Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams B. U. ir M. U. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams B. U. ir M. U., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų B. U. ir M. U. (toliau – atsakovai) 540,00 Eur skolos (nesumokėtas nuomos mokestis), 680,66 Eur nuostolių, iš viso 1 220,66 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Pareikštus reikalavimus ieškovas grindžia tuo, kad 2021 m. sausio 4 d. ieškovas per atstovą su atsakovais sudarė Patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovams Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išnuomojo nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tarp šalių buvo sudaryta terminuota Sutartis, kurią atsakovai nutraukė nepasibaigus jos galiojimo terminui. Pasak ieškovo, dėl šios priežasties vadovaudamasis Sutarties 12.4 punktu jis turėjo teisę negrąžinti atsakovams sumokėto užstato. Atsakovai savo prievoles vykdė netinkamai, su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingi 1220,66 Eur sumą, kurią sudaro 540,00 Eur nesumokėtas nuomos mokestis už 2021 m. gegužės mėn., 178,99 Eur už suvartotą šaltą vandenį ir 501,67 Eur nuostolis dėl sugadintų buto sienų remonto. Be to, atsakovai turi sumokėti ne tik skolą, bet ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 14,00 Eur žyminis mokestis, 726,00 Eur už advokato teisinę pagalba ir 181,50 Eur už antstolio paslaugas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas.

Atsakovai B. U. ir M. U. pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodo, kad nesutinka su ieškovo reikalavimais ir teismo priimtu preliminariu sprendimu. Teigia, jog žalos butui jie nepadarė. Savo poziciją atsakovai grindžia tuo, kad butas nebuvo naujos statybos, jis buvo pasenęs ir apgadintas jau prieš įsikeliant atsakovams į butą. Jų nuomone, nesumokėtą 540,00 Eur nuomos mokestį turėtų padengti ieškovui sumokėtas tokio paties dydžio užstatas. Paaiškino, jog komunalinius mokesčius mokėjo sąžiningai, o vandens skaitiklio, dėl kuriuo atsirado 178,88 Eur įsiskolinimas, ieškovas neparodė. Atsakovų vertinimu, nėra sąžiningas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi ieškovą atstovavo J. S., kuris pats yra advokatas, todėl kito advokato samdymas rodo nesąžiningumą atsakovų atžvilgiu.

