- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1021-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00233-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis (pirm.), Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Trečiasis asmuo
- "Restruktūrizuoju.lt", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Atsakovas
- UAB Liudvinavas
- Kreditorius
- "Pajūrio metalo konstrukcijos", "OSB projektai", ,,Medicinos bankas"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-577-467/2020, kuriuo patvirtintas patikslintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LIUDVINAVAS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bei priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LIUDVINAVAS“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas G. Č.. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi bankroto administratorius G. Č. atstatydintas iš bankroto administratoriaus pareigų ir naująja įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Administratoriai LT“.
2. Vilniau apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi UAB „LIUDVINAVAS“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
3. 2020 m. balandžio 1 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „LIUDVINAVAS“ bankroto administratorė UAB „Administratoriai LT“ pateikė teismui prašymą dėl įmonės pabaigos, kuriame prašė patvirtinti galutinę BUAB „LIUDVINAVAS“ bankroto ataskaitą, nepatenkintų BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditorinių reikalavimų sąrašą ir priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu patvirtino patikslintą nepatenkintų BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pripažino BUAB „LIUDVINAVAS“ pasibaigusia ir nusprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.
5. Teismas nustatė, kad BUAB „LIUDVINAVAS“ nedalyvauja jokiuose vykstančiuose civiliniuose procesuose, taip pat nėra duomenų apie šios įmonės naudai išieškomas pinigines lėšas. Įmonės kreditoriai elektroniniu paštu informuoti apie teismo posėdį dėl įmonės pabaigos, taip pat teismo pranešimas apie teismo posėdį dėl įmonės pabaigos paskelbtas viešai įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškimų ir / ar prašymų iš BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditorių nebuvo gauta.
6. Iš 2020 m. kovo 20 d. galutinės bankroto ataskaitos teismas nustatė, kad BUAB „LIUDVINAVAS“ nevykdo veiklos, turto ir pajamų neturi, turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, nėra, nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 962 563,42 Eur. Bankroto eigoje buvo gauta 19 974,68 Eur įplaukų. Šios lėšos buvo panaudotos hipotekos kreditoriaus reikalavimui tenkinti (1 750,09 Eur), bankroto administravimo išlaidoms dengti (9 096,50 Eur) ir bankroto administratoriaus atlyginimui (8 470 Eur). Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2020 m. kovo 6 d. pažymos Nr. (18.1)-AD5-3848 teismas sprendė, kad, vadovaujantis Aplinkos apsaugos kontrolės informacinės sistemos duomenimis, BUAB „LIUDVINAVAS“ už aplinkos teršimą bausta nebuvo, duomenų, kad paliko sukauptas atliekas ar užterštą gruntą, nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi.
7. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad bankroto proceso metu buvo atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso veiksmai ir faktiškai bankroto procesas yra baigtas, taip pat atlikti visi su įmonės likvidavimu susiję veiksmai. Todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
8. Be to, įvertinęs bankroto administratoriaus pateiktą 2020 m. kovo 20 d. galutinę ataskaitą, teismas nustatė, kad garantinio fondo lėšomis buvo tenkinti šių pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: A. K. (103,63 Eur), L. K. (155,63 Eur), O. K. (155,63 Eur). Dėl to teismas tenkino bankroto administratoriaus prašymą ir patikslino BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditorių nepatenkintų finansinių reikalavimų sąrašą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Apeliantas L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės – atmesti BUAB „LIUDVINAVAS“ nemokumo administratorės prašymą dėl BUAB „LIUDVINAVAS“ pabaigos arba perduoti BUAB „LIUDVINAVAS“ nemokumo administratorės prašymą dėl įmonės pabaigos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantas yra BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditorius Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) ir / ar Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) numatyta tvarka, kadangi jo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas bankroto byloje. Tai, kad 2020 metais buvo įvykdytas apelianto kreditorinis reikalavimas, negali reikšti, kad apeliantas nebėra kreditorius JANĮ ir / ar ĮBĮ numatyta tvarka, kadangi šiuose įstatymuose nėra aptarta tokia situacija.
9.2. Apeliantas 2020 m. balandžio mėn. viduryje gavo UAB EDS INVEST 2 pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo buvo informuotas, kad 2018 m. spalio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš UAB Medicinos banko įgijo visas reikalavimo teises į BUAB „LIUDVINAVAS“ pagal kredito sutartį Nr. LOAN_188112, taip pat visas suteiktas užtikrinimo priemones (apelianto 2010 m. lapkričio 13 d. laidavimu). Todėl apeliantas yra suinteresuotas kuo didesniu BUAB „Liudvinavas“ atsiskaitymu su naujuoju kreditoriumi, kadangi tai sumažins apelianto kaip laiduotojo prievoles naujajam kreditoriui.
9.3. Teismas sprendimą byloje priėmė tikėtinai nepastebėjęs, kad BUAB „LIUDVINAVAS“ nekilnojamasis turtas, kuris vertas mažiausiai 350 000 Eur, buvo perleistas už mažiau nei 20 000 Eur. Tokiu būdu teismas neįsitikino, kad egzistuoja galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusio juridinio asmens kreditorių finansinius reikalavimus.
9.4. Bendrovės procedūros nebuvo atliktos tinkamai, kadangi apeliantas nebuvo informuotas nei apie BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditorių susirinkimus (įskaitant susirinkimą, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos), nei apie teismo byloje priimtus sprendimus.
9.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad yra išnaudotos visos galimybės kuo labiau patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Sprendimą dėl įmonės pabaigos teismas priėmė neįsigilinęs į turimą informaciją arba neturėdamas informacijos (kurios tikėtinai nepateikė nemokumo administratorė) apie BUAB „LIUDVINAVAS“ turtą ir įsipareigojimus.
9.6. BUAB „LIUDVINAVAS“ sudarė kreditavimo sutartį su UAB Medicinos banku, pagal kurią už skolintus 350 000 Eur įsigijo 1,37 hektaro žemės sklypą, esantį Vilniuje, Liudvinavo g. Apeliantas rado viešai skelbiamą informaciją, kad žemės sklypas šiuo metu pardavinėjamas už 450 000 Eur. Tai rodo, kad byloje priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos neįsigilinus, ar visos bankroto procedūros buvo atliktos tinkamai, nenustačius, kad buvo atlikti visi reikiami veiksmai, siekiant kuo labiau patenkinti BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditorių reikalavimus, bankroto procesas vyko be jokios teisminės priežiūros; bendrovės turtas perleistas už beveik 20 kartų mažesnę kainą, nei jis vertas, tokiu būdų pažeidžiant BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditorių, taip pat pareiškėjo, kaip už bendrovės prievoles laidavusio asmens, interesus.
Atsiliepimas
10. BUAB „LIUDVINAVAS“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pripažinti, kad apeliacinį skundą pateikė netinkama šalis; taikyti apeliaciniam skundui senatį; netenkinti pateikto apeliacinio skundo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundą padavęs apeliantas L. K. prisistato kaip neva įmonės kreditorius, tačiau 2018 m. vasario 6 d. nutartimi L. K., kaip pirmosios eilės kreditorius, buvo išbrauktas iš kreditorių sąrašo, kadangi jo 155,63 Eur kreditorinis reikalavimas buvo padengtas Garantinio fondo lėšomis. Apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys, tačiau apeliantas L. K. nėra asmuo, dalyvaujantis byloje.
Šalies argumentai
10.2. Paskutinė diena skundui dėl 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo teismui pateikti buvo 2020 m. gegužės 29 d., tačiau apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teisme gautas 2020 m. birželio 3 d. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad skundas teikiamas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), tačiau skundas pateiktas akivaizdžiai praleidus 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skundo padavimo terminą. Apeliantas šio termino atnaujinti neprašo.
10.3. Apeliaciniame skunde pateikiama informacija akivaizdžiai neatitinka tikrovės – neva BUAB „LIUDVINAVAS“ turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims ar kreditoriams už mažiau nei 20 000 Eur, o dabar parduodamas už 450 000 Eur. Apelianto pateiktame skelbime parduodamas ne tik BUAB „LIUDVINAVAS turtas, bet ir BUAB „VOKĖS SLĖNIS“ turtas kartu. 2019 m. rugpjūčio 9 d. įvyko BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas nutarimas perduoti hipotekos kreditoriui UAB Medicinos bankui jam įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, Liudvinavo g. 123B, nuosavybės teise priklausantį BUAB „LIUDVINAVAS“ kartu su BUAB „VOKĖS SLĖNIS“ nekilnojamu turtu už 375 000 Eur (BUAB „LIUDVINAVAS“ priklausančio turto perdavimo kaina – 163 000 Eur, BUAB „VOKĖS SLĖNIS“ priklausančio turto perdavimo kaina – 212 000 Eur). Hipotekos kreditoriui UAB Medicinos bankas perimtas BUAB „LIUDVINAVAS“ turtas kainavo iš viso 167 690,18 Eur (iš jų: 163 000 Eur perleisto turto vertė, 4 690,18 Eur administravimo išlaidoms iš įkeisto turto perleidimo padengti). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtino patikslintą UAB Medicinos bankas finansinį reikalavimą 463 332,64 Eur sumai, kuris buvo sumažintas 163 000 Eur suma.
Atsiliepimas
11. UAB Medicinos bankas ir UAB EDS INVEST 2 atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantas nėra bendrovės kreditorius. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi L. K. buvo išbrauktas iš kreditorių sąrašo, kadangi apelianto kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš prievolės pabaigos pagrindų, t. y. prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Tokiu būdu teisiniai santykiai tarp apelianto, kaip BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditoriaus, ir bendrovės pasibaigė, apeliantas nebeturi teisinio suinteresuotumo, todėl apeliacinis skundas pateiktas netinkamos proceso šalies.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtino pradinio kreditoriaus UAB Medicinos bankas 626 332,64 Eur finansinį reikalavimą, kuris susidarė iš dviejų dalių: i) 57 359,71 Eur skolos pagal kreditavimo sutartį Nr. LOAN_128052, sudarytą tarp BUAB „LIUDVINAVAS“ ir UAB Medicinos banko; ii) 568 972,93 Eur finansinio reikalavimo, kuris kyla iš BUAB „LIUDVINAVAS“ laidavimo sutarties Nr. LOAN_51568, kurios pagrindu BUAB „LIUDVINAVAS“ laidavo už UAB VOKĖS SLĖNIS prievolių įvykdymą. 2019 m. spalio 3 d. pasirašyto įkeisto nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 buvo sutarta, kad hipotekos kreditoriui perėmus įkeistą nekilnojamąjį turtą, pradinio kreditoriaus finansinis reikalavimas bus sumažintas 163 000 Eur suma. 2019 m. spalio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino patikslintą (perėmus turtą) UAB Medicinos banko reikalavimą iki 463 332,64 Eur.
Šalies argumentai
11.3. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog turtas buvo perleistas už mažesnę nei 20 000 Eur kainą, kadangi faktiškai UAB Medicinos bankas BUAB „LIUDVINAVAS“ ir BUAB „VOKĖS SLĖNIS“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris visas buvo įkeistas UAB Medicinos banko naudai, o minėtų bendrovių bankroto procesuose turtu suinteresuotų asmenų neatsirado, perėmė už bendrą 389 807,86 Eur kainą.
11.4. Apeliantui buvo žinoma apie nekilnojamojo turto perėmimą, kadangi apeliantas net keletą kartų bendravo su kreditorių atstovu buvusiose Liudvinavo patalpose, esančiose Vilniuje, Liudvinavo g. 123B. Apeliantas net keletą kartų nurodė, jog ieško potencialių pirkėjų, bei vedė derybas su asmenimis iš Ukrainos. Kadangi ginčo nekilnojamasis turtas buvo pardavinėjamas ilgai, tačiau realių pirkėjų neatsirado, hipotekos kreditorius UAB Medicinos bankas, siekdamas operatyvaus BUAB „LIUDVINAVAS“ bankroto proceso ir kiek įmanoma didesnio kreditorinio reikalavimo patenkinimo (tokia paskirtis turto įkeitimo ir yra), nusprendė perimti turtą savo nuosavybėn.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). CPK 314 straipsnyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų teisė tam tikrais įstatyme nurodytais atvejais teikti naujus įrodymus taip pat yra susijusi su įrodinėjimu aplinkybių, kurios buvo bylos nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
15. Apeliantas L. K. prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus. Teikiamų įrodymų priimtinumą apeliantas grindžia tuo, kad apie aplinkybę, jog bendrovės turto nepakako patenkinti didelės dalies BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditorių reikalavimų, sužinojo tik iš skundžiamo sprendimo, taip pat dalis teikiamų dokumentų sukurti tik po sprendimo priėmimo. Atsižvelgdama į tai, kad bankroto byloje vyrauja viešasis interesas ir šiose bylose teismas turi būti aktyvus spręsdamas kilusius ginčus, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto pateikti įrodymai gali būti reikšmingi teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl yra priimtini.
16. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą tiek BUAB „LIUDVINAVAS“, tiek UAB Medicinos bankas neprašo priimti kartu su atsiliepimais teikiamų įrodymų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susipažinusi su prie atsiliepimų į apeliacinį skundą pridėtais įrodymais, nustatė, kad šie įrodymai jau sudarė bylos medžiagą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl pakartotinis jų priėmimas byloje nėra aktualus.
Dėl įrodymų išreikalavimo
17. Apeliantas L. K. apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš BUAB „LIUDVINAVAS“ nemokumo administratorės UAB „ADMINISTRATORIAI LT“ kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimus (nutarimus) dėl bendrovės turto perleidimo, taip pat įrodymus, kad bendrovės kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie bendrovės kreditorių susirinkimus bei dokumentus, patvirtinančius, koks bendrovei priklausęs turtas buvo perleistas, už kokią sumą ir kokiems asmenims.
18. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: i) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; ii) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; iii) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo yra konstatuota, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška. Prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikimo faktas pats savaime nereiškia įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018).
19. Šiuo atveju apeliantas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į nemokumo administratorę UAB „ADMINISTRATORIAI LT“ dėl prašomų išreikalauti įrodymų pateikimo. CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas gali būti taikomas tik jei asmuo šių įrodymų negali gauti pats. Nagrinėjamu atveju apeliantas šios aplinkybės nepagrindė. Be to, didžioji dalis apelianto prašomų išreikalauti duomenų sudaro bylos medžiagą (pavyzdžiui, kreditorių susirinkimo nutarimai, informacija apie bankroto proceso metu realizuota turtą ir gautą kainą). Todėl teisėjų kolegija netenkina apelianto L. K. prašymo dėl įrodymų išreikalavimo.
Dėl apelianto materialinio suinteresuotumo BUAB „LIUDVINAVAS“ bankroto byloje
20. Nagrinėjamu atveju tiek BUAB „LIUDVINAVAS“ bankroto administratorė, tiek kreditorius UAB Medicinos bankas atsiliepimuose į apelianto L. K. apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantas nėra byloje dalyvaujantis asmuo, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi buvo išbrauktas iš kreditorių sąrašo bankroto procese patenkinus jo pirmosios eilės 155,63 Eur reikalavimą. Apeliantas L. K. suinteresuotumą teikti apeliacinį skundą grindžia tiek aplinkybe, kad jis buvo BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditoriumi, tiek galimu jo, kaip BUAB „LIUDVINAVAS“ laiduotojo, statusu.
21. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi išbraukė apeliantą L. K. iš BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditorių sąrašo, kadangi jo 155 Eur pirmosios eilės finansinis reikalavimas buvo patenkintas Garantinio fondo lėšomis. Ši aplinkybė nurodyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime dėl įmonės pabaigos. Apeliantas šios aplinkybės neginčija, todėl sutiktina su atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentais, kad apeliantas L. K. buvo išbrauktas iš BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditorių sąrašo, todėl byloje šiuo metu jis neturi kreditoriaus teisinio statuso.
