Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais ir patikslintu skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) 1 636,35 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas paaiškino, kad žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Žemės sklypas), 2014 m. liepos 8 d. 17 val., pučiant vėjui, lūžo augęs medis, nugriuvo ant važiuojamosios kelio dalies ir nepataisomai apgadino pareiškėjo automobilį Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 1 998,38 Eur, po apgadinimo jo likutinė vertė buvo 492,35 Eur. Pareiškėjo patirti nuostoliai sudarė 1 606,02 Eur už apgadintą Automobilį ir 130,33 Eur už Automobiliui padarytos žalos įvertinimą. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas atlyginti patirtus nuostolius dėl Automobilio apgadinimo, tačiau Administracija 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 451-66455/14 (2.9.3.19-UK2) (toliau – ir Raštas) atsisakė atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius.Rašte nurodyta, kad įvykio dieną didžiausias vėjas siekė 18 m/s, tai prilyginama audrai (vėtrai), todėl Automobilis buvo apgadintas esant force majeure (nenugalima jėga) sąlygoms.Administracija, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, taip pat Žemės sklypą valdantys bei naudojantys atstovai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Radiacinės saugos centras solidariai privalėjo užtikrinti, kad augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Pažymėjo, jog pučiant stipriam vėjui žemės sklype nuvirto tik vienas medis, teigė, kad Administracija neįvertino šio medžio fiziologinės būklės, tinkamai jo neapžiūrėjo. Pareiškėjo žalos dydį sudaro 1 506,02 Eur suma, kuri apskaičiuota iš Automobilio vidutinės rinkos vertės atėmus Automobilio likutinę vertę ir 130,33 Eur Automobilio vertinimo išlaidų sumą.Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už želdinių priežiūros organizavimą, o ne pačią priežiūrą. Vilniaus miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį su UAB „Grinda“ dėl želdinių priežiūros Vilniaus miesto savivaldybėje, 2011 m. sudarė sutartį su SĮ „Vilniaus planas“, pagal kurią atliekamas savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimas ir apskaita. Minėti darbai atliekami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintomis Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi veiksmų savo pareigai atlikti remiantis nustatyta tvarka, turiniu bei periodiškumu. Vilniaus miesto savivaldybės pareiga organizuoti jos teritorijoje esančių želdynų stebėseną negali būti laikoma bendro pobūdžio pareiga rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu kiekvieną dieną. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio nebuvo galima nustatyti, ar medis augo valstybinėje žemėje, nesutiko su Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2140714 atliktais skaičiavimais ir padarytomis išvadomis, manė, kad vertinimo darbai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Teigė, kad pareiškėjas nesilaikė bendros pareigos elgtis atsargiai, protingai ir rūpestingai. Nurodė, kad įvykio dieną Vilniuje buvo užfiksuotas 18 m/s vėjo greitis, kuris pagal Boforto skalę prilyginamas audrai, todėl 18 m/s vėjo greitis buvo pakankamas medžiui nulaužti. Taip pat pažymėjo, kad 18 m/s vėjo greitis nėra būdingas Vilniaus miesto geografinei vietovei ir nebuvo galima numatyti, kad pučiant tokio stiprumo vėjui, nulūš konkretus medis. Manė, jog medis nulūžo dėl nenugalimos jėgos.Administracija teigė, kad žemės sklypo naudotojai savo pareigą saugoti ir prižiūrėti jų naudojamame žemės sklype augančius medžius privalėjo įvykdyti pranešdami Vilniaus miesto savivaldybei apie prastą želdynų būklę. Tokių pranešimų ginčui aktualiu laikotarpiu Administracija negavo, nebuvo gauta gyventojų skundų, seniūnų pranešimų ar kitų kreipimųsi. Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.639 straipsnio nuostatas, už pareiškėjui kilusią žalą solidariai atsakingi tik panaudos gavėjai: Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras ir Radiacinės saugos centras.Nurodė, kad apskaičiuojat žalos dydį, buvo vertinami ne realūs įvykę sandoriai, bet tik internete talpinami skelbimai, buvo netinkamai nustatyta transporto priemonės rinkos vertė, netinkamai apskaičiuota padangų vertė, be to, Automobilio vertintojai, apskaičiuodami žalos dydį, negalėjo įtraukti automatinės pavarų dėžės ir lengvo lydinio ratlankių kaip papildomos įrangos.Trečiasis suinteresuotas asmuo Radiacinės saugos centras atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad naudoja 3 026 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, jame negali vykdyti medžių inventorizacijos, neturi Administracijos leidimo medžių kirsti ar genėti. Administracija neturėjo duomenų apie medžio netinkamą būklę, niekas į ją nesikreipė, medis nebuvo pažeistas, supuvęs, nudžiūvęs ar keliantis pavojų. Manė, kad žala pareiškėjui kilo esant force majeure (nenugalima jėga) sąlygoms. Pažymėjo, kad 2014 m. liepos 8 d. Žemės sklype medžiai ne lūžo, bet buvo išversti sveiki, žaliuojantys medžiai su šaknimis. Šiuo atveju sveikas medis galėjo būti išverstas dėl natūralių, nors ir teisės aktų nepriskirtų ekstremalioms sąlygoms, gamtos sąlygų. 2014 m. liepos 8 d. pučiant vėjui, kurio užfiksuotas greitis siekė 18 m/s, ir lyjant Žemės sklype išvirto trys medžiai. Svarstant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, tikslinga įvertinti nenugalimos jėgos aplinkybes.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog nulūžęs medis buvo neprižiūrėtas, supuvęs ar lūžtantis. Iš pareiškėjo skundo turinio nebuvo galima nustatyti tikslios vietos, kur konkrečiai augo nulūžęs medis, minėtą dieną buvo nulaužti trys medžiai, todėl negalima konstatuoti, kad būtent Žemės sklype augęs medis sugadino automobilį. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko Žemės sklype nulūžusio medžio šalinimo darbus, todėl vertino, kad medžių priežiūra ir tvarkymas laikytinas sutarties objekto dalimi. Nei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, nei kitų įstaigų, naudojančių Žemės sklypą pagal panaudos sutartį, elgesys nepasireiškė atitinkamų funkcijų nevykdymu arba netinkamu vykdymu, todėl nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Medis nebuvo supuvęs ar sutrūnijęs, todėl jis nulūžo dėl nenugalimos jėgos – stipraus vėjo.Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad neigiamas vėjo poveikis medžiams pasireiškia, kai vėjo greitis viršija 15 m/s, šiuo atveju vėjo greitis buvo 18 m/s. Paaiškino, kad priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, Žemės sklype 2014 m. liepos 8 d. vėjas išlaužė ne vieną, o tris medžius.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių duomenų ir faktinių aplinkybių, kad nulūžęs medis atitiko bent vieną iš sąlygų, kurioms esant medį reikia šalinti, t. y., kad medis buvo palinkęs, nudžiūvęs, išpuvęs. Iš byloje esančių nuotraukų galima daryti išvadą, kad medis buvo sveikas ir išrautas su šaknimis. Pažymėjo, kad priešingai nei skunde aiškina pareiškėjas, Žemės sklype 2014 m. liepos 8 d. vėjas išlaužė ne vieną, o tris medžius. Smarki audra nagrinėjamu atveju laikytina force majeure (nenugalima jėga) aplinkybe.Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimuose teigė, kad teisės aktų nustatyta tvarka jai nebuvo nustatyta pareiga vykdyti patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose esančių želdinių priežiūrą. Savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę. Tos aplinkybės, kad ginčo teritorijoje želdynų inventorizacija nebuvo atlikta, atsakovas nepaneigė. Byloje buvo pateikti duomenys, jog nulūžęs medis galimai buvo sveikas, nebuvo pažeistas ar supuvęs, įvykio metu dėl ypatingai smarkaus vėjo nulūžo ne vienas medis, todėl šiuo atveju turėtų būti vertinama, ar atsakovas objektyviai turėjo galimybę užkirsti kelią žalos atsiradimui.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą tenkino ir solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Radiacinės saugos centro priteisė pareiškėjui 1 506,02 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2014 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovų 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro apeliacinius skundus, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nutartyje pažymėjo, kad iš naujo nagrinėdamas bylą ir spręsdamas klausimą ar žalos kilimo metu galėjo būti force majeure (nenugalima jėga) sąlyga, pirmosios instancijos teismas turėtų, atsižvelgęs į Vilniaus meteorologinės stoties duomenis (didžiausias užregistruotas vėjo greitis buvo 18 m/s) įvertinti ir medžių, kurie sukėlė žalą, būklę, ar tai buvo seni ir lūžę medžiai, kas leistų spręsti dėl savivaldybės pareigos, rūpintis jos teritorijoje esančiais medžiais ir želdynais, vykdymo, ar tai buvo sveiki medžiai nuo vėjo išvirtę su šaknimis, kuomet atsižvelgus į tuo metu buvusius meteorologinės stoties pateiktus duomenis būtų galima svarstyti ir force majeure (nenugalima jėga) galimybę.