- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-601-794/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32070-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- O. C.
- Atsakovas
- A. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ingos Staknienės ir Rūtos Petkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) O. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2166-1094/2020 pagal ieškovo O. C. ieškinį atsakovei A. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. B., prašydamas: pakeisti 2014 m. liepos 18 d. Madrido pirmosios instancijos teismo sprendimu (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 (duomenys neskelbtini)) priteistą iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir sumažinti iš ieškovo teikiamą išlaikymą, priteisiant iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014 m. liepos 18 d. Madrido pirmosios instancijos teismas sprendimu (toliau – Sprendimas) priteisė iš ieškovo nepilnamečiam vaikui A. B. išlaikymą, mokamą po 450 Eur kas mėnesį, priteistas išlaikymas kiekvienais metais perskaičiuojamas pagal Lietuvos, kur yra vaiko gyvenamoji vieta, teisės aktus (indeksuojamas). Ieškovo teigimu, pasikeitė aplinkybės, kurios buvo priimant Sprendimą, todėl yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Ieškovas ir toliau norėtų teikti 450 Eur išlaikymą, tačiau šiuo metu aplinkybės teikti tokio dydžio išlaikymą yra nepalankios, kadangi priteisto išlaikymo suma sudaro daugiau nei pusę viso ieškovo šeimos mėnesio pajamų biudžeto. Vidutinės bendros šeimos mėnesio pajamos siekia 800 Eur, o patiriamos išlaidos yra ženkliai didesnės už pajamas. Vidutinės ieškovo mėnesio išlaidos yra: būstui – 400 Eur; maistui – 200 Eur; automobilio degalams – 100 Eur, kiti mokesčiai – 100 Eur; išlaikymas sūnui – 100 Eur ir kitos išlaidos. Pažymėjo, kad prieš dvejus metus jis neteko darbo ir pajamų, todėl pastaruosius du metus yra bedarbis, o šiuo metu turi tik laikiną darbą, kurio terminas yra tik iki 2019 m. gruodžio mėn. Ieškovas neturi lėšų, kad nusipirktų namą, todėl savo pastangomis ir lėšomis namą statosi pats ir išleidžia apie 400 Eur per mėnesį. Ieškovui lėšų taip pat yra paskolinusi ieškovo mama ir iš šių lėšų ieškovas kurį laiką mokėjo išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Dėl prastos finansinės padėties 2018–2019 m. ieškovas vaikui teikė po 160 Eur, o kai turėjo darbą ir nuolatines pajamas teikė sūnui 450 Eur išlaikymą ir tai įrodo, kad netekęs pajamų, jis šiuo metu negeba mokėti 450 Eur išlaikymo ir kaupiasi skola. Ieškovo teigimu, ateinančių metų numatomos pajamos turėtų dar sumažėti ir kas mėnesį sudaryti apie 700 Eur, todėl prašo teismo įvertinti nurodytas aplinkybes ir pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti, nes ieškinyje pateiktos iš esmės klaidingos faktinės aplinkybės, prieštaraujantys vienas kitam teiginiai ir akivaizdžiai melagingi faktai. Nurodo, kad ieškovas niekada nuo Sprendimo priėmimo nemokėjo net trečdalio nustatyto vaikui išlaikymo. Pastaruoju metu ieškovas moka vos 100 Eur išlaikymą, todėl turi vaiko išlaikymo išmokų skolą valstybės biudžetui. Vaikas gimė 2012 m. rugpjūčio 30 d., tuo metu ieškovas dirbo didelėse žinomose tarptautinėse įmonėse, tačiau visais būdais vengė savanoriškai mokėti sūnui skirtą išlaikymą ir tai tęsiasi iki šiol. Ieškovas nurodo, kad neva gauna 800 Eur pajamų per mėnesį, o išleidžia 900 Eur, kas prieštarauja logikai, neaišku, iš kur išleidžiamų lėšų kilmė, jei išleidžiama daugiau negu gaunama. Ieškovas mini, kad pastaruosius du metus yra bedarbis, tačiau iš karto ieškinyje nurodomas prieštaraujantis teiginys, kad visgi šiuo metu turi darbą iki 2019 m. gruodžio mėn. Prie ieškinio nepridedama jokių įrodymų apie ieškovo, kaip šiuo metu turinčio darbą, gaunamas iš darbo užmokesčio pajamas, taip pat nepateikiama jokių įrodymų apie 2019 m. turtinę padėtį ir pajamas. Ieškovo pateiktos 2017–2018 m. pajamų deklaracijos neturi jokios prasmės, nes yra neaktualūs dokumentai, niekaip neatspindintys realių 2019 m. ieškovo pajamų ar esminio jo turtinės padėties pasikeitimo. Ieškinyje pateikti neteisingi faktai niekaip negali būti vertintini kaip ieškovo turtinės padėties pasikeitimas ir kaip pagrindas išlaikymo dydžiui peržiūrėti ar pakeisti.
Šalies argumentai
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo – sumažinimo, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Ieškovo prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis po 150 Eur/ mėn. yra itin mažas, nepakankamas net būtiniems kasdieniams berniuko poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovo O. C. ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas, reikalavimą sumažinti nepilnamečiam vaikui mokėtino išlaikymo dydį grindė aplinkybe, kad pagal jo turtinę padėtį vykdyti teismo sprendimą neįmanoma. Teismo vertinimu, ieškovo minėta aplinkybė nėra pagrindas savaime sumažinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, ieškovui neįrodžius, kad jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Nepaisant to, kad ieškovas pateikė teismui duomenis apie jo gaunamas pajamas ir išlaidas, teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas neatskleidė teismui realių gaunamų/turimų pajamų, t. y. neatskleidė ir savo tikrosios turtinės padėties.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių, patvirtinančių ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą po Sprendimo priėmimo, kurios sudarytų pagrindą sumažinti išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui. Aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu (sumažėjimu) byloje taip pat nenustatytos. Ieškovo pateikti argumentai ir įrodymai nepakankami pagrįsti jo ieškinio reikalavimams. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį, jos pasikeitimą, kitas aplinkybes, sprendė, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties esminio pablogėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovas O. C. apeliaciniu skundu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2166-1094/2020 ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Netenkinus prašymo perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bylą išnagrinėti iš esmės - tenkinti apelianto O. C. apeliacinį skundą - sumažinti iki 250 Eur Madrido teismo priteistą išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. 2020 m. balandžio 27 d. ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė prie bylos prijungti jo siunčiamus paaiškinimus ir taip pat, matydamas, kad teismo dokumentų įteikimas jo gyvenamosios vietos adresu Portugalijoje užtrunka labai ilgai (apie 2020 m. kovo 13 d. teismo šaukimą jis sužinojo tik 2020 m. balandžio 20 d., t. y. po daugiau nei mėnesio laiko, kai tuo tarpu šaukime nurodyta paskirta posėdžio data buvo - 2020 m. balandžio 28 d.) prašė jam skirtus dokumentus siųsti ne tik gyvenamosios vietos adresu, bet taip pat ir jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Teismo 2020 m. birželio 16 d. šaukime į 2020 m. rugpjūčio 24 d. paskirtą teismo posėdį, nurodyta, kad jis adresuotas ieškovui ir įteikiamas siunčiant tik gyvenamosios vietos adresu. Priešingai negu ankstesnių teismo šaukimų atvejų, byloje duomenų, kad šis šaukimas buvo išverstas į anglų kalbą bei tai, kad buvo įteiktas ieškovui, nėra. Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendime pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys, kad ieškovas ir jo atstovas dalyvavo 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje, t. y. nei ieškovas, nei jo atstovas minėtame teismo posėdyje nedalyvavo, nes ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį. Ieškovui nedalyvaujant bylos nagrinėjime iš esmės 2020 m. rugpjūčio 24 d., nebūnant tinkamai informuotam apie teismo posėdį, teismui klaidingai nurodant teismo sprendime, kad posėdyje jis dalyvavo bei, kad dalyvavo jo atstovas, tai sudaro akivaizdų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.
8.2. Ieškovas pažymėjo, kad jis yra užsienio pilietis, gyvenantis užsienyje bei nemokantis lietuvių kalbos. Kol ieškovas turėjo atstovą, jo teisės laiku ir tinkamai gauti informaciją apie teismo posėdžius bei kitą su byla susijusią informaciją bei galimybė naudotis kitomis procesinėmis teisėmis buvo užtikrintos per jo atstovą. Kai teisinės pagalbos teikimas ieškovui buvo nutrauktas, jo procesinės teisės buvo apribotos. 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu atsakovė pateikė papildomus dokumentus, taip pat, iki šio posėdžio buvo gauti teismo prašymu iš atsakingų Portugalijos institucijų surinkti oficialūs dokumentai, patvirtinantys ieškovo finansinę padėtį, tačiau ieškovas, nedalyvaudamas posėdyje, neturėjo galimybės su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus ir argumentus. Tokiu būdu buvo pažeistos CPK 42 straipsnyje įtvirtintos ieškovo teisės.
8.3. Ieškovo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad Sprendime minimos pajamos yra gautos skirtingais laikotarpiais. Taip pat pabrėžtina ir tai, kad teismo minima 700 Eur suma ir yra gaunama iš ieškovo ir jo sutuoktinės turimo verslo Portugalijoje, todėl negali būti laikoma atskiru papildomu pajamų šaltiniu. Tiek ieškovo pateikti pirminiai duomenys apie turtinę padėtį, tiek vėliau iš atsakingų Portugalijos institucijų gautų oficialių dokumentų duomenys bei Leirijos apygardos teisingumo teismo rašytinis pavedimas patvirtina tai, kad ieškovas nuo pat pradžių sąžiningai atskleidė visas gaunamas pajamas.