22. Vis dėlto, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad 2017 m. birželio 22 d. pirmosios instancijos teismui buvęs BUAB „LIUDVINAVAS“ bankroto administratorius G. Č. pateikė prašymą (DOK-34441) patvirtinti patikslintą BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditorių sąrašą padidinant UAB Medicinos banko finansinį reikalavimą iki 626 332,64 Eur. Prie prašymo bankroto administratorius pridėjo finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, tarp jų ir 2010 m. lapkričio 23 d. laidavimo sutartį Nr. LOAN_128052, sudarytą tarp UAB Medicinos banko ir laiduotojo L. K. (žr. priedo prie bankroto administratoriaus prašymo 27–29 psl.). Iš šios sutarties 1.1, 1.2 ir 2.1 punktų matyti, kad L. K. laidavo už BUAB „LIUDVINAVAS“ prievoles pagal 2010 m. lapkričio 23 d. kredito sutartį Nr. LOAN_128052, sudarytą tarp UAB „Medicinos bankas“ ir BUAB „LIUDVINAVAS“. Tai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismui nuo 2017 m. birželio 22 d. turėjo būti žinoma apie tuo metu kreditoriumi byloje buvusio L. K., kaip laiduotojo už BUAB „LIUDVINAVAS“ prievoles, statusą.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad laiduotojas yra suinteresuotas, jog bankroto procese kreditoriaus reikalavimas būtų patenkintas kuo didesne apimtimi, nes laiduotojas objektyviai nebeturės galimybės įgyvendinti regreso į skolininką teisės, kadangi paties skolininko nebebus. Siekiant įgyvendinti šį interesą, būtina sudaryti objektyvias sąlygas laiduotojui pačiam dalyvauti bankroto procese. Tai jam leistų naudotis visomis procesinėmis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis (išskyrus tas, kurios susijusios su disponavimu ginčo dalyku) ir taip asmeniškai dalyvauti procese. Laiduotojas neturi garantijų, kad kiti asmenys (kreditoriai, bankroto administratorius) veiks taip, kad būtų užtikrinti laiduotojo interesai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).
24. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Jie taip pat neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Taigi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014).
25. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2018 m. vasario 6 d. nutartimi išbraukęs apeliantą L. K. iš BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditorių sąrašo, būtų sprendęs šio asmens įtraukimo į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu klausimą savo iniciatyva. Kaip minėta šios nutarties 23 punkte, laiduotojas yra suinteresuotas bankroto bylos baigtimi, kadangi nuo to priklauso jo teisės pareikšti regresinį reikalavimą asmeniui, už kurį laiduota, įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuriame vyrauja viešasis interesas, teismo aktyvumo ribos tokiose bylose yra platesnės. Todėl teismas turi siekti, kad į bankroto bylos procesą būtų įtraukiami visi asmenys, turintys pakankamą materialinį suinteresuotumą byloje priimamais sprendimais bei jos baigtimi (laiduotojus, įskaitant ir kitas prievolių užtikinimo priemones suteikusius asmenis).
26. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta tenkinti BUAB „LIUDVINAVAS“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl BUAB „LIUDVINAVAS“ pabaigos. Teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos reiškia, kad įmonės bankroto procesas yra baigiamas ir bankroto administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo dienos pateikia prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę (ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalis). CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. ĮBĮ nereglamentuojama, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, būtų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamas teismo sprendimas yra tiesiogiai susijęs su apelianto, kaip bankrutavusios įmonės laiduotojo, teisėmis ir pareigomis, kadangi laiduotojas yra suinteresuotas, kokia apimtimi jis turi vykdyti prievolę kreditoriams, o tai gali priklausyti ir nuo pagrindinio skolininko bankroto byloje priimamų sprendimų, pavyzdžiui, dėl turto realizavimo.
27. Tokiu atveju teismas, turėdamas duomenis apie nemokaus asmens laiduotoją (apeliantą), privalėjo spręsti dėl šio asmens įtraukimo į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu. Kadangi pirmosios instancijos teismui dar 2017 metais buvo žinoma, kad apeliantas pagal byloje esančią 2010 m. lapkričio 23 d. laidavimo sutartį Nr. LOAN_128052 laidavo kreditoriui UAB Medicinos bankui už BUAB „LIUDVINAVAS“ prievolių tinkamą vykdymą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą dėl įmonės pabaigos ir neįtraukęs į teisminį nagrinėjimą apelianto, nusprendė dėl apelianto, kaip laiduotojo, teisės pareikšti iš laidavimo sutarties kylantį regresinį reikalavimą bankrutavusiam asmeniui įgyvendinimo. Tai sudaro pagrindą konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į ji argumentų
28. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo dėl BUAB „LIUDVINAVAS“ pabaigos, kadangi iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog BUAB „LIUDVINAVAS“ priklausęs turtas buvo parduotas vos už 20 000 Eur, o iš viešai prieinamų duomenų šiuo metu šis turtas parduodamas už 450 000 Eur. Apelianto teigimu, BUAB „LIUDVINAVAS“ priklausęs turtas bankroto procese buvo perleistas už 20 kartų mažesnę kainą, nei jis yra parduodamas šiuo metu, todėl buvo pažeisti bendrovės, jos kreditorių ir apelianto, kaip laiduotojo, interesai.
29. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ginčo nekilnojamasis turtas priklausė BUAB „LIUDVINAVAS“ ir BUAB „VOKĖS SLĖNIS“, ir priešingai nei teigia apeliantas, šis turtas buvo perleistas ne už 20 000 Eur kainą, o perimtas hipotekos kreditoriaus UAB Medicinos banko atitinkamai sumažinant 163 000,00 Eur suma BUAB „LIUDVINAVAS“ ir 212 000,00 Eur suma BUAB „VOKĖS SLĖNIS“ prievoles šiam kreditoriui. Tai reiškia, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo perleistas kreditoriui UAB Medicinos bankui už 375 000 Eur. Tam buvo pritarta 2019 m. rugpjūčio 9 d. vykusiame BUAB „LIUDVINAVAS“ kreditorių susirinkime.
30. Be to, apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą turėjo priimti vadovaudamasis JANĮ, o ne ĮBĮ nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad BUAB „LIUDVINAVAS“ bankrutavusia ir likviduojama pripažinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi. Taigi įmonės likvidavimo etapas buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant ĮBĮ nuostatoms. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens pabaigos procedūra nelaikytina savarankiška procedūra, todėl aplinkybė, kad bankroto administratorės prašymas dėl BUAB „LIUDVINAVAS“ pabaigos teismui pateiktas 2020 m. balandžio 1 d., t. y. jau po JANĮ įsigaliojimo, nelemia JANĮ nuostatų nagrinėjamam klausimui taikymo, nes nagrinėjančio įmonės bankroto bylą teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos yra likvidacinių veiksmų, pradėtų pripažinus įmonę bankrutavusia, užbaigimas, o ne savarankiška procedūra (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020).
31. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „LIUDVINAVAS“ bankroto administratorė UAB „Administratoriai LT“ teigia, kad apeliantas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, kadangi paskutinė diena skundui pateikti buvo gegužės 29 d., tačiau apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teisme gautas 2020 m. birželio 3 d. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantas skundą pateikė ne per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), o naudojantis pasiuntinių paslaugų teikėjo paslaugomis. Iš ant voko esančios žymos matyti, kad siunta buvo išsiųsta 2020 m. gegužės 29 d., todėl konstatuotina, kad apeliantas nepraleido apeliacinio skundo padavimo termino.
32. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari prieš Suomiją, 2001 m. rugsėjo 27 d., no. 4968/99, par. 30). Kita vertus, pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., Ruiz Torija prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., pareiškimo Nr. 18390/91, par. 29).
33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.