Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-220-771/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-28Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-10-28Šiaulių apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2022-06-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-28
Bylos Nr.
1-220-771/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29498-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
A. B., S. B.
Kaltinamasis
V. D.
Advokatai
Ričardas Ralys, Henrikas Oseckis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-220-771/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29498-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; (S) 2.3.6.4.6.1.;
ŠIAULIŲAPYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021-04-28Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Agnei Ačienei,dalyvaujant prokurorei Jolanta Steponavičiūtei,nukentėjusiesiems A. B., S. B.,atstovui advokatui R. R.,kaltinamajam V. D.,gynėjui advokatui Henrikui Oseckiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, bedarbis, neteistas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 140 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2020-07-24, apie 23:30 val., (duomenys neskelbtini)automobilyje „Audi A4“, v.n. (duomenys neskelbtini) atidaręs automobilio vairuotojo pusės dureles, vairuotojo pusėje sėdėjusiam nukentėjusiajam A. B. tyčia vieną kartą kumščiu smogė į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. viršutinės lūpos muštinę žaizdą ir aplinkinę kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą;

be to, jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2020-07-24, apie 23:30 val., prie (duomenys neskelbtini)konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai S. B. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. B. smakro poodinę kraujosruvą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. D. kaltu prisipažino bei parodė, kad 2021-07-24, apie 23 val., kartu su draugais savo sode vartojo alkoholinius gėrimus. Matė, kaip šalia esančio sodo kaimynas vardu A. baigė darbus ir išvažiavo. Vėliau jis išėjo iš savo namo laukan užrakinti ūkinį pastatą. Pamatė keliu be šviesų važiuojantį automobilį. Automobilis sustojo prie minėto kaimyno sodo. Minėto kaimyno kieme pamatė kažką vaikštantį ir šviečiantį su prožektoriumi. Pagalvojo, kad pas kaimyną atėjo vagys. Nepagalvojo, kad galėjo apie tai pranešti telefonu policijai. Pastebėjo, kad ten ėjo nukentėjusioji. Jos anksčiau nėra matęs. Pastaroji priėjo prie automobilio ir atidarė bagažinę. Priėjo prie nukentėjusiosios ir paklausė ką pastaroji daro kaimyno sode. Nukentėjusioji atsisuko ir puolė jį. (Vėliau kaltinamasis parodė, kad moteris jam pasakė, kad tai ne jo reikalas. Kai moteris atsisuko, jis smogė jai) Jis smogė nukentėjusiajai dešine ranka vieną kartą į kairįjį skruostą. Tuo metu kairėje rankoje jis laikė raktus. Po to jis prie automobilio susigrūmė su priėjusiu vyriškiu. (Vėliau nurodė, kad tiksliai nepamena kur tiksliai susigrūmė su vyriškiu) Tam vyrui smogė vieną kartą į veidą. Nepamena kuo viskas baigėsi. Atsipeikėjo jau namuose. Jo žmona pasakojo, kad pastaroji jį parvedė į namus, nes jis nesiorientavo. Šiek tiek pamena, kad girdėjo šūvio garsą. Kadangi buvo girtas, tiksliai nepamena kokioje vietoje buvo, kai smogė nukentėjusiajam. Pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo nukentėjusiesiems padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus. Dėl savo veiksmų gailisi. Nusikalstamos veikos apdarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, V. D. kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais dokumentais:

2020-07-25 A. B. protokolu pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2020-07-24, apie 23:30 val., (duomenys neskelbtini)jį ir buvusią jo žmoną S. B. sumušė nepažįstamas vyras, palaikęs juos vagimis (1 t., b. l. 9-14); 2020-07-25 S. B. protokolu - pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2020-07-24, apie 23:30 val., (duomenys neskelbtini)ją ir jos buvusį vyrą A. B. sumušė nepažįstamas vyras, palaikęs juos vagimis. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b.l. 17-19); 2020-07-24 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)Kraujo pėdsakų nestebima. Ant žemės stebima galimai konflikto vieta, kur matomi įvairių batų pėdsakai. Apžiūrėtas automobilis „Audi A4“, v.n. (duomenys neskelbtini) kuriame ant galinio dešinės pusės keleivio kilimėlio matoma iššauto šovinio tūtelė. Automobilyje kraujo pėdsakų nestebima (1 t., b.l. 28-35); 2020-07-25 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2020-07-25 23:31 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini)ką tik nepažįstamas vyras ranka mušė pranešėją. Pranešėjas gynėsi, todėl užpuolikas yra be sąmonės. Reikalinga greitoji medicinos pagalba. Informuota greitoji medicinos pagalba. 23:41 val., atvykus nurodytu adresu, gatvėje juos pasitiko pranešėjas A. B., kuriam alkoholio matuokliu nustatyta 0,00 promilių. A. B. paaiškino, kad jis su žmona S. B. atvyko (duomenys neskelbtini), pamaitinti katinų. Su namo savininku iš anksto buvo sutaręs, kad atvažiuos pamaitinti tuo adresu buvusius gyvūnus. A. B. papasakojo, kad sėdėdamas automobilyje „Audi A4“, v.n. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad kažkas užsipuolė jo žmoną. Nespėjus jam atidaryti automobilio durelių, nepažįstamas žmogus atidarė vairuotojo dureles ir A. B. smogė vieną kartą į veidą, praskeldamas lūpą. A. B. žmonai tas pats vyras smogė į veidą. Gindamasis, A. B. išsitraukė šaunamąjį ginklą, perspėjo, kad šaus. Tada A. B. per automobilio durelių tarpą paleido vieną įspėjamąjį šūvį ir šaunamąjį ginklą padėjo automobilyje ant sėdynės. Grumtynės persikėlė į lauką, ko pasėkoje A. B. smogė nepažįstamam vyrui du kartus į veido sritį ir du kartus į kūno sritį. Netrukus prie jų priėjo A. P., kuris pranešė, kad A. B. sumušė jo giminaitį, kuris tuo metu jau buvo savo namuose: (duomenys neskelbtini). Nuėjus minėtu adresu, namuose rado V. D.. Pastarajam nustatė 1,19 promilių girtumą. V. D. paaiškino, jog prieš įvykį ėjo užrakinti sandėliuko, kuris ribojasi su kaimyno sklypu. Eidamas link sandėliuko pastebėjo, jog kaimyno namo (duomenys neskelbtini)kieme su prožektoriais vaikštinėja du asmenys. Vyriškis teigė, jog pagalvojo, kad tai galimai vagys. Susirūpinęs, jog kaimynas gali būti apvogtas, užsipuolė vyrą ir moterį. V. D. minėjo, jog matė, kaip kaimynas išvyko maždaug prieš dvi valandas, todėl nepagalvojo, jog kas nors dar gali eiti į kaimynų namą. A. B. paskambino namo savininkui A. B., kurio paprašė atvykti į įvykio vietą. Atvykus namo savininkui, vyriškis patvirtino, kad buvo susitaręs su A. B., jog šis pamaitins katinus, esančius pastarojo namuose. Visi asmenys buvo pristatyti į Šiaulių PK tolimesniam įvykio aplinkybių aiškinimuisi. V. D. buvo sulaikytas 00:17 val. ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas. (1 t., b. l. 36-38); 2020-07-27 specialisto teismo mediko išvada, kurioje nurodyta, kad A. B. nustatyti sužalojimai: viršutinės lūpos muštinė žaizda ir aplinkinė kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 64); 2020-07-27 specialisto teismo mediko išvada, kurioje nurodyta, kad S. B. nustatytas sužalojimas: smakro poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. S. B. sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. S. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 87); 2020-09-03 informaciniu pranešimu Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kuriame nurodyta, kad 2020-07-24 23 val. 24 min. buvo gautas pranešimas iš telefono, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini). Pateikiama skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. (1 t., b. l. 152-153); 2020-09-03 objekto garso įrašo apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad vyras prašo pagalbos, nes kažkas jį sumušė. Pranešėjas nurodo adresą: (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodo, jog jis sėdėjo, o nepažįstamas asmuo atėjo, atidarė dureles ir trenkė į dantis. Operatorei paklausus, ar reikalinga medikų pagalba, pranešėjas nurodo, jog jam nereikia, bet užpuolikui greitai reikės, nes jis apsigynė nuo šio, o šis dabar guli, nes jis šį „išjungė“. Pranešėjas nurodo, kad jam pačiam bėga kraujas. Pranešėjas prisistato A. B. ir nurodo, jog jis ginėsi (1 t., b.l. 154-156); 2020-08-14 specialisto teismo mediko išvada, kurioje nurodyta, kad V. D. padaryti kūno sužalojimai: povoratinklinė kraujosruva, galvos smegenų sumušimas, muštinės žaizdos dešiniame antakyje ir viršutinėje lūpoje, kraujosruva apie dešinę akį ir kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimai kakloje ir nosies nugarėlėje. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 6 smūgių bukais kietais daiktais. V. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 178-179); nukentėjusiojo A. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2020-07-24, apie 23:20 val., kartu su savo buvusia žmona S. B. atvyko į draugo A. B. naujai statomą namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Jis su žmona dažnai prižiūri bei pamaitina A. name esančius katinus. Atvyko jo automobiliu „Audi A4“, v.n. (duomenys neskelbtini) Jis automobilio variklio neišjungė, o žmona nuėjo pamaitinti gyvūnų. Po kelių minučių grįžo S., kuri norėjo į bagažinę įdėti maišelį. Staiga išgirdo pastarosios riksmą. Jis ketino atidaryti automobilio dureles, tačiau staiga dureles atidarė kaltinamasis, kuris nieko nesakęs kumščiu smogė jam į kairįjį skruostą ir burnos sritį. Nuo smūgio jis prarado orientaciją. Kaltinamasis šaukė bei vadino jį vagimi. Po to koja prispaudė jį prie sėdynės. Jis pradėjo šaukti ir įspėjo kaltinamąjį, jog turi šaunamąjį ginklą, kurį gali panaudoti. Kaltinamajam nereaguojant ir bandant jam dar smūgiuoti, jis išsitraukė savo teisėtai laikomą ginklą „Makarov“. Kaire ranka gindamasis ir laikydamas kaltinamąjį, dešinėje rankoje laikomu pistoletu pro pravirą langą iššovė į orą įspėjamąjį šūvį. Galimai dėl šūvio kaltinamasis prarado orientaciją. Kaltinamąjį koja nustūmė nuo savęs. Palikdamas pistoletą automobilyje, išlipo iš automobilio. Kaltinamasis bandė jam smogti, tačiau nepataikė. Jis kaltinamajam iki 4 kartų smogė į įvairias kūno vietas. To pasėkoje kaltinamasis nukrito ant žemės. Po to jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. Taip pat paskambino sodybos savininkui A. B., kurio paprašė atvažiuoti į įvykio vietą. Belaukiant policijos, kaltinamasis bandė prieiti prie jo. Jis liepė kaltinamajam nesiartinti. Į įvykio vietą atėjo daugiau kaltinamojo draugų. Visus informavo, kad iškvietė policijos pareigūnus. Minėti asmenys pakėlė kaltinamąjį bei nusivedė į netoliese esančią sodybą. Dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, praskelta lūpa, skaudėjo dantys (1 t., b.l. 46-49); nukentėjusiosios S. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2020-07-24, apie 23:00 val., ji kartu su buvusiu vyru A. atvyko adresu: (duomenys neskelbtini)apžiūrėti pažįstamo A. B. namą bei pamaitinti ten gyvenančius gyvūnus. Prie to namo jie vyksta kiekvieną dieną. Atvykus prie minėto namo, A. liko sėdėti automobilyje, o ji per namo teritoriją nuėjo link malkinės pamaitinti ten gyvenančius katinus. Pamaitinusi katinus, grįžo prie automobilio. Sustojo prie automobilio bagažinės. Staiga prie jos priėjo nepažįstamas vyras, kuris paklausė: „Kas tu tokia?“ ir tuo pačiu metu smogė jai kumščiu vieną kartą į veidą, kairės pusės skruostą. Ji labai išsigando, priėjo prie automobilio vairuotojo durelių ir pradėjo šaukti A., kad ją muša nepažįstamas vyras. Prašė A. iškviesti policiją. Tuo metu prie jos iš nugaros priėjo minėtas vyras, pastūmė ją į šoną ir atidarė automobilio vairuotojo dureles. Ji nuėjo už automobilio dešinės pusės keleivio durelių. Nepažįstamas vyras, atsidaręs automobilio vairuotojo dureles, pradėjo rankomis mušti vairuotojo vietoje sėdėjusį A.. A. garsiai ir aiškiai pasakė, kad turi šaunamąjį ginklą bei jį panaudos, jei asmuo nenustos jo mušti. Po šių žodžių nepažįstamas vyras nenusiramino. A. pro automobilio durų tarpą vieną kartą iššovė į orą. Po šūvio nepažįstamas vyras atsitraukė, tačiau nenusiramino. Tuo metu A. išlipo iš automobilio bei pradėjo muštis su nepažįstamu vyru. Nepažįstamas vyras parkrito ant žemės. Atsikėlęs, minėtas vyras pradėjo artintis link jos. Tuo metu iš šalia esančio namo atėjo dvi moterys ir vienas vyras. Minėti asmenys juos pavadino vagimis. Po to minėti asmenys ir minėtas vyras išėjo į namą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos ekipažas bei namo šeimininkas A.. Medikų pagalbos ji atsisakė. Dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą (1t., b.l. 69-72); liudytojo A. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2020-07-24, apie 23:30 val., jam paskambino pažįstamas A., kuris papasakojo, kad (duomenys neskelbtini), prie jo namo buvo sumušta pastarojo žmona S.. Paaiškino, kad pastarąją sumušė šalia jo namo gyvenantis kaimynas. Minėjo, kad dėl minėto įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jis nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten rado atvykusius policijos pareigūnus. Ten pat buvo akivaizdžiai sužaloti nukentėjusieji A. bei S.. Kadangi jis pats dirba užsienyje, jis susitarė su A., kad, esant galimybei, pastarasis atvažiuotų ir prižiūrėtų jo namą bei aplink esančią teritoriją. V. D. jis pažįsta tik iš matymo. A. B. jam papasakojo, kad prie pastarojo buvo priėjęs kaimynas, kuriam pastarasis paaiškino, kad atvyko prižiūrėti namo. Jis mano, kad V. D. žinojo apie draugų atvykimą, nes A. B. su S. B. visada atvyksta tuo pačiu automobiliu. Kiti kaimynai taip pat žino, kad nukentėjusieji atvyksta prižiūrėti jo namą. (1 t., b. l. 90-92, 95-98); liudytojos D. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad V. D. yra jos pusbrolis. 2020-07-24 po 20:00 val. ji su savo vyru A. P. atvažiavo į svečius pas V. D., kuris gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Pas pusbrolį namuose buvo V. žmona D. D.. Jie visi kalbėjosi, sėdėjo kieme, bendravo, leido laiką. Ji su D. D. alkoholio nevartojo, o jos vyras ir pusbrolis vakarienės metu gėrė degtinę. Apie 22:00 val. jie matė, kaip išvažiavo kaimynas su žmona ir vaikais, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini). Jiems būnant kieme, pradėjo lyti, todėl jie nuėjo į namo vidų. Po 23:00 val. V. D. pasakė, kad eina laukan užsirakinti sandėliuką, apžiūrėti automobilius, parūkyti. Praėjus 10-15 minučių, išgirdo šūvį. Jie pagalvojo, kad kažkas pradėjo šaudyti fejerverkus. D. D. sunerimo, kad jos vyras per ilgai užsibuvo lauke. Visi kartu išėjo laukan. Lauke išgirdo triukšmą, kažkas šūkavo. Ji pamatė ant gatvės stovintį nematytą automobilį. Automobilio šviesos buvo įjungtos. Priėję artyn, prie automobilio pamatė sudaužytą, kruvinu veidu, visą šlapią V. D.. Pastarajam iš antakio, nosies, ausies, lūpų bėgo kraujas. Prie automobilio stovėjo jai nepažįstami vyras ir moteris. Vyriškiui veido dešinėje pusėje buvo prakirsta apatinė lūpa. Ji su D. žmona pribėgo prie pusbrolio ir pradėjo šaukti: „Kas čia įvyko, ką jūs padarėte“. Nepažįstamas vyriškis su moterimi pradėjo šaukti, kad juos užpuolė ir sumušė V. D.. Moteris paaiškino, kad atvažiavo pamaitinti kačiukų. D. paklausė: „Kas jūs tokie, nes ne jūs esate šito sodo šeimininkai“. Vyriškis su moterimi atsakė, kad pažįsta sodo savininką ir atvažiuoja pamaitinti kačiukų. D. išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną, nes norėjo nufotografuoti automobilio numerius. Tada vyriškis iš švarko kišenės išsitraukė ginklą, nukreipė į juos ir pradėjo šaukti: „Neinat artyn, nes visus jus nušausiu“. Ji išsigando, patraukė toliau D., o jos vyras pusbrolį nuvedė toliau į šoną. Vyriškis liepė niekur neiti. D. paprašė A. vesti V. D. į namus nusiprausti, perrengti. Ji liko laukti policijos pareigūnų. Visiems aprimus, minėtos moters dar kartą paklausė dėl įvykio aplinkybių. Pastaroji pradėjo šaukti, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, grasinti. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 101-104); liudytojo A. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2020-07-24 po 20:00 val. jis kartu su žmona D. P. vyko į svečius pas jos pusbrolį V. D. adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus pas V. D. į sodybą, jie laiką leido kieme, kur buvo jis, jo žmona, V. D. ir pastarojo žmona D. D.. Jis su V. D. gėrė degtinę. Jo žmona su D. D. alkoholio nevartojo. Po 22:00 val. jie susiruošė eiti į namus, nes pradėjo lyti. Iš kaimynystėje esančio namo savininkas išvažiavo iš savo sodybos. Jie nuėjo į namo vidų, kur toliau, bendravo, vakarieniavo. Po 23 val., kai jie susiruošė eiti miegoti, V. D. pasakė, jog jis eina į kiemą patikrinti, ar užrakintas sandėliukas. V. neparėjo apie 10 min. Apie 23:30 val. išgirdo šūvį. Jie pagalvojo, kad kažkas šaudo fejerverkus. D. D. su jo žmona išėjo į kiemą pasižiūrėti. Jis išėjo iš paskos. Kieme pamatė, kaip D. D. ir jo žmona laikė V. D., kurio galva buvo kruvina. V. D. buvo visas šlapias ir purvinas. Ant žemės matė kraują. Prie automobilio stovėjo jam nepažįstami vyriškis su moterimi. Jo žmona su D. D. klausinėjo vyriškio ir moters dėl įvykio. Vyriškis su moterimi pasakojo, kad atvažiavo pamaitinti kačiukų. D. D. pareiškė, kad nebuvo reikalo maitinti katinų, nes lauke lyja, kaimynai patys dienos metu buvo sode. A. B. iš kišenės išsitraukė šaunamąjį ginklą, pertraukė spyną ir nukreipė į juos ir liepė nesiartinti, priešingu atveju nušaus. Jis su D. nusivedė V. D. į namo. A. B. liepė niekur neiti, nes iškvietė policijos pareigūnus. Jis su D. vis tiek nusivedė V. D. namo ir vėl grįžo į įvykio vietą. Minėta moteris keikė jo žmoną necenzūriniais žodžiais. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Pastebėjo, kad A. B. buvo prakirsta lūpa, o moteriai matėsi paraudimas ant žando (1 t, b. l.107-110); liudytojos D. D. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad V. D. yra jos vyras. Ji adresu: (duomenys neskelbtini)negyvena su vyru, tačiau atvažiuoja į sodą savaitgaliais. 2020-07-24 apie 16:00 - 17:00 val. ji su vyru nuvažiavo po darbų į savo sodą minėtu adresu, o pas juos į svečius atvyko vyro pusseserė D. P. su vyru A. P.. Jie visi sėdėjo lauke, šnekučiavosi. Jos vyras V. ir A. P. gėrė alų ir degtinę. Ji nieko negėrė, o D. P. kelias taures vyno išgėrė. Ji atkreipė dėmesį, kad kaimynas, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), išvyko iš sodo su savo šeimyna. Prieš 23:00 val. pradėjo šiek tiek lyti lietus ir jie visi nuėjo į namo vidų. Viduje jie toliau leido laiką. Vienu metu jos vyras pasakė, kad eina į lauką apžiūrėti paliktus automobilius, ūkį. Maždaug po 10 min. lauke išgirdo šūvį. Ji išbėgo į kiemą. Jai iš paskos išėjo D. P.. Išbėgusi į gatvę, pamatė gatvėje stovintį savo vyrą, kuris buvo sumuštas. Jos vyrui buvo prakirsta akis, ausis buvo pamėlusi, rūbai buvo šlapi, purvini. Prie automobilio ji pamatė stovinčius vyrą ir moterį, kurie stovėjo 3-4 metrų atstumu nuo jos vyro. Ji tų asmenų anksčiau niekada nėra mačiusi. Ant žemės matėsi kraujas. Vyriškis rankose laikė ginklą. Vyriškiui buvo prakirsta lūpa, o ant moters kūno sužalojimų nepastebėjo. Ji to vyro ir moters paklausė kas atsitiko. Vyriškis pasakė, kad jos vyras pastarąjį užpuolė, kai pastarasis sėdėjo savo automobilyje. Moteris buvo nusiteikusi agresyviai. Pastaroji parodė savo žandą ir pareiškė, kad buvo sumušta. Ji paklausė vyrio ir moters, ką pastarieji veikia tokiu paros metu. Minėta moteris paaiškino, kad atvyko pamaitinti kaimyno katinus. Ji pareiškė, kad minėtame sode dienos metu buvo šeimininkai ir kokia būtinybė buvo maitinti kaimyno katinus 23:30 val. Ji išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną, norėdama nufotografuoti stovintį vyriškį su ginklu rankose. Vyriškis nukreipė ginklą į ją, į D. P. ir į A. P.. Po to ji norėjo nuvesti savo vyrą į namus. Vyriškis liepė neiti. Pranešė, kad jau iškvietė policijos pareigūnus. Kad kaimyno sodą prižiūrėti atvažiuoja minėti asmenys, ji nieko nežinojo. Jos vyras yra labai atsargus. Pastarasis pagalvojo, kad kažkas nakties metu bando apvogti kaimyno sodą, nes kaimynų sodas buvo anksčiau du kartus (1 t., b. l. 113-116). Padarytų nusikalstamų veikų objektas - žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimų, sukeliant nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstamų veikų sudėtis materiali. Padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Dėl LR BK 40 str. taikymo

Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas kaltinamojo ir galimos laiduotojos D. D. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. nustatyta tvarka pagal laidavimą, atleidžiant V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymą. Siūloma V. D. perduoti pagal laidavimą D. D. atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1d., 2d. numatyta: „Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“

Viena iš sąlygų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės yra tai, kad jis būtų nusikalstamą veiką padaręs pirmą kartą. Teismas nustatė, kad V. D. padarė du nesunkius nusikaltimus.

„Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį.“ (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008).

„<...> idealioji nusikalstamų veikų sutaptis gali būti ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, realizuojant vieningą sumanymą, kai kaltininko nusikalstamus veiksmus susieja vieningas pagrindinis nusikalstamas tikslas.“ (kasacinė nutartis 2K-36/2014).

Išnagrinėti bylos įrodymai parodo, kad kaltinamasis V. D. realizavo vieningą sumanymą užpulti vienu metu abu nukentėjusiuosius kaip tariamus vagis, turėjo vieningą pagrindinį nusikalstamą tikslą juos abu sužaloti, abi veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, todėl konstatuojama, kad tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis. Atsižvelgiant į tai laikoma, kad V. D. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.

Antroji sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra ta, kad asmuo turi prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėtis. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. D. pripažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, gailėjosi dėl jų padarymo. Negalėjo tik tiksliai nurodyti vietą, kur smogė nukentėjusiajam, nes dėl girtumo neatsimena. Laikoma, kad iš esmės jis pripažino kaltinime nurodytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir ši sąlyga įvykdyta.

Trečioji sąlyga yra ta, kad bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta žala arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje buvo pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis atlygino padarytą turtinę žalą 2020-11-27 (mokėjimo nurodymas Nr. 21). Baudžiamojoje byloje S. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. D. bandė atlyginti nukentėjusiesiems dalį turtinės žalos, t.y. A. B. 400 eurų, S. B. 250 eurų, tačiau pastarieji atsisakė priimti pinigus, priežasties nenurodė. Kaltinamasis 2021-02-04 650 eurų pervedė į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, kaip dalį neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems. Laikoma, kad kaltinamasis V. D. įvykdė sąlygą dėl žalos atlyginimo.

Ketvirtoji sąlyga yra ta, kad turi būti pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. D. Š. teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą turtinę žalą, laikoma, kad atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiesiems, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis atlygins ar pašalins visą padarytą turtinę žalą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, gailisi dėl savo veiksmų, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

D. D. yra kaltinamojo žmona, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai. Tarp kaltinamojo V. D. ir galimos laiduotojos D. D. santykiai geri, pastaroji gali daryti teigiamą įtaką, kad kaltinamasis daugiau nebenusikalstų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, verta teismo pasitikėjimo.

Kadangi yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti kaltinamąjį V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl kardomosios priemonės taikymo

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

„Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).“

„Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus.“ (kasacinė nutartis 2K-105-222/2019)

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl šio užpuolimo ir fizinio smurto panaudojimo jie patyrė sužalojimus, fizinį skausmą. Dėl sužalojimų veide buvo priversti praleisti savaitę laiko namuose, apribojant savo judėjimą viešose vietose, nes dėl akivaizdžiai matomų sužalojimų veidų srityse buvo gėda pasirodyti viešumoje. Nukentėjusysis pirmą kartą gyvenime turimu savigynai šaunamuoju ginklų padarė įspėjamąjį šūvį, tai jam ilgam sukėlė nemalonius išgyvenimus ir pasibaigus užpuolimui. Kitoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis nepagrįstai juos apkaltino jo užpuolimu. Iš nukentėjusiojo policijos pareigūnai paėmė savigynai išduotus šaunamuosius ginklus, dėl to nukentėjusysis patyrė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus.

Siekiant individualizuoti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, nukentėjusieji dėl pareikštų civilinių ieškinių buvo apklausti teisme.

Nukentėjusioji S. B. pareikštą civilinį ieškinį grindė tuo, jog įvykio metu ji išsigando, patyrė fizinį skausmą. Įvykio dieną jai buvo sužalotas kairys žandikaulis. Buvo atsiradusi mėlynė, kuri matėsi apie 2 savaites. Ištinimas trukdė valgyti apie 2 savaites. Į gydimo įstaigą nesikreipė, vaistų vartoti nereikėjo. Išgąstis praėjo iš karto, jokių pasekmių daugiau nebuvo. Palaiko pareiktą civilinį ieškinį dėl 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Į įvykio vietą atvažiavusi greitoji medicinos pagalba jai suleido nuskausminamuosius ir jai nereikėjo vykti į ligoninę. Ikiteisminio tyrimo metu nesuprato, ar jai galima paimti pinigus iš kaltinamojo už patirtą neturtinę žalą. Galvojo, kad tik teismas gali tai nuspręsti. Teismas pasiūlė nukentėjusiajai teisiamojo posėdžio metu priimti pinigus iš kaltinamojo už patirtą neturtinę žalą. Nukentėjusioji atsisakė paimti, priežasties nenurodė.

Nukentėjusysis A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, jog įvykio metu išsigando, patyrė šoką. Kaltinamasis jam prakirsto lūpa, kuri stipriai ištino. Darbe jam tenka dirbti su žmonėmis, kurie turėjo matyti sužalojimus jo veide. Po patirto sužalojimo vyko į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Po apžiūros medikai siūlė susiūti žaizdą lūpoje, tačiau jis atsisakė medikų pagalbos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis atsisakė iš kaltinamojo priimti siūlomus pinigus neturtinei žalai padengti. Motyvavo savo poelgį tuo, jog tai yra pažeminimas ir pinigų jam nereikia, tačiau pareikto 2 000 eurų civilinio ieškinio byloje neatsisako. Kitoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamojo melagingai apkaltintas pastarojo užpuolimu, proceso metu buvo gaištas jo brangus laikas.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusieji buvo sužaloti neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes - nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, jų trukmę, į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, protingumo, sąžiningumo bei teisėtumo principus, pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini, tačiau iš dalies. Kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistina iš kaltinamojo po 450 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. D. pervedė į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 650 eurų, siekdamas padengti dalį neturtinės žalos 250 eurų S. B. ir 400 eurų A. B., kuriuos atsisakė teisiamojo posėdžio metu priimti nukentėjusieji. Nuosprendžiui įsiteisėjus, 250 eurų pervestini nukentėjusiajai S. B. ir 450 eurų nukentėjusiajam A. B.. Laikytina, kad kaltinamajam V. D. liko sumokėti nukentėjusiajam A. B. 50 eurų neturtinės žalos, o S. B. 250 eurų neturtinės žalos.

Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 46.42 eurų turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, nes kaltinamasis padarytą žalą atlygino.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. D. priklausančias pinigines lėšas 3 500 eurų, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant kiekvieną mėnesį disponuoti iki 380 eurų suma.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, mažintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. D. priklausančias pinigines lėšas iki 250 eurų, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikytinas iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo A. B. atstovavo advokatas Ričardas Ralys pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad atstovavimo išlaidos teisme sudarė 1 000 eurų (pinigų priėmimo kvitas 916746). Šios patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos sudėtingumą, proceso trukmę, teismų formuojamą praktiką dėl proceso išlaidų priteisimo analogiškose byloje, ši pinigų suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.,-

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. baudžiamąją bylą nutraukti, tuo atleidžiant V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. (2 veikos), padarymą.

V. D. perduoti D. D. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato.

Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl V. D. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar V. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš V. D. priteisti nukentėjusiajam A. B. 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pervesti Šiaulių apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“ esančias pinigines lėšas (kurias V. D. vardu 2021-02-04 pervedė L. S.) 400 eurų į A. B. banko sąskaitą ir laikyti, kad V. D. liko atlyginti nukentėjusiajam 50 eurų neturtinės žalos.

S. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš V. D. priteisti nukentėjusiajai S. B. 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pervesti Šiaulių apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“ esančias pinigines lėšas (kurias V. D. vardu 2021-02-04 pervedė L. S.) 250 eurų į S. B. banko sąskaitą ir laikyti, kad V. D. liko atlyginti nukentėjusiajai 200 eurų neturtinės žalos.

Pasiūlyti nukentėjusiesiems per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pateikti teismui savo banko sąskaitų duomenis į kurias teismas perves minėtas pinigų sumas. Jeigu duomenys nebus pateikti, bus laikoma, kad nukentėjusieji atsisako šių pinigų ir jie bus grąžinti kaltinamajam.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. D. priklausančias pinigines lėšas 3 500 eurų, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant kiekvieną mėnesį disponuoti iki 380 eurų suma.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sumažinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. D. priklausančias pinigines lėšas iki 250 eurų, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 46.42 eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu, nes V. D. padarytą turtinę žalą atlygino.

Priteisti iš V. D. nukentėjusiajam A. B. 1 000 (vieną tūkstantį) eurų turėtų proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas