Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovui M. N. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys S. N., R. N., G. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 36 900 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bendros 36 900 Eur skolos sumos nuo ieškinio pateikimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pripažinti atsakovo prievolę sumokėti ieškovui prašomą priteisti 36 900 Eur skolą ir procesines palūkanas solidariąja su trečiųjų asmenų S. N. ir R. N. prievole pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15554-328/2017 ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl pinigų pasiskolinimo laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2015 m. kovo 10 d. Ieškovas atsakovui 2011 m. spalio 10 d. paskolino 5 000 Lt (1 448,10 Eur) sumą, kurią atsakovas netrukus ieškovui grąžino, t. y. 2011 m. spalio 12 d. Teigė, jog vėliau, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. kovo 10 d., ieškovas atlikdamas pinigų pervedimą į atsakovo banko sąskaitą paskolino iš viso 16 360,07 Eur sumą, iš kurios atsakovas grąžino ieškovui tik 868,86 Eur. Nurodė, kad atsakovas yra likęs ieškovui skolingas 15 491,21 Eur sumą už anksčiau nurodytą laikotarpį.

2.2. 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl papildomos 20 000 Eur paskolos. Ieškovas šią sumą pervedė į atsakovo nurodytą trečiojo asmens S. N. banko sąskaitą. Ieškovas pažymėjo, jog visus pinigus, t. y. visą 36 900 Eur sumą, skolino atsakovui M. N.. Teigė, jog, siekdamas užtikrinti savo paskolintų pinigų atsakovui M. N. grąžinimą, pareikalavo šią prievolę užtikrinti papildomai, ir atsakovas su tuo sutiko, t. y. tretieji asmenys S. N. ir R. N. išdavė 2016 m. rugsėjo 20 d. neprotestuotiną vekselį 36 900 Eur skolos grąžinimui užtikrinti.

2.3. Ieškovas, skolindamas pinigus atsakovui, juo pasitikėjo, jie buvo draugai, bendravo, tačiau, atsakovui nuolat išsisukinėjant dėl skolos grąžinimo, o vėliau iš viso nutraukus bet kokius kontaktus, ieškovo draugiški santykiai su atsakovu nutrūko. Nurodė, kad 2017 m. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl skolos, kurios dydis 36 900 Eur, priteisimo iš trečiųjų asmenų S. N. ir R. N. pagal jų išduotą 2016 m. rugsėjo 20 d. neprotestuotiną vekselį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-15554-328/2017 šią skolą priteisė iš trečiųjų asmenų ieškovo naudai solidariai. Teigė, jog atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pinigus skolino atsakovui, o 2016 m. rugsėjo 20 d. vekseliu buvo užtikrinta atsakovo M. N. prievolė ieškovui, ieškovas kreipiasi į teismą dėl visos skolos priteisimo iš pradinio skolininko – atsakovo M. N.. Atkreipė dėmesį, jog iš trečiųjų asmenų S. N. ir R. N. ieškovas skolos grąžinimo negali pagrįstai tikėtis dėl sunkios šių asmenų turtinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 36 900 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bendros 36 900 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2018 m. balandžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pripažino atsakovo prievolę sumokėti ieškovui prašomą priteisti 36 900 Eur skolą ir procesines palūkanas solidariąja su trečiųjų asmenų S. N. ir R. N. prievole pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15554-328/2017. Priteisė iš atsakovo 2 130 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvai:

4.1. Nurodė, jog, įvertinęs ieškovo bylos nagrinėjimo metu nurodytas prieštaringas faktines aplinkybes, teismas kritiškai vertino ieškovo bylos nagrinėjimo metu teiktus žodinius ir rašytinius paaiškinimus, didesnį dėmesį skyrė rašytiniams dokumentams, kurie gali atskleisti tikrąją šalių valią ir šalių lūkesčius sandorių sudarymo metu.

4.2. Nurodė, kad atsakovas gindamasis nuo ieškinio įrodinėjo, jog jis buvo tik tarpininkas tarp trečiojo asmens ir ieškovo dėl pinigų paskolinimo, teigdamas, jog jis nėra tinkamas atsakovas byloje. Teismo vertinimu, šiuos atsakovo argumentus paneigia byloje pateikti banko sąskaitų išrašai. Pažymėjo, kad atsakovas, 2014 m. gruodžio 5 d. gavęs iš ieškovo pinigus (20 554,34 Lt), tą pačią dieną 6 000 Lt pervedė savo tėvui S. N., nurodydamas mokėjimo paskirtį ,,Skolos grąžinimas“, likusius 13 000 Lt pervedė į savo kitą banko sąskaitą, nurodydamas mokėjimo paskirtį ,,Į savo sąskaitą“. 2015 m. kovo 10 d. iš ieškovo gavęs 5 939 Eur sumą atsakovas tą pačią dieną 2 900 Eur taip pat pervedė į savo kitą sąskaitą nurodydamas mokėjimo paskirtį ,,Į savo sąskaitą“, o kitą 2 900 Eur sumą pervedė tėvui S. N. nurodydamas mokėjimo paskirtį ,,Statybom“. Vėliau atsakovas taip pat pervedė tėvui S. N. mažas po 50 Lt, 100 Lt, 200 Lt sumas, nenurodydamas jokios mokėjimo paskirties. Padarė išvadą, kad atsakovas ieškovo skolintus pinigus iš savo banko sąskaitos didelėmis sumomis pervedinėjo į savo kitą sąskaitą, todėl teismui nebuvo pagrindo nepripažinti, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai.

4.3. Akcentavo, jog ginčo nagrinėjimui neturi esmės, kur atsakovas pasiskolintus pinigus panaudojo, ar juos grąžino kaip paskolą tėvui, ar pervedė juos į kitą savo sąskaitą, ar už juos pirko sau baldus, ar pervedė kitiems asmenims.

4.4. Teismas, vertindamas pateikto ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo turinį, pastebėjo, jog atsakovas prisipažįsta ieškovui, jog turi finansinių sunkumų – „gražinti turiu dvidešimt europietiškų“, prašo paskolinti pinigų žadėdamas juos pats grąžinti: ,,Nuiminėčiau tau kiek įmanoma ir pervedinėčiau į sąskaita, aukodamas pozicijas, bet dabar brolau neturiu kitos išeities ir prašau tavo pagalbos... Galim susitikti kartu su mano tėvu. Prašau padek...“ Pažymėjo, kad atsakovas teikia ieškovui pasiūlymus dėl būsimos paskolinės prievolės įvykdymo užtikrinimo: ,,Šnekėjau su tėvais bei buvom pas notarus, hipotekos tokios sudaryt neina ... Bet tėvukas pasirašytu vekseli tvirtintu notaru, ir tarpusavio sutarti, kad pardavus butą iškarto tau perduodami pinigai butu iškarto.“

4.5. Nurodė, kad trečiasis asmuo S. N. patvirtino teismui, kad į ieškovą dėl pinigų pasiskolinimo nesikreipė, atvyko tiesiai į notarų biurą pasirašyti vekselio. Mano, jog ši aplinkybė patvirtina, jog teisiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų, yra papildomi prievoliniai teisiniai santykiai – vekseliu garantuoti sūnaus prisiimtus paskolinius įsipareigojimus. Teigia, jog ieškovas nurodė, kad sandoriui užtikrinti reikalavo hipotekos, tačiau, atsakovui negalint įvykdyti šio reikalavimo, atsakovas pats pasiūlė vekselio išdavimą. Pažymėjo, jog vekselį išduoti pasiūlė atsakovas, tai buvo jo pasiūlymas, su kuriuo ieškovas sutiko.

4.6. Atmetė atsakovo argumentus, kad, tretiesiems asmenims išdavus vekselį dėl visos atsakovo paskolos 36 900 Eur sumos, būtų įvykęs skolininkų pasikeitimas.

4.7. Nurodė, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.14 straipsnio 3 dalis numato, jog ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams. Padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį dėl visos skolos priteisimo iš atsakovo, nepaisant to, kad iš kitų bendraskolių – trečiųjų asmenų S. N. ir R. N., visa skola yra priteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-15554-328/2017. Konstatavo, jog toks ieškovo kreipimasis į teismą ir reikalavimas priteisti visą skolą iš pradinio skolininko atsakovo nereiškia, kad ieškovas prašo antrą kartą priteisti tą pačią skolą, kadangi tretieji asmenys S. N. ir R. N. išduodami 2016 m. rugsėjo 20 d. vekselį užtikrino atsakovo skolos grąžinimą ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Nurodė, kad teismas sprendime iš atsakovo ieškovui priteisė 36 900 Eur skolą, taip pat atsakovą pripažino solidariuoju skolininku kartu su trečiaisiais asmenimis dėl prievolės pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. įsakymą tretiesiems asmenims S. N. ir R. N.. Darė išvadą, kad pagal šį teismo sprendimą ieškovas gali išsiieškoti iš atsakovo 36 900 Eur skolą, taip pat dar kartą išsiieškoti iš atsakovo 36 900 Eur skolą jau pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. įsakymą. Mano, kad teismas sprendimu iš atsakovo du kartus priteisė tą pačią skolą, atsiradusią tuo pačiu pagrindu: pirmą kartą – iš jo asmeniškai kaip skolininko, antrą kartą – iš jo kaip solidariojo skolininko.

6.2. Mano, kad teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu peržiūrėjo ir pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15554-328/2017, nes M. N. pripažinimas solidariuoju skolininku kartu su S. N. ir R. N. pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15554-328/2017 – tai jau įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo revizavimas. Pažymėjo, jog M. N. toje byloje nebuvo skolininkas ar kitą statusą turintis asmuo.

6.3. Teigia, jog teismas sprendime nenurodė jokios konkrečios įstatymo normos, nustatančios, jog M. N. ir S. N. bei R. N. prievolė yra solidarioji. Taip pat nėra jokio susitarimo (nei žodinio, nei rašytinio) tarp ieškovo A. S. ir atsakovo M. N., kad 36 900 Eur skola yra solidarioji su S. N. ir R. N. skola ieškovui A. S.. Mano, jog yra priešingai, t. y. 2016 m. rugsėjo 20 d. S. N. išrašytas paprastasis vekselis vekselio turėtojui A. S. patvirtina, kad solidarieji skolininkai yra S. N. (vekselio davėjas) ir R. N. (laiduotoja). Atsakovas M. N. šiame vekselyje nenurodytas nei kaip vekselio davėjas, nei kaip laiduotojas. Taip pat nėra ir jokio kito papildomo susitarimo, kuriame M. N. būtų įsipareigojęs šioje prievolėje kaip solidarusis bendraskolis.

6.4. Nurodė, kad ieškovo reikalaujama skola yra 36 900 Eur, o skolininkai yra S. N. (vekselio davėjas) ir R. N. (laiduotoja). Teigė, jog atsakovas tik tarpininkavo tarp A. S. ir S. N., S. N. pasiskolinant dalį skolos, t. y. 15 491,21 Eur sumą. Nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2015 m. kovo 10 d. ieškovas pervedė atsakovui iš viso 16 360,07 Eur sumą, iš kurios atsakovas ieškovui grąžino 868,86 Eur sumą. Teigia, jog šiuose santykiuose atsakovas dalyvavo kaip paskolos tarpininkas ir tai įrodo tiek jo, tiek trečiojo asmens S. N. paaiškinimai, M. N. bankiniai pavedimai S. N..

6.5. Nurodė, kad pavedimuose nurodytos paskirtys galėjo būti susijusios tiek su įmonės vykdyta veikla, tiek su S. N. skolomis, tiek ir visai neinformatyvios, nes atliekant pavedimus tarp artimų žmonių nebuvo būtinybės tiksliai nurodyti mokėjimo paskirtį. Teigia, jog mokėjimų paskirties netikslumai, nekonkretumas neįrodo, kad skolininkas yra atsakovas. Priešingai, padaryti pavedimai S. N. tik patvirtina, jog tikrasis skolininkas yra trečiasis asmuo. Mano, jog šiuo atveju reikia žiūrėti ne į mokėjimų paskirties pavadinimą, bet į tai, kad atlikti ir kam atlikti mokėjimai.

6.6. Pažymėjo, kad 20 000 Eur sumą ieškovas pervedė 2016 m. rugsėjo 20 d. tiesiogiai į S. N. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, jog jeigu M. N. būtų bent kiek susijęs su šia skola, tai būtų buvęs įtrauktas bent jau kaip laiduotojas, juolab kad A. S. pats sprendė, koks asmuo turi būti laiduotojas šioje prievolėje.

6.7. Teigia, jog paprastasis vekselis 2016 m. rugsėjo 20 d. nebuvo realizuotas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) tvarka, todėl neteko vertybinio popieriaus galios teisinės reikšmės ir kitų vekselio teisinių savybių, tokių kaip prievolės užtikrinimo priemonės. Nurodo, jog sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Teigia, jog kadangi vekselis tapo paprastu paskolos rašteliu (paskolos dokumentu), todėl jis galėjo patvirtinti tik paskolos teisinių santykių buvimą, bet jokiu būdu ne paskolos užtikrinimo funkciją.

6.8. Mano, jog nors teismas pripažino ieškovo nesąžiningą elgesį, tačiau jo paaiškinimus vertino nekritiškai. Teigia, jog nuo pat pradžių ieškovas teikė galbūt melagingas aplinkybės, todėl tai yra neteisėti veiksmai, o iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda.

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas absoliučiai pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį dėl visos skolos priteisimo iš atsakovo, nepaisant to, kad iš kitų bendraskolių – trečiųjų asmenų S. N. ir R. N., visa skola yra priteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m spalio 6 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-15554-328/2017. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir atitinkantis absoliučiai visus šalių paaiškinimus bei rašytinius byloje esančius įrodymus ir susiklosčiusią teismų praktiką.

8.2. Mano, jog teismas sprendimu jokiu būdu nerevizavo įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl teismo įsakymo išdavimo, atvirkščiai, šis teismas nustatė prievolės pobūdį, ją kvalifikuodamas. Teigia, jog atsakovo pasiskolintų pinigų iš ieškovo, kurių suma 36 900 Eur, grąžinimą vekseliu garantavo tretieji asmenys, todėl konstatavo, jog ieškovas reikalavimą dėl šios skolos priteisimo gali pareikšti tiek atsakovui, tiek tretiesiems asmenimis, tiek dėl dalies šios skolos, tiek dėl visos šios skolos, tiek toje pačioje byloje, tiek ir skirtingose bylose. Pažymi, jog skolininkai tokiu atveju turi teisę, jei jiems reikalavimas pareiškiamas, įtraukti į bylos nagrinėjimą bendraskolį. Ieškovo nuomone, kadangi tretieji asmenys, kada jiems buvo priteista 36 900 Eur skola pagal išduotą vekselį, neįtraukė atsakovo į procesą, nereiškė jokių prieštaravimų, ieškovas pateikė kitą reikalavimą dėl skolos prisiteisimo iš pagrindinio skolininko – atsakovo.

8.3. Ieškovo nuomone, nors apeliantas teigia, kad tariamai jis tik tarpininkavo dėl pinigų pasiskolinimo tarp ieškovo ir trečiojo asmens S. N., tačiau byloje tokios apelianto pozicijos nepatvirtina jokie įrodymai. Teigia, jog atsakovas pats teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad dėl pinigų pasiskolinimo įvairiais tikslais į ieškovą kreipėsi jis pats, pripažino, kad pinigus iš ieškovo gavo, ir teismui aiškino, kur juos panaudojo. Atsakovas taip pat teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad byloje esantis susirašinėjimas su ieškovu yra jo rašytas prašymas ieškovui, į kurį ieškovas ir atsiliepė, prašydamas užtikrinti skolos grąžinimą papildoma prievole, kas ir įvyko.

8.4. Nurodo, jog byloje yra aiškūs ir nenuginčijami rašytiniai įrodymai (ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas, užfiksuotas telefone, kurio turinį pripažino atsakovas), kurie atskleidžia tikrąją šalių valią tiek dėl papildomos 20 000 Eur dydžio ieškovo paskolos suteikimo atsakovui, tiek dėl ieškovo prašymo užtikrinti visą atsakovui paskolintą sumą papildoma prievole hipoteka, vėliau papildoma kita prievole – trečiųjų asmenų vekselio išdavimu, kas ir faktiškai buvo šalių padaryta.

8.5. Teigia, kad ieškovo kreipimasis į teismą dėl teismo įsakymo priėmimo į teismą paduodant tik trečiuosius asmenis savaime nereiškia, kad trečiųjų asmenų išduoto vekselio dėl atsakovo 36 900 Eur skolos užtikrinimo prievolė baigėsi, kadangi ieškovas tiesiog realizavo savo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš vieno iš solidariųjų skolininkų. Nurodo, kad, negavęs skolos grąžinimo iš trečiųjų asmenų, ieškovas pareikalavo skolos grąžinimo ir iš pagrindinio skolininko.

8.6. Nurodo, kad ieškovas reikalavimą dėl visos skolos priteisimo tretiesiems asmenims pareiškė atskirai, todėl reikalavimo priteisti skolą pagrindiniam skolininkui atsakovui pareiškimas jokiu būdu negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kadangi tą ieškovui leidžia įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteista skola ir atsakovas pripažintas solidariuoju skolininku su trečiaisiais asmenimis, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. tretieji asmenys S. N. ir R. N. išrašė paprastąjį vekselį, kurio suma 36 900 Eur, juo trečiasis asmuo S. N. (vekselio davėjas) ir R. N. (laiduotoja) įsipareigojo sumokėti ieškovui A. S. vekselyje nurodytą sumą iki 2017 m. kovo 1 d. Tą pačią dieną ieškovas pervedė 20 000 Eur sumą į S. N. sąskaitą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. teismo įsakymu (įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 3 d.) civilinėje byloje Nr. eL2-15554-328/2017 tenkino ieškovo prašymą dėl skolos priteisimo iš trečiųjų asmenų kaip solidariųjų skolininkų. 2017 m. lapkričio 3 d. antstolė V. D. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Šiuo metu vykdomas išieškojimas (vykdomosios bylos Nr. 0004/17/01270, Nr. 0004/17/01269): ieškovas – A. S.; skolininkai – S. N. ir R. N.; piniginis išieškojimas – 36 900 Eur skola, 80 EUR – advokato pagalbos išlaidos; 97,50 Eur – žyminis mokestis ir 141,53 Eur – palūkanos. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko M. N. 15 491,21 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 285 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriui A. S.. 2018 m. gegužės 2 d. atsakovas M. N. pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5691-904/2018. 2018 m. gegužės 16 d. ieškovas pateikė ieškinį atsakovui M. N. dėl skolos priteisimo, kuriame prašė priteisti ieškovo A. S. naudai iš atsakovo M. N. 15 491,21 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bendros 15 898,65 Eur skolos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl paskolinių teisinių santykių

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjimu atveju apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, kad atsakovas gali būti pripažintas solidariuoju skolininku su trečiaisiais asmenimis pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15554-328/2017, ir mano, kad skola pagal išduotą vekselį skundžiamu sprendimu priteista antrą kartą.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju itin svarbu nustatyti, ar ieškovą ir atsakovą siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi būti paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta.

15. Bylos šalys teikdamos savo paaiškinimus patvirtino, jog ieškovą ir atsakovą siejo seni draugystės ryšiai, todėl ieškovas atsakovo prašymu skolino atsakovui pinigų sumas, kurias atsakovas iš dalies grąžindavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, nustato, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. kovo 10 d. atliko 11 mokėjimo pavedimų į atsakovo banko sąskaitą – iš viso pervedė 16 360,07 Eur sumą. Svarbu akcentuoti, jog atsakovas grąžino ieškovui 868,86 Eur, o tai reiškia, jog atsakovas iš dalies įvykdė savo įsipareigojimą grąžinti iš ieškovo pasiskolintą pinigų sumą. Negražinta paskolos dalis 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė 15 491,21 Eur sumą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šių skolos sumų bylos šalys neginčija, be to, šių aplinkybių atsakovas neneigia ir savo apeliaciniu skundu.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog ši (16 360,07 Eur) paskola buvo reikalinga jo tėvui, o ne pačiam atsakovui, todėl tikruoju skolininku byloje turėjo būti pripažintas trečiasis asmuo S. N., ir kad šias aplinkybes patvirtina trečiųjų asmenų paaiškinimai bei atsakovo atlikti pinigų pervedimai trečiajam asmeniui S. N.. Kaip minėta šios nutarties 14 punkte, paskolos sutartis yra realinė, todėl laikoma sudaryta nuo piniginių lėšų perdavimo atsakovui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl nustačius, jog ieškovas perdavė atsakovui pinigines lėšas, sutartis laikoma sudaryta, o sutarties šalimis laikomi ieškovas A. S. ir atsakovas M. N.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog aplinkybės, kaip ir kur atsakovas panaudojo pasiskolintas lėšas, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi.

17. Nors atsakovas į bylą teikė įrodymus, jog gavęs iš ieškovo pinigus (20 554,34 Lt) tą pačią dieną 6 000 Lt pervedė savo tėvui S. N., tačiau šiuo atveju akcentuotina tai, kad, pervesdamas pinigines lėšas, mokėjimo paskirtyje atsakovas nurodė: ,,Skolos grąžinimas“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas pasiskolintais pinigais disponavo savo nuožiūra. Atkreiptinas dėmesys, jog likusius pasiskolintus pinigus t. y. 13 000 Lt, atsakovas pervedė į savo kitą banko sąskaitą ir nors teigia, kad šiuos pinigus atsakovas vėliau išgrynino ir perdavė savo tėvui, tačiau į teismą tokius jo teiginius patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta. Analogiška situacija susidarė ir esant kitiems ieškovo atliktiems pinigų pervedimams atsakovui.

18. Be to, nustatyta, kad trečiasis asmuo S. N., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, pripažino, jog nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. kovo 10 d., kai per 11 kartų ieškovas pervedė 16 360,07 Eur sumą į atsakovo banko sąskaitą, trečiasis asmuo S. N. ieškovo nepažinojo, pinigų paskolinti niekada neprašė. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas ir trečiasis asmuo S. N. nebendravo, todėl tarp šių asmenų ir nebuvo derybų dėl paskolos sandorio sudarymo ir nebuvo sudaryta pati paskolos sutartis.

19. Apibendrindamas tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovą ir atsakovą siejo paskoliniai teisiniai santykiai dėl 16 360,07 Eur sumos pasiskolinimo, kadangi būtent ieškovas ir atsakovas iš esmės susitarė dėl visų esminių paskolos sutarties sąlygų.

20. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra ginčo, jog vekselis buvo pasirašytas dėl 36 900 Eur sumos, nes prie anksčiau paskolintos ir negrąžintos skolos dalies kartu su palūkanomis, tai yra 15 491,21 Eur, buvo pridėta naujai paskolinta 20 000 Eur suma. Todėl pasisakant dėl to, kas yra ieškovo suteiktos 20 000 Eur paskolos gavėjas, būtina nustatyti tikrąsias sandorio šalis bei jų valią sutarties sudarymo metu.

21. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012).

22. Nors į bylą rašytinė paskolos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, nėra pateikta, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių susitarimą atspindi į bylą pateiktas ieškovo ir atsakovo elektroninis susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. Iš minėto susirašinėjimo turinio matyti, jog atsakovas teigia ieškovui, kad turi finansinių sunkumų: ,,Gražinti turiu dvidešimt europietiškų. Maldauju pagalbos“, ir prašo paskolinti pinigų žadėdamas juos pats grąžinti: ,,Nuiminėčiau tau kiek įmanoma ir pervedinėčiau į sąskaitą, aukodamas pozicijas, bet dabar brolau neturiu kitos išeities ir prašau tavo pagalbos...“ Šios aplinkybės rodo, jog atsakovas prašo paskolinti pinigų, kad jis galėtų padengti kitus turimus skolinius įsipareigojimus, ir žada pinigus grąžinti. Be to, atsakovas teikia ieškovui pasiūlymus dėl būsimos paskolinės prievolės įvykdymo užtikrinimo: ,,Šnekėjau su tėvais bei buvom pas notarus, hipotekos tokios sudaryt neina ... Bet tėvukas pasirašytu vekselį bei tvirtintu notaru, ir tarpusavio sutartį, kad pardavus butą iškarto tau būtų perduodami pinigai.“

23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas). Įvertinusi anksčiau nustatytas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina ieškovo išsakyta pozicija, jog ieškovas pinigus skolino atsakovui, o ne trečiajam asmeniui. Be atsakovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, kitų objektyvių įrodymų, kad pinigų pasiskolinti siekia ne jis, o trečiasis asmuo, byloje nėra, todėl konstatuotina, jog paskoliniai teisiniai santykiai dėl 20 000 Eur susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo.

25. Dar daugiau, aplinkybes, jog trečiojo asmens ir ieškovo paskoliniai teisiniai santykiai nesiejo, patvirtina ir pirmosios instancijos teisme teikti trečiojo asmens S. N. paaiškinimai, kuriais patvirtinta, jog trečiasis asmuo į ieškovą dėl pinigų pasiskolinimo nesikreipė, jokių paskolos sąlygų su ieškovu nederino, o atvyko tiesiai į notarų biurą pasirašyti vekselio, kuris, atsižvelgiant į šios nutarties 22 punkte minėtą ieškovo ir atsakovo susirašinėjimą, vertintinas kaip ieškovo ir atsakovo sudarytos paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimas.

26. Apeliaciniu skundu atsakovas pažymėjo, kad 20 000 Eur sumą ieškovas pervedė 2016 m. rugsėjo 20 d. tiesiogiai į S. N. banko sąskaitą. Mano, jog jeigu atsakovas būtų bent kiek susijęs su šia skola, tai būtų buvęs įtrauktas bent jau kaip laiduotojas, juolab kad A. S. pats sprendė, koks asmuo turi būti laiduotojas šioje prievolėje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Iš į bylą pateikto ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d., kuris laikytinas ieškovo ir atsakovo susitarimu dėl paskolos suteikimo, matyti, kad būtent atsakovas, siekdamas pasiskolinti 20 000 Eur sumą, ieškojo būdų, kaip suteikti ieškovui papildomas garantijas dėl būsimos paskolinės prievolės įvykdymo užtikrinimo.

27. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Pagal CK 6.76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje minimas ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas patvirtina, kad būtent atsakovas tarėsi su trečiuoju asmeniu S. N. dėl vekselio išdavimo, todėl laikytina, jog, tretiesiems asmenims išdavus 2016 rugsėjo 20 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (kurio paskirtis buvo suteikti ieškovui papildomas garantijas dėl būsimos paskolinės prievolės įvykdymo užtikrinimo), tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų susidarė ne paskoliniai teisiniai santykiai, o atsakovui suteiktos 36 900 Eur paskolos užtikrinimo (laidavimo) teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad atsakovo įtraukimas į minėtą vekselį laiduotoju netektų prasmės, kadangi šiuo atveju laiduotojo funkcijas dėl 20 000 Eur skolos suteikimo atliko tretieji asmenys.

28. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas 20 000 Eur pervedė į trečiojo asmens S. N. asmeninę banko sąskaitą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje suriktų įrodymų visumą, t. y. tai, kad 20 000 Eur sumą pasiskolinti siekė atsakovas, vekselio davėjai (laiduotojai) yra atsakovo tėvai, atsakovas neneigė pinigų gavimo fakto, konstatuoja, jog ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti pinigus (paskolos dalyką) paskolos gavėjo nuosavybėn.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, taip pat šalių teiktus paaiškinimus, konstatuoja, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad būtent atsakovas savo asmeniniams poreikiams tenkinti (skolos grąžinimui) pasiskolino iš ieškovo 20 000 Eur, o tretieji asmenys atsakovo prievolės įvykdymui užtikrinti išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, todėl darytina išvada, jog paskoliniai teisiniai santykiai dėl 20 000 Eur paskolos suteikimo susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo.

Dėl aplinkybių, jog teismo sprendimu skola priteista du kartus

30. Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovui 36 900 Eur skolą ir atsakovą pripažindamas solidariuoju skolininku kartu su trečiaisiais asmenimis dėl prievolės pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. teismo įsakymą, sudarė galimybę ieškovui išsiieškoti iš atsakovo 36 900 Eur skolą, taip pat dar kartą išsiieškoti iš atsakovo 36 900 Eur skolą jau pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. įsakymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, atsakovui per kelis kartus pasiskolinus iš ieškovo 36 900 Eur sumą, tretieji asmenys 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį tuo tikslu, kad būtų užtikrintas atsakovui suteiktos 36 900 Eur paskolos grąžinimas. Ieškovui kreipusis į atsakovą dėl skolos grąžinimo, atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš solidariųjų skolininkų, t. y. trečiųjų asmenų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-15554-328/2017 tenkino ieškovo prašymą dėl skolos priteisimo iš trečiųjų asmenų kaip solidariųjų skolininkų. Nors šiuo metu ginčo skolos išieškojimas yra vykdomas iš trečiųjų asmenų (vykdomosios bylos Nr. 0004/17/01270, Nr. 0004/17/01269), tačiau į bylą nėra pateiktą jokių įrodymų, jog bent dalis šios skolos šios nutarties priėmimo dieną yra išieškota.

31. Pažymėtina, jog CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ši nuostata leidžia kreditoriui pareikšti ieškinį tiek vienam bendraskoliui, tiek visiems kartu ir dėl visos prievolės, ir dėl jos dalies įvykdymo. CK 6.14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Akcentuotina ir tai, kad įstatyme nustatytas bendrasis principas, jog laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kad ginčo skola iš trečiųjų asmenų yra išieškota, darytina išvada, jog ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, kaip iš solidariojo skolininko.

32. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu peržiūrėjo ir pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15554-328/2017, nes M. N. pripažinimas solidariuoju skolininku kartu su S. N. ir R. N. pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15554-328/2017 – tai jau įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo revizavimas. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. eL2-15554-328/2017, trečiųjų asmenų atsakomybę kildino iš trečiųjų asmenų išduoto vekselio, kuriuo tretieji asmenys įsipareigojo užtikrinti atsakovui suteiktos 36 900 Eur paskolos grąžinimą, tačiau šioje civilinėje byloje atsakovo atsakomybė kildinama iš atsakovo įsipareigojimų gražinti skolą neįvykdymo. Tai reiškia, jog šioje civilinėje byloje skiriasi bylos nagrinėjimo teisinis pagrindas, taip pat skiriasi bylos šalys, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo revizuojamas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-15554-328/2017.

33. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas neturės galimybės išsiieškoti priteistos skolos du kartus, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Kadangi tiek reikalavimas dėl skolos priteisimo šioje byloje, tiek Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-15554-328/2017 yra kildinami iš tų pačių paskolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovo ir atsakovo, vienam iš skolininkų įvykdžius įsipareigojimus, t. y. grąžinus ieškovui skolą, teisinio pagrindo reikalauti tos pačios skolos išieškojimo iš kitų solidariųjų bendraskolių ieškovas neturės.

Dėl solidariųjų skolininkų

34. Atsakovas teigia, jog teismas sprendime nenurodė jokios konkrečios įstatymo normos, nustatančios, jog M. N. ir S. N. bei R. N. prievolė yra solidarioji. Taip pat nėra jokio susitarimo (nei žodinio, nei rašytinio) tarp ieškovo A. S. ir atsakovo M. N., kad 36 900 Eur skola yra solidari su S. N. ir R. N. skola ieškovui A. S.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji (solidarioji prievolė) atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

35. Akcentuotina, jog šios nutarties 21–29 punktuose, aiškinantis ieškovo suteiktos 20 000 Eur paskolos sutarties tikrąsias šalis bei jų valią sutarties sudarymo metu, buvo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusios dvi prievolės – pagrindinė prievolė – paskoliniai teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo ir papildoma prievolė – atsakovo 36 900 Eur paskolos užtikrinimo (laidavimo) teisiniai santykiai. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalys, laisva valia sudarydamos abi sutartis (tiek ieškovas su atsakovu sudarydamas paskolos sutartį, tiek tretieji asmenys išduodami vekselį tuo tikslu, kad būtų užtikrinti atsakovo prisiimti įsipareigojimai), iš esmės susitarė, jog, atsakovui neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, juos už atsakovą įsipareigoja įvykdyti tretieji asmenys. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tretieji asmenys S. N. ir R. N., išduodami 2016 m. rugsėjo 20 d. vekselį, tapo solidariaisiais skolininkais su atsakovu M. N. dėl pastarojo 36 900 Eur paskolos grąžinimo ieškovo naudai.

Dėl vekselio teisinės galios

36. Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, jog paprastasis vekselis 2016 m. rugsėjo 20 d. nebuvo realizuotas ĮPVĮ tvarka, todėl neteko vertybinio popieriaus galios teisinės reikšmės ir kitų vekselio teisinių savybių, tokių kaip prievolės užtikrinimo priemonės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis). Įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir jam nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka ir įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Jeigu notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko nenurodytos aplinkybės dėl ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų įvykdymo (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punktas), notaras tokio prašymo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013; 2017 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017 20 punktas).

37. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 28 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog šiuo atveju ieškovas neteikia paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėti ne ginčo tvarka, tačiau šiuo atveju yra įrodinėjama, jog minėtu vekseliu tretieji asmenys užtikrino atsakovo paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Dėl ieškovo nesąžiningo elgesio

38. Apeliaciniu skundu nurodoma, jog nors teismas pripažino ieškovo nesąžiningą elgesį, tačiau jo paaiškinimus vertino nekritiškai. Teigia, jog nuo pat pradžių ieškovas teikė galbūt melagingas aplinkybės, todėl tai yra neteisėti veiksmai, o iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo procesinį elgesį, nenustatė, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, tačiau konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė prieštaringas faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ieškovo bylos nagrinėjimo metu teiktus žodinius ir rašytinius paaiškinimus, didesnį dėmesį skyrė rašytiniams dokumentams, kurie gali atskleisti tikrąją šalių valią ir šalių lūkesčius sandorių sudarymo metu. Vertinant skundžiamo teismo sprendimo turinį, nenustatyta aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tam tikrą klausimą, būtų vadovavęsis vien tik ieškovo paaiškinimais, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo paaiškinimus, atmestini kaip nepagrįsti.

39. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovas, teikdamas pradinį ieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje ir teikdamas paaiškinimus parengiamųjų teismo posėdžių metu, nurodė priešingas bylos faktines aplinkybes bei reikalavimus nei galutiniame ieškinyje, vertino, jog toks ieškovo elgesys pažeidė bylos nagrinėjimo koncentracijos ir ekonomiškumo principą, todėl atitinkamai mažino ieškovo patirtas teisines atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių elgesį ir ėmėsi adekvačių priemonių šiam klausimui išspręsti.

Dėl procesinių palūkanų

40. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat mano, jog teismas nepagrįstai priteisė iš jo procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos už teismo priteistą sumą. Teigia, jog įvertinant tai, kad ieškovas patikslino reikalavimą dėl 36 900 Eur skolos priteisimo teisme vėliau, t. y. ne kreipimosi į teismą dieną (2018 m. balandžio 4 d.), o 2019 m. lapkričio 27 d., pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Pažymėtina, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Tokios palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju aktualu tai, kada byla buvo iškelta, ir tai, kokia pinigų suma buvo priteista iš atsakovo. Kadangi ieškinys skundžiamu sprendimu buvo tenkintas visiškai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

43. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 080 Eur. Pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2020 m. spalio 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 33/2020 ir 1 080 Eur sumos mokėjimo pavedimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

47. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovo M. N. 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.