8.4. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai suabejojo jo teiktais įrodymais, teismo sprendimas yra naikintinas ir dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo, nes teismas nesivadovavo teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis apelianto turtinės padėties pablogėjimą. Lyginant su 2014 metais, ieškovo finansinė padėtis ženkliai pablogėjo, 2017 metais ieškovas neturėjo darbo, o 2018 metais ieškovas įsidarbino (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje registruotoje įmonėje, kurioje dirbo nuotoliniu būdu, gyvendamas ir mokesčius iš darbo santykių deklaruodamas ir mokėdamas Portugalijoje. 2018 m. ieškovo metinės pajamos iš darbo santykių siekė vos 3 369 Eur neatskaičius mokesčių. Taigi ieškovo pajamos už 2018 metus, atskaičius mokesčius, buvo daugiau nei penkis kartus mažesnės lyginant su Sprendimo metu turėtomis pajamomis. Ieškovas, dėl prastėjančios finansinės padėties, 2016 m. ieškovas pardavė namą už 116 251,88 Eur ir grąžino bankui turėtą įsipareigojimą pagal hipotekos sutartį – 40 000 Eur, o likusius pinigus ieškovas išleido namo statybai, kurį pradėjo statyti pats. Ieškovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio namo vertė šiuo metu yra 78 810 Eur.
8.5. Ieškovo pajamos už 2020 metus, atskaičius mokesčius, buvo daugiau nei du kartus mažesnės lyginant su Sprendimo priėmimo metu turėtomis pajamomis. Nors ieškovo pajamos 2019 m. ir 2020 m. buvo didesnės nei 2018 metais, tačiau tai buvo tik trumpalaikis gaunamų pajamų padidėjimas dėl to, kad ieškovui pavyko įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Šių pajamų ne tik, kad negalima laikyti pastoviomis, tačiau jų ieškovas nebegaus, nes įmonės veikla buvo sustabdyta. Todėl nuolatinės mėnesinės ieškovo pajamos sudarė ir tikėtina sudarys tik apie 770 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovo sutuoktinės pajamos už 2020 metus buvo itin mažos ir siekė puse minimalaus mėnesinio atlyginimo.
8.6. Nors ieškovas 2017 metais neteko darbo, tačiau dėjo visas pastangas, kad susirasti darbą, t. y. darbo ieškojo ne tik Portugalijoje, bet taip pat ir užsienio šalyse. Ieškovui pavyko pradėti veiklą Jungtinėje Karalystėje registruotoje įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirbo nuotoliniu būdu, t.y. iš Portugalijos, taip galėdamas pasirūpinti ne tik savo sutuoktine ir jų nepilnamečiu sūnumi, bet taip pat ir kartu su jais gyvenančia senyvo amžiaus motina. Dėl ne nuo ieškovo priklausančių aplinkybių, ieškovui 2019 m. teko nutraukti veiklą įmonėje (duomenys neskelbtini). Siekdamas uždirbti daugiau pajamų, ieškovas 2019 m. įregistravo įmonę Portugalijoje ir nutarė užsiimti įvairiomis veiklomis. Nors ieškovo uždirbamos pajamos nėra didelės, tačiau nuo 2020 m. pradžios jos yra pastovios ir nors nežymiai, tačiau didėja, ir garantuoja bent minimalų ieškovo ir jo šeimos narių pragyvenimui reikiamų pajamų šaltinį.
8.7. Ieškovo vertinimu, visi kasdieniai įprasti vaiko poreikiai yra patenkinami, o be minimalių poreikių, taip pat užtikrinamas vaiko laisvalaikio, saviraiškos pomėgių, lavinimo gabumų įgyvendinimas. Ieškovo vertinimu, dalis 2020 m. sausio mėnesio patirtų išlaidų buvo vienkartinio pobūdžio, todėl įprastai mėnesinės išlaidos vaiko išlaikymui yra mažesnės ir pagrindo teigti, kad nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo, nėra.
8.8. Ieškovo mėnesinės išlaidos tik būtiniausių poreikių užtikrinimui siekia apie 700 eurų (apie 200 Eur išleidžia buities įrangai, 200 Eur - maistui, 100 Eur - mokesčiams, 100 Eur - automobilio degalams ir 100 Eur sūnui), todėl ieškovas neturi galimybės mokėti 450 Eur (po indeksavimo - apie 500 Eur) išlaikymo sumą savo nepilnamečiam sūnui. Ieškovo galimybę patenkinti savo ir savo šeimos narių būtinuosius poreikius ir mokėti bent dalį išlaikymo sumos nepilnamečiui vaikui kurį laiką užtikrino ir gaunamos papildomos pajamos iš įmonės (duomenys neskelbtini), tačiau uždarius šią įmonę ir nebegaunant daugiau iš jos pajamų, ieškovo finansinė padėtis tapo itin sudėtinga. Ieškovas mano, jog yra pagrindas sumažinti iki 250 Eur priteistą išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. B. prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovės teigimu, visus 8 metus buvo vengiama mokėti išlaikymą vaikui, t. y. gimus vaikui, du metus jis apskritai nebuvo tėvo išlaikomas, vėliau visą laikotarpį, buvo mokamas 100 Eur ar 150 Eur išlaikymas, kartais nemokama jokio išlaikymo, bet nei vieną mėnesį per 8 metus nebuvo mokamas Sprendimu nustatytas išlaikymas. Ieškovas melagingai teigia, kad, kai turėjo darbą ir pajamas, ieškovas mokėjo 450 Eur, tai patvirtina ir kiekvienų metų skolų grafikai.
