Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovo Kauno teritorinės muitinės atstovei D. J., atsakovui V. D., nedalyvaujant tretiesiems asmenims G. D. (apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant) ir antstoliui Algimantui Maliukevičiui (apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-243-305/2015 pagal ieškovo Kauno teritorinės muitinės ieškinį atsakovui V. D., tretiesiems asmenims G. D. ir antstoliui Algimantui Maliukevičiui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana) bei Kauno teritorinės muitinės prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai.

Kauno teritorinė muitinė actio Pauliana ieškinyje ir prašyme dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo nurodė bei Kauno teritorinės muitinės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad antstolis Algimantas Maliukevičius, vykdantis Kauno teritorinės muitinės sprendimus Nr. 10000227316 (2012-12-14), vykdomoji byla Nr. 0135/12/02912, dėl 3189,94 EUR (11014,21 Lt) ir Nr. 10000258278 (2013-12-03), vykdomoji byla Nr. 0135/13/02995, dėl 84,86 EUR (293,00 Lt) mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo V. D. turto, įvertinęs tai, kad skolininko sutuoktinė G. D. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, pasiūlė išieškotojui Kauno teritorinei muitinei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Buvo nustatyta, kad be minėto darbo užmokesčio dalies, skolininkui V. D. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso taip pat ir 0.0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, remiantis VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje http://www.registrucentras.1t/masvert/paieska_obj.jsp skelbiamais nekilnojamojo turto masinio įvertinimo duomenimis, yra 1091,87 EUR (3770 Lt). 2014-12-08 antstolio Algimanto Maliukevičiaus kontoroje buvo uždėtas turto areštas aukščiau nurodytam turtui vykdomojoje byloje Nr.0135/12/02912. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis V. D. dirba (duomenys neskelbtini), tačiau jo mėnesinis darbo užmokestis šioje bendrovėje pagal pateiktą antstolio A. Maliukevičiaus informaciją (2014-12-02 pažyma Nr. S-22) yra 2,90 EUR (10 Lt). Iki šiol skola nėra išieškota, bendra mokestinė nepriemoka pagal anksčiau minėtus sprendimus sudaro 3274,79 EUR (11307,21 Lt). Atsižvelgdami į tai, kad pagal CK 3.88 str. nuostatas turtas, pajamos iš vieno sutuoktinio ar vieno jų veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, įgytos po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl skolininko sutuoktinei G. D. priklausantis turtas – atlyginimas, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o vadovaujantis CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl ieškovas prašo nustatyti skolininko V. D. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tokia tvarka: žemės sklypą, 0.0600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 3770 Lt (1091,87 EUR), nustatyti, kaip skolininko V. D. turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje, ½ dalį skolininko V. D. sutuoktinės G. D. gaunamo darbo užmokesčio nustatyti kaip skolininko V. D. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Kadangi atsakovas – skolininkas V. D. ir jo sutuoktinė G. D. 2014-12-23 sudarė povedybinę sutartį, kurios 2.3 punkte susitarė, kad pajamos (pinigine ar natūrine forma), gautos iš sutuoktinių darbinės, intelektualinės ar kitokios veiklos, taip pat pensijos, pašalpos, draudimo išmokos, patirtos žalos kompensacijos, iš įmonių ar kitokio verslo gautos pajamos ar turtas, pajamos iš privačių pensijų fondų arba gyvybės draudimo fondų, loterijų prizai, pajamos už parduotą asmeninį turtą, po šio sutarties įsigaliojimo bus šias pajamas ar turtą gavusio sutuoktinio asmenine nuosavybe, Kauno teritorinė muitinė reiškia actio Pauliana ieškinį, siekdama atkurti šiuo skolininko V. D. sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai be privalomo pagrindo perleidžia savo sutuoktinei. Ši povedybinė sutartis sudaryta po to, kai antstolis 2014-12-08 priėmė patvarkymą dėl G. D. užmokesčio arešto (duomenys neskelbtini), į kurį bus nukreipiamas išieškojimas pagal sutuoktinio mokestines prievoles muitinei, atsakovas ir jo sutuoktinė siekia išvengti išieškojimo nukreipimo į gautas pajamas, tai pažeidžia ieškovo kreditorines teises ir teisėtus interesus. Pagrindinė acio Pauliana ieškinio instituto paskirtis – ginti kreditorių reikalavimus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, o kartu mažinama ir kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, todėl ieškovas turi teisinį pagrindą ginčyti skolininko sudarytą sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Sudarydami povedybinę sutartį ir į ją įrašydami 2.3 punktą, atsakovas ir jo sutuoktinė priešingai kreditorių interesams įvertino savo turtinę padėtį. Kauno teritorinės muitinės atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad yra visos teismų praktikoje apibrėžtos sąlygos Actio Pauliana ieškiniui tenkinti: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę – yra priimti ir įsiteisėję 2 Kauno teritorinės muitinės sprendimai: 2012-12-14 sprendimas Nr. 10000227316 dėl 3189,94 EUR (11014,21 Lt) ir 2013-12-03 sprendimas Nr. 10000258278 dėl 84,86 EUR (293,00 Lt) mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo V. D.; mokestinė prievolė yra neįvykdyta; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises – skolininko ir jo sutuoktinės sudarytos povedybinės sutarties 2.3 punktas pažeidžia Kauno teritorinės muitinės teises, nes pagal šią sutartį skolininko sutuoktinės pajamų dalis atsakovui jau nebepriklausytų; tokiu būdu V. D. pablogino savo turtinę padėtį ir netenka turto, į kurį būtų galima nukreipti mokestinės nepriemokos išieškojimą; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas – pagal CK 6.66 str. 3 d. šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį; ieškovas apie 2014-12-23 povedybinės sudarymą sužinojo 2015-02-20, taigi ieškinys teismui teikiamas nepraleidus vienerių metų termino; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio – nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas privalėjo sudaryti povedybinę sutartį, akivaizdu, kad ginčijamos povedybinės sutarties sudarymas ieškovo kreipimosi į teismą dėl turto dalies nustatymo jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje momentu yra nulemtas laisvo šalių apsisprendimo, o ne kokio nors būtinumo; 5) turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas, – CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys laikomas nesąžiningomis jei sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais, artimais giminaičiais; nagrinėjamu atveju skolininkas sudarė povedybinę sutartį su savo sutuoktine; be to, povedybinė atsakovo ir jo sutuoktinės sutartis buvo sudaryta 2014-12-23, t.y. po išieškojimo vykdymo bylos pradėjimo, taigi tiek skolininkas, tiek jo sutuoktinė abu žinojo apie įsiskolinimą Kauno teritorinei muitinei ir akivaizdžiai šiuo sandoriu siekė, kad ieškovas negalėtų patenkinti savo reikalavimų iš sutuoktinės gaunamų pajamų dalies, tai rodo tiek atsakovo, tiek jo sutuoktinės nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu; 6) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti – Kauno teritorinės muitinės reikalavimas bus nukreipiamas į skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, taigi turtas nėra didesnis, nei reikalavimas.

