Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-223-309/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-20
Bylos Nr.: 1A-223-309/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12979-2021-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: E. K., D. B., A. V.
Advokatai: Mindaugas Jonaitis

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-309/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12979-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.4.4.1.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.9.5.; 1.2.14.1.3.; 2.1.14.; 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.9 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,nuteistajam E. K.,jo gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutartimi ir E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką nuspręsta įskaityti subendrintais nuosprendžiais įskaitytą ir atliktą bausmės laiką. Bausmė skaičiuotina nuo nuosprendžio įteikimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti: D. B. ir A. V., tačiau jų atžvilgiu apylinkės teismo nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. B., E. K. ir A. V. nuteisti už tai, kad jie pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2021 m. balandžio 20 d., apie 18:12 val., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, A. V. vairuojamu automobiliu atvykus iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) mieste esančią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), ir A. V. pasilikus laukti automobilyje, D. B. ir E. K. užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur slapta iš alkoholinių gėrimų skyriaus E. K. pagrobus 4 (keturis) butelius 0,7 l talpos konjako „(duomenys neskelbtini)“, kurio vieno butelio vertė 31,99 (trisdešimt vienas euras ir 99 ct) eurų, o D. B. 4 (keturis) butelius 0,7 l talpos viskio „(duomenys neskelbtini)“, kurio vieno butelio vertė 18,99 (aštuoniolika eurų ir 99 ct) eurų, su 4 (keturis) vnt. judesio „tagų“ uždėtų ant šių butelių, kurio vieno vertė 0,85 (85 ct) eurų, po ko paimtas prekes pastariesiems paslėpus (duomenys neskelbtini) ir nesumokėjus už šias prekes kasoje, išėjus iš parduotuvės, tokiu būdu bendrais veiksmais slapta pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, nedidelės, bendros 207,32 (dviejų šimtų septynių eurų ir 32 ct) eurų vertės, turtą, padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 207,32 (dviejų šimtų septynių eurų ir 32 ct) eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir jam paskirti administracinę nuobaudą, įpareigojant jį atlyginti žalą, už jo pavogtą turtą.

2.1. Skunde nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas paviršutiniškai peržiūrėjo jo bylą, nes niekur nėra užfiksuota, jog jie (nuteistieji) tarėsi, kad važiuos apvogti parduotuvę. Nurodo, kad byloje yra tik po (duomenys neskelbtini) dienų (nuo vagystės) užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp M. K. ir „kito asmens“. Be to, byloje nėra 100 (vienu šimtu) proc. įrodyta, kad „kito asmens“ numeris priklauso A. V. Teigia, kad asmens pravarde „(duomenys neskelbtini)“ jis nepažįsta. Su nuteistuoju D. B. jis nebuvo susitaręs, jo nepastebėjo parduotuvėje.

3. Atsiliepimo į nuteistojo E. K. apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

Šalies argumentai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. K. prašė jį išteisinti, jo veiką perkvalifikuoti iš baudžiamosios bylos į administracinę bylą ir iš jo nepriteisti proceso išlaidų. Nurodė, kad iš parduotuvės išnešė tik keturis butelius, o su D. B. nebuvo susitaręs. Nuteistojo E. K. gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir iš jo ginamojo nepriteisti proceso išlaidų. Prokuroras Marius Fokas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir iš nuteistojo nepriteisti proceso išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad E. K. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl E. K. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

7. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius E. K. baudžiamosios bylos duomenis, tinkamai išanalizavo visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir, įvertinęs byloje esamų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, motyvuotai atmetė nuteistojo keltą versiją, neva jis vienas nuėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, nematė nei D. B., nei A. V., su jais nesitarė vykdyti vagystės, ir rėmėsi tiek baudžiamojoje byloje esančiu vaizdo įrašu, liudytojo M. K. ir asmens pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (nuteistasis A. V.) telefoninio pokalbio turiniu, liudytojo M. K. ir nuteistojo A. V., iš dalies nuteistųjų E. K., D. B. parodymais, liudytojo R. Č. parodymais, byloje esančiu vaizdo įrašu iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, įvykio vietos apžiūrų protokolais, bei kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad E. K., veikdamas bendrininkų grupėje su D. B. ir A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

8. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to šiuo atveju nuteistajam E. K. nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

Žemesnės instancijos teismas

9. Vieninteliai argumentai, kuriais nuteistasis apeliaciniu skundu neigia kaltę, iš esmės yra tie patys, kuriais buvo remiamasi ir apylinkės teisme, t. y. jog jis nebuvo susitaręs vogti su D. B., t. y. neveikė bendrininkų grupėje, parduotuvėje nematė D. B., niekur nėra užfiksuota, kad jie tarėsi važiuoti ir apvogti parduotuvę, bei tai, kad jis parduotuvėje vogė vienas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl E. K. kaltės tyčia, veikiant bendrininkų grupėje kartu su D. B. ir A. V. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavogus nedidelės vertės svetimą turtą – 8 (aštuonis) alkoholio (konjako ir viskio) butelius su judesio tagais.

10. Apygardos teismo vertinimu, E. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, t. y. tyčia, veikiant bendrininkų grupėje pagrobus nedidelės vertės svetimą turtą – aštuonis alkoholio butelius su judesio tagais patvirtina: nuoseklūs, logiški liudytojo R. Č. parodymai apylinkės teisme, kur pastarasis nurodė, jog matė kamerų filmuotame vaizdo įraše, kad nuteistieji kartu įėjo pro (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini), abu pasiėmė po (duomenys neskelbtini) ir abu nuėjo prie tos pačios lentynos, prieš (duomenys neskelbtini). Nuteistieji susikrovė alkoholį ir vienas jų išėjo, o po 2-3 minučių išėjo ir kitas (4 t., b. l. 83). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Č. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, pažymėjo, kad tai nebuvo du kokie tai atsitiktiniai, vienas kito nepažįstantys asmenys, o du pažįstami vyriškiai, kurių tikslas buvo pavogti alkoholinius gėrimus (1 t., b. l. 96-97, 102-103). Be to, liudytojo R. Č. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio matyti, jog įrašo 18:12:07 val. prie alkoholinių gėrimų lentynos matosi ateinantis asmuo, (duomenys neskelbtini) ir burnos apsauginę priemonę – medicininę kaukę, vilki (duomenys neskelbtini) ir apžiūri tarpe tarp dviejų alkoholinių gėrimų lentynų (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje esančias prekes. Įrašo 18:12:14 val. matyti, kaip vyriškis atsisuka atbulyn prie priekinės lentynos link (duomenys neskelbtini), o kitam asmeniui atėjus, tuoj pat nusisuka į priešingą pusę. To paties įrašo 18:12:17 val. dešiniajame apatiniame kampe matosi, kaip atėjęs prie alkoholinių gėrimų lentynos kitas vyriškis, kurio matosi tik ranka ir veido dalis, nuo viršutinės prekių lentynos, po vieną pradeda imti keturis alkoholinio gėrimo butelius, kurie įpakuoti į dėžutes (nuo 18:12:18 val. iki 18.12.36 val.). Vyriškis dėvi (duomenys neskelbtini), dėvi nosies bei burnos apsaugos priemonę – (duomenys neskelbtini) spalvos medicininę apsauginę kaukę, yra (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu anksčiau atėjęs vyriškis yra atsukęs nugarą ir atsitūpęs žiūri kitoje lentynoje esančius alkoholinius gėrimus, vėliau vaikšto tarp tarpinių prekių lentynų su (duomenys neskelbtini). Būtent tuo momentu (bendrininkui paėmus ketvirtą butelį), anksčiau į parduotuvę atėjęs vyriškis (užsidengdamas ranka nosį nuo jį stebinčios kameros) išeina iš tarpinių lentynų ir nueina į priešingą pusę (18:12:38 val. matosi, kaip minėtas vyriškis nueina nežinoma kryptimi), o alkoholio butelius krovęs kitas bendrininkas (vėliau atėjęs prie alkoholinių gėrimų lentynos) taip pat pasisuka eiti ir eina į priešingą pusę (1 t., b. l. 108-109, 115-116); iš vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad fiksuojamas vyriškis (kuris ankstesniame vaizdo įraše nuo lentynos ėmė alkoholinius gėrimus), dešinėje rankoje laiko (duomenys neskelbtini) užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame aiškiai matosi alkoholinių gėrimų dėžutės. Minėtas vyriškis prieina prie kepinių ir stovėdamas dairosi atbulyn ir į priekį, kol tuo metu iš (duomenys neskelbtini) kiti asmenys. Įrašo 18:12:16 val. minėtas vyriškis išeina pro (duomenys neskelbtini), kur yra (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei eina pro (duomenys neskelbtini) ir išeina į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Eidamas (duomenys neskelbtini) aikštelėje dar kartą atsisuka atbulyn į (duomenys neskelbtini) pusę (1 t., b. l. 109); įvykio vietos apžiūrų protokolai, iš kurių matyti, kad priėjus (duomenys neskelbtini), priešais jas, dešinėje pusėje yra lentynos su įvairiais alkoholiniais gėrimais. Paėjus du žingsnius į priekį, po dešine puse yra praėjimas į kurį pasukus, tuoj pat ant kampo, kairėje pusėje yra stovas su lentynomis, kur sudėti alkoholiniai gėrimai. Tarp šių paminėtų dviejų lentynų, praėjime yra (duomenys neskelbtini) formos kolona. Tarp lentynos esančios dešinėje pusėje ir kolonos yra apie (duomenys neskelbtini) m tarpas. Nuo lentynos esančios ant kampo kairėje pusėje iki kolonos yra apie (duomenys neskelbtini) m pločio praėjimas. Priėjus prie dešinėje pusėje esančios lentynos su alkoholiniais gėrimais, per esantį tarpą tarp minėtos lentynos ir kolonos, gerai matosi kairėje pusėje ant kampo stovas su lentynomis ant kurių sudėti alkoholiai gėrimai. Atstumas nuo dešinėje pusėje esančių lentynų su alkoholiniais gėrimais iki kairėje pusėje ant kampo stovinčio stovo su lentynomis, kur sudėti alkoholiniai gėrimai yra apie (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 76, 82-86, 88, 91-92); (duomenys neskelbtini) telefoninis pokalbis tarp liudytojo M. K. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. V. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio turinio matyti, kad A. V. liudytojui M. K. papasakoja apie prieš (duomenys neskelbtini) dienas iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės įvykdytą vagystę, bei nurodo, kad vagystėje su juo dalyvavo liudytojo M. K. (duomenys neskelbtini) E. K. (pokalbyje įvardinamas „(duomenys neskelbtini)“, bei „(duomenys neskelbtini)“, „E.“) ir D. B. (pokalbyje minimas „(duomenys neskelbtini)“). A. V. nurodė, kad jis kitus nuteistuosius nuvežė automobiliu. Papildomai pokalbyje nurodo, kad „(duomenys neskelbtini) tuščias, tai va vienintelis k**** (duomenys neskelbtini) paėja k****“. M. K. paklausia „Ai (duomenys neskelbtini)?“., <...> „O tai (duomenys neskelbtini) normaliai ar taip tik?“ A. V. atsakymas: „nu man atsimetė ir jiem dar liko k****“; (1 t., b. l. 132-137); liudytojo M. K. ikiteisminiame tyrime ir apylinkės teisme duoti parodymai, jog „(duomenys neskelbtini)“ jam telefonu papasakojo jo (duomenys neskelbtini) ir D. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ alkoholinių gėrimų vagystę iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (1 t., b. l. 152-153, 158; 4 t., b. l. 72); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, jog liudytojas M. K. atpažino A. V., kaip asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 161-162); E. K. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, A. V. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizės, iš kurių nustatyta, kad minėti asmenys nusikalstamos veikos padarymo metu jungėsi prie bokštelio, kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos teritorijoje (1 t., b. l. 199-200; 2 t., b. l. 11-13), iš dalies nuteistojo D. B. duoti parodymai, kad įvykio metu jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ir vogė keturis viskio butelius (1 t., b. l. 162-163, 172-173, 179; 4 t., b. l. 71); iš dalies apelianto E. K. duoti parodymai, kad jis įvykio metu įėjo į „(duomenys neskelbtini)“ ir pavogė keturis konjako butelius (3 t., b. l. 111-112, 121-122, 128; 4 t., b. l. 83-84), nuteistojo A. V. duoti parodymai, jog automobiliu nuvežė E. K. ir D. B. į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, jiems paprašius (1 t., b. l. 133, 162; 4 t., b. l. 71). Taigi, minėti įrodymai, priešingai nei teigia apeliantas, neabejotinai patvirtina, kad būtent E. K., veikdamas bendrininkų grupėje pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – alkoholinius gėrimus, nuteistojo versiją apie neva jo vieno veikimą, nesant nei susitarimo, nei bendrininkavimo paneigia nuoseklūs ir vienas kitą patvirtinantys liudytojo R. Č., nuteistojo A. V. parodymai, byloje esantys vaizdo įrašai iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ bei kiti aptarti rašytiniai įrodymai.

11. Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde teigia, kad nusikalstamą veiką jis padarė vienas, t. y. vienas pavogė 4 (keturis) alkoholinių gėrimų butelius bei su kitais nuteistaisiais neveikė bendrininkų grupėje, nes nebuvo susitarimo. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir juos palyginusi tarpusavyje neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog E. K., D. B. ir A. V. veikė bendrais aktyviais tyčiniais veiksmais.

12. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-163-648/2015). Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-400/2011, 2K-458/2014 ir kt.).

13. Bylos duomenys patvirtina kad visi nuteistieji tą pačią dieną, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) mieste esančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir panašiu laiku (išskyrus A. V.) įeina į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Be to, kaip parodė liudytojas R. Č., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme, parodė, jog vaizdo įraše matė, kaip nuteistieji kartu įėjo pro (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini), abu pasiėmė (duomenys neskelbtini) ir abu nuėjo prie tos pačios lentynos, prieš (duomenys neskelbtini). Nuteistieji susikrovė alkoholį ir vienas jų išėjo, o po 2-3 minučių išėjo ir kitas. Šiais liudytojo parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi, nes liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo parodymai buvo nuoseklūs viso tyrimo metu, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šio liudytojo duotais parodymais nėra pagrindo abejoti. Be to, minėto liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, nuteistieji D. B. (atėjęs pirmiau į (duomenys neskelbtini) prie alkoholinių gėrimų) ir E. K. (įraše krauna alkoholinius gėrimus) matomi vienas netoli kito. E. K. paėmus 4 vnt. butelių, pirmas, į skirtingą pusę pasitraukia D. B., o tuoj pat po jo, pasitraukia ir E. K. Šioje vietoje atmetamas nuteistojo skundo argumentas, jog jis vogdamas keturis butelius konjako šalia nematė D. B. Priešingai tiek minėtas vaizdo įrašas (įrašo 18:12:14 val. matyti, kaip vyriškis (D. B.) atsisuka atbulyn prie priekinės lentynos (kelias sekundes žiūri iš tarpo (kolonos) į priekinę lentyną, (duomenys neskelbtini) link, t. y. laukia ateinančio E. K. su „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kurį gerai mato, o E. K. mato žiūrintį D. B., bei, šiam atėjus, tuoj pat nusisuka į priešingą pusę), tiek ir įvykio vietos apžiūros protokolai (nuotraukoje Nr. 3 aiškiai matosi (duomenys neskelbtini), nuo kurių nuteistieji pasiėmė (duomenys neskelbtini) ir nuėjo prie alkoholinių gėrimų lentynų. Be to, anksčiau atėjęs D. B. priėjęs prie kolonos (tarp lentynų) aiškiai (niekam neužstojant) matė ateinantį E. K., o E. K. aiškiai matė ir jau atėjusį D. B. Taip pat, tiek vaizdo įraše, tiek įvykio vietos apžiūros protokoluose matyti, kad atstumas tarp nuteistųjų buvo gana nedidelis, apie (duomenys neskelbtini) m. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog jis parduotuvėje nepastebėjo D. B. atmetamas kaip nepagrįstas.

14. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus įrodymus, juos sugretinusi tarpusavyje, neturi pagrindo sutikti tiek su E. K. apeliacinio skundo argumentais, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog jis nėra susijęs su kitais nuteistaisiais ir iš parduotuvės alkoholinius gėrimus vogė vienas. Aplinkybę, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę, patvirtina ir atliktos E. K. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, A. V. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizės, kurių metu nustatyta, kad nuteistieji: E. K. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystės padarymo metu (duomenys neskelbtini) prisijungė prie bokšto, kuris veikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ apylinkėse, o paskutinį kartą prisijungė (duomenys neskelbtini); A. V. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystės padarymo metu (duomenys neskelbtini) prisijungė prie bokšto, kuris veikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ apylinkėse, o paskutinį kartą prisijungė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 199-200; 2 t., b. l. 11-13). Atskirai per trumpą laiką kartu įeinant į parduotuvę, abiem nuteistiesiems, kartu nuėjus prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir pasiėmus (duomenys neskelbtini), stovint nedideliu atstumu vienas šalia kito prie alkoholinių gėrimų lentynų, vagiant alkoholinių gėrimų butelius bei atskirai išeinant iš parduotuvės (patvirtina ir liudytojo R. Č. detalūs parodymai, vaizdo įrašas) (1 t., b. l. 96-97, 102-103), matyti, kad nuteistieji žinojo ką reikia pagrobti (alkoholinius gėrimus), žinojo kaip elgtis (išeiti atskirai, eiti į skirtingas puses, t. y. turėjo suderinę veiksmų planą). Be to, kad iš vagystės, veikiant bendrininkų grupėje buvo gauta naudos, bei tarp bendrininkų buvus susitarimą vogti alkoholinius gėrimus įrodo ir nuteistojo A. V. bei liudytojo M. K. telefoninis pokalbis, kuriame užfiksuota, jog liudytojui M. K. paklausus: „o tai (duomenys neskelbtini) normaliai ar taip tik?“, A. V. atsakymas: „nu man atsimetė ir jiem dar liko k****” (jiem – D. B. ir E. K.) <...> „aš (A. V.) irgi gerai žuvies apsipirkau“ (1 t., b. l. 133).

15. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visi nuteistieji yra pažįstami (E. K. pažįsta D. B., o jis jį, kartu su juo yra atlikę vagystes iš (duomenys neskelbtini)), nusikalstamos veikos padarymo dieną, jie kartu automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (automobiliu nuteistuosius atvežė nuteistasis A. V.), nedideliu laiko tarpu visi (išskyrus A. V.) į ją įėjo ir iš jos išėjo, parduotuvėje ėjo prie tų pačių prekių lentynų, ėmė alkoholinius gėrimus, atstumas tarp jų nebuvo didelis, vienas kitą matė (kartu ėmė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nuteistieji E. K., D. B., taip pat ir A. V. (padėjėjas), jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje kartu iš anksto susitarę. Nėra abejonių, kad nuteistieji suprato, jog savo veiksmais padeda vienas kitam atlikti nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti.

16. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, neva byloje nėra 100 (vienu šimtu) proc. įrodyta, kad „kito asmens“ numeris priklauso A. V. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pateiktos informacijos matyti, kad vyras, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambinęs (duomenys neskelbtini), M. K. yra A. V. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 132-137, 146; 2 t., b. l. 1, 11-12). Be to, asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“ pagal nuotrauką atpažino liudytojas M. K. (patvirtina paties liudytojo M. K. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, (duomenys neskelbtini) asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame M. K. nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) atpažįsta asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“, nes jie yra susitikę ir bendravę tiek realiai, tiek ir telefonu) (1 t., b. l. 152, 158, 161-162). Nuteistasis A. V. viso proceso metu patvirtino, jog pažįsta M. K., kartais su juo bendrauja telefonu (2 t., b. l. 133).

17. Pažymėtina, jog priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis E. K., byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jis pažįsta nuteistąjį A. V.. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) telefoninio pokalbio tarp liudytojo M. K. ir nuteistojo A. V. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad A. V. pažįsta E. K. (pokalbyje nurodė: „Ką (duomenys neskelbtini) uždarytas?“ bei „(duomenys neskelbtini) ir“.) (1 t., b. l. 132, 135). Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek duodamas parodymus apylinkės teisme nuteistasis A. V. patvirtino, jog pažįsta E. K., jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“, yra jį pavežęs į (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 133, 162; 4 t., b. l. 71-72). Net apylinkės teisme apklaustas pats nuteistasis E. K. patvirtino, jog A. V. jam yra pažįstamas (duomenys neskelbtini) mėnesius, iš matymo matytas (4 t., b. l. 84).

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistojo E. K. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad E. K. kaltei dėl jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo patvirtinti duomenų pakanka ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

19. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog nuteistojo E. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje požymių, veikiant bendrininkų grupėje, nuteistojo E. K. apeliacinio skundo argumentai, dėl jo veikos kvalifikavimo kaip administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje yra paliekami nenagrinėti. Papildomai pažymima, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. nutarimu buvo atnaujinta administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikintas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. K. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 108 straipsnį nutraukta. Nutarime tyrėjas nurodė, kad priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje institucijai nebuvo žinoma, kad ikiteisminiame tyrime, panaikinus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (2 t., b. l. 96-98).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

20. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

22. Apylinkės teismas, skirdamas E. K. bausmę už nusikalstamą veiką, atsižvelgė į jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos motyvus ir tikslus – padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, t. y. vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 4 dalis), veikiant bendrininkų grupėje kartu su D. B. bei padedant padėjėjui A. V. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis – E. K. baudžiamąjį nusižengimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas (duomenys neskelbtini) kartus, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus (vyrauja turtiniai nusikaltimai), už analogišką nusikalstamą veiką buvo teistas (duomenys neskelbtini) kartus (2 t., b. l. 182-200; 3 t., b. l. 1-6), teistas ir užsienyje ((duomenys neskelbtini) Karalystėje ir (duomenys neskelbtini) Respublikoje) už vagystes (3 t., b. l. 6-8), (duomenys neskelbtini) kartų baustas administracine tvarka už vagystes iš parduotuvių ir kitus nusižengimus, baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 33-86), nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą) padarė per trumpą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (iš (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus paleistas (duomenys neskelbtini) atlikęs 50 (penkiasdešimties) parų areštą (3 t., b. l. 1)), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 92), neregistruotas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 93). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad buvo įvertintos tiek E. K. atsakomybę lengvinančios (nenustatyta), tiek jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nenustatyta): apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai nepripažinta tai, kad jis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą, nenurodė visų nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų, nors jam tai buvo žinoma, nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką; apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad E. K. nusikalstamą veiką įvykdė per (duomenys neskelbtini) po paleidimo iš (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus, kur atliko jam paskirtą arešto bausmę, apylinkės teismas E. K. už nedidelės vertės svetimo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vagystę pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo trukmę nustatydamas maksimalią (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriamas areštas nuo 10 iki 45 parų, bausmės vidurkis – 27,5 paros).

23. Įvertinus skundžiamame nuosprendyje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, spręstina, kad E. K. už baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta bausmė nėra per griežta, atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą. Minėtos aplinkybės (nutarties 22 punktas) rodo nuteistojo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą, akivaizdų polinkį nesilaikyti įstatymų, elgtis nusikalstamai ir daryti nusikalstamas veikas. Atsižvelgus į šiuos nuteistojo asmenybės pavojingumą apibūdinančius duomenis, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, švelninti arešto bausmės už baudžiamąjį nusižengimą nėra jokio pagrindo, nes tai neužtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam už nusikalstamą veiką skiriamos bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį, skiriant mažesnio dydžio arešto bausmę arba keičiant ją švelnesnėmis bausmių rūšimis, šioje byloje nenustatyta.

24. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutartimi subendrinta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 20 (dvidešimt) dienų bausme, pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. sausio 13 d. nutartimi subendrinta bausmė yra griežtesnė už skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, apylinkės teismas, parinkdamas bausmių sudėjimo būdą (prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėdamas vieną mėnesį ir dešimt dienų), taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis). Apeliantui paskirtą subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą pagrindo nėra. Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas E. K. subendrintais nuosprendžiais įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų, nes nuteistajam ginčijant savo kaltę veikiant bendrininkų grupėje su kitais nuteistaisiais bei faktines aplinkybes, byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis.

26. Taikyti BK 75 straipsnį teismas gali tik tuomet, kai nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Teisėjų kolegija nemato jokios galimybės pripažinti, kad apeliantą teisingai nubausti būtų galima ir neskyrus jam realios bausmės. Tiek E. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis (veikiant bendrininkų grupėje) ir pavojingumas, tiek jo paties neigiama charakteristika, ankstesni teistumai, praeityje taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, naujos nusikalstamos veikos padarymas per (duomenys neskelbtini) po ankstesnio arešto bausmės atlikimo patvirtina, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, jis sistemingai elgiasi neteisėtai, todėl turi atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

27. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistiesiems E. K. ir nuteistajam D. B. laisvės atėmimo bausmes, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmes paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata nuo 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose ir sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priims ne teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija.

28. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

29. Nagrinėjamu atveju (šios nutarties 27 punkte) nustatytas pažeidimas skundžiamame nuosprendyje matomas ir nuteistajam D. B. skiriant bausmę, t. y. rezoliucinėje dalyje nurodoma nuoroda į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – pataisos namus. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs nuteistajam D. B. analogišką pažeidimą kaip ir apeliantui, bei įvertinęs tai, kad nuteistajam D. B. pašalinant šį pažeidimą nebus pabloginta jo procesinė padėtis (nėra padavęs apeliacinio skundo), tikslinama skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis ir nuteistojo D. B. atžvilgiu.

30. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl apeliantui E. K., o kartu ir nuteistajam D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl ši nuosprendžio dalis tikslinama, pašalinant nuteistiesiems E. K. ir D. B. rezoliucinėje dalyje nurodytą laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – pataisos namus.

Dėl proceso išlaidų

31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš nuteistojo E. K. 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Mindaugo Jonaičio nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 145-148).

32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

33. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį apskundė nuteistasis E. K. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. K. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis (4 t., b. l. 140). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), nėra registruotas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 92-93), neturi (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu proceso dalyviai (prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas) prašė iš nuteistojo neišieškoti proceso išlaidų (4 t., b. l. 50), todėl teisėjų kolegija nutaria iš nuteistojo E. K. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų – neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, pašalinant nuorodą, kuria nuteistiesiems E. K. ir D. B. laisvės atėmimo bausmės paskirtos atlikti pataisos namuose.

Neišieškoti iš nuteistojo E. K. valstybės naudai 125 (vieno šimto dvidešimt penkių) eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Teisėjai Boleslovas KalainisZigmas KavaliauskasVidmantas Mylė