Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-226-616/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-10-28
Bylos Nr.: 1A-226-616/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-29498-2020-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė, Ernesta Montvidienė
Nukentėjusysis: A. B., S. B.
Advokatai: Ričardas Ralys, Henrikas Oseckis

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.3.2.2.13Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-616/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29498-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.26.2; 2.3.2.2.13; 2.4.6.4.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės ir Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, Raimondai Katiliūtei, Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės V. D., jo gynėjui advokatui Henrikui Oseckiui,nukentėjusiajam A. B., jo atstovui advokatui Ričardui Raliui,nukentėjusiajai S. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. B. ir S. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla nutraukta. V. D. perduotas D. D. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš dalies patenkintas A. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš V. D. nukentėjusiajam A. B. priteista 450 eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš dalies patenkintas S. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš V. D. nukentėjusiajai S. B. priteista 450 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta: pervesti Šiaulių apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB bankas „(duomenys neskelbtini)“ esančias pinigines lėšas 400 eurų (kurias V. D. vardu 2021 m. vasario 4 d. pervedė L. S.) į A. B. banko sąskaitą ir laikyti, kad V. D. liko atlyginti nukentėjusiajam 50 eurų neturtinės žalos; pervesti Šiaulių apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB bankas „(duomenys neskelbtini)“ esančias pinigines lėšas 250 eurų (kurias V. D. vardu 2021 m. vasario 4 d. pervedė L. S.) į S. B. banko sąskaitą ir laikyti, kad V. D. liko atlyginti nukentėjusiajai 200 eurų neturtinės žalos.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. D. priklausančias pinigines lėšas 3 500 eurų, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant kiekvieną mėnesį disponuoti iki 380 eurų suma.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sumažinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. D. priklausančias pinigines lėšas iki 250 eurų, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 46,42 eurų turtinės žalos atlyginimo, paliktas nenagrinėtu, nes V. D. padarytą turtinę žalą atlygino.

Iš V. D. nukentėjusiajam A. B. priteista 1000 eurų turėtoms proceso išlaidoms, susijusioms su advokato pagalbos teikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. D. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2020 m. liepos 24 d. apie 23.30 val. prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidaręs automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės dureles, vairuotojo pusėje sėdėjusiam nukentėjusiajam A. B. tyčia vieną kartą kumščiu smogė į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. viršutinės lūpos muštinę žaizdą ir aplinkinę kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, V. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2020 m. liepos 24 d. apie 23.30 val. prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai S. B. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. B. smakro poodinę kraujosruvą, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. B. ir S. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir atlikti byloje pilną įrodymų tyrimą. Panaikinti kaltinamojo V. D. atleidimą nuo baudžiamosios bylos pagal laidavimą ir baudžiamosios bylos nutraukimą, nepripažinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - visiško prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam A. B. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai S. B. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nukentėjusiojo A. B. naudai.

3.1. Skunde nurodo, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų ir aplinkybių: 1) teisme atliktas įrodymų tyrimas neatitiko nei BPK 273 straipsnyje nustatyto sutrumpinto įrodymų tyrimo, nei BPK XXI skyriuje nustatytų bendrųjų įrodymų tyrimo taisyklių, pagal kurias teismas privalo ištirti byloje surinktų duomenų visumą ir tinkamai šiuos duomenis įvertinti pagal BPK 20 straipsnio nuostatas; 2) teismas nepagrįstai lengvinančia aplinkybe pripažino, kad V. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 3) teismas nepagrįstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, nutraukė baudžiamąją bylą ir atleido V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; 4) nepagrįstai sumažintas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

3.2. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, neatlikdamas pilno įrodymų tyrimo, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, tai yra - sutrumpintas įrodymų tyrimas buvo taikomas formaliai ir tokiu būdu buvo pažeistas esminis BPK straipsnis, labai aiškiai reglamentuojantis tokią procedūrą. Taikydamas sutrumpintą įrodymų tyrimą, iš esmės teismas vadovavosi tik kaltinamojo V. D. teismo posėdžio 2021 m. vasario 3 d. pareiškimu, kad pilnai pripažįsta kaltę ir, kad pripažįsta sužalojęs nukentėjusiuosius A. B. ir S. B., tačiau net gi pats teismas nuosprendyje pateikdamas kaltinamojo paaiškinimus dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių pagal pareikštus kaltinimus, pažymi, kad kaltinamasis net gi teismo posėdžio metu keitė parodymus, skirtingai aiškino faktines aplinkybes arba jų negalėjo paaiškinti iš viso. Būtina pažymėti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu, siekiant pašalinti bet kokius prieštaravimus, neaiškumus dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų buvo atliekamos akistatos, tačiau šie prieštaravimai, neaiškumai nebuvo pašalinti, o teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat nesiėmė visų priemonių, kad šie prieštaravimai būtų pašalinti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokių faktinių duomenų, įrodymų, kad tarp kaltinamojo V. D. ir nukentėjusiosios S. B. būtų įvykęs koks nors konfliktas ir kaip šio konflikto išdava, V. D. būtų panaudojęs fizinį smurtą S. B. atžvilgiu. Būtina pažymėti, kad pagal liudytojos D. D. 2020 m. liepos 27 d. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad V. D. buvo sumuštas moters ir netoliese buvusio vyriškio (A. ir S. B.). Byla šiuo metu yra nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose pagal kaltinimą A. B., kad jis tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje žodinio konflikto metu sumušė V. D. (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu, teismas taikydamas sutrumpintą įrodymų tyrimą, vėl gi nesiaiškino ir nenustatinėjo kokiomis būtent aplinkybėmis buvo sužaloti nukentėjusieji, teismo posėdžio metu, kad pašalinti bet kokius prieštaravimus, abejones dėl nusikaltimų aplinkybių, neapklausė nukentėjusiųjų, nesuteikė nukentėjusiems duoti paaiškinimus teisme dėl nusikaltimų aplinkybių, nesuteikė jiems teisės teikti byloje įrodymus, paneigiančius kaltinamojo V. D. iškeliamas versijas, taip pat paneigiant kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę, kad S. B. buvo sužalota būtent jos ir V. D. tarpusavio konflikto metu. Tokiu būdu teismas pažeidė imperatyviai įtvirtintą rungimosi principą.

3.3. Pažymi, kad teismas, priimdamas nuosprendį tik formaliai perrašė kaltinamąjį aktą, kadangi V. D., surašant kaltinamąjį aktą buvo kaltinamas, kad pirma sumušė A. B., o po to, įvykus tarpusavio konfliktui sumušė ir S. B., tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad visų pirma buvo sumušta S. B., o po to sumuštas A. B.. Be to, teismas aptardamas kaltinamojo V. D. veiksmus ir vertindamas juos kaip idealiąją sutaptį, prieštarauja pats sau, tai yra konstatuoja, kad kaltinamasis V. D. realizavo vieningą sumanymą užpulti vienu metu abu nukentėjusiuosius kaip tariamus vagis, turėjo vieningą pagrindinį nusikalstamą tikslą juos abu sužaloti. Tokiu būdu teismas prieštarauja savo paties išvadai, kad S. B. buvo sužalota tarpusavio konflikto su V. D. metu.

3.4. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad kyla abejonių, ar pagrįstai V. D. nusikalstami veiksmai yra kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, teigiant, kad abu nukentėjusieji buvo sužaloti sodų bendrijoje esančioje gatvėje, galimai viešoje vietoje, užpulti ir sumušti neblaivaus asmens, įgyvendinat neblaivaus asmens tariamą ar pagrįstą teisę, panaudojant fizinį smurtą.

3.5. Skunde teigiama, kad tokie kaltinamojo veiksmai (parodymų keitimas, pareiškimo policijai rašymas), elgesys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu (taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą) gali būti vertinamas ne kaip visiškas savo kaltės pripažinimas, nuoširdus gailėjimasis, o tik kaip noras palengvinti savo teisinę padėtį, tai yra tam, kad išvengti baudžiamosios bylos ir sudaryti prielaidas bei sąlygas taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.6. Pažymi, kad kaltinamasis V. D., būdamas neblaivus, agresyviai nusiteikęs užpuolė ir sumušė nukentėjusiuosius nesant jokios tam dingsties, vadovaudamasis tik savo neblaivia vaizduote, smūgius nukentėjusiems sudavė į gyvybiškai svarbų organą - galvą, sunkesnių pasekmių pavyko išvengti ne nuo kaltinamojo priklausančių aplinkybių, nukentėjusieji buvo užpulti ir sumušti kolektyvinio sodo teritorijoje, gatvėje, dėl ko nukentėjusiems buvos sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusieji buvo sužaloti, dėl užpuolimo patirtų sužalojimų patyrė didelį susijaudinimą, stresą, nervinę įtampą, dėl patirtų sužalojimų buvo apribotos jų bendravimo galimybės. Teismas priteisdamas neturtinę žalą ir sumažindamas jos dydį, iš esmės atsižvelgė ir vertino tik padarytų sužalojimų sunkumą nukentėjusiems, jų neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Dėl šių aplinkybių teismas nepagrįstai sumažino priteistos neturtinės žalos dydį.

Atsiliepimas

4. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. ir jo gynėjas advokatas H. Oseckis atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nukentėjusiųjų A. B. ir S. B. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodo, kad priimtas nuosprendis yra teisingas ir objektyvus, nes buvo nustatyta objektyvi tiesa, įvertinus visus surinktus įrodymus, o apeliaciniame skunde nurodyti nukentėjusiųjų motyvai yra visiškai nepagrįsti. V. D. nesutinka su nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmos instancijos teismo sutrumpintas įrodymų tyrimas buvo taikomas formaliai ir tokiu būdu buvo pažeistas esminis BPK straipsnis, aiškiai reglamentuojantis tokią procedūrą, kadangi BKP normos nebuvo pažeistos ir taikytos taip, kaip ir numato įstatymas. Kaltinamasis V. D. sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, jo padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje kaltę pripažino visiškai, paaiškino aplinkybes, pripažįsta padaręs nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus. Visų detalių smulkiai nupasakoti negali, nes buvo vartojęs alkoholį, taip pat įvykio metu jis pats buvo sužalotas, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą ir įvykio metu po patirtų sužalojimų buvo praradęs sąmonę. Atlikus kaltinamojo apklausą teisme bei įvertinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, bei kitus įrodymus (specialistų išvadas), dokumentus, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, kaltinamasis ir prokuroras sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu. Nukentėjusieji yra apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir yra paaiškinę įvykio aplinkybes, teismui išklausius kaltinamąjį veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Nukentėjusiems, nukentėjusiojo A. B. atstovui buvo suteikta teisė pasisakyti baigiamosiose kalbose, kur jie ir davė paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, todėl kaltinamasis nesutinka, kad teismas pažeidė imperatyviai įtvirtintą rungimosi principą.

4.2. Atsiliepime akcentuojama tai, kad V. D. visada aiškino, kad pirmiausia priėjęs prie mašinos, priėjo prie moters ir ten jam paklausus ir kilo konfliktas, kurio metu ir sudavė moteriai (nukentėjusiajai S. B.), kaip vykęs toliau konfliktas, jis detaliai paaiškinti negalįs, tačiau pripažįsta sudavęs ir nukentėjusiajam A. B., tsmulkių aplinkybių paaiškinti negali, nes po patirtų sužalojimų pats prarado sąmonę, šiek tiek atsipeikėjo tik parvestas žmonos pas save į sodo namelį.

4.3. Atsiliepimu nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo neištirtos aplinkybės dėl teisingo veikų kvalifikavimo, taip pat keliamu klausimu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teigiama, jog kaltinamojo V. D. veiksmai nebuvo nukreipti siekiant padaryti viešosios tvarkos pažeidimą. Kaltinamasis anksčiau susidūręs su vagystėmis sodų bendrijoje, sutemus pamatęs įtartiną automobilį bei žmogų, vaikštinėjantį kaimyno sklype su prožektoriumi, kai kaimynas neseniai buvo išvykęs, nuėjo išsiaiškinti ir neteisingai įvertinęs situaciją, sudavė nukentėjusiems, padarydamas nežymius sveikatos sutrikdymus. Konfliktas įvyko tamsiu paros metu, sodų bendrijoje, realiai visuomenės rimtis ar tvarka sutrikdyti nebuvo, be to ir pačiam kaltinamajam buvo sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo veiksmais konkrečios pasekmės, numatytos BK 284 straipsnyje nebuvo sukeltos, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

4.4. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atsiliepime nurodoma, kad kaltinamasis V. D. jau ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai, tai patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nusikaltimus padarė pirmą kartą, anksčiau niekada nebuvo teistas, nėra baustas už administracinius nusižengimus, turi sveikatos problemų, nusikaltimai padaryti neteisingai įvertinus situaciją, dar ikiteisminio tyrimo metu bandė tartis su nukentėjusiais dėl susitaikymo, tačiau jiems nesutikus, siekdamas sušvelninti nusikalstamos veikos sukeltas pasekmes, padengė padarytą turtinę žalą - atlygino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį už nukentėjusiems suteiktas medicinines paslaugas, taip pat ir nukentėjusiems neturtinės žalos atlyginimui buvo išsiuntęs perlaidas per paštą, tačiau nukentėjusiems atsisakius priimti dalį sumokamos neturtinės žalos ir toliau siekė sumažinti sukeltų nusikaltimų pasekmes. Kaltinamasis V. D., nukentėjusiųjų neturtinės žalos atlyginimo daliai įmokėjo lėšas į teismo depozitinę sąskaitą. Mano, kad šios aplinkybės rodo V. D. savo veiksmų kritinį įvertinimą, supratimą, kad buvo sukeltos neigiamos pasekmės, kurias būtina pašalinti, tai rodo ir tam tikrą savikritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo veiksmai duoda pagrindą teigti, kad tai buvo atsitiktinis elgesys, jis nėra linkęs nusikalsti, jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, pateiktos charakteristikos iš sodininkų bendrijos, daugiabučio namo savininkų bendrijos, kuriose V. D. charakterizuojamas teigiamai. Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė BK 40 straipsnį - atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatęs ir įvertinęs visas aplinkybes, bei nustatęs sąlygų visumą, kurioms esant ši kodekso norma gali būti taikoma.

4.5. Nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teigiant jog kaltinamasis V. D. kaltę padarius nusikalstamas veikas pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jį apklausiant teismo posėdyje. V. D. paaiškino kokiomis aplinkybėmis jis atliko neteisėtus, nusikalstamus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, t. y., sudavė jiems padarydamas nežymius sveikatos sutrikdymus. Kaltinamasis paaiškino aplinkybes tiek, kiek galėjo ir prisiminė. Įvykio metu jis taip pat buvo sužalotas, sudavus jam smūgius neteko sąmonės, atsipeikėjo tik parvestas žmonos į savo sodo namelį, įvykio metu patyrė galvos smegenų sumušimą, kas turi įtakos jo galimybei smulkiai, detaliai prisiminti visas aplinkybes. V. D. pripažįsta sudavęs abiem nukentėjusiems. Pabaigus ikiteisminį tyrimą, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga kaltinamasis bandė atlyginti bent dalį nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos, padarydamas pašto perlaidas, tačiau nukentėjusieji atsisakė priimti dalies neturtinės žalos sumokėjimą. Taip pat dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis bandė tartis dėl susitaikymo su A. B., tačiau nukentėjusysis nesutiko ir atmetė pasiūlymą taikytis. Šio aplinkybės rodo, kad kaltinamasis supranta savo veiksmų neteisėtumą, dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis pirmą kartą gyvenime papuolė į tokią situaciją ir dėl to išgyvena. Teismo posėdyje bandė atsiprašyti nukentėjusiųjų už savo veiksmus.

4.6. Mano, kad iš kaltinamojo priteistos neturtinės žalos dydis nukentėjusiems atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos suma nustatyta remiantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, laikantis BPK 109 ir 115 straipsnių reikalavimų, atsižvelgiant į teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma yra labai skirtinga, t. y. priteisiama nuo 150 Eur iki 1 448 Eur (LAT nutartys 2K-540/2014; 2K-452/2014; Nr. 2K-134/2014: 2K-120/2014; 2K-522/2013; 2K- 473/2013; 2K- 680/2012; 2K-517/2011), taigi daug mažesnės pinigų sumos nei prašo nukentėjusieji. Nukentėjusiems padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, padarytos tik kraujosruvos, ilgalaikės, negrįžtamos pasekmės nebuvo sukeltos, nukentėjusieji pasišalino iš ligoninės jų net neapžiūrėjus gydytojui. Supranta, kad nukentėjusieji patyrė skausmą, stresą, visos šios aplinkybės ir buvo įvertintos teismo nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl nukentėjusiųjų prašymas priteisti didesnę neturtinę žalą neturi būti tenkinamas, šį prašymą prašo atmesti.

Įrodymų tyrimo atnaujinimas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, išklausius proceso dalyvius, protokoline 2021 m. birželio 23 d. nutartimi buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, siekiant apklausti atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. ir nukentėjusiuosius A. B. ir S. B., kurie negalėjo

duoti išsamių parodymų pirmosios instancijos teisme, kadangi procesas pirmosios instancijos teisme vyko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

6. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. parodė, kad 2020 m. liepos 26 d. buvo sode, buvo atvažiavę giminaičiai. Buvo kaimynas atvažiavęs prieš tai, išvažiavo vakare. Po 23.00 val. ėjo uždarinėti sandėliukų. Prieš tai pravažiavo automobilis be šviesų, bet nekreipė dėmesio. Po to pamatė prožektoriaus šviesą. Metais anksčiau buvo išplėšę, apvogę, po pusmečio dar kartą apvogė, vėliau dar kaimyną, todėl pagalvojo, kad vagys vaikšto. Automobilis stovėjo prie kaimyno namo. Nuėjo. Prie automobilio bagažinės stovėjo moteris. Apsižodžiavo ir sudavė jai. Paskui buvo „išjungtas“, nežino, kas, kaip, su kuo sudavė jam, buvo be sąmonės. Atsitokėjo, kai jau buvo greitoji atvažiavusi. Neprisimena tų aplinkybių, kaip prakirto lūpą vyriškiui, nes buvo išgėręs. Tuos asmenis matė pirmą kartą. Paklausė moters: „Ką veikiat?“. Ji atsakė: „Ne tavo reikalas“ ir trenkė jai. Pripažįsta smūgį vyrui į lūpą. Neatsimena, ar atidarė automobilio dureles ir sudavė vyrui, bet pripažįsta. Kolegijos pirmininkei pagarsinus parodymus 2 t. b. l. 119-120, parodė, kad grumtynių neatsimena, bei kad vienas priėjo prie mašinos, nes nieko nepagalvojo, neturėjo jokių minčių, ketinimų. Atsiprašo nukentėjusiųjų, labai gailisi, suprato, kad neteisingai pasielgė. Bandė atlyginti žalą nukentėjusiesiems, bet jie iš karto pasakė, kad jokių susitarimų nebus, pinigų atsisakė. Po to įmokėjo per teismo rūmus į depozitinę sąskaitą. Sumokėjo ligonių kasai.

7. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2020 m. liepos 24 d. į sodą įvažiavo labai lėtai, savaeigiu bėgiu, su šviesomis, nes blogos važiavimo sąlygos, siauri, duobėti keliukai. Sustojo, kaip visada, prie namo Nr. 24, t. y. jo draugo namas, mašinos negesino, šviesos buvo įjungtos, pačioje mašinoje veikė Multimedia, o S. B. išlipo iš mašinos, įsijungė savo prožektorių, nuėjo prie bagažinės, išsiėmė iš jos katinų maistą, uždarė bagažinę ir nuėjo į pašiūrę. Jis sėdėjo prisisegęs diržą, atsipalaidavęs, netgi be „tapkių“. Niekada nelipdavo iš mašinos. Išgirdo garsiai suklykiant, padarė išvadą, kad tai S. B.. Jau norėjo lipti iš mašinos, nes pagalvojo, kad ji paslydo ir nugriuvo, nes buvo šlapia. Tuo metu durys pačios atsidarė ir žmogus kaire ranka prožektoriumi švietė jam tiesiai į veidą, o su dešine ranka, sakydamas: „Ką jūs vagys čia veikiate?“ smogė jam į veidą. Prarado žadą. Paklausė: „Kas yra, ką darai?“ ir pamatė, kad jis jau antrą sykį užsimojo su kumščiu. Tada užsidengė galvą ir suriko, kad jis ginkluotas, bet žmogus į tai nesureagavo, pajuto kepštelėjimą per galvą. Nieko nelaukdamas išsitraukė ginklą ir pro atidarytas dureles iššovė vieną įspėjamąjį šūvį. Galvojo, kad garsas dezorientuos tą žmogų ir jis atsisakys savo tolesnių veiksmų. Kadangi jis buvo įkišęs koją tarp durelių ir prispaudęs, todėl buvo varžomi jo judesiai. Ginklą numetė vamzdžiu į pedalų pusę, atsisegė diržą. Pakėlęs akis į žmogų, pamatė, kad tas garsas jam padarė kažkokį poveikį, todėl kaire koja atstūmė jį nuo mašinos durelių ir iššoko iš mašinos, dureles uždarė. Žmogus pradėjo eiti sugniaužęs kumštį, todėl pagalvojo, kad jis nori vėl smogti, tai kaire ranka su delnu trenkė jam į veidą, o su dešine ranka, su kumščiu sudavė smūgį į veidą iš kitos pusės. Jo smūgis buvo ganėtinai stiprus, prakirto lūpą, pasipylė kraujas, iškrito telefonas iš rankų.

8. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji S. B. parodė, kad tą vakarą lijo, tai buvo jau ketvirta vieta, kur važiavo. Vyras buvo mašinoje, o ji nuėjo su žibintuvėliu. Teritorijoje buvo 4-5 minutes, grįžo atgal prie mašinos ir norėjo tuščią maišiuką padėti į bagažinę. Pamatė link jos ateinantį vyrą, kuris paklausė: „Kas tu tokia?“ ir iš karto smūgis į veidą. Nespėjo nieko pasakyti, tik suriko: „Ką tu darai?“. Jis vėl pakėlė ranką, tai pradėjo šaukti vyrui, kad kviestų policiją, nes ją muša. Pradėjo bėgti link vyro, o V. D. bėgo iš paskos. Vyras pradarė dureles, paklausė, kas atsitiko. Pasakė, kad kviestų policiją. V. D. atitraukė duris, prispaudė vyrą ir pradėjo mušti. Vyras pradėjo jį raminti, bet jis nesiliovė. Tada vyras perspėjo, kad turi ginklą, o paskui iššovė ir atstūmė jį, bet jis nežadėjo nueiti nuo mašinos. Vyras atsisegė diržą, išlipo iš mašinos ir V. D. vėl puolė ant vyro. V. D. iš matymo pažįstamas. Anksčiau su juo nekonfliktavo, niekada nekalbėjo, jį matė, jis irgi ją galėjo matyti tame sklype. Negali pasakyti, ar buvo labiau išgąsdinta, ar nustebinta dėl tokio elgesio. Neatleidžia V. D.. Atsiprašymas turėjo būti iš karto.

9. Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. ir jo gynėjas advokatas prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nukentėjusysis A. B. palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nukentėjusiojo A. B. atstovas advokatas R. Ralys prašė pripažinti V. D. kaltu pagal BK 284 straipsnį, netaikyti laidavimo instituto, tenkinti apeliacinį skundą ir civilinius ieškinius. Nukentėjusioji S. B. palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nukentėjusiųjų A. B. ir S. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad nors nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ir pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad buvo įvykdyti du tyčiniai nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje, o ne viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

12. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu V. D., pritaikius BK 40 straipsnį, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukė dėl to, kad jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent :

- 2020 m. liepos 24 d. apie 23.30 val. prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atidaręs automobilio vairuotojo pusės dureles, vairuotojo pusėje sėdėjusiam nukentėjusiajam A. B. tyčia vieną kartą kumščiu smogė į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. viršutinės lūpos muštinę žaizdą ir aplinkinę kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

- Be to, tuo pačiu nuosprendžiu V. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2020 m. liepos 24 d. apie 23.30 val. prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai S. B. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. B. smakro poodinę kraujosruvą, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą.

13. Vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų A. B. ir S. B. apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus ir faktines aplinkybes, užfiksuotas baudžiamojoje byloje, bei nurodytas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas įspėjo V. D., kad jo galimai padaryta nusikalstama veika gali būti kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį nustatant tokias veikos padarymo faktines aplinkybes:

- V. D. įžūliu elgesiu tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: V. D. 2020 m. liepos 24 d. apie 23.30 val. viešoje vietoje, prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie nukentėjusiosios S. B., stovėjusios prie automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės, bei pasidomėjęs, kokiu tikslu atvyko, ir gavęs jį netenkinantį atsakymą, tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai S. B. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. B. smakro poodinę kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, priėjęs prie automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės, atidaręs automobilio dureles, vairuotojo pusėje sėdėjusiam nukentėjusiajam A. B. tyčia vieną kartą kumščiu smogė į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. viršutinės lūpos muštinę žaizdą ir aplinkinę kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

14. Apeliacinės instancijos teismui informavus kaltinamąjį apie galimybę jo veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, atitinkamai buvo suteikta teisė jam pasisakyti ir duoti parodymus, bei papildomai apklausti nukentėjusieji ir liudytojai.

15. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. po galimo kaltinimo perkvalifikavimo kaltę pripažino visiškai. Nieko papildyti nenorėjo, tik atsiprašyti nukentėjusiųjų ir teismo. Suprato, kad savo veiksmais sutrikdė rimtį, aplinką, kitų žmonių poilsį. Gailisi dėl savo padarytos veikos.

16. Liudytoja D. D. parodė, kad su vyru V. D. buvo sode, atvažiavo D. P. su vyru. Vyras išėjo į lauką užrakinti mašinos, sandėliukus. Praėjus kuriam laikui išgirdo šūvį. Su D. P. išbėgo į lauką. Pamatė mašinos šviesas ant jų ir kaimynų rubežiaus. Pamatė savo vyrą, stovinčią mašiną, prie mašinos galo iš kairės pusės stovėjo moteris, o vyriškis stovėjo prie mašinos keleivio pusės durelių. Vyras stovėjo ganėtinai toliau nuo vyriškio. Pamačiusi šlapią ir sumuštą savo vyrą paklausė tų asmenų, kas čia atsitiko. Moteris, agresyviai nusiteikusi, pradėjo šaukti, kad jie atvažiavo čia katinukų pašerti, o juos sumušė. Moteris aiškino, kad jos vyras ją užpuolė ir sumušė. Vyriškiui, kuris buvo prie mašinos, matėsi dešinėje veido pusėje kraujas nubėgęs. Tuo momentu atėjo A. P., kuris laikė jos vyrą. Iš to vyriškio pusės buvo kaip agresija, jis turėjo ginklą, kuriuo pamosavo, atstatė ir pasakė: „Aš tave nušausiu“. D. P. ją truputėlį atitraukė arčiau vyro. A. B. pasakė: „Kur tu jį velki, aš iškviečiau policiją ir greitąją“. Taip suprato, kad A. B. nori „nusiplauti rankytes“, kad geras pilietis ir iškvietė greitąją, kad jos vyras nenumirtų. Nepaklausė jo, su A. P. parvedė vyrą, nuprausė, pakeitė rūbus ir pasodino. A. P. išbėgo į lauką pas žmoną, nes D. P. buvo palikta. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Moteris ir vyriškis sakė, kad juos sumušė. D. P. pasakė, kad prieš juos buvo naudotas ginklas. Policijos pareigūnas paėmė ginklą iš A. B., nusinešė ginklą iki savo mašinos, patikrino ir pasakė, kad ginklas legalus. Policijos pareigūnas tą ginklą grąžino A. B.. Po to įvykio bijodavo nuvažiuoti į savo sodą, būti sode vakare viena. Vyras pasakojo, kad išėjo į kiemą užrakinti mašinos, sandėliukų ir pamatė kaimynų sklype vaikštantį asmenį su žibintuvėliu, tada paklausė, ką jis veikia. Sakė, kad asmuo jam grubiai atsakė, o daugiau nieko neatsimena, nes gavo smūgį ir viskas. Teisingi buvo parodymai, kad vyras nuo jų mašinos buvo už 3-4 metrų. Gal iš susijaudinimo ikiteisminiame tyrime nepasakė, kad A. B. pagrasino ją nužudyti. Ikiteisminiame tyrime sakė ką ir dabar sako, gal neteisingai užrašyta. Vyras netinkamai tą vakarą pasielgė, jam reikėjo grįžti namo ir pranešti, kad kažką matė, bet šiandien turi tai, ką turi. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką savo vyrui, kuris yra dirbantis, nebaustas, kartu gyvena 38 metus. Nesako kaip laiduotoja, kad vyras nieko nepadarė. Jis tą padarė, bet atsiprašė ir piniginę žalos dalį norėjo pervesti, gailisi labai, pergyvena. Kolegijos pirmininkei konstatavus, kad pradedami užduoti klausimai nesusiję su šita byla, liudytoja parodė, kad parašė pareiškimą, kad jai grasino ginklu. Kai vyras grįžo iš policijos, skundėsi galvos skausmais ir matė, kad jo veidas patinęs, praskeltas antakis, atplėšta ausis, sudraskyta lūpa.

17. Liudytoja D. P. apklausiama parodė, kad V. D. išėjo užrakinti automobilio ir sandėliukų. Pasigirdo šūvis, susizgribo, kad iš lauko ilgai negrįžta V. D.. Išėjus su D. D. į lauką išgirdo kažkokį triukšmą sodo gatvelėje. Ten stovėjo mašina, pradėjo eiti link jos ir ten stovėjo, svirduliavo V. D.. Kitoje mašinos pusėje stovėjo vyras ir moteris. Pradėjo klausti, kas čia įvyko, nes priėjus arčiau pamatė, kad V. D. sumuštas, kruvinu veidu, sunkiai susivokia situacijoje, vos stovi ant kojų. Įvyko tokia, kaip ir konfliktinė, žodinė situacija. Buvo atėjęs jos vyras A. P.. A. B. išsitraukė pistoletą ar daiktą panašų į pistoletą ir atkreipė jį į juos ir garsiu tonu pasakė: „Neikit artyn, nušausiu“. Tuo momentu kažkiek išsigando, pasimetė. Vyko toks konfliktinis žodžių apsikeitimas. D. D. ir jos vyras paėmė V. D. už parankių, kad nuvesti į namelį nuprausti, A. B. pradėjo sakyti, kad jie niekur neitų, nes jis iškvietė policiją ir greitąją, bet jie neklausė. Po kelių minučių pamatė atvykstant policiją ir greitąją pagalbą. A. B. pareigūnams pasakė, kad jį sumušė. Papasakojo, kad A. B. pagrasino ginklu. Kolegijos pirmininkei pacitavus liudytojos parodymus 1 t. b. l. 102, parodė, kad kai klausė kas čia įvyko, tai tas nepažįstamas vyriškis pasakė, kad juos užpuolė. Suprato, kad kalba apie V. D.. Kai atėjo į įvykio vietą, S. B. buvo prie keleivio durelių, A. B. daugiau stovėjo prie mašinos galo. V. D. buvo iš mašinos galo.

18. Liudytojas A. P. apklausiamas parodė, kad V. D. išėjo užrakinti sandėliukų, mašinos. Apie 23.30 val. išgirdo šūvį. D. D. su jo žmona išėjo į lauką. Buvo kažkoks triukšmas ant gatvelės važiuojamosios dalies. Ten stovėjo automobilis, švietė jo galiniai žibintai. Žmona su D. D. laikė V. D., jis visas buvo purvinas, kruvina galva. Jos pradėjo klausti, kas čia įvyko. Svetima moteris šaukė, kad juos užpuolė. Vyriškis su pistoletu šaukė, kad neitų arčiau. Padėjo D. D. parvesti į namelį V. D.. Parvedęs į namelį V. D. vėl grįžo, nes buvo likusi jo žmona. Privažiavo policija, iš paskos atvažiavo greitoji, išlipo medikė, paklausė kur yra nukentėjęs be sąmonės žmogus. Žmona pasakė, kad čia jie nukentėję. Ją pasikvietė į greitąją apžiūrėti. Jį pasikvietė į policijos automobilį patikrinti blaivumo. Prieš tai dar žmona pasakė, kad jiems grasino su ginklu. Po kelių minučių atėjo policininkas ir pasakė, kad ginklas legalus, kad viskas tvarkoje. Dar buvo atvažiavęs to sodo namelio savininkas ir paliudijo, kad tie žmonės atvažiavo kažkokių kačiukų palakinti. Moteris sakė, kad jai yra sutrenkta, bet išorinių sužalojimų nesimatė. Vyrui buvo prakirsta lūpa. Kolegijos pirmininkei pagarsinus liudytojo A. P. parodymus 1 t. b. l. 108, šis patvirtino parodymus, kad A. B. buvo prakirsta lūpa, o moteriai paraudę prie žando. V. D. pasakojo, kad išėjęs užrakinti sandėliukų pamatė po kaimynų sklypą vaikštančius asmenis, pasišviečiančius žibintuvėliu. Gatvelėje stovėjo automobilis. V. D. pasakojo, kad jų namelis buvo du kartus apvogtas ir kaimynų kitų buvo apvogti, tai nuėjo prie tų asmenų paklausti kas čia vyksta ir įvyko konfliktas prie jų automobilio. Jis pasakojo, kad įvyko apsižodžiavimas, konfliktas ir susistumdymas. V. D. apie savo veiksmus nepasakojo.

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Kaltinimas apeliacinėje instancijoje gali būti keičiamas, kai to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, arba tai gali daryti bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia nukentėjusieji, nesutikdami su juo visa apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas turi teisėtą pagrindą svarstyti dėl V. D. veikų perkvalifikavimo pagal sunkesnę veiką numatantį baudžiamojo įstatymo straipsnį.

21. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatavo egzistuojant tyčinius neteisėtus kaltinamojo V. D. veiksmus: smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. B. į veidą, smūgį kumščiu nukentėjusiajai S. B. į veido sritį, dėl ko nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, tačiau sujungus visus šiuos kaltinamojo veiksmus į vieną seką, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas V. D. veiksmus netinkamai kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi pagal bylos duomenis akivaizdu, kad kaltinamojo V. D. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos vienos nusikalstamos veikos sudėtį.

22. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

23. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-628/2021).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. D. neteisėtus veiksmus atlikto viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra viešai prieinama, į ją be jokių kliūčių gali patekti žmonės. Taigi, nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta laikytina vieša vieta BK 284 straipsnio prasme. BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai – du smūgiai nukentėjusiesiems, be jokios dingsties, kvalifikuotini kaip įžūlus elgesys. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Atsižvelgiant į tai, jog teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, o nesant aiškios priežasties net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011), bei tai, kad byloje nustatytas įžūlus kaltinamojo priekabiavimo prie nukentėjusiųjų sprendimo būdas yra nepriimtinas moralės požiūriu, demonstratyvus, šokiruojantis nukentėjusiuosius – nukentėjusioji S. B. šaukėsi vyro pagalbos, po ko ir nukentėjusysis A. B. nukentėjo nuo V. D., t. y. pažeidžia nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir visuomenės rimčiai, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo veiksmai, atlikti nesant konfliktui, o jam siekiant pastatyti save prieš nukentėjusiuosius, atitinka įžūlaus elgesio požymį.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudotas ne tik, kad viešoje vietoje, tačiau ir dominuojant išskirtinai asmeniniam kaltinamojo motyvui, nesant konflikto šalių ir pasireiškė tik asmeniniu kaltinamojo puolimu pradžioje - prieš nukentėjusiąją S. B., panaudojant fizinį smurtą prieš ją, po ko, nukentėjusysis A. B., išgirdęs S. B. riksmą, norėjo išlipti iš automobilio ir padėti nukentėjusiajai, kas akivaizdu, kad jau tuo metu buvo sutrikdyta asmenų rimtis ir viešoji tvarka, o vėliau ir prieš patį nukentėjusįjį panaudotas fizinis smurtas – A. B. bandant išlipti iš automobilio ir padėti buvusiai sutuoktinei, V. D. užsipuolė ir jį, neleido išlipti iš automobilio ir smogė nukentėjusiajam į veidą. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo veiksmais, prieštaraujančiais padoraus elgesio taisyklėms, ne tik buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, bet ir dėl pastarojo veiksmų viešoje vietoje nukentėjusieji skambino Bendrajam pagalbos centrui, buvo iškviesti policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. O be to, į įvykio vietą atbėgo: kaltinamojo žmona D. D., kuri apklausiama teisme parodė, kad po įvykio medikų reikėjo ne tik jos vyrui, bet ir jai pačiai; liudytojas A. P., kuris apklausiamas parodė, kad padėjo D. D. parvesti namo V. D.. Liudytojas A. P. nurodė ir tai, kad dar buvo atvykęs ir to sodo namelio savininkas, kuris patvirtino, kad tie žmonės (nukentėjusieji) atvyko palakinti kačiukų. Taigi tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik byloje nustatyti faktai, jog prieš kitą žmogų buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir tai, jog dėl tokių jo veiksmų nukentėjusieji buvo šokiruoti, jautėsi nesaugiai, dėl ko buvo kviečiamos specialios tarnybos bei į įvykio vietą subėgo su kaltinamuoju vakaroję asmenys.

26. Faktą, jog jokio tarpusavio konflikto nebuvo, o tai buvo tik asmeninis V. D. siekis išsiaiškinti jam kilusias abejones patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas apeliacinės instancijos teisme, apklaustų apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, tačiau ir byloje užfiksuoti duomenys.

27. Pirmosios instancijos teisme V. D. parodė, kad priėjo prie automobilio bagažinės buvusios nukentėjusiosios, paklausė, ką daro kaimyno sode. Nukentėjusioji atsisuko kaip ir pulti jį ir tuo momentu sudavė jai vieną kartą į kairį skruostą. Vėliau įvyko grumtynės su vyriškiu. Atrodo, kad vyriškiui vieną kartą sudavė į veido sritį, nes buvo prakirsta lūpa (2 t. b. l. 119-120). Nukentėjusiojo A. B. parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 46-47), tiek apklausiant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme iš esmės nekito, dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs, t. y., kad išgirdęs S. B. riksmą, bandė susiorientuoti, kas vyksta, išlipti iš automobilio, kai tuo metu nepažįstamas asmuo atidarė jo automobilio vairuotojo pusės duris bei nieko nesakęs, kumščiu smūgiavo jam į kairįjį skruostą ir burnos sritį. Nukentėjusiosios S. B. parodymai, kurie taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 69-70), tiek apklausiant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme iš esmės nekito, dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs, t. y., kad jai būnant prie automobilio bagažinės prie jos priėjo nepažįstamas vyras, kuris paklausė jos, kas ji tokia, bei smogė kumščiu vieną kartą į veidą, į kairės pusės skruostą. Tada ji priėjo prie automobilio vairuotojo durelių, kurių langas buvo šiek tiek atidarytas, pradėjo šaukti A. B., kad ją muša nepažįstamas vyras ir prašė iškviesti policiją. Tuo metu nepažįstamas vyras, atsidaręs automobilio vairuotojo dureles, pradėjo rankomis mušti automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjusį jos buvusį vyrą. Taip pat, A. B. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 24 d. apie 23.30 val. jį ir buvusią jo žmoną S. B. sumušė nepažįstamas vyras, palaikęs juos vagimis (1 t. b. l. 9). S. B. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 24 d. apie 23.30 val. ją ir jos buvusį vyrą A. B. sumušė nepažįstamas vyras, palaikęs juos vagimis. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t. b. l. 17). Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra, kurios metu girdima, kaip S. B. sako „atvažiuokit prašau, čia užpuolė, mes atvažiavom į sodą pas draugą katinus maitinti, kažkoks asilas“, nurodo buvimo vietą, nurodo, kad vienas atlėkė, jis sėdėjo mašinoje, atidarė dureles ir dėjo jam į dantis. Paklausus ar tas žmogus pasišalino, S. B. nurodo, kad šis dabar guli, nes jis šį „išjungė“. Pranešėjas nurodo, kad jam pačiam bėga kraujas, o ar bėga užpuolikui, nemato. Pranešėjas nurodė, jog jis apsigynė (1 t. b. l. 154-155). Pareigūnės R. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą juos pasitiko blaivus pranešėjas A. B., kuris nurodė, kad su žmona S. B. atvyko pamaitinti katinų, nes buvo susitarę su namo savininku. Paaiškino, kad laukiant žmonos automobilyje pamatė, kad kažkas užsipuolė jo žmoną, todėl net nespėjus atidaryti automobilio durelių, nepažįstamas žmogus atidarė vairuotojo dureles ir pranešėjui trenkė vieną kartą į veido sritį bei praskėlė lūpą. V. D. paaiškino, jog ėjo užrakinti sandėliuko, kuris ribojasi su kaimyno sklypu, pastebėjo, jog kaimyninio namo kieme vaikštinėja du asmenys su prožektoriais, pagalvojo, kad tai galimai vagys ir išsigandęs, kad apvogs kaimynus, užsipuolė vyrą ir moterį. Namo savininkas A. B. patvirtino, kad buvo susitaręs su A. B., jog šis pamaitins katinus, esančius jo namuose (1 t. b. l. 36-37).

