Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-03-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-267-1220/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-20
Bylos Nr.
eII-267-1220/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00123-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
Pažeidėjas
A. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-267-1220/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00123-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.6; 1.4.7; 1.5.3; 16.11.9.2; 21.9.10; 21.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. skundą dėl 2025 m. sausio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. 20-ANR_N-2089-2025 (ROIK: 25263692235).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Institucija) 2025 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2089-2025 nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 13 d. 13.05 val., pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, taip padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, už ką asmeniui paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) – 18 mėnesių.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. skundu prašo pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą – sumažinti teisių atėmimo terminą, nes jis prieštarauja sveikam protui. Skunde nurodė, kad sutinka su paskirta bauda. Prašo sumažinti ir anuliuoti teisių atėmimą 18 mėn. arba jį sumažinti iki 3 - 6 mėn., nes negali lankyti kursų.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, atsiliepimu nutarimą prašo palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, jog 2025 m. sausio 13 d. pareiškėjas dalyvavo viešajame eisme neturėdamas teisės vairuoti, t. y. jis valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę. Pareiškėjas, norėdamas naudotis specialiąja teise - teise vairuoti transporto priemones, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, tačiau pareiškėjas jų nesilaiko ir pažeidinėja. Asmuo pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Atsiliepime nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinio nusižengimo byla išnagrinėta, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, 616 straipsnio 3 dalimi. Pareigūnas priimdamas nutarimą atsižvelgęs į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskyrė 800 Eur baudą, 18 mėnesių specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, netaikant transporto priemonės konfiskavimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Transporto priemonių vairavimas, neturint teisės vairuoti transporto priemones, yra vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pažymėtina, kad asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Asmuo žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neturint teisės vairuoti transporto priemones automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą, transporto priemonės konfiskavimą, nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Vairavimas transporto priemonių neturint teisės vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Šiuo konkrečiu atveju vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Savo skunde asmuo nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam švelninama nuobauda, t. y. būtų neskiriama administracinė poveikio priemonė, nes pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybės gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai parodė, kad nesupranta, kodėl asmuo už tą patį kartą baudžiamas tris kartus. Prašo sumažinti teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių, nes jis vėl dabar turi 1,5 metų vairuoti be teisių, dar jam paskirta bauda. Nurodo, kad 1,5 terminas yra itin per didelis. Nurodė, kad įvykio dieną neturėjo teisės vairuoti. Teisė atimta seniai, daug laiko praleido įkalinimo įstaigoje, todėl teisės vairuoti neturi seniai. Bandė laikyti vairavimo egzaminą, tačiau kolkas teisių išsilaikyti nepavyko. Nurodė, kad nutarimą priėmė dėl to, jog buvo padarytas pažeidimas, kai kitas automobilis į jį įvažiavo, kitu atveju net nebūtų buvęs sustabdytas. Teigė, kad ši nuobauda neleidžia registruotis į vairavimo kursus, kol nesumokės baudos, ir kol nepraeis 1,5 metų. Nurodė, kad teisė reikalinga darbui, aplamai reikalinga teisė. Teigė, kad valstybė jį provokuoja nusižengti. Vietoj to, kad galėtų sumažinti terminą, paskyrė labai didelį. Nurodė, kad terminą prašo sumažinti dėl to, jog teisių reikia darbui bei registracijai į „Regitra“. Su paskirta bauda sutinka, baudą sumokėjo.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo A. L. atžvilgiu Institucija 2025 m. sausio 30 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2089-2025 dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymo už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 13 d. 13.05 val., pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Tokiais savo veiksmais A. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, už ką asmeniui paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveiki priemonės - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių.

Nustatytina, kad skundu nėra ginčijama A. L. kaltė padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bet keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – pareiškėjas prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 18 mėnesių, arba specialiosios teisės atėmimo terminą sumažinti iki 3 - 6 mėnesių.

Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalyje reglamentuotą nusižengimą, numatantį, kad ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.

ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

ANK 424 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Analizuojant pastarosios teisės normos turinį matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudai skirti turinčias reikšmės aplinkybes, pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai.

Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnis, nustato, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. To paties įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas.

Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo ir skundą padavusio asmens A. L. kaltės nėra, tačiau skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su pareiškėjui paskirta ir skundžiama administracinio poveikio priemone.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pareiškėjas prašo, kad teismas, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirtų mažesnę arba švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo motyvus, kuriais yra grindžiamas švelnesnės negu ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas, šiuo atveju byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir A. L. buvo paskirta ne tik minimali ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris lygus minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, tai yra 18 mėnesių.

A. L. skunde, prašydamas neskirti teisės vairuoti atėmimo, motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėms funkcijoms vykdyti, t. y. teismo posėdžio metu A. L. akcentavo, jog specialioji teisė vairuoti jam reikalinga darbui. Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas yra per ilgas, nes kol nepraėjo 18 mėnesių, jis negali registruotis „Regitroje“ į kursus, negali laikyti praktikos egzamino. Pareiškėjas nurodė, jog jam paskirtas specialios teisės atėmimo terminas prieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams, nurodė, jog valstybė paskyrus tokį ilgą teisės vairuoti atėmimą, provokuoja jį nusižengti. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu, nustatant jo tapatybę nurodė, kad yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau vėliau teigė, jog speciali teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog teiginys, kad pareiškėjui speciali teisė – vairuoti transporto priemones – reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, yra tik gynybinė pozicija. Be to, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga asmeniniame gyvenime, tačiau teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą.

Nors administracinėn atsakomybėn atrauktas asmuo nurodo, jog jam paskirtas specialios teisės vairuoti transporto priemones terminas yra per ilgas ir prieštarauja proporcingumo bei teisingumo principas, teismas su tokiais pareiškėjo argumentais sutikti negali. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatęs tokius terminus siekė užtikrinti teisingumą. Be to, pažymėtina, kad administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Pabrėžtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina darbo veiklai vykdyti, pastovioms pajamos išsaugoti ir savo asmeninių poreikių patenkinimui, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju A. L. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės sėdo prie automobilio vairo, neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėtina, kad nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, jog asmens vykdoma darbo veikla ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė šiai veiklai tęsti nėra laikoma išimtine aplinkybe, kurios egzistavimas pagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančiu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju A. L. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės sėdo prie automobilio vairo, neturėdamas teisės vairuoti, be kita ko, administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Pažymėtina, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, pareiškėjas gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti šeimos narių ar draugų jį nuvežti ir panašiai. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas pažymi, jog pažeidėjui atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.

Tai, kad A. L. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi buvo įvertinta skiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą ir minimalų specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminą, jas laikant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms. Kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis taip pat negali būti vertinamos, kaip pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo.

Teismo vertinimu, teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinus iki pareiškėjo prašomo termino, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kai asmuo neturėdamas teisės vairuoti, kai prieš tai jau yra baustas už analogišką pažeidimą, vėl padaręs nusižengimą ir vairavęs, kai teisė vairuoti atimta, išvengtų poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo ir apsiribotų tik pinigine bauda. Teismo vertinimu, esant įstatyme įtvirtintai imperatyviai nuostatai, jog padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų būtų išvengta ANK 424 straipsnio 5 dalyje pažeidimo teisinių pasekmių. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019).

Pažymėtina, kad skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti tiek į administracinio nusižengimo, tiek ir į jį padariusio asmens pavojingumą. Nagrinėjamu atveju A. L. nusižengimo padarymo metu, tai yra 2025 m. sausio 13 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes 2024 m. sausio 29 d. vairavo neturėdamas teisės vairuoti, jam buvo taikyta administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas laikotarpiu 2024 m. gegužės 28 d. – 2024 m. liepos 27 d. (ROIK 24230410508). Teismo posėdžio metu A. L. nurodė, kad iki šiol teisės vairuoti nėra įgijęs. Byloje duomenų, jog A. L. anksčiau būtų įgijęs teisę vairuoti nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė, kad bandė laikyti vairavimo egzaminą, tačiau išsilaikyti nepavyko. Darytina išvada, kad pareiškėjas neturėjo teorinių žinių vairuoti transporto priemones, kas šiuo atveju didina veikos pavojingumą. Nurodytos aplinkybės teismo vertinimu rodo, jog A. L. žinodamas, jog neturi specialios teisės vairuoti transporto priemones vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės tą daryti. Kaip teigė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jam buvo žinoma, kad specialios teisės vairuoti transporto priemones jis neturi.

Pažymėtina, kad skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui specialios teisės - vairuoti transporto priemones – atėmimas, sukels ir jau sukėlė neigiamų padarinių, nesudaro pagrindo sumažinti Institucijos paskirtą, 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatytą, privalomą, minimalų vienų metų šešių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Aplinkybės, jog dirba, nesudaro pagrindo mažinti jam paskirtą administracinę poveikio priemonę. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. nenurodė ir teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių padarytą administracinį nusižengimą ir jį patį, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamą atvejį vertinti, kaip išskirtinį, leistų padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) A. L. pavojingumą, rodančių, kad sankcijoje nustatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino taikymas jam prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant šios administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę.

Šiuo atveju pareiškėjas padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Minėtas nusižengimas padarytas tyčia, nes pareiškėjas suvokdamas, kad neturi teisės vairuoti, žinant, kad teisė vairuoti atimta, jis vairavo transporto priemonę ir nors šiuo atveju skaudžių pasekmių nekilo, nebuvo padaryta žala, tačiau svarbu tai, kad nagrinėjamo nusižengimo sudėtis formali, tad, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo sukelti padariniai, savaime nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, tačiau parodo nepakankamai rūpestingą ir atsakingą pareiškėjo kaip eismo dalyvio požiūrį į įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, į jam institucijos sprendimu už nusižengimo padarymą skirtos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės ignoravimą.

Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad pareiškėjas per paskutinius penkerius metus viso yra baustas 1 kartų už ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, automobilis buvo neįregistruotas (perregistruotas) įstatytų nustatyta tvarka), bauda sumokėta. Be to, pareiškėjas šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, Lietuvoje teistas, taigi aplinkybės rodo, kad pareiškėjas, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, negali būti laikomas pavyzdingai besilaikančiu įstatymų ir kitų teisės aktų, jis nėra pavyzdingas vairuotojas, besilaikantis KET. Pažymėtina, kad asmens padarytas administracinis pažeidimas savo pobūdžiu nepasikeitė, pareiškėjas antrą kartą vairavo transporto priemonę nutrėkdamas teisės tą daryti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog aplinkybė, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones išaiškėjo tik todėl, jog kitas transporto priemonės vairuotojas į jį įvažiavo, kitu atveju, asmuo būtų sėkmingai toliau vairavęs transporto priemonę. Todėl šiuo atveju teismas jo anksčiau padaryto KET pažeidimo negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skirta nuobauda jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu vairuotoju (ANK 22 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, skundu aptariamas nusižengimas buvo neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Ši aplinkybė pareiškėją charakterizuoja neigiamai.

Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui A. L. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar jį sutrumpinti iki prašomo termino. Tokia išvada daroma atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir tai, kad A. L. asmenybę charakterizuojantys duomenys, to daryti neleidžia. A. L. paskirtas minimalus baudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Teismo vertinimu, nei jo nurodomos darbo, nei kitos aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, jog sankcijos ribose pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga jo įvykdytam administraciniam nusižengimui. Nors pareiškėjas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, o Institucija nutarime šią aplinkybę pripažino lengvinančia, tačiau tik vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismui nenustačius pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti pareiškėjui administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai netaikyti, paskirta administracinio poveikio priemonė paliekama nepakeista. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. L. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-2089-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25263692235 nepakeistą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė