Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2015-03-03 · Civilinė byla Nr. 2FB-2-522/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-23Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-09Vilniaus apygardos teismas
  3. 2FB-2-522/2015Nutartis · 2015-03-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
  4. 2FB-2-522/2015Nutartis · 2015-03-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-03
Bylos Nr.
2FB-2-522/2015
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00344-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pareiškėjas
R. L.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, AB DNB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Durupis“, AB SEB bankas, AB Lietuvos draudimas
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2FB-2-522/2015(Proceso Nr. 2-44-3-00344-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija 106.3. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 3 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Onai Petniūneinei

dalyvaujant pareiškėjai R. L., suinteresuoto asmens UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atstovei Eglei Konstantinavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl bankrutuojančios R. L. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, suinteresuoti asmenys UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, AB DNB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Durupis“, AB SEB bankas, AB Lietuvos draudimas“, AB LESTO ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-05-29 Širvintų rajono apylinkės teismas priėmė R. L. prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo jai. 2013-08-21 nutartimi teismas pareiškėjai R. L. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir nustatė 3 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos bankroto administratoriui pateikti teismui R. L. mokumo atkūrimo plano projektą. 2013-10-29 nutartimi teismas patvirtino kreditorių sąrašą. 2013-12-06 nutartimi teismas pratęsė terminą mokumo atkūrimo plano pateikimui iki 2014-01-28. Fizinio asmens R. L. bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti R. L. mokumo atkūrimo planą. 2014-03-07 nutartimi teismas patvirtino pateiktą R. L. mokumo atkūrimo planą. 2014-05-23 Vilniaus apygardos teismas 2014-03-07 nutartį panaikino ir bankrutuojančios R. L. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. 2014-06-23 nutartimi teismas nustatė R. L. 2 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano trūkumams pašalinti. 2015-01-09 Vilniaus apygardos teismas šią nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjos R. L. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka, jog R. L. mokumo atkūrimo planas būtų patvirtintas ir prašo bylą nutraukti. Nurodė, kad teismų nustatyta, jog byloje pateikto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas nėra protingas, racionalus ir užtikrinantis skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą, plane nurodyta bankroto administravimo išlaidų sąmata yra nepagrįsta, taip pat nepagrįsta plane numatyta suma būtinųjų poreikių tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime nurodė, kad nesutinka, jog R. L. mokumo atkūrimo planas būtų tvirtinamas ir mano, kad fizinio asmens bankroto byla turėtų būti nutraukta. Nurodė, kad kreditoriai 2004-01-23 susirinkime nutarė patvirtinti R. L. mokumo atkūrimo planą su tam tikrais pakeitimais, t.y. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę pailginant iki 5 metų, būtiniems poreikiams tenkinti nustatant 700 Lt sumą, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pasibaigimo dienos bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sumą nustatant 4 proc. nuo parduoto turto vertės ir numatant, kad 2013-08-21 teismo nutartimi patvirtintą 2972,97 Lt sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti R. L. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos sumoka pati R. L.. AB DNB bankas taip pat pažymėjo, kad parengtas planas neatitinka LR fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. numatytų reikalavimų, kadangi nėra pateikta informacija apie bankroto administravimo išlaidų sumą ir šios sumos pagrindimas. Nesutinka ir su plane nurodyta administravimo išlaidų sąmata, kadangi nurodyta suma (20‘972,97 Lt) yra neproporcinga administratoriaus atliekamam darbui, be to, bankrutuojanti R. L. jokios individualios ir/ar ūkinės veiklos nevykdo, vienintelis jos turtas – įkeista namų valda, ji turinti tik vieną debitorių, iš kurio skola jau priteista, bankroto administratorius neginčija jokių bankrutuojančios R. L. sandorių. Pažymi, kad atlyginimas bankroto administratoriui nustatomas ne pagal tai, kiek laiko vyksta bankroto procedūros, o pagal bankroto administratoriaus atliekamo darbo apimtis administruojant bankroto procedūras. Pažymėjo, kad bankroto administravimo išlaidų suma nėra pagrįsta jokiais įrodymais, kas yra vienas svarbiausių klausimų bankroto procese, kadangi nustatant nepagrįstai didelę bankroto administravimo išlaidų sumą, įskaitant ir atlyginimą administratoriui, kyla grėsmė bankrutuojančios R. L. kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Taip pat nurodė, kad mokumo plane nurodyta, jog numatoma bankroto procedūras baigti 2014-12-31. Kreditorių turimais duomenimis nuo 2013 m. pabaigos mokumo atkūrimo planas nebuvo tikslinamas, todėl šis terminas faktiškai jau yra pasibaigęs. Taip pat pažymėjo, jog 2013-11-26 ir 2014-01-23 vykusiuose kreditorių susirinkimuose kreditoriai nurodė, jog toks terminas neatitinka protingumo kriterijų ir prieštarauja kreditorių interesams. Be to, R. L. po vaiko priežiūros atostogų ketino pradėti dirbti tik 2014 m. balandžio mėnesį, planavo gauti 1000 Lt pajamų, kurias ketino išimtinai skirti savo poreikiams tenkinti, todėl akivaizdu, kad R. L. nesiekia sąžiningai vykdyti skolinių įsipareigojimų savo kreditoriams ir siekia kuo greičiau užbaigti bankroto procedūrą ir tokiu būdu panaikinti savo įsipareigojimus kreditoriams. AB DNB bankas taip pat pažymėjo, kad plane nurodyta suma būtiniems R. L. poreikiams yra didesnė nei pareiškėjos gaunamos ir ketinamos gauti pajamos, todėl patvirtinus tokį planą būtų pažeista bankrutuojančios R. L. ir kreditorių interesų pusiausvyra. FABĮ 8 str. 5 d, numato, kad mokumo atkūrimo projektas teismui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir šis terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą ir tik vienam mėnesiui, o R. L. bankroto bylą teismas iškėlė 2013-08-21 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013-08-28, be to, teismas buvo nustatęs 3 mėnesių terminą mokumo planui pateikti. Tokiu būdu nuo nutarties iškelti R. L. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos yra praėję jau 1,5 metų, planas neatitinka FABĮ 7 str. reikalavimų, o teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nesant procedūrinių trūkumų plano rengimo ir tvirtinimo trūkumų, teismas turi išspręsti kilusį ginčų tarp bankrutuoti norinčio fizinio asmens ir kreditorių dėl mokumo atkūrimo plano pagrįstumo, kreditorių nesutikimo motyvai dėl mokumo plano R. L. buvo iš anksto žinomi, tačiau per 1,5 metų nuo bankroto bylos iškėlimo taip ir nebuvo parengtas FABĮ 7 str. reikalavimus atitinkantis mokumo atkūrimo planas, todėl prašo bankrutuojančios R. L. fizinio asmens bankroto bylą nutraukti.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo netvirtinti R. L. mokumo atkūrimo plano, kadangi jis parengtas neatsižvelgiant į kreditoriaus AB SEB banko bei kitų kreditorių išsakytus prieštaravimus ir siūlymus. AB SEB bankas iš esmės nurodė tokius pat nesutikimo su planu motyvus kaip ir suinteresuotas asmuo DNB bankas, papildomai nurodydamas, kad R. L. turėtų pradėti procesą dėl alimentų priteisimo iš vaikų tėvo, o jei išlaikymas priteistas – kreiptis į antstolį dėl alimentų išieškojimo. AB SEB bankas taip pat pažymėjo, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o tuo pačiu fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tai pirmiausiai reiškia, kad pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam numatytas pareigas. Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeidžiama skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra.

Suinteresuoti asmenys AB „Lietuvos draudimas“ ir AB LESTO prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

B. R. L. mokumo atkūrimo plano netvirtinti ir bylą nutraukti.

FABĮ 8 straipsnis įgaliojimus tvirtinti planą suteikia tik teismui. Plano nepatvirtinimas sukelia neigiamas pasekmes bankrutuojančiam asmeniui, nes teismui nepatvirtinus plano, bankroto byla nutraukiama (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, - jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad klausimas dėl bankrutuojančios R. L. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo buvo sprendžiamas 2013-11-26 ir 2014-01-23 vykusiuose kreditorių susirinkimuose. 2014-01-23 kreditorių susirinkime buvo nutarta nepritarti R. L. parengtam mokumo atkūrimo planui, todėl administratorius dėl šio plano patvirtinimo kreipėsi į teismą, nurodęs, jog kreditoriai nesutinka su nustatyta bankroto proceso trukme, administravimo išlaidomis, taip pat su R. L. atžvilgiu nustatyta jos būtinųjų poreikių tenkinimo suma. Analizuojant kreditorių nesutikimo su bankrutuojančios R. L. mokumo atkūrimo planu motyvus nustatyta, kad kreditoriai AB SEB bankas, AB DNB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ siūlo nustatyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę - 5 metus (III t., b.l. 29, 30, 33-34). Nepritarta ir numatytoms 1170 Lt dydžio išlaidoms kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti, siūlant nustatyti 700 Lt dydžio išlaidas (III t., b.l. 30, 33-34). Kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo planui ir dalyje dėl administravimo išlaidų (Plano 24 d.), siūlydami nustatyti administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sumą – 4 proc. nuo parduoto turto vertės, o 2013-08-21 nutartimi patvirtintą 2972,97 Lt sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, įpareigojant šią sumą sumokėti iš R. L. lėšų, o ne iš parduoto turto. Iš esmės tokius pačius nesutikimo su R. L. mokumo atkūrimo planu motyvus kreditoriai nurodė ir 2015-02-17 bei 2015-02-23 teismui pateiktuose atsiliepimuose (IV t., b.l. 12-14, 32-37, 38-44).

Sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams. Pažymėtina, kad byloje esančiame R. L. mokumo atkūrimo plane nurodytas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas 2014-12-31, t.y. šiai dienas šis terminas jau yra suėjęs. Kreditoriai su tokiu mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminu nesutinka motyvuodami tuo, kad bankrutuojanti R. L. iki 2014 m. balandžio mėnesio planavo būti vaiko priežiūros atostogose ir tik joms pasibaigus, t.y. likus vos 8 mėnesiams iki plano įgyvendinimo termino pabaigos, pradėti dirbti, todėl mano, kad toks trumpas bankroto procedūros pabaigos terminas sudaro prielaidas pažeisti kreditorių teises ir teisėtus interesus. Teismas iš esmės sutinka, kad trumpas plano įgyvendinimo terminas neužtikrins FABĮ numatyto bankroto bylos iškėlimo tikslo, t.y. ne nurašyti ar anuliuoti fizinių asmenų skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis vykdydamas patvirtintą planą , galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo. Vien ta aplinkybė, kad net ir nustačius maksimalų, t.y. FABĮ įstatyme nustatyta 5 metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą, bankrutuojantis asmuo neįvykdys visų kreditorinių reikalavimų, neturėtų būti pagrindu nustatyti nepagrįstai trumpą plano įgyvendinimo terminą, nes tai negali būti suderinama su bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra.

2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi teismas patvirtino 2972,97 Lt sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti R. L. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Mokumo atkūrimo plane be minėtos sumos numatytas 15 proc. sumos nuo parduoto turto vertės bankroto administratoriaus atlyginimas – 18000 Lt. Kreditoriai su šia plano dalimi nesutinka motyvuodami tuo, kad ši suma nepagrįsta jokiais įrodymais, o 2972,97 Lt turėtų būti sumokėti bankroto administratoriui ne iš realizuoto turto, o iš bankrutuojančios R. L. lėšų. FABĮ 6 str. 7 d. nustato, kad fizinis asmuo kiek įmanoma greičiau nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų duomenų gavimo dienos perveda bankroto procedūroms atlikti šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą lėšų sumą į bankroto administratoriaus nurodytą depozitinę sąskaitą. Tačiau FABĮ 22 str. 5 d. nustato, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Todėl darytina išvada, kad bankroto administravimo išlaidos gali būti apmokamos iš bankroto proceso metu parduoto turto, tačiau neviršijant FABĮ 22 str. 5 d. nustatytų 15 procentų gautos lėšų sumos ar turto vertės. Kadangi bankrutuojančios R. L. turtą sudaro tik hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, šis dydis gali būti viršytas tik turint hipotekos turėtojo leidimą. Byloje nėra duomenų, kad toks leidimas būtų gautas. Priešingai, kreditorius ir hipotekos turėtojas AB DNB bankas siūlo nustatyti 4 proc. dydžio parduoto turto vertės sumą administravimo išlaidoms ir administratoriaus atlyginimui apmokėti. atsižvelgiant į tai, kad realizuotino turto planuojama pardavimo kaina yra 120000 Lt, o numatytos administravimo išlaidos ir išlaidos administratoriaus atlyginimui sudaro 20972,97 Lt, konstatuotina, kad tokia suma pažeidžia imperatyvų FABĮ 22 str. 5 d. reikalavimą. Pažymėtina ir tai, kad bankrutuojanti R. L. nevykdo jokios ūkinės ir/ar komercinės veiklos, jos turtą sudaro tik įkeista namų valda, iš vienintelio debitoriaus skola jau yra priteista, bankroto administratorius neginčija jokių bankrutuojančio asmens sudarytų sandorių ir šios aplinkybės rodo, kad R. L. bankroto byla nėra sudėtinga, administratoriaus funkcijų pobūdis ir mastas nėra išskirtinis, tuo tarpu plane numatytą administravimo išlaidų dydį administratorius grindžia tik įstatymo numatytų administratoriaus pareigų gausa bei atsakomybe vykdant mokumo atkūrimo planą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad administravimo išlaidų suma nepagrįsta.

2013-08-21 nutartimi teismas nustatė 700 Lt sumą būtinųjų poreikių patenkinimui. Mokumo atkūrimo plane nurodyta suma būtinųjų poreikių patenkinimui yra 1170 Lt. Teismo nuomone 700 Lt suma auginant du mažamečius vaikus negali užtikrinti būtinųjų poreikių, tačiau iš esmės teismas sutinka su kreditorių nurodytais motyvais, kad turimais duomenimis numatyta suma viršija R. L. planuojamas gauti pajamas, be to, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jos ir vaikų patiriamas pragyvenimo išlaidas, todėl nėra galimybės nustatyti būtinųjų poreikių tenkinimo sumos. Pažymėtina ir tai, kad iki šiol byloje nėra pateikti duomenys apie tai, kokių veiksmų R. L. ėmėsi siekdama gauti išlaikymą vaikams ir iš vaikų tėvo.

Paminėtina ir tai, kad nuo bankroto bylos R. L. iškėlimo praėjo jau 1,5 metų, bankrutuojanti R. L. nesiėmė jokių priemonių, kad būtų rastas kompromisas tarp mokumo atkūrimo plane nurodytų ir kreditorių siūlomų nurodyti priemonių, priešingai, ji kreipėsi dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nurodydama, kad ketina tikslinti mokumo atkūrimo planą. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismas panaikino 2014 m. kovo 7 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutartį, kuria teismas buvo patvirtinęs R. L. mokumo atkūrimo planą, ir grąžino bylą iš naujo svarstyti mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, taip pat į tai, kad 2015 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismas panaikino 2014 m. birželio 23 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutartį, kuria teismas buvo nustatęs terminą mokumo atkūrimo plano trūkumams pašalinti, teismas daro išvadą, kad R. L. turėjo pakankamai laiko imtis aktyvių veiksmų savo ir kreditorių interesų suderinimui bei parengti mokumo atkūrimo planą, atitinkantį šios dienos situaciją, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. L. mokumo atkūrimo planą tvirtinti atsisakytina ir byla nutrauktina (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.). Tai neužkerta kelio R. L. kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo iš naujo.

Vadovaujantis LR CPK 290 str., FABĮ 10 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarta:

R. L. mokumo atkūrimo plano netvirtinti ir bylą nutraukti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin