įvyko 2022 m. birželio 10 d., t. y. įsigaliojus JANĮ. Todėl teisė skųsti tokius nemokumo administratoriaus veiksmus atsirado ir įgyvendinama galiojant JANĮ. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ĮBĮ normomis.
12. Kita vertus, nors skundžiamoje nutartyje nurodomos ĮBĮ nuostatos, susijusiosios su kreditorių susirinkimo kompetencija, tačiau skundžiamoje nutartyje iš esmės yra atskleidžiamas teismo bei kreditorių surinkimo kompetencijos atribojimas, akcentuojant kreditorių autonomijos principo reikšmę. Pažymėtina, kad nei ĮBĮ, nei JANĮ nėra nuostatos, leidžiančios teismui teisės savo sprendimu pripažinti, jog kreditorių susirinkimas įvyko ir jame buvo priimti apelianto nurodyti nutarimai, ką iš esmės pateiktu skundu būtent ir siekia padaryti apeliantas. Apelianto reikalavimas pripažinti, kad buvo priimti šie sprendimai: 1) administratoriaus veiklos ataskaitą laikyti neišklausyta; 2) netvirtinti papildomos 10 453,84 Eur bankrutavusios UAB „Mildauta“ administravimo išlaidų sąmatos administratoriaus atlyginimui iki įmonė bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro; 3) sumažinti kitų administravimo išlaidų sąmatą nuo 7 215 Eur iki 1 000 Eur iki bankrutavusi UAB „Mildauta“ bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro; panaikinti nemokumo administratoriaus sprendimą šauti pakartotinį bankrutavusios UAB „Mildauta“ kreditorių susirinkimą, yra kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtini klausimai. Nors apeliantas teigia, kad jo skundas yra dėl nemokumo administratoriaus veiksmų, tačiau faktiškai skundo reikalavimais siekiama apeiti JANĮ reglamentavimą, nustatantį bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo tvarką (JANĮ 75 straipsnis). Šiuo atveju visiškai pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti, jo manymu, neteisėti nemokumo administratoriaus veiksmai (procedūriniai pažeidimai), potencialiai galėtų sudaryti pagrindą naikinti priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus, tačiau nesudaro pagrindo teismui nustatyti, kad kreditorių susirinkimas įvyko ir buvo priimti pareiškėjo nurodyti nutarimai, nes tai iš esmės reikštų kreditorių susirinkimo autonomijos principo pažeidimą.
13. Pažymėtina, kad materialiuosius teisinius padarinius gali sukelti ne nemokumo administratoriaus sprendimas sušaukti pirmąjį ar kitus kreditorių susirinkimus (ar pripažinti kreditorių susirinkimą neįvykusiu), tačiau kreditorių susirinkimuose priimti nutarimai, sukuriantys nemokumo proceso subjektams tam tikrų teisių ar pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1617-381/2020). Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas neįvyko, kas iš esmės lemia, jog nėra ir skundo objekto. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad argumentai, susiję su procedūriniais pažeidimais (pavyzdžiui, pranešimo apie kreditorių susirinkimą netinkamą įteikimą, pakartotinio kreditorių surinkimo teisėtumas) taip pat gali būti įtraukiami į skundą, kuriuo skundžiamas kreditorių susirinkime priimtas nutarimas, sukuriantis nemokumo proceso subjektams (apeliantui) tam tikras teises ir pareigas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto pateiktas skundas ir jame reiškiami reikalavimai nagrinėjamu atveju nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių.
14. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos aplinkybėms tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.