- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-17
- Bylos Nr.
- 2S-1409-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01459-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Pareiškėjas
- V. S., A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB SEB bankas
- Kategorijos
- 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1409-123/2014
Teisėja D. Navickienė (Proceso Nr. 2-25-3-01459-2013-7) Procesinio sprendimo kategorijos: 140.2; 122.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. rugsėjo 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų V. S. ir A. S. bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ ir suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskiruosius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir A. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-03-05 nutartimi buvo iškelta V. S. ir A. S. bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Principo reikalas“. Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-04-18 nutartimi patvirtinti V. S. ir A. S. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai.
2014-05-27 teisme gautas bankrutuojančių asmenų V. S. ir A. S. bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti V. S. ir A. S. mokumo atkūrimo planą bei skundas panaikinti pirmojo kreditorių susirinkimo 6 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, išsprendžiant atitinkamą klausimą iš esmės. Prašyme bankroto administratorius nurodė, kad 2014-05-15 įvyko V. S. ir A. S. kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimas nepatvirtino mokumo atkūrimo plano, tačiau vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 3 dalimis plano projektas yra teikiamas teismui. Kartu su fizinių asmenų mokumo atkūrimo planu bankroto administratorius pateikė teismui išvadą dėl V. S. ir A. S. parengto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kurioje nurodė, jog planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytus reikalavimus, įstatyme nurodytų pagrindų bankroto bylai nutraukti nenustatyta, plane numatytos priemonės gali būti įgyvendintos, todėl planas gali būti tvirtinamas.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-06-13 nutartimi nustatė bankrutuojantiems asmenims V. S. ir A. S. terminą iki 2014-07-11 pašalinti Fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą ne vėliau kaip iki nurodytos datos pabaigos. Ieškovų V. S. ir A. S. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą ir skundą dėl 2014-05-15 kreditorių susirinkimo nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2014-07-14, 13.00 val., Kretingos rajono apylinkės teisme. Konstatavo, kad pateiktas teismui tvirtinti Fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas, atsižvelgiant į kreditorių išsakytus prieštaravimus bei plane esančius trūkumus, negali būti tvirtinamas, nes būtų pažeista įstatyme įtvirtinta teisinga skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra. Kreditoriams svarstyti pateiktame mokumo atkūrimo plane nurodoma tik pati mokėjimo tvarka ir terminai, tačiau nenurodoma, kokios lėšos konkrečiai bus mokamos kiekvienam kreditoriui, ar kokios lėšos planuojamos mokėti praėjus pirmajam pusmečiui po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Mokumo atkūrimo plane visai nėra numatyta jokių planuojamų lėšų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Taip pat iš plane pateiktos informacijos nustatyta, kad bankrutuojančių asmenų gaunamų pajamų neužtenka net jų prašomiems būtiniems poreikiams tenkinti. Ieškovams negaunat pajamų nebus galima mokumo atkūrimo plane parengti grafiko, kuriame būtų numatytos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas įpareigoti ieškovus taisyti Fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano dalį dėl priemonių mokumui atkurti, numatant pinigų sumą, kurią jie įsipareigotų mokėti kreditoriams. Teismas išaiškino, kad neištaisius nurodytų plano trūkumų bei nepateikus plano teismui tvirtinti iki 2014-07-11, teismas, vadovaudamasis FABĮ 10 str., nutartimi nutrauks fizinio asmens bankroto bylą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjų V. S. ir A. S. bankroto administratorius UAB „Principo reikalas“ prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-13 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mokumo atkūrimo planas fizinio asmens bankroto byloje nėra procesinis dokumentas, todėl šiam dokumentui teismas negali taikyti trūkumų šalinimo instituto. Nurodo, kad nėra nustatyta galimybė bankrutuojančiam asmeniui taisyti mokumo atkūrimo plano trūkumus po to, kai prašymas dėl mokumo atkūrimo tvirtinimo pateiktas teismui, tokia galimybė yra numatyta tik mokumo atkūrimo planą tvirtinant kreditorių susirinkime. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė FABĮ 8 straipsnio 6 dalį, CPK 7 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, be jokio teisinio pagrindo taikė trūkumų šalinimo institutą mokumo atkūrimo planui fizinio asmens bankroto byloje.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-13 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad susidariusi faktinė situacija neatitiko aplinkybių nurodytų FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje ir teismas neturėjo teisės svarstyti klausimo dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme. Konstatavus FABĮ 1 straipsnio ir 8 straipsnio 3 dalies procedūrinius pažeidimus nebuvo būtina numatyti terminą nustatytiems procedūriniams pažeidimams pašalinti, nes tiek AB SEB bankas, tiek UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė išsamias pastabas dėl pateikto plano, todėl šių procedūrinių pažeidimų šalinimas ne gina, o dar labiau pažeidžia kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad pateiktas teismui tvirtinti Fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas, atsižvelgiant į kreditorių išsakytus prieštaravimus bei plane esančius trūkumus, negali būti tvirtinamas, fizinio asmens bankroto bylą turėjo nutraukti, o ne priimti nutartį trūkumams šalinti. Teismas skundžiama nutartimi nustatė ne terminą jau teismui pateikto plano trūkumams pašalinti, bet suteikė terminą paruošti visiškai naują, pagal teismo skundžiamoje nutartyje nurodytus trūkumus parengtą mokumo atkūrimo planą.
Atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai tenkintini.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė bankrutuojantiems asmenims V. S. ir A. S. terminą iki 2014-07-11 pašalinti Fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą ne vėliau kaip iki nurodytos datos pabaigos. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, nes mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ įstatymo 7 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, jog 2014-05-15 įvykusiame bankrutuojančių V. S. ir A. S. kreditorių susirinkime buvo nepritarta V. S. ir A. S. mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius AB SEB bankas pateikė balsavimo biuletenį, kuriame nurodė, kad nepritarė V. S. ir A. S. mokumo atkūrimo plano projektui bei V. S. ir A. S. mokumo atkūrimo plano projekte nurodytai administravimo išlaidų sąmatai (t. 1, b. l. 136–140). Nepaisant kreditorių nepritarimo mokumo atkūrimo plano projektui, bankroto administratorius parengė išvadą dėl mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių (t. 1, b. l. 131), kurioje nurodė, kad planas atitinka įstatymo reikalavimus ir gali būti įgyvendintas, todėl turėtų būti patvirtintas.
Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.). Būtent parengtame mokumo atkūrimo plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra mokumo atkūrimo plano parengimas ir tvirtinimas. FABĮ 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimo procesą, 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri iš esmės nurodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o tuo pačiu fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tai pirmiausiai reiškia, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 str.). Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje yra numatyta ne absoliuti teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, o teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pagal FABĮ 8 straipsnio 3 dalį teismui suteikiama teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos FABĮ 8 straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai.
Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo konstatuotina, kad FABĮ imperatyviai nustatyta tik teismo teisė tvirtinti plano projektą arba jo netvirtinti, jei nebuvo nustatyti procedūriniai pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, mokumo atkūrimo planas nelaikytinas procesiniu dokumentu, kuriam teismas gali taikyti esminių trūkumų šalinimo institutą, tokie esminiai mokumo atkūrimo plano trūkumai gali būti šalinami iki pateikimo teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Teismas, gavęs FABĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, per 15 dienų privalo priimti nutartį dėl plano (FABĮ 6 d.), turi vertinti būtent jam pateiktą mokumo atkūrimo plano projektą ir negali nustatyti esminių plano projekto trūkumų, t. y. negali nurodyti, kokį mokumo atkūrimo plano projektą turi pateikti pareiškėjas, kad teismas jį patvirtintų. Vertinant pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas sprendė, kad atitinkamos kreditorių pastabos, su kuriomis pareiškėjai nesutinka, yra pagrįstos ir suteikė teisę pareiškėjams, jau teismui pasisakius dėl pastabų pagrįstumo, paruošti naują mokumo atkūrimo planą pagal teismo padarytas išvadas, dar kartą pateikti jį teismui tvirtinti ir taip pašalinti nutartyje teismo nurodytus mokumo atkūrimo plano trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks teismo įpareigojimas pareiškėjams parengti mokumo planą pagal teismo įpareigojimus prieštarauja CPK įtvirtintam dispozityvumo principui, pareiškėjams iš anksto buvo žinomi kreditorių nesutikimo motyvai dėl mokumo plano projekto, taip pat žinomos FABĮ nuostatos dėl mokumo plano reikalavimų, pareiškėjai išreiškė savo nuomonę, kad jie nesutinka su kreditorių pastabomis ir teikė tvirtinti teismui mokumo atkūrimo planą. Tokią teisę FABĮ pareiškėjui suteikia, o teismas, patvirtindamas ar nepatvirtindamas mokumo atkūrimo planą, turėjo išspręsti kilusį ginčą tarp pareiškėjų ir kreditorių dėl mokumo atkūrimo plano pagrįstumo.
Teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi kitose analogiškose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-936-730/2014, 2014-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1256-730/2014, Kauno apygardos teismo 2014-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-789-221/2014).
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė fizinio asmens mokumo atkūrimo plano trūkumų šalinimo institutą. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (FABĮ 4 str. 1 d., 8 str., CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų V. S. ir A. S. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą nagrinėti Kretingos rajono apylinkės teismui iš naujo.