Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto suinteresuoto asmens AB, Būsto paskolų draudimas atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus civilinėje byloje Nr. 2FB-11-94/2014 pagal pareiškėjos R. L., suinteresuotiems asmenims DNB bankas, AB, Būsto paskolų draudimas UAB, Durupis UAB, SEB bankas AB, Lietuvos draudimas AB, LESTO AB pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

R. L. bankroto administratorius UAB įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras pateikė teismui prašymą patvirtinti R. L. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad nei pirmajame 2013-11-26, nei antrajame 2014 m. sausio 23d. kreditorių susirinkime patikslintam mokumo planui buvo nepritarta. Kreditorių susirinkimas pasiūlė koreguoti planą, nustatant bankroto proceso trukmę penkiems metams; 22 dalį – nustatyti R. L. būtiniems poreikiams tenkinti 700 litų per mėnesį; 24 dalį – nustatyti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pasibaigimo dienos bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sumą – 4 procentus nuo parduoto turto vertės; 26 dalį – 2 972,97 litų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti R. L. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos sumoka R. L., bankroto administravimo išlaidos ir atlyginimas administratoriui už visą bankroto laikotarpį – 4 procentai nuo parduoto turto vertės – iš lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą. Taip pat buvo nepritarta mokumo atkūrimo plane nurodytoms administravimo išlaidų sąmatai ir administravimo apmokėjimo tvarkai. Pagal LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 3 dalį, jeigu kreditoriai nenurodo nepritarimo planui priežasčių arba nurodo priežastis, kurios yra nesusijusios su plano tikslinimu pagal įstatymo 7 str. nustatytus reikalavimus, planas yra teikiamas tvirtinti teismui.

2014 m. kovo 7 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismas bankrutuojančios R. L. mokumo atkūrimo planą patvirtino.

2014 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas Širvintų rajono apylinkės teismo nutartį panaikino ir bankrutuojančios R. L. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą perdavė Širvintų rajono apylinkės teismui svarstyti iš naujo.

Teismo posėdyje tiek pareiškėja R. L., tiek bankroto administratoriaus UAB įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras prašė duoti terminą plano patikslinimui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

2013 m. lapkričio 26 d. ir 2014 m. sausio 23 d. vykusių kreditorių susirinkimų metu kreditoriai nepritarė bankroto administratoriaus pateiktiems mokumo atkūrimo planams, nurodydami pastabas, susijusias su FABĮ 7 str. nustatytais reikalavimais. Nors teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos 2013 m. gruodžio 16 d. mokumo atkūrimo planą Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1205-340/2014 Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį panaikino, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo planui dėl priežasčių, susijusių su FABĮ 7 str. nustatytais reikalavimais planui.

Tai, kad teismui pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 str. reikalavimų, teismas konstatavo skundžiamoje nutartyje, nurodydamas 3 mokumo atkūrimo plano trūkumus (bankroto procedūrų trukmė; nėra pagrįsti administravimo išlaidų ir atlyginimo dydžiai; nėra pagrįstos būtinųjų poreikių išlaidos). Taigi susidariusi faktinė situacija neatitiko aplinkybių nurodytų FABĮ 8 str. 3 d. ir teismas neturėjo teisės, vadovaujantis FABĮ 8 str. 8 d. svarstyti klausimo dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme.

Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė terminą mokumo atkūrimo plano trūkumams pašalinti ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą vadovaudamasis aplinkybe, kad plano projektui buvo nepritarta dėl to, jog pateiktas tvirtinti planas neatitinka FABĮ 7 str. nustatytų reikalavimų (FABĮ 8 str. 3 d.).

FABĮ 8 str. 7 d. nurodyta, kad teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1-4 dalių nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. Šiuo atveju teismas nors ir nenurodė skundžiamoje nutartyje, kad priimdamas nutartį vadovaujasi FABĮ 8 str. 7 d. nuostatomis, tačiau iš nutarties motyvų akivaizdu, kad teismas būtent šia įstatymo nuostata vadovavosi nustatydamas terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumams. Šiuo atveju nebuvo pažeistos FABĮ 8 str. 1-4 dalių nuostatos, skundžiamoje nutartyje buvo nurodyti 3 mokumo atkūrimo plano trūkumai, kurie iš esmės keičia mokumo planą, todėl vertintina, kad teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą ne teismui pateikto plano trūkumams pašalinti, bet suteikė terminą paruošti visiškai naują, pagal teismo skundžiamoje nutartyje nurodytus trūkumus, mokumo atkūrimo planą. Tokia teisė teismui FABĮ nenustatyta.

Vertinant FABĮ 8 str. nuostatas sistemiškai su kitomis šio įstatymo nuostatomis būtina atsižvelgti į FABĮ 5 str. 8 d. 5 p., kuriame nustatyta, kad bankroto bylos nutraukimas dėl to, kad nebuvo pateiktas mokumo atkūrimo planas ar teismas nepatvirtino mokumo atkūrimo plano nėra kliūtis iš naujo pradėti bankroto procedūrą. Todėl skundžiama nutartimi vykdomas bankroto bylos vilkinimas šiuo atveju yra nepagrįstas ir prieštarauja FABĮ nuostatoms ir tikslams.

Kreditoriai nesutikimo motyvus su pareiškėjos pateiktu mokumo atkūrimo planu nuosekliai nurodė per pirmąjį ir antrąjį kreditorių susirinkimus. Tačiau į šias pastabas nebuvo pilnai atsižvelgta, todėl šiuo atveju pareiškėja apgalvotai pateikė teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą, iš anksto žinodama kreditorių nesutikimą su tokiu plano projektu. Skundžiamoje nutartyje nurodyti trys mokumo atkūrimo plano trūkumai, kurie turi būti ištaisyti, iš esmės keičia patį mokumo planą ir įsakmiai verčia pareiškėją jį keisti. Tokia teismo prievolė pareiškėjai koreguoti mokumo planą prieštarauja LR CPK įtvirtintam dispozityvumo principui. Teismas turi vertinti būtent pateiktą mokumo atkūrimo plano projektą ir negali iš anksto nurodyti, kokį mokumo atkūrimo plano projektą turi pateikti pareiškėja, kad teismas jį patvirtintų. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartis c.b. Nr. 2S-789-221/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis c.b. Nr. 2S-936-730/2C ).

FABĮ 8 str. 5 d. numatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas teismui ne vėliau, kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir šis terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą ir tik vienam mėnesiui. Šioje byloje teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 28 d.) iškėlęs pareiškėjai bankroto bylą, nustatė, kad bankroto administratorius plano projektą teismui turi pateikti per tris mėnesius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Bendrovė nėra informuota, ar teismas buvo pratęsęs terminą pateikti plano projektą teismui tvirtinti, tačiau net jeigu šis terminas buvo pratęstas, akivaizdu, kad skundžiama nutartimi teismas suteikdamas ir nustatydamas papildomą terminą pateikti naujai paruoštą mokumo planą iki 2014-09-01, pažeidė FABĮ 8 str. 5 d.

Pagal CPK 1 str. 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Siekiant užtikrinti civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, įstatymo leidėjas yra nustatęs atitinkamus reikalavimus, kad suinteresuoto asmens procesinių dokumentų pateikimas teismui atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 111 str.). Tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Įstatyme nenustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nusprendžia, koks terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti yra pakankamas, todėl teisėjas, vadovaudamasis protingumo ir proceso koncentruotumo principais, įvertinęs trūkumų pobūdį ir tai, kiek laiko gali prireikti jiems pašalinti, nustato, jo nuomone, realų terminą konkretiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

Kaip matyti iš apelianto skundžiamos nutarties turinio, teismas atlikdamas preliminarią bankrutuojančio asmens Mokumo atkūrimo plano analizę nustatė, kad šio procesinio dokumento tam tikros dalys yra su trūkumais, trukdančiais teismui tinkamai, objektyviai ir visapusiškai įvertinti pateikto Mokumo atkūrimo plano pagrįstumą ir teisėtumą bei jo įgyvendinimo galimumą dėl šiame plane numatytų turto pardavimo ir bankroto procedūros pabaigos terminų, t.y.sutinkamai su CPK 185 str. nustatytomis taisyklėmis, trukdančiais teismui įvertinti nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, kaip tai apibrėžta FABĮ 8 str. 8 d. ir 3 d. ir šią bylą teisingai išspręsti. Teismas skundžiamos nutarties pagrindu nustatė, kad Mokumo atkūrimo plano pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės nėra nurodytos pakankamai aiškiai, dėl ko šiuo atveju ir turi būti taikytinas įstatymo leidėjo apibrėžtas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas. Nesant suformuotos teismų praktikos, remiantis CPK 4 str., CK 1.5 str., nuostatomis, pagal teisminės praktikos analogiją būtų tikslinga atsižvelgti į suformuotą teisminę praktiką įmonių restruktūrizavimo bylose, kuriose remiantis LR ĮRĮ 5 str. teismams sprendžiant dėl įmonių galimumo atkurti jų mokumą turi būti pateikiami teismui tvirtinti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys, kurių pagrįstumą įvertinęs teismas sprendžia apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą atitinkamos įmonės atžvilgiu, - teisminis precedentas, sukurtas Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr.B2- 5571-567/2013 liudija, kad teismas, nustatęs faktą, jog byloje pateikti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nevisiškai atitinka ĮRĮ reikalavimus, šioje civilinėje byloje taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo pareiškėją per teismo nustatytą terminą patikslinti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, nurodant aiškias preliminaraus įmonės verslo plano, kuriame turi būti numatytos ĮRĮ apibrėžtos konkrečios priemonės, aplinkybes (2013-09-20 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.B2-5571-567/2013). Analogiška teisminė praktika turėtų būti formuojama ir fizinio asmens bankroto bylose taikant procesinio dokumento - Mokumo atkūrimo plano - trūkumo šalinimo institutą, tokiu būdu užtikrinant tinkamą ir objektyvų faktinių aplinkybių dėl nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesų įvertinimą, teisingos nutarties dėl Mokumo atkūrimo plano (ne) tvirtinimo priėmimą ir išvengiant formalaus fizinio asmens bankroto bylos galimo nutraukimo, kurio pasėkoje, nemokus fizinis asmuo turėtų procesinę teisę vėl kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pakartotinai inicijuojant naujo civilinio proceso pradėjimą ( CPK 5 str., FABĮ 5 str. 8 d., 5 p.).

Apelianto argumentas dėl galimo naujo proceso, neatitinka FABĮ 1 str. 1 d. įtvirtintos šio įstatymo paskirties sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, taip pat neatitinka ir civilinio proceso ekonomiškumo principo, priešingai kuriam, nemokus fizinis asmuo privalėtų turėti papildomas materialines išlaidas dėl pakartotinio kreipimosi į teismą iškelti jam bankroto bylą (procesinių dokumentų parengimo, išlaidų advokato pagalbai apmokėti, išlaidų bankroto administratoriaus paslaugoms apmokėti ir t.t.), kurias kiekvienu konkrečiu atveju tikslingiau būtų skirti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui jau iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje ( CK 1.5 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumams, yra pagrįsta ir teisėta. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė bankrutuojančiam fiziniam asmeniui dviejų mėnesių terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumams.

FABĮ 8 str. 8 d. yra numatyta ne absoliuti teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, o teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Taip pat FABĮ 8 str. 3 d. teismui suteikiama teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, jog Širvintų rajono apylinkės teismas vadovaudamasis FABĮ 8 str. 8 d. 2014 m. kovo 7 d. nutartimi nustatė, kad kreditoriai, nesutikdami su mokumo atkūrimo planu, konkrečiai nenurodė, nepateikė duomenų, jog plane nurodytos procedūros bei sąlygos kaip nors pažeistų jų interesus, o jų pateiktos pastabos bus įgyvendinamos nepažeidžiant R. L. teisių ir kreditorių teisėtų interesų. 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas Širvintų rajono apylinkės teismo nutartį panaikino, tačiau nenustatė, kad teismas šiuo atveju neturėjo teisės svarstyti klausimo dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Priimant skundžiamą nutartį aplinkybės dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano svarstymo kreditorių susirinkime nebuvo pasikeitusios, todėl apelianto argumentai, jog teismas neturėjo teisės svarstyti klausimo dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme, vertinami kaip nepagrįsti.

Kita vertus, minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu , taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.

Pagal FABĮ 8 straipsnio 7 dalį teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis).

Ši nuostata skirta užtikrinti, kad fizinio asmens bankroto byla nebūtų nutraukiama dėl neesminių, procedūrinių trūkumų, susijusių su mokumo atkūrimo plano rengimu ir tvirtinimu. Nustačius pažeidimus, kurie gali būti pašalinti, mokumo atkūrimo planą gali būti atsisakyta tvirtinti tik tada, kai nustatyti trūkumai nepašalinami per teismo nustatytą terminą. Teismas, gavęs FABĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, per 15 dienų privalo priimti nutartį dėl plano (FABĮ 6 d.), turi vertinti būtent jam pateiktą mokumo atkūrimo plano projektą ir negali nustatyti esminių plano projekto trūkumų, t. y. negali nurodyti, kokį mokumo atkūrimo plano projektą turi pateikti pareiškėjas, kad teismas jį patvirtintų. Teismo įpareigojimas pareiškėjams parengti mokumo planą pagal teismo įpareigojimus prieštarautų CPK įtvirtintam dispozityvumo principui, nes nesant procedūrinių plano projekto rengimo ir tvirtinimo trūkumų, teismas turi išspręsti kilusį ginčą tarp bankrutuoti norinčio fizinio asmens ir kreditorių dėl mokumo atkūrimo plano pagrįstumo. Tokios praktikos laikomasi kitose analogiškose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-936-730/2014, 2014-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1256-730/2014, Kauno apygardos teismo 2014-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-789-221/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1409-123/2014).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo įvardinti kaip plano trūkumai nėra susiję nei su plano redakcijos neaiškumais, nei su procedūriniais formaliais pažeidimais, t.y. jie yra susiję su plano turinio vertinimu. Tuo tarpu aplinkybės, kurias nurodė ištirti ir įvertinti Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi, pirmosios instancijos nutartyje nėra nustatytos.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė fizinio asmens mokumo atkūrimo plano trūkumų šalinimo institutą. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (FABĮ 4 str. 1 d., 8 str., CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str.1 d. 3 p., 338 str. ir 339 str., teismas

nutaria:

panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos R. L. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.