Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Modek“ nemokumo administratoriui E. K., suinteresuotam asmeniui M. G., jo atstovams advokatui T. U., advokato padėjėjui M. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Modek“ nemokumo administratoriaus E. K. prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, nustatymo, suinteresuoti asmenys M. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ieškinį atsakovei UAB „Modek“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla nemokumo administratoriumi paskiriant E. K. (toliau – ir Administratorius). Nutartimi, be kita ko, nustatyta, kad Bendrovės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

2. Teisme 2020 m. birželio 26 d. gautas nemokumo administratoriaus prašymas pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu ir atsakingu už šias pasekmes pripažintini buvusį įmonės vadovą M. G. (toliau – ir Vadovas).

3. Prašyme nurodoma, kad Bendrovė įregistruota 2007 m. spalio 30 d., akcijos nuosavybės teise nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. priklausė M. G., nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. akcijos priklauso J. S. M. G. Bendrovei vadovauja nuo 2007 m. spalio 30 d. Teigiama, kad Vadovas per teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nustatytą terminą ir iki pat šiol perdavė administratoriui tik dalį Bendrovės dokumentų, o itin svarbių ir aktualių buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė. Bendrovės vyriausiasis buhalteris nurodė, jog Vadovas perdavė viską, ką turėjo, kadangi visi dokumentai buvo buhalterinėje programoje elektroniniu pavidalu, tačiau 2019 metų vasarą vienos iš audrų metu trenkus žaibui į pastatą netoli serverio jie buvo sunaikinti be galimybės atkurti. Norint vykdyti veiklą Norvegijos Karalystėje, dar 2008 m. balandžio 2 d. įregistruota bendrovė Norvegijoje – NUF Modek, kuri nėra savarankiškai veikiantis juridinis asmuo, todėl visiškai nesuprantamas Vadovo elgesys, kai buvo sudarinėjami sandoriai tarp UAB „Modek“ ir NUF Modek. NUF Modek vardu Norvegijoje buvo atidaryta atsiskaitomoji sąskaita, iš kurios buvo vykdomi atsiskaitymai, tačiau Vadovas neperdavė Administratoriui jokios informacijos, susijusios su NUF Modek veikla. Administratorius taip pat paprašė perduoti teises disponuoti elektroninio pašto dėžutėmis, naudojamomis su domenais „modek-group.com“, „modek.lt“, ir paskyromis, esančiomis serveryje „modek.hostingas.lt“, tačiau Vadovas šiuos reikalavimus ignoravo ir iki šiol pareigos neįvykdė. Sandoriai, Vadovo sudaryti Bendrovės vardu dėl Vadovo gyvenamosios vietos ir jam pačiam priklausančio turto – 2016 m. vasario 1 d. iš UAB „Šeimyna“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. RMA 016/167 pirkta paslauga „Užbaigtos statybos deklaracija (duomenys neskelbtini) ir valstybinė rinkliava suma 70 Eur“, 2016 m. vasario 17 d. iš UAB „Šeimyna“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. RMA 016/167 pirkta paslauga „Leidimas statybai (duomenys neskelbtini) perregistravimas ir Valstybinė rinkliava, suma 88 Eur“, vertinti kaip prieštaraujantys įmonės veiklos tikslams ir kaip tyčinio bankroto požymiai.

4. Prašyme teigiama, kad Administratoriui neperduotos sutartys ir darbų atlikimo aktai, pasirašyti su įmonėmis UAB „Šiltas būstas LT“, UAB „Plokštuminių pamatų meistrai“, su kuriomis Bendrovė sudarinėjo ir vykdė veiklos sandorius, kurie turėjo įtakos Bendrovės nemokumo situacijai susidaryti. Itin svarbiais sandoriais, kurių vykdymą yra pagrindžiančių įrodymų, laikytini sandoriai, sudaryti su UAB „Šiltas būstas LT“, kadangi su šiuo juridiniu asmeniu sudarytų sandorių suma pagal PVM sąskaitas faktūras sudaro virš 280 000 Eur. Tarp šių įmonių buvo susidarę itin tamprūs verslo santykiai, kuriuos teisinio kvalifikavimo požiūriu galima kvalifikuoti kaip rangos teisinius santykius ir nematerialaus pobūdžio paslaugų teikimo teisinius santykius. Šią išvadą suponuoja PVM sąskaitų faktūrų turinys, atspindintis ūkines operacijas. Daugumoje atveju nurodoma, kad sąskaita pateikta už „namo konstrukcijų statybą arba statybinius darbus“. Kitu atveju nurodoma: „Stalių gaminai, (darbų aktas)“ arba „Konstruktorių brėžiniai“. Dažnu atveju pridėtas neva darbų atlikimo aktas, kuriame nurodomas darbo atlikimo užmokestis be jokio atliktų darbų detalizavimo. Sąskaitos faktūros turinį pagrindžiantys aktai nepasirašyti paslaugos gavėjo atstovo, todėl nėra galimybės įvertinti, kokie darbai, kokiu tikslu buvo atlikti, t. y. iš pateiktų sąskaitų faktūrų nėra galimybės nustatyti šių dokumentų pagrįstumo. Jokie darbų priėmimo–perdavimo aktai nebuvo sudaryti ir darbai nebuvo perduoti. Analogiška situacija yra ir su stalių gaminiais, nes nenurodoma, kokie gaminiai pagaminti ir perduoti užsakovui. Analogiška situacija yra su sąskaitomis už konstruktorių brėžinius, nes nėra nurodyta, už kokius konkrečiai brėžinius, dėl kokio poreikio ir kokio sudėtingumo brėžiniai perduodami. Santykių tarp šių juridinių asmenų analizę komplikuoja tai, kad atsiskaitymai buvo vykdomi grynaisiais pinigais, o šių pinigų sumokėjimą ir (ar) perdavimą pagrindžiantys dokumentai administratoriui neperduoti. Į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukta sąskaita faktūra Nr. PPM 0000221, 2018 m. lapkričio 23 d., suma 9 239,08 Eur, už „renovacijos darbus ir karkasinio namo konstrukcijų montavimą“, tačiau Administratoriui nėra perduota jokia sutartis tarp šalių. Bendrovė neturėjo nekilnojamojo turto, kurį reikėtų renovuoti, ir namo iš karkasinių konstrukcijų. Iš viešų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Šiltas būstas LT“ ir UAB „Plokštuminių pamatų meistrai“ yra R. P., buvęs Bendrovės darbuotojas. Siekdamas išsiaiškinti grynųjų pinigų panaudojimo aplinkybes ir tarpusavio skolų įskaitymo aplinkybes, Administratorius kreipėsi į UAB „Šiltas būstas LT“ ir UAB „Plokštuminių pamatų meistrai“ su prašymu pateikti tarpusavio sutarčių, darbų atlikimo aktų ir apyvartos žiniaraščių kopijas, tačiau šių įmonių vadovai ignoravo Administratoriaus prašymą ir jokios informacijos nesuteikė.

5. Prašyme nurodoma, kad išanalizavus Bendrovės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte, sugretinus VMI informaciją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informaciją, „Creditinfo“ duomenis ir atlikus finansinių rodiklių pokyčio analizę nuo 2016 m. gruodžio 31 d. matyti, kad Bendrovės finansinė būklė nuosekliai blogėjo ir 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo nemoki. Perduotų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. analizė rodo, kad susidarė 86 554,04 Eur trūkumas arba, kitaip tariant, padaryta žala įmonei ir išvestinė žala kreditoriams. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie blogą įmonės valdymą. Šiuo atveju akivaizdu, kad tarp sąmoningo blogo Bendrovės valdymo (lėšų panaudojimas perkant Vadovo ir akcininko asmeniniams poreikiams turtą, grynųjų pinigų apskaita) ir Bendrovės nemokumo yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes šie veiksmai privedė prie nemokumo situacijos susidarymo. Aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad Bendrovės sandoriai bei sprendimai, kai Bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje piniginės lėšos buvo skiriamos ne darbams vykdyti ar kitoms Bendrovės reikmėms, o naudojami nenustatytiems Vadovo tikslams, buvo ne tik nenaudingi, bet ir žalingi Bendrovei ir iš esmės nulėmę jos nemokumą, o jai tapus nemokiai – dar labiau pabloginę įmonės finansinę padėtį ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Išvardytų sandorių sudarymu buvo didinami Bendrovės įsipareigojimai ir Bendrovė sąmoningai vedama prie bankroto.

6. Prašyme teigiama, kad Vadovas už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje nurodytos teisės normos pažeidimą yra nubaustas įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo nutarimu, kuriame teismas konstatavo, kad Vadovas, vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1 punktą, kuriame numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievole, ir 81 straipsnio 1 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, bet ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, ir Vadovą nubaudė. Nutarime taip pat nurodyta, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.

7. Suinteresuotas asmuo M. G. atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Vadovo atsiliepime į prašymą nurodoma, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytas nė vienas požymis, būtinas siekiant juridinio asmens bankrotą pripažinti tyčiniu. Administratorius nenustatinėjo jokių sąmoningų ir nuoseklių Vadovo veiksmų ar neveikimo, tariamai privedusių Bendrovę prie bankroto. Administratorius siekia Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu remdamasis vien galimais Vadovo pareigų pažeidimais, niekaip priežastiniu ryšiu nesusijusiais su Bendrovės nemokumu. Vadovas jo žinioje buvusius Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus yra perdavęs Bendrovės bankroto administratoriui. Administratorius nė karto nėra kreipęsis į Bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl poveikio priemonių Vadovui už pareigos perduoti bankroto administratoriui Bendrovės dokumentus nevykdymą ar netinkamą vykdymą taikymo. Nei Bendrovės bankroto byloje, nei jokiuose kituose procesuose nebuvo priimti jokie įsiteisėję procesiniai sprendimai, kuriuose būtų nustatyta, jog Vadovas, turėdamas tokią pareigą ir galimybę, neperdavė Administratoriui atitinkamų Bendrovės dokumentų. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad Vadovas būtų pažeidęs pareigą perduoti Administratoriui savo žinioje turimus Bendrovės dokumentus. Juolab, jog Vadovas ne kartą informavo Administratorių apie priežastis, dėl kurių tam tikri Bendrovės dokumentai (jų elektroninės kopijos) Administratoriui negalėjo būti pateikti. Administratorius į civilinę bylą nėra pateikęs nė vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, jog Vadovas dar kažkokių Bendrovės dokumentų turi, tačiau sąmoningai juos slepia ir neteikia Administratoriui. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nurodė, jog dokumentų bankroto administratorei neperduoda ne piktybiškai, o todėl, kad jų neturi. Nėra duomenų, jog šis teiginys būtų klaidinantis ar dokumentai neišsaugoti dėl suinteresuoto asmens kaltės. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie pagrįstų, o dokumentų neperdavimas pats savaime nepatvirtina Vadovo siekio sukelti Bendrovei bei jos kreditoriams žalos ar nuslėpti Bendrovės turto iššvaistymą.

9. Vadovo atsiliepime į prašymą teigiama, kad Administratorius, siekdamas Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, nurodo padrikus ir niekaip su pareiškimo esme nesusijusius argumentus apie Bendrovės ryšius su atitinkamais juridiniais asmenimis, o konkrečiai su UAB „Šeimyna“, UAB „Plokštuminių pamatų meistrai“ ir UAB „Šiltas būstas LT“, taip pat pateikė nežinia kokiais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais grįstas „suvestines“. Vadovui nėra suprantama, kokią reikšmę nurodytos aplinkybės turi nagrinėjant Administratoriaus pareiškimą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi Administratorius, gindamas Bendrovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, nėra pareiškęs nė vieno ieškinio dėl Bendrovės sudarytų sandorių nuginčijimo. Šio Atsiliepimo pateikimo dieną neegzistuoja nė vienas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pareiškime minimi Bendrovės sudaryti sandoriai būtų buvę nuginčyti ar būtų pripažinta, jog šiais sandoriais būtų buvusi padaryta žala Bendrovės ar jos kreditorių teisėms ar teisėtiems interesams. Administratorius, manydamas, jog atitinkami Bendrovės sudaryti sandoriai yra ginčytini, jog jais galbūt buvo padaryta žala Bendrovei ar jos kreditoriams, turi teisę naudotis atitinkamomis Bendrovės ar jos kreditorių teisių gynimo priemonėmis, t. y. ginčyti Bendrovės sudarytus sandorius ar reikalauti žalos atlyginimo, tačiau tokia savo teise pasinaudojęs nėra. Nė vienas Bendrovės sandoris šio Atsiliepimo pateikimo dieną nėra nuginčytas, lygiai kaip ir nėra nustatyta, kad suinteresuotas asmuo savo veiksmais kaip buvęs Bendrovės vadovas būtų Bendrovei ar jos kreditoriams padaręs turtinę žalą.

10. Vadovo atsiliepime į prašymą nurodoma, jog nei Administratorius, nei VMI tikslaus Bendrovės nemokumo momento nenustatinėjo ir išsamios Bendrovės finansinių rodiklių analizės neatliko. Administratorius klaidina teismą teikdamas informaciją, jog Administratoriaus ir VMI pozicija dėl Bendrovės nemokumo momento sutampa. VMI 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos Vadovui dėl laiku neinicijuotos bankroto bylos paskyrimo. VMI minėtoje byloje argumentavo, jog Bendrovė nemoki tapo neva po to, kai susidarė didelė mokestinė nepriemoka, t. y. po 2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. nutarimu administracinių nusižengimų byloje Vadovui pradėtą nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, teiseną nutraukė nesant administracinio nusižengimo sudėties. Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, jog byloje nėra pakankamai įrodymų Bendrovės nemokumo momentui konstatuoti. Atsižvelgiant į tai, jog būtent juridinio asmens nemokumo būsenos atsiradimas yra pagrindinis veiksnys, sąlygojantis ne tik juridinio asmens vadovo veiksmų (neveikimo) vertinimą, tačiau ir juridiniam asmeniui ir (ar) jo kreditoriams galbūt padarytos žalos dydį, šioje civilinėje byloje yra būtinas tikslus Bendrovės nemokumo momento nustatymas. Tačiau nagrinėjamu atveju Administratorius įrodinėdamas Bendrovės nemokumo momentą remiasi nežinia kokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu paties administratoriaus sudarytomis lentelėmis. Su tokia Administratoriaus pozicija Vadovas kategoriškai nesutinka. Aplinkybė, kada Bendrovės būsena pasiekė nemokumo stadiją, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, kt. Pradelstus to meto įsipareigojimus iš esmės galėtų atskleisti informatyvus Bendrovės kreditorių sąrašas, kuriame atsispindėtų įmonės kreditorių reikalavimų sumos atitinkamu laikotarpiu, atsiskaitymo terminai, bendra pradelstų įsipareigojimų suma, tačiau tokių dokumentų Administratorius į bylą nepateikė. Vien juridinio asmens patirtų nuostolių suma, neanalizuojant jų susidarymo kilmės ir priežasčių ir šių duomenų nevertinant su juridinio asmens pradelstais įsipareigojimais bei jų struktūra, nieko nepasako apie juridinio asmens tikrąją finansinę padėtį, todėl tokia paviršutiniška finansinės atskaitomybės dokumentų analizė negali būti laikoma tinkamu įrodymu sprendžiant dėl Bendrovės mokumo ir todėl Administratoriaus teiginiai dėl Bendrovės tariamo nemokumo dar 2018 m. gruodžio 31 d. yra atmestini kaip nepagrįsti. Galimos situacijos, kada įmonės veikloje atsiradęs nemokumas (gali būti trumpalaikis) dėl vėlesnės sėkmingos įmonės komercinės veiklos yra panaikinamas, t. y. įmonės mokumas atkuriamas. Galiausiai, Bendrovės nemokumo momento nustatymas neturi įtakos teismo vertinimui, ar juridinio asmens bankrotas yra pripažintinas tyčiniu, ar ne; nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinami juridinio asmens bei jo valdymo organų veiksmai iki bankroto bylos iškėlimo, kadangi būtent tokie veiksmai gali nulemti tyčinį juridinio asmens bankrotą.

11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą nurodo, jog palaiko Administratoriaus prašymą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.

