Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-502-831/2017 pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skunde dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti antstolio 2016 m. gruodžio 28 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Nurodė, kad vykdymo veiksmai pradėti neteisėtai, nes 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi baudos mokėjimas buvo išdėstytas 20 mėnesių laikotarpiui mokant po 144,81 Eur. Priverstinis baudos išieškojimas galimas tik pasibaigus terminui geruoju įvykdyti teismo nutarimą. Terminas nuo kurio galėjo būti pradėti vykdymo veiksmai yra 2014 m. balandžio 30 d. Taip pat nurodė, kad vykdomoji byla nutrauktina suėjus senaties terminui. Vykdomasis dokumentas po 2014 m. balandžio 30 d. per 3 mėnesius nebuvo perduotas vykdyti. Antstolis neatliko realių veiksmų baudai išieškoti. Antstolis A. M. 2017 m. vasario 1 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria buvo išdėstytas baudos mokėjimas nebuvo įsiteisėjusi kai antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, o apie šią nutartį sužinojo tik 2016 m. sausio 18 d., kai ją pateikė skolininkas. Be to, skolininkas nei baudos išdėstymo laikotarpiu, nei jam pasibaigus įsipareigojimų nevykdė. Tik 2015 m. gegužės 11 d. nustačius skolininkui priklausančio turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, skolininkas siekia savo įsipareigojimų išvengti. Dėl vykdomosios bylos nutraukimo suėjus senaties terminui antstolis nurodė, kad nutarimas dėl baudos vykdymui perduotas per 3 mėnesių laikotarpį, t. y. 2012 m. rugsėjo 10 d., o vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo atliekami reguliariai.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. D. skundo.Teismas konstatavo, kad skolininkas žinodamas apie esančią baudą valstybei, apie baudos išdėstymą dvidešimties mėnesių laikotarpiui, nemokėjo nei vienos įmokos nei baudos išdėstymo laikotarpiu, bei tam laikotarpiui pasibaigus.Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.8-1352-416/2012 antstolio A. M. kontorai vykdymui buvo perduotas 2012 m. rugsėjo 10 d., t.y. laikantis LR ATPK 308 str. įtvirtinto 3 mėnesių termino, o vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) veiksmai buvo atliekami reguliariai, periodiškai pateikiami užklausimai apie skolininko darbo vietą ir kt.Teismas atsižvelgdamas į tai, kad antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo V. D. 2017 m. sausio 25 d. skundo dėl patvarkymo atsisakyti tenkinti prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas V. D. prašo panaikinti 2017 m. kovo 1 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį, kuria panaikinti antstolio A. M. 2016 m. gruodžio 28 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartis be motyvų. Teismas greta išdėstytų faktinių aplinkybių tik konstatavo, kad antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo. Teismas nenurodė įrodymų, kurių pagrindu rėmėsi priimdamas nutartį, nepasisakė dėl teisinio vertinimo priverstinai vykdyti sprendimą nepasibaigus teismo paskirtam terminui geranoriškai jį įvykdyti, nenurodė faktinių aplinkybių, patvirtinančių antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A2.8.-1352-416/2012, A. D. paskirta 2 896,20 Eur bauda 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi (adm. b. Nr. A2.13.-1614- 610/2012) išdėstyta dvidešimties mėnesių laikotarpiui, nustatant jam skolą mokėti po 144,81 Eur. Vykdomoji byla užvesta ir priverstiniai vykdymo veiksmai pradėti 2012 m. rugsėjo 6 d. neteisėtai, kadangi priverstinis baudos išieškojimas galimas tik pasibaigus terminui geruoju įvykdyti teismo nutarimą (ATPK 304 straipsnio 3 dalis).Tai, kad antstoliui nutartį dėl baudos išdėstymo pareiškėjas įteikė tik 2016 m. spalio 18 d. visiškai suprantama, kadangi nežinodamas apie pradėtus priverstinius vykdymo veiksmus, apie kuriuos jam nebuvo pranešta, V. D. neturėjo pareigos informuoti antstolį apie priimtą nutartį.Antstolio teiginys, kad 2012 m. rugsėjo 6 dienos nutartis, pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui, dar nebuvo įsiteisėjusi, teisinės reikšmės neturi, nes tuo metu dar apskritai nebuvo suėjęs numatytas terminas geranoriškai sumokėti paskirtą baudą.Antstolio nurodyta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-02-03 nutartis Nr. 2YT-436-831/2016 taip pat nepaneigia išdėstytų aplinkybių, kadangi šioje nutartyje Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nurodė tik prielaidas, jog vykdomojoje byloje esant eilei dokumentų su pareiškėjo adresu, neįtikinama, jog jie galėjo būti jam neįteikti. Tačiau ši, prielaidomis ir teismo manymu, grįsta išvada kaip tik patvirtina pareiškėjo teiginius, jog jeigu antstolis būtų elgęsi pagal teisės aktus aktyviai ir atsakingai ir minėtus dokumentus jam siuntęs, jie nurodytu adresu pareiškėjui būtų įteikti ir apie priverstinių vykdymo veiksmų pradėjimą jis turėjo galimybę sužinoti daug anksčiau nei 2016 m. sausio 14 d. Tačiau vykdomoje byloje nėra jokių duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, kad visi dokumentai su teisingu pareiškėjo adresu apskritai buvo jam siųsti.Pats vykdomasis dokumentas, po termino pasibaigimo teismo nutartį įvykdyti geruoju, t.y. po 2014 balandžio 30 d., kaip reikalauja ATPK 308 str. 1 d. per tris mėnesius nebuvo perduotas vykdyti, todėl nutarimas skirti administracinę nuobaudą apskritai negali būti vykdomas.Nesuprantami antstolio veiksmai per 2013-2014 nė karto nesiųsti skolininkui jokio pranešimo ar kitų antstolio priimtų patvarkymų. Visoje vykdomojoje byloje tėra vienas siuntos dokumentas dėl raginimo V. D. neįteikimo. Daugiau antstolis dokumentų skolininkui net nebandė siųsti, nors 2016 m. sausio 14 d. įteiktas patvarkymas buvo siųstas tuo pačiu adresu, kuris antstoliui buvo žinomas nuo bylos užvedimo dienos.Pavieniai veiksmai, kurie per dvejus metus buvo atlikti vykdymo byloje negali būti traktuojami kaip reguliarūs ir pakankami išieškojimui. Tuo labiau, kad antstolio nurodomas Patvarkymas dėl skolos išieškojimo nr. S-490 buvo priimtas jau prasibaigus dviejų metų senaties terminuiAtsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo V. D. skundas dėl vykdomosios bylos nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš byloje esančių duomenų, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolio A. M. kontoroje 2012 m. rugsėjo 10 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos prašymas dėl administracinės baudos išieškojimo pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarimą administracinėje byloje Nr.A2.8-1352-416/2012, kuriuo V. D. paskirta 2 896,20 Eur (10 000 Lt) bauda. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A2.13.-1614-610/2012 iš dalies tenkintas skolininko prašymas ir 2012 m. liepos 23 d. nutarimu paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas 20 mėnesių laikotarpiui. Antstolis 2012 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodė, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdymo veiksmus pradėti. Patvarkymas išsiųstas registruota pašto siunta skolininkui adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteiktas su pašto žyma „į pranešimus neatsiliepė“, „adresatas nerastas“. 2012 m. spalio 15 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio. Patvarkymas išsiųstas skolininko gyvenamosios vietos bei darbovietės adresais. 2012 m. spalio 26 d. iš skolininko darbovietės gauti duomenys, kad skolininkas šioje įmonėje nuo 2012 m. spalio 5 d. nebedirba. 2013 m. kovo 21 d. priimtas patvarkymas areštuoti skolininko lėšas, patvarkymas išsiųstas skolininkui, bankui. 2014 m. gruodžio 2 d. priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuris išsiųstas skolininkui. 2016 m. sausio 12 d. priimti patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, dėl skolos išieškojimo, kurie išsiųsti skolininkui ir įteikti 2016 m. sausio 15 d. 2016 m. sausio 21 d. skolininkas antstoliui pateikė skundą vadovaujantis LR CPK 629 str. 9 p. pagrindu vykdomąją bylą nutraukti. Antstolis 2016 m. sausio 27 d. patvarkymu skundą atsisakė tenkinti ir jį perdavė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti pasibaigus LR CPK 512 straipsnyje nustatytam terminui tokiam skundui pateikti. Pareiškėjas antstoliui pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą esant dviem pagrindams: CPK 629 str. 1 d. 9 p. ir 4 p. Antstolis 2016 m. gruodžio 28 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko prašymą. Pareiškėjas dėl šio antstolio patvarkymo pateikė skundą, tačiau antstolis atsisakė jį tenkinti ir 2017 m. vasario 1 d. patvarkymu perdavė skundą nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui. 2017 m. kovo 1 d. nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismas pareiškėjo skundo netenkino.

Dėl skundžiamos nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo CPK 329 str. 2 d. 4 p.

Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis be motyvų, kadangi teismas nenurodė įrodymų, kurių pagrindu rėmėsi priimdamas nutartį, nepasisakė dėl teisinio vertinimo priverstinai vykdyti sprendimą nepasibaigus teismo paskirtam terminui geranoriškai jį įvykdyti, nenurodė faktinių aplinkybių, patvirtinančių antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ir toks atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). CPK 291 str. nustato teismo nutarčių turinio reikalavimus. Vienas iš būtinų turinio sudėties elementų, nurodytų CPK 291 str. 1 str. 1 p., yra motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).Skundžiamojoje 2017 m. kovo 1 d. nutartyje yra nurodytos aplinkybės bei teisinis pagrindas, įvertintas tiek skolininko elgesys nuo pat vykdomosios bylos užvedimo, tiek antstolio vykdomojoje byloje atliktų veiksmų visuma, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo nurodomų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neatitiktų CPK 291 str. reikalavimų ir būtų pagrindas taikyti CPK 329 str. 2 d. 4 punktą, todėl galima teigti, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 str. 9 p. pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Vadovaujantis CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmas pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant, antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti. Šio straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas.CPK 629 str. 9 p. nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti.ATPK 313 str. nustato, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 str.) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarimas administracinėje byloje Nr.A2.8.-1352-416/2012 įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 13 d., o vykdomosios bylos duomenimis nutarimas apeliantui įteiktas 2012 m. liepos 23 d. Taigi atsižvelgiant į ATPK 313 str. reikalavimus, skolininkas baudą turėjo sumokėti iki 2012 m. rugsėjo 1 d. įskaitytinai. Pareiškėjo prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas 2012 m. rugpjūčio 30 d. 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A2.13.-1614-610/2012 prašymas tenkintas iš dalies, paskirtos baudos mokėjimą išdėstant 20 mėnesių laikotarpiui. Nutartis įsiteisėjo 2012 m. rugsėjo 13 d. Prašymas dėl 2012 m. liepos 23 d. nutarimo administracinėje byloje Nr.A2.8.-1352-416/2012 vykdymo išsiųstas 2012 m. rugsėjo 7 d., o antstolio kontoroje gautas 2012 m. rugsėjo 10 d. Antstoliui kartu su prašymu dėl administracinės baudos išieškojimo nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie būtų sukėlę abejones priimti pateiktą dokumentą vykdyti. Šiuo atveju antstoliui buvo pateiktas vykdyti įsiteisėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarimas administracinėje byloje Nr.A2.8.-1352-416/2012. Antstolis 2012 m. rugsėjo 12 d. patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nustatė ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad apeliantui nors ir per įstatyme nustatytą terminą (40 dienų) pateikus prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo, tačiau 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarčiai dar nesant įsiteisėjusiai antstolis pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą – nutarimą vykdyti. Be to, vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad net ir įsiteisėjus 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr.A2.13.-1614-610/2012 dėl baudos mokėjimo išdėstymo, apie šio procesinio dokumento priėmimą antstoliui būtų žinoma. Antstolio kontoroje minėta nutartis gauta tik 2016 m. sausio 18 d.Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad skolininko nurodyti argumentai, jog jis nebuvo informuotas apie vykdomąją bylą neatrodo įtikima. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad to paties antstolio kontoroje nuo 2012 metų vykdoma ne viena vykdomoji byla to paties skolininko atžvilgiu (Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civ. b. Nr. 2-243-305/2015). Todėl mažai tikėtina, kad esant net kelioms vykdomosios byloms to paties antstolio kontoroje, skolininkas nieko nežinojo apie vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0135/12/02083. Be to, LR CPK 644 str. 1 d. nustatyta, kad skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Apeliantas neneigė, kad nors baudos mokėjimas buvo išdėstytas, tačiau mokėjimų jis neatliko, todėl ir ši aplinkybė turėjo sąlygoti skolininko domėjimąsi ar nėra užvestos vykdomosios bylos dėl skolos priverstinio išieškojimo.Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti dėl ko netenkino apelianto skundo nenustatęs CPK 629 str. 9 p. įtvirtinto vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo.

