- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-507-1053/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29209-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnė Gailiūnienė, Ugnė Galiūnienė, Valerij Lauš, Darius Pranka
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Galiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Ž. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant R. V., taikant 1 000 Eur užstatą.
Nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš Ž. S. priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 107 straipsniu, procesas dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Ž. S. tyčia kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: jis 2020 m. liepos 11 d. apie 16.00 val. požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Gedimino pr. 9, žodinio konflikto metu rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam M. S. į veido dešinę pusę, tuo jam sumušė veidą ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šiais savo veiksmais Ž. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Ž. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendį dalyje, kuria buvo taikytas 1 000 Eur užstatas, sumažinant jį iki 300 Eur. Taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas civilinis ieškinys, sumažinant nukentėjusiojo M. S. naudai priteistą 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 150 Eur.
2.1. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnį, kuriame nurodyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, be kita ko, ir dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Tokiais laikomi veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.
2.2. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktą manydamas, kad apeliantas tyčia bandė priparkuoti automobilį į laisvą vietą, į kurią nukentėjusysis taip pat ketino pastatyti automobilį. Minėta parkavimo vieta nebuvo skirta nukentėjusiajam, jis galėjo pastatyti automobilį į bet kurią kitą laisvą parkavimo vietą, kurių aikštelėje buvo daug. Tačiau nukentėjusysis pradėjo konfliktą prieidamas prie apelianto automobilio ir vartodamas necenzūrinius žodžius. M. S. teigė, kad tuo metu apeliantas jį pastūmė, tačiau to nepatvirtino jo sutuoktinė E. S., tai taip nebuvo užfiksuota ir vaizdo įraše.
2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo veiksmai, kuomet jis įlindo į apelianto automobilį, išjungė variklį ir pasiėmė automobilio užvedimo raktelius yra itin provokuojantys. Šiuos veiksmus nukentėjusysis atliko be apelianto leidimo, nurodydamas, kad šis daugiau automobiliu nevažinės. Apeliantas nežinojo, ko siekė nukentėjusysis, manė, kad jis raktelių negražins ir automobilis liks stovėti per vidurį pravažiavimo. Apeliantas remdamasis teismų praktika daro išvadą, kad tokie veiksmai (agresyvus priėjimas, reikalavimas nestatyti automobilio laisvoje vietoje, įsibrovimas į automobilį ir raktelių paėmimas bei ėjimas su jais link savo automobilio be jokio paaiškinimo) laikytini ne tik provokuojančiais, bet ir kaltais, dėl ko apeliantas padarė nusikalstamą veiką. Todėl priteistos neturtinės žalos dydis turi būti ženkliai sumažintas. Teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą nuosprendį.
2.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad išvaržos nukentėjusiojo kakle buvo ir iki įvykio, todėl negalima teigti, kad šias pasekmes sukėlė apelianto suduotas smūgis. Tačiau teismas be pagrindo patikėjo nukentėjusiojo, kuris yra suinteresuotas asmuo, teiginiais, kad jis vartoja vaistus ir lankosi pas psichiatrą, nes nukentėjusysis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kiekvienas apsilankymas pas gydytoją yra užfiksuojamas paciento kortelėje, vaistai įsigyjami turint receptą, yra gaunami jų įsigijimo dokumentai, todėl nukentėjusysis turėjo galimybę pateikti šiuos duomenis teismui. Iš specialisto išvados Nr. G 1790/2020 (02) matyti, kad nukentėjusiajam padarytas veido sumušimas yra greitai praeinantis, nepaliekantis jokių liekamųjų reiškinių. Apeliantas daro išvadą, kad joks psichiatro gydymas nukentėjusiajam nebuvo reikalingas.
2.5. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino jo turtinės padėties. Jis teismui nurodė, kad rūpinasi penkiais nepilnamečiais žuvusios sesers vaikais, siekia jų globos. Žuvus seseriai, siekdamas, kad vaikai nebūtų atiduoti į vaikų namus, apeliantas priėmė juos gyventi. Apeliantas augina ir savo (duomenys neskelbtini) dukrą U. S.. Apeliantas pažymi, kad auginant šešis vaikus jo turtinė padėtis yra labai sunki, gaunamas darbo užmokestis sudaro 300 - 478 eurų per mėnesį. Dėl rūpinimosi vaikais dirba nepilną darbo dieną, turėjo išsinuomoti didesnį gyvenamąjį namą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai vertino nukentėjusiojo veiksmus, apelianto kaltę, turtinę padėtį ir padarytą žalą, nepagrįstai nukentėjusiajam padarytą žalą sveikatai pripažino ilgalaike.
2.6. Apeliantas sutinka, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, tačiau teigia, kad jos dydis turi atitikti faktinius nepatogumus, sužalojimą ir teismų praktiką. Nuosprendyje nurodoma, kad neturtinės žalos dydis, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, priteisiamas nuo 145 iki 1 000 eurų. Apeliantas teigia, kad atsižvelgdamas į nukentėjusiojo veiksmus, jam kilusias pasekmes, apelianto turtinę padėtį, teismas nepagrįstai turtinės žalos dydį nustatė artimą maksimaliam tokio pobūdžio bylose, apelianto vertinimu neturtinės žalos dydis turėtų būti 150 eurų.
2.7. Apeliantas skundu taip pat prašo sumažinti skirto užstato dydį. Laiduotoja R. V. teismo prašė užstato neskirti. Bylos nagrinėjimo metu ji sutiko sumokėti užstatą ir nurodė, kad ši suma turi būti neženkli, pavyzdžiui, 50 Eur. Apeliantas teigia, kad 1 000 Eur užstatas laiduotojai yra per didelis, todėl mano, kad 300 Eur užstatas yra protingo dydžio.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė Aušra Zakarienė prašo apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Remdamasi civilinio ieškinio dydį reglamentuojančių teisės normų ir teisų praktikos analize prokurorė atsiliepime pažymi, kad nuosprendyje teismas teisingai nurodė, jog M. S. prašoma suma neatitinka teismų praktikoje susiklosčiusių situacijų, o didesnės sumos priteistinos, kai neteisėtais veiksmais sukeliami tam tikrų kūno dalių kaulų lūžiai ar stiprus gyvybiškai svarbaus organo — galvos sumušimas. Atsiliepime teigiama, kad teismas objektyviai įvertino priteistinos neturtinės žalos dydį, išsamiai apspręsdamas kiekvieną reikšmingą aplinkybę byloje, o būtent – tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, veika padaryta kilus abipusiam konfliktui, nukentėjusiojo veiksmai nebuvo visiškai nepriekaištingi, taip pat įvertino kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą, tai, kad apeliantas yra dirbantis, rūpinasi penkiais savo sesers vaikais, tvarkosi vaikų globą, valstybės paramos negauna. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir teismų praktikos tendencijas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, tesimas padarė išvadą, kad nukentėjusiajam M. S. nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 800 Eur.
3.2. Atsiliepime pažymima, kad laiduotoja R. V. yra dirbanti, aukštojo išsilavinimo, neteista, darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, kaip pasižyminti geru strateginiu mąstymu, ryžtinga, atkakli, draugiška, kūrybiška, aktyvi, turinti stiprų atsakomybės jausmą, todėl pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir yra verta teismo pasitikėjimo. Vis dėlto, teismas sprendė, jog siekiant stiprinti kaltinamojo atsakomybės jausmą prieš laiduotoją skirtinas užstatas. Prokurorė pritaria teismo išvadai, kad 1 000 Eur užstato suma yra proporcinga ir tinkamo dydžio bei, atsižvelgus į faktą, kad laiduotoja nėra kaltinamojo šeimos narys, sustiprins Ž. S. motyvaciją elgtis nepriekaištingai, atsakingai, o kartu padės įrodyti laiduotojai, kad jos nusiteikimas prisiimti atsakomybę už buvusį bendradarbį rimtas ir apgalvotas, motyvuos ją atidžiai prižiūrėti Ž. S.. Prokurorė pažymi, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
3.3. Atsiliepime prokurorė daro išvadą, kad priteistos civilinio ieškinio sumos dydis nustatytas objektyviai išanalizavus bylos aplinkybes ir laikantis teismų praktikos tendencijų, todėl nemažintinas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui apeliantui Ž. S. paskirtas užstato dydis yra nustatytas tinkamai, visapusiškai įvertinus apelianto bei laiduotojos R. V. asmenines savybes bei turtinę padėtį, todėl nemažintinas, atsižvelgiant į tai, pakeisti 2021 m liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. S. faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo, savo kaltės bei teismo sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neginčija, o tik nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalimi dėl laiduotojai taikyto užstato dydžio, taip pat prašo sumažinti šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Nagrinėjamu atveju Ž. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. V. atsakomybėn su 1 000 Eur užstatu bei nustatant 1 metų laidavimo terminą. Taip pat teismas iš Ž. S. nukentėjusiojo M. S. naudai priteisė 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, susipažinusi su apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentais, konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
Dėl laidavimo užstato dydžio
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu taikytas 1 000 Eur užstatas laiduotojai yra pernelyg didelis, todėl prašo šį dydį sumažinti iki 300 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks apelianto reikalavimas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
7. BK 40 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Dėl užstato taikymo ar netaikymo, kaip ir dėl jo dydžio nustatymo, konkrečiu atveju sprendžia teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu. Nagrinėjamu atveju Ž. S. skundžiamu nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą minimaliam 1 metų laikotarpiui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad R. V. yra buvusi Ž. S. bendradarbė bei įvertinęs visumą laiduotojos asmenybę apibūdinančių duomenų (dirbanti, aukšto išsilavinimo, neteista ir nebausta administracine tvarka, charakterizuojama išskirtinai teigiamai ir kt.), konstatavo, kad 1000 Eur užstato suma bus proporcinga ir tinkamo dydžio. Šiems teismo motyvams pritartina. Byloje nėra jokių duomenų dėl R. V. turimų didelių finansinių įsipareigojimų, skolų, konkrečių asmenų išlaikymo ir pan., rodančių, kad 1 000 Eur užstato sumokėjimas iš esmės apsunkintų jos turtinę padėtį. Priešingai, apklausiama 2021 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio metu, laiduotoja davė parodymus, kad jos mėnesinės pajamos yra 3000 Eur, t. y. kelis kartus viršija teismo nustatytą užstato dydį. Tai tik patvirtina išvadą, kad laiduotojos materialinė padėtis nėra sudėtinga. Dėl šios priežasties, o taip pat turint omenyje tai, kad laiduotoja nėra Ž. S. šeimos narys, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė laidavimo instituto, numatyto BK 40 straipsnyje, nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent 1000 Eur dydžio užstatas užtikrins, kad R. V. savo kaip laiduotojos funkcijas vykdys ne formaliai, o iš tikrųjų palaikys nuolatinį ryšį su Ž. S. bei stengsis daryti jam teigiamą poveikį, kadangi bus suinteresuota ateityje (pasibaigus laidavimo terminui) susigrąžinti jos sumokėtas lėšas. Kaip teisingai pastebėta ir skundžiamame nuosprendyje, minėto dydžio užstatas sustiprins ir Ž. S. motyvaciją elgtis nepriekaištingai, atsakingai, padės įrodyti laiduotojai, kad jos nusiteikimas prisiimti atsakomybę už buvusį bendradarbį rimtas ir apgalvotas.
Dėl neturtinės žalos dydžio
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis M. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kurią įvertino 3000 Eur suma, atlyginimo, o pirmosios instancijos teismas šį ieškinį tenkino iš dalies, t. y. iš Ž. S. nukentėjusiajam priteisė 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
9. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad nukentėjusysis M. S. dėl Ž. S. neteisėto elgesio, kuris buvo kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, patyrė neturtinę žalą, tačiau, apelianto įsitikinimu, nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos piniginė išraiška yra per didelė, todėl turėtų būti sumažinta iki 150 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiajam nustatytas 800 Eur neturtinės žalos dydis yra teisingas ir proporcingas. Šiuo klausimu padarytos pirmosios instancijos teismo išvados atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, priimtos vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į pažeistų vertybių svarbą bei teismų praktikos pavyzdžius analogiško pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.
11. M. S., kaip nurodyta 2020 m. liepos 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1790/2020 (02), patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą – greitai praeinantį ir jokių liekamųjų reiškinių nepaliekantį veido sužalojimą (t. 1, b. l. 22). Jis dėl Ž. S. tyčiniais veiksmais išreikšto smurto, t. y. į gyvybiškai svarbią vietą suduoto smūgio, neabejotinai jautė skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus, buvo pažemintas savo šeimos narių, mačiusių visą konflikto eigą, akivaizdoje. Be to, iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ir (arba) nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Sukėlus minėtus padarinius, jis svyruoja nuo 145 Eur iki 1 000 Eur, tačiau dažniau yra priteisiamos didesnės pinigų sumos negu ta, kurios prašo apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.).
12. Grįsdamas prašymą sumažinti neturtinės žalos dydį, Ž. S. akcentuoja, kad įvykio metu M. S. elgesys buvo provokuojantis, kaip numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kadangi jis pirmas pradėjo konfliktą, įlindo į jo automobilį, išjungė variklį ir pasiėmė šios transporto priemonės užvedimo raktelius. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
13. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad nukentėjusiojo M. S. elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Byloje nustatyta, kad tarp Ž. S. ir M. S. kilo abipusis konfliktas. Nors jų parodymai apie tai, kas buvo konflikto iniciatorius, išsiskyrė, tačiau nepaneigta, kad konfliktavo jie abu, pats Ž. S. nurodė, kad „mes apsižodžiavome“. Taip pat nustatyta, kad M. S. ištraukė Ž. S. automobilio raktelius, kaip jis pats nurodė civiliniame ieškinyje, tam, kad šis nepasišalintų iš įvykio vietos, kol atvyks policija. Sutiktina, kad tokie M. S. veiksmai buvo pertekliniai, tačiau jie nėra smurtiniai, pavojingi, neteisėti, taigi nepateisina ir nesumenkina Ž. S. vartoto fizinio smurto ir neatitinka provokuojančio ar rizikingo elgesio sampratos, formuojamos teismų praktikoje.
14. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino nukentėjusiojo veiksmus paimant Ž. S. automobilio raktelius kaip nevisai nepriekaištingus, taip pat pažymėjo, kad veika padaryta kilus abipusiam konfliktui. Taigi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nukentėjusiojo veiksmų.
15. Priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į Ž. S. turtinę padėtį (yra darbingo amžiaus, dirbantis, rūpinasi penkiais savo sesers vaikais, šiuo metu tvarkosi vaikų globą, negauna valstybės paramos). Nors apeliantas teigia, kad jis, be penkių žuvusios sesers vaikų, dar augina ir savo (duomenys neskelbtini) dukrą U. S.; jo darbo užmokestis sudaro 300 - 478 Eur per mėnesį, šios aplinkybės neturtinės žalos dydžio nustatymo prasme nėra itin išskirtinės, turint omenyje nuosprendžiu priteistą neturtinės žalos sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
16. Taigi, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam iš Ž. S. priteistas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamo dydžio (proporcingas), todėl jį mažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, laikėsi CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, taip pat atsižvelgė į visas šiam klausimui reikšmingas bylos aplinkybes bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.