Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal N. G. ir R. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės N. G. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovėms N. G., notarei R. P. dėl testamento panaikinimo, trečiasis asmuo Z. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu (2 t., b. l. 100–112) ieškovės M. K. ieškinį atsakovės N. G. (buvusios L.) atžvilgiu patenkino, atsakovės notarės R. P. atžvilgiu atmetė, pripažino negaliojančiu notarės R. P. 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintą A. L. testamentą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo jis visą savo turtą paliko sutuoktinei N. L. Teismas konstatavo, kad dėl sunkios ligos A. L. negalėjo išreikšti savo valios, suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi (3 t., b. l. 30–47) atsakovių apeliacinius skundus atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.Pareiškėja N. G. pateikė teismui prašymą (3 t., b. l. 64–66, 93–95) atnaujinti procesą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Proceso atnaujinimo pagrindu įvardinta naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad M. K. iškviesta medikė A. L. 2015 m. rugpjūčio 28 d. konstatavo 9 sąmonės balus pagal Glasko lentelę, t. y. kad jis nebuvo komos būsenoje. Šią aplinkybę N. G. nurodė sužinojusi 2017 m. gegužės 10 d., kai susipažino su jai iškeltos baudžiamosios bylos medžiaga. Šios informacijos pagrindu specialistas 2017 m. gegužės 22 d. pateikė išvadą dėl A. L. būklės. Ši išvada yra pagrindas atnaujinti procesą byloje. Be to, susipažinus su baudžiamąja byla paaiškėjo, kad liudytojos A. V. parodymais nebuvo galima remtis, nes baudžiamojoje byloje ši liudytoja neigė faktus, kuriuos, vadovaudamasis jos parodymais, teismas nustatė. M. K. atsiliepime (3 t., b. l. 127–134) nurodė, kad nesutinka su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad prašyme nurodytos tariamai naujos aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir teismų buvo įvertintos. Teismų sprendimai nebuvo priimti vien liudytojos A. V. parodymų pagrindu, o tik įvertinus objektyvius įrodymus – A. L. medicininius įrašus ir specialistų išvadas. Pareiškėjos pateikta specialisto 2017 m. gegužės 22 d. išvada galėjo būti parengta nagrinėjant bylą iš esmės, šioje išvadoje nurodyti specialisto argumentai teismams buvo žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir įvertinti. Be to, ši išvada nepatvirtino, kad A. L. 2015 m. rugpjūčio 31 d. (testamento sudarymo metu) buvo sąmoningas, t. y. kad jis kalbėjo ir galėjo išreikšti savo valią.R. P. atsiliepime (3 t., b. l. 135–140) nurodė, kad pritaria prašyme nurodytiems argumentams dėl proceso atnaujinimo, prašymą prašo tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad aplinkybės, kurių pagrindu buvo surašyta 2017 m. gegužės 22 d. specialisto išvada, egzistavo nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d., tačiau proceso dalyviams jos nebuvo žinomos, o tapo žinomos tik 2017 m. gegužės 10 d. Šios aplinkybės yra esminės, jos būtų lėmę kardinaliai kitokių teismo sprendimų priėmimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi (4 t., b. l. 75–79) atsisakė atnaujinti procesą, priteisė iš N. G. M. K. 650 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nustatė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovė ginčijo A. L. 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą testamentą, kuriuo jis visą turtą paliko sutuoktinei N. G. (buvusi pavardė L.). Ieškovė testamentą ginčijo motyvuodama tuo, kad testamento sudarymo metu A. L. buvo komos būsenoje, todėl testamento negalėjo sudaryti. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atsakovės N. G. (buvusios L.) atžvilgiu patenkino, atsakovės notarės R. P. atžvilgiu atmetė, pripažino negaliojančiu notarės R. P. 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintą A. L. testamentą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo jis visą savo turtą paliko sutuoktinei N. L.. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.Teismas pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 22 d. specialisto išvada paruošta N. G. 2017 m. gegužės 11 d. prašymu po bylos išnagrinėjimo. Šis dokumentas surašytas pagal A. L. ligos istorijos duomenis, kurie buvo įvertinti nagrinėjant bylą. Teismas padarė išvadą, kad tų pačių duomenų vertinimas iš naujo, užsakant šias paslaugas iš kitų asmenų, neatitinka proceso atnaujinimo sąlygų. Teismas atkreipė dėmesį, kad specialisto išvadoje nurodyto GKS trumpinio ir pareiškėjos minimos Glasko lentelės tikslus pavadinimas yra Glasgow komos skalė ir ji skirta įvertinti komos sunkumą (laipsnį). Pagal šią skalę vertinami paciento akių judesiai, judesiai, refleksai, kalba, nustatomas balų skaičius, apibūdinantis komos sunkumą (13–15 lengva, 9–12 balų – vidutinė, 8 ir mažiau balų – sunki). Teismas padarė išvadą, kad minėta skalė skirta komos laipsniui nustatyti, tačiau neatspindi asmens sąmoningumo, t. y. galėjimo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Dėl A. L. būklės 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir dėl liudytojos A. V. parodymų teismas nurodė, kad duomenų, jog liudytojos parodymai buvo pripažinti melagingais, nėra pateikta. Vien ta aplinkybė, kad galimai šio asmens parodymai, N. G. nuomone, skyrėsi/nesutapo ar pan., taip pat neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu (4 t., b. l. 93–95) N. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. A. L. medicinos specialisto vertinimu buvo ne komos būsenos.Baudžiamojoje byloje gauta informacija, kad A. L. nebuvo komos būsenoje, paskatino kreiptis į specialistus. Duomenų, kad A. L. sąmoningumas pagal GKS buvo 9 balai, Kauno apylinkės teismui priimant sprendimą byloje nebuvo.Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertina Glasgow komos skalę nurodydamas, kad ši skalė yra skirta komos laipsniui nustatyti, nes GKS yra naudojamas asmens sąmonės ir neurologinės būklės įvertinimui, 15 balų reiškia visišką sąmoningumą, o mažesni įvertinimai – jo mažėjimą.Atskiruoju skundu (4 t., b. l. 87–92) R. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Informacija, kuri prašyme dėl proceso atnaujinimo traktuojama kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, buvo gauta tik 2017 m. gegužės 10 d., po to, kai pareiškėja susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga. Prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su A. L. sveikatos būkle 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, kai buvo patvirtintas jo testamentas.Notarinio sandorio metu A. L. buvo garsiai perkaitytas testamento turinys, dalyvaujant liudytojams. Testatorius nekalbėjo, tačiau savo sutikimą su testamento turiniu ir pasekmėmis aiškiai išreiškė konkliudentiniais veiksmais. Iš prie prašymo pridedamos specialisto išvados matyti, kad šias aplinkybes patvirtina ir ekspertas K. D., todėl civilinės bylos nagrinėjimo metu ištirtos ir nustatytos aplinkybės koreliuoja su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, verčia abejoti teismų sprendimų teisingumu.Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad GKS skalė skirta komos laipsniui nustatyti, ji neatspindi asmens sąmoningumo, tačiau 9 balai parodo, kad asmuo nėra komos būsenos, o ši aplinkybė nebuvo žinoma iki 2017 m. gegužės 10 d.Prieš tvirtinant A. L. testamentą notarei buvo pateiktas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kurį užpildė medikas, todėl nebuvo jokių aplinkybių ar priežasčių, kurios leistų notarei abejoti šio dokumento autentiškumu ir turinio teisingumu.Tai, kad liudytoja A. V. davė prieštaringus parodymus apie tas pačias aplinkybes, teismui nebuvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą, nes duomenys buvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje. M. K. atsiliepimu į atskiruosius skundus (4 t., b. l. 108–115) prašo juos atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nėra naujos, neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nes šios aplinkybės buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir teismų išnagrinėtos. Teismų procesiniai sprendimai nebuvo priimti liudytojos A. V. parodymų pagrindu, o buvo priimti remiantis objektyviais A. L. medicininiais įrašais ir specialistų išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos argumentus, kad testamento sudarymo dieną A. L. buvo sąmoningas, atmetė nurodydamas, jog juos paneigia byloje esantys įrodymais – medicininiuose dokumentuose esantys gydytojų įrašai. Teismo vertinimu, teismo psichiatrinės ekspertizės išvada neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad A. L. sveikatos būklė visą jo gydymo Kauno klinikose laikotarpį iki jo išrašymo iš šios gydymo įstaigos (2015 m. rugpjūčio 17 d.) ir iki testamento sudarymo dienos (2015 m. rugpjūčio 31 d.) nebuvo pagerėjusi – jis visą laiką buvo komos būsenoje. (duomenys neskelbtini) įvykusi klinikinė mirtis įvardinta A. L. mirties priežastimi 2015 m. gruodžio 16 d. specialistų išvadoje. N. G. atsiliepimu į R. P. atskirąjį skundą (4 t., b. l. 116–117) prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą ir pasisakydamas, kad liudytojos A. V. parodymai yra nereikšmingi, padarė procesinį pažeidimą – atliko įrodymų vertinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į R. P. atskirąjį skundą pateikė teismui pokalbių išklotines su garso ir vaizdo įrašais (4 t., b. l. 118, 122–140). Pirmosios instancijos teismo teisėja rezoliucija klausimą dėl šių įrodymų prijungimo paliko spręsti apeliacinės instancijos teismui (4 t., b. l. 118). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja nenurodė, kokias aplinkybes šiais įrodymais siekia pagrįsti, neįvardijo, kaip šie įrodymai yra susiję su atsiliepimo į atskirąjį skundą, su kuriuo įrodymai teikti, turiniu. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, įrašai yra daryti civilinės bylos, kurią prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Pareiškėja nenurodė priežasčių, dėl kurių šie įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, taip pat nebuvo pateikti kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo ar pačios pareiškėjos atskiruoju skundu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pateiktas prašymas dėl įrodymų prijungimo neatitinka CPK 314 straipsnio sąlygų, todėl įrodymus atsisakoma priimti, jie grąžinami pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kartu su pareiškėjos atskiruoju skundu teismui pateiktas A. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas (4 t., b. l. 96–98) yra tiesiogiai susijęs su prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytomis aplinkybėmis. Atskirajame skunde pareiškėja aiškiai nurodė priežastį, dėl ko dokumentas nebuvo pateiktas anksčiau – pareiškėja rėmėsi specialisto išvada, priimta vadovaujantis nurodytu dokumentu. Vadovaujantis CPK 369 straipsnio 2 dalimi, šio dokumento nepateikimas su pradiniu prašymu dėl proceso atnaujinimo galėjo būti vertinamas kaip procesinio dokumento trūkumas. Dėl nurodytų aplinkybių atsisakymas šį dokumentą priimti sąlygotų pareiškėjos teisių suvaržymą, todėl šis įrodymas į bylą priimtas pagrįstai ir bus vertinamas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (CPK 314 str.). Apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).Nagrinėjamu atveju procesą atnaujinti prašoma CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos tokios aplinkybės: 2015 m. rugpjūčio 28 d. A. L. nebuvo komoje, nes iškviestos medicininės pagalbos gydytoja konstatavo pagal Glasgow skalę 9 balus; liudytojos A. V. parodymais nebuvo galima remtis, nes baudžiamojoje byloje ši liudytoja neigė faktus, kuriuos, vadovaudamasis jos parodymais, teismas nustatė; 2017 m. gegužės 22 d. priimta VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto K. D. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu A. L. sąmonės būklė gerėjo, jis bandė tarti žodžius, paprašytas vykdė paliepimus.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).Teismas, išnagrinėjęs atskiruosiuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, jog pareiškėjos pateikti įrodymai ir nurodomi pagrindai atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijaus.N. G. naujai paaiškėjusia aplinkybe laiko ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. spalio 14 d. apklaustos liudytojos A. B. parodymus apie tai, kad A. L. 2015 m. rugpjūčio 28 d. pagal Glasgow skalę buvo nustatyti 9 balai. Įvertinęs šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ji neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygų dėl kelių priežasčių. Apeliantės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad priimant procesinius sprendimus prašomoje atnaujinti byloje buvo įvertinti visi mirusiojo medicininiai dokumentai. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas ne medicininiais dokumentais, bet gydytojos ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. spalio 14 d. duotais parodymais. Jokių duomenų, kad gydytoja A. B. surašė medicininius dokumentus, kurie liko neįvertinti nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismui nepateikta. Asmens apklausa kitame teisminiame (ikiteisminiame) procese pati savaime negali būti vertinama kaip reikšminga aplinkybė. Reikšminga gali būti pripažinta aplinkybė, kad gydytoja 2015 m. rugpjūčio 28 d., likus 3 dienoms iki testamento sudarymo, lankė testatorių ir vertino jo sveikatos būklę, tai yra, kad bylos nagrinėjimo metu buvo asmuo, kuris žinojo bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su testatoriaus sveikatos būkle, tačiau nebuvo apklaustas liudytoju. A. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. spalio 14 d. faktas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygų dar ir dėl to, kad apklausa vyko po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo priėmimo, t. y. nagrinėjant bylą liudytojos apklausos protokolo nebuvo. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą egzistavo teismo neįvertinta aplinkybė, kad gydytoja A. B. žinojo, kokia buvo A. L. sveikatos būklė 2015 m. rugpjūčio 28 d.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė buvo žinoma pareiškėjai jau bylos nagrinėjimo metu. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole (4 t., b. l. 97–98) užfiksuota, jog liudytoja A. B. nurodė, kad jai apžiūrint ligonį dalyvavo N. G. Tai parodo, kad pareiškėjai buvo žinoma apie gydytojos vizitą, ji matė, kokios būklės testatorių gydytoja apžiūrėjo. Kitaip tariant, jau bylos nagrinėjimo metu pareiškėja žinojo, kad yra dar vienas asmuo, kuris įvertino testatoriaus būklę likus trumpam laiko tarpui iki testamento surašymo, tačiau ji nepasidomėjo, kaip ligonio būklę vertina gydytoja, nesiėmė jokių veiksmų, kad ši gydytoja būtų apklausta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kad savalaikis prašymo apklausti liudytojais papildomus asmenis nepateikimas nėra pagrindas juos apklausti vėlesnėse proceso stadijose, pareiškėjai išaiškinta Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties 17 pastraipoje (3 t., b. l. 37,). Kvestionuoti šios įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime pateiktos išvados nėra pagrindo. Pareiškėja turėjo galimybę nagrinėjant bylą iš esmės naudotis jai CPK 42 straipsnio suteiktomis procesinėmis teisėmis ir prašyti teismo iškviesti liudytoją apklausai. Šia teise nepasinaudojusi, pareiškėja ją prarado. Priešinga išvada paneigtų teisinio apibrėžtumo principą, sukurtų galimybes piktnaudžiauti procesu į bylą įrodymų laiku ir tinkamai neteikusiam asmeniui kvestionuojant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą prašymų išreikalauti papildomus įrodymus pagrindu. Kad asmens apklausa ikiteisminiame tyrime negali būti priskiriama prie naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios objektyviai negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, akcentuojama ir teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1359-464/2017). Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. spalio 14 d. apklausiama liudytoja A. B. nurodė, kad A. L. 2015 m. rugpjūčio 28 d. pagal Glasgow skalę buvo nustatyti 9 balai, neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės statuso CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėja prašyme atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą taip pat nurodė, kad jai 2017 m. gegužės 10 d. susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga paaiškėjo, jog liudytojos A. V. parodymais byloje nebuvo galima remtis, nes baudžiamojoje byloje ši liudytoja neigė faktus, kuriuos, vadovaudamasis jos parodymais, teismas nustatė. CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas savarankiškas proceso atnaujinimo pagrindas – kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatoma, kad liudytojas davė melagingus parodymus, jeigu dėl šių parodymų buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neįrodinėjo, kad egzistuoja šis proceso atnaujinimo pagrindas, nepateikė teismui duomenų apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo A. V. parodymai būtų pripažinti melagingais. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, priimant procesinius sprendimus byloje, kurios nagrinėjimą prašoma atnaujinti, buvo vadovaujamasi ne vien šios liudytojos parodymais, bet įrodymų visuma (liudytojų parodymais, medicininiais įrašais, specialistų išvadomis ir pan.). Kaip nepagrįstą apeliacinės instancijos teismas vertina ir atskirųjų skundų motyvą, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe turi būti pripažinta 2017 m. gegužės 22 d. specialisto išvada. Pirma, ši išvada, kaip dokumentas, parengta po civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išnagrinėjimo. Antra, ši išvada savo pobūdžiu neatitinka faktinės aplinkybės sampratos. Tai tėra viena iš CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytų įrodinėjimo priemonių, kurias pasitelkus gali būti įrodinėjamos faktinės aplinkybės. Be to, specialisto išvada nėra pirminis įrodymas, tai yra specialių žinių turinčio asmens atliktas faktinių aplinkybių vertinimas. Faktinės aplinkybės yra įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, 182 straipsnio 2 punktu, tokio sprendimo pagrįstumo negali paneigti kito asmens atliktas faktinių aplinkybių vertinimas. Pripažinus specialisto išvadą savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu būtų paneigtas teisinio apibrėžtumo principas, kadangi su teismo sprendimu nesutinkantis proceso dalyvis galėtų pakartotinai kreiptis dėl tokių išvadų parengimo ir šiuo pagrindu kvestionuoti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, šiais argumentais iš naujo vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės, kurios jau buvo įvertintos ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo klausimus, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, todėl atskirieji skundai atmetami ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).Suinteresuotasis asmuo M. K. atsiliepimu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).Teismas paskirsto procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (15,79 Eur). Atskirųjų skundų netenkinus, valstybei iš apeliančių lygiomis dalimis priteisiama po 7,89 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti N. G. kartu su atsiliepimu į R. P. atskirąjį skundą pateiktus įrodymus – pokalbių išklotines, vaizdo ir garso įrašus.

Atskiruosius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,89 Eur (septynis eurus ir 89 centus) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,89 Eur (septynis eurus ir 89 centus) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.