- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- 2-1359-464/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00750-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-958-555/2011 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovas A. Š. 2017-04-21 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-958-555/2011 paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Atsakovo teigimu, po bylos išnagrinėjimo jo gauti nauji įrodymai, t. y. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01040-14 medžiaga, įrodo, kad ieškovas A. K. ginčo sutartimi neva paskolintos atsakovui pinigų sumos faktiškai neturėjo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis 2005-04-11 sutarties originalas neatitinka sutarties kopijos, pateiktos į Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-958-555/2011. Taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo byloje esantis A. Š. 2014-10-20 pareiškimas su priedais patvirtina, kad sutartyje nurodomos pinigų sumos yra ne A. Š., bet UAB „Autoramiksas“ įsiskolinimas, o šias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus sutarties analizę buvo patvirtinta, jog sutartyje kitokiu šriftu įspausdinta pastraipa „Balansas“ galėtų būti prispausdinta atskirai, jau įformintoje ir pasirašytoje sutartyje. Pareiškėjo A. Š. nuomone, minėtos aplinkybės yra esminės ir naujai paaiškėjusios, todėl išnagrinėtos civilinės bylos procesas privalo būti atnaujintas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017-05-24 nutartimi atsakovo A. Š. prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-958-555/2011. Atmesdamas kaip nepagrįstą atsakovo prašymą teismas visų pirma pažymėjo, kad klausimą dėl ieškovo turtinės padėties paskolos sutarties sudarymo metu ir jo (ne)galėjimo ją suteikti atsakovas kėlė dar bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo galimybę pateikti ieškovo A. K. turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, taip pat prašyti teismo išreikalauti atitinkamus dokumentus ar reikšti kito pobūdžio prašymus, todėl jo prašyme nurodyta aplinkybė, susijusi su ieškovo finansine padėtimi, negali būti pripažįstama naujai paaiškėjusia ir esmine, sudarančia pagrindą procesui atnaujinti. Teismas, įvertinęs ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01040-14 pateiktoje 2016-12-30 specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, kurios, anot atsakovo, sudaro pagrindą panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą, sprendė, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime nustatytos esminės paskolos sutarties sąlygos specialisto išvada nėra paneigiamos. Specialisto išvadoje nėra konstatuotas faktas, kad ieškovas paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos 2004-2005 m. neturėjo, o tik nurodyta, jog A. K. 2004 ir 2005 m. neužteko gautų pajamų nustatytoms išlaidoms padengti, t. y. išlaidos viršijo pajamas. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus argumentus, kad išnagrinėtai bylai reikšminga naujai paaiškėjusi aplinkybė, susijusi su ginčo sutartyje padarytų įrašų autentiškumu. Teismas pažymėjo, kad į bylą buvo pateikta ne tik ginčo sutarties kopija, bet ir originalas, o atsakovas jau bylos nagrinėjimo iš esmės metu kėlė klausimą dėl kitoje sutarties pusėje esančių rankraštinių įrašų bei vos matomų ranka atliktų įrašų perbraukimo štrichu autentiškumo. Šie duomenys tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo buvo nagrinėti ir įvertinti. Todėl sprendė, kad minėta aplinkybė jam buvo žinoma bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir nėra naujai paaiškėjusi. Teismas pažymėjo, kad atsakovas niekaip nepagrindė minėtos aplinkybės esminės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas sprendė, kad liudytojų E. P., A. K. ir A. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu taip pat negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Byloje esanti rašytinė paskolos sutartis, pasirašyta tiek ieškovo A. K., tiek atsakovo A. Š., nėra nuginčyta (ikiteisminio tyrimo metu atliktoje 2015-01-23 specialisto išvadoje neginčijamai ir kategoriškai konstatuota, kad sutartį pasirašė pats A. Š.), taigi liudytojų nurodytos aplinkybės neturi reikšmės paskolos sutarties šalių santykių kvalifikacijai bei sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Teismo vertinimu, net ir nustačius, kad ginčo sutarties kopijų, kuriose nematyti rankraštinių įrašų, darymo metu sutarties originale aptariamų įrašų (A. Š. asmens kodo bei gyvenamosios vietos adreso) nebuvo, ši aplinkybė nepaneigia teismo sprendimu nustatytų esminių paskolos sutarties sąlygų – paskolos dalyko (pinigų) perdavimo ir įsipareigojimo paskolintus pinigus grąžinti– egzistavimo fakto, juolab kad ir minėtoje specialisto išvadoje buvo konstatuota, jog du parašai A. Š. vardu ir parašas A. K. vardu yra techniškai nepadirbti. Taip pat pažymėjo, kad į išnagrinėtą bylą buvo pateiktas sutarties originalas, kuriame buvo kitokiu šriftu įspausdinta pastraipa „Balansas“, todėl atsakovas A. Š. turėjo teisę ginčyti šioje pastraipoje nurodytus įrašus ar prašyti skirti ekspertizę tam, kad nustatyti, ar minėta pastraipa nebuvo prispausdinta atskirai, tačiau šia teise nepasinaudojo. Priešingai, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovu A. K. pasirašydami sutartį, patvirtino balansą, kuriame nurodyta, jog palūkanos nuo 16 000 JAV dolerių nurašomos į sąnaudas, kad palūkanos bus 4 procentai, taip pat susitarė, kad 295 032 JAV dolerių sumai 2005 m. spalio mėnesį bus sudaryta paskolos sutartis. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės S. Z. 2017-05-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas, kurio medžiaga remiasi atsakovas, buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamų veikų požymių.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-05-24 nutartį ir prašymą atnaujinti procesą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Prašyme nurodytos aplinkybės ir byloje esantis rašytinis įrodymas – 2016-12-30 specialisto išvada dėl A. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, sudarė pagrindą išvadai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-20 sprendimas, kuriuo iš atsakovo A. Š. buvo priteista skola ieškovui A. K., yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, nusprendęs priešingai, nepagrįstai ignoravo šiam ginčui aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007; 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir kt.). Teismo teiginiai, kad specialisto išvada gali neatspindėti realios ieškovo A. K. finansinės padėties, yra grindžiama prielaidomis. Byloje esanti 2016-12-30 specialisto išvada turėjo būti laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu, o joje esanti informacija laikoma teisinga, nesant kitų ją paneigiančių įrodymų (CPK 197 str. 2 d.). Išvadoje nustatytas faktas, kad A. K. išlaidos 2004 ir 2005 metais viršijo jo pajamas, įrodo, jog ginčo sutartyje nurodyta suma nebuvo ir negalėjo būti paskolinta. Todėl ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-20 sprendime konstatuota aplinkybė, kad įrodytas esminių paskolos sutarties sąlygų (paskolos dalyko (pinigų) perdavimo ir įsipareigojimo paskolintus pinigus grąžinti) egzistavimo faktas, yra akivaizdžiai neteisinga. Ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad sutarties kopijų, kuriose nematyti rankraštinių įrašų, darymo metu originale aptariamų įrašų galimai nebuvo. Ši faktinė aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-958-555/2011 nagrinėjimo metu, taip pat atitinkamos civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus sutarties analizę buvo patvirtinta, kad sutartyje kitokiu šriftu įspausdinta pastraipa „Balansas“ galėtų būti prispausdinta atskirai, jau įformintoje ir pasirašytoje sutartyje. Ši aplinkybė yra esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė, neabejotinai reikšminga civilinei bylai, kurioje buvo sprendžiamas / vertinamas sutarties pagrindu reiškiamų reikalavimų pagrįstumo klausimas. Ieškovas A. K. nagrinėjant civilinę bylą, kurią yra prašoma atnaujinti, buvo nesąžiningas, klastojo atsakovo A. Š. parašus ir teikė suklastotus dokumentus į bylą. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai ieškovą palaikė sąžininga bylos šalimi ir jo naudai priteisė skolą. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2017-05-05 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes jis yra apskųstas. Taip pat pateiktas skundas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros generaliniam prokurorui dėl tyrimą vykdžiusios prokurorės, kuri yra šališka, neobjektyvi ir sąmoningai veikia, kad ieškovo A. K. padarytos nusikalstamos veikos nebūtų atskleistos, veiksmų.
Ieškovas A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo šio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: Atsakovo nurodomos aplinkybės (įtarimai), kad ieškovas neva neturėjo pakankamai pinigų paskolai suteikti, buvo deklaruojamos ir įrodinėjamos bylą nagrinėjant iš esmės tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Kaip teisingai nustatė teismas, pareiškėjas bylos nagrinėjimo iš esmės metu turėjo galimybę pateikti ieškovo A. K. turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, taip pat teismo prašyti išreikalauti atitinkamus dokumentus ar reikšti kito pobūdžio prašymus. Priešingai nei teigiama skunde, nei atsakovo nurodytoje specialisto išvadoje, nei kituose dokumentuose nebuvo konstatuota, kad ieškovas neturėjo pinigų paskolai suteikti. Atsakovo nurodoma aplinkybė dėl ieškovo turėjimo / neturėjimo lėšų, apskritai neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, nes pinigų pasiskolinimo ir perdavimo faktas (paskolos realus suteikimas) buvo neginčijamai įrodytas visa eile rašytinių įrodymų (ankstesnėmis paskolų sutartimi, ekspertizių išvadomis ir kt.). Ikiteisminis tyrimas, kurio pagrindu prašoma atnaujinti procesą, nutrauktas, nenustačius objektyvių bei neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad A. K. suklastojo 2004-02-11, 2004-08-01, 2005-02-20, 2005-04-11 sutartis. Tai, kad apeliantas yra pareiškęs skundus tiek dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiek dėl pačios prokurorės šališkumo, šių išvadų nepaneigia. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas ar įtarimų pareiškimas (ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas) nėra pagrindas proceso atnaujinimui. Tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis su atitinkamomis išvadomis apie dokumentų klastojimą, melagingus paaiškinimus ir pan. galėtų lemti procesui atnaujinimą, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju neegzistuoja. Apelianto nurodomi rankraštiniai įrašai ir perbraukimo štrichai sutarties originale buvo pateikti tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismui. Ekspertizės dėl visų sutarčių tariamo suklastojimo buvo atliekamos šios civilinės bylos nagrinėjimo metu (apeliacinės instancijos teisme), tiek ikiteisminio tyrimo metu. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-20 nutartyje konstatavo ir aprašė ekspertizių metu gautus duomenis, pagal kuriuos nebuvo nustatyta, jog kuri nors iš sutarčių buvo suklastota. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad sutartys ar kiti dokumentai yra suklastoti. Sutiktina su teismo pozicija, kad liudytojų E. P., A. K. ir A. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis bylos aplinkybėmis, nes šios aplinkybės pareiškėjui objektyviai galėjo būti žinomos dar bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šiuos asmenis atsakovas A. Š. turėjo galimybę kviesti į bylos nagrinėjimą ir apklausti liudytojais. Apelianto nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės neatitinka teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų naujai paaiškėjusių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę bylai, kvalifikavimui, nes dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių turi atsirasti pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, šalių reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-135-186/2015). Šiuo atveju atsakovo nurodytos aplinkybės yra ne tik kad visiškai nereikšmingos ir netgi neįrodytos, bet ir nesuteikia jokio pagrindo proceso atnaujinimui, t. y. net jei teismas ir priimtų sprendimą procesą atnaujinti, specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas priimtų sprendimų pakeitimui, ar juo labiau jų naikinimui, konstatuojant paskolos santykių nebuvimą. Atsakovas skolos A. K. negrąžina jau daugiau nei 11 m., nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2014-02-20) praėjo beveik 3,5 m., tačiau iki šiol neįvykdyta net dalis šio sprendimo. Nuolatiniai A. Š. nepagrįsti reikalavimai, skundai, teisminių procesų inicijavimai, akivaizdžiai liudija apie jo nesąžiningą siekį kiek įmanoma labiau atitolinti prievolių vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą pagal apelianto įvardijamus nesutikimo su joje padarytomis teismo išvadomis argumentus, teisinių prielaidų pakeisti ar panaikinti šią nutartį nenustatė (CPK 320 str., 338 str.).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Apeliantas kartu su skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2017-05-30 skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2016-05-05 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą; 2017-05-31prašymą įvertini prokurorės sprendimus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-01040-14, kuriuos prašo prijungti. Minėti dokumentai surašyti po skundžiamos teismo nutarties priėmimo ir yra susiję su ikiteisminio proceso, kurio medžiaga remiasi apeliantas šioje byloje, eiga. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, taigi šie apelianto pateikti nauji duomenys prijungtini prie bylos (CPK 314 str., 338 str.).
Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.)
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str. 279 str. 4 d.). Tokia teismo sprendimo teisinė galia ir siekis užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, suponuoja teismo sprendimo nekintamumą.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, CPK 6 straipsniu, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Tačiau galimi išskirtiniai atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir jo pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai sureguliuoti įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007). Akivaizdu, kad atnaujinus procesą įsiteisėjusiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, o res judicata galią įgijęs bei vykdytinas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant akivaizdžiam, neabejotinam ir įrodytam proceso atnaujinimo pagrindui. Proceso pakartojimui vien įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros siekiančio asmens abejonių dėl šio teismo sprendimo (ne)pagrįstumo aiškiai nepakanka. Pažymėtina, kad daugkartinio įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo rizika būtų nesuderinama su minėtu teisinio apibrėžtumo (teisinio tikrumo) principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
Pagrindas procesui atnaujinti gali būti ir naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui tos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Remiantis teismų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktika, šis pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas ir todėl procesas negali būti atnaujintas. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekiantis asmuo turi ne tik nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą ir motyvus, bet ir pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus, pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 str.).
Esminis naujos aplinkybės pobūdis teismų praktikoje aiškinamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kitaip tariant, įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014.). Nagrinėjamu atveju apeliantas A. Š. būtinybę pakartoti teismo procesą pagal ieškovo A. K. pareikštą jam ieškinį dėl skolos priteisimo grindžia aplinkybėmis, kad ieškovas faktiškai neturėjo paskolos sutartyje nurodytos sumos ir sutarties duomenų suklastojimu. Minėtos aplinkybės, anot apelianto, paaiškėjo tik 2017-01-27, kai jam buvo suteikta galimybė susipažinti su Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01040-14 medžiagos dalimi – 2016-12-30 specialisto išvados dėl A. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų rezoliucine dalimi. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios apelianto naujomis įvardintos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamų reikalavimų vertinant abiem – tiek jų paaiškėjimo naujumo, tiek ir esminės reikšmės – aspektais. Apelianto nesutikimas su teismo pozicija, tvirtinant, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta ir su prašymu atnaujinti procesą pateikta specialisto išvada yra oficialus rašytinis įrodymas, galintis paneigti Lietuvos apeliacinio teismo pirmiau konstatuotą pinigų perdavimo jam aplinkybę, stokoja pagrįstumo. Taip pat nėra pagrįstas ir argumentas, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas paskolos sutarties autentiškumo klausimas, kuris vėliau paneigtas ikiteisminio tyrimo metu. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto išvada nėra oficialus rašytinis įrodymas ir didesnės, nei kiti įrodymai, įrodomosios galios neturi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga ne tik neturi prejudicinės galios pagal CPK 182 straipsnį, bet ir joje esantys duomenys, šiuo atveju – specialisto išvada, neturi didesnės įrodomosios galios pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-11-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016 22 p.). Taigi specialisto išvada tėra paprastas rašytinis įrodymas, kuri galėtų ir turėtų būti vertinama tik kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nesuteikiant jai didesnės, ar, juo labiau, kitus įrodymus paneigiančios įrodomosios reikšmės. Išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas išvadą dėl paskolos santykių tarp šalių susiklostymo padarė atsižvelgdamas į byloje įrodinėtų ir nustatytų aplinkybių visumą, įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus (ankstesnes paskolos sutartis, ekspertų išvadas ir kt.), todėl negalima sutikti su apeliantu, kad tam tikros jo nurodomos pavienės aplinkybės ir jų galimas priešingas vertinimas savaime lemtų kitokį sprendimą, nei yra priimtas užbaigtoje byloje. Nepriklausomai nuo apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomų aplinkybių, siejamų su paskolos sutarties sudarymu, lieka nepaneigtos kitos išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės, pavyzdžiui, duomenų, susijusių su UAB ,,Autoramiksas“ akcijų kaina, įrodomoji reikšmė, kurie teismui ir neleido sutikti su apelianto deklaruotu ginčo sutarties sudarymo tikslu – siekiu susitarti dėl apeliantui priklaususių UAB ,,Autoramiksas“ akcijų pardavimo (reali jų vertė keturis kartus mažesnė nei paskolinta suma). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip neapgrįstus ir atskirojo skundo argumentus, susijusius su ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų reikšme, anksčiau teismui įvertinant šalių santykius. Sutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, kad apeliantas turėjo galimybę tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme naudotis jam CPK 42 straipsnio suteiktomis procesinėmis teisėmis ir prašyti teismo iškviesti liudytojus apklausai, tokį jo elgesį suponavo betarpiškumo principas (CPK 14 str.), nustatantis teismui pareigą tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus ir tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais pagrįsti sprendimą. Todėl apklausos ikiteisminiame tyrime negali būti priskiriamos prie naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios objektyviai negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, susijusiomis su ikiteisminio tyrimo metu atliktomis sutarties originalo ir jos skirtingų kopijų vertinimu, taip pat tvirtina, kad nustatyti neatitikimai turėtų būti įvertinti ir išnagrinėtoje byloje. Tačiau ir šie skundo argumentai neteikia pagrindo proceso atnaujinimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jeigu kopijuojant sutarties originalą ant jos nebuvo ranka darytų įrašų (,,+20.000 Eurų į bendrą kasą! 5.12.2005 metų. A. Š.“; „grąžinta 20000“; „pavedimas nuo sąsk 116 000 € ir ~100.000 antras vagon“), tai negali paneigti išnagrinėtoje byloje konstatuotos esminės aplinkybės ir šalių santykių kvalifikavimo kaip paskolos teisinių santykių, dar augiau, tokių santykių neleistų paneigti ir ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada, kurioje vienareikšmiškai nustatyta, kad ant ginčo sutarties esantys parašai yra pačių ieškovo bei apelianto. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo prielaidų nustatyti, kad bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu apeliantui neabejotinai buvo žinoma ir apie sutartyje esančio kitokiu šriftu įspaustą pastraipą ,,Balansas“, šio įrašo autentiškumo jis nekvestionavo, o atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šį balansą jis patvirtino pasirašydamas ginčo sutartį. Taigi teisme sprendžiant šalių ginčą apeliantui turėjo būti ir buvo žinomas sutarties turinys, jos dalis, susijusi su balansu. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apelianto nurodytos aplinkybės neturi esminio požymio – nėra naujai paaiškėję faktiniai duomenys, kurie nulemtų kitokio procesinio sprendimo išnagrinėtoje byloje priėmimą. Nenustačius vienos iš privalomų proceso atnaujinimo sąlygų – proceso atnaujinimo pagrindo, atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-958-555/2011 ir pakartoti bylos nagrinėjimą iš naujo teisinių prielaidų nėra. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamo klausimo kitokiam išsprendimui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, įvertinus tai, kad bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos nepagrįstos tokių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančiais įrodymais, netenkinamas (CPK 93 str., 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.