Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mildauta“ nemokumo administratoriaus R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjo administratoriaus R. B. skundą dėl pakartotinio bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mildauta“ 2022 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų ir papildomo administratoriaus atlyginimo tvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.2. Nesuteikiant teisės skųsti visų teismo nutarčių, kuriomis išspręstas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas, neatsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria paliktas galioti kreditorių susirinkimo nutarimas dėl papildomų administravimo išlaidų skyrimo.

8. Paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama (JANĮ 75 straipsnio 1–3 dalys).

9. JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus JANĮ nuostatas, reguliuojančias atlygį nemokumo administratoriui.

10. Pagal iki JANĮ įsigaliojimo galiojusį ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį, administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

11. Kasacinis teismas išaiškino, kad, ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui expressis verbis suteikta teisė ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, o pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas grindžiamas siekiu didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, kadangi administravimo išlaidų dydis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne kreditorių daugumos palankumu ar nepalankumu bankroto administratoriui. Administravimo išlaidų sąmatos, ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išsprendžiamas sparčiai ir netapti kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu. Teismas, išnagrinėjęs ginčą ir tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Taigi teismo diskrecija nustatant administravimo išlaidų dydį yra ribota. Būtent dėl šios priežasties ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis, kuria patvirtinama administravimo išlaidų sąmata, yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018, 27, 28 punktai).

12. ĮBĮ 36 straipsnyje neįtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl bankroto administratorius neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018, 32 punktas). Ši ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų tarpusavio konkurencijos atveju, nes CPK įtvirtinta specialiųjų ĮBĮ nuostatų taikymo pirmenybė (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018, 32 punktas).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis dėl nuostatų, reglamentuojančių atlygį nemokumo administratoriui, apima šių nuostatų netaikymą materialiosios, bet ne procesinės teisės – šiuo atveju teisės skųsti priimtą teismo nutartį – požiūriu. Kadangi kreditorių susirinkimo nutarimo ir dėl jo priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo tvarkos reglamentavimas nepatenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas išimtis, kurioms taikytinos ĮBĮ nuostatos, todėl, sprendžiant dėl nagrinėjamu atveju taikytino teisinio reglamentavimo, turi būti vadovaujamasi asmenų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022, 25 punktas).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas, kuriame priimtas ginčijamas nutarimas, įvyko 2022 m. lapkričio 9 d. Taigi turi apeliantas teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus ar ne, spręstina pagal JANĮ įtvirtintą kreditorių susirinkimų nutarimų apskundimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo apskundimo klausimas ĮBĮ ir JANĮ iš esmės nesiskiria, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais.

15. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje neatsižvelgė į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, kuriais netenkintas jo prašymas padidinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, pateikė teismui skundą. Skundas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad nemokumo administratorius dalyvavo teismo procesuose, kuriuose nesinaudojo teisine pagalba. Administratorius apskaičiavo priemoką už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių (Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintų Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių 3 ir 7 punktai).

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nemokumo administratoriaus skundą, įvertino nemokumo administratoriaus, kuris atstovavo BUAB „Mildauta“, procesinius veiksmus kitose civilinėse bylose, ir nenustatė, kad teismo procesai buvo pradėti bankrutavusios bendrovės kreditorių interesams apginti (civilinės bylos Nr. e2-3176-614/2019, e2A-16545-861/2020, e2-3853-340/2020). Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas didinti nemokumo administratoriaus atlyginimą. Dėl to nekilo būtinybės įvertinti Vyriausybės nutarime nustatytų rekomendacinių išlaidų dydžio. Aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nepatenkino nemokumo administratoriaus skundo, nepadidino administravimo išlaidų dydžio, savaime nereiškia, kad neišspręstas administravimo išlaidų tvirtinimo klausimas ar kad buvo pažeistos nemokumo administratoriaus procesinės teisės.

17. Apeliantas neteisingai interpretuoja kasacinio teismo išaiškinimą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negalutinė ir skundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022).

18. Kasacinis teismas išaiškino, kad pirmosios instancijos teismui panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir šį klausimą grąžinus iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui, klausimas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos dydžio nėra išsprendžiamas iš esmės, t. y. tokia nutartis nelaikytina teismo nutartimi dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo tiesiogine šios sąvokos prasme (lot. stricto sensu). Pažymėtina, kad išimtis nustatančios specialiosios teisės normos negali būti aiškinamos plačiai (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021 31 punktą). Taigi, įstatymų leidėjui JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinus išimtį iš bendrosios taisyklės, kad pirmosios instancijos teismo nutartys bylose pagal skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų gali būti skundžiamos apeliacine tvarka (JANĮ 31 straipsnis), tik teismo nutartims dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, darytina išvada, kad teismo nutartis, kuria ši sąmata nėra patvirtinama, grąžinant šį klausimą iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui, pagal JANĮ nuostatas gali būti skundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022, 19 punktas).

19. Akcentuotina tai, kad kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje skiriasi faktinės aplinkybės. Anksčiau išnagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bylinėjimosi išlaidų sąmatos patvirtinimo ir šį klausimą grąžino spręsti kreditorių susirinkimui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administravimo išlaidų sąmatos didinimo (nedidinimo) klausimą. Įstatymų leidėjas neįtvirtino nemokumo administratoriaus ar kitų JANĮ 55 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytų asmenų teisės skųsti teismo nutartį, kuria kreditorių susirinkimo nutarimas paliktas galioti ir netenkintas prašymas padidinti nemokumo administravimo išlaidas. Kasacinis teismas teisę skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį siejo ne su kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimu (nepanaikinimu), bet su kreditorių susirinkimui grąžinimo pakartotinai spręsti administravimo išlaidų patvirtinimo klausimą teisėtumu ir pagrįstumu.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau šioje nutartyje nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą, atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas netenkintinas, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį.