Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-08-19 · Civilinė byla Nr. e2-1033-407/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-08-13Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-08-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-19
Bylos Nr.
e2-1033-407/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01533-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Vigintas Višinskis (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
VSDFV Kauno skyrius, "SKULAS", "Kauno švara", Valstybinė mokesčių inspekcija, "Pramonės energija", VSDFV Alytaus skyrius
Atsakovas
UAB Mildauta
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1033-407/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01533-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.6 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mildauta“ nemokumo administratoriaus Rimgaudo Balevičiaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mildauta“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Rimgaudas Balevičius. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurie vėliau buvo patikslinti. UAB „Mildauta“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarta nutraukti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Mildauta“ supaprastintą bankroto procesą ir vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo tvarka.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2019 m. spalio 31 d. BUAB „Mildauta“ kreditorių susirinkimo nutarimą 3 darbotvarkės klausimu, kurio buvo nutarta patvirtinti 8 000 Eur UAB „Mildauta“ administravimo išlaidų sąmatą: 4 000 Eur administratoriaus atlyginimui ir 4 000 Eur kitoms administravimo išlaidoms (ūkio išlaidoms) nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonė bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro, leidžiant administratoriui išlaidas paskirstyti pagal poreikį. Pareiškėjas teismo prašė patvirtinti 18 435 Eur UAB „Mildauta“ administravimo išlaidų sąmatą: 9 435 Eur administratoriaus atlyginimui ir 9 000 Eur kitoms administravimo išlaidoms (ūkio išlaidoms) nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonė bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro, leidžiant administratoriui išlaidas paskirstyti pagal poreikį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4529-340/2019 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, iš dalies panaikino BUAB „Mildauta“ 2019 m. spalio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3 darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“ ir patvirtino 13 minimalių mėnesinių algų (MMA) (7 215 Eur) administravimo išlaidų (ūkio išlaidų) dydį. Kitą kreditorių susirinkimo nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas 2021 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad vienas iš Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties motyvų buvo tas, jog BUAB „Mildauta“ 42 294,20 Eur dydžio turtu (suma, kurią nemokumo administratorius tuo metu dar tik siekė prisiteisti iš bendrovės vadovo) faktiškai nedisponuoja, todėl, spręsdamas dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo dydžio, šios skolos neįskaitė į realią turto vertę. Tačiau 2021 m. liepos 26 d. BUAB „Mildauta“ naudai buvo išieškota 46 725,64 Eur suma, taigi paaiškėjo nauja aplinkybė ir buvo paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė neturi realaus turto. Minėtos sumos išieškojimas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjo BUAB „Mildauta“ nemokumo administratoriaus Rimgaudo Balevičiaus prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.

6. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Taigi, iš šios teisės normos seka, kad proceso atnaujinimas galimas tik įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu užbaigtoje civilinėje byloje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad BUAB „Mildauta“ bankroto byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta.

7. Teismas pažymėjo, kad, nors procesas pagal 2019 m. spalio 31 d. BUAB „Mildauta“ nemokumo administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo buvo išskirtas į atskirą bylą suteikiant jai kitą civilinės bylos numerį, tačiau bankroto byla yra vientisas procesas, kurio tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą.

8. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje keliamas klausimas dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 77 straipsnio 3 dalį, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą. Taigi, šiuo atveju įstatyminis reguliavimas suteikia nemokumo administratoriui galimybes kelti klausimą dėl jo atlyginimo dydžio pakeitimo nagrinėjamoje bankroto byloje. Atsižvelgdamas į tai, teismas nemokumo administratoriui išaiškino, kad jis turi teisę kelti klausimą dėl atlyginimo dydžio pakeitimo nagrinėjamoje bankroto byloje, dėl to prašymą atnaujinti procesą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Pareiškėjas BUAB „Mildauta“ nemokumo administratorius Rimgaudas Balevičius atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2B-4529-340/2019. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismo nutartis dėl kreditorių susirinkimo dalies, kuria nustatytas nemokumo administratoriaus atlyginimo dydis, įsiteisėjo ir yra užbaigta, ginčas išnagrinėtas materialiosios teisės prasme. Taigi gali būti sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas išnagrinėtoje civilinėje byloje.