Su ketvirtąja Actio Pauliana sąlyga, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, atsakovas taip pat nesutinka. Nurodo, kad sutuoktinių teisė sudaryti povedybinę sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą yra įtvirtinta CK 3.83 str. 1 d. Kadangi jo sutuoktinė nėra pripažinta ieškovo skolininke, ji turi teisę bet kuriuo metu sudaryti ieškovo ginčijamą sutartį, taip pat nustatyti jai priklausančio būsimo turto ir gautinų pajamų iš darbinės veiklos teisinį režimą, priskiriant šias pajamas asmeninėn jos nuosavybėn. Todėl teigti, kad jis, atsakovas, jo sutuoktinei pareiškus norą sudaryti povedybinę sutartį, jos sudaryti neprivalėjo, yra visiškai nepagrįsta, nes tai pažeistų jo sutuoktinei CK suteikiamas teises. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai pažymėjo, kad jo sutuoktinė primygtinai reikalavo sudaryti povedybinę sutartį, grasindama sutarties nesudarymo atveju jų santuoką apskritai nutraukti.

Remdamasis šiais argumentais, atsakovas prašo actio Pauliana ieškinį atmesti. Ieškinį atmetus, jo turto dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatyti pagal jo siūlymą.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0135/12/02912 ir Nr. 0135/13/02995 medžiagas bei išklausęs ieškovo atstovės bei atsakovo paaiškinimus, nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė 2012-12-14 priėmė sprendimą Nr. 10000227316 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“, kuriame nustatė, kad V. D. iki nustatyto termino neįvykdė Kauno teritorinės muitinės 2012-08-10 sprendimu Nr. 2PM190596 įregistruotos 11014,21 Lt (3189,94 Eur) mokestinės prievolės, todėl nusprendė išieškoti šią mokestinę nepriemoką iš V. D. turto (b.l. 13, t. I). Šį sprendimą (dėl 11014,21 Lt (3189,94 Eur) mokestinės nepriemokos) Kauno teritorinė muitinė perdavė vykdyti antstolio Algimanto Maliukevičiaus kontorai, kurioje pagal minėtą sprendimą 2012-12-19 buvo užvesta ir yra vykdomoji byla Nr. 0135/12/02912. Taip pat Kauno teritorinė muitinė 2013-12-03 priėmė sprendimą Nr. 10000258278 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“, kuriame nustatė, kad V. D. neįvykdė Kauno teritorinės muitinės 2013-11-12 sprendimu Nr. 10233 įregistruotos 293,00 Lt (84,86 Eur) delspinigių mokestinės prievolės, todėl nusprendė išieškoti šią mokestinę nepriemoką iš V. D. turto (b.l. 12, t. I). Šį sprendimą (dėl 293,00 Lt (84,86 Eur) mokestinės nepriemokos) Kauno teritorinė muitinė taip pat perdavė vykdyti antstolio Algimanto Maliukevičiaus kontorai, kurioje pagal minėtą sprendimą 2013-12-05 buvo užvesta ir yra vykdomoji byla Nr. 0135/13/02995. Vykdomųjų bylų bei ieškovo pateiktais duomenimis iki šios dienos nei dalis skolos nėra išieškota (b.l. 3, t. I, vykdomųjų bylų Nr. 0135/12/02912 ir Nr. 0135/13/02995 medžiagos). Pagal duomenis vykdomosiose bylose nustatyta, kad atsakovas – skolininkas V. D. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine G. D. priklauso 0.0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (minėtas žemės sklypas yra įgytas atsakovo santuokos metu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas atsakovo ir jo sutuoktinės bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (b.l. 15, 20, t. I), 2014-12-23 povedybine sutartimi žemės sklypo teisinis režimas nekeistas (b.l. 33-36, t. I)). Šį žemės sklypą antstolis 2013-09-19 areštavo vykdomojoje byloje Nr. 0135/12/02912 (b.l. 20, 22-23, t. I). Atsakovas nuo 2012-10-06 dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 19, t. I), pagal VSDFV duomenis, esančius vykdomojoje byloje Nr. 0135/12/02912, jo mėnesinis darbo užmokestis – 10,00 Lt (2,90 Eur) per mėnesį. Antstolis abiejose vykdomosiose bylose priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš atsakovo darbo užmokesčio, tačiau vykdomosiose bylose jokių duomenų apie realiai atliktus išskaitymus iš atsakovo darbo užmokesčio nėra (vykdomųjų bylų Nr. 0135/12/02912 ir Nr. 0135/13/02995 medžiagos). Atsakovo – skolininko V. D. sutuoktinė G. D. dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 18, t. I), pagal VSDFV duomenis, esančius vykdomojoje byloje Nr. 0135/12/02912, jos gaunamas mėnesinis darbo užmokestis – 2567,04 Lt (743,47 eur). 2014-12-08 antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad skolininko V. D. sutuoktinė G. D. dirba ir gauna darbo užmokestį, o skolininkas V. D. nuosavybės teise priklausančio kilnojamo ir nekilnojamo turto neturi, vykdomojoje byloje Nr. 0135/12/02912 priėmė patvarkymą areštuoti G. D. priklausančią darbo užmokesčio dalį (duomenys neskelbtini) ir, sutinkamai su CPK 667 str., pateikė Kauno teritorinei muitinei pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo (b.l. 6, 7-8, t. I). Po 2014-12-08 antstolio patvarkymo dėl G. D. darbo užmokesčio arešto, 2014-12-23 V. D. ir G. D. sudarė povedybinę sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje be kitų nuostatų nustatė, kad pajamos (pinigine ar natūrine forma), gautos iš sutuoktinių darbinės, intelektualinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos, draudimo išmokos, patirtos žalos kompensacijos, iš įmonių ar kitokio verslo gautos pajamos ar turtas, pajamos iš privačių pensijų fondų ar gyvybės draudimo fondų, loterijų prizai, pajamos už parduotą asmeninį turtą, po šios sutarties įsigaliojimo bus šias pajamas ar turtą gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2.3 punktas) (b.l. 33-36, t. I).

Dėl actio Pauliana ieškinio.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti – actio Pauliana. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Teismai, taikydami actio Pauliana institutą, turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, tik kurių visetui esant, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 6) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti; 7) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl to, ar kreditorius, šiuo atveju Kauno teritorinė muitinė, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, nekyla – Kauno teritorinės muitinės 2012-12-14 sprendimas Nr. 10000227316 bei 2013-12-03 sprendimas Nr. 10000258278 yra įsiteisėję ir yra antstolio priverstinai vykdomi.

Taip pat nėra ginčo tarp šalių ir dėl ieškinio senaties termino – V. D. ir G. D. povedybinė sutartis sudaryta 2014-12-23, Kauno teritorinės muitinės actio Pauliana ieškinys teisme gautas 2015-03-05 (b.l. 4, t. II), todėl, net neatsižvelgiant į tai, kada ieškovas apie povedybinės sutarties sudarymą sužinojo, konstatuotina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas tikrai nepraleistas.

Tačiau ginčas tarp šalių yra kilęs vertinant, ar 2014-12-23 V. D. ir G. D. povedybinė sutartis pažeidžia Kauno teritorinės muitinės, kaip atsakovo V. D. kreditoriaus, teises.

CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų; arba yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir tuo atveju, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui (pavyzdžiui, nemokus skolininkas atsiskaito su vienu iš kreditorių perleisdamas jam turtą už mažesnę sumą nei rinkos vertė, taip panaikindamas įsiskolinimą konkrečiam kreditoriui, tačiau sumažindamas kitų kreditorių galimybę susigrąžinti skolą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. S., R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-175/2014).

Nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į patį atsakovo prievolės ieškovui pobūdį – atsakovo prievolė ieškovui yra jo asmeninė prievolė. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į faktines aplinkybes, šalių pareiškimus dėl prievolės pobūdžio (kadangi ginčo tarp šalių dėl prievolės pobūdžio nėra, dėl to plačiau nepasisakytina). Tas faktas, kad atsakovo prievolė ieškovui yra jo asmeninė prievolė, lemia tai, kad išieškoti pagal šią prievolę galima išimtinai tik iš atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto arba jo turto dalies bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, jeigu nepakanka turto, kuris yra atsakovo asmeninė nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Išieškojimas į atsakovo sutuoktinei priklausantį turtą (priklausantį jai asmeninės nuosavybės teise ar jos dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje) negali būti nukreiptas.

Nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera: asmeninio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, į kurį būtų galimas išieškojimo nukreipimas, atsakovas neturi; nors atsakovas oficialiai dirba, tačiau realiai pajamų iš darbo užmokesčio, iš kurių būtų galima efektyviai vykdyti skolos išieškojimą, negauna. Taigi, nukreipti atsakovo skolos ieškovui išieškojimą į atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nėra galimybės, nes tokio turto nėra. Todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į atsakovo turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CK 3.112 str. 1 d.).

Kaip minėta aukščiau, atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso dalis 0.0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, remiantis VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje http://www.registrucentras.1t/masvert/paieska­_obj.jsp skelbiamais nekilnojamojo turto masinio įvertinimo duomenimis, yra 1091,87 Eur (3770 Lt) (b.l. 3, t. I), o kadangi bendra atsakovo skola ieškovui yra 3274,79 Eur (11307,21 Lt), todėl akivaizdu, kad pilnai padengti atsakovo įsiskolinimą ieškovui, realizavus atsakovui tenkančią minėto žemės sklypo dalį, nebūtų įmanoma.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 str.), ir tokiu atveju pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Kaip minėta aukščiau, atsakovo sutuoktinė dirba bei gauna pastovias ir sąlyginai nemažas pajamas (2567,04 Lt (743,47 eur) per mėnesį). Todėl antstolis, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį bei remdamasis minėta CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nuostata, vykdymo procese ėmėsi veiksmų, kad išieškojimas galėtų būti nukreiptas į atsakovui priklausančią jo sutuoktinės darbo užmokesčio dalį (kadangi nagrinėjamoje situacijoje tai buvo vienintelė reali galimybė efektyviai išieškoti atsakovo skolą ieškovui), o būtent, 2014-12-08 areštavo atsakovo sutuoktinės darbo užmokestį ir, kad būtų galima daryti iš jo atskaitymus, pasiūlė Kauno teritorinei muitinei kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Kauno teritorinė muitinė tą ir padarė, t.y. kreipėsi į teismą dėl turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Prašyme be viso kito prašoma nustatyti ½ dalį atsakovo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje kaip atsakovo turto dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pažymėtina, kad prašymas dėl turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo parengtas 2014-12-22, t.y. iki atsakovo V. D. ir jo sutuoktinės G. D. povedybinės sutarties 2014-12-23 sudarymo. Todėl, nors povedybinės sutarties sudarymo metu atsakovo turto dalis jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje nustatyta nebuvo, tačiau procesas dėl jos nustatymo jau buvo pradėtas.

Tačiau atsakovui ir jo sutuoktinei 2014-12-23 povedybinėje sutartyje (įsigaliojusioje taip pat 2014-12-23) be viso kito sutarus, kad pajamos, gautos iš sutuoktinių darbinės veiklos, po šios sutarties įsigaliojimo bus šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2.3 punktas), atsakovo skolos ieškovui išieškojimas iš atsakovo sutuoktinės darbo užmokesčio dalies tapo nebegalimas, nes G. D. nuo 2014-12-23 gaunamas darbo užmokestis yra asmeninė jos nuosavybė. Taigi, šia povedybine sutartimi (atitinkama jos nuostata) panaikinama šiai dienai vienintelė reali galimybė efektyviai išieškoti atsakovo skolą ieškovui. Todėl, nors šia povedybine sutartimi atsakovas ir jo sutuoktinė iki sutarties sudarymo įgyto turto teisinio režimo nekeičia, privilegijų kitiems kreditoriams nesuteikia, tačiau, teismo vertinimu, 2014-12-23 V. D. ir G. D. povedybinė sutartis dalyje dėl sutuoktinių pajamų, gautų iš sutuoktinių darbinės veiklos, priskyrimo šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn pažeidžia Kauno teritorinės muitinės, kaip atsakovo V. D. kreditoriaus, teises, nes po povedybinės sutarties sudarymo galimybė išieškoti atsakovo skolą ieškovui akivaizdžiai sumažėja (atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, galima teigti, kad netgi visiškai išnyksta).

Taip pat atsakovas ginčija dar vienos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos buvimą – teigia, kad jis privalėjo sudaryti povedybinę sutartį, kadangi CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinių teisė sudaryti povedybinę sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą, todėl atsisakęs sudaryti povedybinę sutartį jis būtų pažeidęs savo sutuoktinės teises. Be to, atsakovo teigimu, jis povedybinę sutartį sudaryti privalėjo, kad būtų išsaugota jo santuoka. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą.

Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas ir kt., ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. Teismo nuomone, atsakovo minimoje CK 3.83 str. 1 d. nuostatoje yra įtvirtinta sutuoktinių teisė, bet ne pareiga sudaryti povedybinę sutartį. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad povedybinės sutarties sudarymą nulėmė siekis išsaugoti santuoką, nepatvirtintas objektyviais įrodymais. Kita vertus, net jei minėtu susitarimu iš tiesų buvo siekiama išsaugoti santuoką, toks interesas turi būti įgyvendinamas nepažeidžiant kitų asmenų (kreditorių) interesų ir galiojančių įstatymų.

Atsakovas taip pat neigia buvęs nesąžiningas.

CK 6.67 str. 1 p. yra įtvirtinta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija: kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys laikomas nesąžiningomis jei sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais, artimais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju skolininkas sudarė povedybinę sutartį su savo sutuoktine. Atsakovas savo sąžiningumą įrodinėja tuo, kad sudarydami povedybinę sutartį jie neturėjo tikslo pakenkti kreditoriaus interesams, atsakovo nuomone povedybinė sutartis jokių pasekmių kreditoriui nesukelia. Šis atsakovo teiginys yra paneigtas jau aukščiau analizuojant, ar povedybinė sutartis pažeidžia kreditoriaus teises. Teismo nuomone, iš aplinkybių visumos akivaizdu, kad tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė abu žinojo apie įsiskolinimą Kauno teritorinei muitinei, žinojo apie atsakovo sutuoktinės darbo užmokesčio areštą ir ketinimą išieškoti iš jos darbo užmokesčio dalies, todėl sudarydami povedybinę sutartį siekė, kad ieškovas negalėtų patenkinti savo reikalavimų iš sutuoktinės gaunamų pajamų dalies. Tas faktas, kad povedybinė sutartis buvo sudaryta būtent po antstolio patvarkymo areštuoti G. D. darbo užmokestį, tik patvirtina jų nesąžinigumą. Taigi, atsakovas neįrodė, kad jis (jo sutuoktinė) buvo sąžiningi.

Visumos išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, 2014-12-23 V. D. ir G. D. povedybinė sutartis dalyje dėl sutuoktinių pajamų, gautų iš sutuoktinių darbinės veiklos, priskyrimo šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Dėl prašymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

CPK 667 str. 1 d. nustato išieškotojui procesinę teisę, gavus atitinkamą antstolio siūlymą, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismas pripažįsta, jog Kauno teritorinė muitinė šiomis aplinkybėmis turi reikalavimo teisę, tačiau ši teisė tiek pagal įstatymus, tiek pagal jų išaiškinimus teismų praktikoje nelaikoma absoliučia, t.y. teismo gali būti ginama tik iš dalies arba ir visai atsisakoma ją ginti.

CK 3.88 str. 1 d. ir 2 d. nuostatose įtvirtinta įstatyminė prezumpcija, jog turtas yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip, tarp jų ir turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.

Kaip minėta aukščiau, 0.0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas atsakovo V. D. santuokos su G. D. metu, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas atsakovo ir jo sutuoktinės bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (b.l. 15, 20, t. I), 2014-12-23 povedybine sutartimi žemės sklypo teisinis režimas nekeistas (b.l. 33-36, t. I). Todėl jau aukščiau buvo konstatuota, kad minėtas žemės sklypas priklauso V. D. ir G. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teise. Su tokiu vertinimu šalys visiškai sutinka.

Pripažinus 2014-12-23 V. D. ir G. D. povedybinę sutartį dalyje dėl sutuoktinių pajamų, gautų iš sutuoktinių darbinės veiklos, priskyrimo šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn negaliojančia, konstatuotina, kad pajamos, gautos iš G. D. darbinės veiklos, taip pat yra V. D. ir G. D. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

CK 3.117 str. normose yra įtvirtinta lygių sutuoktinių dalių jų bendrame turte įstatyminė prezumpcija. Nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo galima nukrypti atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Šiuo atveju įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo CK 3.117 str. 1 d. numatytos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas nenustatė.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad skolininko – atsakovo V. D. turto dalis areštuotame turte – 0.0600 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bei G. D. gaunamame darbo užmokestyje sudaro ½. Ieškovas prašo visą minėtą žemės sklypą nustatyti kaip atsakovo turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau taip nustatyti nėra jokio teisinio pagrindo.

Bylinėjimosi išlaidos.

Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nėra, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Valstybės išlaidas šioje byloje sudaro 1,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 3, t. II), bei 41,00 Eur žyminio mokesčio (už actio Pauliana ieškinį), nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana ieškinys tenkinamas visiškai, šios valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (iš viso 42,02 Eur) priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.88 str., 3.117 str., 6.66 str., Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 260 str., 307 str., 310 str., 667 str., teismas

nusprendė:

2014-12-23 V. D. ir G. D. povedybinę sutartį dalyje dėl sutuoktinių pajamų, gautų iš sutuoktinių darbinės veiklos, priskyrimo šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo tenkinti iš dalies:

nustatyti ½ dalį atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamame darbo užmokestyje, (duomenys neskelbtini), kaip skolininko V. D. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje,

nustatyti ½ dalį 0.0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip skolininko V. D. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 42,02 Eur (keturiasdešimt du eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.