Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Konstantinas Gurinas, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-18227-944/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-18227-944/2017, pradėtos pagal pareiškėjos N. G. (L.) patikslintą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5972-435/2016, nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, nesančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Pareiškėjos R. P. pareikštas nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, kad A. L., kurio testamento nuginčijimo klausimas buvo sprendžiamas prašomojoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-5972-435/2016, dirbo Kauno apylinkės teismo teisėju. Aplinkybė, kad buvusio teisėjo kolegos, dirbantys tiek Kauno apylinkės teisme, tiek Kauno apygardos teisme, su kuriais galimai buvo susiklostę ir neigiami santykiai, nagrinės jo testamento nuginčijimo klausimą, pareiškėjai kelia pagrįstų abejonių šių teismų teisėjų šališkumu.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Byla neperduodama nagrinėti kitos apygardos veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nušalinimas reiškiamas visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams dėl to, kad A. L., kurio testamento nuginčijimo klausimas buvo sprendžiamas prašomojoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-5972-435/2016, dirbo Kauno apylinkės teisme teisėju, teisėjas artimai bičiuliavosi tiek su Kauno apylinkės teismo, tiek Kauno apygardos teismo teisėjais, tačiau su kai kuriais jų ir konfliktavo, todėl kyla abejonių dėl šių teismų teisėjų šališkumo.

Pagal viešai prieinamus duomenis nustatyta, kad A. L. iki 2012 m. gegužės 15 d. dirbo teisėju Kauno apylinkės teisme, tačiau Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu Nr. 1K-1064 atleistas iš teisėjo pareigų.

Atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią panašiose situacijose vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007). Nors pareiškėja R. P. nuogąstauja tiek dėl Kauno apylinkės teismo, tiek dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų šališkumo ir jų įtakos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl pareiškėjos N. G. (L.) buvusio sutuoktinio A. L. testamento nuginčijimo, praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo A. L. atleidimo iš teisėjo pareigų, tačiau nušalinimo pareiškime nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios egzistuotų ir šiuo metu – nušalinimo pareiškimas grindžiamas išimtinai anksčiau pareiškėjos N. G. (L.) sutuoktinio užimtų pareigų pagrindu.

Teismo vertinimu, daugiau kaip penkerių metų laikotarpis negali būti įvertintas kaip reikšmingas nuo nurodyto asmens pareigų ėjimo teisme. Jokių hierarchinių (pavaldumo), giminystės ar kitokių ryšių, kurie galėtų turėti įtakos nešališkam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, pareiškėja R. P. nenurodo. Pareiškime nenurodomos jokios aplinkybės, kurios sudarytų prielaidą kilti abejonėms dėl nešališko ir nepriklausomo bylos Kauno apylinkės teisme ir/ar Kauno apygardos teisme išnagrinėjimo, ar kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti visų šių teismų teisėjų nešališkumu. Be to, nuo pareiškėjos N. G. (Lisauskienės) buvusio sutuoktinio darbo Kauno apylinkės teisme pabaigos yra paskirti ir nauji teisėjai, kurie su pareiškėjos buvusiu sutuoktiniu kartu nėra dirbę. Vien aplinkybė, kad Kauno apylinkės teisme anksčiau dirbo pareiškėjos N. G. (L.) buvęs sutuoktinis, kuris galimai turėjo konfliktų su buvusiais kolegomis, objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Patenkinus pareiškėjos nušalinimo pareiškimą ir perdavus civilinę bylą kitam apylinkės teismui, veikiančiam ne Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, vien dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, būtų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui. Pastebėtina, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5972-435/2016, kurios procesą prašoma atnaujinti, Kauno apylinkės teismo teisėjai A. Š. ir E. I. pripažino subjektyvų šališkumą ir nusišalino nuo bylos, kurioje sprendžiamas buvusio kolegos A. L. testamento nuginčijimo klausimas, nagrinėjimo. Objektyvių duomenų, kad kiti Kauno apylinkės teismo ir/ar Kauno apygardos teismo teisėjai yra nusiteikę prieš pareiškėjos N. G. (L.), kurios buvęs sutuoktinis A. L. anksčiau dirbo Kauno apylinkės teisme teisėju, ir/ar pareiškėjos R. P. interesus byloje nėra, todėl objektyviam stebėtojui negali kilti abejonių dėl visų minėtų teismų teisėjų šališkumo.

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos ir aplinkybės, kurioms esant byla privalo būti perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui CPK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, todėl atitinkamai netenkinamas ir pareiškėjos N. G. (L.) prašymas pakeisti bylos dėl proceso atnaujinimo teismingumą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su jos buvusio sutuoktinio eitomis pareigomis, nepatenka į įstatyme reglamentuotą baigtinį sąrašą atvejų, kai byla privalo būti perduota nagrinėti kitam teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos R. P. nušalinimo pareiškimo Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. A2-18227-944/2017 ir pareiškėjos N. G. (L.) prašymo dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos apylinkės teismui netenkinti.