9.2. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo nustatytas nemokumo administratoriaus atlyginimo dydis, panaikinimo ir nemokumo administratoriaus atlyginimo nustatymo. Kadangi BUAB „Mildauta“ nemokumo procesas pradėtas 2018 m. spalio 19 d., nustatant nemokumo administratoriaus atlyginimo dydį taikytinos ne JANĮ, o ĮBĮ teisės aktų nuostatos. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą tik kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti atlyginimą nemokumo administratoriui, o atlyginimo dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais rekomendaciniais dydžiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos objekto ir bylos nagrinėjimo ribų

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2B-4529-340/2019, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl taikytino teisinio reguliavimo

13. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Kadangi BUAB „Mildauta“ nemokumo procesas pradėtas 2018 m. spalio 19 d., todėl pareiškėjas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad, sprendžiant dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo dydžio, taikytinos ne JANĮ, o ĮBĮ teisės aktų nuostatos.

Dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo dydžio tvirtinimo (keitimo) tvarkos

15. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų – teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje.

16. Tarptautinėje praktikoje administravimo išlaidos (reikalavimai) (angl. administrative claim or expenses) suprantamos kaip reikalavimai, į kuriuos patenka proceso išlaidos, pavyzdžiui, nemokumo administratoriaus ir visų nemokumo administratoriaus įdarbintų specialistų atlyginimas; išlaidos dėl tęsiamos skolininko veiklos; skolos, atsirandančios vykdant nemokumo administratoriaus funkcijas ir pareigas; išlaidos, kylančios iš tęsiamų sutartinių ar kitų teisinių įsipareigojimų atsirandantys dėl nuolatinių sutartinių ir teisinių įsipareigojimų ; bylinėjimosi išlaidos (UNCITRAL Legislative Guide on Insolvency Law, 2005, p. 4). bankroto proceso administravimo išlaidomis laikytinos išlaidos, kurios atsirado po bankroto bylos iškėlimo ir yra skirtos vykdyti veiklai (sandoriams), susijusiai su bankroto procedūromis. Taigi bankroto proceso administravimo išlaidos pasižymi tuo, kad jos atsiranda jau pradėjus bankroto procesą (iškėlus bankroto bylą) ir yra tiesiogiai susijusios su bankroto procedūromis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1320-407/2020).

17. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016). Teismas, atlikdamas administravimo išlaidų sąmatos kontrolę, turėtų įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat tai, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011).

18. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje teismo nutartyje neteisingai nurodė taikytinas teisės normas, tačiau iš esmės teisingai pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas turi teisę dėl atsiradusių naujų aplinkybių (papildomų išlaidų) pildyti administravimo išlaidų sąmatą, nustatytos išlaidos, esant objektyvioms priežastims, gali būti didinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2013). Nemokumo administratorius savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2021 m. liepos 26 d. BUAB „Mildauta“ naudai buvo išieškota 46 725,64 Eur suma. Ši aplinkybė yra pagrindas inicijuoti kreditorių susirinkimą ir spręsti dėl nemokumo administratoriaus išlaidų pakeitimo, o ne kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditorių susirinkimui nepritarus bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos keitimui, tokį ginčą sprendžia teismas.

19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kad proceso atnaujinimo institutas – tai išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas BUAB „Mildauta“ bankroto byloje dar nėra priimtas, šioje civilinėje byloje negali būti teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo.

20. Juridinio asmens bankroto procesas – tai visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (JANĮ 2 straipsnio 4 dalis, ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi visas bankroto procesas baigiasi tuomet, kai priimamas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, nepaisant to, jog klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo buvo išskirtas į atskirą bylą suteikiant jai civilinės bylos Nr. eB2-4529-340/2019, tačiau šioje byloje buvo sprendžiamas tik vienas ne savarankiškas ginčas dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo, buvo įgyvendinta tik viena iš ĮBĮ (o šiuo metu ir JANĮ) reglamentuotų bankroto procedūrų. Tiek pagal šiuo metu galiojantį JANĮ, tiek pagal ĮBĮ nemokumo administratorius gali kelti klausimą dėl nemokumo administratoriaus administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, laikantis įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis