Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-891-777/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-01
Bylos Nr.: e2S-891-777/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-38-3-00054-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Pareiškėjas: V O, V. O.
Suinteresuotas asmuo: I. O., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kredito unijai „Skuodo bankelis“

Kategorijos

3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
3.3.4.3Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-891-777/2021Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00054-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V O. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. O. prašymą suinteresuotiems asmenims I. O., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kredito unijai „Skuodo bankelis“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1087-995/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1087-995/2018 pagal I. O. ir V. O. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Procesą atnaujinti prašė dalyje dėl V. O. asmeninės nuosavybės priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei, t. y. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1 punkto.

2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodė, kad teismas, 2018 m. vasario 20 d. sprendimu patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – netinkamai pritaikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio, 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias turto pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes nesant pagrindo pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe vieno sutuoktinio asmeninį turtą ir jį priteisė kitam sutuoktiniui.

2.2. Teismas pažeidė CK 1.5 straipsnį, 3.53 straipsnio 4 dalį, nes nesiaiškino, ar pateikta sutartis atitinka tikrąją šalių valią, ar šalys teisingai supranta joje nustatytas sąlygas, nes sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo parengta I. O. advokatės, V. O. jos sąlygos nebuvo paaiškintos, jis nebuvo kviečiamas į teismą ir teismas nesiaiškino ar jam suprantama sutarties dalies dėl turto pasidalinimo esmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1087-995/2018 atmetė. Priteisė iš V. O. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų I. O. naudai.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

Šalies argumentai

4.1. Nurodė, kad vėliausiai 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškėjui V. O. jau buvo žinoma apie aplinkybes, kurias pareiškėjas nurodo kaip pagrindą procesui atnaujinti, tačiau pareiškėjas į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik 2021 m. birželio 7 d. Atkreipė dėmesį, jog teisinių paslaugų sutartis su advokato padėjėja J. J. pareiškėjo buvo sudaryta 2019 m. rugpjūčio 8 d., todėl darė išvadą, kad pareiškėjas, turėdamas atstovę profesionalią teisininkę jau nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. turėjo galimybę kreiptis dėl teisinės konsultacijos suteikimo įvertinant su I. O. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir imtis atitinkamų teisinių veiksmų teikiant teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo.

4.2. Nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjas negalėjo imtis reikiamų veiksmų, kad įstatymo nustatytu terminu paduotų prašymą atnaujinti procesą. Pažymėjo, jog teismui kartu su prašymu atnaujinti procesą buvo pateiktas I. D. IĮ medicininių dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjui nustatytas sveikatos sutrikimas nėra tokio pobūdžio, kad apribotų pareiškėjo fizines galias įstatymo nustatytu terminu paduoti prašymą atnaujinti procesą. Akcentavo, jog byloje nėra duomenų ir pareiškėjas tokių duomenų nepateikė, kad jis dėl savo sveikatos sutrikimo būtų ilgą laiką gydęsis gydymo įstaigos stacionare, jam būtų dėl turimo sveikatos sutrikimo nustatytas netektas darbingumas ar jis teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintas neveiksniu, jam būtų nustatyta rūpyba. Pažymėjo, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nustatytas sveikatos sutrikimas nesukliudė 2019 m. rugpjūčio 8 d. sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėja J. J., todėl darė išvadą, kad pareiškėjas, ir esant diagnozuotam jo nurodomam sveikatos sutrikimui, galėjo pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu.

4.3. Nurodė, kad vėliausiai 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškėjui V. O. jau buvo žinoma apie aplinkybes, kurias pareiškėjas nurodo kaip pagrindą procesui atnaujinti, tačiau pareiškėjas į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik 2021 m. birželio 7 d.. Darė išvadą, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs beveik 18 mėnesių terminą, todėl atsižvelgiant į tai, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleistas daug, o pareiškėjo nurodytos priežastys negali pateisinti tokio praleidimo laikotarpio, teismas konstatavo, jog termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.

4.4. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nutyli aplinkybę, jog pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.2 punktą pareiškėjui V. O. atiteko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (galvijai, traktoriai, automobilis, įvairi žemės ūkio technika ir kt.) už 53 080 Eur, o pareiškėjai I. O. atiteko 20 750 Eur vertės turtas, todėl šalys 2.2.3 punktu susitarė, jog nukrypsta nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir V. O., kaip kompensaciją už jam natūra atitenkančią didesnės vertės bendro turto dalį, perleidžia I. O. asmeninės nuosavybės teise 16 100 Eur vidutinės rinkos vertės 7,4900 ha ploto žemės sklypą (jame 0,52 ha – užstatyta teritorija (namų valda)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jam 1999 m. lapkričio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimo (notarinio reg. Nr. 1-4512) pagrindu, ir I. O. su tokia kompensacijos forma sutinka. Darė išvadą, kad pareiškėjai I. O. atiteko 36 850 Eur vertės turtas, taigi I. O., net ir įskaitant minėto V. O. turto, kuris kaip kompensacija atiteko I. O., vertę, po santuokos nutraukimo gavo mažesnės vertės turtą. Pažymėjo, kad vien tai, jog sutartimi pareiškėjas perleido buvusiai sutuoktinei dalį savo asmeninio turto, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti V. O. prašymą dėl proceso atnaujinimo Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT- 1087-995/2018.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Nurodė, jog lemiamą reikšmę, dėl kurios buvo praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, turėjo tai, kad V. O. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimą patvirtinanti diagnozė – (duomenys neskelbtini). Nesutinka su teismo išvada, kad liga gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi tik jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir parsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Pažymėjo, jog vertindamas V. O. nustatytą (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimą teismas akcentavo tą aplinkybę, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. jis sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate J. J., kas neva leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjas, ir esant diagnozuotam sveikatos sutrikimui, galėjo pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Mano, jog tokia teismo išvada nepagrįsta, nes negalima lyginti valios pareiškimo byloje, kurioje V. O. buvo atsakovas, t. y. procesas pradėtas ne jo iniciatyva, kai tuo tarpu proceso atnaujinimas galimas tik pareiškėjo valia. Darė išvadą, kad būtent (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimas lėmė, kad pareiškėjas negalėjo priimti sprendimo pradėti naują bylinėjimąsi, o tikėjosi savaiminio problemos išsisprendimo ir tik pagerėjus sveikatai V. O. ėmėsi iniciatyvos dėl proceso atnaujinimo.

6.2. Teigia, jog pareiškėjas jo teises pažeidžiančią ir interesams prieštaraujančią sutartį pasirašė ne savo laisva valia. Mano, kad šią aplinkybę patvirtino tai, kad santuokos nutraukimo procesas vyko paraleliai su ikiteisminiu tyrimu dėl smurto šeimoje ir pareiškėjas buvo priverstas sutikti su jo teises ir teisėtus interesus pažeidžiančios sutarties sąlygomis, siekdamas, kad I. O. sutiktų nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl susitaikymo.

Šalies argumentai

6.3. Pareiškėjas teigia, jog neginčija aplinkybės, kad formaliai buvo susitarta, kad nukrypstama nuo lygių dalių principo, t. y. prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas ne dėl CK 3.117 straipsnio nuostatų klaidingo vertinimo. Be to turto vertė nustatoma ne tik nominalia verte, bet turi būti atsižvelgiama ir į kitus kriterijus, konkrečiu atveju I. O. teko nekilnojamasis, o V. O. kilnojamasis turtas, tuo tarpu I. O. net neturėjo teisinio pagrindo pretenduoti į jai priteistą nekilnojamąjį turtą. Mano, kad ši aplinkybė, t. y., kad I. O. teko vien nekilnojamasis turtas, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė V. O., tik patvirtina aplinkybę, kad I. O. įtakojo V. O. valią, nes akivaizdu, kad nesant pagrindo, normaliomis aplinkybėmis niekas asmeninės nuosavybės neperleistų, o I. O. būtent V. O. asmeninis nekilnojamasis turtas labiausiai domino, ką ir patvirtina sudaryta sutartis.

6.4. Atkreipė dėmesį, jog teismas nepasisakė dėl prašyme nurodytos aplinkybės, jog Registrų centro dokumentai nepatvirtina esminio V. O. asmeninio turto pagerinimo kas būtent ir turėjo sukelti abejones dėl sutarties sąlygų teisėtumo.

6.5. Teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą neatnaujinti proceso, nepasisakė dėl prašyme nurodytos teisės normų taikymo klaidos, o būtent dėl to, kad nesant pagrindo, kurį patvirtintų objektyvūs duomenys, asmeninis turtas buvo priteistas kitam asmeniui. Be to teismas nepasisakė ir dėl pareigos, priimant sprendimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, patikrinti aukščiau aprašytas abejones, kurios realiai turėjo kilti teismui, tvirtinusiam sutartį.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens I. O. atstovė advokatė V. P. prašė atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad liga svarbia termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą laiku paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taip pat sutiko su teismo vertinimu, kad pareiškėjui nustatytas sveikatos sutrikimas nėra tokio pobūdžio, kad apribotų pareiškėjo fizines galias įstatymo nustatytu terminu paduoti prašymą atnaujinti procesą.

8.2. Nurodė, kad sutinka su teismo konstatuota aplinkybe, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d., kada buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis su advokato padėjėja J. J., pareiškėjas, turėdamas profesionalę teisininkę, turėjo galimybę kreiptis dėl teisinės konsultacijos suteikimo įvertinant su I. O. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir imtis atitinkamų teisinių veiksmų teikiant teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo.

8.3. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, teigdamas, kad su advokate sudarė teisinių paslaugų sutartį dėl proceso atnaujinimo, tačiau pavedimas nebuvo įvykdytas, nepateikė kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo aplinkybes patvirtinančių įrodymų – nenurodė su kokiu advokatu sudarė minėtą sutartį, nepateikė teisinių paslaugų sutarties nuorašo, įrodymų, kad būtų kreipęsis į Advokatų Tarybą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui, neįvykdžiusiam įsipareigojimų, kylančių iš teisinių paslaugų sutarties.

8.4. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-1087-995/2018 buvo pateikta 2018 m. sausio 29 d. atstovavimo sutartis Nr. 6, pagal kurią advokatė V. P. įsipareigojo veikti kaip klientų I. O. ir V. O. patarėja ir atstovė teisiniais klausimais dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pažymėjo, kad abu sutuoktiniai geranoriškai sprendė, koks turtas priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei ir kaip jį pasidalinti. Visos šalių sudarytos sutarties nuostatos buvo šalių aptartos, aiškiai išreikšta šalių valia, kiekviena šalis perskaitė sutartį, susipažino su jos turiniu ir be jokios prievartos ar spaudimo ją pasirašė. Darė išvadą, kad nėra pagrindo pritarti pareiškėjo teiginiui, kad jis galėjo nesuprasti savo tikrosios valios

8.5. Nurodė, jog pareiškėjui žinomos aplinkybės, kad 2008-2009 metų laikotarpiu šalys atliko jo 1999 metais paveldėtų pastatų remontą. Teigia, jog būtent, trečdaliui gyvenamojo namo pakeistos sienų konstrukcijos, apšiltintos viso namo sienos, nugriauti du gyvenamojo namo prieangiai ir iš naujo pastatyti iš blokelių, name įrengtos vonios ir tualeto patalpos, kurios išklijuotos plytelėmis, įvesta vietinė kanalizacija, išgriautos senosios ir pastatytos naujos krosnys, radiatoriai, t. y. atnaujinta šildymo sistema, name pakeistos grindys, tuose kambariuose kur buvo supuvę rąstai, jie pakeisti naujais, grindys išbetonuotos ir išklotos laminatu ir plytelėmis, įrengtos šildomos grindys. Name įstatyta apie 18 plastikinių langų, namo išorinės sienos apkaltos dailylentėmis. Ūkinis pastatas, kuris buvo pastatytas iš molio, apmūrytas plytomis, įstatyti plastikiniai langai, išbetonuotos tvarto grindys. Kitame tvarte taip pat išbetonuotos grindys, padarytos pertvaros, įrengtos girdyklos gyvuliams. Pažymi, jog šalys, įvertinusios skirtas bendras lėšas ir darbą, sprendė, kad pastatai, kurie priklausė V. O. asmeninės nuosavybės teise yra iš esmės pagerinti ir yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tai įtvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1 punkte.

8.6. Pritarė teismo išvadai, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo darytas spaudimas sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar teikiami grasinimai iš I. O. pusės, ir ta aplinkybė, kad Plungės apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąją I. O, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas, šių aplinkybių nepatvirtino..

