Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriuo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mildauta“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir įmonę nuspręsta išregistruoti iš juridinių asmenų registro, priimto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mildauta“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

8. Nemokumo administratorius 2023 m. sausio 24 d. pateikė prašymą atidėti įpareigojimų paskirstyti nepaskirstytas pinigines lėšas BUAB „Mildauta“ bankroto byloje ir pateikti teismui BUAB „Mildauta“ likvidavimo balansą bei atidėti posėdį dėl įmonės pabaigos iki bus išnagrinėtas jo kasacinis skundas. Vilniaus apygardos teismo teisėjos 2023 m. sausio 25 d. rezoliucija posėdis dėl įmonės pabaigos atidėtas iki 2023 m. vasario 9 d.

10. Kreditorius E. S. 2023 m. vasario 20 d. pateikė prašymą įpareigoti BUAB „Mildauta“ nemokumo administratorių iki 2023 m. vasario 23 d. paskirstyti likusias 23 440,04 Eur nepaskirstytas pinigines lėšas BUAB „Mildauta“ bankroto byloje ir pateikti teismui BUAB „Mildauta“ likvidavimo balansą. Vilniaus apygardos teismo teisėjos 2023 m. vasario 21 d. rezoliucija prašymas netenkintas.

11. Nemokumo administratorius 2023 m. kovo 3 d. pateikė prašymą sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties vykdymą iki bus išspręstas Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme BUAB „Mildauta“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus, prašymas Nr. 1A 8/2023; atidėti paskirtą 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdį.

12. Nemokumo administratorius 2023 m. kovo 7 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad teikia įrodymus apie lėšų paskirstymą ir BUAB „Mildauta“ likvidacinį balansą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika ir įvertinęs, kad BUAB „Mildauta“ pripažinta likviduojama dėl bankroto bei didžioji dalis bankroto proceso veiksmų (patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašai, administravimo sąmata) atlikti galiojant ĮBĮ reguliavimui, nusprendė prašymą dėl įmonės pabaigos spręsti pagal ĮBĮ numatytą teisinį reguliavimą. Teismas sprendimą dėl įmonės pabaigos priėmė nustatęs, kad įvykdyti visi ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai: kreditorių reikalavimams patenkinti įmonė neturi turto, o visos įmonės lėšos yra paskirstytos kreditoriams, visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra baigtos, byloje nėra duomenų, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, nemokumo administratorius teismui pateikė ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismuose nėra nagrinėjamų bylų, kuriose BUAB „Mildauta“ dalyvautų kaip bylos šalis. Nesutikimą su teismo sprendimu apeliantas iš esmės grindžia tuo, kad teismas, nuspręsdamas BUAB „Mildauta“ veiklą pripažinti pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto, nepagrįstai rėmėsi ĮBĮ nuostatomis. Taip pat nurodo, kad nemokumo administratorius neatliko visų būtinų veiksmų, susijusių su atsakovės turto suradimu.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl BUAB „Mildauta“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto teisėtumo ir pagrįstumo, šalims nesutariant dėl taikytinų teisės normų ir būtinųjų sąlygų.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens pabaigą, taikymo

23. Minėta, kad bankroto byloje yra kilęs ginčas dėl to, kuris teisės aktas – ĮBĮ ar JANĮ – turi būti taikomas, pripažįstant atsakovės BUAB „Mildauta“ veiklą pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto.

24. 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Taigi JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021).

25. Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų – bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo, įmonės likvidavimo dėl bankroto, taip pat kitų su bankrotu susijusių procedūrų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės pripažinimas bankrutavusia ir jos likvidavimas reglamentuoti ĮBĮ septintajame skirsnyje „Bankrutavusios įmonės likvidavimas“. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Įmonei perėjus į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadiją, ĮBĮ 31 straipsnyje nustatytos administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę, kurias bankroto administratoriui tinkamai įvykdžius bei pateikus teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga), įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sistemiškai vertinant aukščiau nurodytas ĮBĮ normas, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1021-407/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1730-781/2020; 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1320-407/2020 15 punktą; 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-263-381/2021; 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1167-881/2021 26 punktą; 2022 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-800-910/2022 21 punktą ir kt.).

27. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi BUAB „Mildauta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi bendrovės likvidavimo etapas buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant ĮBĮ nuostatoms.

