Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A., N. B., A. V. ir nuteistosios A. V. gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau − BK) 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 200 MGL dydžio (7 532 eurų) bauda.

A. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 200 MGL dydžio (7 532 eurų) bauda.

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 11 d. iki 2011 m. vasario 19 d.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nuteista už tai, kad tyčia organizavo apgaulingą UAB „Duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), toliau – ir Bendrovė), buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „Duomenys neskelbtini“ 2010 m. spalio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: būdama UAB „Duomenys neskelbtini“ direktorė, žinodama, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 21 straipsnį ji atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir Bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2010−2014 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, neužtikrino ūkinės operacijos dėl gargždo įsigijimo (5 341,13 t + 1 316,80 t iš viso 6 657,93 t) už 515 108,25 Lt (149 186 Eur) įtraukimo į Bendrovės apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB “Duomenys neskelbtini” 2010 m. spalio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. A. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., būdama UAB „Duomenys neskelbtini“ vyr. buhaltere, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 11 straipsnio 1 dalies nuostatą būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įtvirtinančius, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Bendrovės apskaitos registrų 4 klasėje 2011 m. vasario 20 d. neteisėtai apskaitė 1 290 688,02 Lt ir 63 200,63 Lt skolą N. B. bei 6 klasėje sąnaudų sąskaitoje neteisėtai apskaitė 1 290 688,02 Lt ir 63 200,63 Lt sąnaudas, iš viso 1 353 888,65 Lt (382 113 Eur) sumą, neturėdama apskaitos dokumentų, pagrindžiančių sąnaudų patyrimą, taip pat neteisėtai UAB „Duomenys neskelbtini“ atskaitingam asmeniui N. B. (kuriam buvo sumokėta 646 111,35 Lt + 63 200,63 Lt, iš viso 709 311,98 Lt (205 431 Eur)) apskaitė nurodyto dydžio Bendrovės skolą, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą kitiems ūkio subjektams, dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės 2010 m. spalio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. N. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, būdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ direktoriaus pavaduotoju, turėdamas teisę Bendrovės tikslais disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis Bendrovės banko sąskaitose, tyčia neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės Bendrovės turtą, t. y. pinigines lėšas, o būtent: laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 11 d. iki 2011 m. vasario 19 d., Kauno apskrityje, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės prisijungimu ((duomenys neskelbtini)), iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, neteisėtai atliko pavedimus į savo asmenines banko sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –(duomenys neskelbtini)), esančią Swedbank AB, bei Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), esančią AB Citadele banke, t. y.: iš Bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-02-11 pervedė 40 000 Lt (11 584,80 Eur), 2011-02-14 pervedė 40 000 Lt (11 584,80 Eur), 2011-02-17 pervedė 45 000 Lt (13 032,90 Eur), 2011-02-18 pervedė 45 000 Lt (13 032,90 Eur), 2011-02-19 pervedė 40 000 Lt (11 584,80 Eur), iš viso 210 000 Lt (60 820,20 Eur); iš Bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-02-15 pervedė 45 000 Lt (13 032,90 Eur); 2011-02-18 pervedė 45 000 Lt (13 032,90 Eur), iš viso 90 000 Lt (26 065,80 Eur), tokiu būdu tyčia pasisavino svetimą UAB ,,Duomenys neskelbtini“ priklausantį, didelės vertės turtą, pinigines lėšas – 300 000 Lt (86 886 Eur).

3.1. Taip pat N. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, būdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ direktoriaus pavaduotoju, turėdamas teisę bendrovės tikslais disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis Bendrovės banko sąskaitose, veikdamas grupėje kartu su Bendrovės vyr. buhaltere A. V., tyčia neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės Bendrovės turtą, t. y. pinigines lėšas, o būtent: nurodė vyr. buhalterei A. V. Bendrovės apskaitos registruose 2011-02-20 apskaityti 646 111,35 Lt, 1 290 688,02 Lt ir 63 200,63 Lt skolas N. B., kurios nebuvo pagrįstos jokiais Bendrovės pajamas ir sąnaudas patvirtinančiais dokumentais, po ko laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d., Kauno apskrityje, pasinaudodamas elektroninės bankininkystės prisijungimu ((duomenys neskelbtini)), iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, bei pavedimu banke iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Citadele banke, atliko pavedimus į savo asmenines banko sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), esančią Swedbank AB, bei Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), esančią AB Citadele banke, t. y.: iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-03-25 pervedė 45 000 Lt (13 032,90 Eur), 2011-03-30 pervedė 45 000 Lt (13 032,90 Eur), 2011-05-30 pervedė 20 000 Lt (5792,40 Eur), 2011-06-29 pervedė 80 000 Lt (23 169,60 Eur), 2011-08-05 pervedė 40 000 Lt (11 584,80 Eur), 2011-09-16 pervedė 20 000 Lt (5 792,40 Eur), 2011-10-07 pervedė 20 000 Lt (5 792,40 Eur), 2011-10-26 pervedė 32 000 Lt (9 267,84 Eur), 2011-12-21 pervedė 30 000 Lt (8 688,60 Eur), 2011-12-23 pervedė 30 000 Lt (8 688,60 Eur), 2012-05-31 pervedė 35 000 Lt (10 136,70 Eur), 2012-09-13 pervedė 15 000 Lt (4 344,30 Eur), 2012-09-13 pervedė 1 182 Lt (342,33 Eur), 2013-06-14 pervedė 1 000 Lt (289,62 Eur), 2013-07-15 pervedė 800 Lt (231,70 Eur), 2013-08-13 pervedė 1 200 Lt (347,54 Eur), 2013-09-13 pervedė 1 000 Lt (289,62 Eur), 2013-10-02 pervedė 1 500 Lt (434,43 Eur), 2013-10-21 pervedė 3 000 Lt (868,86 Eur), 2013-11-08 pervedė 35 000 Lt (10 136,70 Eur), 2014-03-14 pervedė 1 500 Lt (434,43 Eur), 2014-03-14 pervedė 1 500 Lt (434,43 Eur), 2014-03-14 pervedė 1 800 Lt (521,32 Eur), 2014-06-10 pervedė 1 800 Lt (521,32 Eur), 2017-07-15 pervedė 2 000 Lt (579,24 Eur), 2014-09-15 pervedė 2 000 Lt (579,24 Eur), iš viso 467 282 Lt (135 334,22 Eur); iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-03-30 pervedė 30 000 Lt (8 688,60 Eur), 2011-12-30 pervedė 6000 Lt (1737,72 Eur), 2012-07-13 pervedė 14 000 Lt (4 054,68 Eur), 2012-08-14 pervedė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2012-09-13 pervedė 20 000 Lt (5 792,40 Eur), 2012-10-26 pervedė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2013-08-26 pervedė 2 000 Lt (579,24 Eur), 2013-10-02 pervedė 500 Lt (144,81 Eur) , 2013-10-18 pervedė 1 000 Lt (289,62 Eur), 2013-11-08 pervedė 20 000 Lt (5 792,40 Eur), 2013-11-13 pervedė 20 000 Lt (5 792,40 Eur), 2013-11-15 pervedė 30 000 Lt (8 688,60 Eur), 2013-12-27 pervedė 3 000 Lt (868,86 Eur), 2013-12-17 pervedė 1 000 Lt (289,62 Eur), iš viso 167 500 Lt (48 511,35 Eur); iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-07-10 pervedė 35 000 Lt (10 136,70 Eur), tokiu būdu tyčia pasisavino svetimą UAB ,,Duomenys neskelbtini“ priklausantį, didelės vertės turtą, pinigines lėšas – 669 782,00 Lt (193 982,27 Eur).

3.2. Be to, N. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad panaudojo netikrą dokumentą, o būtent: jis, dirbdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ (toliau – ir Rangovas) direktoriaus pavaduotoju ir būdamas atsakingas už Bendrovės pagal 2010-10-14 rangos sutartį Nr. x, pasirašytą su (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), toliau – ir Užsakovas), pastarajai vykdant projektą „(duomenys neskelbtini). Rekonstrukcijos darbai“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau − ir Projektą) vykdomus sutartyje numatytus darbus, žinodamas, kad Rangovas pagal Sutarties II dalies, konkrečių sąlygų 4 straipsnio 4.26 punktą „privalo atlikti darbus pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Statybos techninius reglamentus, Lietuvos techninius standartus, Statybos taisykles ir techninius reikalavimus, kaip nurodyta sąlygose“ bei Rangovas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsniu „statybinės medžiagos, statybos gaminiai, dirbiniai ir įrenginiai privalo turėti kokybę patvirtinančius sertifikatus“ ir vykdant statybos darbus naudoti sertifikuotas ir kokybes reikalavimus atitinkančias statybines medžiagas, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 26 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgauti Užsakovą apie tai, kad vykdant Sutartį UAB ,,Duomenys neskelbtini“ naudojo tik sertifikuotos ir įstatymuose keliamus reikalavimus atitinkančias statybines medžiagas, žinodamas, kad vykdant statybos darbus Rangovas panaudojo nemažiau kaip 6 320 (5 000 t + 1 320 t = 6 320 t) tonų nesertifikuotos statybinės medžiagos – gargždo, tačiau turėdamas tikslą tai nuslėpti nuo Užsakovo, Rangovo statybos darbų vadovui K. G., nežinojusiam apie jo vykdomą nusikalstamą veiką, perdavė žinomai netikrus dokumentus – 2012 m. rugsėjo 3 d. atitikties deklaraciją Nr. 03092012 ir 2014 m. rugsėjo 3 d. atitikties deklaraciją Nr. 1, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenis apie tai, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruoja, jog gargždas fr. 40/200 mm atitinka LST EN 13383-1:2003 standarto keliamus reikalavimus, po ko K. G., nežinodamas, kad jam pateikti žinomai netikri dokumentai, šias deklaracijas kartu su Sutarties sąlygose numatyta dokumentacija tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 19 d., perdavė Užsakovo atsakingiems darbuotojams, tokiu būdu panaudojo netikrą dokumentą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų A. A., A. V. ir nuteistosios A. V. gynėjo bei N. B. apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi išnagrinėtų įrodymų visumą ir atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu pagrįstai kvalifikavo nuteistųjų veiksmus pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusius baudžiamuosius įstatymus: A. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), A. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) bei N. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 304-307 straipsnių reikalavimus, jame padarytos išvados dėl nusikalstamų veikų sudėties buvimo nuteistųjų veiksmuose pagrįstos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Tačiau taip pat nustatyta, kad N. B. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d.) aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas grupėje kartu su Bendrovės vyr. buhaltere A. V., yra nepagrįsta, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad skundžiamame nuosprendyje aprašant nuteistosios A. A. nusikalstamą veiką, teismas neteisingai nurodė įsigyto gargždo kiekį tonomis ir šis kiekis turi būti mažinamas iki 6223,83 tonų. Šios dalyse skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Be to, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistasis N. B., pasisavindamas didelės vertės svetimą turtą, padarė ne dvi pavienes, o vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Dėl to pavienės nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuojama kaip tęstinė nusikalstama veika į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją). Šio dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

10. Teisėjų kolegija taip pat iš dalies sutinka su nuteistųjų A. A., A. V. bei A. V. gynėjo ir N. B. apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl bylos įrodymų vertinimo yra glaustos, išsamiai neišdėstyti kai kurių įrodymų vertinimo motyvai, neištirti kai kurie pirmosios instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Dėl to teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje atliko įrodymų tyrimą, ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos dar kartą įvertino.

13. Vertinant skundžiamo nuosprendžio formą ir turinį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi ne visų, įstatyme numatytų, reikalavimų, keliamų nuosprendžio surašymui ir jo formai, kadangi pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino po Ekspertizės akto surašymo pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų, kurie yra reikšmingi vertinant baudžiamojoje byloje analizuojamą bunų rekonstrukcijai panaudotų medžiagų kiekį ir UAB „Duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir fotonuotraukų, įrodančių, kad akmenys iš (duomenys neskelbtini) yra Jurbarko Mituvo kanalo krantinėje; UAB „Duomenys neskelbtini“ buhalterinių pažymų; FIDIC sutarties sąlygų su priedais; darbo projekto išrašų), o pats pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas buvo labai glaustas. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniuose skunduose nurodomi ir apeliacinės instancijos teismo nustatyti pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo trūkumai nėra esminiai. Skundžiamas nuosprendis iš esmės atitinka jam keliamus reikalavimus, jame ne tik aprašytos padarytos veikos, išdėstyti bylos įrodymai, bet ir aptartas byloje nustatytų kaltininkų padarytų nusikaltimų įrodytumas byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek nuteistuosius kaltinančius, tiek ir teisinančius, įrodymus – kaltinamųjų parodymus, specialisto išvadą, ekspertizės aktą, specialistės D. Indrašienės ir ekspertės L. Bortkevič paaiškinimus, o taip pat specialistės E. Trainienės konsultacinę išvadą ir jos paaiškinimus, kitus rašytinius bylos įrodymus. Teismas šiuos įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė trumpus įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistųjų kaltę, taip pat glaustai aptarė nuteistųjų iškeltas gynybos versijas, nurodė, kodėl nesivadovauja E. T. konsultacine išvada. Todėl, kolegijos vertinimu, teismas skyrė pakankamai dėmesio faktinių aplinkybių nustatymui ir gynybos keltų versijų patikrinimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nustatyti trūkumai išdėstyti apeliaciniuose skunde ir buvo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės, apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės dėl neišsamių motyvų ir dalies įrodymų neištyrimo neturėjo esminės įtakos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, nes asmens kaltę pagrindžia arba paneigia ne atskiri įrodymai, bet jų visetas, o jis išdėstytas skundžiamame nuosprendyje.

16. Teisėjų kolegija nenustatė A. V. gynėjo apeliaciniame skunde minimo in dubio pro reo bendrojo teisės principo pažeidimo. Abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamoje byloje nėra abejonių dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas ne įrodymais, bet prielaidomis.

41. Byloje nustatyta, kad po to, kai į UAB „Duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą buvo gauti pagal laimėtą viešąjį konkursą (duomenys neskelbtini) avansiniai mokėjimai pagal sutartį Nr. x (2010 m. gruodžio 30 d. gautas 2 102 000 Lt avansinis mokėjimas; 2011 m. birželio 30 d. gautas 2 467 688 Lt avansinis mokėjimas), buvo sudaryta trišalė skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią UAB „Duomenys neskelbtini“ įsipareigojo sumokėti N. B. 2 000 000 Lt. Remiantis šia Skolos perkėlimo sutartimi, N. B. iš Bendrovės banko sąskaitų į asmenines banko sąskaitas pervedė viso 969 782 Lt. Šiame nuosprendyje jau aptarta, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų (baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu tokių duomenų taip pat nepateikta), kad N. B. į jo asmeninę sąskaitą pervestus UAB „Duomenys neskelbtini“ priklausančius pinigus panaudojo įmonės reikmėms, t. y. sumokėjo fiziniam asmeniui V. T.. Iš N. B. asmeninių banko sąskaitų išrašo matyti, kad nuteistasis šiuos pinigus išgrynino. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo akivaizdžiai buvus išankstinę N. B. tyčią pasisavinti svetimą turtą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-719/2018, 2K-139-719/2022). Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek 2011 m. sausio 15 d. Tarpininkavimo sutarties, tiek 2011 m. vasario 20 d. Skolos perkėlimo sutarties sudarymo, jos vykdymo aplinkybes daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės ir paties N. B. veiksmai patvirtina, kad aptariamos sutartys buvo tik priedanga, siekiant pasisavinti UAB „Duomenys neskelbtini“ turtą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje susiklosčiusi faktinė situacija tinkamai ir pagrįstai vertinta naudojantis baudžiamosiomis, o ne civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o nuteistojo veika užtraukia būtent baudžiamąją atsakomybę.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pagrįstai buvo pripažinta, jog N. B. pasisavino didelės vertės UAB „Duomenys neskelbtini“ turtą ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo N. B. apeliaciniame skunde, prašant padaryti priešingas išvadas, įrodymai yra vertinami atsietai, tik sau naudinga linkme, išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikiant paties nuteistojo parodymams, kaip vieninteliams teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje, bei nepagrįstai ginčijant kitų įrodymų patikimumą. Apelianto pateiktos interpretacijos dėl netinkamo byloje esančių FNTT specialistės ir Ekspertizės akto išvadų, liudytojų parodymų vertinimo, nuosprendyje išdėstytų išvadų nenuoseklumo, kolegijos manymu, neparemtos konkrečiais argumentais, o yra tik nuteistojo pozicija, grįsta jo versijų neatitinkančiu įrodymų vertinimu. Pats savaime Skolos perkėlimo sutarties sudarymas ir pinigų išmokėjimas N. B. įmonės interesams užtikrinti nebūtų neįprasta situacija verslo praktikoje, tačiau šios situacijos kontekste byloje nustatyti faktai dėl sudarytų sutarčių fiktyvumo, sutarčių kainos nepagrįstumo, N. B. pervestų pinigų išgryninimo, nepateikiant jokių dokumentų, įrodančių, kad minėti pinigai buvo panaudoti Bendrovės reikmėms, taip pat liudytojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad tiek Tarpininkavimo, tiek Atlygintinų paslaugų atlikimo sutartys buvo sudarytos dėl to paties dalyko, jis jokių pinigų pagal Tarpininkavimo sutartį negavo, kurios atskirose dalyse buvo patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų įrodymų šaltinių, pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistojo kaltei pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagrįsti.

46. Vis dėlto dėl šios nuosprendžio dalies nuteistojo apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas. Ir kaltinamajame akte, ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašant nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, dėl 669 782 Lt UAB „Duomenys neskelbtini“ turto pasisavinimo aplinkybes, nurodoma, kad N. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas grupėje kartu su vyr. buhaltere A. V.. Nors skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškios išvados apie tai, kaip pasireiškė N. B. ir A. V. bendras veikimas grupėje, neišdėstytos, tačiau šio požymio paminėjimas nuosprendžio aprašomoje dalyje reiškia, kad teismas pripažino įrodyta, jog abu nuteistieji, pasisavindami svetimą UAB „Duomenys neskelbtini“ 669 782 Lt vertės turtą, veikė bendrai. Nors veikimas bendrininkų grupe aiškiai ir tiksliai nepaminėtas, vis dėlto yra pagrindas manyti, kad teismas konstatavo N. B. ir A. V. bendrininkavimą, numatytą BK 24 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju N. B. inkriminuota aplinkybė dėl nusikalstamos veikos (didelės vertės svetimo turto pasisavinimo laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d.) padarymo veikiant grupėje kartu su Bendrovės vyr. buhaltere A. V. nėra pagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Byloje išnagrinėti įrodymai N. B. susitarimo su A. V. pasisavinti svetimą, t. y. UAB „Duomenys neskelbtini“, turtą ir jų tyčinio bendro dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme nepatvirtina. Išskyrus kaltinimo dalį, kurioje paminėtas tik „veikimas grupėje“, daugiau nieko nenurodoma ir kaltinime pačiam N. B.. Tuo tarpu A. V. toks kaltinimas iš viso nepareikštas, ji buvo kaltinama ir nuteista tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame nuosprendyje dėl kaltinimo dalies apie „veikimą grupėje“ pats pirmosios instancijos teismas visai nepasisakė ir paminėtos išvados nemotyvavo. Jau buvo nurodyta, kad iki galo neaišku, ką iš tikrųjų kaltinimo dalis apie „veikimą grupėje“ šiuo atveju reiškia. Tačiau siekiant pašalinti bet kokias abejones, teisėjų kolegija šią kaltinimo dalį šalina ir šioje dalyje nuosprendį keičia dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

48. Šiame nuosprendyje taip pat jau buvo pasakyta apie tai, kad nuteistojo N. B. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir jis pasisavino abi kaltinime nurodytas pinigų sumas (300 000 Lt laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 11 d. iki 2011 m. vasario 19 d. ir 669 782 Lt laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d.). Tačiau iš dalies tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad nuteistojo N. B. nusikalstamos veikos nepagrįstai kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip du pavieniai baigti nusikaltimai.

49. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto ar teisės klaidas, kurias gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad priimtas procesinis sprendimas turi būti aiškus ir argumentuotas, jame neturi būti prieštaravimų. Nuosprendis turi nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑417/2014). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimą bei į tai, kad N. B. apeliaciniame skunde prašė dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos jį išteisinti, įvertino bei pasisako dėl šių veikų kaip dviejų pavienių nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo.

50. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos turinys aiškinamas gana plačiai. Šis aiškinimas kiek keitėsi, priklausomai nuo kiekvienos konkrečios bylos specifikos, teisinio reguliavimo bei pačios teismų praktikos dinamikos. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-192-788/2017) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012, 2K-192-788/2017). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tai, ar asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė vieną tęstinę ar kelias tame pačiame BK straipsnyje nustatytas nusikalstamas veikas, sprendžiama atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, į padarytos nusikalstamos veikos (nagrinėjamu atveju svetimo turto pasisavimo) specifiką, veikos padarymo mechanizmą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-788/2015).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės nustatytos ir šioje byloje dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad abiem atvejais, siekiant pasisavinti svetimą UAB „Duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą, N. B. neteisėti veiksmai buvo nukreipti į kuo didesnės pinigų sumos pasisavinimą, nepriklausomai nuo to, kokiu metu buvo sudaryta 2011 m. vasario 20 d. Trišalė skolos perkėlimo sutartis. Iš Bendrovės buhalterinių apskaitos dokumentų matyti, kad visais atvejais, atlikdamas pavedimus iš Bendrovės banko sąskaitų į asmenines banko sąskaitas, mokėjimo paskirtyje N. B. nurodydavo, kad pavedimas atliekamas „pagal sutartį“. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad dar iki 2011 m. vasario 20 d. sutarties sudarymo N. B. tyčia pasisavinti kuo didesnės vertės UAB „Duomenys neskelbtini“ turtą jau buvo susiformavusi. Tik vėliau, sudarius fiktyvią skolos perkėlimo sutartį, nuteistasis siekė pateisinti pasisavintų pinigų panaudojimą Bendrovės reikmėms ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad N. B. savo tikslą realizavo iš esmės analogiškais, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusiais veiksmais, bendra tyčia, taikant tuos pačius turto pasisavinimo metodus. Pažymėtina ir tai, kad šiame nuosprendyje jau buvo konstatuota, jog 2011 m. vasario 20 d. sutartis buvo pasirašyta atbuline data, todėl dviejų atskirų nusikalstamų veikų atribojimas vien tik pagal šios sutarties sudarymo datą nėra pagrįstas ir nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad šios veikos padarytos skirtinga tyčia ir turi būti kvalifikuojamos kaip atskiros pavienės nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, N. B. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, skundžiamu nuosprendžiu jo priėmimo metu turėjo būti perkvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal tos pačios redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalį. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl N. B. veikų kvalifikavimo keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

53. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl UAB „Duomenys neskelbtini“ direktorės A. A. pripažinimo kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Apeliantė, ginčydama teismo nuosprendį šioje dalyje, nurodo, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą organizavo ne ji, o UAB „Duomenys neskelbtini“ direktorės 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. B-9 „Dėl atsakingų asmenų skyrimo“ paskirtas už tai atsakingas direktoriaus pavaduotojas N. B.. Pati A. A. nėra ir negali būti šio nusikaltimo subjektu. Tačiau tokie apeliantės argumentai nepagrįsti.

58. Bylos duomenimis nustatyta, kad apgaulingas apskaitos organizavimas pasireiškė tuo, kad būtent A. A., žinodama, kad ji, kaip direktorė, yra atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir bendrovės dokumentų išsaugojimą, neužtikrino visų apskaitos dokumentų įtraukimo į Bendrovės apskaitą, dėl ko nepateikti dokumentai liudijantys gargždo fr. 40/200 mm, panaudoto darbams atlikti, gavimą, t. y. susidarė situacija, kuomet įmonė statybinių medžiagų sunaudojo ir užsakovui perdavė daugiau nei jų įsigijo. A. A. apeliaciniame skunde, kaip ir apklausų pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme metu, teigė, kad bunų rekonstravimo projekte visiškai nedalyvavo, ji pati jokių dokumentų, susijusių su medžiagomis, reikalingomis bunų rekonstrukcijai, nėra mačiusi. Be to, šis projektas nebuvo pagrindinė įmonės veikla. Dėl šio projekto su buhaltere bendravo, buhalterinius dokumentus teikė ir apskaitą organizavo direktoriaus pavaduotojas N. B.. Teisėjų kolegija tokius nuteistosios aiškinimus atmeta, kadangi jie prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Nors nuteistoji ir nepripažino savo kaltės dėl apgaulingo UAB „Duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos organizavimo, tačiau jos parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei yra paneigti kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. A. A. kaltę patvirtina FNTT specialistės išvada, Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktas, specialistės D. Indrašienės paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, ekspertės L. Bortkevič paaiškinimai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

61. Atmetant A. A. apeliacinį skundą bei vertinant FNTT specialisto išvados ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto patikimumą ir pagrįstumą, atsižvelgiama į tai, kad tiek specialistė, tiek ekspertė tyrimus atliko įvertinusios visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, savo išvadas patvirtino apklaustos pirmosios instancijos teisme. Dar kartą apklausta apeliacinės instancijos teisme ekspertė L. Bortkevič, įvertinusi ir gynybos pateiktas versijas dėl panaudoto gargždo apskaičiavimo metodų, Ekspertizės aktą patvirtino, parodė, kad naujai pateikti duomenys jos išvados nekeičia, kadangi ji apskaičiavo medžiagų skirtumą pagal pačios Bendrovės pateiktus buhalterinius dokumentus, tame tarpe ir pagal pačios Bendrovės pateiktą piltinį tankį. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė FNTT specialisto išvadas bei Ekspertizės akto išvadas, taip pat išklausė žodinius specialistė D. Indrašienės ir ekspertės L. Bortkevič paaiškinimus, šalino kilusius prieštaravimus. Nuteistieji ir jų gynėjai turėjo teisę užduoti specialistei ir ekspertei klausimus dėl išvadų turinio ir tokiomis teisėmis aktyviai naudojosi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia teise apeliantai naudojosi ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegijai nutarus atlikti įrodymų tyrimą ir prijungti gynybos pateiktas konsultacines išvadas, rašytinius įrodymus, pakartotinai apklausiant ekspertę L. Bortkevič. Kaip jau minėta, ekspertė savo ruožtu patvirtino Ekspertizės akto išvadas, jas tikslino, pagal savo kompetenciją atsakė į jai užduodamus klausimus. Pažymėtina, kad FNTT specialisto išvada ir Ekspertizės aktas vienas kitą papildo. Nors FNTT specialisto išvadoje suklysta skaičiuojant gargždo kiekį, tačiau ši klaida laikytina technine ir ji buvo ištaisyta pirmosios instancijos teisme atlikus finansinę ekspertizę. Teisėjų kolegijai dėl tyrimą atlikusių subjektų kompetencijos ar byloje pateiktų išvadų išsamumo ir atitikties baudžiamojo proceso įstatymo keliamiems reikalavimams abejonių nekyla. Be to, tiek specialisto išvada, tiek ekspertizės aktas šioje byloje nėra vieninteliai kaltinantys įrodymai ir teismas nuteistosios kaltę grindė ne vien tik specialistės ar ekspertės išvadomis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pateiktoje FNTT specialisto išvadoje ir Ekspertizės akte išdėstytos išvados tinkamai įvertintos visų kitų bylos įrodymų visumos kontekste. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad specialistė ir ekspertė, atlikdamos tyrimą, tyrė joms pateiktus UAB „Duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus (jie, kaip priedai, yra sudedamoji tyrimų dalis), išvadas teikė pagal savo kompetenciją, vadovaudamiesi atitinkamomis taisyklėmis, todėl nesivadovauti FNTT specialisto išvada bei Ekspertizės aktu pagrindo nėra.

65. Pirmosios instancijos teisme apklaustas N. B. parodė, kad bunų rekonstrukcijos darbams buvo naudojami akmenys, kuriuos jie patys susirinko teritorijoje. Bendrovės apskaitoje akmenys nebuvo užpajamuoti, nes jie nebuvo pirkti. Šiuos savo parodymus, kad bunų rekonstravimo darbams buvo naudojami iš karjerų surinkti akmenys, N. B. pirmosios instancijos teisme patvirtino net kelis kartus (2018 m. rugpjūčio 21 d., 2019 m. rugsėjo 12 d. teisiamųjų posėdžių metu). Apie tai, kad gargždo buvo sunaudota daugiau nei įsigyta su įsigijimo dokumentais, nes gargždą įmonė susirinko laukuose nemokamai, nurodė ir N. B. gynėjas baigiamųjų kalbų metu. Tik vėliau, 2021 m. sausio 21 d. byloje dalyvaujant jau naujam N. B. gynėjui, buvo iškelta versija, kad didžioji dalis iš K. atvežtų akmenų buvo panaudota ne bunų rekonstravimo darbams, o sudėti Mituvos kanalo krantinėje, kur buvo naudojami gargždui ir skaldytiems akmenims perkrauti (15 t., b. l.139–140, 141–142). Antstolio Sauliaus Užkuraičio 2021 m. kovo 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodyta, kad lauko riedulių iškrovimo – pakrovimo aikštelėje (apie 4 500 m²) ant žemės paviršiaus matomi lauko rieduliai, pakasus paviršių, riedulių randama ir giliau (16 t., b. l. 65–68). Tokiu būdu, buvo iškelta versija, jog skirtumas tarp apskaitytų ir nurašytų medžiagų atsirado ne dėl nemokamai gautų akmenų panaudojimo rekonstruojant bunas, tačiau dėl to, kad ekspertė L. Bortkevič nepagrįstai, perskaičiuodama gargždo kiekį iš tonų į kubinius metrus, taikė 1,6 kg/m³ piltinį tankį. Teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad bunų rekonstravimo darbams buvo naudojami iš (duomenys neskelbtini) gauti nesertifikuoti akmenys, kurių įgijimas nebuvo užfiksuotas buhalterinės apskaitos dokumentais. Be jau paminėtų N. B. parodymų, tai patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

67. Tačiau net ir pasitvirtinus E. T. konsultacinės išvados sąlygai apie tai, kad bunų rekonstrukcijos darbams buvo panaudoti nemokamai gauti akmenys, negalima sutikti su Konsultacinės išvados teiginiais, kad tokių atsargų gavimo atvaizdavimas buhalterinėje apskaitoje nėra privalomas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai apskaitos informacijai, pagal kuriuos ūkio subjektas apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Nagrinėjamu atveju, tvarkant medžiagų, skirtų VĮ (duomenys neskelbtini) darbams, apskaitą, šio reikalavimo nebuvo laikytasi, nes neatitinka nurašymo aktų ir atliktų darbų aktų duomenys, taip pat nepateikti duomenys, liudijantys 6223,83 tonos gargždo fr. 40/200 mm gavimą. Specialistė D. Indrašienė, apklausta pirmosios instancijos teisme, taip pat patvirtino, kad jei bendrovė įsigijo turto neatlygintinai, ji turi surašyti laisvos formos dokumentą, kuris atitinka apskaitos dokumentą ir jis turi būti atvaizduotas buhalterinėje apskaitoje. Pažymėtina, kad rangovas UAB „Duomenys neskelbtini“ už 2011 m. gegužės mėnesio – 2014 m. lapkričio mėnesio laikotarpiu užsakovui VĮ (duomenys neskelbtini) išrašytuose atliktų darbų aktuose nurodytą gargždą ir granitinę skaldą gavo 4 090 225,88 Lt be PVM. Tai reiškia, kad nemokamai įgytas turtas buvo parduotas už tam tikrą kainą ir įmonė gavo pajamų. Kiekvienas toks turto ar įsipareigojimų pasikeitimas laikomas ūkinėmis operacijomis, todėl turėjo būti laiku ir tinkamai įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau tai nebuvo padaryta. Specialistės E. T. išvada, jog nemokamai gauti rieduliai neturėjo būti apskaityti Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, neatitinka ir Konsultacinėje išvadoje minimo 9-ojo verslo apskaitos standarto nuostatų. Minėto standarto metodinėse rekomendacijose, patvirtintose Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. VAS-55, išaiškinta, kad jeigu atsargų dovanojimo dokumente vertė nenurodyta, jų įsigijimo savikaina laikoma dovanotų atsargų grynoji galimo realizavimo vertė, kurią įmonė nustato atsižvelgdama į turto vertintojų patvirtintą vertę ar kitą tinkamą informaciją (katalogus, internetą, spaudą ir t.t.). Jau aptartais įrodymais nustatyta, kad panaudotos statybinės medžiagos (gargždas) turėjo vertę, už jas buvo gautas apmokėjimas iš projekto užsakovo, todėl ir šių medžiagų įgijimas, tame tarpe ir neatlygintinas, turėjo būti apskaitytas. Priešingu atveju, Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaičius visų statybinių medžiagų, iš dalies negalima nustatyti UAB „Duomenys neskelbtini“ 2011 – 2014 metų veiklos (darbų savikainos bei pelno), jos turto (medžiagų užsakomiesiems darbams likučio), nuosavo kapitalo (nepaskirstyto pelno), įsipareigojimų dydžio bei struktūros (pagal medžiagų tiekėją). Šios išvados nekeičia ir apeliacinės instancijos teismui nuteistosios A. A. gynėjos pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos „Atsakymas į klausimą apie nemokamai gautų medžiagų įtaką apskaičiuojant pelno mokestį“, kadangi ir šiame dokumente išaiškinta, jog akmenų perleidimo metu bendrovė turėtų jų rinkos kainą priskirti apmokestinamosioms pajamoms, o jų savikaina iš pajamų neatskaitoma, nes yra lygi nuliui, t. y. nemokamai gautos medžiagos turi būti apskaitytos, o tas faktas, kad jos gautos nemokamai, turi įtakos tik apskaičiuojant pelno mokestį.

68. Nors gynyba taip pat kėlė versijas, kad skirtumas tarp VĮ (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbams sunaudoto ir įsigytų medžiagų kiekio skyrėsi dėl to, kad ekspertė bei FNTT specialistė nepagrįstai piltinį tankį skaičiavo pagal 1,6 t/m³, tačiau tokia versija taip pat nepasitvirtino. Šis klausimas išsamiai išnagrinėtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau pateikti paskaičiavimai išvadų dėl statybinių medžiagų neapskaitymo Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nekeičia. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme statybos inžinierius M. Šleževičius pateikė skaičiavimus, kuriuose konstatuota, kad piltinis tankis turėtų būti skaičiuojamas pagal mažesnį rodiklį, taip pat turi būti įvertinamas užterštumas, naudojama geotekstilė, dėl M. Šleževičius nustatė, kad į Nemuną supilta 4798 m³ daugiau statybinių medžiagų negu paskaičiavus lyginamuoju būdu. Teisėjų kolegija šiais skaičiavimais nesivadovauja, kadangi jie yra paneigti baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, kurie patvirtina, jog bunų rekonstrukcijos darbams buvo panaudoti iš (duomenys neskelbtini) nemokamai gauti akmenys. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į skaičiavimo netikslumus, pvz. neaišku, kodėl skaičiuojama, kad statyboms darbams buvo naudota fr. 70/250 skalda, nors pagal buhalterinius dokumentus ši skalda atitiko fr. 90/250, be to, M. Šleževičiui pateikti sunaudotų medžiagų kiekiai (atitinkamai 20 228 t. skaldos ir 41 021 t. gargždo) prieštarauja Ekspertizės akte nurodytiems kiekiams (47 021,53 t. gargždo). Pažymėtina ir tai, kad ekspertė L. Bortkevič, skaičiuodama piltinį tankį, vadovavosi UAB „Duomenys neskelbtini“ užsakovui VĮ (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, iš kurios matyti, kad piltinis tankis yra 1,6 t/m³, todėl abejoti pateikta informacija ir vadovautis naujai pateiktu medžiagų piltiniu tankiu, kuriais neabejotinai siekiama patvirtinti gynybos versijas, pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliktų darbų aktuose geotekstilės naudojimas nebuvo fiksuojamas, todėl akivaizdu, kad M. Šleževičiaus pateikti skaičiavimai yra teorinio pobūdžio, todėl jais vadovautis pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad Ekspertizės akte konstatuota, kad Bendrovė nepateikė dokumentų, liudijančių 6 891,53 tonos medžiagų, įrašytų atliktų darbų aktuose, gavimą, iš jų taip pat ir 912 tonų riedulių bei 244,3 tonos granitinės skaldos, tačiau A. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteista tik dėlto, jog neužtikrino ūkinės operacijos dėl gargždo įsigijimo įtraukimo į Bendrovės apskaitą. Dėl šių priežasčių nepagrįstas apeliacinio skundo prašymas perskaičiuoti panaudotų medžiagų kiekį pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą koeficientą (1,478), kadangi granito įsigijimas be apskaitos dokumentų nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas.

69. Apeliacinės instancijos teisme taip pat gauta eksperto V. Ravnialičevo specialisto išvada Nr. 1/23, kuri pakeista specialisto išvada Nr. 1/23-1K, kurioje konstatuota, kad neatitikimo tarp atvežto gargždo kiekio tonomis ir nurodyto statybos darbų žurnaluose panaudoto gargždo kiekio kubiniais metrais priežastimi yra statybos darbų rangovo nepakankamai tikslus atvežto gargždo kiekio vertinimas kubiniais metrais. Specialisto išvadoje taip pat teigiama, kad toks nuokrypis yra leidžiamas. Tačiau vadovautis ir šia specialisto V. Ravnialičevo išvada taip pat negalima, kadangi ji prieštarauja šiame nuosprendyje jau nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog bunų rekonstravimo darbams buvo naudojami akmenys, gauti iš (duomenys neskelbtini) ir būtent jų neapskaitymas buhalterinėje apskaitoje sąlygojo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Be to, kaip nepagrįstas atmestinas specialisto išvados teiginys, jog sunaudoti statybinių medžiagų kiekiai, fiksuoti atliktų darbų aktuose, buvo tik apytiksliai. FNTT specialisto išvadoje nurodyta, kad projekto eigoje buvo atlikti atskirų projektų etapų patikrinimai, pvz. pagal tyrimui pateikto 2011 m. birželio 30 d. Medžiagų nurašymo akto duomenis gargždo 40/200 mm buvo nurašyta 34 575 t, tiek kiek Bendrovė buvo įsigijusi iš UAB „R.“ pagal pateiktas 2010 m. spalio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpio PVM sąskaitas faktūras. Todėl akivaizdu, jog jei būtų skaičiuojami apytiksliai sunaudojamų medžiagų kiekiai, tai toks trūkumas būtų buvęs nustatytas ir atskirų etapų vertinime.

70. Nesutiktina ir su skundo argumentais, kad byloje nebuvo imtasi visų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, argumentuojant tai statybinės ekspertizės nepaskyrimu. Pažymėtina, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-348-303/2015 ir kt.). Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įrodymų tyrimas byloje buvo atliktas išsamiai, apklausiant byloje liudytojus apie jiems žinomas reikšmingas bylai aplinkybes, ištiriant rašytinius įrodymus, tarp jų ir kelias specialistų išvadas, taip pat išklausant specialistų paaiškinimų dėl surašytų išvadų, nuteistieji ir jų gynėjai aktyviai dalyvavo įrodymų tyrimo procese, realizavo teisę užduoti apklausiamiems asmenims klausimus, duoti paaiškinimus dėl teismo tiriamų aplinkybių. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Visa tai ir buvo padaryta, todėl skirti statybinę ekspertizę, ypatingai įvertinus tai, kad nuo rekonstrukcijos darbų praėjo ilgas laiko tarpas, nėra tikslinga.

71. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra ne turtas, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys, padariniai yra ne finansinė ar turtinė žala, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje baudžiamojoje byloje FNTT specialisto išvadoje ir Ekspertizės akte baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingi padariniai yra neginčijamai nustatyti ir jau aptarti šiame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotas nemokamai gauto turto panaudojimas rekonstravimo darbams, t. y. nustatyta, kad buvo padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai, todėl tęsti bylos nagrinėjimą, siekiant išsiaiškinti, koks tiksliai neapskaitytų statybinių medžiagų kiekis buvo panaudotas, nėra tikslinga, kadangi šios aplinkybės nėra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų galima tinkamai atsakyti, ar įmonėje buvo organizuojama apgaulinga buhalterinė apskaita, todėl papildomai skirti techninę statybinę ekspertizę nebuvo reikalinga ir ji nebuvo paskirta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. A. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

73. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. B. nesutinka ir su teismo išvada, kad jis panaudojo netikrą dokumentą – IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. rugsėjo 3 d. atitikties deklaraciją Nr. 03092012 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugsėjo 3 d. atitikties deklaraciją Nr. 1, kuriose deklaruojama, kad gargždas fr. 40/20 mm (5000 t + 1320 t) atitinka LST EN 13383-1:2003 standarto keliamus reikalavimus. Skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad N. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi suklastotos deklaracijos galėjo atvažiuoti su važtaraščiais ir apeliantas nežinojo, kad jos yra suklastotos. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis N. B. nurodė šių deklaracijų nematęs, o jei būtų matęs, jos nebūtų patekusios į buhalterinę apskaitą, kadangi jam žinoma, jog gamtoje surinktiems akmenims atitikties deklaracija yra nerašoma.

76. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ pagal 2010 m. spalio 14 d. rangos sutartį Nr. 7S-22, pasirašytą su VĮ (duomenys neskelbtini), vykdė projektą „(duomenys neskelbtini). Rekonstrukcijos darbai“. Minėtos sutarties II dalyje, konkrečių sąlygų 4 straipsnio 4.26 punkte numatyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ privalo atlikti darbus pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Statybos techninius reglamentus, Lietuvos techninius standartus, Statybos taisykles ir techninius reikalavimus, kaip nurodyta sąlygose bei privalo vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsniu, kuriame numatyta, kad statybinės medžiagos, statybos gaminiai, dirbiniai ir įrenginiai privalo turėti kokybę patvirtinančius sertifikatus ir vykdant statybos darbus naudoti sertifikuotas ir kokybes reikalavimus atitinkančias statybines medžiagas. N. B. pagal užimamas pareigas ir vykdomas funkcijas, be kita ko, buvo atsakingas už vykdomą bunų rekonstravimo projektą, pats pasirašė minėtą sutartį, todėl jam neabejotinai buvo žinomos projekto vykdymo sąlygos, visų pirma tai, kad bunų rekonstravimo darbams gali būti naudojamos tik sertifikuotos medžiagos. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas K. G. parodė, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ dirbo statybos darbų vadovu, jis buvo atsakingas už dokumentų ruošimą, atliktų darbų aktų sudarymą. Akmenų pirkimu rūpinosi N. B., pats liudytojas tiekimu nesidomėjo. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo K. G. duoti parodymai apie tai, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atitikties deklaracija Nr. 03092012 ir 2014 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitikties deklaracija Nr. 1 jam yra matytos, apie šias deklaracijas jis yra padaręs įrašus į statybos darbų žurnalą, kuris vėliau buvo perduotas VĮ (duomenys neskelbtini). Deklaracijas jam galėjo pateikti tik N. B., kuris asmeniškai ieškodavo tiekėjų bei sudarinėdavo su jais sutartis. Perskaičius minėtus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo K. G. parodymus, pastarasis jų nepatvirtino, teigdamas, kad negali garantuoti, kad deklaraciją jam pateikė N. B.. Apeliaciniame skunde šis liudytojo parodymų pasikeitimas taip pat akcentuojamas, teigiant, kad K. G. parodymai apie tai, kas jam perdavė atitikties deklaracijas, yra nepatikimi ir jais vadovautis negalima. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokį K. G. parodymų nenuoseklumą apie tai, kas pateikė deklaracijas, vertina kaip siekį padėti N. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad tiek K. G., tiek N. B. dirbo vienoje įmonėje, N. B. buvo K. G. viršininkas, todėl galėjo įtakoti minėto liudytojo parodymus, be to, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, todėl natūralu, kad tam tikras aplinkybes liudytojas K. G. galėjo geriau prisiminti ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad viso proceso metu liudytojas K. G. nuosekliai teigė, kad akmenų tiekimu rūpinosi N. B., net kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas kategoriškai parodė, kad atitikties deklaracijas teikė būtent N. B., todėl abejoti minėtais ikiteisminio tyrimo metu liudytojo K. G. duotais parodymais pagrindo nėra.

77. Pažymėtina ir tai, kad šiame nuosprendyje jau buvo konstatuota, jog baudžiamosios bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad bunų rekonstravimo darbams atlikimui buvo panaudoti iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai gauti akmenys. Pirmosios instancijos teisme perskaitytais liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais nustatyta, kad N. B. iniciatyva dovanojimo sutartyje nurodyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ yra dovanojami ne faktiškai išsivežti akmenys, bet gargždas. Byloje taip pat nustatyta, kad 6228 tonų gargždo įsigijimas nebuvo užfiksuotas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visetu buvo nustatyti tarpiniai, vienas kitą papildantys faktai, kurie sudaro nuoseklią ir logišką grandinę pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms patvirtinti. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad N. B. žinojo, jog atitikties deklaracijos, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 6200 t. gargždo fr. 40/200 mm atitinka LST EN 13383-1:2003 standarto keliamus reikalavimus, yra suklastotos, nes karjere surinkti akmenys nebuvo sertifikuoti, tačiau nepaisant to, siekdamas įgyvendinti vykdomo projekto sąlygas, šias suklastotas deklaracijas pateikė statybos darbų vadovui, dėl ko pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

79. A. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteista dėl to, jog Bendrovės apskaitos registrų 4 klasėje 2011 m. vasario 20 d. neteisėtai apskaitė 1 290 688,02 Lt ir 63 200,63 Lt skolą N. B., bei 6 klasėje sąnaudų sąskaitoje neteisėtai apskaitė 1 290 688,02 Lt ir 63 200.63 Lt sąnaudas, neturėdama apskaitos dokumentų, pagrindžiančių sąnaudų patyrimą, taip pat neteisėtai atskaitingam asmeniui N. B. apskaitė nurodyto dydžio Bendrovės skolą, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą kitiems ūkio subjektams, ir tokiu būdu ji tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.

80. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

81. Duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir pasisakydama dėl nusikalstamų veikų, padarytų į apskaitą įtraukiant skolą N. B., A. V. parodė, kad į apskaitą įtraukė sutartis, kurios jai buvo pateiktos. Be dokumentų į apskaitą nieko nevedė. Pervedimų ji pati neatlikdavo. Tokiais parodymais A. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2011-02-20 Programos 6 klasėje įvedė 1 290 688,09 Lt sumą remiantis 2011 m. vasario 20 d. Skolos perleidimo sutartimi, taip pat 2011 m. vasario 20 d. prie tiekėjo V. T. įrašė 646 111,35 Lt sumą. Iš šių nuteistosios A. V. parodymų, taip pat ir jos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, jog nuteistoji laikosi versijos, jog atitinkamus įrašus įmonės buhalteriniuose dokumentuose ji padarė pasiremdama jai pateiktomis sutartimis, kurias jai pateikė Bendrovės direktoriaus pavaduotojas N. B.. Dėl šių priežasčių A. V. teigia, jog jos veikoje nebuvo objektyviojo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamos veikos požymio – apgaulingo tvarkymo įrašant aiškiai neteisingus duomenis, nes ji buhalterinius duomenis įrašė pagal jai pateiktus duomenis, taip pat ir subjektyviojo šios nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios apgaulingai tvarkyti apskaitą nebuvo.

82. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tyrimui pateiktų apskaitos registrų duomenimis Bendrovė 2011 m. vasario 20 d. 4 klasės apskaitos registruose apskaitė 1 290 688,02 Lt ir 63 200,63 skolą N. B. bei 6 klasės sąnaudų sąskaitoje apskaitė tas pačias sumas kaip sąnaudas. Nors nuteistoji A. V. teigė, kad šios sumos apskaitytos pagrįstai pagal 2011 m. vasario 20 d. Skolos perkėlimo sutartį, tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas dėl tam tikro veiksmo atlikimo, bet tai nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, patvirtinantis šio veiksmo (operacijos) įvykdymą, todėl akivaizdu, kad šios sumos Bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos nepagrįstai, nepateikus ūkines operacijas patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų. Be to, tyrimui nebuvo pateikti duomenys, pagrindžiantys, kokios pajamos uždirbtos, patiriant 1 290 688,02 Lt ir 63 200,63 Lt sąnaudas. Pažymėtina, kad pagal 2007 m. birželio 29 d. VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos standarto III d. „Sąnaudų pripažinimas“ 4 punkto nuostatas, sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tą ataskaitinį laikotarpį, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo išleisti pinigai. Akivaizdu, kad šios buhalterinės apskaitos nuostatos tvarkant Bendrovės buhalterinę apskaitą buvo pažeistos, tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl A. V. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina įvertinti, kas lėmė apskaitos taisyklių pažeidimą – apgaulingas apskaitos tvarkymas, aplaidumas ar apskaitos klaida.

83. Siekiant atskleisti, ar A. V. veikoje pasireiškė apgaulės buhalterinėje apskaitoje požymiai, visų pirma pažymima tai, kad tiek Buhalterinės apskaitos įstatymas, tiek atskiri įstatymai, detalizuojantys apskaitos vedimo taisykles, reglamentuoja, kad buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma tinkamai, laikantis įstatymų, poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, apskaitoje privalo būti fiksuojama tik objektyvi informacija, kurią būtų galima palyginti su kitų asmenų turima informacija buhalterinėje apskaitoje arba lyginti skirtingų laikotarpių to paties asmens finansinius rodiklius. Buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai asmeniui, turinčiam pareigą organizuoti ir tvarkyti buhalterinę apskaitą, imperatyviai nurodo pareigų laikymąsi, kai pareiga įstatymo normose formuluojama žodžiais „privaloma“ ar „turi būti“. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, dėl kurio pažeidimo nuteista A. V., nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Asmuo dėl įstatymo ar poįstatyminio teisės akto imperatyvių normų, susijusių su svarbiausiais buhalterinės apskaitos rodikliais, neturi alternatyvų elgtis kitaip. Apgaulė buhalterinėje apskaitoje paprastai naudojama, siekiant nuslėpti kitą nusikalstamą veiką ir paprastai gali pasireikšti tiek nefiksuojant buhalterinėje apskaitoje ūkinių operacijų, tiek melagingos informacijos fiksavimu. Abiem nurodytais atvejais apgaulė buhalterinėje apskaitoje suprantama kaip sąmoningas bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, imperatyvių normų pažeidimas, siekiant iškreipti svarbiausius asmens ekonominius rodiklius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

84. Teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. V., pažeisdama buhalterinės apskaitos tvarkymo nuostatas, tyčia apgaulingai Bendrovės registruose apskaitė skolą N. B. (ir su tuo susijusias sąnaudas), todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Nors buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai gali atsirasti ne tik dėl apgaulės, bet ir dėl intelektinių ar techninių klaidų, tačiau teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi objektyvių aplinkybių visumą, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad A. V. veikė tyčia, t. y. suprasdama, kad neturėdama teisėto pagrindo, įmonės buhalterinėje apskaitoje neteisėtai apskaitė skolą N. B. ir su tuo susijusias įmonės sąnaudas, numatydama, kad dėl tokių jos veiksmų iš dalies nebus galima nustatyti Bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šiame nuosprendyje jau buvo konstatuota, kad 2011 m. vasario 20 d. Skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, tai reiškia, jog minėta sutartis buhalteriją tvarkančiai A. V. buvo pateikta ne sutartyje nurodytą dieną, o galimai po 2011 m. spalio 20 d. ir A. V. skolą N. B. apskaitė atbuline data, todėl neabejotina, kad A. V. žinojo, kad elgiasi neteisėtai. Nors apeliantė neigia subjektyviąją inkriminuotos nusikalstamos veikos pusę, tačiau iš Bendrovės buhalterinių apskaitos registrų matyti, kad pati A. V. N. B. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. birželio 30 d. atliktus mokėjimus „Pagal sutartį“ apskaitė buhalterinėje sąskaitoje 2435 „Atskaitingi asmenys“, dėl ko suprato, jog atskaitingas asmuo dėl piniginių lėšų panaudojimo Bendrovės reikmėms turėjo pateikti avansines apyskaitas. Nepaisant to, tyrimui pateiktų apskaitos registrų duomenimis A. V. tą pačią sumą, pagal 2011 m. vasario 20 d. 4 klasės apskaitos registruose apskaitė jau kaip skolą fiziniam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad, nors įrašai bendrovės apskaitoje buvo atliekami vadovaujantis 2011 m. vasario 20 d. Skolos perkėlimo sutartimi, tačiau jokios skolos šią dieną Bendrovė dar apskritai neturėjo, dokumentų, kad avansas buvo sumokėtas V. T., buhalterei nepateikė ir N. B., 2021 m. vasario 20 d. statybinių medžiagų gavimas iš Baltarusijos nebuvo įvykęs, todėl įsiskolinimas N. B. nebuvo pagrįstas buhalteriniais dokumentais. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad skola N. B. buvo apskaityta neturint ją patvirtinančių apskaitos dokumentų. Pirmosios instancijos teisme apklausta UAB „Duomenys neskelbtini“ direktorė A. A. patvirtino, kad su buhaltere kartą per metus arba dažniau susėsdavo prie buhalterinių apskaitos dokumentų, sužiūrėdavo, kam moka pinigus ir kas jai sumoka, todėl neabejotina, jog A. V. buvo žinoma, kad N. B. į savo asmenines sąskaitas persivesdavo pakankamai dideles sumas Bendrovės lėšų. Nors iš pradžių šios sumos buvo apskaitomos kaip išduotos atskaitingam asmeniui, t. y. N. B. Bendrovės reikmėms, tačiau vėliau, neturint ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentų, atlikti įrašai perkeliant sumas į Bendrovės sąnaudas, taip siekiant pateisinti N. B. pervestų pinigų sumų panaudojimą įmonės reikmėms. Atkreiptinas dėmesys, kad A. V. yra aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, ne vienerius metus dirbanti buhalterinės apskaitos srityje, todėl tiek pagal turimą išsilavinimą, tiek pagal suformuotus darbo įgūdžius bei patirtį ji turėjo gerai išmanyti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų turinį.

85. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. V. buvo nepagrįstai nuteista dėl neigiamo valiutų kurso santykio pasikeitimo, tačiau šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal 2011 m. vasario 20 d. Skolos perkėlimo sutartį pirminis skolininkas UAB „Duomenys neskelbtini“ įsipareigojo sumokėti naujam skolininkui N. B. 2 000 000 Lt, todėl valiutų pasikeitimas ūkinėms operacijos įtakos neturėjo, kadangi sandorio suma buvo nustatyta nacionaline valiuta – 2 000 000 Lt. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, Bendrovės apskaitos registruose prie 63 200,63 Lt sumos įrašo turinyje parašyta: „išlaidos avansu komandiruotei“, todėl nėra pagrindo sutikti, kad ši suma atsirado dėl neigiamo valiutų kurso.

87. Atmetant A. V. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai byloje pagrįstai nustatyti remiantis FNTT specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad dėl dokumentinio tyrimo metu nepateiktų apskaitos registruose 2011 m. vasario 20 d. apskaitytų sumų 1 290 688,02 Lt ir 63 200,63 Lt, iš viso 1.353.888,65 Lt (382 113 EUR) patvirtinančių apskaitos dokumentų ir nepateiktų UAB „Duomenys neskelbtini“ atskaitingo asmens N. B. (kuriam buvo sumokėta 646.111,35 Lt + 63.200,63 Lt iš viso 709.311,98 Lt (205.431 EUR)) dokumentų negalima iš dalies nustatyti UAB “Duomenys neskelbtini” 2010 m. spalio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nuteistoji A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad jai inkriminuota nusikalstama veika negali sukelti tokių padarinių, kad dėl jų nebūtų galima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes teismas taip ir nenurodė, kokios konkretaus įsipareigojimo negalima nustatyti. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas irgi kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad realią asmens (ūkio subjekto) veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė D. Indrašienė parodė, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo įrašyti skaičiai, kuriems pagrįsti nepateikti jokie dokumentai, todėl neaišku, kokiu pagrindu atsirado įsipareigojimai N. B. ar įmonės sąnaudos, kurias padidinus buvo iškreiptas ir pelno mokesčio apskaičiavimas. Ekspertė L. Bortkevič taip pat patvirtino, kad šiai sumai padidinus Bendrovės nuostolius, atitinkamai buvo sumažintas pelnas bei mokamas pelno mokestis. Remdamasis specialisto išvada, ekspertizės aktu, teisiamajame posėdyje specialistės ir ekspertės duotais paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad dėl A. V. veikos kilę padariniai visiškai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytus padarinius. Tenkinti nuteistosios A. V. ir jos gynėjo apeliacinius skundus nėra pagrindo.

89. Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kurio buvo pakeisti, be kita ko, BK 183 ir 222 straipsniai, už kuriuose numatytų nusikalstamų veikų padarymą nagrinėjamoje byloje priimtu skundžiamu nuosprendžiu nuteisti A. A., A. V. ir N. B.. Skundžiamu nuosprendžiu N. B., be kita ko, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 11 d. iki 2011 m. vasario 19 d. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, pinigines lėšas – 300 000 Lt (86 886 Eur) bei už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, pinigines lėšas – 669 782 Lt (193 982,27 Eur). Šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau buvo padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes N. B. padarė ne dvi pavienes, o vieną tęstinę nusikalstamą veiką. A. A. ir A. V. pripažintos kaltomis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą UAB „Duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

90. Šių nusikalstamų veikų padarymo metu ir skundžiamo Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 183 straipsnio 2 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija ir BK 222 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija.

91. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

92. N. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už dvi nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir šias jo veikas kvalifikuojantis požymis buvo didelės vertės svetimo turto pasisavinimas. Pagal tuo metu galiojančios redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakciją) turtas buvo didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Atsižvelgiant į N. B. svetimo turto pasisavinimo laikotarpiu galiojusį MGL dydį, ir skundžiamu nuosprendžiu dviejų pavienių nusikalstamų veikų atveju, ir vienos tęstinės nusikalstamos veikos atveju pasisavinta turto vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, todėl N. B. padaryta veika atitiko senosios redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalį, kurios sankcija numatė tik laisvės atėmimą iki 10 metų. Tuo tarpu pagal naujosios redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, ir didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Naujosios redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numato atsakomybę už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, o šio straipsnio sankcija yra bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tiek skundžiamu nuosprendžiu nustatytos N. B. pavienės turto pasisavinimo nusikalstamos veikos, tiek perkvalifikuojama tęstinė turto pasisavinimo veika atitinka naujosios redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos sudėties požymius. Tačiau šis baudžiamasis įstatymas numato švelnesnę bausmę (sankcija numato alternatyvios rūšies bausmę baudą ir mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę), todėl šis įstatymas turi būti taikomas N. B.. Atsižvelgiant dar ir į tai, kad nuosprendis N. B. keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dvi pavienės jo nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuojamos kaip tęstinė nusikalstama veika pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją).

93. Skundžiamu nuosprendžiu A. A. ir A. V. nuteistos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), šio baudžiamojo įstatymo sankcija numatė baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Teismas pagal šį įstatymą paskyrė A. A. ir A. V. 200 MGL dydžio (7 532 Eur) baudas. Jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojusios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos) sankcija numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Naujos redakcijos baudžiamojo įstatymo sankcija numato papildomą alternatyvią švelnesnės rūšies, t. y. laisvės apribojimo, bausmę. Tačiau net ir ši aplinkybė reiškia, kad šis baudžiamasis įstatymas irgi yra švelninantis bausmę, todėl taip pat turi grįžtamąją galią. Kad naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis yra laikomas bausmę švelninančiu įstatymu, patvirtina ir jau galiojanti teismų praktika (Lietuvos Aukščiausio Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-495/2023). Todėl nuteistųjų A. A. ir A. V. nusikalstamos veikos iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuojamos į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją).

94. Dėl jau paminėtų aplinkybių, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bausmę švelninantys ir kitokiu būdu nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį palengvinantys baudžiamieji įstatymai taikomi ir nuteistiesiems N. B., A. A. ir A. V..

96. Teisėjų kolegija pirmiau pažymi, kad sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmių skyrimo motyvais ir mano, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės nei rūšimi, nei dydžiu nebuvo aiškiai per griežtos. Tačiau perkvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal jų padėtį lengvinančius baudžiamuosius įstatymus, jiems skiriamos ir naujos bausmės, o nuteistajam N. B. skiriama ir nauja subendrinta bausmė. Skiriant bausmes teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis apie bausmės paskirtį, atsižvelgia į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes ir į tuos duomenis, kurie jau buvo išdėstyti skundžiamo nuosprendžio bausmių skyrimo motyvuose.

97. Teisėjų kolegija N. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skiriant bausmę pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, kolegija atsižvelgia ir į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad tai tyčinis sunkus nusikaltimas, kuris buvo padarytas neatsitiktinai, o truko pakankamai ilgą laikotarpį. Po šio nusikaltimo padarymo praėjo jau daug laiko, tačiau taip pat atsižvelgia ir į didelę pasisavinto svetimo turto vertę bei tai, kad nuteistasis iki šiol visai neatlygino padarytos turtinės žalos. Kolegijos nuomone, švelnesnės rūšies bausmės, t. y. baudos, paskyrimas N. B. neužtikrins bausmės paskirties, todėl ir pagal naujausios redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalį skiria jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos dydį nustato artimą sankcijos minimaliam dydžiui. Skundžiamu nuosprendžiu N. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jam paskirta 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Įvertinant tai, kad suklastoti dokumentai buvo panaudoti darant kitą, sunkų tyčinį nusikaltimą, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirtą bausmę kolegija vertina teisinga, aiškiai ne per griežta bausme ir jos nešvelnina. Skiriant N. B. galutinę subendrintą bausmę, vadovaujamasi BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1, 2 punktais, nes yra ir ideali nusikalstamų veikų sudėtis, ir padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.

98. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėjo N. B. paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, padarydamas išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors skundžiamame nuosprendyje apie tai nenurodyta, akivaizdu, kad buvo taikytas ne šiuo metu, o anksčiau galiojusios redakcijos BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Nesant dėl to paduoto apeliacinio skundo, nuteistojo padėtis negali būti pabloginta, todėl teisėjų kolegija naujos subendrintos bausmės vykdymą N. B. irgi atideda taikant tos pačios redakcijos BK 75 straipsnį.

99. Skiriant bausmes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį A. A. ir A. V. teisėjų kolegija irgi nenustatė jokių nei jų atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, konkrečias jas charakterizuojančias aplinkybes ir dar kartą pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais bausmių skyrimo motyvais. Naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis vertinamas švelnesniu baudžiamuoju įstatymu tik todėl, kad, palyginus su BK 222 straipsnio 1 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314), numatė tik dar vieną švelnesnės už terminuotą laisvės atėmimą bausmės rūšį, t. y. laisvės apribojimo bausmę. Tačiau būtina pažymėti, kad nuteistosioms A. A. ir A. V. jau yra paskirtos ne laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmės – baudos. Bauda pagal BK bendrąją dalį laikoma netgi švelnesne bausme negu laisvės apribojimo bausmė. Be to, A. A. ir A. V. paskirtų baudų dydžiai yra artimesni minimaliam tų baudų dydžiui pagal BK 47 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat ir galiojusį nusikalstamų veikų padarymo metu. Todėl perkvalifikavus A. A. ir A. V. nusikalstamas veikas iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcijos) į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją), teisėjų kolegija skiria joms tokios pačios rūšies ir tokio paties dydžio bausmes – 200 MGL dydžio baudas.

101. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-449/2023 priteisimo Valstybės naudai, kurioje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą A. V. pagal 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. KTS-2022-00065 buvo patirtos 1 086,67 eurų dydžio išlaidos.

102. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta Valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016). Tačiau teisėjų kolegija šioje byloje pirmiausia atsižvelgia į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjas nuteistajai A. V. buvo paskirtas ne jos pačios prašymu, o todėl, kad gynėjo dalyvavimas būtinas pagal įstatymą.

103. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi nuteistajai A. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

104. Teisėjų kolegija dar išvadą, kad išieškoti iš nuteistosios A. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 106 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų kaltinimo N. B. dėl 669 782 Lt vertės svetimo turto pasisavinimo aplinkybių pašalinti kaltinimo dalį, kad N. B. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas grupėje kartu su UAB „Duomenys neskelbtini“ vyriausiąja buhaltere A. V..

Nuteistojo N. B. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 11 d. iki 2011 m. vasario 19 d.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) paskirtą bausmę ir Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti N. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), N. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirti nuteistajam pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje dėstomos nuteistosios A. A. nusikalstamos veikos aplinkybės, įsigyto gargždo kiekį sumažinti iki 6223,83 tonų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistosios A. V. ir nuteistosios A. V. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

A. A. nusikalstamą veiką, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 200 MGL dydžio (7532 eurų) baudą.

A. V. nusikalstamą veiką, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 200 MGL dydžio (7532 eurų) baudą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo iš nuteistosios A. V. į valstybės biudžetą netenkinti.