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad institucija į šią civilinę bylą buvo įtraukta tik todėl, kad 2006 m. vasario 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 679, pareiškėjas iš valstybės išsimokėtinai buvo įsigijęs 1,6000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėjas teismui teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo dalyje tik dėl V. O. asmeninės nuosavybės priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei, t. y. tik dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1. papunkčio, todėl darė išvadą, kad šio klausimo išsprendimas niekaip nėra susijęs su Nacionalinės žemės tarnybos interesais, teisėmis ar pareigomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2018 m. vasario 20 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1087-995/2018 tenkintas pareiškėjų I. O. ir V. O. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų 2018 m. vasario 1 d. sudaryta ir teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. punktas numato, kad šalys susitarė, jog gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio pastatai: viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, stoginė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantys V. O., pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių V. O. ir I. O. nuosavybe, vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje, nes nurodytas turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis.

13. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

14. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, teismas priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

Dėl praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atnaujinimo

16. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsni 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-119/2014). Įstatymų leidėjo nustatyta, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjo V. O. ir suinteresuotojo asmens I. O. santuoka nutraukta Plungės apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtinus 2018 m. vasario 1 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taip pat nustatyta, jog Plungės apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės I. O. ieškinį atsakovui V. O., B. D. dėl panaudos sutarties nutraukimo ir priverstinio iškeldinimo (civilinės bylos Nr. e2-19-1054/2020). Pareiškėjas, minėtoje byloje 2019 m. gruodžio 9 d. atsiliepimu į ieškovės (šioje byloje suinteresuoto asmens I. O.) ieškinį nurodė: „Dabartiniu metu atsakovas suvokia, kad nutraukiant santuoką buvo ieškovės apgautas – nutraukiant santuoką buvo ne tik nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo, apgaulės būdu atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir perleistas ieškovei (šioje byloje suinteresuotajam asmeniui I. O.) <...> Dėl nurodyto atsakovas (šioje byloje pareiškėjas) kreipsis į teismą dėl bylos, kuria buvo nutraukta šalių santuoka, atnaujinimo“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pareiškėjas dar 2019 m. gruodžio 9 d. žinojo apie aplinkybes, kurias nagrinėjamu prašymu nurodo kaip pagrindą procesui atnaujinti, tačiau į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik 2021 m. birželio 7 d., t. y. praėjus beveik 18 mėnesių, po sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

18. Atskiruoju skundu pareiškėjas iš esmės teigia, jog lemiamą reikšmę, dėl kurios buvo praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, turėjo tai, kad V. O. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimą patvirtinanti diagnozė – (duomenys neskelbtini). Mano, kad būtent (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimas lėmė tai, jog pareiškėjas negalėjo priimti sprendimo pradėti naują bylinėjimąsi, o tikėjosi savaiminio problemos išsisprendimo ir tik pagerėjus sveikatai pareiškėjas ėmėsi iniciatyvos dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjui nustatytas sveikatos sutrikimas nėra tokio pobūdžio, kad apribotų pareiškėjo fizines galias įstatymo nustatytu terminu paduoti prašymą atnaujinti procesą. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas tokių duomenų nepateikė, kad jis dėl savo sveikatos sutrikimo būtų ilgą laiką gydęsis gydymo įstaigos stacionare, jam būtų dėl turimo sveikatos sutrikimo nustatytas netektas darbingumas ar jis teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintas neveiksniu, jam būtų nustatyta rūpyba.

19. Be to, iš I. D. IĮ medicininių dokumentų išrašo matyti, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau šis sutrikimas pareiškėjui nesutrukdė sudaryti teisinių paslaugų sutarties su advokate bei pateikti 2019 m. gruodžio 9 d. atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje dėl panaudos sutarties nutraukimo ir priverstinio iškeldinimo (civilinės bylos Nr. e2-19-1054/2020). Kaip minėta, šiame atsiliepime, pareiškėjas nurodė, kad ketina kreipsis į teismą dėl bylos, kuria buvo nutraukta šalių santuoka, atnaujinimo, o tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu reiškia, jog pareiškėjas nepaisant to, kad jam jau buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimas suvokė savo veiksmų esmę, todėl turėjo visas galimybes tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teises.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, jog prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1087-995/2018 yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, o pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo nelaikytinos svarbiomis, todėl pagrindo šį terminą atnaujinti nėra.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą taikymo

21. CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

22. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).

23. Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, kad jo teises pažeidžiančią ir interesams prieštaraujančią sutartį pasirašė ne savo laisva valia. Mano, kad šią aplinkybę patvirtino tai, kad santuokos nutraukimo procesas vyko paraleliai su ikiteisminiu tyrimu dėl smurto šeimoje ir pareiškėjas buvo priverstas sutikti su jo teises ir teisėtus interesus pažeidžiančios sutarties sąlygomis, siekdamas, kad I. O. sutiktų nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl susitaikymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo darytas spaudimas sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar teikiami grasinimai iš I. O. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jei tuo metu kai vyko ikiteisminis tyrimas ir buvo keliamas klausimas dėl tam tikro šalims priklausančio turo padalinimo būdo, tai labiau tikėtina, jog siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, tokio susitarimo sudarymu labiau suinteresuotas asmuo turėjo būti pats pareiškėjas, kadangi jam grėsė baudžiamoji atsakomybė. Remiantis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas laiko, kad neatmestinas variantas, jog būtent pats pareiškėjas siūlė suinteresuotajam asmeniui I. O. teismo patvirtintą turto padalinimo būdą, todėl atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį pasirašė ne savo valia, atmestini kaip nepagrįsti.

24. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, jog tai, kad I. O. teko vien nekilnojamasis turtas, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė V. O., patvirtina aplinkybę, kad I. O. įtakojo V. O. valią, nes priešingu atveju pareiškėjas nebūtų perleidęs asmeninės nuosavybės I. O.. Iš byloje esančios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, jog 2.1 punktu šalys susitarė, jog šiame punkte nurodytas nekilnojamasis turtas, asmeninės nuosavybės teise priklausantis V. O., pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių V. O. ir I. O. nuosavybe, vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, nes nurodytas turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis. Be to, svarbu akcentuoti, jog šios sutarties 2.2.2 punktu, pareiškėjui V. O. atiteko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (galvijai, traktoriai, automobilis, įvairi žemės ūkio technika ir kt.) už 53 080 Eur, o pareiškėjai I. O. atiteko turto už 20 750 Eur. Sutarties 2.2.3 punktu susitarta, jog šalys nukrypsta nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir V. O., kaip kompensaciją už jam natūra atitenkančią didesnės vertės bendro turto dalį, perleidžia I. O. asmeninės nuosavybės teise 16 100 Eur vidutinės rinkos vertės 7,4900 ha ploto žemės sklypą (jame 0,52 ha – užstatyta teritorija (namų valda)), ir I. O. su tokia kompensacijos forma sutinka. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad šalys derėjosi dėl turto dalybų, aptarė visus su turto teisiniu režimu susijusius klausimus, o pareiškėjas šios sutarties pagrindu gavo net didesnę turto dalį nei suinteresuotas asmuo I. O., todėl akivaizdu, jog teismas, spręsdamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimą, neturėjo pagrindo nustatyti CK 3.88 straipsnio, 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo, todėl pagrįstai tokią sutartį tvirtino.

25. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.2 p., pareiškėjui, be kilnojamųjų daiktų, nuosavybės teisė perėjo ir į 6 žemės sklypus: 3,0000 ha, 1,4100 ha 6,2900 ha, 1,5100 ha, 1,6000 ha, 1,2700 ha ploto, kas reiškia, jog šalys turtą pasidalino proporcingai.

26. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Suinteresuotas asmuo I. O. prašo priteisti patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir į bylą pateikė 2021 m. liepos 12 d. pažymą dėl suteiktų teisinių paslaugų, kurioje nurodoma, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą mokėtina 200 Eur dydžio suma. Taip pat į bylą pateikė 2021 m. liepos 12 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 918946, iš kurio matyti, jog suinteresuotas asmuo sumokėjo advokatei 200 Eur už teisines paslaugas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, konstatuoja, kad suinteresuotojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidais, patirtas apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl iš pareiškėjo suinteresuotajam asmeniui I. O. priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

30. Atskirojo skundo netenkinus, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė