Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-478-1034/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-07-01Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
1-478-1034/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29209-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
Ž. S.
Civilinis ieškovas
M. S.
Advokatai
Algirdas Putna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-478-1034/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29209-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam Ž. S., jo gynėjui advokatui Algirdui Putnai,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. S. (nuotoliniu būdu),laiduotojai R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis MB ,,(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykę, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. S. tyčia kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: jis 2020 m. liepos 11 d. apie 16.00 val. požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam M. S. į veido dešinę pusę, tuo jam sumušė veidą ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Šiais savo veiksmais Ž. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad nori pirmiausia atsiprašyti dėl savo veiksmų. Tą dieną įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, pamatė laisvą vietą ir į ją parkavosi. Bestatydamas automobilį išgirdo garsinį signalą ir atsisukęs pamatė, kad iš automobilio išlipo nukentėjusysis M. S., kuris pribėgo prie automobilio, atidarė dureles, pradėjo jį koneveikti visokiais žodžiais, kad stato automobilį į jo pasirinktą vietą. Išlipus tarp jų kilo ginčas, jie apsižodžiavo ir tada M. S. įlipo į jo automobilį, paėmė jo automobilio raktelius. Tuomet jis išsigando, kad M. S. pavogs jo automobilio raktelius, dėl to sudavė jam, bet ne kumščiu, o delno dalimi. M. S. nugriuvo, o jis pasiėmė raktelius. Pripažįsta M. S. pareikštą civilinį ieškinį, bet nesutinka su dydžiu. Teismas turėtų nuspręsti, kokią dalį civilinio ieškinio jis turėtų atlyginti. Per 2 mėnesius jo gyvenime pasikeitė situacija – dabar turi papildomai 5 vaikus, sudėtinga su finansais. Įsipareigoja atlyginti žalą ligonių kasai ir nukentėjusiajam. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant buvusios bendradarbės R. V. atsakomybei. Ji yra šeimos draugė ir padėjo pirmą mėnesį globoti vaikus. Kartu yra savanoriais „(duomenys neskelbtini)“, pažįstami apie 17 metų. Ji buvo vienas pirmųjų asmenų, kuriai apie tai papasakojo, R. V. jam yra autoritetas. Padarė išvadas, kad atsitikus bet kokiam įvykiui reikia ieškoti sprendimų spręsti konfliktą taikiai ir nekelti rankos.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis M. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad civiliniu ieškiniu prašo būtent tokios žalos dėl to, kad patyrė moralinę žalą, negalėjo dalyvauti lenktynėse (duomenys neskelbtini), šalmas netilpo ant veido dėl patinimo. Lankosi pas (duomenys neskelbtini) iki šiol ir geria vaistus, (duomenys neskelbtini). Liekamųjų reiškinių sveikatai yra tik išvaržos. Kakle išvaržos buvo prieš ir po šio įvykio. Į (duomenys neskelbtini) kreipėsi prieš pusmetį. Šiuo metu neturi su skruosto skausmu susijusių nepatogumų. Patiriama dvasinė kančia yra tai, kad (duomenys neskelbtini) m. dukra bijo važiuoti į požemines automobilių stovėjimo aikšteles, tai jam didžiausia kančia. Pats bijo sutikti tokį žmogų dar kartą visuomenėje, tai yra kasdieninis bijojimas.

Laiduotoja R. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prašo Ž. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jos atsakomybei be užstato. To prašo, nes pažįsta Ž. S. 17 metų, daug metų buvo jos darbuotojas, kartu savanoriauja „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra sąžiningas, patikimas ir nekonfliktiškas žmogus. Mano, kad šis žmogus yra vertas pasitikėjimo. Jeigu būtų sprendžiamas klausimas dėl laidavimo taikymo su užstatu, galėtų sumokėti užstatą 50 Eur dydžio, jos asmeninės pajamos yra 3000 Eur per mėnesį. Su Ž. S. susitinka ypač dažnai. Dabar, kai grįžo vaikai iš (duomenys neskelbtini), padeda globoti vaikus. Tikisi, kad yra Ž. S. autoritetas. Mano, kad Ž. S. tiesiog nesusilaikė, bet tai nėra teisinga, konfliktus reikia spręsti be fizinių veiksmų. Padės Ž. S. globoti vaikus ir dėl to jie dažnai matysis. Tikisi, kad diskusijomis, kartu sportuojant ir globojant vaikus pavyks sulaikyti kaltinamąjį nuo įstatymų pažeidimo.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis Ž. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos 11 d., dienos metu savo automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į automobilių požeminę aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Įvažiuodamas į aikštelę nepastebėjo, kad prieš jį į aikštelę būtų įvažiavęs koks nors automobilis. Truputį pavažiavęs į priekį dešinėje pusėje pamatė laisvą vietą ir pasukęs į dešinę pavažiavo į priekį už tos laisvos stovėjimo vietos, nes norėjo galu priparkuoti savo automobilį. Važiuojant jau atbulomis išgirdo, kad kažkas pyptelėjo. Jis nesuprato, kas jam pyptelėjo, dar pagalvojo, kad kažkam įvažiavo į automobilį. Pasižiūrėjęs prie keleivio durelių langą pamatė, kad prie jo automobilio pribėga vyriškis. Vyriškis tiesiog atplėšė jo automobilio priekinės keleivio dureles ir pradėjo jam reikšti pretenzijas, kad jis ne ten kiša savo mašiną, kad liks be automobilio, pradėjo keikti jį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs ir pasakė jam lipti iš automobilio. Tada jis išlipo iš savo automobilio ir stovėjo prie jo automobilio bagažinės. Jis tam vyriškiui bandė paaiškinti, kad jau beveik įvažiavo į tą vietą, jokio konflikto neprovokavo. Tas vyriškis pradėjo aiškinti, kad jis daugiau nebevažinės su savo automobiliu ir priėjęs prie jo automobilio ir pro atidarytas keleivio priekinės dureles įlipo į automobilį, užgesino variklį bei ištraukė automobilio raktus iš spynos ir ėjo link savo automobilio. Jis pagalvojo, kad minėtas vyras nori pavogti automobilio raktelius, kad liks be raktelių ir negalės išvažiuoti, todėl pradėjo eiti jam iš paskos. Šiuo metu neprisimena, ar to vyro prašė grąžinti jam raktus. Tačiau, kai priėjo arčiau, vyriškis buvo atsisukęs į jį ir jis iš to išgąsčio, kad tas vyras buvo labai agresyvus, ir kad gali likti be raktelių, su rankos delnu sudavė vieną kartą į veido sritį. Minėtas vyras nuo smūgio nukrito, tačiau smūgis tikrai nebuvo stiprus. Jis pasilenkė prie to vyro ir atėmė iš jo savo raktelius bei atsiprašė. Negalvojo, kad vyriškis pargrius, nes iš jo išvaizdos bei elgesio suprato, kad pastarasis yra stiprus, agresyvus ir galėjo pats jam suduoti. Tada iš to vyriškio vairuojamo automobilio išlipo moteris. Moteris pradėjo jo klausinėti, ką jis čia padarė, tačiau jis atsakė, kad vyras pavogė iš jo raktus. Tada tas vyras atidarė savo automobilio durelės ir pasakė, kad pas jį automobilyje yra vaikas, kad jis vaiką išgąsdino, pasakė moteriai, kad ji kviestų policiją. Moteris dar bandė atkalbėti vyrą, kad jis policijos nekviestų, nes jam nieko nėra, jokių sužalojimų, tačiau vyras buvo užsispyręs, pats iškvietė policiją. Jis jokio konflikto neprovokavo, taip pasielgė, nes norėjo apsaugoti savo turtą, kadangi kaip jau minėjo, vyras elgėsi agresyviai, jį keikė, ištraukė jo automobilio raktelius ir juos pasiėmė ir norėjo pasišalinti. Viskas įvyko tiesiog spontaniškai, neturėjo jokio tikslo jį sumušti (b. l. 50). Papildomai apklaustas Ž. S. parodė, kad nori papildyti, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė iškart įvykio metu, po ko kai buvo su juo susitikęs aptarti jam padarytą žalą irgi atsiprašė. Pripažįsta, kad sudavė smūgį, tačiau, kaip minėjo, neturėjo tikslo jį sumušti, gynė savo turtą, t. y. automobilį. Dėl savo tokių veiksmų labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, norėjo atlyginti jam padarytą žalą, tačiau jie nesutarė dėl sumos. Civiliniame ieškinyje nurodyta suma jam yra per didelė, šiuo metu neturi tokių pajamų išmokėti (b. l. 55).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2020 m. liepos 11 d. apie 16.00 val. kartu su savo šeima, t. y. žmona E. S. ir mažamete dukra E. S. atvažiavo automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), požeminę aikštelę. Pradėjus parkuotis automobilį pasuko galu, jam pradėjus važiuoti galu, išgirdo garsinį signalą. Veidrodėlyje pamatė, kad dar stovi vienas automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nori parkuotis į tą pačią vietą kaip ir jis (automobilis atvykto vėliau). Jis prasidarė langą ir išgirdo jam adresuotus riksmus. Jis išlipo, priėjo prie automobilio „Ford Galaxy“, kurio vairuotojas adresavo jam įžeidžiančius žodžius (tai buvo keiksmažodžiai). Jis vairuotojui pasakė, kad atvažiavo pirmas, po ko šis susinervino ir išlipo iš savo automobilio, priėjo prie jo abiem rankomis pastūmė jį į krūtinę ir nuėjo link savo automobilio vairuotojo pusės durelių. Vyriškiui einant jis atidarė to asmens automobilio keleivio puses dureles ir užgesino variklį bei pradėjo eiti link savo automobilio vairuotojo pusės, kad galėtų išsikviesti policijos pareigūnus. Paėjus kelis žingsnius, pajuto, kad tas žmogus arti jo ir pajuto smūgį į dešinį žandikaulį. Nuo smūgio nukrito ant žemės, pajuto skausmą. Jis tam žmogui jokių smūgių nesudavė. Iš karto iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Policijos pareigūnams jie surašė paaiškinimus dėl įvykusio įvykio. Jis kartu su medikais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo suteikta pirmoji pagalbą ir buvo išleistas namo (b. l. 17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1790/2020 (02) M. S. konstatuotas veido sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus dešinį žandą ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Veido sumušimas – sužalojimas greitai praeinantis, nepaliekantis jokių liekamųjų reiškinių. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. parodė, kad 2020 m. liepos 11 d. apie 16.00 val. kartu su savo vyru M. S. bei savo mažamete dukra E. S. atvažiavo automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Vyras, pamatęs laisvą vietą, pavažiavo į priekį ir atbulomis norėjo įvažiuoti į minėtą laisvą vietą. Kai vyras pradėjo parkuotis, ji atsisukusi pamatė, kad kitas automobilis irgi važiuoja atbulomis į tą pačią vietą, net pagalvojo, kad jie tuoj vienas į kitą įvažiuos. Vyras išlipo iš automobilio ir nuėjo pas vyriškį, vairuojantį minėtą automobilį, pasiaiškinti situaciją. Ji pati nelipo iš automobilio. Vyras su minėto automobilio vairuotoju stovėjo taip, kad ji jų nematė, tačiau girdėjo jų pokalbį, girdėjo, kaip tas vairuotojas keikė vyrą necenzūriniais žodžiais. Po kiek laiko pro automobilio langą pamatė kaip jos vyras krito. Tada išlipo iš automobilio prie vyro. Vyras gulėjo ant žemės ir pradėjo skųstis rankų tirpimu, todėl ji labai išsigando, nes vyrui kakle yra nustatytos trys išvaržos. Ji to vyriškio pradėjo klausinėti, kodėl šis taip elgiasi, ką jis daro, pasakė, kad jų automobilyje yra mažas vaikas. Minėtas vyras lyg ir bandė kažką tai sakyti, kad nežinojo jog automobilyje yra vaikas. Tuo metu vyras iškvietė greitąją ir policiją ir jie visi laukė jų atvykstant (b. l. 36-37).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad atidarius vaizdo įrašą vaizdo įrašo kairėje pusėje viršuje yra užrašas „2020-07-11 16:44:04“, dešinėje pusėje apačioje yra užrašas „valdoma prie B kaso“. Vaizdo įraše matome požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Matoma, kaip į stovėjimo aikštelę įvažiuoja/išvažiuoja automobiliai. Apie 16.45 val. vaizdo įrašo laiku į požeminę automobilių stovėjo aikštelę atvažiuoja automobilis „Audi“, valstybinių numerių nesimato. Iš paskos atvažiuoja kitas automobilis „Ford“, šviesios spalvos, kokia markė automobilio nesimato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Audi vairuotojas pasuka į kairę pusę, iš galo važiavęs automobilis pasuka į dešinę pusę. Automobilio „Audi“ vairuotojas pradeda parkavimą galu ir matosi, kad ir kitas automobilio vairuotojas parkuojasi į tą pačia vietą. „Audi“ automobilis sustoja, iš vairuotojo pusės išlipa vairuotojas, tačiau nesimato, vyras ar moteris, ir nueina link automobilio. Kas vyksta toliau nesimato. Apie 16.46 val. ant žemės nukrenta, kaip paaiškėjo vyriškis, ir prie jo pribėga kitas vyriškis, kuris prispaudžia prie žemės ir po kurio laiko pasišalina prie savo automobilio. Konflikto metu iš „Audi“ automobilio išbėga moteris ir pribėga prie nukritusio vyriškio. Vaizdo įrašo pabaiga 16:55:18. (b. l. 41-44).

Iš policijos registro išrašo matyti, kad 2020 m. liepos 11 d. 16.52 val. gautas pranešimas dėl to, kad požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sumuštas pranešėjas, kaklo trauma, sumušė nepažįstamas, konfliktas dėl parkavimo vietos (b. l. 3).

Iš 2020 m. liepos 23 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis M. S. nurodė, jog 2020 m. liepos 11 d. apie 16.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), požeminėje aikštelėje dėl parkavimo vietos su nepažįstamu asmeniu, kuris atvyko automobiliu Ford „Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kilo žodinis konfliktas, kurio metu šis asmuo trenkė jam į žandikaulį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (b. l. 6).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 14-15).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad tą dieną įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, pamatė laisvą vietą ir į ją parkavosi. Bestatydamas automobilį išgirdo garsinį signalą ir atsisukęs pamatė, kad iš automobilio išlipo nukentėjusysis M. S., kuris pribėgo prie automobilio, atidarė dureles, pradėjo jį koneveikti visokiais žodžiais, kad stato automobilį į jo pasirinktą vietą. Išlipus tarp jų kilo ginčas, jie apsižodžiavo ir tada M. S. įlipo į jo automobilį, paėmė jo automobilio raktelius. Tuomet jis išsigando, kad nukentėjusysis pavogs jo automobilio raktelius, dėl to sudavė jam, bet ne kumščiu, o delno dalimi. M. S. nugriuvo, o jis pasiėmė iš jo tuos raktelius. Padarė išvadas tokias, kad atsitikus bet kokiam įvykiui reikia ieškoti sprendimų spręsti konfliktą taikiai ir nekelti rankos. Tokie Ž. S. parodymai buvo iš esmės nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 50, 55), be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Štai ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2020 m. liepos 11 d. apie 16.00 val. kartu su savo šeima, t. y. žmona E. S. ir mažamete dukra E. S. atvažiavo automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), požeminę aikštelę. Pradėjus parkuotis automobilį pasuko galu, jam pradėjus važiuoti galu, išgirdo garsinį signalą. Veidrodėlyje pamatė, kad dar stovi vienas automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nori parkuotis į tą pačią vietą kaip ir jis (automobilis atvykto vėliau). Jis prasidarė langą ir išgirdo jam adresuotus riksmus. Jis išlipo, priėjo prie automobilio „Ford Galaxy“, kurio vairuotojas adresavo jam įžeidžiančius žodžius (tai buvo keiksmažodžiai). Jis vairuotojui pasakė, kad atvažiavo pirmas, po ko šis susinervino ir išlipo iš savo automobilio, priėjo prie jo abiem rankomis pastūmė jį į krūtinę ir nuėjo link savo automobilio vairuotojo pusės durelių. Vyriškiui einant jis atidarė to asmens automobilio keleivio puses dureles ir užgesino variklį bei pradėjo eiti link savo automobilio vairuotojo pusės, kad galėtų išsikviesti policijos pareigūnus. Paėjus kelis žingsnius, pajuto, kad tas žmogus arti jo ir pajuto smūgį į dešinį žandikaulį. Nuo smūgio nukrito ant žemės, pajuto skausmą. Jis tam žmogui jokių smūgių nesudavė (b. l. 17).

Pažymėtina ir tai, kad pirmiau minėtas aplinkybes kartu detalizuoja vaizdo įrašo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) (b. l. 41-44). Šie įrodymai patvirtina kaltinamajame akte nurodytas esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

Tuo tarpu aplinkybę, jog nukentėjusiajam 2020 m. liepos 11 d. vykusio įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1790/2020 (02) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad M. S. konstatuotas veido sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus dešinį žandą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytų laiku, t. y. 2020 m. liepos 11 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas tyčiniam savęs žalojimui nebūdingas, kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (b. l. 22).

Sugretinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad Ž. S. tyčia kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: jis 2020 m. liepos 11 d. apie 16.00 val. požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam M. S. į veido dešinę pusę, tuo jam sumušė veidą ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo Ž. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teisiamojo posėdžio metu gautas laiduotojos R. V. rašytinis prašymas dėl kaltinamojo Ž. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą. Jame nurodyta, kad daug metų bendrauja su Ž. S., pažįsta jį ir jo šeimą, gali ir sutinka būti Ž. S. laiduotoja. Yra neteista, laisvalaikiu mėgsta gamtą, sportą. Laidavimo metu Ž. S. darys teigiamą įtaką, jis bus jos priežiūroje, taps doru piliečiu, kadangi dažnai susitinka, taip pat nusprendė kartu ir sportuoti. 2021 m. kovo 22 d. teisiamojo posėdžio metu laiduotoja, kaltinamasis ir jo gynėjas palaikė šį prašymą ir prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti Ž. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad kaltinamasis Ž. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką Ž. S. padarė pirmą kartą, nes nors jis ir yra anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, taigi laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu (b. l. 61) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis Ž. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl Ž. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. S. sveikata, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl jis atitinka ir šią sąlygą, kad bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ž. S. padaryta veika yra smurtinio pobūdžio, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, iš esmės nulemta abipusio konflikto dėl parkavimo vietos, veika padaryta vienu smūgiu, spontaniškai, naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra, praeityje administracine tvarka baustas už greičio viršijimą, bauda sumokėta (b. l. 64), dirbantis, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, aukštojo išsilavinimo, be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu Ž. S. atsiprašė nukentėjusiojo, nurodė, kad gailisi. Iš jo elgesio teisminio nagrinėjimo metu taip pat matyti, kad Ž. S. suprato savo elgesio neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į pirmiau minėtas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju teismas gali pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti Ž. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo buvusi bendradarbė R. V. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. V. yra dirbanti, aukštojo išsilavinimo, neteista, nėra duomenų apie jos baustumą administracine tvarka. Be to, R. V. darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, kaip pasižyminti geru strateginiu mąstymu, ryžtinga, atkakli, draugiška, kūrybiška, aktyvi, turinti stiprų atsakomybės jausmą. Teisiamojo posėdžio metu R. V. paaiškino, kad Ž. S. yra sąžiningas, patikimas ir nekonfliktiškas žmogus. Su Ž. S. susitinka ypač dažnai. Dabar, kai grįžo vaikai iš (duomenys neskelbtini), padeda globoti vaikus. Tikisi, kad yra Ž. S. autoritetas. Tikisi, kad diskusijomis, kartu sportuojant ir globojant vaikus pavyks sulaikyti kaltinamąjį nuo įstatymų pažeidimo. Teismas sprendžia, kad R. V. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja R. V. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo dažnai bendrauja (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vis dėlto siekiant stiprinti kaltinamojo atsakomybės jausmą prieš buvusią bendradarbę R. V. skirtina Ž. S. laiduotoja taikant užstatą. Teismo vertinimu, 1 000 Eur užstato suma bus proporcinga ir tinkamo dydžio bei, atsižvelgus į faktą, kad laiduotoja nėra kaltinamojo šeimos narys, sustiprins Ž. S. motyvaciją elgtis nepriekaištingai, atsakingai o kartu padės įrodyti laiduotojai, kad jos nusiteikimas prisiimti atsakomybę už buvusį bendradarbį rimtas ir apgalvotas, motyvuos ją atidžiai prižiūrėti Ž. S. Nustatytinas 1 metų laidavimo terminas, taikant užstatą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Ž. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 57).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl sveikatos sutrikimų M. S. ne tik patiria nepatogumų kasdieniniame gyvenime, tebemaudžia dešinį žandikaulį, psichologiškai išgyvena dėl įvykio, todėl patiria nepatogumus ir dvasines kančias. Kaltinamojo veiksmais panaudojant fizinį skausmą prieš nukentėjusįjį buvo pažemintas nukentėjusiojo orumas, dėl ko jis patyrė papildomus neigiamus išgyvenimus. Be to, atsižvelgtina į tai, kad išimtinai dėl Ž. S. kaltės nukentėjusiajam buvo sąlygotas dešinio žandikaulio sumušimas, nukentėjusysis buvo sužalotas tyčia, suvokiant, kad sukeliamas skausmas, neigiamos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai ir savijautai, ir to siekiant. Taip pat nurodyta, kad Ž. S. nėra geranoriškai atlyginęs net dalies žalos, o dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė emocinę traumą, nuo kurios negali visiškai atsigauti, nuolat prisimena ir išgyvena neigiamas emocijas, iki šiol jaučia pasekmes (b. l. 30-31).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. išties patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, nepatogumo jausmą šeimos akivaizdoje ir pan. Nors nukentėjusysis M. S. nepateikė jokių dokumentų dėl vaistų vartojimo ar lankymosi pas psichiatrą, teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusiojo nurodyti nusiskundimai yra susiję su nagrinėjamu įvykiu, dėl ko jis patyrė tam tikras neigiamas pasekmes, stresą bei išgyvenimus. Kita vertus, taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis M. S. teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad iš liekamųjų reiškinių sveikatai yra tik išvaržos, tačiau išvaržos kakle buvo prieš ir po šio įvykio. Jis kreipėsi į psichiatrą prieš pusmetį, šiuo metu neturi su skruosto skausmu susijusių nepatogumų.

Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamojo kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nukentėjusysis M. S. neabejotinai jautė skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, nurodė, kad vis dar jaučia sužalojimo pasekmes, tačiau įvertintina tai, kad išvaržos nukentėjusiojo kakle buvo ir iki aptariamo įvykio byloje. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į šias aplinkybes bei į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1790/2020 (02) užfiksuotus duomenis apie M. S. nustatytus sužalojimus (veido sumušimas) (b. l. 22).

Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Šiuo atveju nukentėjusiojo prašoma 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti matyti, kad keletą kartų viršija įprastai teismų praktikoje už BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą priteistinas sumas. Taigi, M. S. prašoma suma neatitinka teismų praktikoje susiklosčiusių situacijų, ji kiekvienu atveju turi būti nustatyta atsižvelgus į daug konkrečioje byloje reikšmingų faktinių aplinkybių, tarp kurių ir smurto naudojimo intensyvumas, suduotų smūgių skaičius, nukentėjusiųjų elgesys, kaltinamojo turtinė padėtis, nusikalstamų veikų paskatos bei tikslai ir pan.

Kaip jau buvo minėta, įprastai, didesnės sumos priteistinos, kai neteisėtais veiksmais sukeliami tam tikrų kūno dalių kaulų lūžiai ar stiprus gyvybiškai svarbaus organo – galvos sumušimas. Nagrinėjamu atveju matyti ir dėl to nekyla abejonių, kad Ž. S. suduotu smūgiu į galvą sukėlė M. S. fizinį skausmą. Visos šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, veika padaryta kilus abipusiam konfliktui, nukentėjusiojo veiksmai – atėmė Ž. S. automobilio raktelius – irgi nebuvo visiškai nepriekaištingi susidariusioje situacijoje. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis Ž. S. yra darbingo amžiaus, dirbantis, tačiau taip pat rūpinasi penkiais savo sesers vaikais. Kaip nurodė pats Ž. S., šiuo metu tvarkosi vaikų globą, valstybės paramos negauna.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinant kaltinamojo amžių, šeiminę, darbinę, turtinę padėtį, įvertinus ir nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, taip pat ir į paties nukentėjusiojo elgesį paimant kaltinamajam priklausančio automobilio raktelius, į pirmiau paminėtą susiformavusią teismų praktiką, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal BK 140 straipsnį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 1 000 Eur, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam M. S. nustatytinas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 800 Eur. Būtent tokia suma atitinka susiklosčiusioje situacijoje atitinka teismų praktikos tendencijas.

Byloje taip pat pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 37,60 Eur išlaidų dėl nukentėjusiojo gydymo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai. (b. l. 24-26).

Kaip matyti iš pateikto mokėjimo nurodymo, kaltinamasis Ž. S. 2020 m. gruodžio 18 d. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys atlygintas visiškai, civilinis procesas dėl žalos atlyginimo nutrauktinas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančią CD skaitmeninę laikmeną (prisegtą prie bylos viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ž. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti R. V., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – taikant 1 000 Eur užstatą, sumokant jį į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš Ž. S. nukentėjusiajam M. S. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančią CD skaitmeninę laikmeną (prisegtą prie bylos priedo viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti Ž. S., kad:

1. Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. V., kad:

1. Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Sumokėti paskirtą užstato sumą į teismo depozitinę sąskaitą bet kuriame banke, mokėjimo kvite nurodant šiuos rekvizitus: Gavėjas: Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas: 302942160, banko pavadinimas: AB „Swedbank“, banko kodas: 73000, sąskaita lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtis: nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas