Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinės bylos Nr. e2-869-450/2024 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00130-2023-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.12 (S)

2024 m. lapkričio 7 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „G-group“ bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „G-group“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Finresta“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „G-group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – M. J., I. Č. (I. Č.), R. K., kreditoriai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“, uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“, uždaroji akcinė bendrovė „MV GROUP Distribution“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“, uždaroji akcinė bendrovė „Resvika“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

1. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,G-group“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finresta“ (toliau – nemokumo administratorė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti UAB „G-group“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) bankrotą tyčiniu, o atsakingais asmenimis už tyčinį bankrotą pripažinti M. J. ir I. Č..

2. Prašyme nurodoma, kad UAB „G-group“ teisės aktų nustatyta tvarka paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikė tik už 2021 metus. Pagal UAB „G-group“ 2021 m. gruodžio 31 d. balansą, bendrovės turtą sudarė iš viso – 363 178 Eur, iš kurio: i) ilgalaikis nematerialusis turtas – 1 Eur; ii) ilgalaikis materialusis turtas – 11 869 Eur; iii) trumpalaikis turtas (atsargos) – 2 561 Eur; iv) trumpalaikis turtas (per 1 metus gautinos sumos) – 308 506 Eur; v) trumpalaikis turtas (pinigai ir pinigų ekvivalentai) – 40 241 Eur; o UAB „G-group“ mokėtinos sumos sudarė 291 905 Eur. Tačiau, pagal teismų praktiką, iš UAB „G-group“ 2021 m. gruodžio 31 d. balanso eliminuotinos gautinos sumos iš debitorių, kadangi šiuo turtu bendrovė nedisponuoja, todėl faktiškai jos turtą 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 54 672 Eur.

3. Bendrovės vadovas M. J. nesiėmė veiksmų ir neiniciavo atsakovei nemokumo proceso, jai tapus nemokiai, kai bendrovėje dar buvo turto, kuriuo būtų galima bent iš dalies padengti kreditorių finansinius reikalavimus; bendrovėje buvusį turtą galimai pasisavino (iššvaistė) ir bendrovę tik su finansiniais įsipareigojimais kreditoriams perleido kitam asmeniui I. Č., kuris UAB „G-group“ vadovu buvo paskirtas nuo 2022 m. gruodžio 1 d. ir užėmė šias pareigas iki bankroto bylos iškėlimo. M. J. tyčiniais veiksmais siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo – tapęs jau nemokios bendrovės vadovu, nesiėmė pareigos inicijuoti bankroto proceso, toliau didino bendrovės finansinius įsipareigojimus kreditoriams, o taip pat, siekdamas išvengti galimos atsakomybės bei užkirsti kelią nemokumo administratorei nustatyti turto „dingimo“ priežastis, nevykdė teismo nutartimi, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, nustatytų įpareigojimų ir nemokumo administratorei nėra perdavęs bendrovės finansinių ir kitų dokumentų.

4. UAB „G-group“ nuo 2020 metų nevykdė prievolių kreditoriams, o įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Valstybino socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodra, VSDFV), kitiems kreditoriams tik didėjo. Nors bendrovės abu vadovai (M. J. ir I. Č.) žinojo, kad bendrovė nepajėgs pilnai atsiskaityti su kreditoriais, jie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didino skolas. 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovėje turto nebeliko – jis buvo pasisavintas arba iššvaistytas. 2022 m. lapkričio 30 d. visi bendrovės darbuotojai buvo atleisti, o jos vadovas M. J., išėjęs iš darbo, perleido bendrovės akcijas I. Č., kuris buvo paskirtas vadovauti bendrovei. Tačiau pastarojo vadovavimo metu, atsakovė taip pat nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, o jos vadovas – pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Buvę bendrovės UAB „G-group“ vadovai neperdavė nemokumo administratorei turto ir finansinių dokumentų, taip siekdami išvengti atsakomybės ir nuslėpti galimą turto pasisavinimą ar kitus neteisėtus veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pripažino UAB ,,G-group“ bankrotą tyčiniu. Teismas nustatė, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį UAB „G-group“ bankrotą, yra M. J. ir I. Č..

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi UAB ,,G-group“ iškelta bankroto byla. Nutartyje nustatyta, kad UAB „G-group“ 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 363 178 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 291 905 Eur. 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad bendrovės pelną sudarė 6 147 Eur.

7. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB ,,G-group“ atžvilgiu nuo 2021 metų iki šios nutarties priėmimo dienos buvo užvesta 18 civilinių bylų dėl skolų priteisimo, iš jų: 1 byla nutraukta, ieškovei atsisakius nuo ieškinio; 2 bylos išnagrinėtos, priimant sprendimus už akių (ieškiniai patenkinti visiškai); 9 bylos išnagrinėtos, priimant teismo įsakymus; 1 byla išnagrinėta, priimant preliminarų teismo sprendimą (ieškinys patenkintas); 1 byla nutraukta, patvirtintus taikos sutartį; 4 bylose buvo priimti teismo įsakymai, tačiau vėliau panaikinti ir bylos nutrauktos arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas.

8. Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad iš UAB ,,G-group“ šios nutarties priėmimo dienai yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas 2 kreditoriams (bendra išieškoma suma sudaro 73 568,74 Eur). VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovė nuosavybės teise neturi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. VSDFV duomenimis nustatyta, kad bendrovėje apdraustųjų asmenų nėra. Įsiskolinimas Sodros biudžetui sudaro 44 368,95 Eur, VMI – 71 764,27 Eur.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2021 metų balanso duomenimis, didžiąją UAB „G- group“ turto dalį – 308 506 Eur – sudarė debitoriniai įsiskolinimai. Tačiau pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pagal teismų praktiką, šias skolas dažnai sunku susigrąžinti, todėl nesant duomenų byloje apie skolų išieškojimą, ši suma neįtrauktina į realią turto vertę. Optimistiniu vertinimu, 2021 metais bendrovės turtas buvo 54 672 Eur, o skoliniai įsipareigojimai – 291 905 Eur, tai patvirtina bendrovės nemokumą.

10. Pasisakant dėl vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d. (įgaliojimų pradžios data 2018 m. spalio 1 d., įgaliojimų pabaigos data 2022 m. gruodžio 1 d.) direktoriaus pareigas ėjęs M. J., bendrovės skoloms VMI ir Sodrai nuo 2019 metų pabaigos iki 2020 metų pradžios nuosekliai didėjant, nevykdė įstatyme jam numatytos pareigos inicijuoti atsakovei bankroto bylos iškėlimą, tokiu būdu bendrovės vadovas iš esmės blogino bendrovės finansinę padėtį. Tai patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai, iš kurių matyti, kad per 4 metus bendrovės veiklos pelningumas žymiai sumažėjo, t. y. nuo 131 351 Eur (2018 metais) iki 6 147 Eur (2021 metais).

11. VSDFV atsiliepime nurodė, kad UAB „G-group“ buvęs vadovas ir akcininkas M. J. 2022 m. lapkričio 11 d. įregistravo naują įmonę – UAB „Rotušės terasos“, kurios veikla yra tokia pati, kaip likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir BUAB) „G-group“ (restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla). Tuo metu UAB „G-group“ jau turėjo finansinių sunkumų. Po darbuotojų atleidimo 2022 m. lapkričio 30 d., visi 22 (dvidešimt du) UAB „G-group“ darbuotojai jau kitą dieną buvo įdarbinti UAB „Rotušės terasos“. M. J., žinodamas apie bankroto procesą, nepateikė atsikirtimų ir nepaneigė, kad, paskutinę jo vadovavimo dieną, UAB „G-group“ darbuotojai perėjo dirbti į kitą jo vadovaujamą įmonę.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visų UAB „G-group“ darbuotojų perkėlimas į kitą, tokią pačią veiklą vykdančią įmonę, turi veiklos perkėlimo požymių. Tikėtina, kad vadovas, vengdamas atsiskaityti su kreditoriais dėl didėjančių įsipareigojimų, perkėlė darbuotojus ir veiklą į UAB „Rotušės terasos“, o BUAB „G-group“ paliko su skolomis. Dėl to bendrovė galutinai tapo nepajėgi tęsti veiklos, todėl buvo perleistos akcijos I. Č., kuris nuo 2022 m. gruodžio 1 d. buvo paskirtas vadovauti bendrovei. Toks vadovo elgesys leidžia manyti, kad M. J. siekė privesti bendrovę prie nemokumo (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas). M. J. buvo informuotas apie „G-group“ bankroto bylos iškėlimą, bet atsisakė perduoti dokumentus nemokumo administratorei, teigdamas, kad tai yra paskutinio valdymo organo atsakomybė, taip šią pareigą perleisdamas naujam vadovui I. Č.. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo UAB ,,G-group“ valdymo ir bendrovės nemokumo situacijos. Savalaikis nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,G-group“ iškėlimo vertintinas kaip sąmoningai blogas bendrovės valdymas, suteikia pagrindą pripažinti BUAB ,,G-group“ bankrotą tyčiniu (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

13. Nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. birželio 27 d. BUAB „G-group“ vadovu buvo I. Č., kuris žinojo, kad atsakovei iškėlus bankrotą, jam tenka pareiga perduoti dokumentus nemokumo administratorei. Tačiau, nepaisant elektroninio susirašinėjimo tarp I. Č. ir nemokumo administratorės, dokumentai nėra perduoti. I. Č., perėmęs jau nemokią bendrovę, taip pat nepaisė įstatyme jam numatytos pareigos inicijuoti bankroto procesą, nebandė mažinti įsiskolinimų kreditoriams, kurie jo vadovavimo laikotarpiu dar labiau išaugo. Jis neperdavė bendrovės dokumentų ir teismui, nebendradarbiauja. Be to, I. Č. nesilaikė įstatymo reikalavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti bendrovės finansines ataskaitas.

14. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 23 d., iškeldamas UAB „G-group“ bankroto bylą, nustatė, kad bendrovei priklausantis turtas ir dokumentai turi būti perduoti nemokumo administratorei iki 2023 m. liepos 10 d., bet tai iki šiol neįvykdyta. Teismas vertino, kad tam, jog būtų pripažintas buhalterinės apskaitos tvarkymo netinkamumas, pakanka įrodyti, kad bendrovės valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė nemokumo administratorei apskaitos dokumentų; dėl jų trūkumo negalima nustatyti bendrovės turto, debitorių skolų, nemokumo priežasčių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas konstatuoti BUAB „G-group“ bankrotą tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tiek M. J., tiek I. Č. sąmoningi veiksmai (neveikimas) sukėlė tyčinį UAB ,,G-group“ bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Suinteresuotas asmuo M. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį, kuria BUAB „G-Group“ bankrotas pripažintas tyčiniu, klausimą išspręsti iš esmės – bendrovės bankroto nepripažinti tyčiniu bei nepripažinti, kad už tyčinį bankrotą yra atsakingas M. J.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Nemokumo administratorė nesiėmė pakankamų priemonių gauti bendrovės dokumentus iš paskutinio jos vadovo, nesiūlė teismui jo bausti, nepasitelkė policijos pagalbos ar antstolio, tokiam reikalavimui įteikti. Nesant visų bendrovės dokumentų, nėra galimybės pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu, nėra galimybės nuspręsti dėl įsiskolinimų susidarymo laikotarpio, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta faktiniais duomenimis.

15.2. BUAB „G-Group“ finansiniai sunkumai atsirado po Covid-19 apribojimų ir laikotarpio, kai dauguma šio sektoriaus įmonių susidūrė su panašiomis problemomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2020 m. kovo mėn. Lietuvoje buvo paskelbtas ekstremalios padėties rėžimas ir karantinas, kuris stipriai paveikė pagrindinę bendrovės veiklą – maitinimo paslaugas. Dėl ilgo karantino atsakovė negalėjo vykdyti veiklos ir patyrė nuostolių, tačiau ji yra sudariusi mokestinių įsipareigojimų susitarimus su VMI ir Sodra bei juos vykdė. Apie tai VSDFV ir VMI atsiliepimuose nepagrįstai nepasisakė.

15.3. Bendrovė buvo investavusi į nekilnojamojo turto projektą, tikėdamasi iš jo gauti finansinę naudą, kuri būtų panaudota skoliniams įsipareigojimams vykdyti, tolesnei bendrovės veiklai, prekės ženklui, verslo planui plėtoti. Buvo asmenų, išreiškusių norą įsigyti bendrovės akcijas; jie įvertino atsakovės turtą bei įsipareigojimus. Teismas neanalizavo šių aplinkybių, nesurengė žodinio teismo posėdžio, kad išsiaiškintų galimo sandorio detales, nustatytų nemokumo laikotarpį ir finansinių sunkumų aplinkybes. Bylą išnagrinėjo remdamasis tik nemokumo administratorės nepagrįstais teiginiais. Pasisakant apie darbuotojų įdarbinimo (atleidimo) aplinkybes – VSDFV duomenys įrodo, kad darbuotojai buvo atleisti ir įdarbinti kitoje įmonėje, nes akcijų pirkėjas (I. Č.) įsigijo verslą be darbuotojų, daugiausia dėmesio skirdamas investiciniam projektui ir verslo planui.

15.4. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tyčinis bankrotas konstatuojamas tik esant ryšiui tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir jos nemokumo arba reikšmingo nemokios įmonės padėties pabloginimo. Jei tokio ryšio nėra, atskiri netinkamo įmonės valdymo požymiai gali būti vertinami naudojant kitas teisines priemones (pvz., neteisėtų sandorių nuginčijimą, civilinę ar baudžiamąją atsakomybę), tačiau vien to nepakanka tyčiniam bankrotui konstatuoti. Tyčinis bankrotas nustatomas, jei įmonė tyčia privesta prie nemokumo blogai ją valdant arba sudarant sandorius, kuriais akivaizdžiai pažeidžiami kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 31 punktas).

15.5. Byloje esantys duomenys yra nepakankami, kurie leistų nuspręsti, kad UAB „G-Group“ faktiškai esant nemokiai, jos vadovas (M. J.) būtų sąmoningai bloginęs bendrovės finansinę padėtį, sudaręs bendrovei aiškiai ekonomiškai nenaudingus, proporcingos verslo rizikos neatitinkančius sandorius ar priėmęs bendrovės kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus. Tokių duomenų byloje nėra, kadangi nemokumo administratorei neperduoti dokumentai. Iš esmės visus dokumentus apeliantas yra perdavęs I. Č., tai patvirtina prie atskirojo skundo pridėtas perduotų dokumentų priėmimo–perdavimo aktas, kurio apeliantas negalėjo pateikti anksčiau, kadangi tik dabar pavyko atkurti senesniame kompiuteryje esančius duomenis.

16. Nemokumo administratorė UAB „Finresta“ atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pagal JANĮ 31 straipsnio 2 dalį, teismo posėdžiai nemokumo proceso metu vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Dėl to ir byla dėl UAB „G-group“ tyčinio bankroto buvo nagrinėjama rašytine tvarka. Teismas suteikė galimybę šalims ir suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimus ir įrodymus, o atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens prašymą, pratęsė atsiliepimo pateikimo terminą, tačiau šis asmuo atsiliepimo nepateikė. Suinteresuotas asmuo neprašė, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tokį prašymą pateikė tik tada, kai pirmosios instancijos teismas priėmė jam nepalankų sprendimą.

16.2. Suinteresuoto asmens teiginiai, kad įmonė 2020 metais per karantiną susidūrė su veiklos sunkumais, nepaneigia teismo išvados dėl bendrovės nemokumo pradžios momento. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčiniu bankrotu laikomi ir tie atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama turtinė padėtis, kitaip tariant, nėra ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „G-group“ vadovai tyčiniais veiksmais dar labiau pablogino bendrovės finansinę būklę ir sąmoningai siekė vengti įsipareigojimų kreditoriams:

16.2.1. Nors UAB „G-group“ buvo nemoki, buvęs vadovas M. J., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, nesikreipė dėl bankroto bylos proceso iniciavimo, o toliau didino įsipareigojimus kreditoriams, žinodamas, kad bendrovė negalės jų padengti.

16.2.2. 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse buvęs turtas „dingo“; 2022 m. lapkričio 30 d. atleisti visi darbuotojai, o bendrovė liko tik su įsipareigojimais kreditoriams.

16.2.3. M. J. jau nemokią, veiklos nevykdančią bendrovę su dideliais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams perleido I. Č., tikslu išvengti galimos atsakomybės bei bendrovės dokumentų perdavimo nemokumo administratorei, iškėlus atsakovei bankroto bylą.

16.2.4. 2022 m. lapkričio 11 d., prieš pat akcijų perleidimą kitam asmeniui ir vadovo pakeitimą, M. J. įsteigė UAB „Rotušės terasos“ – tapačios veiklos įmonę. Visi UAB „G-group“ atleisti darbuotojai perėjo dirbti į naują įmonę, patvirtindami tyčinius M. J. veiksmus, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo.

16.2.5. Nuo 2020 m. kovo mėn. UAB „G-group“ nevykdė turtinių prievolių, įsiskolinimai didėjo, o vadovai, žinodami, kad bendrovė negalės įvykdyti įsipareigojimų, galimai pasisavino ar iššvaistė jos turtą. Dėl to bendrovė bankroto metu liko be turto ir su 193 258,28 Eur finansiniais įsipareigojimais kreditoriams, kurių padengti nėra galimybės dėl kryptingų ir tyčinių buvusių vadovų veiksmų.

16.3. Byloje esančių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad BUAB „G-group“ bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai bendrovės vadovų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

16.4. M. J. pateiktas 2022 m. lapkričio 30 d. dokumentų perdavimo aktas atsirado tik po to, kai skundžiama nutartimi teismas pripažino BUAB „G-group“ bankrotą tyčiniu. M. J. paaiškinimai dėl priežasčių, kodėl jis į bylą anksčiau nepateikė duomenis apie bendrovės dokumentų perdavimą I. Č. (paskutiniam bendrovės vadovui) neįrodo, kad jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes priėmimo–perdavimo dokumento originalas turėjo būti jo žinioje. Be to, naujai teikiamas įrodymas nekeičia vertinimo, kad M. J., būdamas UAB „G-group“ vadovu, perkėlė bendrovės darbuotojus ir veiklą į kitą įmonę, palikdamas UAB „G-group“ tik su skolomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

19. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu, nustatė dėl tyčinio bankroto kaltus asmenis. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinių asmenų tyčinio bankroto institutą bei su tokio instituto taikymu susijusias teisines pasekmes, šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

20. Pirmosios instancijos teismas BUAB „G-group“ bankrotą pripažino tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 4 punkto pagrindais. Teismas taip pat nustatė, kad už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą atsakingi buvę bendrovės vadovai M. J. ir I. Č.. Atskirasis skundas dėl I. Č. veiksmų ar neveikimo nėra paduotas, todėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas ta apimtimi, kuria teismas pripažino BUAB „G-group“ bankrotą tyčiniu dėl M. J. veiksmų ar neveikimo. Apeliantas M. J. atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada BUAB „G-group“ bankrotą pripažinti tyčiniu bei jo atsakomybės dėl tyčinio bankroto sukėlimo nustatymu.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).

23. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas teikia naują rašytinį įrodymą – 2022 m. lapkričio 30 d. UAB „G-group“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo M. J. perdavė, o naujasis bendrovės vadovas I. Č. priėmė UAB „G-group“ buhalterinius dokumentus. Naujai teikiamu įrodymu apeliantas įrodinėja aplinkybę, kad visus su bendrove susijusius buhalterinius dokumentus jis, išeidamas iš darbo, perdavė I. Č..

24. Apeliantas negalėjimą pateikti šio įrodymo pirmosios instancijos teismui argumentavo techninėmis kliūtimis, t. y. kompiuterio sugedimu, negalėjimu atspausdinti tokių duomenų. Ši aplinkybė buvo nurodyta ir pirmosios instancijos teismui. Šiuo atveju apeliantas teigia, kad pavyko atkurti kompiuteryje buvusius duomenis ir todėl juos teikia tik apeliacinės instancijos teismui. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktu nauju įrodymu, prieina prie išvados, kad nurodytame dokumente esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti reikšminga sprendžiant pareiškėjos bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė piktnaudžiavimo vėlesne įrodymo pateikimo teise, nemokumo administratorė pasisakė dėl šio įrodymo atsiliepime į atskirąjį skundą, teigdama, jog toks dokumentas iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat apeliacinės instancijos teismui nenustačius, kad naujai teikiamas įrodymas galėtų užvilkinti bylos nagrinėjimą, teikiamas rašytinis įrodymas priimamas į bylą ir bus vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl sąlygų, būtinų bankrotui pripažinti tyčiniu

25. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

26. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

28. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

29. Teisės doktrinoje pažymima, kad tokia teismų praktikoje suformuota tyčinio bankroto pagrindų ir įmonės nemokumo priežastinio ryšio teorija leidžia teigti, kad tyčinį bankrotą nulėmusiais laikomi tik tokie veiksmai, kurie yra įmonės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios įmonės padėtis buvo iš esmės pabloginta. Kitaip tariant, tokie veiksmai turi arba lemti įmonės nemokumą, arba iš esmės pabloginti jos padėtį, įmonei esant nemokiai. Pirmasis tokių veiksmų kriterijus siejamas su konkrečia faktine aplinkybe – įmonės nemokumo sukėlimu. Praktikoje gali susiklostyti, kad pavienis veiksmas, pavyzdžiui, sandorio sudarymas, gali lemti įmonės nemokumą, tačiau įprastai blogą įmonės valdymą rodo tokių neteisėtų veiksmų visuma, kurią ir turėtų nustatyti teismas. Antras tokių veiksmų kriterijus siejamas su esminiu nemokios įmonės padėties pabloginimu. Manytina, kad jis siejamas su tais atvejais, kai įmonei esant nemokiai ji vis tiek tęsia veiklą, prisiima nenaudingus įsipareigojimus, eikvoja turtą ir pan. Tokie veiksmai laikytini neteisėtais, nes įmonei tapus nemokiai nėra vykdoma pareiga inicijuoti nemokumo (bankroto) procesą, bet toliau didinamos įmonės mokumo problemos ir mažinamas jos turto aktyvas. Vertinant tyčinio bankroto požymius, manytina, kad vien formalus šių požymių nustatymas nereiškia, jog įmonės bankrotas laikytinas tyčiniu. Tyčinis bankrotas yra šalutinis bankroto procese sprendžiamas klausimas, kuris bankroto procese iš esmės nėra skirtas pagrindiniam šio proceso tikslui – kuo operatyviau ir kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus – pasiekti. Todėl veiksmai, kurie yra tyčinio bankroto požymiai, gali būti pagrindas taikyti kitas kreditorių teisių gynybai veiksmingesnes priemones, pavyzdžiui, sandorių ginčijimą ir kt. (R. J.. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 223).

Dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo

30. Sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018).

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, remiantis 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, atsižvelgiant, kad bendrovė veiklos nevykdė, nuo 2020 metų prievolių kreditoriams taip pat nevykdė, nustatė, jog nuo 2021 m. rugsėjo mėn. UAB „G-group“ buvo nemoki, t. y. jos turimi įsipareigojimai viršijo bendrovės turimo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Apeliantas (suinteresuotas asmuo), kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovės BUAB „G-group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atskirajame skunde neginčija nustatyto bendrovės nemokumo momento. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl atsakovės nemokumo momento, nes išvados pagrįstos bylos medžiaga, kuri nepaneigta jokiais kitais objektyviais duomenimis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

32. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o, nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

33. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

34. Tam, kad būtų galima konstatuoti bendrovės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį jos bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, jos valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio bendrovės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

35. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad UAB „G-Group“ kilo finansinių sunkumų dėl Covid-19 laikotarpio apribojimų, kurie paveikė jos pagrindinę veiklą – maitinimo paslaugas. Bendrovė negalėjo vykdyti veiklos ir patyrė nuostolių. Taip pat apeliantas nurodo, kad bylos duomenys nėra pakankami spręsti, jog apeliantas būtų sąmoningai bloginęs bendrovės finansinę padėtį ar priėmęs sprendimus, kurie pažeistų kreditorių interesus. Tokių duomenų byloje nėra, kadangi neperimti dokumentai iš paskutinio vadovo.

36. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad, sprendžiant dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir vertinant priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo (tęsiant nemokios bendrovės veiklą ir neinicijuojant nemokumo proceso) ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis) klausimai, negalėjimas įvykdyti prievolių, veiklos (ne)vykdymo priežasčių nustatymas, negali būti vertinami formaliai, izoliuotai nuo apelianto nurodyto argumento, Covid-19 laikotarpio apribojimų, neabejotinai galėjusių (ne)turėti reikšmingos įtakos bendrovės vykdytai maitinimo paslaugų tiekimo veiklai.

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB ,,G-group“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. vasario 15 d., veikla – gamyba, prekyba, paslaugų teikimas (kaip nurodyta teismo sprendime, restorano ir pagaminto valgio teikimo veikla).

38. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val. Vėlesniais teisės akto pakeitimais terminas pratęstas iki 2020 m. birželio 16 d. 24 val. Karantino laikotarpiu buvo draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams.

39. Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (įsigaliojusį 2020 m. lapkričio 7 d.), kuriuo, be kita ko, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje vėl paskelbė karantiną (1 punktas), patvirtino karantino režimą (2 punktas) ir nustatė karantino režimo trukmę – nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2020 m. lapkričio 29 d. 24:00 val. (5 punktas). Šis Vyriausybės nutarimas ne kartą buvo keičiamas ir (arba) papildomas, inter alia (be kita ko), Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 229 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, kuriuo karantino režimo trukmė nustatyta nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2021 m. gegužės 31 d. 24:00 val., Vyriausybės 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 385, kuriuo karantino trukmė nustatyta nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2021 m. birželio 30 d. 24:00 val. (nutarimo 22 punktas).

40. Nors karantino metu maitinimo paslaugas teikiančių įmonių veikla buvo suvaržyta atitinkamų ribojimų, tačiau duomenų, kaip tai įtakojo atsakovės veiklą, apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė. Akivaizdu, nėra byloje duomenų, kad atsakovė negalėjo vykdyti veiklos pandemijos metu (CPK 178 straipsnis). Vien niekuo nepagrįstas apelianto argumentas dėl galimos pandemijos įtakos, vykdant bendrovei veiklą, niekaip negali turėti reikšmės, vertinant apelianto (ne)sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) bei priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo (tęsiant nemokios bendrovės veiklą ir neinicijuojant nemokumo proceso) aplinkybes.

41. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2021 m. rugsėjo mėn. atsakovės padėtis atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nemokaus juridinio asmens apibrėžtį – atsakovė negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių, be to, jos įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę.

42. Vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Nustačius bendrovės nemokumo momentą – 2021 m. rugsėjo mėn. – bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. JANĮ atskirai nėra įtvirtinta, kad įstatymo nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo bylą nevykdymas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Kita vertus, nurodytos imperatyvios pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nevykdymas patenka į juridinio asmens netinkamo valdymo (neveikimu) apibrėžtį, todėl, jeigu aptariama pareiga nevykdoma sąmoningai, žinant, jog tokiu neveikimu pažeidžiamos nemokaus juridinio asmens teisės ir (arba) teisėti interesai, bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu.

43. BUAB „G-group“ vadovu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. buvo M. J., todėl pripažinus, kad bendrovė nemoki buvo 2021 m. rugsėjo mėn., kaip jau nurodyta nutarties 41 punkte, jam kilo pareiga inicijuoti nemokios bendrovės bankroto bylą, tačiau apeliantas tokios įstatyme (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas) nustatytos imperatyvios pareigos nevykdė, tai leistų konstatuoti apelianto sąmoningai blogą bendrovės valdymą. Tačiau tam, kad tokį apelianto elgesį būtų pagrindas įvertinti kaip patvirtinantį tyčinį bendrovės bankrotą, vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika ir doktrininiu aiškinimu, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo (tęsiant nemokios bendrovės veiklą ir neinicijuojant nemokumo proceso) ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pareigą ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir bendrovės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo bei nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

44. Nemokumo administratorė, prašydama pripažinti UAB „G-group“ bankrotą tyčiniu, be kita ko, remiasi JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais požymiais: 1) prieš apelianto atleidimą iš bendrovės vadovo pareigų, apeliantas, atleidęs visus bendrovės darbuotojus, kurie, kaip matyti iš Sodros duomenų, buvo įdarbinti į jo paties įkurtą UAB „Rotušės terasos“, kurios veikla buvo visiškai tapati, kuriai M. J. ir vadovavo; 2) sudarė fiktyvią akcijų perleidimo sutartį su I. Č.; 3) bendrovės turto iššvaistymu (nesant duomenų, kur panaudoti bendrovės balanse nurodytas turtas), siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo kreditoriams, t. y. sąmoningai blogu bendrovės valdymu. Todėl toliau pasisakytina šiais aspektais.

45. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, susipažinus su bylos duomenimis ir faktinių aplinkybių visuma, yra pagrįsta teigti, kad M. J. tyčia esmingai blogino UAB ,,G-group“ turtinę padėtį, bendrovei jau esant nemokiai, toliau nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip didinant bendrovės skolas. Nurodyta išvada grindžiama sekančiais argumentais: pirma, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, net vertinant optimistiškai, bendrovės turtas 2021 m. gruodžio 31 d. (faktiškai esant nemokiai) sudarė 54 672 Eur. Šios išvados nėra ginčijamos, todėl yra pagrįsta teigti, jog bendrovė nemokumo laikotarpiu dar disponavo reikšmingos apimties turtu (54 672 Eur), tačiau apeliantas nepaaiškina bei nepateikia duomenų, susijusių su šio turto panaudojimu. Apeliantas tik formaliai remiasi aplinkybe, kad visi bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo perduoti naujajam bendrovės vadovui I. Č. (pateikia perdavimo–priėmimo aktą), o apie bendrovės valdytą turtą, jo perdavimą naujai paskirtam vadovui duomenų nepateikė. Pažymėtina, kad apelianto vadovavimo bendrovei laikotarpiu, per keturis paskutinius metus, bendrovės pelningumas žymiai sumažėjo, t. y. nuo 131 351 Eur 2018 metais, iki 6 147 Eur 2021 metais.

46. Antra, pagal nemokumo administratorės pateiktus duomenis, tuo metu, kai apeliantas delsė inicijuoti atsakovei bankroto bylą, įsiskolinimai kreditoriams nemokioje bendrovėje toliau didėjo, taip buvo pažeidžiami tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių interesai. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi atsakovės bankroto byloje Nr. eB2-335-480/2024 įtraukė apeliantą M. J. į kreditorių sąrašą su 9 516,05 Eur finansiniu reikalavimu (neišmokėtas darbo užmokestis). Tai tik patvirtina, kad apelianto vadovavimo bendrovei metu ne tik toliau buvo didinami kreditorių finansiniai reikalavimai (VMI, Sodra), bet ir nemokamas darbo užmokestis.

47. Trečia, apeliantas, atleidęs visus bendrovės darbuotojus, kurie, kaip matyti iš Sodros duomenų, buvo įdarbinti į paties apelianto įkurtą UAB „Rotušės terasos“, kurios veikla buvo visiškai tapati, kuriai jis pats ir vadovavo. Pažymėtina, kad į 2022 m. lapkričio 11 d. naujai įregistruotą UAB „Rotušės terasos“, kurios veikla buvo tapati, kaip ir atsakovės, M. J. buvo įdarbintas 2022 m. lapkričio 14 d., o bendrovės buhalterė R. K. – 2022 m. lapkričio 17 d.

48. Ketvirta, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas jau nemokią bendrovę 2022 m. gruodžio 2 d. perleido kitam asmeniui (I. Č.). Juolab po akcijų perleidimo sutarties sudarymo realiai bendrovė jokios veiklos nevykdė. Tokia išvada darytina dėl to, kad: 1) nėra duomenų ir įrodymų, jog bendrovė būtų vykdžiusi kokią nors ūkinę komercinę veiklą, siekdama pelno, kas būdinga privačiam juridiniam asmeniui (teiktų paslaugas ir pan.), gautų atitinkamas pajamas, vykdytų prievoles valstybei, kreditoriams; 2) prieš akcijų perleidimą ir naujo vadovo paskyrimą buvo atleisti visi darbuotojai, tuo tarpu nėra duomenų, kad buvo įdarbinti nauji darbuotojai; 3) kreditorė VSDFV Kauno skyrius 2023 m. kovo 16 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „G-group“. Kreditorė patvirtino, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2023 m. kovo 15 d. duomenimis, UAB „G-group“ yra 1 apdraustasis – įmonės vadovas. Taip pat nurodė, kad 2021 m. liepos 19 d. buvo priimtas sprendimas Nr. VIA_SP10-329 „Dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka“, tuo pagrindu UAB „G-group“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo laikotarpiu privalėjo mokėti visas einamąsias įmokas ir vykdyti sprendime nustatytas sąlygas. UAB „G-group“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo laikotarpiu nemokėjo einamųjų įmokų ir nevykdė priimtame sprendime nustatytų sąlygų, todėl 2023 m. sausio 6 d. minėtas sprendimas dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka pripažintas netekusiu galios.

49. Lietuvos teismų praktikoje suformuota ir išaiškinta, kad akcijų perleidimas visiškai nepatikimam ir objektyviai negalinčiam vystyti verslo asmeniui reiškia ne ką kitą, kaip sąmoningą jau nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto nustatymo požymių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017).

50. Nagrinėjamu atveju byloje akivaizdu, kad I. Č. po akcijų įsigijimo ir tapimo UAB „G-group“ vadovu realiai jokių savo, kaip valdymo organo, funkcijų bei juridinio asmens dalyvio (akcininko) teisių bei pareigų neįgyvendino ir nesiekė to padaryti, taigi negalėjo užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumo ir atsiskaitymo su kreditoriais, todėl bendrovei jau 2023 m. gegužės 23 d. iškeltas bankrotas. Tokiu būdu apelianto bendrovės nuosavybės ir valdymo perleidimas šiam asmeniui reiškė galutinį jos sužlugdymą, t. y. tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis ir 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

51. Byloje esančių duomenų visuma suponuoja išvadą, kad UAB „G-group“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo, t. y. apelianto veiksmai bendrovės valdyme įrodo, kad buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama jos nemokumo (bendrovės veikla nutraukta, neaišku kur panaudotas visas bendrovės turtas, atleisti bendrovės darbuotojai, po atleidimo jie įdarbinami į kitą to paties vadovo įkurtą įmonę, kurios veikla tapati, bendrovės akcijos fiktyviai perleistos asmeniui, kuris neturėjo ketinimų tęsti bendrovės veiklą ir ją išsaugoti), tai lėmė bendrovės kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą esminį suvaržymą ir sąlygų išvengti išieškojimo sudarymą. Aptartos aplinkybės, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatomis, teikia pagrindą daryti išvadą, kad UAB „G-group“ bankrotas buvo tyčinis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

52. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs tiek nagrinėjamoje byloje, tiek UAB „G-group“ bankroto byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 179 straipsnis), įvertinęs apelianto (vadovo) veiksmus bendrovės veikloje, taip pat procesinį suinteresuoto asmens (apelianto) elgesį, turi pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltu dėl tyčinio bankroto pripažino ir apeliantą.

53. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog, nagrinėjant prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno įstatyme (JANĮ) įtvirtinto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas pripažinti bankrotą tyčiniu. Kai bendrovės bankrotas pripažįstamas tyčiniu bent vienu iš JANĮ nustatytų pagrindų, jau yra pasiekiami įstatyme nustatyti tyčinio bankroto tikslai ir nebėra teisinio pagrindo spręsti dėl kitų įstatyme nustatytų tyčinio bankroto pagrindų egzistavimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/ 2021; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-378/2021).

54. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas UAB „G-group“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo M. J. bendrovės buhalterinius dokumentus perdavė naujam bendrovės vadovui I. Č.. Taigi, bendrovės dokumentus nemokumo administratorei, iškėlus atsakovei bankroto bylą, turi pareigą pateikti paskutinis bendrovės vadovas.

Dėl kitų argumentų ir procesinės bylos baigties

55. Atskirajame skunde apeliantas M. J. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BUAB „G-group“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nemokumo administratorės prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu išnagrinėjo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, remdamasis išimtinai nemokumo administratorės pozicija. Viena vertus, apeliantas prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepateikė, o pagal JANĮ 31 straipsnio 2 dalį, ginčuose nemokumo proceso metu teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliantas ne tik nepasinaudojo teise pateikti prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, bet ir nevykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti atsiliepimo į prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nors pirmosios instancijos teismas buvo pratęsęs apeliantui terminą atsiliepimui pateikti.

56. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga bankroto bylose būti aktyviam negali būti suprantama, kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti visus įrodymus, t. y. teismui negali būti perkeliama bendrovės vadovo (ne)teisėtų veiksmų ir (ar) esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo ar tokio ryšio paneigimo našta. Pažymėtina, kad pats suinteresuotas asmuo, siekdamas paneigti nustatytus pažeidimus, turi būti aktyvus bei teikti teismui visus tokio klausimo nagrinėjimui reikalingus (reikšmingus) duomenis ar prašyti teismo juos išreikalauti, o neapsiriboti deklaratyviais paaiškinimais, jog teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, iš esmės rėmėsi tik vienos iš dalyvaujančių byloje šalių pozicija. Pažymėtina, kad apeliantas, žinodamas pirmosios instancijos teismo pasiūlymą per nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu, tokių procesinio dokumento nepateikė ir jam nustatyta teise teikti paaiškinimus raštu (atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu) nepasinaudojo.

57. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas byloje nagrinėjamiems klausimams reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.