28. Vadovaujantis pirmiau aptarta nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dėl BUAB „Mildauta“ pabaigos priėmimas yra likvidavimo veiksmų, pradėtų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties pagrindu, užbaigimas, aplinkybė, jog įsigaliojęs JANĮ bankroto procese dalyvaujantiems asmenims numatė naujų teisių ir pareigų, kurios nebuvo įtvirtintos ĮBĮ, nelemia JANĮ nuostatų nagrinėjamam klausimui taikymo. Apeliantas ydingai interpretuoja teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens bankrotą, taikymą laiko atžvilgiu, nes JANĮ 99 straipsnis, numatantis galutinės ataskaitos tvirtinimą iki sprendimo dėl pabaigos priėmimo, yra aktualus tik tose likvidavimo dėl bankroto procedūrose, kurios yra pradėtos po 2020 m. sausio 1 d. Tuo tarpu, kaip jau minėta ir byloje ginčo dėl to nėra, kad BUAB „Mildauta” likvidavimo etapas buvo pradėtas 2019 m. kovo 22 d., t. y. dar iki JANĮ įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šį etapą toliau vykdė ir užbaigė pagal ĮBĮ nuostatas. Tai reiškia, kad BUAB „Mildauta“ nemokumo administratorius neturi pareigos kreditoriams teikti galutinės veiklos ataskaitos, atitinkančios JANĮ 99 straipsnio nuostatas, nes bendrovės likvidavimo etapas turėjo būti užbaigtas pagal ĮBĮ nuostatas, nenustatančias nemokumo administratoriui pareigos pateikti galutinę bankroto ataskaitą.

29. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog sprendimui dėl BUAB „Mildauta“ pabaigos priimti taikytinos ĮBĮ normos, nes BUAB „Mildauta“ likvidavimo etapas buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant ĮBĮ.

Dėl įmonės pabaigos

30. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

31. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (žr., pvz., 2017 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-842-157/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020 ir kt.). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).

32. Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, kad buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (akivaizdžių) įrodymų, kad yra reali galimybė patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-415-450/2022; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-800-910/2022 ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad dokumentai, įvardinti ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte bei 32 straipsnio 4 dalyje, buvo pateikti teismui prieš priimant skundžiamą sprendimą, taigi procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios prielaidas sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, buvo tinkamai realizuotos. Tokiu atveju spręstinas klausimas, ar apelianto nurodomos aplinkybės laikytinos tomis materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

34. Apeliantas skunde teigia, kad nemokumo administratoriui nepateikus galutinės ataskaitos, nėra galimybių įvertinti atlikto dalinio atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais teisingumo ir atitikimo ĮBĮ nustatytai tvarkai. Apeliantas taip pat kelia abejones, kad nemokumo administratorius iš esmės pastangas nukreipė savo atlyginimo ir administravimo išlaidų didinimui ir apmokėjimui, kai tuo tarpu liko nepatenkinti trečios eilės kreditorių reikalavimai, o ne veiksmams, siekiant išieškoti atsakovei priklausantį turtą, esantį Lenkijoje.

35. Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad pats apeliantas pirmosios instancijos teismui 2022 m. spalio 21 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė vertinti BUAB „Mildauta“ likvidavimo procesą pasibaigusiu; įpareigoti BUAB „Mildauta“ nemokumo administratorių pateikti ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus, likusio turto (pinigų) grąžinimo BUAB „Mildauta“ kreditoriams, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos išduotą pažymą; priimti nutartį dėl BUAB „Mildauta“ pabaigos. Nemokumo administratorius 2022 m. spalio 28 d. atsiliepime į kreditoriaus A. S. prašymą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo prašė jį atmesti, nes, jo vertinimu, sprendimo priėmimas negalimas kol vyksta ginčas dėl administratoriaus atlygio dydžio; be to, kreditorius neturi procesinės teisės kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi kreditoriaus A. S. prašymą dėl bendrovės likvidavimo pabaigos tenkino iš dalies ir įpareigojo nemokumo administratorių iki 2022 m. lapkričio 30 d. paskirstyti kreditoriams pinigines lėšas bankroto byloje, pateikti teismui likvidavimo balansą, likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos išduotą pažymą. Tačiau nemokumo administratoriui neįvykdžius teismo įpareigojimų, klausimas dėl įmonės pabaigos buvo atidėtas iki 2022 m. gruodžio 1 d. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi posėdį dėl įmonės pabaigos atidėjo ir nemokumo administratorių pakartotinai įpareigojo iki 2022 m. gruodžio 16 d. paskirstyti likusias 23 440,04 Eur nepaskirstytas pinigines lėšas ir pateikti teismui įmonės likvidavimo balansą, tačiau nemokumo administratoriui neįvykdžius visų teismo įpareigojimų, klausimas dėl įmonės pabaigos buvo atidėtas iki 2022 m. gruodžio 19 d. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi nemokumo administratorių dar kartą įpareigojo iki 2023 m. sausio 24 d. paskirstyti likusias 23 440,04 Eur nepaskirstytas pinigines lėšas BUAB „Mildauta“ bankroto byloje ir pateikti teismui BUAB „Mildauta“ likvidavimo balansą, tačiau nemokumo administratoriui ir vėl neįvykdžius teismo įpareigojimų, klausimas dėl įmonės pabaigos buvo atidėtas iki 2023 m. sausio 25 d. Nemokumo administratorius atitinkamai 2023 m. sausio 24 d. ir 2023 m. vasario 6 d. teikė prašymus dėl teismo įpareigojimų vykdymo atidėjimo, kol bus išnagrinėti jo kasacinis ir individualus konstitucinis skundai. Apeliantas (kreditorius) E. S. 2023 m. vasario 20 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą įpareigoti nemokumo administratorių iki 2023 m. vasario 23 d. paskirstyti likusias 23 440,04 Eur nepaskirstytas pinigines lėšas BUAB „Mildauta“ bankroto byloje ir pateikti teismui BUAB „Mildauta“ likvidavimo balansą, tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėjos 2023 m. vasario 21 d. rezoliucija prašymas buvo netenkintas. Nemokumo administratorius 2023 m. kovo 3 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties vykdymą iki bus išspręstas Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme jo prašymas Nr. 1A-8/2023 bei atidėti paskirtą 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdį. Nemokumo administratorius 2023 m. kovo 7 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad teikia įrodymus apie lėšų paskirstymą ir likvidacinį balansą. Iš pateikto BUAB „Mildauta“ likvidacinio balanso bei sąskaitos išrašo matyti, kad BUAB „Mildauta“ visos turimos lėšos buvo paskirstytos jos kreditoriams; įmonė turto ir lėšų nebeturi.

36. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo atlikti visi bankroto proceso veiksmai, nemokumo administratorius išnaudojo visas galimybes, tenkindamas kreditorių finansinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju įmonė turto ir lėšų, iš kurių galėtų būti tenkinami likę trečios eilės kreditorių reikalavimai, neturi, t. y. neegzistuoja reali galimybė gauti papildomas lėšas ir didesne apimtimi patenkinti trečios eilės kreditorių reikalavimus. Juo labiau kad iš paties apelianto net du kartus pirmosios instancijos teismui teiktų prašymų dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo turinio galima daryti išvadą, kad apeliantas manė, jog bankroto byloje atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės, tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus, dėl to galimas sprendimo dėl BUAB „Mildauta“ pabaigos priėmimas. Apelianto argumentai, kad nemokumo administratoriui nepateikus galutinės ataskaitos, nėra galimybių įvertinti atlikto dalinio atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais teisingumo ir atitikimo ĮBĮ nustatytai tvarkai taip pat atmestini, nes, kaip jau minėta, BUAB „Mildauta“ nemokumo administratorius nagrinėjamu atveju neturi pareigos teikti galutinės veiklos ataskaitos, atitinkančios JANĮ 99 straipsnio nuostatas, nes bendrovės likvidavimo etapas buvo pradėtas ir turi būti užbaigtas pagal ĮBĮ nuostatas, nenustatančias nemokumo administratoriui tokios pareigos. Be to, iš nemokumo administratoriaus pateikto BUAB „Mildauta“ sąskaitos išrašo matyti tiek konkretūs kreditoriai, tiek ir jų patenkintų finansinių reikalavimų dydis. Nurodytina ir tai, kad BUAB „Mildauta“ bankroto procesas vyksta beveik penkerius metus, todėl atsižvelgiant į specifinius bankroto proceso tikslus – operatyvumą, efektyvumą, skolininko ir kreditorių interesų suderinimą ir balansą, laikytina, jog tolimesnis bankroto proceso tęsimas šių tikslų nepasiektų, dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priėmė sprendimą dėl BUAB „Mildauta“ veiklos pabaigos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas (kreditorius) nepateikė pakankamų įrodymų tam, jog pagrįstų, kad BUAB „Mildauta“ likvidavimo dėl bankroto procedūra užbaigta netinkamai, kad nemokumo administratorius neišnaudojo visų galimybių kreditorių reikalavimams patenkinti, t. y. jog sprendimui dėl bankrutavusios įmonės pabaigos priimti dar nėra pakankamo pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai, 178 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl BUAB „Mildauta“ pabaigos, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami sprendimo dėl įmonės pabaigos nemokumo (bankroto) byloje priėmimo klausimai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

38. Atmetus apelianto (kreditoriaus) A. S. apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.