- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- e2-242-1204/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00733-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- J. S.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui J. S. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovė R. Z. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui J. S., prašė nustatyti, kad nepilnamečio M. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), o M. yra jo sūnus. Giminystės ryšio nustatymui prašė skirti DNR ekspertizę. Taip pat prašė nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus M. Z. gyvenamoji vieta yra jo motinos R. Z. gyvenamoji vieta. Atsakovo J. S. bendravimo su sūnumi tvarkos nustatyti neprašė, nes šiuo klausimu šiuo metu ginčo nėra. Prašė priteisti iš atsakovo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus M. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 metų rugpjūčio 1 d. iki jo pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)). Priteistų lėšų naudotoja uzufrukto teisėmis prašė paskirti vaiko motiną – R. Z.. Šią sprendimo dalį prašė vykdyti skubiai. Prašė priteisti iš atsakovo J. S. skolą už sūnaus M. išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. 3148 Eurų sumoje, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Eurų kas mėnesį.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad su atsakovu J. S. susipažino Panevėžio mieste, kai 2021-2022 metais mokėmės profesinėje mokykloje. Mes pradėjome draugauti, vėliau artimai bendrauti. 2022 metų kovo mėnesį sužinojo, kad laukiasi nuo atsakovo vaiko, jam pasakė. Profesinę mokyklą mes baigėme 2022 metų birželio mėnesį, ir grįžome kiekvienas į savo namus. Mūsų santykiai nenutrūko, atsakovas atvažiuodavo pas manę į namus, aš pas jį. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Z.. Gimus sūnui atsakovas buvo keletą kartų atvykęs aplankyti, žadėjo, kad nuvyksime į metrikacijos skyrių ir patvirtins tėvystę. Taip pat žadėjo padėti išlaikyti sūnų. Vėliau per savo seserį D. U. jis atsiuntė 20 Eur. Kai paprašiau daugiau lėšų vaiko išlaikymui, atsakovas nutraukė su manimi bendravimą, sūnaus išlaikyti nepadeda. Tam, kad nors minimaliai tenkinti augančio sūnaus būtinus poreikius, jo išlaikymui per mėnesį reikia skirti vidutiniškai apie 600 Eurų. Šias išlaidas sudaro: maistui apie 180 Eur, sauskelnėms, rūbams, avalinei apie 150 Eur, higienos reikmenims, skalbimo priemonėms, už elektrą, šildymą, ir kt. apie 100 Eur, vaistams, vitaminams apie 40 Eur, žaislams, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui apie 80 Eur, kitoms, nenumatytoms išlaidoms – 50 Eur. Pati ieškovė dirbti negali, nes vaikas dar mažas ir nuolat būna su juo, jai taip pat yra nustatytas 45 % darbingumo lygis, nori, kad atsakovas prisiimtų ir didesnę atsakomybę vaiko išlaikymo atžvilgiu, ir skirtų sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. Sūnų man padeda išlaikyti mano mama J. Z.. Kadangi atsakovas nepadeda išlaikyti sūnaus nuo jo gimimo, prašo priteisti įsiskolinimą už vaiko išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. 3148 Eurų sumoje, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Eurų kas mėnesį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. S. atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
4. Ieškovė R. Z. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, jog M. Z. tėvas yra atsakovas J. S., tai patvirtino atlikta ekspertizė. Sūnui atsakovas per savo seserį yra davęs 20 Eur, t. y. prisidėjo prie vaiko maitinimo. Pati ieškovė dirbti negali, šiuo metu viena augina vaiką, jai yra nustatytas tik 45 % darbingumo lygis, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi. Prašo priteisti sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir priteisti įsiskolinimą už vaiko išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. 3148 Eurų sumoje, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Eurų kas mėnesį.
5. Ieškovės atstovas advokatas Anatolij Šichovcov teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad byloje atlikta ekspertizė patvirtina, kad atsakovas yra M. Z. tėvas, todėl privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Kadangi ieškovė šiuo metu augina vaiką, jai yra nustatytas tik 45 % darbingumo lygis, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. B. palaikė pateiktą 2023 m. rugpjūčio4 d. išvadą dėl tėvystės nustatymo ir kitų susijusių reikalavimų Nr. 6SD-6814. Teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
7. Dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. Z. turi nepilnametį sūnų – M. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), 2023-01-03 vaiko gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra. Ieškovei laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1d.iki 2022 m. gruodžio 31 d. išmokėta 119,63 Eur išmoka vaikui ir 295,78 Eur vienkartinė išmoka nėščiai moteriai. Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. ieškovei kas mėnesį buvo mokama 220,80 Eur šalpos neįgalumo pensija ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka. Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad ieškovei nustatytas 45 % darbingumo lygis. Ieškovės ir atsakovo vardu registruoto nekilojamojo ir kilnojamojo turto nėra. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu nebedirba, augina sūnų. Atsakovas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisideda. 2023 m. lapkričio 30d. ekspertizės akte Nr. SL 0011/23 užfiksuota ir pateikta išvada, jog J. S., yra M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas su tikimybe 99,999981 proc.
Dėl tėvystės nustatymo
8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus M. Z., kurio gimimo įraše Nr. 1 įrašytais duomenimis vaiko motina yra ieškovė R. Z., duomenų apie tėvą nėra.
9. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).
11. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu J. S. susipažino besimokant profesinėje mokykloje. 2022 metų kovo mėnesį sužinojo, kad laukiasi nuo atsakovo vaiko, jam pasakė. Atsakovas po ekspertizės atlikimo nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, pripažino, kad po atliktų DNR tyrimų nustatyta, jog jis yra nepilnamečio vaiko M. Z. tėvas, todėl ginčo byloje dėl to nėra. 2023 m. lapkričio 30 d. ekspertizės akte Nr. SL 0011/23, užfiksuota ir pateikta išvada, jog J. S., yra M. Z., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas su tikimybe 99,999981 proc. Šis ekspertizės aktas, biologinės tėvystės tyrimo atsakymas, bei ieškovės paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra ieškovės nepilnamečio vaiko biologinis tėvas, todėl šis faktas pripažintinas, ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
12. CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
13. Ieškovė teikdama ieškinį pateikė reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau nereiškė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, tačiau teismas atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus pripažįsta, jog byloje būtina nustatyti ne tik vaiko gyvenamąją vietą, tačiau ir bendravimo tvarką.
14. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169, 3.174 straipsniai).
15. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. Z. yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikas nuo pat jo gimimo gyvena kartu su ieškove, nepilnamečio vaiko M. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
16. Konkrečių prašymų dėl atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo nepareikšta. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytą poziciją, jog ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku nėra, konkreti bendravimo tvarka nenustatoma (CK 3.170 straipsnis), kartu konstatuojant, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
18. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
19. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas ir šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu neatskaičius mokesčius sudaro 924 Eur. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
21. Kasacinis teismas taip pat suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; kt.).
22. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 400 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui. Teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu pati niekur nedirba, augina sūnų. Ieškovei laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išmokėta 119,63 Eur išmoka vaikui ir 295,78 Eur vienkartinė išmoka nėščiai moteriai. Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. ieškovei kas mėnesį buvo mokama 220,80 Eur šalpos neįgalumo pensija ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka. Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad ieškovei nustatytas 45 % darbingumo lygis. Prie jos ir vaiko pragyvenimo, prisideda jos motina J. Z.. Atsakovas nepateikė duomenų apie jo paties gaunamas pajamas.
24. Teismas daro išvadą, kad būdamas darbingas žmogus, atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas bei dydis, kuris užtikrintų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį nustatyta, jog šalių turtinės padėtys yra panašios – ieškovės ir atsakovo vardu registruoto nekilojamojo ir kilnojamojo turto nėra. Tačiau ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką, jai nustatytas 45 % darbingumo lygis. Vertinant priteistino nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, jog nepilnametis vaikas M. Z. nuo pat gimimo iki dabar gyvena su ieškove, taigi ieškovė ir šiaip yra prisiėmusi didesnę rūpinimosi vaiku ir jo išlaikymo naštą. Pastebtina ir tai, jog atsakovas šio savo vaiko iš vis neaugino, neprisidėjo prie jo išlaikymo.
25. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Pažymėtina, jog atsakovas nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio neteikė, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo sunkią finansinę padėtį, galimai turimas rimtesnes sveikatos problemas, kurios trukdytų atsakovui susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą ir teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra apribota. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo nepilnamečio vaiko interesus užtikrintų ženkliai mažesnis nei minimalioji mėnesio alga išlaikymo dydis (CPK 178 straipsnio). Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, tad būtent ieškovei tenka nuolat rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, tinkamų buitinių sąlygų užtikrinimu, o kartu tiek būtinomis, tiek ir nenumatytomis išlaidomis papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.
27. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, nesant duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, dėl kurių jis negalėtų dirbti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant išimtinai į vaiko poreikius bei interesus, teismas sprendžia, jog šioje situacijoje atsakovas turi prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 400 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2023 m. liepos 19 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Teismo nuomone, toks išlaikymo dydis laikytinas proporcingu nepilnamečio vaiko poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai. Pripažintina, kad tokio dydžio išlaikymo suma yra pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Be to, kaip jau buvo minėta, valstybė vaikui per mėnesį skiria 96,25 Eur dydžio išmoką.
28. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
29. Teismas, priteisdamas vaikui iš atsakovo minėto dydžio išlaikymą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgį, lavinti, rūpintis užklasine jų veikla ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiku išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Be to, vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
30. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
31. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. – 3148 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Eurų kas mėnesį.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 konstatuota, kad vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnio 3 dalis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
33. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
34. Ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovas per savo seserį D. U. atsiuntė 20 Eur mišinukams, daugiau prie sūnaus išlaikymo nėra prisidėjęs. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, jog nuo gimimo iki dabar atsakovas išlaikymo neteikė, teismas neturi pagrindo šią sumą (20,00 Eur) mažinti iš išlaikymo įsiskolinimo sumos. Nors ieškovės skaičiavimu už paskutinių 8 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos yra susidaręs 3148,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, tačiau teismui konstatavus, jog atsakovas gali (privalo) teikti savo nepilnamečiam vaikui M. Z. 400,00 Eur dydžio išlaikymą, mokant jį kas mėnesį, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 3148,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą už paskutinių 8 nepilnų mėnesių laikotarpį (400,00 Eur x 8 mėn.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2023 m. liepos 19 d.
35. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio vaiko M. Z. motina – ieškovė R. Z., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CPK 3.190, 3.203 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.
36. Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokato pagalbą ieškovei valstybė patyrė 656,67 Eur išlaidas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, viso 288,00 Eur (109 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę, 179,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą) bei neapmokestinamas išvestinis reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat iš atsakovo priteistinos 19,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270, 392, 399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko M. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas M. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovas J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi M. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.
Priteisti iš atsakovo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 19 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3148,00 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas – 288,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 00 centų) žyminį mokestį bei 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662, įmoką sumokant į pasirinktą valstybės biudžeto atsiskaitomąją sąskaitą).
Priteisti iš atsakovo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 656,67 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 67 centų) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5630, įmoką sumokant į pasirinktą valstybės biudžeto atsiskaitomąją sąskaitą).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.