- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-789-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06949-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“
- Pareiškėjas
- R. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2320-800/2014 pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims 236-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Danske Bank AS Lietuvos filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, akcinei bendrovei „Kauno energija“, „Swedbank“, akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl fizinio asmens bankroto, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi R. M. iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. Minėta nutartimi teismas nustatė 30 d. terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Taip pat nustatė, kad bankroto administratorius plano projektą teismui turi pateikti iki 2013 m. rugsėjo 19 d.
2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtinti R. M. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai.
2013 m. rugsėjo 25 d. pratęstas terminas mokumo plano projektui pateikti iki 2013 m. lapkričio 19 d.
R. M. bankroto administratorius 2013 m. lapkričio 11 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti R. M. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. įvyko pirmasis R. M. kreditorių susirinkimas, kuriame buvo nepritarta fizinio asmens mokumo atkūrimo planui, dėl ko mokumo planas buvo pakoreguotas ir dar kartą pateiktas tvirtinti kreditoriams. 2013 m. spalio 24 d. vykusiame R. M. kreditorių susirinkime mokumo atkūrimo planas taip pat nebuvo patvirtintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė bankrutuojančiam asmeniui R. M. 2 mėnesių terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 14 d.
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnis numato procedūrinius reikalavimus bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano parengimui ir pateikimui tvirtinti, bei į tai, jog 2013 m. spalio 8 d. patikslintas R. M. mokumo atkūrimo planas buvo pateiktas teismui tvirtinti pažeidus FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies procedūrinius reikalavimus, mokumo atkūrimo planas negali būti realiai įgyvendintas dėl šiame plane nurodytų turto pardavimo ir bankroto procedūros pabaigos terminų. Teismas nurodė, kad esant kreditorių nesutikimui dėl R. M. mokumo atkūrimo plane išdėstytų jos bankroto procedūrų, teismas mokumo atkūrimo planą gali tvirtinti atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą bei įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, bei į tai, jog teismas gali nepatvirtinti plano jeigu buvo pažeistos FABĮ 8 straipsnio 1-4 dalių nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir nutraukti R. M. bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 8 dalimi svarstyti klausimo dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme, kadangi teismui pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė mokumo atkūrimo plano trūkumų šalinimo institutą, kadangi skundžiamoje nutartyje buvo nurodyti ne tik plano pateikimo procedūriniai pažeidimai, tačiau nurodyti ir keturi plano trūkumai, kurie iš esmės keičia mokumo planą, todėl vertintina, kad teismas skundžiama nutartimi nustatė ne terminą jau teismui pateikto plano trūkumams pašalinti, bet suteikė terminą paruošti visiškai naują, pagal teismo skundžiamoje nutartyje nurodytus trūkumus, mokumo atkūrimo planą, nors tokios teisės teismui FABĮ nenumato. Skundžiama nutartimi vykdomas bankroto bylos vilkinimas šiuo atveju yra nepagrįstas ir prieštarauja FABĮ nuostatoms bei tikslams. Šioje byloje 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi terminas planui pateikti jau buvo pratęstas iki 2013 m. lapkričio 19 d., todėl skundžiama nutartimi teismas suteikdamas ir nustatydamas papildomą terminą pateikti naujai paruoštą mokumo planą iki 2014 m. kovo 14 d., akivaizdžiai pažeidė FABĮ 8 straipsnio 5 ir 6 dalis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su pareiškėjo atskiruoju skundu sutiko, prašė jį tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-2320-800/2014 bei klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti R. M. bankroto bylą.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. M. ir suinteresuotas asmuo bankroto administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras pateikė analogiškus atsiliepimus į atskirąjį skundą, nurodydami, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-2320-800/2014 palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose nurodė, kad apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra grindžiami tik abejonėmis paremtomis prielaidomis ir iš esmės prieštarauja tiek civilinio proceso teisėje įtvirtinto procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto prasmei, tiek ir fizinio asmens bankroto procedūros tikslams. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Tiek pareiškėjos, tiek administratoriaus nuomone, mokumo atkūrimo planas yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų – bankrutuojančio asmens, procesinių dokumentų, kurio formai ir turiniui yra keliami įstatymo leidėjo apibrėžti reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas preliminarią bankrutuojančio asmens R. M. mokumo atkūrimo plano analizę nustatė, kad šio procesinio dokumento tam tikros dalys yra su trūkumais, kurie trukdo teismui tinkamai, objektyviai ir visapusiškai įvertinti pateikto mokumo atkūrimo plano pagrįstumą ir teisėtumą bei jo įgyvendinimo galimumą, todėl pagrįstai nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Fizinio asmens bankrotas yra naujas institutas Lietuvos teisinėje sistemoje, dėl fizinio asmens bankroto bylos atitinkamų procedūrinių etapų vykdymo šiuo metu dar nėra suformuota teisminė praktika, todėl pagal teisminės praktikos analogiją būtų tikslinga atsižvelgti į suformuotą teisminę praktiką įmonių restruktūrizavimo bylose, kuriose teismas yra taikęs procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo pareiškėją per teismo nustatytą terminą patikslinti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Bylos duomenimis, 2013 m. rugsėjo 18 d. ir 2013 m. spalio 24 d. vykusiuose kreditorių susirinkimuose kreditoriai nepritarė R. M. mokumo atkūrimo planui, dėl ko šis planas buvo pateiktas tvirtinti Kauno apylinkės teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analizuojant fizinių asmenų bankroto bylų praktiką, kredito institucijos bei UAB „Būsto paskolų draudimas“ praktiškai visose fizinių asmenų bankroto bylose laikosi vieningos nepagrįstos ir prieštaringos teisei politikos – sudaryti bet kokias nepagrįstas kliūtis ir sukelti kuo didesnius nepatogumus bankrutuojančio fizinio asmens atžvilgiu, turint nepagrįstą išankstinį nusiteikimą netvirtinti mokumo atkūrimo planų, tokiu būdu siekiant Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų pagrindu sukurtą fizinio asmens bankroto procedūros mechanizmą padaryti kaip visiškai neveikiantį ir neveiksmingą institutą, nors šis teisės aktas yra orientuotas į socialiai pažeidžiamų žmonių problemų sprendimą. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės svarstyti klausimo dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, siekia nepagrįstai susiaurinti teismo teises, įtvirtintas FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje, nors teismo teisės civilinės bylos procese nėra apibrėžtos vien tik FABĮ nuostatų pagrindu, jos taip pat yra detalizuotos tiek CPK, tiek kituose galiojančiuose teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismas šioje fizinio asmens bankroto bylos stadijoje taikydamas procesinio dokumento – mokumo atkūrimo plano – trūkumų šalinimo institutą dar nėra sprendęs mokumo atkūrimo plano (ne) tvirtinimo klausimo.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi R. M. iškėlė bankroto bylą, nustatydamas 30 d. terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas taip pat nustatė, kad bankroto administratorius plano projektą teismui turi pateikti iki 2013 m. rugsėjo 19 d. 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo patvirtinti R. M. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai. 2013 m. rugsėjo 13 d. įvyko pirmasis R. M. kreditorių susirinkimas, kuriame buvo nepritarta fizinio asmens mokumo atkūrimo planui. 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administratoriaus prašymu terminas mokumo plano projektui pateikti pratęstas iki 2013 m. lapkričio 19 d. 2013 m. spalio 24 d. vykusiame R. M. kreditorių susirinkime mokumo atkūrimo planas taip pat nebuvo patvirtintas. R. M. bankroto administratorius 2013 m. lapkričio 11 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti R. M. mokumo atkūrimo planą. Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė bankrutuojančiam asmeniui R. M. 2 mėnesių terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 14 d.
FABĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas šio įstatymo prioritetas CPK atžvilgiu, tačiau tais atvejais kai klausimo nereglamentuoja FABĮ – taikomos civilinio proceso kodekso nuostatos. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, fizinių asmenų bankroto įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo (kurio tikslas pašalinti iš rinkos nemokius rinkos dalyvius, kartu proporcingai patenkinant kreditorių reikalavimus iš visos nemokios įmonės turto masės) nėra tapatūs. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnis). Būtent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimo procesą, 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 darbo dienas po susirinkimo pateikia bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui. Plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Kaip jau minėta, iškėlęs bankroto bylą, teismas nustato terminą, per kurį turi būti teismui pateiktas tvirtinti planas. Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri iš esmės nurodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o tuo pačiu fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tai pirmiausiai reiškia, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 straipsnis). Pažymėtina, jog FABĮ tikslas yra žymiai platesnis nei vien fizinio asmens skolų „nurašymas“. Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.
FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje yra numatyta ne absoliuti teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, o teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pagal FABĮ 8 straipsnio 3 dalį teismui suteikiama teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek prieš 2013 m. rugsėjo 18 d. vykusį pirmąjį kreditorių susirinkimą, tiek prieš 2013 m. spalio 24 d. vykusį antrąjį kreditorių susirinkimą, kreditoriai „Swedbank“, AB ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė išsamius motyvus (priežastis), dėl ko nepritaria tiek pradiniam, tiek patikslintam mokumo atkūrimo planui. Didžioji dalis nesutikimo su mokumo atkūrimo planu motyvų (priežasčių) yra susiję su FABĮ įstatymo 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tai, kad teismui pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ įstatymo 7 straipsnio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas konstatavo ir skundžiamoje nutartyje, nurodydamas mokumo atkūrimo plano trūkumus. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, remdamasis aplinkybėmis dėl FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto procedūrinio pažeidimo ir dėl teismo nustatytų ir skundžiamoje nutartyje nurodytų keturių pateikto mokumo atkūrimo plano trūkumų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto procedūrinį pažeidimą šiuo atveju buvo visiškai nebūtina nustatyti terminą procedūriniam pažeidimui pašalinti, nes kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, nors mokumo atkūrimo planas kreditoriams buvo pateiktas pavėluotai, tačiau kreditoriai spėjo pateikti išsamias pastabas dėl pateikto plano ir dalyvavo kreditorių susirinkime, todėl darytina išvada, kad šio procedūrinio pažeidimo šalinimas ne gina, o labiau pažeidžia kreditorių interesus. Susipažinus su skundžiamos nutarties motyvais konstatuotina, kad šiuo atveju teismas naudojasi FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto procedūriniu pažeidimu tik tam, kad suteikti pareiškėjai galimybę pakartoti mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą, paruošti visiškai naują mokumo atkūrimo planą ir taip pašalinti nutartyje teismo nurodytus mokumo atkūrimo plano trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks teismo įpareigojimas pareiškėją koreguoti mokumo planą prieštarauja CPK įtvirtintam dispozityvumo principui, kadangi pareiškėjai iš anksto buvo žinomi kreditorių nesutikimo motyvai dėl mokumo plano projekto, taip pat žinomos FABĮ nuostatos dėl mokumo plano reikalavimų, tačiau nepaisant to, pareiškėja ir jos bankroto administratorius, gavę papildomo laiko patikslintam mokumo atkūrimo planui paruošti, teikė teismui mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditoriai, nurodydami nepritarimo (nesutikimo) priežastis.
Apeliacinio teismo nuomone, mokumo atkūrimo planas nelaikytinas procesiniu dokumentu, kuriam teismas gali taikyti esminių trūkumų šalinimo institutą. Teismas, gavęs FABĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, per 15 dienų privalo priimti nutartį dėl plano (FABĮ 6 dalis). Teismas, gavęs mokumo atkūrimo planą, turi vertinti būtent jam pateiktą mokumo atkūrimo plano projektą ir negali nustatyti esminių plano projekto trūkumų, t. y. negali nurodyti, kokį mokumo atkūrimo plano projektą turi pateikti pareiškėja, kad teismas jį patvirtintų.
Atkreiptinas dėmesys, kad FABĮ 8 straipsnio 5 dalis numato, jog plano projektas turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir šis terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą ir tik vienam mėnesiui. Šioje byloje 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi terminas planui pateikti jau buvo pratęstas iki 2013 m. lapkričio 19 d., todėl sutiktina su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad skundžiama nutartimi teismas, suteikdamas ir nustatydamas papildomą terminą pateikti naujai paruoštą mokumo planą iki 2014 m. kovo 14 d., pažeidė FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad mokumo atkūrimo plano ir fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnis).
Remiantis išdėstytų aplinkybių visetu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė fizinio asmens mokumo atkūrimo plano trūkumų šalinimo institutą, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis naikintina, o R. M. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290 straipsniu
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos R. M. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą nagrinėti Kauno apylinkės teismui iš naujo.