9.2. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, t .y. ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina ne apie ieškovo sunkią finansinę padėtį, o priešingai, liudija apie sistemingą ir galimai piktybišką ieškovo vengimą teikti priteistą išlaikymą sūnui. Nepaisant to, kad ieškovas pateikė teismui duomenis apie jo gaunamas pajamas ir išlaidas, teismas pagrįstai vertino, jog ieškovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties.
9.3. Atsakovės vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių, patvirtinančių ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą po Sprendimo priėmimo, kurios sudarytų pagrindą sumažinti išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui. Aplinkybes, susijusios su vaiko poreikių sumažėjimu byloje taip pat nenustatytos. Atsakovė išsamiai, pridėdama įrodymus, išdėstė ieškinyje apie objektyviai padidėjusias vaiko išlaidas, jam pradėjus lankyti mokyklą, ką teismų praktikoje aiškiai pripažįsta ir teismai, kaip nenuneigtiną faktą.
9.4. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde aiškiai konstatuota esminė aplinkybė, kad ieškovo pajamos 2019 m. bei 2020 m. buvo didesnės nei 2018 m., t. y. konstatuojamas ieškovo finansinės padėties pagerėjimas per pastaruosius tris metus, ką ir pats ieškovas papildomai patvirtino rašte Valstybinei garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, savanoriškai atsisakydamas nemokamos valstybės suteiktos teisinės pagalbos. Nemokamą teisinę pagalbą ieškovas gavo melagingai nurodydamas, kad yra bedarbis, kai iš bylos dokumentų matosi, kad tuo pačiu metu jis buvo (duomenys neskelbtini) įmonės, registruotos Didžiojoje Britanijoje, savininkas ir vadovas. Apeliaciniame skunde melagingai teigiama, kad ieškovo sutuoktinės pajamos yra labai mažos, slepiama sutuoktinės darbovietė, tačiau atsakovė surado ir teismui pateikė rašytinius dokumentus, jog ieškovo sutuoktinė bylos nagrinėjimo metu buvo (duomenys neskelbtini) direktorė. Atsakovės vertinimu, ieškovas nesistatytų virš 100 kv.m. nuosavo būsto ir negalėtų pasisamdyti privataus advokato, būdamas itin sunkios finansinės padėties. Taigi, ieškovo pajamos bylos nagrinėjimo metu susidėjo iš jo, kaip (duomenys neskelbtini) savininko ir vadovo, pajamų, jo sutuoktinės, kaip šios įmonės vadovės, pajamų, jo mamos pajamų, kurių dydis nurodytas byloje ir visų pajamų iš įvairių kitų veiklų, kuriomis, kaip pats konstatavo, užsiima ieškovas ir jo sutuoktinė ir tai sudaro tris kartus didesnę sumą nei atsakovės, kaip vienos, auginančios vaiką, pajamos. Vertinant ieškovo šeimos pajamas, reikėtų sistemiškai vertinti ne tik pateiktas Portugalijoje bei Didžiojoje Britanijoje fiksuotas pajamas, bet ir visų Europos Sąjungos valstybių registruose fiksuotus darbo užmokesčius, nes ieškovas keisdavo darbovietę kas du metus įvairiose Europos Sąjungos šalyse.
9.5. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui dėl sveikatos būklės būtų apribotas darbingumas, jam būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų. Priešingai, ieškovas yra sveikas, gyvena aktyvų gyvenimą. Taigi ieškovas yra darbingo amžiaus, o sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
9.6. Atsakovės sveikatos būklė yra stipriai pablogėjusi, t. y. atsakovė turi nustatytą ligą, 7 metus vartoja vaistus, yra priversta imti nedarbingumo pažymėjimus dėl sveikatos būklės, dėl ko sumažėja pajamos. Atsakovės darbo užmokestis dėl pablogėjusios sveikatos būklės yra ženkliai sumažėjęs, t. y. 2019 m. atsakovei dėl sveikatos būklės teko išeiti iš darbo (duomenys neskelbtini), kur gaudavo 1 600 Eur atlyginimą į ramesnį, labiau sveikatos būklę atitinkantį darbą viešajame sektoriuje ir pajamos siekia vos 1 200 Eur.