Ieškovas V. S. atsiliepime į prieštaravimus prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, jog šalių sutarta nuomos santykių trukmė yra viena iš esminių Sutarties sąlygų, o joje numatytos netesybos (jeigu sutartis nutraukiama anksčiau laiko) abiem Sutarties šalims buvo lygiavertės, subalansuotos ir užtikrinančios tokio įsipareigojimo pusiausvyrą. Nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti nuostolių suma dėl buto apgadinimo yra susijusi su stipriais mechaniniais sienų, jų kampų apgadinimais, kurių nebuvo, kai butas nuomos santykių pradžioje buvo perduotas atsakovams. Tokie ženklūs sienų, jų kampų įdaužimai, padarė žalą patalpoms ir jų pašalinimui, todėl yra reikalingas remontas. Atsakovai turėjo pagal perdavimo – priėmimo aktą pilnai sumokėti už nuomą, sumokėti komunalinius mokesčius ir taip įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Teigia, jog patirta išlaidų advokato paslaugoms suma yra pagrįsta, reali, ne per didelė, todėl ji pagrįstai teismo buvo priteista.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Darius Butvilavičius palaikė ieškinio reikalavimus, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė Agnija Frejerė prašė pakeisti preliminarų sprendimą - sutiko su ieškovo prašymu priteisti komunalinius mokesčius.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. S. parodė, jog jis - ieškovo sūnus ir atstovas sudarant Sutartį. Paaiškino, kad V. S. su atsakovais nebendravo. 2012 m. bute buvo atliktas remontas, o 2021 m. nusprendė pirmą kartą butą išnuomoti. Butas buvo geros būklės, tvarkingas. Nuomininkai derėjosi dėl užstato dydžio: sutarta, kad užstatas pasibaigus Sutarčiai grąžinamas ir tokiu atveju galima derėtis dėl užskaitymo, tačiau nutraukus Sutartį anksčiau termino, užstatas negrąžinamas. Nuomininkai jam teikdavo skaitiklių duomenis, atsiųsdavo sąskaitas, kurias jis apmokėdavo, gavęs pinigus iš nuomininkų grynais arba į sąskaitą. Teigė, jog pinigai būdavo perduodami ne išnuomotame bute, tačiau susitinkant sutartoje vietoje. Išnuomavus butą, jame nei karto nesilankė, iki į butą patenkant kartu su antstoliu. Nuomininkams pranešus apie Sutarties nutraukimą prieš terminą, jis paprašė leidimo į butą atsivesti potencialius nuomininkus, tačiau nuomininkai kategoriškai atsisakė įleisti į butą. 2021 m. birželio 9 d. parašė laišką nuomininkams, nurodydamas, kad 2021 m. birželio 14 d. su antstoliu perims patalpas, tačiau sutartos dienos 11 val. gavo pranešimą, jog buto raktai palikti pašto dėžutėje. Į butą nuvykus su antstoliu, į akis krito dideli sienų apdaužymai. Pasak liudytojo, tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl nuomininkai jo nenorėjo įsileisti į butą. Liko įsiskolinimas už nuomą už 2021 m. gegužės mėn. ir patyrė nuostolių dėl buto apgadinimų. Kreipėsi į UAB „Sistela“, kad Aplinkos ministro patvirtinta tvarka inžinierius paskaičiuotų, kokio dydžio nuostoliai buvo patirti dėl patalpų apgadinimo. Prašė sąmatą sudaryti minimaliomis sąnaudomis. Patvirtino, jog patalpų perdavimo nuomininkams metu jiems buvo parodyti skaitikliai ir bendromis pastangomis įrašyti skaitiklių rodmenys buto perdavimo akte. Taip pat pažymėjo, jog nuomininkų požiūris į išnuomotą butą buvo preciziškas, jis gavo pastabas net dėl mažareikšmių dalykų – neišvalytų spintelėje dulkių ir viryklės smulkaus gedimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas. Ieškinys tenkinamas.

Ginčas šioje byloje, įvertinus ieškinio ir prieštaravimų pagrindą, yra kilęs dėl to, jog šalys skirtingai aiškina 2021 m. sausio 4 d. Patalpų nuomos sutarties sąlygas bei nesutinka dėl kilusios žalos atlyginimo. Nuo ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovai ginasi šiais pagrindiniais atsikirtimais, suformuluotais prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio: 1) 540 Eur nuomos mokestis už 2021 m. gegužės mėn. buvo sumokėtas iš užstato; 2) atsakovai buto būklės nepablogino; 3) įsiskolinimas už komunalinius mokesčius 178,99 Eur sumai pagal skaitliuką atsirado ne dėl jų kaltės; 4) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra nesąžiningas. Šių atsikirtimų pagrįstumo įvertinimas yra betarpiškai susijęs su fakto klausimais, t. y. Sutarties vykdymo eiga, buto perdavimo aplinkybėmis bei pačios Sutarties nuostatų aiškinimu.

Dėl 540,00 Eur nuomos mokesčio ir užstato

Kiek tai susiję su paminėtais atsakovų prieštaravimais, pirmiausia pasisakytina, kad atsakovai neneigia, kad jie nesumokėjo 540,00 Eur nuomos mokesčio už 2021 m. gegužės mėn. Tačiau šalys skirtingai aiškina Sutarties sąlygas. Pasak atsakovų, negrąžintas užstatas užskaitytas kaip nuomos mokestis, kadangi užstatas nuomininkui yra negrąžinamas tik tuomet, jeigu nuomotojas patiria realius nuostolius, kas ir yra įvardinta Sutarties 4.3 punkte. Tuo tarpu ieškovo nuomone, užstatą jis turėjo teisę pasilikti pagal Sutarties 12.4 punktą (vienašališkai nutraukiant Sutartį, nepasibaigus sutarties galiojimo terminui).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnio, reglamentuojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, tačiau ne baigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Prievolių įvykdymas, remiantis šia nuostata, gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės. Pagrindinės prievolės negaliojimas daro negaliojančią ir papildomą prievolę – užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015).

Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Kaip matyti iš Sutarties 12.4 punkto, jame numatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas nutraukia sutartį, ne dėl atvejo, kuris numatytas Sutarties 12.3 punkte, nepasibaigus Sutarties galiojimo terminui, jam yra negrąžinama pagal šios Sutarties 4.3 punktą sumokėtas 540,00 Eur užstatas ir atlaisvindamas butą jis privalo visiškai atsiskaityti su nuomotoju pagal šią Sutartį. Taigi, pagal Sutarties sąlygas, užstato paskirtis šiuo atveju – užtikrinti, kad sutartis nebūtų nutraukta kitaip nei numato sutarties sąlygos, t. y. užtikrinti tinkamą įsipareigojimų įvykdymą. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad atsakovai ieškovui 1 mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatą, kuris yra 540,00 Eur, yra sumokėję 2021 m. sausio 5 d.

Atsakovai B. U. ir M. U. nurodo, jog ieškovas V. S. neteisingai traktuoja sutarties sąlygas ir pačią užstato sąvoką civilinės teisės prasme, kadangi užstatas nuomininkui yra negrąžinimas tik tuomet, jeigu nuomotojas patiria realius nuostolius, kas ir yra įvardinta sutarties 4.3. punkte, užstatas grąžinimas, jeigu nuomininkai yra visiškai atsiskaitę su nuomotoju pagal šią sutartį ir kad patalpoms nepadaryta jokia žala arba už ją tinkamai atlyginta. Tačiau šie atsakovų argumentai atmestini.

Teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu, tačiau tais atvejais, kai sutarties nutraukimo pageidauja tik viena sutarties šalių, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 straipsnio 1 dalis 6.497 straipsnis, 6.498 straipsnis ir kt.) ar sutarties (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) numatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju, sutartis tarp šalių buvo sudaryta abipusiu sutarimu, atsakovų parašai ant 2021 m. sausio 4 d. Sutarties patvirtina, kad jie su sutarties sąlygomis yra susipažinę ir su jomis sutiko. Atsakovai pretenzijų ieškovui dėl nuomos nereiškė ir jos sąlygų neginčijo. Atsakovai nenurodė ir jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog Sutartis pažeidė jų lūkesčius, interesus, kad atsakovai negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Sutartimi būtų sudarytos sąlygos esminei šalių nelygybei, nes abi Sutarties šalys yra fiziniai asmenys, nenustatyta ir kitų sąlygų, kuriomis būtų pažeisti sutarčių teisės principai ir dėl to būtų pažeisti ne tik atsakovų, bet ir viešieji interesai (CK 6.224 straipsnis, 6.225 straipsnis). Taip pat teismas pažymi, jog Sutarties 12.5 punkte buvo nustatyta ir analogiška sąlyga nuomotojui dėl vienašališko Sutarties nutraukimo, jei nuomotojas nutraukia Sutartį ne dėl atvejų numatytų 12.2 punkte, t.y. nepasibaigus sutarties galiojimo terminui, jis nuomininkui turi sumokėti 540,00 Eur baudą. Taigi, akivaizdu, jog Sutarties sąlygos buvo lygiavertės, nediskriminacinės, o atsakovai, būdami atidūs, rūpestingi, protingi ir apdairūs, prieš pasirašydami Sutartį, privalėjo įvertinti visas jos sąlygas bei galimas pasekmes dėl jos nesilaikymo. Taip pat pastebėtina, jog šalys susitarė dėl nedidelio užstato dydžio, t.y. lygaus vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžiui, kuris nėra neprotingai didelis. Taigi, atsakovams Sutarties sąlygos buvo priimtinos ir jie sutiko jų laikytis.

Pagal 2021 m. sausio 4 d. Sutartį gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos vienerių metų laikotarpiui, nuomos trukmė turėjo būti nuo 2021 m. sausio 13 d. (Sutarties 3.1 punktas). Pagal Sutarties 12.4 punktą, nuomininkui nutraukus nuomos sutartį ne dėl 12.3 punkte numatyto atvejo, sumokėtas 540,00 Eur užstatas, kuris lygus vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžiui, nuomininkui negrąžinamas. Taigi, nuomotojas, išnuomodamas daiktą sutartyje aiškiai apibrėžtam terminui, numatė tam tikras netesybas, kad užtikrintų bent vieno mėnesio negautas pajamas iš nuomos, jeigu nuomininkai nutrauktų nuomą, nepasibaigus jos terminui. Pripažintina, kad tokio dydžio netesybos yra protingos ir atitinka praktiką, nes nuomotojas turi teisę užsitikrinti savo pajamas, tuo atveju, jeigu nuomininkas netikėtai, savo iniciatyva nutrauktų nuomos sutartį.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, jog ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 12.4 punktu, nutraukus nuomininkams Sutartį anksčiau sutarto termino įgijo teisę į užstato negrąžinimą. Kadangi CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį, o duomenų, jog atsakovai būtų sumokėję nuomos mokestį už 2021 m. gegužės mėnesį, byloje nepateikta ir atsakovai neginčija, jog už šį mėnesį liko neatsiskaitę ieškovui, todėl teismas ginčijamu preliminariu sprendimu pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovų 540,00 Eur skolą, atsiradusią dėl nesumokėto nuomos mokesčio, o atsakovų prieštaravimai dėl jo yra nepagrįsti.

Dėl buto defektų

Atsakovų teigimu, jie buto būklės nepablogino - butas nebebuvo idealios būklės (ne naujas) ir per nuomos laikotarpį dar šiek tiek nusidėvėjo. Tuo tarpu ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai privalo atlyginti ieškovui dėl patalpų apgadinimo (apdaužytų sienų) padarytą žalą, kuri paaiškėjo perėmus patalpas, nes nuomos santykių pradžioje patalpos tokių defektų neturėjo. Taigi, šioje teisinėje situacijoje svarbu yra nustatyti, kuriuo metu atsirado ginčijami defektai – iki ar po patalpų (buto) perdavimo nuomininkams.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esminę reikšmę ginčui išspręsti turi šalių įrodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojo parodymus, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad atsakovai atsakingi už buto būklės pablogėjimą dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Antstolis 2021 m. birželio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-21-2475 konstatavo, jog, kad sienų kampai yra mechaniškai pažeisti ir vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksavo minėtus pažeidimus nuotraukose, kuriose matyti mechaniniai sienų kampų pažeidimai (nuskelti sienų kampai). Akivaizdu, jog tokio pobūdžio pažeidimai atsirado ne dėl natūralaus buto eksploatavimo, tačiau dėl tiesioginio mechaninio poveikio. Kaip minėta, šiuo atveju yra svarbu nustatyti, kuriuo metu sienų kampai buvo apgadinti: iki išnuomoto buto perdavimo, ar nuomininkams perdavus butą. Teismo vertinimu, vis tik labiau įtikinama ieškovo versija, jog buto išnuomavimo metu tokių pažeidimų nebuvo. Tokį teismo įsitikinimą suponuoja nustatytos aplinkybės. Nors iš VĮ Registrų centro 2022 m. kovo 24 d. pažymėjimo matyti, jog ginčo butas yra 1976 metų statybos name, tačiau, kaip parodė liudytojas J. S., 2012 metais atliktas buto kapitalinis remontas (iš prie atsiliepimo pateiktų ieškovo nuotraukų matyti, jog butas tvarkingas). Butas buvo nuomojamas pirmą kartą, iki to laiko bute gyveno pats liudytojas. Iš 2021 m. sausio 13 d. perdavimo – priėmimo akto, kurį surašant dalyvavo abu atsakovai, matyti, jog fiksuota: buto būklė – normali, sienos dažytos, būklė gera. Kaip matyti iš minėto akto, nuomininkai jokių pastabų dėl sienų kampų defektų perdavimo – priėmimo akte nepažymėjo, įrodymų, jog minėti pažeidimai būtų užfiksuoti nuotraukomis taip pat nepateikė. Be to, iš prie prieštaravimų pačių atsakovų pateiktos nuotraukos, kurioje yra užfiksuota būtent sienos briauna, sienos mechaninių defektų nematyti. Nuomininkų parašai ant minėto akto patvirtina, jog su minėto akto turiniu atsakovai susipažino ir su juo sutiko, pastabų nereiškė. Teismo posėdyje atsakovų atstovė paaiškino, kad butas nebuvo idealios būklės – jis buvo su defektais ir šioms aplinkybėms patvirtinti kartu su prieštaravimais pateikė nuomininkų darytas bute fotonuotraukas, kurios patvirtina, jog eksploatuojant butą natūraliai yra šiek tiek nusidėvėjęs. Tačiau ieškovas neįrodinėja, jog butas buvo idealios būklės ir pažymėtina, jog nuostolių atsiradimas yra siejama ne su natūralius buto eksploatavimo metu atsiradusiais trūkumais, tačiau dėl akivaizdžių mechaninių pažeidimų.

Be to, kaip pastebėjo liudytojas, patys nuomininkai preciziškai reagavo net į mažareikšmius buto trūkumus: spintelėje rastas dulkes, viryklės gedimą. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog atsakovai 2021 m. kovo 26 d. pranešimu informavo liudytoją dėl atšokusių plintusų nuo sienos ir kad orkaitės ventiliatorius dažnai neįsijungia iš pirmo karto. Taigi, šios aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimą, jog atsakovai, kaip nuomininkai, buvo pastabūs ir reiklūs, todėl manytina, jog perimant butą su tokio pobūdžio sienų kampų mechaniniais pažeidimais, kurie užfiksuoti antstolio akte, jie apie tai tikrai būtų informavę nuomininką. Tai, kad pažeidimai galėjo atsirasti po buto perdavimo nuomininkams sustiprina ir kitos aplinkybės – atsakovai vengė susitikimų su liudytoju J. S. bute, pinigus už komunalines paslaugas ir nuomą perduodavo kitoje sutartoje vietoje, o jiems nusprendus nutraukti Sutartį prieš terminą – kategoriškai atsisakė įsileisti ne tik potencialius naujus nuomininkus, tačiau ir patį liudytoją. Be to, nevykdė ir savo įsipareigojimo pagal Sutartį, t.y. pagal Sutarties 12.7 punktą negrąžino patalpų (buto) šalims pasirašant patalpų perdavimo aktą, kuriame turi būti aprašyta grąžinamų patalpų būklė. Teismas laiko neįtikinamu atsakovų atstovės paaiškinimus, neva to atsakovai nepadarė dėl kartu gyvenančių vaikų. Vaikų auginimas nėra priežastis pati savaime prievolėms tinkamai nevykdyti ir teismas nemato jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių vienas iš sutuoktinių negalėtų pasirūpinti vaikais, kai tuo tarpu kitas iš tėvų tinkamai vykdytų sutartinius įsipareigojimus – perduotų butą. Teismo vertinimu, nurodytų faktinių aplinkybių nuosekli visuma, atsakovų vengimas įsileisti ieškovo atstovą į butą, yra pakankama spręsti, jog vis tik buto sienų defektai atsirado po buto perdavimo atsakovams, juolab, jog, atsakovų teigimu, ieškovo atstovas pradėjo reikalauti apžiūrėti butą, nes bijojo dėl jo būklės (Prieštaravimų 1.35 punktas).

Atsakovų vertinimu, prašoma priteisti 501,67 Eur nuostolių suma (dėl sienų remonto) yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta jokiais objektyviais įrodymais.

Iš byloje esančios 2022 m. rugpjūčio 2 d. lokalinės sąmatos matyti, jog ji atlikta projektų inžinieriaus T. N., ir, kaip paaiškino liudytojas J. S., apgadinimai apskaičiuoti vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtinta „Sistela“ sistema, kuri yra naudojama net atliekant viešuosius pirkimus, ir sudaryta remiantis mažiausiomis sąnaudomis. Minėtoje sąmatoje nurodyta, jog pastato vidinių tinkuotų paviršių atskirų vietų remontas sienų ir kolonų kampai, angokraščiai yra įvertinti 85,85 Eur (be PVM), o atskirų suremontuotų vietų dažymas, paruošiant paviršių (19 m²) ir parenkant dažus pagal spalvą sienų paviršiui – 414,60 Eur (be PVM), kas iš viso sudaro 414,60 Eur (be PVM) arba 501,67 Eur su PVM sumą, kurią prašoma priteisti. Dėl dažomo ploto ir apgadinimų liudytojas paaiškino, jog buvo apgadintos 3 arkų briaunos, ir 19 m² paviršiaus dažymą sudaro briaunų ir vietų, kuriuose padaryti pažeidimai plotas, t.y. dažomas pažeistos vietos visas paviršius (visa plokštuma), tačiau ne sienos fragmentas. Teismo vertinimu, ieškovas tinkamai pagrindė 501,67 Eur nuostolių sumą kurią jis patyrė, ji nėra pernelyg didelė – ji reali, tuo tarpu atsakovai jokių įrodymų šiems savo prieštaravimams pagrįsti nepateikė, nors šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ne tik savo reikalavimus bet ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis).

Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis ir įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog žala butui buvo padaryta būtent atsakovų veiksmais, ji reali ir pagrįsta, todėl turi būti atlyginta.

Dėl įsiskolinimas už komunalinius mokesčius 178,99 Eur sumai

Atsakovai prieštaravimuose su šiuo įsiskolinimu nesutiko, tačiau teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, jog atsakovai vandenį naudojo, todėl sutinka atlyginti šias išlaidas. Kadangi ginčo dėl 178,99 Eur įsiskolinimo neliko, dėl to plačiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atsakovams B. U. ir M. U. kelią nuostabą, kad ieškovo atstovas J. S., kuris rodė visokeriopą kompetenciją atstovauti V. S. dėl nuomos teisinių santykių su nuomininkais B. U. ir M. U., šioje civilinėje byloje Nr.e2-12184-1171/2022 samdo kitą advokatą bendradarbį ir už teisines paslaugas moka 726,00 Eur sumą už advokato teisinę pagalbą. Nors būtent pats J. S. ieškovą V. S. dėl 2021 m. sausio 4 d. Patalpų nuomos sutarties ir atstovavo.

Atsakant į šiuos prie prieštaravimų argumentus pažymėtina, jog CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Taigi, atstovavimo teisė yra įtvirtinta įstatyme, ir beje, įstatymas nenumato apribojimų ar prievolių dėl atstovavimo asmenims, kurie patys verčiasi advokato praktika, t.y. jie neprivalo atstovauti savo artimiems giminaičiams ar šeimos nariams teisme, o šeimos nariai yra laisvi savo pasirinkime - koks atstovas jų teises ir įstatymų saugomus interesus gins teisme.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 2022 m. vasario 28 d. preliminariu sprendimu ieškovui priteistos 921,50 Eur bylinėjimosi išlaidos pagrįstai, jos yra realios ir nėra pernelyg didelės, priteistas išlaidų teisinei pagalbai dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo, proporcingumo principus, ieškovas taip pat patyrė išlaidų dėl antstolio teiktų paslaugų, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistos ieškovui iš atsakovų pagrįstai ir nėra jokio teisinio pagrindo jų mažinti.

Prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo dalies, kuria iš atsakovų priteistos procesinės palūkanos, atsakovai nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, dėl paminėto ieškovo reikalavimo atskirai nepasisakoma, nekartojant preliminariame sprendime išdėstytų motyvų.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, t. y. nėra pagrindo atmesti ieškinio reikalavimų dėl 1220,66 Eur skolos ieškovei priteisimo solidariai iš atsakovų, taip pat nėra pagrindo atmesti reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas), kartu priteisiant papildomas ieškovo preliminaraus teismo sprendimo priėmimo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovui iš atsakovų priteistinas jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po preliminaraus sprendimo priėmimo ieškovas papildomai turėjo 968,00 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (DOK-131059), patirtas dėl atsiliepimo į prieštaravimus parengimą, prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą, pasirengimą 2022 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme. Prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo, proporcingumo principus, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovų (CPK 98 straipsnis). Taigi, ieškovui iš atsakovų papildomai priteistina 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl valstybei jų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir galutinio teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui V. S. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų B. U. (duomenys neskelbtini) ir M. U. (duomenys neskelbtini) solidariai 540,00 Eur skolos (nesumokėtas nuomos mokestis), 680,66 Eur nuostolių, iš viso 1 220,66 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt eurų ir 66 ct) skolos, 5 (penkių) proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1 220,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1889,50 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (po 944,75 Eur iš kiekvieno).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.