- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- eI2-1029-1066/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03285-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- VĮ Turto bankui, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, AB „SEB bankas“, AB „Lietuvos draudimas“, AB SEB bankas, VĮ TURTO BANKAS, Uždaroji akcinė bendrovė "Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas", AB Lietuvos draudimas
- Kategorijos
- 14.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, AB „SEB bankas“, AB „Lietuvos draudimas“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja R. M. kreipėsi į teismą su skundu prašydama: priteisti 2 225,07 turinės žalos atlyginimo ir 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Skunde pareiškėja remiasi šiais argumentais:
2.1. 2019 m. liepos 1 d. apie 14.30 vai. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos valstybei (toliau – ir Žemės sklypas), Nekilnojamojo turto registro išrašas pridedamas, šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), lūžus medžiui, buvo apgadintas pareiškėjos valdomas automobilis Škoda Octavia (toliau – ir Automobilis). Automobilio apgadinimo faktą patvirtina nuotraukos ir video įrašai. Minėtos nuotraukos patvirtina ir tai, kad Žemės sklype augęs ir nulūžęs medis kamieno viduje buvo ištrupėjęs ir sutręšęs. Buvo iškviesta policija, kuri fiksavo įvykį ir nurodė, kad Automobilis nebuvo apgadintas tyčia.
2.2. Vadovaujantis 2018 m. kovo 30 d. tarp UAB „Rudžada“, Pareiškėjos ir AB SEB banko sudaryta pirkimo ir pardavimo sutartimi, taip pat 2018 m. kovo 30 d. lizingo sutartimi Nr. V2018-030088 (toliau – ir Lizingo sutartis). Automobilio perdavimo Pareiškėjai valdyti bei naudotis faktą patvirtina tarp UAB „Rudžada“, 2018 m. kovo 31 d. priėmimo ir perdavimo aktu pareiškėja buvo automobilio valdytoja. Lizingo sutartyje yra nustatyta, kad po Automobilio priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo Pareiškėja gaus Automobilį ir taps už jį atsakinga. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Todėl už Automobiliui padarytus apgadinimus atsakingi asmenys turi atlyginti Pareiškėjai padarytą žalą. Padarytos žalos dydį įrodo UAB „ARX Autoservisas“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. remonto sąmata Nr. 17828 (toliau – ir Sąmata), kuri įrodo, kad Automobiliui padarytų apgadinimų remonto kaina sudaro 2 175,07 Eur. Be to, Pareiškėja UAB „ARX Auoservisas“ sumokėjo 50 Eur už Sąmatos sudarymą. Vadinasi, Pareiškėjai buvo padaryta 2 225,07 Eur dydžio žala.
2.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis reglamentuoja valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Žemesnės instancijos teismas
2.4.3. Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45(toliau – ir Taisyklės) 1 punkte nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklės privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje (Taisyklių 2 punktas). Taisyklėmis vadovaujasi, be kita ko, savivaldybės (Taisyklių 3 punktas). Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad anksti pavasarį atliekamas sanitarinis ir formuojamasis lajų genėjimas, pašalinant sausas, džiūstančias, pažeistas, nušalusias, nulaužtas šakas ar jų dalis, o atskirais atvejais dėl ligų, kenkėjų, oro taršos ar kitų priežasčių nusilpusius medžius. Medžių priežiūros darbai taip pat apima darbus, kai šalinami vėjo ir sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams ir pastatams keliantys, baigiantys džiūti stiebai ir šakos; tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami (Taisyklių 43 - 44 punktai). Savivaldybė atsakinga už reguliarų jos teritorijoje augančių medžių būklės tikrinimą bei priežiūrą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –ir LVAT), aiškindamas šiam ginčui aktualių teisės aktų nuostatas panašaus pobūdžio bylose nurodęs, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų ,užjos nevykdymą kyla civilinė atsakomybė (pvz., LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017). Nulūžęs medis augo valstybinėje žemėje (Žemės sklype), todėl akivaizdu, kad Savivaldybė buvo atsakinga už medžių, esančių Žemės sklype priežiūros organizavimą, t. y. privalėjo užtikrinti, kad Žemės sklype augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, tačiau šios savo pareigos neatliko. Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad savivaldybė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kad ji laiku ėmėsi reikiamų priemonių, jog jos teritorijoje esančiame Žemės sklype, t. y. valstybinėje žemėje, butų vykdoma tinkama čia augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė. Žemės sklypo nuomininkų ir naudotojų pareiga prižiūrėti želdynus ir pranešti apie jų būklę neatleidžia savivaldybės nuo pareigos prižiūrėti želdynus. Žemės sklypas priklauso valstybei, taigi savivaldybė turėjo užtikrinti tinkamą jame esančių želdinių priežiūrą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, jeigu žalą sukėlę medžiai augo Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, už nulūžusių medžių padarytą žalą yra atsakingos savivaldybės. Nėra jokio pagrindo vadovautis LVAT 2018 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3152-662/2018, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2227-535/2018, nes Minėtose bylose Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo valdytojams tiek panaudos sutartyse, tiek Nekilnojamojo turto registro išrašo dalyje „Registro pastabos ir nuorodos“ buvo expressis verbis nurodyta pareiga - saugoti ir prižiūrėti medžius. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad su UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ ir VĮ Turto banku sudarytose sutartyse būtų expressis verbis nurodyta minėtų įmonių pareiga saugoti ir prižiūrėti Žemės sklype augančius medžius. Tokios UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ ir VĮ Turto banko pareigos nėra nurodyta ir Nekilnojamojo turto registro išrašo apie Žemės sklypą dalyje „Registro pastabos ir nuorodos“. Medis nulūžo bendro naudojimo Žemės sklypo dalyje, o Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, jog ta Žemės sklypo dalis, kurioje augo nulūžęs medis būtų išnuomota UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ arba šią Žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdytų VĮ Turto bankas.
2.5. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) laikosi pozicijos, kad civilinės atsakomybės atveju žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (LAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Automobiliui padarytų apgadinimų remonto kaina pagal Sąmatą yra 2 175,07 Eur. Automobilio remonto sąmatą parengė UAB „ARX Autoservisas“, nekelianti jokių abejonių dėl tinkamos remonto sąmatos parengimo. Pareiškėja tai pat turėjo 50 Eur išlaidų, susijusių su Sąmatos parengimu ir tai yra laikytina protingomis išlaidomis, susijusiomis su žalos įvertinimu.
Savivaldybei tinkamai nevykdžius pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir jos vykdymo kontrolę, lūžo Žemės sklype augęs medis, kuris kamieno viduje buvo ištrupėjęs ir sutręšęs, ir apgadino Automobilį. Jeigu Savivaldybė būtų vykdžiusi visas jai pirmiau minėtuose teisės aktuose nustatytas pareigas, būtų išvengta neigiamų padarinių, atsiradusių Žemės sklype nulūžus medžiui, kuris kamieno viduje buvo ištrupėjęs ir sutręšęs. Taigi, darytina išvada, kad tik Savivaldybės neveikimas ir teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas, pvz. medžio pašalinimas ar kiti teisės aktuose nustatyti veiksmai, sukėlė Pareiškėjai neigiamas pasekmes - Pareiškėjos valdomam Automobiliui padarytą 2 225,07 Eur dydžio žalą. Todėl yra įrodyta ir trečioji Savivaldybės civilinės atsakomybės kilimo sąlyga - priežastinis ryšys tarp neteisėtų Savivaldybės veiksmų (neveikimo) ir Pareiškėjai padarytos žalos dėl Automobilio apgadinimo (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
2.6. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas penkių procentų metinių palūkanų dydis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjai iš Atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2.7. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja kritikuoja atsakovės poziciją, kad ji atleistina nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Pažymoje nurodytas didžiausias vėjo greitis 2019 m. liepos 1 d. buvo 15.00 vai., tuo tarpu Žemės sklype augęs medis lūžo ir apgadino Automobilį apie 14.30 vai., tačiau koks vėjo greitis buvo šiuo ginčui aktualiu metu Pažymoje nėra nurodyta. 15 m/s greičio vėjas nepatenka į Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“, todėl negali būti laikomas nenugalima jėga. Savivaldybė nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, jog 15 m/s greičio vėjas suponuoja nenugalimą jėga (force majeure) ir kad pučiant tokiam vėjui yra būdingas medžių lūžimas. Taigi, įvertinus Pažymos turinį, akivaizdu, kad Pažyma negali būti laikoma patikimu įrodymu, kurio pagrindu būtų galima atleisti Savivaldybę nuo civilinės atsakomybės arba mažinti Pareiškėjai priteistinos žalos dydį. Atsakovės nurodytoje Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-830-657/2016 ginčas buvo kilęs ne dėl nulūžusio medžio padarytos žalos atlyginimo, be to, buvo nustatytos dvi turtui padarytų apgadinimų priežastys, todėl ieškovui sutikus su daliniu žalos sumažinimu, ieškovui ir buvo priteistinas sumažintas žalos atlyginimas. Minėtoje byloje Kauno apygardos teismas atmetė prašymą atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybės. Kitose nurodytose bylose, kai buvo taikomas dalinis atleidimas nuo atsakomybės, vėjo greitis buvo 23 m/s. Tuo tarpu šioje byloje maksimalus vėjo greitis 15 val. siekė 15 m/s, o tarp 12.00 iki 15.00 val. – 12 m/s. Taigi šiuo atveju gamtos sąlygos nebuvo tokios ekstremalios kaip atsakovės nurodytais atvejais.
3. Atsakovo atstovė pateikė atsiliepimą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pareiškėja nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą, Atsakovė viešojo administravimo srityje neatliko. medžio lūžimo metu, t. y. 2019 m. liepos 1 d., Žemės sklypą 2017 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu 0,1368 ha valdo ir juo naudojasi UAB „Vilniaus žalgirio dengtas plaukimo baseinas“. Valstybinė įmonė „Turto bankas“ valdo patikėjimo teise 0.0158 ha.
3.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 30-1631 nuspręsta taikyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ ir 1.4.2 punktu nuspręsta taikyti gamtos apsaugos apribojimą - saugoti vertingus želdinius, kuris vienareikšmiškai įtvirtina žemės sklypų naudotojų pareigą rūpintis jų naudojamame žemės sklype esančiais medžiais. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje yra įtvirtina želdynų ir želdinių valdytojo sąvoka. Pagal ją fizinis ar juridinis asmuo, žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę, yra laikomas želdinių valdytoju. To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo: 1) išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; 2) taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones. Šie asmenys turėjo pranešti apie netinkamą želdynų būklę. Tokių pranešimų nebuvo, dėl leidimų tvarkymui jokie asmenys nesikreipė, todėl atsakovei neatsirado pareigos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo nuostatas. Želdynų valdytojais šiuo atveju reikia laikyti asmenis, naudojančius žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu.
3.3. Želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis želdynų apsaugos ir tvarkymo principas privalomas visiems asmenims, kurie yra šiuo aktu reguliuojamų santykių subjektai. Želdynų įstatymo 10 straipsnis nustato savivaldybės teisės ir pareigas želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valdyme, nustatomos konkrečios pareigos. Želdynų ir želdinių savininkų bei valdytojų teisės ir pareigos numatytos 15 straipsnio 1 dalyje, kuris įpareigoja: išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones. Teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2227-535/2018 konstatavo, jog būtent valdytojas, o ne savivaldos institucija yra atsakingas už želdynų priežiūrą. Sutartyje buvo nustatytas apribojimas „saugoti ir prižiūrėti medžius“. Taigi savivaldybė šioje byloje yra netinkama atsakovė.
3.4. Pareiškėja, siekdama žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos (CK 6.249 1 d.), ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą (CK 6.247 str.). Šiuo atveju nėra savivaldybės neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir nėra ryšio su kilusiomis pasekmėmis (automobilio pagadinimais). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti Atsakovės, jeigu ji elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Nors Pareiškėja nurodo, kad Žemės sklype augęs medis lūžo dėl to, kad kamieno viduje buvo ištrupėjęs ir sutręšęs, tačiau jokiais kitais objektyviais bei rašytiniais įrodymais šio fakto negrindžia.
3.5. Svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis leidžia teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma teismui suteikia pagrindą ir leidžia įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, įtvirtintus Civilinio proceso 1.5 straipsnio 4 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Pareiškėjos patiektų fotonuotraukų vizualiai negalima konstatuoti, jog būtent dėl nulūžusio medžio ji patyrė 2225, 07 Eur dydžio turtinę žalą. Be to, prie skundo pateikta sąmata buvo atlikta 2019 m. rugpjūčio 20 d., tuo tarpu įvykis įvyko 2019 m. liepos 1 d., t. y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui. Per šį laikotarpį Automobilį galėjo paveikti įvairūs aplinkos veiksniai, oro sąlygos, neatsargus vairavimas ir kitos aplinkybės, todėl praėjus beveik mėnesiui po eismo įvykio dienos, ši žalos sąmata negali būti laikoma tikslia. Pareiškėja žalos dydžio apskritai neįrodė, kadangi pats faktas, jog buvo apmokėtos Automobilio remonto sąskaitos, dar savaime nereiškia, jog šios sąskaitos susijusios su eismo įvykiu bei jose nurodytos sumos yra neginčijamos ir įrodytos. Esant sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei teismas savo iniciatyva (ex officio) gali sumažinti nuostolių (žalos) atlyginimo dydį (Klaipėdos Apygardos Teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1697-265/2010), todėl Atsakovė Gerbiamojo Teismo prašo atsižvelgti į CK 6.251 str. 2 d. ir sumažinti Pareiškėjo reikalaujamą žalos dydį, esant force majeure aplinkybėms.
3.6. CK 6.253 str. nustatyta, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės). Tai yra neišvengiamos ir asmens nekontroliuojamos, bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. 2019 m. liepos 1 d. remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 15:00 val. buvo užfiksuotas 15 m/s vėjo greitis. Teismų praktikoje yra atvejų, kai nepaisant to, kad teismas nepripažįsta force majeure aplinkybe vėjo dėl jo greičio, tačiau sumažina iš dalies nuostolių dydį. Kai kurie teismai iš dalies atleidžia nuo civilinės atsakomybės dėl stichinės jėgos aplinkybių, remdamiesi ne CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalimis, o CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad Pareiškėjos skundas yra pagrįstas Atsakovės atžvilgiu, spręstinas atlygintinos žalos dydžio sumažinimo klausimas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą. Paaiškino, kad VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdo mažą sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, kuris priskirtas savivaldybės parduodamam turtui (0,0158 ha). Nesutiko su atsakovės pozicija, kad jis atsakingas už medžio nukritimu padarytą žalą. Nėra gavęs jokių pranešimų dėl kirstinų ar pjautinų medžių šiame sklype.
5. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą. Paaiškino, kad pareiškėjos automobilis SKODA OCTAVIA buvo apdrausta transporto priemonių draudimu, tačiau apie 2019 m. liepos 1 d. įvykį draudikui nepranešta. Draudėjas turi teisę pasirinkti, ar reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko ar tiesiogiai iš kaltų asmenų. Mano, kad pareiškėjos reikalavimas turėtų būti tenkinamas.
6. Tretieji asmenys AB „SEB bankas“ ir UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ atsiliepimų nepateikė.
Teismas konstatuoja:
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
2019 m. liepos 1 d. apie 14.30 val. Žemės sklype, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), lūžus Žemės sklype augusiam medžiui, buvo apgadintas, Pareiškėjos valdomas automobilis SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis Pareiškėjai yra perduotas valdyti vadovaujantis 2018 m. kovo 30 d. tarp UAB „Rudžada", Pareiškėjos ir AB SEB banko buvo sudaryta pirkimo ir pardavimo sutartimi, taip pat 2018 m. kovo 30 d. tarp Pareiškėjos ir AB „SEB“ banko 2018 m. kovo 30 d. sudaryta lizingo sutartis Nr. V2018-030088. Lizingo sutartyje yra nustatyta, kad po Automobilio priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo Pareiškėja gaus Automobilį ir taps už jį atsakinga.