9.7. Vaiko poreikiai, jam tapus pirmoku, iš esmės pasikeitė nuo Sprendimo priėmimo dienos, itin išaugo ir auga iki šiol, t. y. vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Sprendimo dėl išlaikymo priėmimo metu vaikui buvo nepilnai 2 metai, nuo 2 metų jis lankė darželį, o dabar jam aštuoneri, nuo pernai metų rudens pradėjo lankyti mokyklą. Vaikui augant, auga ir jo poreikiai, tuo labiau, kai vaikas iš ikimokyklinio ugdymo pakopos pereina į bendrąjį formalųjį ugdymą. Vaiką išleisti į pirmą klasę Vilniuje kainavo apie 500 Eur. Tam prieš 2019 m. rugsėjį reikėjo supirkti visas mokyklai būtinas prekes: uniformą – 176 Eur, kanceliarines prekes – 71 Eur, kuprinė – 60 Eur, sportiniai batai - 25 Eur, mokyklai rudens batai – 54, 62 Eur, lauko rudens kelnes – 19,99 Eur, lipdukai – 11,48 Eur skirti atskirti vaiko daiktus tarp kitų 22 pirmokų, pratybos – 30 Eur ir privalomai perkamos mokykloje, 3 papildomus marškinėlius – iš viso 45 Eur, vilniečio kortelę pradinukui važinėti viešuoju transportu – 10 Eur, išmanųjį pradinuko laikrodį, kuris turi skambinimo funkciją ir rodo vaiko buvimo vietą, kad vaikas galėtų susisiekti – 138 Eur. Atsakovės teigimu, mokiniai turi apie 4 mėnesius atostogų per metus, todėl vienam, auginančiam vaiką, yra ypač sunku suderinti šias atostogas su darbu, todėl atsakovei teko imti 2 savaites nemokamų atostogų ir atsakovės gautas už 2019 m. rugpjūtį darbo užmokestis sudarė vos 688,41 Eur. Pradėjus lankyti mokyklą, prisidėjo ir būrelių išlaidos, siekiant ugdyti vaiko gabumus, t. y. lankyta robotika – 34 Eur/mėn. bei mėgintuvėlio būrelis – 20 Eur/mėn.
9.8. Kadangi nuo 2019 m. rudens vaikas pradėjo lankyti mokyklą, iš ikimokyklinio ugdymo pakopos perėjo į bendrąjį formalųjį ugdymą, ženkliai padidėjo išlaidos jo išlaikymui ir atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Nustatytas išlaikymo dydis yra pagrįstas, racionalus ir atitinka byloje pridėtas mėnesio išlaidas vaikui. Svarbu įvertinti ir tai, kad atsakovės sveikatos būklė po Sprendimo yra smarkiai pablogėjusi, dėl ko tenka periodiškai imti nedarbingumo pažymėjimus ir netenkama pajamų. Taigi, nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo peržiūrėti Sprendimu priskirtą išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį sūnų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šalims gimė ne santuokoje. Ieškovo O. C. tėvystė nepilnamečiam A. B. nustatyta įsiteisėjusiu 2013 m. kovo 1 d. Madrido teismo sprendimu. 2014 m. liepos 18 d. Madrido pirmosios instancijos teismas sprendimu (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) priteisė iš ieškovo nepilnamečiam A. B. išlaikymą, mokamą po 450 Eur kas mėnesį, priteistas išlaikymas kiekvienais metais perskaičiuojamas pagal Lietuvos, kur yra vaiko gyvenamoji vieta, teisės aktus (indeksuojamas). Sprendimo priėmimo metu buvo atsižvelgta į ieškovo pajamas, į tai, kad jis yra vedęs ir turi kitą išlaikytinį – nepilnametį sūnų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Ieškovas prašo prie civilinės bylos prijungti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus – Pajamų deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) už 2018 metus, Pajamų deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) už 2019 metus, Portugalijos socialinės apsaugos registro duomenys apie O. C. pajamas už 2020 metus, 2020 m. gruodžio 1 d. pažymą apie gautas pajamas iš įmonės (duomenys neskelbtini) už 2020 metus. Ieškovo teigimu, jis neturėjo galimybės pateikti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Ieškovo teikiami įrodymai yra susiję su jo finansinės padėtis atskleidimu, tai yra esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu. Dalį jų ieškovas gavo po to, kai buvo nutrauktas ieškovui skirtos teisinės pagalbos teikimas, o žinodamas, kad teismas yra pareikalavęs jo finansinę padėtį įrodančių dokumentų iš atsakingų Portugalijos institucijų, ieškovas galvojo, kad teismui šie įrodymai bus pateikti. Nurodo, kad dalį įrodymų ieškovas gavo po teismo sprendimo priėmimo ir jie atskleidžia ieškovo finansinę padėtį iki apeliacinio skundo pateikimo dienos.
15. Atsakovė taip pat kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus papildomus įrodymus – Mokinio ugdymosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas dėl ugdymo mokesčio, Sąskaitų faktūrų išrašai apie ugdymo mokestį ir mokesčius už pietus mokykloje ir būrelius, vaikui tapus antroku, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, konstatuojantis savanorišką nemokamos teisinės pagalbos atsisakymą, kuriuo Ieškovas konstatuoja savo turtinės padėties pagerėjimą. Šiais įrodymais atsakovė grindžia aplinkybes, kad vaiko poreikiai bei išlaidos, tapus pirmoku (dabar jau ir antroku), išaugo ir toliau auga bei tai, kad ieškovas atsisakydamas nemokamos teisinės pagalbos, pats konstatavo, kad jo turtinė padėtis pagerėjusi, taip prisipažindamas apie melagingu pagrindu gautą nemokamą Lietuvos teisinę pagalbą.
16. Įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
17. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 314 straipsnio reglamentavimu dėl naujų įrodymo priėmimo ribojimo siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. To reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kadangi šalims civiliniame procese nustatyta pareiga sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
19. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Pagrindo priimti naujus įrodymus egzistavimą apeliantas grindžia vėliau iškilusia būtinybe pateikti duomenis, paaiškėjus, jog teismui šie įrodymai iš atsakingų Portugalijos institucijų nebuvo pateikti bei tai, kad dalį įrodymų apeliantas gavo po teismo sprendimo priėmimo. Teikiamais dokumentais apeliantas siekia pagrįsti jo sunkią finansinę padėtį iki apeliacinio skundo pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su apeliaciniu skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinį skundą, atsakovė susipažino, nenustačius, kad apeliantas savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
21. Atsakovė taip pat kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė aukščiau minėtus įrodymus. Nors atsakovė šių naujų įrodymų prijungti neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), tačiau nurodytais dokumentais siekia paneigti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apie vaiko poreikių ir išlaidų dydžio sumažėjimą bei nurodomą apelianto sunkią finansinę padėtį. Tokiu atveju spręstina, kad atsakovės tikslas yra tokių duomenų prijungimas prie bylos medžiagos ir jų įvertinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto ir naujų įrodymų priėmimo klausimą.
22. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai atsakovės pateikti duomenys gali turėti reikšmės pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, įvertinant, kad minėti dokumentai pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą bei tai, kad ieškovo atstovas yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojas, kuriam atsiliepimas į apeliacinį skundą bei kartu su juo pateikti atsakovės dokumentai buvo išsiųsti bei įteikti, todėl jis galėjo įgyvendinti teisę dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakyti bei nenustačius, kad atsakovė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl pranešimo apie teismo posėdį ieškovui
23. Apeliantas tvirtina, kad byla buvo išnagrinėta ieškovui tinkamai nepranešus apie 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdį, o tai, apelianto teigimu, yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
24. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
25. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnis 1 dalis).
26. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovui šaukimas į 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdį buvo siunčiamas jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (Portugalija). Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir nesant byloje duomenų, apie šio šaukimo įteikimą ieškovui, tačiau iš prie bylos medžiagos pridėto susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad 2020 m. balandžio 27 d. ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė prie bylos prijungti jo siunčiamus paaiškinimus ir taip pat, matydamas, kad teismo dokumentų įteikimas jo gyvenamosios vietos adresu Portugalijoje užtrunka labai ilgai, prašė jam skirtus dokumentus siųsti ne tik gyvenamosios vietos adresu, bet taip pat ir jo nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (III tomas b. l. 8). Pažymėtina, kad šias aplinkybes ieškovas nurodo ir apeliaciniame skunde. Iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo susirašinėjimo elektroniniu paštu su ieškovu matyti, kad 2020 m. liepos 7 d. teismas informavo ieškovą jo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) apie 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdį ir iš šio tolesnio susirašinėjimo turinio matyti, kad ieškovas gavo informaciją ir akivaizdžiai žinojo, apie įvyksiantį 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdį (III tomas b. l. 166). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui pačiam nurodžius procesinius dokumentus siųsti jo nurodytu elektroniniu pašto adresu, o teismui šiuo adresu informavus apie būsimą teismo posėdį bei įvertinus tai, kad ieškovas faktiškai žinojo apie 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 121 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laikė, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdį.
27. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. išsprendęs klausimą dėl ieškovo nedalyvavimo teismo posėdyje, turėjo teisėtą procesinį pagrindą bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovui ir, taip elgdamasis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, proceso teisės normų nepažeidė. Nors ieškovas teigia, kad skundžiamame sprendime pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai ieškovas ir jo atstovas dalyvavo 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje, tačiau priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamame sprendime nenurodoma, kad būtent 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje dalyvavo ieškovas ir jo atstovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas ir jo atstovas dalyvavo 2020 m. sausio 27 d. parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu buvo nuspręsta pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės bei kurio metu ieškovas teikė teismui paaiškinimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad ieškovas faktiškai buvo informuotas apie teismo skirto posėdžio vietą ir laiką, ieškovo apeliaciniai skundo argumentai dėl netinkamo informavimo apie teismo posėdį bei absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
28. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. posėdžio metu atsakovė pateikė papildomus dokumentus bei iki šio posėdžio buvo gauti teismo prašymu iš atsakingų Portugalijos institucijų surinkti oficialūs dokumentai, patvirtinantys ieškovo finansinę padėtį. Tačiau ieškovas, nedalyvaudamas šiame posėdyje, neturėjo galimybės su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus ir argumentus ir taip buvo pažeistos CPK 42 straipsnyje įtvirtintos ieškovo teisės.
29. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, sudaro pagrindą visapusiškam bylos aplinkybių išnagrinėjimui ir galimybei išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje. Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan., tačiau pažymėtina, kad minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, jo procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs yra ir proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nebūtų vilkinamas, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus proceso koncentracijos, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, visų pirma, pati šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu ir jo operatyvumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2016).
30. Taigi procesinių dokumentų įteikimo instituto tinkamu taikymu yra sudaroma galimybė įgyvendinti civilinio proceso teisės principus, tačiau tai neįmanoma be aktyvaus paties dalyvaujančio byloje asmens dalyvavimo sprendžiant bylą. Pažymėtina, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas, jis privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti dėl greito bylos išnagrinėjimo. Jeigu pats byloje dalyvaujantis asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Tokiu atveju laikytina, kad pats asmuo nusprendžia nesinaudoti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-90/2014).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas įpareigoja šalis bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su teismu, todėl ieškovas privalėjo informuoti teismą apie neatvykimo į teismą priežastis, o tuo atveju, jeigu norėjo, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, turėjo pateikti teismui tokio turinio prašymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad ieškovui apie paskirtą teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta, todėl ieškovas turėjo galimybę dalyvauti teismo posėdyje, susipažinti su byloje esančiais dokumentais, būti išklausytam, teikti naujus įrodymus ar argumentus ir pan., tačiau savo procesinėmis teisėmis tinkamai nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės teismo posėdyje ir priėmęs teismo sprendimą nedalyvaujant ieškovui, nepažeidė ieškovo CPK jam suteiktų procesinių teisių, įgalinančių ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo, – teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 42 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaiko poreikių ir apelianto turtinės padėties pablogėjimo
32. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
33. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio. Ieškovas, prašydamas sumažinti Sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam A. B. nuo 450 Eur iki 250 Eur, remiamasi savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu.
34. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
35. Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
36. Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. liepos 18 d. Madrido pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš ieškovo nepilnamečiam A. B. išlaikymą, mokamą po 450 Eur kas mėnesį, priteistas išlaikymas kiekvienais metais perskaičiuojamas pagal Lietuvos, kur yra vaiko gyvenamoji vieta, teisės aktus (indeksuojamas). Sprendimo priėmimo metu, be kita ko, buvo atsižvelgta į ieškovo pajamas, į tai, kad jis yra vedęs ir turi kitą išlaikytinį – nepilnametį sūnų.
38. Ieškovo teigimu, iš pateiktos 2020 m. sausio mėnesio išlaidų vaikui lentelės matyti, kad dalis patirtų išlaidų buvo vienkartinio pobūdžio, todėl įprastai mėnesinės išlaidos vaiko išlaikymui yra mažesnės ir pagrindo teigti, kad nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo, nėra.
39. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad priešingai nei teigia apeliantas, vaiko poreikiai nuo Madrido teismo sprendimo priėmimo, vaikui pradėjus lankyti mokyklą tik išaugo (mokyklai reikalinga pirkti uniformą, sportinę aprangą bei avalynę, pratybų sąsiuvinius, kanceliarines priemones, taip pat patiriamos papildomos išlaidos vaiko maitinimui mokykloje, lavinimui ir pramogoms), atsirado nauji vaiko poreikiai. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad vien vaiko ugdymas kainuoja apie 300 Eur ir dvigubai viršija ieškovo teikiamą išlaikymo sumą mėnesiui. Taigi, duomenų, patvirtinančių, kad po minėto Sprendimo vaiko poreikiai pasikeitė (sumažėjo) byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad vaikui augant natūraliai didėja ir jo poreikiai bei poreikių patenkinimui reikalingos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su atsakovės argumentais, jog pateiktos 2020 m. išlaidos byloje negali būti laikytinos vienkartinėmis, nes būrelių ir ugdymo išlaidos, vaikų dantų profilaktinis patikrinimas, jų tvarkymas, vaistai, vitaminai, maistas, kuras, komunaliniai mokesčiai, rūbai, vaiko higienos išlaidos ir kitos išlaidos yra akivaizdžios kaip besitęsiančios ir reguliarios išlaidos iki pat vaiko pilnametystės, pažymi, kad nepilnamečio vaiko poreikių išlaidos nėra perdėtos, jos atitinka šių dienų kainas, todėl apelianto argumentai, kad nepilnamečio vaiko poreikiai nuo Sprendimo priėmimo nėra padidėję, yra atmestini kaip nepagrįsti.
40. Savo turtinės padėties pablogėjimą apeliantas sieja su tuo, kad 2017 metais ieškovas neturėjo darbo, o 2018 metais ieškovas įsidarbino (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje registruotoje įmonėje ir 2018 m. ieškovo metinės pajamos iš darbo santykių siekė vos 3 369 Eur neatskaičius mokesčių. Nurodė, kad bendros mėnesinės ieškovo pajamos buvo apie 750 Eur ir šios pajamos už 2018 metus, atskaičius mokesčius, buvo daugiau nei penkis kartus mažesnės lyginant su Sprendimo metu turėtomis pajamomis. Pažymi, kad nors ieškovo pajamos 2019 m. ir 2020 m. buvo didesnės nei 2018 metais, tačiau tai buvo tik trumpalaikis gaunamų pajamų padidėjimas dėl to, kad ieškovui pavyko įsidarbinti (duomenys neskelbtini), tačiau šių pajamų ieškovas nebegaus, nes įmonės veikla buvo sustabdyta. Todėl nuolatinės mėnesinės ieškovo pajamos sudarė ir tikėtina sudarys tik apie 770 Eur neatskaičius mokesčių.
41. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas kartu su žmona turi sertifikuotą vietos verslą Portugalijoje – ekologinę žemdirbystę, taip pat ieškovas yra (duomenys neskelbtini) įmonės, kuri vykdė veiklą Jungtinėje Karalystėje, vadovas. Iš 2019 m. lapkričio 18 d. pažymos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2019 m. sausio–gruodžio mėnesių laikotarpiu ieškovui išmokėjo 12 000 GBP darbo užmokestį, taip pat 6800,09 GBP dividendų. Iš 2020 m. gruodžio 1 d. pažymos apie ieškovo pajamas įmonėje (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio – gruodžio mėnesiais matyti, kad 2020 m. kovo mėnesį už 2020 metus ieškovas gavo 16 242,64 GBP dividendų iš (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo mėnesio pabaigoje įmonė buvo uždaryta. Socialinio draudimo išrašo duomenimis ieškovas Portugalijoje gauna apie 700 Eur pastovių grynųjų mėnesinių pajamų. Ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 128,91 kv. m. namas, kurio statyboms per mėnesį išleidžia po 400 Eur, jo vardu registruota viena transporto priemonė (pirmoji registracijos data 2009 m. rugpjūčio 4 d.). Ieškovas turi nepilnametį sūnų T. A. C.. Kreditinių įsipareigojimų bankams neturi. Be to, iš byloje esančio išlaikymo įsiskolinimo grafiko turinio nustatyta, kad ieškovas, net iš karto po Sprendimo priėmimo išlaikymo pareigos nepilnamečiam vaikui tinkamai nevykdė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui dėl sveikatos būklės būtų apribotas darbingumas, jam būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų. Priešingai, iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas yra sveikas, gyvena aktyvų gyvenimą (važinėja dviračiu, statosi pats namą).
42. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
43. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.
44. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovas nurodo, kad vidutinės bendros šeimos mėnesio pajamos siekia tik 800 Eur, tačiau ieškovo nurodytos patiriamos išlaidos yra ženkliai didesnės už pajamas. Apeliantas aplinkybių dėl jam išmokėtų dividendų dydžio neneigė, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui sistemingai toliau tinkamai nevykdė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovo pajamos po Sprendimo priėmimo ir sumažėjo, tačiau atsižvelgiant į ieškovo turimą turtą, t. y. ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 128,91 kv. m. namas, kurio statyboms per mėnesį išleidžia po 400 Eur bei kurio vertė, kaip nurodo pats ieškovas, šiuo metu yra 78 810 Eur, ieškovo vardu registruota viena transporto priemonė (pirmoji registracijos data 2009 m. rugpjūčio 4 d.), bei tai, kad ieškovas skolinių įsipareigojimų neturi, darytina išvada, kad apelianto turtinė padėtis nėra ženkliai pablogėjusi ar iš esmės pasikeitusi. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui dėl sveikatos būklės nėra apribotas darbingumas ar kitos nustatytos aplinkybės, trukdančios gauti didesnių pajamų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vienareikšmiškai teigti, jog apelianto pajamos ateityje negalėtų didėti, negalima. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas galimai gauna didesnių pajamų arba turi santaupų, kurių dydžio neatskleidžia, pažymi, kad ieškovo nurodytos mėnesinės išlaidos namo statybai (400 Eur), kurių suma iš viso sudaro pusę ieškovo šeimos gaunamų mėnesinių pajamų (800 Eur), negali būti pagrindas sumažinti Sprendimu priteistą išlaikymą vaikui.
46. Taigi, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog bylą nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2013; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį, jos pasikeitimą ir kitas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties esminio pablogėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį.
47. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad vaiko poreikiai sumažėjo bei neįrodė, kad jo turtinės padėties pasikeitimas vertinant visų ieškovo poreikių, gaunamų pajamų ir turimo turto kontekste, sąlygoja būtinybę mažinti būtent išlaikymą vaikui. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
48. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus visus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
50. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
52. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.