12. VMI atsiliepime į prašymą nurodoma, kad VMI yra bendrovės kreditorė, jos kreditinis reikalavimas sudaro 34 051,02 Eur. Pagal VMI turimus duomenis, Bendrovės vadovas nuo 2007 m. spalio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo M. G.. Pateiktame Administratoriaus prašyme pabrėžiama, kad Vadovas tik iš dalies įvykdė teismo 2020 m. sausio 22 d. nustatytą įpareigojimą per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti Administratoriui turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat pažymima, kad per teismo nustatytą terminą perduota Administratoriui tik dalis įmonės dokumentų, o itin svarbūs ir aktualūs buhalterinės apskaitos dokumentai – dokumentai, pagrindžiantys grynųjų pinigų panaudojimą, pavyzdžiui, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos ir kt., neperduoti. Siekdama nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, VMI atliko Bendrovės operatyvų patikrinimą. 2018 m. lapkričio 23 d. buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-5196, ja nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems savo kreditoriams, nors pagal įstatymo reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Kaip Administratorius pažymėjo pareiškime, Vadovas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-606-586/2019 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisių pažeidimas), ir nubaustas 1 400 Eur bauda. Vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei Bendrovė būtų vykdžiausi šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, Bendrovės mokestinė nepriemoka būtų mažesnė, todėl savo neveikimu buvęs Bendrovės vadovas pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. Akivaizdu, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. VMI nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nustatyti pažeidimai buvo vykdomi ilgą laiko tarpą, todėl darytina išvada, kad šiais atsiskaitymais buvo siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. Be to, VMI atlikusi Bendrovės operatyvų patikrinimą nustatė, kad už paslaugas ir prekes paslaugų gavėjai ir prekių pirkėjai mokėjo į fizinių asmenų – Vadovo ir Š. A. banko sąskaitas. Bendrovė nuo 2018 m. birželio 15 d. turėdama mokestinę nepriemoką, dėl kurios išieškojimo buvo priimami nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), galbūt vengė mokėti mokesčius valstybės biudžetui. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta ir tai, kad Bendrovė nesilaikė Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 9 punkto, kuris nurodo, kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, į įmonės kasą sugrąžinti atskaitingiems asmenims išmokėtus ir jų nepanaudotus pinigus.

13. Teisme 2020 m. lapkričio 4 d. gautas Administratoriaus prašymas pridėti papildomus įrodymus ir paaiškinimas, nurodo, iš pateiktų įrodymų turinio matyti, kad buhalterinės apskaitos (grynųjų pinigų / kasos) tvarkymas Bendrovėje neatitiko teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl bylą nagrinėjantis teismas turėtų vertinti, ar buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma aplaidžiai ar apgaulingai. Su šiuo prašymu pateiktas dokumentų priėmimo–perdavimo aktas.

14. Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi Bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto.

15. Teisme 2020 m. lapkričio 25 d. gauti Vadovo rašytiniai paaiškinimai, nurodoma, kad nagrinėjamu atveju Administratoriaus nurodomi buhalterinės apskaitos tvarkymo neatitikimai laikytini visiškai mažareikšmiais, nesudarančiais Bendrovės Administratoriui jokių kliūčių atkurti realų piniginių lėšų Bendrovėje judėjimą. Nagrinėjamoje situacijoje nėra nustatytinas objektyvus neįmanomumas įvertinti Bendrovės nemokumo priežastis. Bendrovės veiklą nesunkiai galima įvertinti remiantis kitais duomenimis, o konkrečiai – pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, Bendrovės, taip pat Bendrovės atskaitingų asmenų ir Vadovo banko sąskaitų išrašais (kurie jau yra pateikti Administratoriui) ir kt. dokumentais. Administratoriui yra perduota didžioji dalis esminių Bendrovės dokumentų, jie yra pakankami iš esmės nustatyti Bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą.

16. Teisme 2020 m. vasario 15 d. gauti Vadovo rašytiniai paaiškinimai, suinteresuotas asmuo nurodo, jog Administratorius savo pareiškime klaidingai nurodo, jog UAB „Modek“ per laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2020-01-01 pardavė UAB „Ekorūmai“ prekių ir paslaugų už 259 731,36 Eur, tačiau UAB „Ekorūmai“ su UAB „Modek“ atsiskaitė sumokėdama tik 100 485,08 Eur piniginių lėšų; taigi UAB „Ekorūmai“ įsiskolinimo Bendrovei likutis, Administratoriaus teigimu, neva sudaro 159 246,28 Eur. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, jog šios aplinkybės neturi visiškai jokios įtakos ir reikšmės sprendžiant dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Administratorius, manydamas, jog Bendrovė turi galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Ekorūmai“, turi teisę pareikšti pastarajai atitinkamus reikalavimus inicijuodamas civilinę bylą. Paaiškinimuose pateikia skaičiavimus, nurodo, kad UAB „Ekorūmai“ nėra skolinga Bendrovei, atvirkščiai – Bendrovė yra skolinga UAB „Ekorūmai“ 14 045,96 Eur piniginių lėšų sumą. Be to, nurodo, jog Administratorius klaidina teismą teigdamas, neva Bendrovė „neteko reikšmingo registruotino turto, kadangi pastarasis buvo parduotas Bendrovei tariamai buvus nemokiai“. Žemės sklypas buvo parduotas 2018-08-17, o transporto priemonė – 2018-08-17, o Klaipėdos apygardos teismo 2020-10-08 nutartyje administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-202-795/2020 konstatuota, jog Bendrovė nemoki tapo 2018-09-26, t. y. minėti sandoriai nebuvo sudaryti Bendrovei esant nemokiai; tiek žemės sklypas, tiek transporto priemonė buvo parduoti už rinkos kainas, jokių neteisėtų veiksmu nei Bendrovė, nei suinteresuotas asmuo neatliko. Paaiškinimuose suinteresuotas asmuo detalizuoja Bendrovės veiklą su UAB ,,Šiltas būstas“, nurodydamas, kad UAB „Šiltas būstas“ Bendrovės užsakymu pagamindavo Bendrovės veiklai reikiamas surenkamų namų konstrukcijas, šių medžiagų, importuojamų iš Norvegijos Karalystės, gavėja buvo tiesiogiai UAB „Šiltas būstas“. Nurodytas UAB „Šiltas būstas“ pagamintas konstrukcijas Bendrovė savo ruožtu gabendavo savo klientams į Skandinaviją, todėl už medžiagų transportavimą Bendrovė savo ruožtu išrašydavo ir UAB „Šiltas būstas“ pateikdavo sąskaitas faktūras.

17. Paaiškinimuose suinteresuotas asmuo pasisakė dėl Administratoriaus į civilinę bylą pateiktų sąskaitų faktūrų, nesusijusių su UAB „Modek“ (žr. 8 priedą prie Administratoriaus 2021-02-03 pareiškimo), ir nurodė, kad šios sąskaitos faktūros Administratoriui buvo perduotos per klaidą. Šios sąskaitos faktūros, priešingai, nei teigia Administratorius, į Bendrovės buhalterinę apskaitą niekuomet nebuvo įtrauktos ir apmokėtos. Be to, paaiškinimuose nurodoma, kad suinteresuotas asmuo gali patvirtinti, jog iš tiesų į asmeninę sąskaitą 2018-08-07 ir 2018-09-05 mokėjimais iš Bendrovės kliento R. T. gavo 5290,99 Eur piniginių lėšų sumą, tačiau Administratoriaus teiginys, neva šias pinigines lėšas suinteresuotas asmuo pasisavino, neatitinka tikrovės. Dar 2020-12-07 suinteresuotas asmuo į civilinę bylą pateikė savo banko sąskaitų išrašus, kurių laikotarpis 2016–2019 metai (žr. 1–3 priedus prie 2020-12-07 pateiktų papildomų dokumentų), juose atsispindi visos suinteresuoto asmens patirtos išlaidos Bendrovės naudai. Iš pateiktų dokumentų akivaizdu, jog šios piniginės lėšos buvo panaudotos Bendrovės veiklai, jos nebuvo ir negalėjo būti pasisavintos.

18. Teismo posėdyje Administratorius paaiškino, kad Vadovas kartu su kitais darbuotojais vykdė atsiskaitymus per savo asmenines sąskaitas, į buhalterinę apskaitą neįtrauktos sumos, kurias Vadovas gavo iš R. T., buvo pažeista mokėjimų eiliškumo tvarka esant įmonei nemokiai. Š. A. buvo vadybininkas, bet jis nebuvo eilinis darbuotojas, nes jis visus 2017 metus gavo dvigubai didesnį atlyginimą. 2018-03-13 Š. A. įsteigė kitą įmonę, ji vykdo tą pačią veiklą, su UAB ,,Modek“ buvo vykdomi atsiskaitymai, ši įmonė nusipirko iš UAB ,,Modek“ žemės sklypą ir automobilį, o Š. A. sistemingai pervesdavo į Vadovo sąskaitą įvairias sumas. Nuo 2018 m. visi įmonės finansiniai rodikliai blogėjo. Prie pareiškimo yra pridėtas priedas, iliustruojantis pradelstų įsipareigojimų pokytį. Sunku nustatyti, ar už parduotą UAB ,,Modek“ turtą buvo atsiskaityta su įmone, nes pinigai buvo pervedami į M. G. ir Š. A. sąskaitas, o jie už įmonę mokėjo, kiek norėjo.

19. Teismo posėdyje Vadovas paaiškino, kad jis jokių tyčinių veiksmų neatliko, priešingai, iš savo asmeninių lėšų mažino įsiskolinimą. 2018 m. susidūrė su teisminiais ginčais Norvegijoje. Įsiskolinimas VMI padidėjo dėl 2 momentų – „Sodrai“ ir VMI inicijavus bankroto bylą. Pinigai, gauti pardavus automobilį ir žemės sklypą, buvo panaudoti kreditiniams reikalavimams per antstolius dengti iš jo asmeninės sąskaitos, nes tuo metu įmonės sąskaitos buvo areštuotos. Sklype, kuris buvo parduotas, buvo pastatyti pastato pamatai, buvo įrengtos komunikacijos, viskas buvo parduota rinkos kainomis.

20. Suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad suvestiniai dokumentai administratoriui nebuvo pateikti dėl bendrovės serverio gedimo. Įmonės bankrotas įvyko dėl nesumokėtų sumų Norvegijoje, jei įmonė būtų gavusi tas sumas, būtų buvę padengti finansiniai reikalavimai kreditoriams, M. G. tyčios dėl bankroto nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (ne)taikymo

21. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais neteko galios 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

22. Pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų veiksmai (neveikimas), kuriais yra įrodinėjamas tyčinis bankrotas, buvo atlikti arba neatlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą. Sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas).

23. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau galiojusiame ĮBĮ įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, nebuvo numatytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje, motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

24. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Taigi teismui, nagrinėjančiam klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardyti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus JANĮ, kurio 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas toks įpareigojimas. JANĮ 70 straipsnio 3 dalies norma yra materialioji, todėl jos atgalinis veikimas nėra galimas ir šioje byloje paminėta teisės norma netaikytina.

25. ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje, motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys).

Dėl tyčinio bankroto sampratos ir įrodinėjimo

26. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

27. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

28. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau, pagal kasacinio teismo praktiką, visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

29. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

30. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tyčinis bankrotas gali būti sukeltas ir nemokiai įmonei: nors jau nemokia tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Todėl tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

32. Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6–8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.

Dėl pagrindinių faktinių aplinkybių

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ieškinį atsakovei UAB „Modek“ iškelta bankroto byla.

34. Bendrovė įregistruota 2007 m. spalio 30 d., akcijos nuosavybės teise nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. priklausė M. G., nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. akcijos priklauso J. S. M. G. Bendrovei vadovauja nuo 2007 m. spalio 30 d.

35. 2019 m. vasario 8 d. buvo gautas VSDFV ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Modek“, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi byla buvo nutraukta, nes ieškovė 2019 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą atidėti atsakovei skolos mokėjimą iki 2020 m. liepos 1 d.

36. Administratorius įrodinėja, kad Vadovas per teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nustatytą terminą ir iki pat šiol perdavė administratoriui tik dalį Bendrovės dokumentų, o itin svarbių ir aktualių buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė.

37. Bendrovės vyriausiasis buhalteris R. A. nurodė, jog Vadovas perdavė viską, ką turėjo, kadangi visi dokumentai buvo buhalterinėje programoje elektroniniu pavidalu, tačiau 2019 metu vasarą vienos iš audrų metu trenkus žaibui į pastatą netoli serverio jie buvo sunaikinti be galimybės atkurti.

38. Vadovas nurodė, kad, norint vykdyti veiklą Norvegijos Karalystėje, dar 2008 balandžio 2 d. įregistruota bendrovė Norvegijoje – NUF Modek, kuri nėra savarankiškai veikiantis juridinis asmuo.

39. Byloje nustatyta, kad buvo sudarinėjami sandoriai tarp UAB „Modek“ ir NUF Modek. NUF Modek vardu Norvegijoje buvo atidaryta atsiskaitomoji sąskaita, iš kurios buvo vykdomi atsiskaitymai, tačiau Vadovas neperdavė Administratoriui jokios informacijos, susijusios su NUF Modek veikla.

40. Administratorius nurodė, kad Vadovas Bendrovės vardu sudarė sandorius dėl jam pačiam priklausančio turto. Šią aplinkybę įrodinėja 2016 m. vasario 1 d. iš UAB „Šeimyna“ pirkta paslauga pagal sąskaitą faktūrą Nr. RMA 016/167 – „Užbaigtos statybos deklaracija (duomenys neskelbtini) ir valstybinė rinkliava suma 70 Eur“, pagal 2016 m. vasario 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. RMA 016/167 pirkta paslauga „Leidimas statybai (duomenys neskelbtini) perregistravimas ir Valstybinė rinkliava, suma 88 Eur“.

41. 2020 m. vasario 15 d. gauti Vadovo rašytiniai paaiškinimai įrodo, kad į civilinę bylą buvo pateiktos sąskaitos faktūros, nesusijusios su UAB „Modek“ (žr. 8 priedą prie Administratoriaus 2021-02-03 pareiškimo), ir šios sąskaitos faktūros Administratoriui buvo perduotos per klaidą. Šios sąskaitos faktūros, priešingai, nei teigia Administratorius, į Bendrovės buhalterinę apskaitą niekuomet nebuvo įtrauktos ir apmokėtos, tačiau jos nėra dėl 40 p. nurodytų apmokėtų sąskaitų įmonės lėšomis.

42. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. vasario 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pateikė pareiškimą, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB ,,Modek“ vadovui M. G. už laiku neinicijuotą bankrotą UAB „Modek“. Šioje byloje konstatuota, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-11-23 operatyvaus patikrinimo pažyma įrodo, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo 18 421,80 Eur (priedas prie 2020-07-13 VMI atsiliepimo).

43. UAB ,,Modek“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo skolinga 34 051,02 Eur bankroto bylos iškėlimo metu.

44. 2018 m. lapkričio 23 d. buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-5196, ja nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems savo kreditoriams, nors pagal įstatymo reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką.

45. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-606-586/2019 Vadovas buvo nubaustas už tai, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas VMI prie FM interesus (bauda sumokėta 2019 m. liepos 24 d.).

46. Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-202-795/2020 2020 m. spalio 5 d. nutartyje nurodo, jog, atsižvelgiant į Bendrovės balanso duomenis, įvertinus blogėjančią jos finansinę būklę ir susidariusią mokestinę nepriemoką VMI prie FM, kuri vis didėjo, augančius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, galima daryti išvadą, kad UAB „Modek“ laikytina vėliausiai nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. buvusi nemoki. Taigi, būdama nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM ir kitais kreditoriais, UAB „Modek“ tapo nemoki, o siekdamas užkirsti kelią tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, M. G. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu M. G. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. Būtent toks kreditorių teisių pažeidimas užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

47. Nagrinėjamojoje byloje atsakovės Administratorius prašymą pripažinti BUAB „Modek“ bankrotą tyčiniu grindžia šiais argumentais: 1) suinteresuotas asmuo neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei inicijavimo (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., ĮBĮ 8 str. 1 d.), 2) suinteresuotas asmuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 p.), 3) suinteresuotas asmuo aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.), 4) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę (ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p.), todėl šie pagrindai sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką.

Dėl suinteresuoto asmens kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

48. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

49. Vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

50. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

51. VĮ Registrų centro duomenimis, Juridinių asmenų registrui Bendrovės pateiktos 2017 m. finansinės ataskaitos balanse nurodyto turto vertė – 293 021 Eur (iš jo ilgalaikio turto vertė – 25 984 Eur), mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų dydis – 194 407 Eur (iš jų 194 407 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). VĮ Registrų centro duomenimis, Juridinių asmenų registrui Bendrovės pateiktos 2018 m. finansinės ataskaitos balanse nurodyto turto vertė – 153 932 Eur (iš jo ilgalaikio turto vertė – 657 Eur), mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų dydis – 141 649 Eur (iš jų 141 649 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Tai reiškia, kad, tiek 2017, tiek 2018 metų Bendrovės finansinėse ataskaitose, pateiktose UAB „Modek“ buvusio vadovo M. G., nurodytais duomenimis, pradelsti įmonės įsipareigojimai gerokai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

52. 2019 m. vasario 8 d. buvo gautas VSDFV ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Modek“, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi byla buvo nutraukta, nes ieškovė 2019 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą atidėti atsakovei skolos mokėjimą iki 2020 m. liepos 1 d. Civilinėje byloje Nr. eB2-896-524/ VSDFV ieškinyje buvo nurodyta, kad įmonė šiai kreditorei yra skolinga 24 731,87 Eur įmokų, kurios susidarė laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2019-02-08.

53. Tačiau UAB ,,Modek“ bankroto byloje 2020-03-26 nutartimi patvirtintas VSDFV Šilalės skyriaus 31 369 Eur kreditinis reikalavimas įrodo, jog UAB ,,Modek“ šiai institucijai nesumokėjo atidėtos skolos ir šios įmonės vadovas nuo 2020 m. liepos 1 d., t. y. tada, kai pasibaigė šios įmokos mokėjimo atidėjimo terminas, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonė buvo nemoki.

54. Paminėtos aplinkybės įrodo, jog nuo 2018-01-15 iki 2020 m. sausio 22 d. bankroto bylos iškėlimo VSDFV kreditinis reikalavimas padidėjo nuo 24 731,87 Eur iki 31 369 Eur.

55. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-11-23 operatyvaus patikrinimo pažyma įrodo, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo 18 421,80 Eur (priedas prie 2020-07-13 VMI atsiliepimo), 2020 m. sausio 22 d bankroto bylos iškėlimo metu įmonė šiai institucijai buvo skolinga 34 051,02 Eur.

56. Šioje bylos dalyje įrodyta, kad paminėti kreditiniai reikalavimai augo dėl Vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo laiku nevykdymo.

57. Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-202-795/2020 2020 m. spalio 5 d. nutartyje nurodo, jog, atsižvelgiant į Bendrovės balanso duomenis, įvertinus blogėjančią jos finansinę būklę ir susidariusią mokestinę nepriemoką VMI prie FM, kuri vis didėjo, augančius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, galima daryti išvadą, kad UAB „Modek“ vėliausiai nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. laikytina nemokia įmone. Taigi, būdama nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM ir kitais kreditoriais, UAB „Modek“ tapo nemoki, o siekdamas užkirsti kelią tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, M. G. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu M. G. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

58. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą civilinėje byloje nereikia įrodinėti administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluota aktuali nagrinėjamai bylai taisyklė, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nutarimu konstatuoti administracinio nusižengimo veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nutarimas. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nutarimu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos; kiti teismo nutarimu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; kt.).

59. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-687/2015). Šioje byloje ir nurodytoje administracinėje byloje faktinės aplinkybės dėl įmonės nemokumo momento ir Vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo yra tapačios arba labai tapačios nagrinėjamoms ir joms turi būti taikoma ta pati teisės norma – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis.

60. Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė labiau prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo labiau didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad, suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; kt.).

61. Byloje nagrinėjamu atveju UAB „ Modek“ vadovas, įmonei tapus nemokiai, nesilaikė fiduciarinių pareigų įmonės kreditoriams. Netinkamas UAB „Modek“ valdymas nulėmė tolesnį nemokios įmonės padėties bloginimą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais VMI ir VSDFV, o tai yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

Dėl suinteresuoto asmens veiksmų, susijusių su atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimu (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas)

62. Vien įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

63. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ str. 1 d).

64. 2018 m. lapkričio 23 d. buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-5196, kuria nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems savo kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką.

65. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-606-586/2019 M. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisių pažeidimas), ir nubaustas 1 400 Eur bauda. Vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

66. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo (pirmąja eile) ir (ar) atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių (antrąja eile).

67. 2018 m. lapkričio 23 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-5196 konstatuota, kad už paslaugas ir prekes paslaugų gavėjai ir prekių pirkėjai vietoj to, kad mokėtų į Bendrovės banko sąskaitas, moka į fizinių asmenų M. G. ir Š. A. banko sąskaitas. Bendrovė nuo 2018-06-15 turėjo mokestinę nepriemoką, dėl kurios išieškojimo buvo priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

68. Bylos duomenimis įrodyta, kad suinteresuotas asmuo tinkamai neįgyvendino pareigos pirmiausia atsiskaityti su valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetais.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtino tyčinio bankroto požymio

69. 2018 m. lapkričio 23 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-5196 įrodo, kad suinteresuotas asmuo aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, be to, byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų nurodydamas, jog dėl žaibo iškrovos buvo sugadintas kompiuteris su buhalterinės apskaitos programa, tačiau neįrodė aplinkybės, jog buhalterinės apskaitos programos atkurti iš atsarginės jos kopijos neįmanoma.

70. Įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu tuo atveju, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

71. VMI atlikusi Bendrovės operatyvų patikrinimą nustatė, kad už paslaugas ir prekes paslaugų gavėjai ir prekių pirkėjai mokėjo į fizinių asmenų – Vadovo ir Š. A. banko sąskaitas. Bendrovė nuo 2018 m. birželio 15 d. turėdama mokestinę nepriemoką, dėl kurios išieškojimo buvo priimami nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), galbūt vengė mokėti mokesčius valstybės biudžetui.

72. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta ir tai, kad Bendrovė nesilaikė Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 9 punkto, kuris nurodo, kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, į įmonės kasą sugrąžinti atskaitingiems asmenims išmokėtus ir jų nepanaudotus pinigus.

73. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimo, pateiktų jo ir Š. A. banko sąskaitų darytina išvada, jos UAB ,,Modek“ lėšos buvo pervedamos į šių asmenų, o ne į įmonės sąskaitą. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimo nustatyta, jog įmonės pinigai buvo pervedami į jo sąskaitą, nes taip buvo patogiau dėl įmonės veiklos Norvegijoje ir įmonės sąskaitos arešto, taikyto VMI.

74. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl suinteresuotas asmuo, jo vadovavimo įmonei laikotarpiu būdamas atsakingas už teisingų duomenų į įmonės buhalterinę apskaitą įrašymą, privalėjo ieškovės apskaitą sutvarkyti pagal paminėtus reikalavimus. Tokios apskaitos suinteresuotas asmuo nepateikė, akivaizdžiai prieštarauja Buhalterinės apskaitos įstatymo paskirčiai įmonei priklausiusių pinigų pervedimas į jo vadovo ir Š. A. asmenines sąskaitas, nes įmonės pinigų judėjimas nefiksuojamos jos banko sąskaitoje. Ši aplinkybė svarbi įmonei tapus nemokiai, nes pažeidžiamos kreditorių teisės teisingai nustatant lėšų judėjimą, jų patikrinimą su pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais.

75. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).

76. Aplinkybė dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo yra susijusi su įmonės dokumentų išsaugojimu ir jų perdavimo administratoriui pareigos įvykdymu. Teisme 2020 m. lapkričio 4 d. gautas Administratoriaus prašymas pridėti papildomus įrodymus ir nurodyti administratoriui pateikti dokumentų priedai, t. y. priėmimo–perdavimo aktas, iš kurio nustatyta, kad administratoriui buvo perduoti kasos vedimo dokumentų segtuvai, tačiau suinteresuotas asmuo neįrodė, kad perdavė Administratoriui dokumentus, susijusius su įmonės veiklos vykdymu Norvegijos Karalystėje.

77. Administratorius nustatė, kad 2008 balandžio 2 d. įregistruota Bendrovė Norvegijoje – NUF Modek, buvo sudarinėjami sandoriai tarp UAB „Modek“ ir NUF Modek ir atidaryta atsiskaitomoji sąskaita, iš kurios buvo vykdomi atsiskaitymai, tačiau nurodomi dokumentų priėmimo–perdavimo aktai neįrodo, jog administratoriui suinteresuotas asmuo perdavė dokumentus dėl NUF Modek veiklos.

Dėl veiklos ir turto perkėlimo į kitą įmonę (ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p.)

78. Byloje 2021 m. vasario 4 d. Administratorius pateikė įrodymus dėl UAB „Ekorūmai“ (buvęs pavadinimas UAB „Nebe“) įsteigimo.

79. Byloje nustatyta, kad paminėta įmonė įregistruota 2018 m. kovo 13 d. Šios įmonės akcininkas ir vadovas buvo ir yra Š. A., jis nuo 2013-05-29 iki 2019-03-25 dirbo UAB „Modek“ vadybininku, o paminėta 2018 m. lapkričio 23 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-5196 įrodo, jog UAB ,,Modek“ lėšos buvo pervedamos į šio asmens banko sąskaitą.

80. Byloje nustatyta, kad UAB „Modek“ per laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2020-01-01 pardavė UAB „Ekorūmai“ (UAB „Nebe“) prekių ir paslaugų už 259 731,36 Eur ir UAB „Modek“ šiai įmonei pardavė žemės sklypą, kuris 2018-08-17 parduotas už 23 400,00 Eur, ir automobilį BMW už 14 400,00 Eur.

81. Paminėtos aplinkybės įrodo, jog šios įmonės vykdė veiklą, jose tuo pat metu dirbo Š. A., jam buvo pervedami UAB ,,Modek“ pinigai ir jis, būdamas UAB ,,Modek“ vadybininku, su savo įmone vykdė didelės apimties pirkimus, įsigijo UAB ,,Modek“ turtą.

82. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimo nustatyta, jog parduotame žemės sklype UAB ,,Modek“ įrengė komunikacijas, pastatė pastato pamatus, tačiau administratoriui neperduoti dokumentai dėl komunikacijų ir nebaigtos statybos pardavimo kartu su žemės sklypu UAB „Ekorūmai“ (buvęs pavadinimas UAB „Nebe“).

83. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys, preziumuojamas tyčinis bankrotas.

84. UAB ,,Modek“ 2019-03-25 darbuotojų sąrašas, pateiktas 2021 m. vasario 4 d., įrodo, kad tuo metu įmonėje buvo 12 apdraustų darbuotojų, Š. A.. vykdęs pagrindines įmonės veiklos funkcijas, perėjo dirbti į savo įkurtą nurodytą įmonę, todėl to nagrinėjamu atveju pakanka tyčinio bankroto prezumpcijai, įtvirtintai ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte, taikyti.

85. Įvertinus bylos įrodymus darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo, siekdamas išvengti skaidraus darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimo, mokesčių VSDFV, VMI mokėjimo, sąmoningai apgaulingai (tyčia) tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.), taip pat žinodamas apie esamus (ir didėjančius) įsiskolinimus valstybės biudžetui (įmonės tikrąją finansinę padėtį) neinicijavo įmonei bankroto bylos iškėlimo teisme (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., ĮBĮ 8 str. 1 d.). Šiais veiksmais jis pažeidė ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus ir tyčia privedė įmonę prie bankroto.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Modek“, įmonės kodas 301194536 , bankrotą tyčiniu.

Įpareigoti bankroto administratorių E. K. vykdyti ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties paskelbimo šios nutarties kopiją išsiųsti prokurorui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.