Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių N. G. ir Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5972-435/2016 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovėms N. G. ir Kauno 5-ojo notarų biuro notarei R. P., trečiajam asmeniui Z. T. dėl testamento panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, spręsdama apeliantės N. G. prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė) forma. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė N. G. prašymą nagrinėti skundą žodinio nagrinėjimo tvarka grindžia būtinybe apklausti liudytojus, kurie nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme: P. P., kuris patvirtintų, jog testatorius testamento surašymo dieną buvo sąmoningas, A. L. ligos istorijoje įrašus atlikusius Kauno Respublikinės ligoninės gydytojus, nes jų atlikti įrašai apie testatoriaus sveikatos būklę yra prieštaringi, testamento liudytoją R. L., kuri dalyvavo surašant testamentą, nes testamento patvirtinime dalyvavusių liudytojų Ž. T. ir A. V. parodymai yra priešingi. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Prašymą apklausti liudytoju P. P. atsakovė N. G. teismui pateikė tik paskutiniojo 2016 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant iš esmės, o liudytojos R. L. nei atsakovė, nei ją atstovaujanti advokatė apklausti neprašė (2016 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 11 min. 20 sek. – 13 min. 30 sek.). Teismas, išklausęs šalių ir jų atstovų nuomones, priėmė protokolinę nutartį P. P. liudytoju neapklausti, nes sprendė, kad prašymas pateiktas pavėluotai ir užvilkintų bylos nagrinėjimą (2016 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 16 min. 30 sek. – 17 min. 14 sek.). Atsižvelgdama į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo dėl P. P. apklausos netenkino pagrįstai, nes pateiktų įrodymų buvo pakankamai priimti teismo sprendimą ir objektyvią tiesą, be to prašymas buvo pateiktas pavėluotai. Kolegija taip pat nepagrįstu pripažįsta apeliantės prašymą liudytojais apklausti A. L. ligos istorijoje įrašus atlikusius Kauno Respublikinės ligoninės gydytojus, nes pirmosios instancijos teisme dėl įrašų A. L. ligos istorijoje liudytoja buvo apklausta Kauno Respublikinės ligoninės gydytoja D. S.. Kitų šios gydymo įstaigos gydytojų atsakovė apklausti liudytojais pirmosios instancijos teisme neprašė. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde nenurodama, kokius konkrečiai šios gydymo įstaigos gydytojus būtina apklausti liudytojais. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nenustatė pagrindų apklausti byloje naujus liudytojus ar pakartoti pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų apklausą. Taip pat kolegija neturi pagrindo išvadai, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus rašytinio proceso tvarka, neturės galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl testamento, kaip sudaryto asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų, pripažinimo negaliojančiu (CK 1.89 straipsnis). Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15 – 5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 15 d. dėl neaiškios priežasties A. L. ištiko klinikinė mirtis. Jis buvo gydomas tiek medicinos įstaigose, tiek slaugomas namuose. A. L. (duomenys neskelbtini) mirė Kauno klinikinėje ligoninėje. Ieškovė M. K. yra mirusiojo motina, atsakovė N. G. – mirusiojo sutuoktinė. Ieškovė, būdama pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, po sūnaus A. L. mirties kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad A. L. visą savo turtą 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarytu testamentu paliko sutuoktinei atsakovei N. L. (G.). Ieškovės vertinimu, A. L. dėl labai sunkios sveikatos būklės akivaizdžiai nesuvokė savo veiksmų reikšmės, testamentas patvirtintas atsakovei N. G. piktavališkai susitarus su oficialiu valstybės pareigūnu – notaru, todėl toks testamentas CK 1.89 straipsnio, 1.91 straipsnio 1 punkto, 5.16 straipsnio pagrindais turi būti pripažintas negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad A. L. testamento sudarymo metu, t. y. 2015 m. rugpjūčio 31 d., dėl sunkios ligos ne tik negalėjo išreikšti savo valios, bet dėl negalėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti negalėjo jos net ir suformuoti, todėl ginčijamą testamentą pripažino negaliojančiu.Pažymėtina, kad teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. G. v. I. Ž.-D., bylos Nr. 3K-3-453/2012).

Dėl atsakovės N. G. apeliacinio skundo.

Apeliantė N. G. skunde nurodo, kad ginčijamo testamento sudarymo dieną jos sutuoktinis buvo sąmoningas ir suprato, jog testamentu visą savo turtą palieka atsakovei N. G., tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepašalino tarp jų esančius prieštaravimus, neteisingai vertino į bylą pateiktus medicininius dokumentus bei gydytojų parodymus. Teismas nevertino, kad šie duomenys atspindi A. L. sveikatos ir sąmonės būklę buvusią ne ginčo testamento patvirtinimo dieną, o ankstesniu arba vėlesniu laikotarpiu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Šiame straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016). Tinkamas bylos aplinkybių nustatymas grindžiamas visumos svarbių bylos aplinkybių ir visų įrodymų išnagrinėjimu ir įvertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-695/2017).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš visų gydymo įstaigų, kuriose buvo gydomas ir slaugomas mirusysis A. L. išreikalavo medicininius dokumentus. Teismui yra pateikta A. L. gydymo stacionare ligos istorija Nr. A-4161212 (2014 m.), iš kurios matyti, kad A. L. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrių hospitalizuotas 2014 m. spalio 15 d. Paciento būklė buvo apibūdinta kaip labai sunki, ligonis buvo nesąmoningas. Šiame skyriuje A. L. gydytas 306 dienas ir išrašytas 2015 m. rugpjūčio 17 d. Išraše nurodyta, kad A. L. būklė toksinė, diagnozuota postanoksinė encefalopatija, vegetacinė būklė, sąmonės lygis – 5-6 balai pagal Glazgow komų skalę, neurologinė būklė nesikeitė jau nuo 2015 m. kovo 30 d., todėl taikytina intensyvi slauga. Šioje ligos kortelėje ligonio išrašymo dieną gydytoja nurodė, kad bendra būklė ta pati (vegetacinė). Kvėpuoja savarankiškai per tracheostominį vamzdelį (ligos istorijos lapas 73). Prognozė – nepatenkinama. Ligonis išrašytas, nes perkeliamas tolimesnei slaugai į Raudonojo Kryžiaus slaugos ligoninę (t. 2, b. l. 16). Tas pačias aplinkybes raštu patvirtino ir Kauno klinikų Kardiologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovė G. B. (civ. byla Nr. 2-23295-955/2015, b. l. 62–63). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologinės intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas V. D., gydęs A. L., patvirtino, kad išrašant A. L. iš Kauno klinikų 2015 m. rugpjūčio 17 d. nustatytas sąmonės lygis pagal Glazgow skalę 5-6 balai reiškia visišką smegenų sunykimą, sunkią komą, vegetacinę būseną, kai žmogus nevalingai tuštinasi, šlapinasi, pats nevalgo. A. L. buvo tokios būklės, jog tik kvėpavo ir nevalingai mirkčiojo. Gydytojas paaiškino, jog postanoksinė encefalopatija reiškia, kad smegenyse nelieka jokios veiklos, žmogus negali sąmoningai nei rankos paspausti, nei atlikti jokių kitų veiksmų. Tai buvo negrįžtamas procesas ir joks sveikatos pagerėjimas nebuvo įmanomas (2016 m. liepos 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 29 min. – 1 val. 49 min.).Pažymėtina, kad apeliantė N. G., dar A. L. esant Kauno klinikose, 2015 m. birželio 17 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl A. L. pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, turto administratoriaus paskyrimo (civilinė byla Nr. 2-17286-800/2015). Byloje teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi buvo paskirta A. L. psichiatrinė ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno I-ojo teismo psichiatrijos skyrius, atlikęs 2015 m. liepos 10 d. – 2015 m. rugpjūčio 3 d. ekspertizę akte Nr. 83TPK-309/2015 padarė išvadą, kad A. L. būklė vegetacinė, koma, postanoksinė ir toksinė encefalopatija. Jo padėtis gulima, jis negeba užtikrinti savo būtinųjų poreikių įgyvendinimo, valdyti bei suvoki savo veiksmų, nekontroliuoja dubens organų funkcijos, pats nevalgo, maitinamas per suformuotą gastrostomą, jam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, verbalinis kontaktas su tiriamuoju neįmanomas, kalbinamas nereaguoja, į klausimus neatsako, paliepimų nevykdo, todėl pagal esamą psichinę būklę A. L. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (civ. bylos Nr. 2-17286-800/2015, b. l. 38–39). Teismo nutartis dėl A. L. pripažinimo neveiksniu nepriimta, nes N. L. (G.) pateikė teismui prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo ir Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi šį jos prašymą patenkino bei pareiškimą paliko nenagrinėtu. Vėliau Kauno apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, 2015 m. lapkričio 9 d. inicijavo pakartotinį procesą dėl A. L. pripažinimo neveiksniu (t. 1, b. l. 50–53).Tarp ieškovės M. K. ir atsakovės N. L. (G. iškilus ginčui dėl A. L. lankymo, priežiūros, M. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su A. L. nustatymo (civ. byla Nr. 2-23295-955/2015). Byloje esančiame VšĮ „Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ 2015 m. rugsėjo 22 d. rašte nurodyta, kad A. L. Panemunės ligoninėje nebuvo stacionarizuotas, iš Panemunės ligoninės jį išsivežė sutuoktinė, kategoriškai atsisakiusi ligoninės paslaugų, todėl ligoninės atstovai įvertinti paciento sveikatos būklę negalėjo (civ. byla Nr. 2-23295-955/2015, b. l. 39). A. L. asmens sveikatos istorijoje Nr. L230 gydytoja V. Ž. 2015 m. rugpjūčio 25 d. padarė įrašą, kad žmona parsivežė ligonį iš slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės teigdama, kad vyrą prižiūrės namuose, nes turi kvalifikuotą slaugytoją. Tą dieną gydytoja sveikatos istorijoje taip pat įrašė, kad A. L. yra komos būklėje. Ta pati gydytoja vizituodavo A. L. kas kelias dienas. Gydytojos apsilankymo namuose 2015 m. rugpjūčio 27, 28, 31 dienomis padaryti įrašai patvirtina, jog A. L. būklė – koma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentus, kad testamento sudarymo dieną A. L. buvo sąmoningas, nes teismas nevertino A. L. sveikatos būklės testamento sudarymo dieną, paneigia byloje esantys įrodymai – medicininiuose dokumentuose esantys gydytojų įrašai, teismo psichiatrinės ekspertizės išvada neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad A. L. sveikatos būklė visą jo gydymo Kauno klinikose laikotarpį iki jo išrašymo iš šios gydymo įstaigos (2015 m. rugpjūčio 17 d.) ir iki testamento sudarymo dienos (2018 m. rugpjūčio 31 d.) nebuvo pagerėjusi – jis visą laiką buvo komos būsenoje. Teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas gydytojas S. J. nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo atvykęs į L. namus pagal N. L. iškvietimą, išrašė išrašą/siuntimą, kuriame nurodė, jog A. L. būklė kintanti (t. 1, b. l. 103–104). Liudytojas paaiškino, kad dirba Psichikos sveikatos centre ir pagal sutartį aptarnauja Vilijampolės sveikatos centrą, kuriame gydėsi A. L.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtent N. L. jis buvo paprašytas įvertinti ligonio būklę. Vizito metu kontakto su ligoniu nebuvo, ligonio būklę vertino tik pagal žmonos paaiškinimus, psichikos pažeidimas matėsi akivaizdžiai. Žodžius „būklė kintanti“ įrašė iš žmonos žodžių, tačiau posėdyje paaiškino, kad ši sąvoka neturi nieko bendro su žmogaus sąmoningumu ar suvokimu, nes žmogaus būklė gali būti arba stabili, arba kintanti. Komoje esantis žmogus negali suprasti savo veiksmų. Įrašas „Nepatikslintas psichikos pažeidimas esant galvos smegenų pažeidimui“ reiškia psichikos pažeidimą, tačiau nei pažeidimo lygio, nei sprendimo būdo nustatyti trumpo apsilankymo metu neturėjo galimybės. Jam nebuvo žinoma, kad buvo rengiamasi rašyti testamentą, taip pat nurodė, kad pažyma, kurią jis išdavė žmonai prašant, notarui yra niekinė. Testamentui sudaryti reikalingą pažymą išduoti prašo pats notaras. Dėl diagnozės – gili postanoksinė encefalopatija paaiškino, kad tai yra smegenų pažeidimas (teismo posėdžio 2016 m. liepos 18 d. garso įrašas 1 val. 57 min. – 2 val. 22 min.).Atsakovės N. G. atstovės prašymu teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas L. šeimos draugas R. Š.. Liudytojas paaiškino, kad A. L. matė, kai jis vasarą buvo parvežtas iš ligoninės į namus. Nurodė, kad kalbino A. L., bet jis nekalbėjo, todėl prašė jį atsakyti rankos paspaudimu ar kitais judesiais. Jam atrodė, kad jis jį supranta (teismo posėdžio 2016 m. rugpjūčio 18 d. garso įrašas 2 val. 27 min. – 2 val. 40 min.).Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti kvalifikuotų medikų įrašais A. L. medicininiuose dokumentuose ir jų paaiškinimais, kad A. L. ištikusi sveikatos būklė buvo negrįžtamas procesas ir joks sveikatos pagerėjimas nebuvo įmanomas. Be to, visi medicininiai įrašai patvirtina, kad tokios būsenos A. L. negalėjo valdyti bei suvokti savo veiksmų, nekontroliavo dubens organų funkcijos, negalėjo pats valgyti, joks verbalinis kontaktas su juo nebuvo įmanomas, kalbinamas nereagavo, į klausimus neatsakinėjo, paliepimų nevykdė, tik nevalingai mirkčiojo. Byloje nėra rašytinių įrodymų, paneigiančių kvalifikuotų medikų išvadas apie A. L. sveikatos būklę. Todėl sutikti su apeliantės argumentais, jog testamento patvirtinimo dieną – 2015 m. rugpjūčio 31 d. A. L. gebėjo išreikšti savo valią ir suprasti savo veiksmų esmę, nėra pagrindo. A. L. sveikatos būklė negerėjo ir po testamento sudarymo. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A15-11091 nurodyta, kad A. L. 2015 m. spalio 1 d. atvežtas į ligoninę skubos tvarka ir paguldytas į Terapijos klinikos Vidaus ligų skyriaus Pulmonologijos poskyrį dėl oksigenacijos ir karščiavimo. Šioje ligos istorijoje nurodyta, kad nusiskundimų A. L. negalėjo išreikšti dėl komos, todėl anamnezė surinkta iš žmonos paaiškinimų. A. L. iš ligoninės išrašytas 2015 m. spalio 7 d. apeliantei N. L. (G.) prašant. Išraše iš medicininių dokumentų gydytojai nurodė, kad bendra ligonio būklė sunki, pacientas nekontaktiškas dėl komos, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau esant stabiliai būklei ir artimiesiems pageidaujant, pacientas tolimesniam gydymui išleistas ambulatoriniam gydymui į namus. Minėtoje ligos istorijoje 2015 m. spalio 5 d. yra neurologo įrašas, kad ligonis skundų dėl komos neišsako, sąmoningas, tačiau paliepimų nevykdo, akių obuoliai pakelti į viršų ir dešinę pusę, liežuvio neiškiša. Galutinė diagnozė – encefalopatine postanoxica (ligos istorijos Nr. A15-11091, lapas 53). Teismo posėdyje liudytoja apklausta Respublikinės Kauno ligoninės intensyvios terapijos skyriaus gydytoja D. S. paaiškino, kad A. L. ligoninėje ji gydė 2015 m. spalio mėnesį. Ligonis buvo perkeltas iš vidaus ligų skyriaus esant šokui ir plaučių uždegimui. Gydytoja patvirtino, kad A. L. buvo nesąmoningas, komos būsenos. Dėl neurologo įrašo, kad pacientas sąmoningas, paaiškino, jog esant diagnozei postanoksinė encefalopatija, komai žmogus negali būti sąmoningas. Išleidžiant iš ligoninės A. L. ir toliau išliko komos būsenoje (teismo posėdžio 2016 m. liepos 4 d. garso įrašas 2 val. 2 min. – 2 val. 5 min.). Apeliantė N. G. skunde nurodė, kad liudytojos D. S. paaiškinimai nepašalina prieštaravimų dėl neurologo įrašo, kad A. L. buvo sąmoningas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka, nes juos paneigia liudytojais apklaustų ir kitų A. L. ilgą laiką gydžiusių gydytojų paaiškinimai. Beveik vienerius metus Kauno klinikose A. L. gydęs gydytojas V. D., kaip ir gydytoja D. S. patvirtino, jog esant postanoksinei encefalopatijai žmogus negali būti sąmoningas, nes smegenyse nelieka jokios veiklos, žmogus negali sąmoningai nei rankos spausti nei atlikti jokių kitų sąmoningų veiksmų ir šis procesas yra negrįžtamas. Analogiškai mirusiojo A. L. sveikatos būseną apibūdino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Kauno klinikinės ligoninės suaugusių intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriaus gydytojas K. V.. Liudytojas patvirtino, kad A. L. 2015 metų rudenį buvo gydomas reanimacijoje, jo būklė buvo sunki dėl postanoksinės encefalopatijos, t. y. jis buvo sunkioje komoje, po praeityje įvykusios klinikinės mirties, kurios metu žūsta žmogaus smegenys. Liudytojas taip pat dalyvavo A. L. skrodime, kurio metu pasitvirtino, kad jo smegenys buvo žuvę dėl ilgai trukusio gaivinimo. Smegenų autoreguliacija buvo visiškai sutrikusi po klinikinės mirties, nutrūkus kraujotakai į smegenis, smegenų ląstelės žuvo, nes po klinikinės mirties pavyko atstatyti tik širdies ir kvėpavimo organų veiklą. Paaiškino, kad emocija, ašaros, mimika, kūno traukuliai, kojų, rankų judesiai, kurie epizodiškai galėjo būti matomi, buvo tik pasąmonės refleksai, bet ne sąmoninga veikla (teismo posėdžio 2016 m. liepos 4 d. garso įrašas 2 val. 7 min. – 2 val. 14 min.). A. L. išrašius iš Respublikinės Kauno ligoninės, apeliantės prašymu ligonį namuose 2015 m. spalio 28 d. apžiūrėjo UAB „Bendrosios medicinos praktikos“ gydytojas A. P.. Teismo posėdžio metus liudytoju apklaustas jis patvirtino, kad A. L. jo vizito metu buvo vegetuojantis, komos būsenoje, kuri reiškia, jog buvo sunykusios jo gyvybinės funkcijos – kvėpavimas, širdies veikla, nebuvo valingos protinės veiklos. Taip pat nurodė, kad iš ligoninės išrašų buvo matyti, jog A. L. niekada nebuvo atgavęs sąmonės (teismo posėdžio 2016 m. liepos 4 d. garso įrašas 1 val. 50 min. – 1 val. 54 min.).A. L. 2015 m. lapkričio 19 d. buvo dar kartą atvežtas į tą pačią respublikinę Kauno ligoninę skubos tvarka ir paguldytas į Terapijos klinikos Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių dėl ūmios dehitratacijos. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A15-13167 nurodyta, kad nusiskundimų ligonis negalėjo išreikšti dėl komos, todėl anamnezė surinkta iš žmonos paaiškinimų. A. L. iš ligoninės išrašytas 2015 m. lapkričio 25 d. ir tolimesniam gydymui perkeltas į Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyrių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui po A. L. mirties ikiteisminio tyrimo pareigūnai pavedė atlikti tyrimą. Specialistai 2015 m. gruodžio 16 d. padarė išvadą, kad A. L. mirties priežastis – gili postanoksinė encefalopatija po neaiškios kilmės klinikinės mirties, įvykusios 2014 m. spalio 15 d., kuomet reanimuojant buvo atstatyta tik kvėpavimo funkcija ir širdies veikla. Nuo tada progresuojamai blėso smegenų veikla, išsivystė vegetacinė būklė su neadekvačiu kvėpavimu <...> ir progresuojant dauginių organų disfunkcijai 2015 m. gruodžio 14 d. ištiko biologinė mirtis (t. 2, b. l. 7–13). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi visus A. L. gydžiusių medikų padarytus įrašus asmens sveikatos istorijose, išklausiusi teismo posėdžio metu duotus gydytojų paaiškinimus, įvertinusi specialistų išvadas, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad A. L. po neaiškios kilmės klinikinės mirties 2014 m. spalio 15 d., kai jį reanimuojant buvo atstatyta tik kvėpavimo funkcija ir širdies veikla, iki pat savo biologinės mirties (duomenys neskelbtini), buvo komos būsenoje ir niekada, t.y. nei iki testamento sudarymo, nei jo sudarymo dieną 2015 m. rugpjūčio 31 d., nei vėliau iš jos nebuvo išėjęs. Be to, gydytojai patvirtino, kad tai buvo negrįžtamas procesas ir joks sąmonės pagerėjimas ateityje nebuvo įmanomas, o ašaros, mimika, kūno traukuliai, tam tikri kojų ar rankų judesiai, kurie epizodiškai galėjo būti matomi, buvo tik sąmonės refleksai, bet ne sąmoninga A. L. veikla.Apeliantė N. G. savo skunde nurodo, kad teismas nevertino liudytojų R. Š., A. P. paaiškinimų, kad A. L. prieš testamento patvirtinimą buvo sąmoningas. Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė liudytoju apklausti P. P., galintį patvirtinti, jog A. L. prieš testamento patvirtinimą gebėjo sąmoningai bendrauti. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos apeliantės argumentus, visų pirma pažymi, kad prieš tai teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nustatė, jog medicininiai dokumentai, gydytojų paaiškinimai ir kvalifikuotų specialistų išvados neabejotinai patvirtino, kad A. L. nuo 2014 m. spalio 15 d., kai jį ištiko koma, iki pat savo biologinės mirties 2015 m. gruodžio 14 d., buvo komos būsenoje ir niekada iš jos nebuvo išėjęs. Tai buvo negrįžtamas procesas, joks sąmonės pagerėjimas ateityje nebuvo įmanomas dėl žuvusių smegenų. Tai, kad apeliantės nurodyti asmenys matė A. L. akių mirksėjimą, ašaras, rankų judesius, kurie buvo tik jo pasąmonės refleksai, bet ne sąmoninga veikla, negali paneigti išvados, jog A. L. testamento patvirtinimo metu gebėjo išreikšti savo valią ir visiškai suprasti savo veiksmų esmę.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad testatoriaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę gali būti įrodinėjami įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais, gydytojų išrašais ir pan., todėl visi jose esantys duomenys privalo būti teismo ištirti ir įvertinti (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. L. testamento sudarymo metu – 2015 m. rugpjūčio 31 d., nors ir nebuvo teismo nutartimi pripažintas neveiksniu, tačiau dėl labai sunkios būsenos (komos) ne tik negalėjo išreikšti savo valios, bet dėl negalėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti negalėjo jos net ir suformuoti.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad testamento sudarymo metu egzistavo pakankamai akivaizdūs testatoriaus valios nebuvimo įrodymai. Tai reiškia, kad sudarant ginčijamą sandorį nebuvo visų testamentui sudaryti būtinųjų elementų – subjekto valios ir jos išreiškimo (CK 1.89 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. L. vardu 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą testamentą pripažinto negaliojančiu.

Dėl atsakovės Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. P. apeliacinio skundo

Atsakovė Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarė R. P. savo apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, pašalinant iš jos kai kuriuos argumentus ir teismo padarytas išvadas. Apeliantė neprašo pakeisti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies, išskyrus jo dalį, kuria nebuvo patenkintas jos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-421/2016). Apeliantės vertinimu, teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvados, kad „tokia neveiksnaus asmens (testatoriaus A. L.) reakcija (reagavimas į užduodamus klausimus akių mirksėjimu, rankos paspaudimu, galvos linktelėjimu, garso „nome“ ištarimu) neįmanoma; neįtikėtina, jog tokie konkliudentiniai veiksmai galėjo būti įvertinti kaip testatoriaus atsakymai į notarės užduotus klausimus; testamento sudarymo metu egzistavo pakankamai akivaizdūs testatoriaus valios nebuvimo įrodymai; pati diagnozė suponavo notarės pareigą išsamiau pasidomėti testatoriaus sveikatos būkle; notarė nevykdė pareigos pasidomėti išsamiau testatoriaus sveikatos būkle; įrašas testamente, jog notarė įsitikino testatoriaus veiksnumu, laikytinas nepagrįstu; notarė, kuriai taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, nesielgė taip, kaip asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas, nuo kurių tinkamo įvykdymo priklauso civilinių teisinių santykių pradžia ir pabaiga;“ padarytos netinkamai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai nevertino trečiojo asmens Z. T. paaiškinimų, kurie sutapo su notarės paaiškinimais apie A. L. veiksmus testamento surašymo metu. Apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytomis išvadomis, kad testamento sudarymo dieną A. L. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nes buvo nesąmoningas, o notarė netinkamai atlikdama savo pareigas, testamentą patvirtino.Teisėjų kolegija nustatė, kad tokie apeliantės R. P. argumentai yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad prieš tai šioje nutartyje jau yra nustatyta, jog dėl labai sunkios sveikatos būsenos (komos) A. L. testamento sudarymo dieną – 2015 m. rugpjūčio 31 d., ne tik negalėjo išreikšti savo valios, bet dėl negalėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalėjo jos net ir suformuoti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. L. vardu 2015 m. rugpjūčio 31 d. testamentą pasirašė Z. T.. Testamentas pasirašytas dalyvaujant dviem liudytojoms – A. V. ir R. L. (t. 1, b. l. 13–14).Trečiasis asmuo Z. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad dalyvavo sudarant testamentą paprašyta atsakovės N. G. ir pasirašė kaip liudytoja. Patvirtino, kad A. L. nekalbėjo, notarė jį laikė už rankos ir prašė patvirtinti atsakymus akių judesiais ir rankų paspaudimu. Ieškovės ir atsakovės N. L. (G.) tarpusavio santykiais nesidomėjo, testamente pasirašė paprašyta N. L.. Testamentą pasirašė ne A. L. akivaizdoje, o kitame kambaryje. Daugiau reikšmingų bylai aplinkybių patvirtinti negalėjo (teismo posėdžio 2016 m. rugpjūčio 18 d. garso įrašas 1 val. 28 min. – 1 val. 54 min.). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. V. paaiškino, kad yra mirusio A. L. tėvo pusseserė ir dažnai lankydavosi pas A. L., jį slaugė, kai jis buvo parvežtas iš ligoninės. Nurodė, kad A. L., būdamas namuose, į aplinką nereagavo. Dėl testamento pasirašymo aplinkybių paaiškino, jog jai iš vakaro paskambino N. G. (L.) ir paprašė atsivežti pasą, kam jis reikalingas, nepaaiškino. Kitą rytą N. G. (L.) draugė atvežė liudytoją į L. namus. A. L. gulėjo lovoje ir į aplinką nereagavo. Atvykus notarei, liudytoja, paprašyta N. G. (L.), pasirašė dokumente, neskaičiusi jo turinio. Išėjus notarei, N. G. (L.) garsiai pareiškė, kad A. L. jai viską paliko testamentu. Tuomet liudytoja suprato, kad pasirašydama suklydo, nes A. L. nieko nesuprato, į aplinką nereagavo (2016 m. liepos 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 2 val. 16 min. – 2 val. 45 min.).Taigi, nustatyta, kad atsakovių N. G., notarės R. P., trečiojo asmens Z. T. paaiškinimai apie testamento sudarymo aplinkybes prieštarauja liudytojos A. V. paaiškinimams. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos A. V. paaiškinimais, nes jie iš esmės neprieštarauja nutartyje ištirtiems bylos įrodymams – 2015 m. liepos 10 d. – 2015 m. rugpjūčio 3 d. psichiatrinės ekspertizės išvadai, liudytojais apklaustų gydytojų paaiškinimams, jog A. L. smegenys buvo pažeistos negrįžtamai, joks smegenų veiklos pagerėjimas nebuvo įmanomas, pagal nustatytą diagnozę A. L. buvo gilioje komoje ir dėl žuvusių smegenų ląstelių nieko negalėjo suvokti. Tokioje būsenoje A. L. buvo ir testamento sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieš tai išanalizuoti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai paneigia apeliantės R. P. argumentus, kad sudarant testamentą ji tinkamai atliko savo pareigas.Apeliaciniame skunde notarė R. P. nurodo, kad ji nėra medikė ir negalėjo įvertinti A. L. sveikatos būklės. Be to, ji vadovavosi Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis, iš kurių nustatė, kad A. L. į šį registrą nebuvo įrašytas. Notariato įstatymo 31 straipsnyje (akto redakcijoje, galiojusioje testamento tvirtinimo metu) nustatyta, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų asmens tapatybę. Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Notarė R. P. ginčijamame testamente nurodė, kad testatoriaus veiksnumu įsitikino. Tačiau liudytoja A. V. nurodė, jog notarė, N. G. (L.) ir Z. T. pasirašant testamentą buvo kitame kambaryje, notarė testamento teksto A. L. garsiai neperskaitė, o liudytojai buvo nurodyta tik pasirašyti, net nepaaiškinus, kokiame dokumente. Tokie notarės veiksmai visiškai neatitiko Notariato įstatymo 31 straipsnio reikalavimų, notaro profesinės veiklos standartų ir Notariato įstatymo 2 straipsnyje numatytų pareigų užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad notarė, kuriai taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai nesielgė kaip asmuo, atliekantis valstybės jai pavestas svarbias funkcijas, nuo kurių tinkamo įvykdymo priklauso civilinių teisinių santykių pradžia ir pabaiga, todėl įrašą testamente, jog notarė įsitikino testatoriaus veiksnumu pagrįstai pripažino neteisingu.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados, kad: „tokia neveiksnaus asmens (testatoriaus A. L.) reakcija (reagavimas į užduodamus klausimus akių mirksėjimu, rankos paspaudimu, galvos linktelėjimu, garso „nome“ ištarimu) neįmanoma; neįtikėtina, jog tokie konkliudentiniai veiksmai galėjo būti įvertinti kaip testatoriaus atsakymai į notarės užduotus klausimus; testamento sudarymo metu egzistavo pakankamai akivaizdūs testatoriaus valios nebuvimo įrodymai; pati diagnozė suponavo notarės pareigą išsamiau pasidomėti testatoriaus sveikatos būkle; notarė nevykdė pareigos pasidomėti išsamiau testatoriaus sveikatos būkle; įrašas testamente, jog notarė įsitikino testatoriaus veiksnumu, laikytinas nepagrįstu; notarė, kuriai taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, nesielgė taip, kaip asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas, nuo kurių tinkamo įvykdymo priklauso civilinių teisinių santykių pradžia ir pabaiga;“ yra pagrįstos byloje tinkamai ištirtais ir įvertintais įrodymais, todėl nešalinamos iš sprendimo motyvuojamosios dalies.Apeliantė notarė R. P. skunde taip pat prašo iš skundžiamos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti teismo išvadą: „nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog notarė R. P. pagal procesinę padėtį turėjo būti trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1 dalis), jai bylinėjimosi išlaidos, ieškinį patenkinus, nepriteistinos“ bei priteisti iš ieškovės visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais taip pat nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. balandžio 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu notarės R. P. įgaliotas asmuo A. R. P. prašė notarės procesinę padėtį pakeisti į trečiojo asmens, tačiau ieškovės atstovas nesutiko (teismo posėdžio 2016 m. balandžio 5 d. garso įrašas 12 min. 45 sek. – 14 min. 30 sek.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012 išaiškino, kad notaro materialinis teisinis suinteresuotumas ginčijant testamentą yra dėl galimo žalos atlyginimo, susijęs tik su jo tinkamu funkcijų įgyvendinimu atliekant notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 16 straipsnis), todėl bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu notaro procesinė padėtis yra trečiojo asmens.Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir jos atstovas nesutiko, kad notarė R. P. vietoje atsakovo byloje būtų įtraukta trečiuoju asmeniu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės ir ieškinį atsakovės notarės R. P. atžvilgiu atmetė. Atsakovas civiliniame procese yra asmuo, kuriam pateikiami materialieji teisiniai reikalavimai. Būtent atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį teisinius padarinius. Ieškinys gali būti pareiškiamas keliems atsakovams, jeigu juos visus su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryšys. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.V. v. Kamajų žemės ūkio bendrovė, bylos Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Euroimport Rudorfer GmbHv. UAB „Filipopolis”, bylos Nr. 3K-3-81-2004). Pagal teisės į tinkamą procesą principą, asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. ir kt. v. antstolis M. P., bylos Nr. 3K-7-149/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2011).Nagrinėjamu atveju vadovaujantis minėta suformuota kasacinio teismo praktika notarė R. P. turėjo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės N. G. pusėje, nes notarės materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi visą bylos nagrinėjimo laikotarpį sutapo būtent su atsakovės N. G. teisiniu materialiniu suinteresuotumu – jos abi prašė ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu kaip nepagrįstą atmesti. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad „nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog notarė R. P. pagal procesinę padėtį turėjo būti trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1 dalis), jai bylinėjimosi išlaidos, ieškinį patenkinus, nepriteistinos“ yra pagrįsta, todėl nešalinama iš nutarties motyvuojamosios dalies.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), todėl pagrįstai Kauno 5-ojo notarų biuro notarės R. P. 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintą A. L. testamentą (reg. Nr. 5-2-6278), kuriuo A. L. visą savo turtą paliko N. L., pripažino negaliojančiu. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovių N. G. ir notarės R. P. apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamoje byloje Kauno 5-ojo notarų biuro notarės R. P. 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintas A. L. testamentas (reg. Nr. 5-2-6278) pripažintas negaliojančiu konstatavus, jog notarė neįsitikino testatoriaus A. L. veiksnumu, nutaria į notarės padarytus įstatymų reikalavimų pažeidimus reaguoti atskirąja nutartimi (CPK 332 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė M. K. atsiliepimuose į atsakovių apeliacinius skundu prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, sudaro 5,16 Eur, todėl iš atsakovių N. G. ir notarės R. P. priteistina po 2,58 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovių N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. P. po 2,58 Eur (du eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį „bylinėjimosi išlaidos“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.