28. Nors įvykyje tiesiogiai ir nedalyvavo toliau paminėtini liudytojai, tačiau jų parodymai iš dalies patvirtina nukentėjusiojo A. B. parodymus, kad siekdamas apsiginti nuo agresyvaus kaltinamojo V. D. elgesio ir tokiu būdu jį sustabdyti, jis iššovė vieną įspėjamąjį šūvį. Liudytoja D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vyras pasakė, kad eina į lauką apžiūrėti paliktus automobilius, ūkį. Po kokių 10 minučių išgirdo šūvį, pasidarė neramu. Išbėgusi į gatvę pamatė stovintį savo vyrą, kuris buvo sumuštas. Prie automobilio pamatė stovinčius vyrą ir moterį, kurie stovėjo 3-4 metrų atstumu nuo jos vyro. Vyriškis rankose laikė ginklą, kuriam buvo prakirsta lūpa, o ant moters kūno sužalojimų ji nepastebėjo. To vyro ir moters paklausė, kas atsitiko, o vyriškis šaukdamas pasakė, kad jos vyras jį užpuolė sėdintį automobilyje ir jis pasakė, kad panaudojo šaunamąjį ginklą. Moteris buvo nusiteikusi agresyviai, kuri parodė į žandą ir šaukė, kad ją sumušė (1 t. b. l. 113-114). Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būdami namuose išgirdo šūvį. Išėję į lauką išgirdo triukšmą, pamatė ant gatvės stovintį automobilį, priėję pamatė sudaužytą, kruvinu veidu, visą šlapią stovintį V. D.. Prie automobilio stovėjo jai nepažįstami vyras ir moteris. Vyriškiui veido dešinėje pusėje buvo prakirsta apatinė lūpa, o ant moters tamsoje ji jokių sužalojimų nepastebėjo. Pradėjo klausti, dėl ko sumušė jos vyrą, o vyras su moterimi atsakė, kad šis juos užpuolė (1 t. b. l. 101-102). Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išgirdo vieną šūvį, kilo įtarimas, tačiau per daug dėmesio nekreipė, nesureikšmino. D. D. su jo žmona išėjo į gatvę, vėliau išėjo ir jis, pamatė, kaip D. D. ir jo žmona laikė V. D., kurio galva buvo kruvina, jis buvo visas šlapias ir purvinas. Prie automobilio stovėjo jam nepažįstami vyriškis su moterimi (1 t. b. l. 107-108).

29. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino dalį BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių, tačiau netinkamai įvertino kaltinamojo veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, t. y., kad tarp proceso dalyvių nebuvo jokio tarpusavio konflikto, o tik vieno asmens - įvykio iniciatoriaus - kaltinamojo tyčiniai įžūlūs veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą ir sugretinęs bylos duomenis tarpusavyje nustato, jog:

V. D. įžūliu elgesiu tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: V. D. 2020 m. liepos 24 d. apie 23.30 val. viešoje vietoje, prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie nukentėjusiosios S. B., stovėjusios prie automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės, bei pasidomėjęs, kokiu tikslu atvyko, ir gavęs jį netenkinantį atsakymą, tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai S. B. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. B. smakro poodinę kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, priėjęs prie automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės, atidaręs automobilio dureles, vairuotojo pusėje sėdėjusiam nukentėjusiajam A. B. tyčia vieną kartą kumščiu smogė į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. viršutinės lūpos muštinę žaizdą ir aplinkinę kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

30. Iš byloje nustatytų faktinių įvykio aplinkybių matyti, kad įvykio vieta - prie (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (sodų teritorija, gatvė) yra viešoji vieta, tai atitinka ir pirmiau minėtą teismų praktiką; V. D. veiksmai – fizinio smurto naudojimas (smūgių sudavimas nukentėjusiesiems) viešojoje vietoje – laikytini įžūliu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-445/2013); dėl tokių jo veiksmų kilo padariniai – nukentėjusiesiems padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai (valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini)), kuriose nurodyta, kad A. B. ir S. B. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai (1 t. b. l. 64, 87)) ir buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka (po suduoto smūgio nukentėjusiajai S. B., S. B. pasimetė, bandė išlipti iš automobilio padėti S. B., tačiau buvo pats užpultas, buvo kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba, bei į įvykį subėgo su kaltinamuoju vakaroję asmenys).

31. Valstybės nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina, kad visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiami kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių-kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo nurodytais atvejais – baudžiamosios teisės priemonėmis. Nustatyta, kad asmeniniam priešiškam nusistatymui – kaip teigia pats kaltinamasis, siekiui apsaugoti kaimyną nuo galimos vagystės, įgyvendinti V. D. pasirinko tokią vietą ir tokį būdą, kuriuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi, aptartos aplinkybes suteikia pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamasis suvokė, kad viešoje vietoje užsipuldamas nukentėjusiuosius, šiems suduodamas smūgius, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Taigi, įvertinusi V. D. veikos motyvus, nustatytų įžūlių veiksmų intensyvumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, nes jis savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Dėl bausmės – atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

32. Perkvalifikavus V. D. nusikalstamas veikas iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnį, turi būti iš naujo išsprendžiamas ir bausmės paskyrimo jam klausimas.

33. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gautas kaltinamojo V. D. ir liudytojos D. D. prašymai nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka pagal laidavimą, atleidžiant V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant jį pagal laidavimą jos atsakomybėn. Šį prašymą palaikė ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

34. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas. Tuo tarpu vertinant pastarąją aplinkybę – pagrindą manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).

35. Šiuo Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu V. D. veikos buvo perkvalifikuotos iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnį, kurio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė neviršija dvejų metų laisvės atėmimo, todėl vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, V. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams. Nagrinėjamu atveju nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, bei atlygino padarytą turtinę žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir iš dalies atlygino nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Taip pat, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kadangi praeityje jo atžvilgiu nebuvo priimtas nei vienas apkaltinamasis nuosprendis (1 t. b. l. 190). Be to, V. D. nebaustas administracine tvarka, turi neįgalumą, yra dirbantis (1 t. b. l. 189). Šios kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia aukštesniajam teismui daryti išvadą, kad įvykdyta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir V. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, yra pilnai išpildytos.

36. Teismų praktikoje nurodoma, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017; Nr. 2K-134-1073/2018; Nr. 2K-96-628/2019 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010; Nr. 2K-305/2011; Nr. 2K-96-628/2019 ir kt.).

37. Kaltinamasis prašė laiduotoju paskirti jo sutuoktinę D. D., kuri taip pat pateikė prašymą perduoti sutuoktinį pagal laidavimą jos atsakomybėn. Nustatyta, kad V. D. su D. D. kartu gyvena (duomenys neskelbtini), juos sieja glaudūs ryšiai, todėl ji turi galimybę daryti sutuoktiniui teigiamą įtaką. D. D. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, darbovietės, sodininkų bendrijos ir daugiabučio namo savininkų bendrijos charakterizuojama itin teigiamai, tai yra, verta teismo pasitikėjimo.

38. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. D. atitinka visas sąlygas, numatytas BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse, dėl kurių jam gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl V. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, taikant BK 40 straipsnį, atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoda jį sutuoktinės D. D. atsakomybėn be užstato. Atsižvelgiant į tai, kad V. D. tyčinė nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nuo nusikalstamos veikos padarymo jokių naujų nusikaltimų ar nusižengimų nepadarė, laidavimo terminas nustatomas lygus BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui, t. y. vieneriems metams.

39. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į veikos perkvalifikavimą iš lengvesnės į sunkesnę, į kaltinamojo V. D. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius, kaltinamajam V. D. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

40. Nors nukentėjusieji prašo nepripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - visiško prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, tačiau aukštesnysis teismas negali sutikti su tokia nukentėjusiųjų pozicija.

41. Visų pirma pažymėtina, jog sprendžiant, ar asmuo atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sąlygą, aktualūs yra tik tie parodymai, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, kaltininkui jau suteiktus įtariamojo, o vėliau ir kaltinamojo statusą procese, įteikus pranešimą apie įtarimą ar kaltinamąjį aktą, t. y. kai asmuo yra aiškiai supažindinamas kuo yra įtariamas ar kaltinamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. D. apklausiamas pirmosios instancijos teisme savo kaltės neneigė, neginčijo nukentėjusiesiems padarytos žalos ir siekė ją atlyginti, kas rodo, jog jis nemenkino savo nusikaltimu sukeltų pasekmių. Be to, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, po perspėjimo dėl galimo kaltinimo keitimo, jis kaltę pripažino visiškai, gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiųjų. Esant šioms aplinkybėms, abejoti kaltinamojo prisipažinimu ir gailėjimųsi dėl padaryto nusikaltimo nuoširdumu teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl pripažįsta aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Dėl civilinių ieškinių (neturtinės žalos dydžio)

42. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, teismų praktiką, taip pat konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurios išskiria šią bylą iš kitų panašaus pobūdžio bylų ir leidžia individualizuoti patirtos žalos dydį.

43. Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.) bei pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir kt. Taip pat, turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Tuo tarpu, kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, siekiant nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

44. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusieji A. B. ir S. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo S. B. nurodė, kad patyrė 1500 Eur neturtinę žalą, A. B. 2000 Eur neturtinę žalą (1 t. b. l. 121-122). Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį ir iš V. D. priteisė 450 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš dalies tenkino nukentėjusiosios S. B. civilinį ieškinį ir iš V. D. priteisė 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

45. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė ir vertino tik padarytų sužalojimų sunkumą nukentėjusiems, jų neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Neįvertino to, kad V. D. smūgius nukentėjusiesiems sudavė į gyvybiškai svarbų organą - galvą, dėl ko nukentėjusiems buvos sukeltas fizinis skausmas, buvo sužaloti, dėl užpuolimo patirtų sužalojimų patyrė didelį susijaudinimą, stresą, nervinę įtampą, dėl patirtų sužalojimų buvo apribotos jų bendravimo galimybės.

46. Nepaisant to, kad V. D. nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, jo neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala nukentėjusiesiems nepakito, todėl aukštesnysis teismas vertina pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumą.

47. Teismų praktikoje dėl BK 284 straipsnio bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 579 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė priteistinos neturtinės žalos kriterijus, juos išsamiai aptarė bei teisingai išsprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų motyvų vertinti kitaip ir jiems pritaria. Neturtinės žalos faktas ir dydis nustatytas įvertinus nukentėjusiųjų parodymus apie dėl kaltinamojo V. D. nusikalstamos veikos jų patirtą fizinį skausmą ir sveikatos sutrikdymą, taip pat patirtą dvasinę skriaudą – stresą, pažeminimą, baimę, gėdos jausmą, patirtus nepatogumus ir kitas neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismo priteistas nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydis nėra ypatingai per mažas ar neteisingas, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pusiausvyra tarp nukentėjusiųjų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir V. D. teisinės padėties, teisėtą jos prioritetą yra išlaikyta. Todėl teisėjų kolegija, neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde nurodomą prašymą ir padidinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos dydį.

48. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 46,42 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, kadangi V. D. padarytą turtinę žalą atlygino. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BPK 107 straipsnyje nustatyta, jog gavus pareiškimą, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Taigi, apylinkės teismas neteisingai nusprendė Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, todėl nuosprendis keistinas.

Dėl proceso išlaidų

49. Byloje pateiktas nukentėjusiojo A. B. atstovo advokato R. Ralio pinigų priėmimo kvitas ir sąskaita už teisines paslaugas iš kurių matyti, kad A. B. atstovui advokatui už nuosprendžio vertinimą, apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1300 Eur (2 t. b. l. 184-185).

50. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiojo turėtos išlaidos dėl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi būti apmokėtos. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

51. Kolegija, spręsdama klausimą dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, atsižvelgia ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama trijuose teismo posėdžiuose, bylą sudaro 2 tomai, pateiktas šešių lapų apeliacinis skundas, bylos metu buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, spręsti kaltinamajame akte inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai ir kitokio pobūdžio klausimai. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, kaltinamojo veika perkvalifikuota į sunkesnę, svarbu ir tai, kad atstovas aktyviai dalyvavo procese. Nukentėjusiojo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtis yra proporcinga ir atitinkanti bendruosius teisės principus. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, jog nors kaltinamasis ir turi neįgalumą, tačiau šiuo metu yra dirbantis ir galės atlyginti nukentėjusiojo patirtas išlaidas, juolab, kad jos patirtos dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo prašymas proceso išlaidų priteisimo yra tenkinamas ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 1300 Eur apeliacinėje instancijoje dalyvavusio atstovo paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendžia:

nukentėjusiųjų A. B. ir S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendį.

V. D. kaltinamajame akte inkriminuotas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į vieną nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

V. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. D. perduoti laiduotojos D. D. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

V. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. D., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu ir priimti naują sprendimą – procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiojo A. B. naudai 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) proceso išlaidų apeliacinėje instancijoje dalyvavusio atstovo paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Boleslovas KalainisVidmantas MylėErnesta Montvidienė