- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-11
- Bylos Nr.
- e2-2166-1094/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32070-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- O. C.
- Atsakovas
- A. B., Vilniaus miesto apylinkės teismo
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Eimantas Šriupša
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. C. ieškinį atsakovei A. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas O. C. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovei A. B., prašydamas: 1) pakeisti 2014 m. liepos 18 d. Madrido pirmosios instancijos teismo sprendimu (registracijos Nr. 2800779 1 0189452/2012) priteistą iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir sumažinti iš ieškovo teikiamą išlaikymą, priteisiant iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) priteisti iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. liepos 18 d. Madrido pirmosios instancijos teismas sprendimu (registracijos Nr. 2800779 1 0189452/2012) (toliau – ir Sprendimas) priteisė iš ieškovo nepilnamečiam A. B. išlaikymą, mokamą po 450 Eur kas mėnesį, priteistas išlaikymas kiekvienais metais perskaičiuojamas pagal Lietuvos, kur yra vaiko gyvenamoji vieta, teisės aktus (indeksuojamas). Ieškovo teigimu, iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios buvo priimant Sprendimą, todėl yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Šiuo metu ieškovas kartu su savo žmona, nepilnamečiu sūnumi ir garbingo amžiaus motina gyvena Portugalijos provincijoje. Dabartinės Lisabonos būsto nuomos kainos siekia apie 1000 Eur, o vidutinis atlyginimas sudaro 700 Eur, todėl Lisabonoje visiškai neįmanoma išgyventi. Ieškovo šeima, pasirinko galimybę gauti žemės ir išgyvenimo galimybę užsiimant daržininkyste. Ieškovas ir toliau norėtų teikti 450 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. B., tačiau šiuo metu aplinkybės teikti tokio dydžio išlaikymą yra nepalankios, kadangi priteisto išlaikymo suma sudaro daugiau nei pusę viso ieškovo šeimos mėnesio pajamų biudžeto. Pasak ieškovo, vidutinės bendros šeimos mėnesio pajamos siekia 800 Eur, tuo tarpu patiriamos išlaidos yra ženkliai didesnės už pajamas. Vidutinės ieškovo mėnesio išlaidos yra: būstui – 400 Eur; maistui – 200 Eur; automobilio degalams – 100 Eur, kiti mokesčiai – 100 Eur; išlaikymas sūnui – 100 Eur. Taip pat turimos kitos išlaidos. Pažymi, kad prieš dvejus metus jis neteko darbo ir pajamų, todėl pastaruosius du metus yra bedarbis, o šiuo metu turi tik laikiną darbą, kurio terminas yra tik iki 2019 m. gruodžio mėn. Ieškovas neturi lėšų, kad nusipirktų namą, todėl savo pastangomis ir lėšomis namą statosi pats. Statyboms išleidžia apie 400 Eur per mėnesį. Namas dar nėra įregistruotas, statomas nuo 2017 m. Name vis dar nėra tinkamo tualeto, virtuvės. Ieškovui lėšų taip pat yra paskolinusi ieškovo mama ir iš šių lėšų ieškovas kurį laiką mokėjo išlaikymą nepilnamečiam A. B. Pažymi, kad per dvejus metus Portugalijos darbo centre ieškovui nebuvo pasiūlytas nė vienas darbo pokalbis ir, atsižvelgiant į darbo rinkos problematiką ir ieškovo amžių yra labai maža tikimybė, kad jam bus pasiūlytas darbas. Dėl tokios prastos finansinės padėties 2018–2019 m. ieškovas nepilnamečiam sūnui teikė po 160 Eur, o kai turėjo darbą ir nuolatines pajamas teikė sūnui 450 Eur išlaikymą. Ieškovo teigimu, tai tik įrodo, kad netekęs pajamų, jis šiuo metu negeba mokėti 450 Eur išlaikymo ir dėl to kaupiasi skola. Ieškovo teigimu, ateinančių metų numatomos pajamos turėtų dar sumažėti ir kas mėnesį sudaryti apie 700 Eur, todėl prašo teismo įvertinti nurodytas aplinkybes ir pakeisti nepilnamečiam A. B. priteisto išlaikymo dydį. Mano, kad sugebėtų vaiko išlaikymui mokėti 150 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti, kadangi ieškinyje pateiktos iš esmės klaidingos faktinės aplinkybės, prieštaraujantys vienas kitam teiginiai ir akivaizdžiai melagingi faktai. Nurodo, kad ieškovas niekada nuo Sprendimo priėmimo nemokėjo net trečdalio nustatyto vaikui išlaikymo. Pastaruoju metu ieškovas moka vos 100 Eur išlaikymą, todėl turi vaiko išlaikymo išmokų skolą valstybės biudžetui. A. B. gimė (duomenys neskelbtini), o tuo metu ieškovas dirbo didelėse žinomose tarptautinėse įmonėse, tačiau vis tiek visais būdais vengė savanoriškai mokėti sūnui skirtą išlaikymą. Tendencija vengti išlaikymo mokėjimo tęsiasi iki šiol, teikiant melagingus duomenis ieškinyje. Ieškovas nurodo, kad neva gauna 800 Eur pajamų per mėnesį, o išleidžia 900 Eur, kas prieštarauja logikai, neaišku, iš kur išleidžiamų lėšų kilmė, jei išleidžiama daugiau negu gaunama. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų apie tokį pajamų dydį. Ieškovas mini, kad pastaruosius du metus yra bedarbis, tačiau iš karto ieškinyje nurodomas prieštaraujantis teiginys, kad visgi šiuo metu turi darbą iki 2019 m. gruodžio mėn. Prie ieškinio nepridedama jokių įrodymų apie ieškovo, kaip šiuo metu turinčio darbą, gaunamas iš darbo užmokesčio pajamas, taip pat nepateikiama jokių įrodymų apie 2019 m. turtinę padėtį ir pajamas. Atsakovės teigimu, ieškovo pateiktos 2017–2018 m. pajamų deklaracijos neturi jokios prasmės, nes yra neaktualūs dokumentai, niekaip neatspindintys realių 2019 m. ieškovo pajamų ar esminio jo turtinės padėties pasikeitimo, įvertinus tai, kad 2019 m. ieškovas jau turi darbą. Pažymi, kad ieškovas nuo sūnaus A. B. gimimo niekada negyveno Portugalijos didmiestyje (Lisabonoje ar kitame dideliame mieste), visada gyveno Portugalijos provincijoje arba Europos Sąjungos šalyse, kur daug metų dirbo žinomose tarptautinėse įmonėse. Taigi ieškovas tik siekia klaidinti teismą apie persikraustymą. Ieškinyje pateikti neteisingi faktai niekaip negali būti vertintini kaip ieškovo turtinės padėties pasikeitimas ir kaip pagrindas išlaikymo dydžiui peržiūrėti ar pakeisti. Sprendimo priėmimo metu sūnui buvo tik beveik dveji metai. Šiuo metu sūnui septyneri metai, jis pradėjo lankyti mokyklą, iš ikimokyklinio ugdymo pakopos perėjo į bendrąjį formalųjį ugdymą, ženkliai padidėjo išlaidos jo išlaikymui ir atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Sprendimu nustatytas išlaikymo dydis yra pagrįstas, racionalus ir atitinka mėnesio išlaidas vaikui. Todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo peržiūrėti Sprendimu priskirtą ir vėliau indeksuotą išlaikymą.
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad aplinkybės, lemiančios tėvų turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, tėvų sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėjo jo paties būtinosios išlaidos ir kitos. Kalbant apie vaiko poreikių pasikeitimą, tai paprastai vaiko poreikiai didėja augant vaikui, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Teismai turi siekti vaikų išlaikymo teisinių santykių stabilumo, todėl pakeisti išlaikymo dydį ir formą gali tik aiškiai nustatę įstatyme įtvirtintus išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo pagrindus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo – sumažinimo, neatitinka nepilnamečio A. B. interesų. Ieškovo prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis po 150 Eur/ mėn. yra itin mažas, nepakankamas net būtiniems kasdieniams berniuko poreikiams tenkinti.
5. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pasikeitė jo finansinė padėtis, kurią lėmė 2010 m. Portugalijos ir Ispanijos ekonominė krizė, ieškovas buvo priverstas išvažiuoti į kitą šalį. Ieškovo žmona taip pat prarado visas įsidarbinimo galimybes. Ieškovo teigimu, jis visuomet norėjo teikti išlaikymą A. B.. Pažymi, kad niekada nėra matęs sūnaus, kadangi jų bendravimas nėra įmanomas. Paaiškina, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri vykdo veiklą Jungtinėje Karalystėje, tačiau jis dirba nuotoliniu būdu Portugalijoje. Kas mėnesį iš minėtos įmonės išsimoka sau 1000 GBP atlyginimą, taip pat dividendus. Jo žmona, turinti finansinį išsilavinimą, dirba kasininke, jos gaunamos per mėnesį pajamos – 300 Eur. Nurodo, kad šiuo metu statosi namą, turi vieną automobilį ir auginą nepilnametį sūnų. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 100–150 Eur, sūnus eina į dešimtą klasę, yra labai pažangus, dėl to būreliai jam yra nemokami.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad po teismo Sprendimo iš esmės pasikaitė situacija, ieškovas neteko darbo ir 2017 m. persikėlė gyventi į kitą šalį, šiuo metu su šeima gyvena Portugalijos provincijoje, yra bedarbis, gauna bedarbio pašalpą. Ieškovas verčiasi ekologinio ūkio veikla, pajamos viso – 800 Eur.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, papildomai paaiškino, kad dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimo turi rimtų abejonių, kadangi pats ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad kartu su žmona turi sertifikuotą vietos verslą – ekologinę žemdirbystę, taip pat ieškovas su žmona dirba didelėse tarptautinėse įmonėse (projektų valdymas, turizmas, konsultavimas). Be to, ieškovas ieškinyje pristatė save kaip bedarbį asmenį, ir tuo grindė esminį savo finansinės padėties pasikeitimą, tačiau paprašius ieškovo duomenų apie jo finansinę padėtį 2019 m., staiga ieškovas tapo verslininku: įmonės, vykdančios veiklą Jungtinėje Karalystėje, vadovu. Taip pat tos pačios įmonės vadovė yra ir ieškovo žmona, kuri, ieškovo teigimu, neva yra kasininkė. Taigi ieškovo pajamos turėtu būti vertinamos sistemiškai su Jungtinėje Karalystėje turimu verslu. Be to, ieškovas statosi namą, paskolos namo statyboms nėra pasiėmęs. Visuma prieštaringų įrodymų apie ieškovo turtinę padėtį, suponuoja išvadą, kad yra pateikiama melaginga informacija. Atsakovė pažymi, kad ieškovas gyvena Portugalijoje, taigi Lietuvos institucijos patikrinti jo turtinę padėtį (išrašus) neturi galimybių. Ieškovui tai labai paranku. Ieškovas per septynerius metus nė karto neatvyko aplankyti vaiko į Lietuvą, o vaiką išsiųsti į Portugaliją, pas tėvą, kurio niekada nėra matęs, vaiko teisių požiūriu yra neįmanoma. Vaikui augant, auga ir jo poreikiai, tuo labiau, kai vaikas iš ikimokyklinio ugdymo pakopos pereina į bendrąjį formalųjį ugdymą. Vaiko išlaidos padidėjo ir jos tik didėja.
8. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.
10. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
11. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 5 dalis).
12. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
13. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).
14. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).
15. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; ir kt.), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).
16. Taigi kaip minėta, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, tapo bedarbis, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą, ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).
17. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).
18. Ieškovas, prašydamas sumažinti Sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam A. B. nuo 450 Eur iki 150 Eur, remiamasi vienu iš CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, t. y. savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu. Ieškovo teigimu, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, Sprendimu priteista pareiga mokėti vaikui išlaikymą jam yra nepakeliama mokestinė našta, nes šiuo metu ieškovas nedirba, yra 50 metų, todėl tai apsunkina jo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje, gaunamos pajamos yra mažesnės nei patiriamos išlaidos, o Sprendimu priteisto išlaikymo suma sudaro daugiau nei pusę viso ieškovo šeimos mėnesio pajamų biudžeto (žr. šio sprendimo 2 punktą). Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad ieškovo turtinė padėties nuo Sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitė, tačiau priešingai vaiko poreikiai pradėjus lankyti mokyklą tik išaugo (mokyklai reikalinga pirkti uniformą, sportinę aprangą bei avalynę, pratybų sąsiuvinius, kanceliarines priemones, taip pat patiriamos papildomos išlaidos vaiko maitinimui mokykloje, lavinimui ir pramogoms), atsirado nauji vaiko poreikiai. Atsakovės teigimu, ieškovo siūlomas vaiko išlaikymas nebūtų pakankamas netgi vaiko maisto ir pragyvenimo išlaidų tenkinimui, jau nekalbant apie kitas būtinąsias išlaidas, tokias kaip ugdymas, sveikatos priežiūra, gabumų lavinimas ar laisvalaikis. Ieškinyje pateikti neteisingi faktai negali būti vertintini kaip ieškovo turtinės padėties pasikeitimas ir kaip pagrindas išlaikymo dydžiui peržiūrėti ar pakeisti (žr. šio sprendimo 3 punktą).
19. Nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.
20. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį sūnų A. B., gim. (duomenis neskelbtini), kuris šalims gimė ne santuokoje. Ieškovo O. C. tėvystė nepilnamečiam A. B. nustatyta įsiteisėjusiu 2013 m. kovo 1 d. Madrido teismo sprendimu. 2014 m. liepos 18 d. Madrido pirmosios instancijos teismas sprendimu (registracijos Nr. 2800779 1 0189452/2012) priteisė iš ieškovo nepilnamečiam A. B. išlaikymą, mokamą po 450 Eur kas mėnesį, priteistas išlaikymas kiekvienais metais perskaičiuojamas pagal Lietuvos, kur yra vaiko gyvenamoji vieta, teisės aktus (indeksuojamas). Sprendimo priėmimo metu, be kita ko, buvo atsižvelgta į ieškovo pajamas, į tai, kad jis yra vedęs ir turi kitą išlaikytinį – nepilnametį sūnų.
21. Sprendžiant, ar yra pagrindas sumažinti priteistą išlaikymo dydį, teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi bylos nagrinėjimo dalykas yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės sumažėjo vaikų poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą tėvo ar motinos turtinė padėtis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.). Ieškovas reikalavimą sumažinti nepilnamečiam vaikui mokėtino išlaikymo dydį grindė aplinkybe, kad pagal jo turtinę padėtį vykdyti teismo sprendimą neįmanoma. Teismo vertinimu, ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis negali mokėti priteisto išlaikymo, nėra pagrindas savaime sumažinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, ieškovui neįrodžius, kad jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės.
22. Ieškovas, grįsdamas savo turtinę padėtį nurodė, kad yra netekęs darbo ir pajamų, todėl nematydamas jokios perspektyvos susirasti kitą darbą, iš esmės pakeitė savo gyvenimą ir persikėlė gyventi į kaimą, kur bent jau yra minimalios galimybės pragyventi. Nurodė, kad nuo Sprendimo priėmimo jo pajamos ir išlaidos dėl ne nuo ieškovo valios priklausančių aplinkybių pasikeitė ir ženkliai sumažėjo. Teismo vertinimu ieškovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties (CPK 178 straipsnis).
23. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad pastaruosius du metus yra bedarbis, o šiuo metu turi tik laikiną darbą, kurio terminas yra iki 2019 m. gruodžio mėn., vidutinės bendros šeimos mėnesio pajamos siekia tik 800 Eur, tuo tarpu patiriamos išlaidos yra ženkliai didesnės už pajamas. Gauna bedarbio išmokas. Ieškovo teigimu, jam yra 50 metų, todėl tai apsunkina jo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas kartu su žmona turi sertifikuotą vietos verslą Portugalijoje – ekologinę žemdirbystę, taip pat ieškovas yra (duomenys neskelbtini) įmonės, kuri vykdo veiklą Jungtinėje Karalystėje, vadovas. Iš 2019 m. lapkričio 18 d. pažymos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2019 m. sausio–gruodžio mėnesių laikotarpiu ieškovui išmokėjo 12 000 GBP darbo užmokestį, taip pat 6800,09 GBP dividendų. Socialinio draudimo išrašo duomenimis ieškovas Portugalijoje gauna apie 700 Eur pastovių grynųjų mėnesinių pajamų. Ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 128,91 kv. m. namas, kurio statyboms per mėnesį išleidžia po 400 Eur, jo vardu registruota viena transporto priemonė (pirmoji registracijos data 2009 m. rugpjūčio 4 d.). Ieškovas turi nepilnametį sūnų T. A. C.. Kreditinių įsipareigojimų bankams neturi. Be to, iš byloje esančio išlaikymo įsiskolinimo grafiko turinio nustatyta, kad ieškovas, net iš karto po Sprendimo priėmimo išlaikymo pareigos nepilnamečiam vaikui tinkamai nevykdė.
24. Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės patvirtina ne apie ieškovo sunkią finansinę padėtį, o priešingai liudija apie sistemingą ir galimai piktybišką ieškovo vengimą teikti priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Akivaizdu, kad pareikštas ieškinys nėra skirtas išspręsti finansinę situaciją, kuri leistų realiai vykdyti įsipareigojimus ir mokėti vaikui išlaikymą. Nepaisant to, kad ieškovas pateikė teismui duomenis apie jo gaunamas pajamas ir išlaidas, teismas vertina, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas neatskleidė teismui realių gaunamų/ turimų pajamų, o tai reiškia, kad kartu neatskleidė ir savo tikrosios turtinės padėties. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas galimai gauna didesnių pajamų arba turi santaupų, kurių dydžio neatskleidžia.
25. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovui dėl sveikatos būklės būtų apribotas darbingumas, jam būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų. Priešingai, iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas yra sveikas, gyvena aktyvų gyvenimą (važinėja dviračiu, statosi pats namą).
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos ir ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių, patvirtinančių ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą po Sprendimo priėmimo, kurios sudarytų pagrindą sumažinti išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Aplinkybes, susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu (sumažėjimu) byloje taip pat nenustatytos.
27. Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo pateikti argumentai ir įrodymai nepakankami pagrįsti jo ieškinio reikalavimams. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį, jos pasikeitimą, kitas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties esminio pablogėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovo ieškinio reikalavimas sumažinti vaikui priteisto išlaikymo dydį atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
29. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
30. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta 2020 m. sausio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.32)PT-523, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 1278,36 Eur. Ieškinį atmetus, žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Atsakovė į bylą jos patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymų nepateikė.
32. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš ieškovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo O. C., gim. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.