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 str. 4 p. pagrindu

Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/20070. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Apeliantas nurodo, kad vykdomasis dokumentas, po termino pasibaigimo teismo nutartį įvykdyti geruoju, t.y. po 2014 balandžio 30 d., kaip reikalauja ATPK 308 str. 1 d. per tris mėnesius nebuvo perduotas vykdyti, todėl nutarimas skirti administracinę nuobaudą apskritai negali būti vykdomas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti.Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad prašymas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarimo administracinėje byloje Nr.A2.8.-1352-416/2012 vykdymo išsiųstas 2012 m. rugsėjo 7 d., o antstolio kontoroje gautas 2012 m. rugsėjo 10 d., kas akivaizdžiai patvirtina, kad nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas.Apeliantas taip pat nesutikdamas su skundžiama nutartimi nurodo, kad visoje vykdomojoje byloje tėra vienas siuntos dokumentas dėl raginimo V. D. neįteikimo, todėl pavieniai veiksmai, kurie per dvejus metus buvo atlikti vykdymo byloje negali būti traktuojami kaip reguliarūs ir pakankami išieškojimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie apeliantės argumentai laikytini nepakankamais spręsti, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino antstolio veiksmus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.CPK 604 straipsnyje yra įtvirtinta registruotu laišku siunčiamų procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija: procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje numatytą atvejį. CPK 604 straipsnyje įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo prezumpcijos tikslas – užkirsti kelią vykdymo proceso dalyvių piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų.Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolio 2012 m. rugsėjo 12 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo išsiųstas skolininkui registruotu paštu, tačiau grįžo neįteiktas. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio buvo siųstas ir į antstolio nustatytą skolininko darbovietę, tačiau 2012 m. spalio 29 d. antstolio kontoroje gautas atsakymas, kad skolininkas įmonėje nebedirba. Be to, nenustatyta jokių aplinkybių išskyrus deklaratyvius apelianto teiginius, kurios leistų suabejoti antstolio pareigos skolininkui išsiųsti priimtus dokumentus nevykdymu. Vykdomojoje byloje nėra negrįžusių pašto siuntų.Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog apeliantas nei nuo 2012 m. liepos 23 d. nutarimo paskirti V. D. piniginę baudą priėmimo, nei nuo termino baudai sumokėti išdėstymo pabaigos būtų atlikęs veiksmus, rodančius siekį sumokėti paskirtą baudą (CPK 178 str.). Pareiškėjo neveikimas nuo administracinės nuobaudos jam skyrimo dienos buvo nulemtas jo paties valios, o ne kitų asmenų ir (ar) institucijų (pareigūnų) veiksmų. Iš vykdomosios bylos duomenų taip pat matyti, kad antstolis atliko aktyvius veiksmus siekiant užtikrinti pateikto vykdomojo dokumento įvykdymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškojimo veiksmai buvo atliekami reguliariai, periodiškai pateikiami užklausimai apie skolininko darbo vietą ir kt.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto V. D. atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 4,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,20 Eur (keturis Eur ir 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.