8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar savivaldybė (ją atstovaujanti administracija) yra atsakinga už pareiškėjos valdomam padarytą žalą, atsiradusią dėl nukritusio medžio.
9. Turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
10. Dėl neteisėtų veiksmų.
10.1. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.
10.2. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų.
10.3. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje: savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas), išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.
10.4. Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus nustato aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šios taisyklės privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje, jomis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus. Pagal Taisyklių nuostatas, medžių ir krūmų priežiūros darbai apima, inter alia, ir vėjo, ir sniego nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams keliančių, baigiančių džiūti stiebų ir šakų šalinimą, tikrinamą, ar seni medžiai nėra supuvę ir jei reikia jų pašalinimą (43 ir 44 punktai).
10.5. Sisteminis anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr. LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012, LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį byloje Nr. eA-433-629/2019). Minėta praktika atitinka ir bendrosios kompetencijos kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kad valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių prižiūra pavesta savivaldybei (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012, 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-360/2013).
10.6. Nustatyta, kad ginčo medis augo savivaldybei priskirtoje žemėje, už jo priežiūrą ir savalaikį pašalinimą buvo atsakinga savivaldybės administracija. Pagal registro išrašo duomenis, žemės sklypas (1869 kv. m.) priklauso valstybei. Dalis jo perduota patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai (1711 kv. m.), dalis VĮ Turto bankui (158 kv. m.). Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) perduotos dalies sklypo dalis išnuomota trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ (1368 kv. m.). Sprendžiant iš NŽT sutarties su UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ priedo (schemos), medis nugriuvo būtent bendro naudojimo sklypo teritorijoje, kuria naudojosi abu sklypo valdytojai (VĮ Turto bankas ir UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“). Nors atsakovė teigia, kad nebuvo gavusi jokių pranešimų dėl medžio būklės, bei kad medžio išvirtimą galimai įtakojo dieną prieš įvykį ir įvykio dieną buvęs stiprus vėjas (15 m/s, pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis), tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovė, kaip teigia, tinkamai vykdė jai teisės aktais priskirtą pareigą vykdyti želdynų priežiūrą, stebėseną, tvarkymą. Atsakovė nepateikė kitų nagrinėjamu atveju reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, kad ji ėmėsi visų reikalingų atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūra, stebima jo būklė. Atsakovė nepateikė duomenų, kad iki įvykio nurodytoje teritorijoje želdinius inventorizavo, t. y. tinkamai neatliko šios pareigos, kuri apima ir medžių fiziologinės būklės vertinimą. Tai sudaro pagrindą teigti, jog atsakovė nevykdė pareigos apskaityti, inventorizuoti, stebėti želdinius. Teismas pažymi ir tai, kad pareigą vykdyti tinkamą ir savalaikę medžių ir krūmų priežiūrą savivaldybei nustato teisės aktai, todėl suinteresuotų asmenų prašymas dėl tam tikro želdinio būklės nėra būtinas. Tai, kad želdinių valdytojai turi pareigas prižiūrėti želdinius neeliminuoja savivaldybės pareigos, kuri imperatyviai įtvirtinta viešosios teisės normose. Tuo pačiu, tai neatleidžia ir želdinių valdytojų nuo pareigos vykdymo ir galimos atsakomybės, tačiau tokia atsakomybė jau būtų išvestinė ir šioje byloje nenagrinėjama. Jiems viešoji želdinių priežiūros funkcija, priklausanti savivaldybei, nebuvo perleista, o šioje byloje svarbi būtent savivaldybės viešojo administravimo veikla.
10.7. Remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale, kuri naudojama Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 13,9–17,1 m/s, yra beveik audra (stiprumas – 7 balai), tokiu atveju siūbuoja medžiai, eiti prieš vėją sunku. Vėjas, kai jo greitis 17,2–20,7 m/s, yra labai stiprus vėjas (stiprumas – 8 balai), tokiu atveju linguoja dideli medžiai, lūžta plonos šakos. Ir atitinkamai, kai vėjas yra nuo 20,8 iki 24,4 m/s, tai laikoma stipria audra, įvertinama 9 balais. Sausumos sąlygos aprašomos taip: lūžta kai kurios medžių šakos ir kai kurie maži medeliai linguoja, išverčiami statybos/laikinieji ženklai ir užtvaros. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagal šią vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir išraunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sąlygos) (vėjo įtakos medžio nuvirtimui aspektu žr. pvz. LVAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2765-12; LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2084/2013; LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2227/2012). Taigi, nurodytas vėjo stiprumas (didžiausias vėjo greitis tą dieną siekė 15 m/s) nėra ta aplinkybė, kuri būtų galėjusi įtakoti sveiko, nepažeisto medžio išvirtimą. Nėra duomenų, kad tuo metu būtų lūžę kiti, sveiki, medžiai. Taigi laikytina, kad medis lūžo dėl savo fiziologinės būklės, kurios atsakovė tinkamai nekontroliavo. Tuo tarpu atsakovės argumentus, kad medis nulūžo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) (CK 6.253 straipsnio 2 dalis, 212 straipsnis), t. y. veikiamas stipraus vėjo, teismas vertina kritiškai.
10.8. Taip pat dėl aukščiau aptartų priežasčių vėjas negali būti traktuojamas kaip faktorius, nulėmęs medžio nulūžimą, ir vertinamas kaip nenugalima jėga, atleidžianti atsakovę nuo atsakomybės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus, tai nėra laikytina force majeure, todėl savaime nešalina atsakovo atsakomybės. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad žalos kilimą, medžiui užvirtus ant pareiškėjo automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar stichiniai gamtos reiškiniai, o ne atsakovės veiksmai – netinkama medžio priežiūra. Atsakovė kitų tai patvirtinančių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti nagrinėjamu atveju buvus force majeure aplinkybę, nepateikė.
11. Dėl žalos ir priežastinio ryšio.
11.1. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ko pasėkoje ant pareiškėjos valdomo automobilio užvirto medis, kuris apgadino pareiškėjos automobilį. Aplinkybes apie automobiliui ,,SKODA OCTAVIA“ padarytą žalą patvirtina byloje pateiktos šio automobilio fotonuotraukos po įvykio, vaizdo įrašas (T1 b. l. 35-49). Automobilio remontui reikiamas išlaidas patvirtina UAB „ARX autoservisas“ sudaryta automobilio remonto sąmata (Sąmata). Kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnis, 6.271 straipsnis).
11.2. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.
11.3. Grįsdamas reikalaujamos priteisti žalos dydį, pareiškėjas pateikė teismui UAB „ARX autoservisas“ Sąmatą. Iš sąmatos matyti, kad joje nurodyti darbai, medžiagos ir detalės, susijusios su automobilio kairės pusės durelių (priekinių ir galinių), taip pat galinio bamperio remontu. Iš į bylą pateiktų nuotraukų (T1 b. l. 35-49) tiek vaizduojančių užvirtusį medį, tiek ir automobilio apgadinimus atskirai, matyti, kad nukentėjo būtent automobilio kairės pusės dalis iki priekinių durelių ir galinė dalis.
11.4. Bendruosius žalos atlyginimo principus įtvirtina Civilinis kodeksas (6.249 pvz., straipsnis). ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiuo pagrindu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – ir Išmokos Taisyklės), 15 punktas nustato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Išmokos taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.
11.5. Kaip matyti, Sąmata sudaryta naudojant „Audatex“ sistemą. Ši sistema teisės aktais pripažįstama kaip viena iš naudotinų transporto priemonių vertinime (Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 10, 4 punktas). Atsakovės atstovas dėl Sąmatoje nurodytų įkainių prieštaravimų neteikė. Sąmatoje nurodytos pozicijos, susijusios su kairės pusės durelių ir galinio bamperio remontu. Pagal pateiktas foto nuotraukos šios dalys ir buvo sužalotos. Laikytina, kad pateikta Sąmata patvirtina būtinąsias remonto ir dalių keitimo išlaidas.
Bendrosios kompetencijos kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 101 „Dėl Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, nėra tas teisės aktas, kuris reguliuotų standartizuotą žalos, padarytos eismo įvykiu dėl sugadintos transporto priemonės, dydį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019). Taigi Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje numatytas standartizuotas remonto išlaidų mažinimas (IV skyriuje, atsižvelgiant į tai, kad naujos detalės keičia senas pagal nurodytus nusidėvėjimo normatyvus), šiuo atveju taip pat netaikytinas. Minėta, atsakovės atstovė prieštaravimų ir įrodymų dėl remonto kainos, įskaitant ir nusidėvėjimo aspektus, neteikė. Taigi teismas neturi pagrindo nesutikti su Sąmatoje nurodytomis keistinų dalių kainomis. Todėl visa Sąmatoje nurodyta suma 1 797,58 Eur (be PVM) sudaro patirtą žalą.
11.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, vertinant, ar į išlaidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo išmoką) turi būti įtraukta PVM suma, išaiškinta, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas automobilio remonto išlaidas, jai suteiktas paslaugas, UAB „ARX autoservisas“ sąmatoje nurodytas PVM, kurį sudaro 377,49 Eur, negali būti priteisiamas kaip patirta žala.
11.7. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės atstovo argumentu, kad Sąmata sudaryta daugiau nei po mėnesio ir dėl to joje nurodyti darbai gali būti nesusiję su ginčo įvykiu. Mėnesio laiko tarpas yra pakankamai protingas, per kurį nukentėjęs asmuo galėtų kreiptis dėl žalos dydžio nustatymo. Be to, Sąmatoje nėra konstatuojami padaryti sužalojimai, o nurodoma tam tikrų automobilio vietų remonto kaina. Tuo tarpu automobilio sužalojimai šioje byloje įrodinėjami pateiktomis fotonuotraukomis.
12. Atsakovė prašo teismo mažinti priteistinos žalos dydį, nes, kaip teigia, jos atsiradimą nulėmė ir pačio pareiškėjo nerūpestingumas, neatsargumas – jis turėjo numatyti, kad automobilį palieka ten, kur jis gali būti apgadintas.
Civilinio kodekso 6.282 str. 1 d. nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją ir tai, kad savivaldybės administracija nevykdė teisės aktuose jai nustatytos pareigos – užtikrinti tinkamą medžio priežiūrą, laiku pašalinti supuvusį bei pavojų žmonėms ir jų turtui keliantį medį, teismas atsakovės argumentus dėl pareiškėjo kaltės atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjui nėra ir negali būti taikomi didesnio rūpestingumo ir apdairumo standartai, todėl iš jo negalėjo būti reikalaujama įvertinti augančio ir galinčio nulūžti medžio keliamą pavojų ir / ar jo laipsnį. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo automobilis (duomenys neskelbtini), namo kieme stovėjo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
13. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, darytina išvada, jog, kaip minėta, yra nustatytos visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, tačiau, atsižvelgiant į žalos kilimo aplinkybes, žalos atlyginimas nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamu atveju mažintinas vienu trečdaliu (iki 1198,39 Eur). Pažymėtina, jog tokios praktikos LVAT laikosi analogiškose bylose (žr., pvz., 2017 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3725-552/2017, eA-1038-1062/2017 ir kt.). Taigi, remiantis išdėstytu iš atsakovės priteistina pareiškėjui 1 198,39 Eur Eur turtinės žalos atlyginimo.
14. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjos nurodytos žalos atlyginimo sumos, susijusios su Sąmatos sudarymu (50 Eur) atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 2 punkto sąlygas (T1 b. l. 20, 33). Šis žalos dydis taip pat mažintinas vienu trečdaliu (iki 33,33 Eur).
15. Taigi, remiantis išdėstytu iš atsakovės priteistina pareiškėjai 1 231,72 Eur turtinės žalos atlyginimo.
16. Pareiškėja prašo priteisti ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo, skaičiuojant laikotarpį nuo skundo priėmimo nagrinėti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl remiantis išdėstytu, iš atsakovės priteistina pareiškėjui ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo sumažintos 1231,72 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai R. M. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 231,72 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt vieną eurą ir 72ct) turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos 1 231,72 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.