Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovei Audronei Karlonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui L. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

S. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime motina įrašyta – E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas nenurodytas.

Varėnos savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos duomenimis ieškovės E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Minėtoje gyvenamojoje vietoje ieškovė E. Ž. gyvena kartu su savo dukrele S. Ž., jos tėvams priklausančiame name.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2018-04-05 pažyma apie asmens socialinį draudimą patvirtinama, jog E. Ž. dirba (duomenys neskelbtini) bei gauna darbo užmokestį – iki 500 Eur/ mėn.

Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie atsakovui L. P. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurio matosi, kad 2018-06 – 2018-10 laikotarpiu L. P. buvo išmokėta 3230,81 Eur suma, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai: 2018 m. birželio mėn. – 58,03 Eur, 2018 m. liepos mėn. – 1131,91 Eur, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 995,14 Eur, 2018 m. rugsėjo mėn. – 226,21 Eur, 2018 m. spalio mėn. – 819,52 Eur (vidutiniškai per mėnesį – apie 646,16 Eur). Atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių, ieškovės vardu registruota transporto priemonė Opel Corsa. Bylos šalys nekilnojamojo turto neturi bei neturi jokių santaupų bankuose.

Dėl tėvystės nustatymo

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. 1975 m. Europos konvencija ,,Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso“ buvo priimta siekiant pagerinti nesantuokinių vaikų teisinę padėtį. Šios konvencijos 3 straipsnis numato, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnis nurodo, kad dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę.

CK 3.161 straipsnio 2 dalis sako, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita, o 5 dalis sako, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. CK 3.148 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad „pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas <...> ir kiti įrodymai“.

2018-10-08 ekspertizės aktu Nr. ES 166/2018(01) patvirtinama, kad L. P. yra vaiko S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,9999999998 % tikimybe.

Iš ieškovės bei atsakovo paaiškinimų bei ekspertizės akto išvados yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad būtent atsakovas L. P. yra ieškovės E. Ž. pagimdytos dukros S. Ž. tėvas. Byloje atlikus ekspertizę, ginčo dėl tėvystės nėra.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama. Teismas laiko, kad vaiko interesus geriausiai atitiks jo gyvenimas su motina, nes vaikas nuo pat gimimo gyvena su savo motina, ieškove E. Ž. bei ji nuo dukros S. Ž. gimimo viena ir rūpinosi savo vaiku, kadangi vaiko tėvas nuo rūpinimosi juo ir jo išlaikymo visiškai nusišalinęs.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas jau gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas, būtina nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-513/2007; Nr. 3K-3-41/2010).

Ieškovės ir atsakovo dukra S. Ž., dar yra maža – vos daugiau negu dviejų su pusę metukų amžiaus, kuri, be abejo, yra labai prisirišusi ir labai priklausoma nuo savo mamos. Pabrėžtina, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama ir niekada atskirai nuo mamos negyveno. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad iki šiol atsakovas visiškai nesidomėjo dukros gyvenimu, su ja nebendravo, nesirūpino jos priežiūra ir auklėjimu bei nėra susiformavęs ryšys tarp atsakovo ir dukros S.. Atsakovas neišreiškė noro bendrauti ir rūpintis dukra bei neišreiškė noro dukrą auginti savo gyvenamojoje vietoje. Jis sutinka, kad S. Ž. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove E. Ž.. Šalių dukra gyvena pas ieškovę, vaikas yra įpratęs gyventi su motina, ieškovė sugeba ir gali tinkamai ir toliau rūpintis dukra Solvita, be to tai daryti jai padeda jos mama V. Ž.. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nenurodyta jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti vaiko motinos netinkamu elgesiu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą S. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina E. Ž..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Sprendžiant šalių ginčą pirmiausiai pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina, jog tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisę bendrauti su tėvais įstatymas įtvirtina nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Pagal įstatymą tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Toks įstatyme įtvirtintas tėvų ir vaikų teisių bei pareigų reguliavimas visų pirma reiškia, kad vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu ar tėvai tarpusavy dėl to sutaria, ar ne. Todėl kilus ginčui tarp tėvų, vaiko interesų apsaugą ir teisę bendrauti su abiem tėvais turi užtikrinti teismas, nustatydamas tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri labiausiai atitinka jo interesus, o ne kurio nors iš tėvų norus. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Konkrečiu atveju ieškovė neprašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra S. Ž.. Ji nurodė, kad L. P. bendravimas su dukra neturėtų būti apribotas. Atsakovas neteikė jokių pasiūlymų dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė patvirtino, kad esant atsakovo norui lankyti dukrą ir dalyvauti jos auklėjime, pavyks taikiai ir bendru susitarimu susitarti dėl jos lankymo, tad vaiko bendravimo su tėvu tvarka nenustatytina, kadangi tarp šalių nėra ginčo. Išaiškinti šalims, kad ateityje, iškilus ginčams dėl bendravimo tvarkos, šalys galės kreiptis į teismą dėl detalios tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Pareiga išlaikyti vaikus išlieka ir kartu su vaiku negyvenančiam tėvui (motinai) (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Šalių dukra S. Ž. yra nepilnametė, todėl atsakovas turi pareigą ją išlaikyti.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymą, nes jos nuomone toks išlaikymo dydis, kurį skirs abu tėvai, sudarantis 400 Eur sumą per mėnesį, bus pakankamas vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA) (nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-209-916/2016). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius, kurie gali būti tiek mažesni, tiek didesni nei 1 MMA, tačiau tai turi įrodyti šalys, pateikdamos konkrečius įrodymus dėl didesnių ar mažesnių vaiko poreikių.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 370 Eur per mėnesį, į šią sumą neįskaičiuotos kitos buvusios išlaidos didesniems pirkiniams ir kitoms prekėms (vežimėliui, lovytei, vonelei ir kt.). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškinusi, kad vaiko išlaikymui reikalinga skirti šias pinigines lėšas: maistui 70-80 Eur; higienos prekėms – 70 Eur; vitaminams, vaistams – 40 Eur; ugdymui – 40-50 Eur; drabužiams, avalynei – 70-80 Eur; būsto išlaidoms – 30 Eur. Nurodytos išlaidos iš viso sudaro - 320-350 Eur/mėn.

Įvertinus ir apibendrinus visus vaiko poreikius, teismas laiko, kad konkrečiu atveju per mėnesį vaiko, S., būtiniesiems poreikiams patenkinti yra būtinos apie 300 Eur išlaidos. Mergaitė yra maža, jai dar nėra 3 metukų (apie 2 m. 9 mėn.) Ji auga ieškovės ir jos tėvų namuose, ieškovei dirbant mergaitę prižiūri močiutė, mergaitė ikimokyklinio ugdymo įstaigos nelanko. Teismas, atsižvelgdamas, į tai, kad ieškovė nei ieškiniu, nei rašytiniais dokumentais, nei teismo posėdžio metu detaliai nepagrindė nepilnametės dukros poreikių būtent 400 Eur per mėnesį sumai (nepagrindė 200 Eur sumos priteisimo iš atsakovo), atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko poreikių ir faktinį jų tenkinimą abiejų tėvų lėšomis, sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti 150 Eur, tokią sumą mokant iki vaiko pilnametystės. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovė, atsakovas iš pradžių sutiko mokėti 100 Eur/mėn. išlaikymo savo nepilnametei dukrai, tačiau vėliau jo atstovė nurodžiusi, kad atsakovas dar turi sūnų, kuriam jau priteistas išlaikymas 150 Eur/mėn., todėl vadovaujantis lygiateisiškumo principu abiem vaikams turi būti priteistas analogiškas išlaikymas, nes nei vienas iš vaikų jokių specialiųjų poreikių neturi. Atsakovas savo elektroniniame rašte, siųstame jo atstovei advokato padėjėjai Santai Ulinskienei, pateikęs informaciją apie jo buvusius santykius su ieškove bei elektroniniame laiške nurodyta, kad jam dirbant Vokietijoje jis gauna tik 500 Eur darbo užmokesčio (į rankas), nes nuo atlyginimo nuskaitoma už buto nuomą, maistpinigius ir t.t.

Teismas laiko, kad šalių turtinė padėtis yra panaši: ieškovė ir atsakovas yra dirbantys, jų darbo užmokestis panašus, ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė, jie neturi santaupų bei nekilnojamojo turto. Ieškovė gyvena kartu su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini), jos tėvams priklausančiame name, atsakovas šiuo metu dirba Vokietijoje, ten nuomojasi būstą. Ieškovė turi vieną išlaikytinį – ieškovės ir atsakovo dukrą S. Ž., o atsakovas – turi du išlaikytinius. Byloje pateiktais įrodymais patvirtinama, kad L. P. yra nepilnamečio D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, D. išlaikymui yra priteistas 150 Eur/mėn. išlaikymas bei skolą dėl išlaikymo vykdo antstolis. Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų: paskolą ir telefono lizingą.

Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovas yra jaunas, dirbantis, todėl tai užtikrina jo galimybę mokėti išlaikymą vaikui, jis turi galimybę dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu vykdyti jam įstatymo numatytą pareigą - išlaikyti savo vaiką.

Įstatymas numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas trimis būdais: periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad konkrečioje situacijoje vaikų poreikių tenkinimą labiausiai atitiktų išlaikymo mokėjimas periodinėmis išmokomis.

Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas sprendžia, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl teismas vertina, kad ieškovė pakankamai prisideda prie vaikų išlaikymo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo principais, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistina pusė jo išlaikymui reikalingos sumos (300 Eur) – 150 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-06-28 iki jo pilnametystės. Pažymėtina, kad išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, CK 3.186 straipsnis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus. Išlaikymas, priteistinas nuo 2018-06-28.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teisę gauti išlaikymą šalių vaikas įgijo nuo gimimo 2016-03-11. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3600 Eur sumą išlaikymo įsiskolinimą, už paskutinius dvejus metus. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas vaikui išlaikymo nemokėjo visiškai, todėl ieškovės prašoma priteisti suma – 3600 Eur, priteistina iš atsakovo.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė tinkamai, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei 100 procentų. Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, tad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei patenkintai reikalavimų daliai, kadangi iš dalies tenkinamas tik periodinio išlaikymo klausimas, tad šioje dalyje ir atitinkamai mažinamas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).

Atsakovas privalo sumokėti žyminį mokestį valstybei: 75 Eur dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (kadangi byla elektroninė), už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą – 81 Eur ir dėl išlaikymo priteisimo – 41 Eur (150x12=1800x3:100=54x75:100=41 Eur), t. y. iš viso 197 Eur. Iš atsakovo priteistina ir pašto išlaidos valstybei 12,52 Eur.

Ieškovei buvo paskirta nemokama teisinė pagalba. Už advokato darbą byloje iš atsakovo priteistina 221 Eur valstybei, pagal antrinės teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.174 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsniu, 3.198 straipsniu, 3.200 straipsniu, CPK 259, 260, 282 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios dukros S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, apie tai padarant atitinkamą įrašą jos gimimo liudijime.

Nustatyti E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove E. Ž., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos (2018-06-28) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 600 Eur dukros, S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą, už paskutinius dvejus metus iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį.

Nepilnamečio vaiko šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoju iki vaikui sueis 18 metų paskirti jos motiną E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 221,00 Eur (du šimtus dvidešimt vieną Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 197,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis Eur 00 ct) žyminio mokesčio ir 12,52 Eur (dvylika Eur 52 ct) pašto išlaidų valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas - 5660.

Mokėjimą patvirtinančius dokumentus per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.).

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.