Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį galutine 700 Eur dydžio bauda (įsiteisėjo 2023 m. liepos 14 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. spalio 11 d. ryte važiavo į darbą Kirtimų gatve iš Gariūnų pusės link Kirtimų g. 59B, Vilnius. Lauke buvo tamsu ir drėgna, tačiau kelią jis gerai matė. Toje kelio atkarpoje maksimalus leistinas greitis yra 50 km/val. Jis važiavo apie 50 km/val. greičiu. Spidometro nestebėjo. Pėsčiųjų tuo metu nebuvo, kitos transporto priemonės buvo, tačiau eismas nebuvo intensyvus. Iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiavo automobilis. Šio automobilio vairuotojas R. M. jį matė, pristabdė ir važiavo toliau. Jis automobilį „Škoda“ pamatė prieš pėsčiųjų perėją, iki automobilio likus maždaug apie 20–30 metrų. Tuo metu jis važiavo tiesiai savo eismo juosta. Kai pamatė automobilį „Škoda“, šis stabdė. Kai automobilis „Škoda“ pradėjo vėl važiuoti, jis pradėjo stabdyti. Automobilio „Škoda“ šviesos buvo įjungtos. Eismo įvykis įvyko sankryžos viduryje. Nežino, kaip paaiškinti, kodėl jo vairuoto automobilio vieno rato stabdymo pėdsakai buvo jo eismo juostoje, o kito rato – priešpriešinėje. Liudytojų automobilį „BMW“ jis matė tiek sankryžoje, tiek iki susidūrimo. Automobilis „BMW“ važiavo prieš jį, jis jį lenkė, lenkimo metu jo greitis buvo 50 km/val. Lenkė prieš pėsčiųjų perėją. Toje vietoje negalima lenkti. Nežino, dėl ko įvyko eismo įvykis. Negali atsakyti į šį klausimą. Tuo metu neturėjo teisės vairuoti. Vairavo, nes neturėjo, kaip nuvažiuoti į darbą. Tai jam buvo svari priežastis vairuoti, neturint teisės. Važiuoti taksi neturėjo finansinių galimybių. Su specialisto pateikta išvada nesutinka. Nepripažįsta, kad viršijo leistiną greitį. Nepažeidė KET 128 ir 129 punktų. Pripažįsta, kad pažeidė KET 14 punktą, t. y. vairavo, neturėdamas tam teisės. Neturėdamas teisės važiavo ne vieną kartą, į eismo įvykį pateko pirmą kartą. Nebandė susisiekti su nukentėjusiąja, tai padaryti bandė jo sesuo.

3. Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Yra išlaikęs mokyklinį egzaminą vairuotojo pažymėjimui (B kategorijai) gauti, tačiau VĮ „Regitra“ egzamino nelaikė. Jam priklauso automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsisako duoti parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, prašo vadovautis jo parodymais, kuriuos surašė paaiškinime po eismo įvykio, eismo įvykio dieną. Jo nuomone, pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo grubus automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo KET pažeidimas (t. 2, b. l. 25–27, 35–37).

4. 2022 m. spalio 11 d. D. M. paaiškinime nurodyta, kad 2022 m. spalio 11 d., maždaug 7.30 val., vairavo sidabrinės spalvos lengvąjį automobilį „Volkswagen Sharan“. Važiavo Kirtimų g. link Kirtimų g. Oro sąlygos – giedra. Dvipusis eismas, važiavo pirma eismo juosta, greitis buvo apie 50 km/val. Šviesos buvo įjungtos. Kelio ženklai – pagrindinis, pėsčiųjų, stovėti draudžiama, ištisinė juosta prieš perėją. Už perėjos važiavo pagrindiniu keliu tiesiai. Matė, kad automobilis „Škoda“ T formos sankryžoje sustojo, pažiūrėjo į šonus ir pradėjo važiuoti iš šalutinio į pagrindinį kelią jo nepastebėjęs. Jis pradėjo stabdyti. Kelio danga buvo slidi, stabdydamas bandė išvengti eismo įvykio, bet jam nepavyko to padaryti, smūgis buvo į kito automobilio šoną, į vairuotojo pusę. Teisės vairuoti neturi ir niekada neturėjo, bet šiandien teko vairuoti, nes neturėjo kaip nuvažiuoti į darbą (t. 2, b. l. 13).

5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. N. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš žiniasklaidos, tuomet paskambino broliui, atsiliepė pareigūnas ir pareiškė užuojautą, pasakė, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu jos brolis žuvo. Eismo įvykio aplinkybių nežino, tik gali pasakyti, kad brolis visada vairavo atsakingai, todėl aplinkiniai negali patikėti, kad jis žuvo eismo įvykio metu. Brolio laidojimo išlaidas patvirtinančių dokumentų nerinko, nes visi buvo šoko būsenoje. Teismui yra pateikta viena sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta suma yra 1 250 Eur, bet tai yra tik maža išlaidų dalis. Ši suma yra už brolio kūno parvežimą, už karstą ir katafalko nuomą iki kapinių. Brolis buvo šarvojamas bendruomenės namuose prie bažnyčios, kur yra duodama auka, auka buvo 200 Eur. Iš ten sąskaitos-faktūros ar čekių paprašyti negali. Laidojimo išlaidos kunigui lygiai taip pat – 200 Eur. Giesmininkams sumokėjo apie 230 Eur. Gedulingi pietūs, gėlės, vainikai – dalį pirko ji su vyru, dalį rūpesčių prisiėmė dukros. Ji atliko bankinį pavedimą dukrai už laidotuvių metu pirktas gėles ir maistą laidotuvėms. Už kapo kasimą sumokėjo 350 Eur. Taigi, laidotuvėms išleido apie 3 500 Eur. Automobilio, kurį vairavo brolis, vertę nustatė advokatė pagal vertinimo lentelę, kurią yra pateikę. Dujinio šildymo įrengimą sieja su šiuo įvykiu, nes brolis gyveno su (duomenys neskelbtini) metų mama, namas buvo šildomas kietuoju kuru, katilinė įrengta namo rūsyje. Mama yra tremtinė, jai yra atliktos abiejų kojų sąnario keitimo operacijos, ji kelis metus neišeina iš namų, vaikšto su lazdele. Maisto produktus mamai visada pirkdavo jie su broliu. Būdama tokios fizinės būklės mama pati šildyti savo namų negali, todėl kai prasidėjo šildymo sezonas, jie su vyru buvo priversti kiekvieną dieną važiuoti pas ją ir šildyti jos namą. Mama nenori niekur kitur eiti gyventi, todėl nusprendė mamos name įrengti dujotiekį, už kurio įrengimą mokėjo ji (nukentėjusioji) (už katilą ir įrengimo darbus). Senasis kieto kuro katilas buvo tinkamas naudoti, jis yra likęs rūsyje. Paminklo įrengimas broliui yra baigtas. Kadangi toje vietoje taip pat yra palaidotas tėtis, darė pilną kapavietės įrengimą, tačiau paprašė, kad sąskaitą-faktūrą išrašytų tik brolio kapo sutvarkymui, pagal plokštės išmatavimus galima matyti, kad tai yra vieno asmens kapas. Neturtinės žalos suma yra tokia, nes, pirmiausia, visa psichologinė ir moralinė žala, kuri yra padaryta jai ir jos mamai, yra neįkainojama. Labiausiai yra nukentėjusi mama, bet tokio amžiaus žmogų „tampyti“ po teismus būtų pernelyg didelis psichologinis stresas. Mama nuolat kalba apie brolį. Jos (nukentėjusiosios) ryšiai su broliu buvo labai geri. Eismo įvykio išvakarėse kalbėjosi. Brolis šeimos neturėjo, bet be galo mylėjo jos dukras ir nuolat joms tai sakydavo. Ypač geri buvo brolio ir jos vyro santykiai, jeigu brolis kažko nepapasakodavo jai, visada papasakodavo jos vyrui. Prireikus pagalbos, ypač kelyje, jos dukros visada skambindavo jos broliui. Su broliu ji susitikdavo kiekvieną savaitę. Kiekvieną savaitgalį ji atvažiuodavo pas mamą, o jis gyveno su ja. Telefonu bendravo rečiau, nes kiekvieną savaitę ir taip susitikdavo, todėl ypatingo poreikio bendrauti telefonu nebuvo. Visas šeimos šventes švęsdavo kartu, kai reikėdavo pagalbos, visada skambindavo jam ir jis visada padėdavo. Jos gyvenimas pasikeitė, nuolat jaučia stresą, skauda širdį, kraujospūdis sutrikęs, rega susilpnėjo. Iki įvykio šių problemų neturėjo. Kaltinamasis su ja susisiekęs nebuvo. Po laidotuvių paskambino jo sesuo.

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Š. L. parodė, kad tiksliai neprisimena kada, bet prieš metus, spalio mėnesį, važiavo ryte į darbą baltu automobiliu „BMW X3“. Važiavo Kirtimų gatve nuo „Maxima“ bazės. Jį vežė jo draugė J. Š. (liudytojas klaidingai nurodė J. Š.), kuriai ir priklauso automobilis, jis tuo metu sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės ir naršė telefone. Jis pakėlė galvą, kai J. Š. pasakė „kur jis važiuoja?“. Pamatė tik smūgio momentą, jis įvyko kelio viduryje, pilkas automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, susidūrė su raudonu automobiliu, kuris išsukinėjo iš teritorijos į kairę, vaizdas buvo kraupus, greitai sustojo, paskambino greitajai medicinos pagalbai, atsidarė durys ir iškrito vairuotojas. Jų automobilis tuo metu jau stabdė, jie norėjo įsukti į teritoriją, iš kurios išvažinėjo žuvusysis. Raudoną automobilį jis pamatė likus 10 metrų iki jų. Pilkas automobilis turėjo juos aplenkti. Lauke tuo metu buvo saulėta. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 116–118), liudytojas patvirtino jų teisingumą, nurodė tuo metu aplinkybes prisiminęs geriau.

7. Liudytojas Š. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 11 d., apie 7.30 val., kartu su J. Š. važiavo į darbą, adresu (duomenys neskelbtini). Baltos spalvos automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo J. Š. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo Kirtimų gatve nuo Kirtimų g. 43 pastato link Pagirių k. pusės. Ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) yra dvi eismo juostos. Važiavo savo eismo juosta. Buvo jau prašvitę. Važiavo nedideliu greičiu, jiems reikėjo sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) teritoriją, todėl J. Š. greitį sumažino. Jis mobilaus ryšio telefone skaitė naujienas, kelio nestebėjo. Jiems artėjant prie pėsčiųjų perėjos, kokiu atstumu nurodyti negali, J. Š. pasakė, kad juos kažkas lenkia. Jis pakėlė akis. Matė, kad juos lenkiantis šviesiai pilkos spalvos automobilis važiuoja priešpriešinio eismo juosta. Tuo pat metu matė, kad raudonos spalvos lengvasis automobilis išsuka iš (duomenys neskelbtini) teritorijos. Jo priekinė dalis jau buvo įvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, jis darė kairįjį posūkį ir buvo 45 laipsnių kampu pasisukęs į kairę savo važiavimo kryptimi. Pilkos spalvos automobilis juos aplenkęs bandė grįžti į savo eismo juostą, tačiau greitis buvo didelis, o atstumas per mažas, kad išvengti susidūrimo. Pilkos spalvos „Volkswagen Sharan“ automobilis kliudė raudonos spalvos automobilio dešinės pusės galinę dalį, smūgis buvo į galines dureles. Nuo smūgio abu automobiliai pradėjo suktis. Jam pasirodė, kad apsisuko pusantro karto. Jie įsuko į (duomenys neskelbtini) kiemo teritoriją ir sustojus jis iš karto paskambino pagalbos telefonu 112, pranešė apie įvykį. Kol jis skambino, iš automobilio „Volkswagen Sharan“ išlipo vairuotojas. Jis šlubuodamas atėjo iki jų automobilio ir paprašė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis susiėmęs už galvos nuėjo link susidūrusių automobilių. Matė, kad raudonos spalvos automobilio vairuotojo durelės atsidarė ir jo kūnas persisvėrė iš automobilio. Jis pagalvojo, kad vairuotojas nebegyvas (t. 1, b. l. 116–118).

8. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. Š. parodė, kad prieš metus, spalio mėnesį, ryte vežė Š. L. į darbą automobiliu „BMW X3“, jis paprastai važiuodamas naršo telefone. Pravažiavę žiedą, važiavo link (duomenys neskelbtini) nuo Gariūnų pusės. Tiksliai negali pasakyti, bet važiavo apie 50 km/val., toks ir yra leistinas greitis. Juos aplenkė automobilis, kurio greitis tikrai nebuvo mažas, bet koks tiksliai – pasakyti negali. Kadangi jis juos aplenkė, važiavo greičiau už juos. Ten yra dvipusis eismas. Tuo keliu važinėja dažnai ir yra kelio ženklinimas, draudžiantis lenkti, todėl ji nustebo, kad šis automobilis juos aplenkė, todėl gali būti, kad apie tai pasakė Š. L.. Paskui išgirdo garsą ir jau kai privažiavo, pamatė, kad įvyko eismo įvykis. Automobilis, kuris juos aplenkė, susidūrė su plytų spalvos automobiliu, iš kurio buvo iškritęs žmogus. Kai įvyko eismo įvykis, automobilis ją jau buvo aplenkęs. Kai ją aplenkė, įvykio vieta jai buvo matoma. Nuo aplenkimo momento iki įvykio praėjo nedaug laiko. Kelio atkarpa nuo žiedo iki įvykio vietos nėra didelė. Kai raudonas automobilis išvažinėjo iš bazės ir susidūrimo momento ji nematė. Neužfiksavo, kurioje eismo juostoje įvyko eismo įvykis. Jie sustojo maždaug vienoje linijoje su eismo įvykio vieta, pasukę į dešinę, kur jiems ir reikėjo sukti. Kokiu greičiu ji daro posūkį, pasakyti negali, bet mažesniu nei 50 km/val. Kaltinamąjį matė, kai atvažiavo ir sustojo, jis ėjo susiėmęs už galvos. Toje vietoje yra dvi eismo juostos, į kiekvieną pusę po vieną.

9. Pranešimo apie įvykį kortelės duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. spalio 11 d. 7.32 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius susidūrė du automobiliai (t. 1, b. l. 7).

10. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio 2022 m. spalio 11 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2022 m. spalio 11 d., apie 07.31 val., patruliuojant gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Panerių sen., Vilniaus m. sav., gatvėje susidūrė automobilis Minivenas ir automobilis „Škoda“. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje rado gatvėje susidūrusius automobilius „Škoda Fabia“ ir „Volkswagen Sharan“. Įvykio vietoje jau buvo atvykę Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai, kurie paaiškino, kad iš automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojo vietos ištraukė asmenį be gyvybės ženklų su akivaizdžia galvos trauma, kaip paaiškėjo, tai R. M.. Atvykę Greitosios medicinos pagalbos specialistai konstatavo jo mirtį. „Volkswagen Sharan“ vairavo blaivus vairuotojas D. M., kuris paaiškino, kad važiavo Kirtimų g. pagrindiniu keliu tiesiai, iš šalutinio kelio netikėtai išvažiavo „Škoda Fabia“ vairuotojas, dėl ko „Volkswagen Sharan“ vairuotojas nebespėjo sustabdyti transporto priemonės ir trenkėsi priekine automobilio dalimi į „Škoda Fabia“ priekinę kairės pusės vairuotojo pusę. Daugiau eismo įvykio detalių D. M. dėl susijaudinimo nepaaiškino. Eismo įvykio metu D. M. rimtesnių sužalojimų nepatyrė. Greitosios medicinos pagalbos specialistai apžiūrėjo asmenį, į gydymo įstaigą apžiūrai nusprendė nevežti (t. 1, b. l. 9–11).

11. 2022 m. spalio 11 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelė, eismo įvykio vietos planas ir eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelė Nr. 1, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, sudarytas eismo įvykio vietos planas ir nustatyta, kad kelio ruožas yra tiesus, horizontalus, leistinas greitis – 50 km/val. Automobilio „Volkswagen Sharan“ važiavimo kryptimi įrengti kelio ženklai 325 „Lenkti draudžiama“, 332 „Sustoti draudžiama“, 201 „Pagrindinis kelias“, 534 „Pėsčiųjų perėja“. Automobilio „Volkswagen Sharan“ judėjimo kryptis – Kirtimų g. nuo Fermentų g. link Pagirių k. tiesiai, automobilio „Škoda Fabia“ – kairys posūkis iš (duomenys neskelbtini) teritorijos į Kirtimų g. link Fermentų g. Kelio dangos būklė – sausa. Važiuojamoji dalis, be kita ko, paženklinta horizontaliuoju ženklinimu 1.1 siaura ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus. Po įvykio automobilis „Škoda Fabia“ stovi Vilniuje, Kirtimų g. ties pastatu Nr. 53, priekine dalimi nukreiptas link Fermentų g., galine dalimi – link Pagirių k., automobilis „Volkswagen Sharan“ stovi Vilniuje, Kirtimų g. ties pastatu Nr. 53, už automobilio „Škoda Fabia“ iš dešinės pusės. Priekiniu dešiniu ratu automobilis „Volkswagen Sharan“ užvažiavęs ant šaligatvio. Po dešiniu priekiniu automobilio „Volkswagen Sharan“ ratu nulenktas metalinis stulpas su kelio ženklais 332 „Sustoti draudžiama“ bei 201 „Pagrindinis kelias“. Priekine dalimi automobilis „Volkswagen Sharan“ nukreiptas link Fermentų g., galine dalimi – link Pagirių k. Ant važiuojamosios dalies Vilniuje, Kirtimų g., Pagirių k. kryptimi priešingos krypties eismo juostoje matomas automobilio „Volkswagen Sharan“ kairės pusės rato pėdsakas. Ant važiuojamosios dalies Vilniuje, Kirtimų g., Pagirių k. kryptimi dešinėje eismo juostoje („Volkswagen Sharan“ važiavimo kryptimi) matomas automobilio „Volkswagen Sharan“ dešinės pusės rato pėdsakas (t. 1, b. l. 12–35).

12. 2022 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad eismo įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Sharan“ ir nustatyta, kad automobilio priekinė dalis nukreipta link Fermentų g., automobilio priekinis dešinės pusės ratas yra užvažiavęs ant šaligatvio. Automobilio priekinės dešinės pusės yra atidarytos. Automobilio viduje išsibarstę įvairūs daiktai: plastikiniai bakeliai, stikliniai buteliai, automobilio padangos. Automobilio „Volkswagen Sharan“ sugadinimai: sugadintas variklio dangtis, priekinės grotelės, sudaužyti kairės ir dešinės pusės žibintai ir posūkio žibintai, sudaužytas priekinis stiklas ir vairuotojo pusės langelis, įlenkti abu priekiniai sparnai, sugadintas kairės pusės veidrodėlis, apgadinti kairės ir dešinės pusės ratlankiai bei galinis dešinės pusės ratlankis ir rato gaubtas, įbrėžtas galinis bamperis, įbrėžtos priekinės kairės pusės durelės, apgadintas priekinis valstybinis numeris. Automobilio pavarų dėžė yra mechaninė. Pavarų svirtis yra neutralioje padėtyje. Vairo mechanizmo būklė: sukant vairo ratą, jo judesys persiduoda į abu priekinius ratus. Stabdžių sistemos būklė: spaudžiant kojinio (pagrindinio) stabdžio pedalą jaučiamas pasipriešinimas. Rankinis (stovėjimo) stabdys veikia (t. 1, b. l. 36–46).

13. 2022 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad eismo įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo apžiūrėtas automobilis „Škoda Fabia“ ir nustatyta, kad automobilio priekinė dalis nukreipta link Fermentų g. Dešinėje pusėje (kryptis Kirtimų g. link Fermentų g.) ant vejos guli nuplėštos priekinės kairės pusės durelės. Vairuotojo saugos diržo segtis buvo užsegta, diržas nupjautas. Automobilio sugadinimai: deformuotas stogas, įlenktas kairės pusės slenkstis, sugadinti abu galiniai žibintai, sugadintos galinės kairės pusės durelės, apgadinti keturi ratlankiai, įlenktas galinis ir priekinis kairės pusės sparnas, įlenktas variklio dangtis, sugadintas priekinis stiklas, sulaužytas priekinis bamperis ir sugadintas priekinis kairės pusės rūko žibintas. Priekinė vairuotojo, kairės pusės vairuotojo ir keleivio saugos oro pagalvė išsiskleidusi. Automobilio pavarų dėžė yra mechaninė, įjungtas pirmas bėgis. Vairo mechanizmo būklė: sukant vairo ratą, jo judesys persiduoda į abu priekinius ratus. Stabdžių sistemos būklė: spaudžiant kojinio (pagrindinio) stabdžio pedalą jaučiamas pasipriešinimas. Rankinis (stovėjimo) stabdys veikia (t. 1, b. l. 47–56).

14. 2022 m. spalio 11 d. lavono apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad eismo įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo apžiūrėtas R. M. lavonas ir nustatyta, kad lavonas guli skiriamojoje juostoje, esančioje šalia važiuojamosios kelio dalies, priešais įvažiavimą prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Lavonas guli ant nugaros lygiagrečiai Kirtimų g., jo kojos yra ištiestos ir nukreiptos Kirtimų g. namų numeracijos mažėjančia tvarka. Lavonas yra su sportinėmis kelnėmis, megztiniu, kuris krūtinės srityje yra suplėšytas, ir odine striuke. Visi rūbai yra kruvini. Striukės vidinėje kišenėje rasta juodos spalvos dirbtinės odos piniginė, kurioje yra R. M. išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 20 Eur bei 5 Eur kupiūros – iš viso 25 Eur. Prie lavono krūtinės prijungti reanimacijos prietaiso elektrodai. Lavono rankos yra ištiestos, plaštakos beveik suspaustos į kumščius ir yra kruvinos. Lavono galvos padėtis – veidu į viršų. Veidas, ausys bei galvos pakaušis yra kruvini. Jokių akivaizdžių sužalojimų, išskyrus galvos pakaušį, nerasta (t. 1, b. l. 69–74).

15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1279/2022 (01) su priedais, kurioje nustatyta, kad:

1.1. Lavoninių reiškinių būklė konstatuota lavono tyrimo metu 2022 m. spalio 11 d. 11.30 val. rodo, kad nuo R. M. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 4–12 val.

1.2. R. M. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke; intraodinės kraujosruvos kairiame petyje, dešinio klubakaulio projekcijoje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje; odos nubrozdinimai kairėje ausyje, kairiame užausyje, kairiame skruoste su aplinkine poodine kraujosruva, kairiame nosies sparnelyje, apatinio žandikaulio dešinio kampo projekcijoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje; pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje; žaizda liežuvyje; dauginiai blužnies plyšimai: kairio plaučio plyšimas; dešinio plaučio sumušimo židinys; minkštųjų audinių kraujosruvos galvos dešinėje, apie kairį inkstą: dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai: kairio klubakaulio lūžis su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva: abiejų gaktinių šakų lūžiai; gaktinės sąvaržos išsiskyrimas; uodegikaulio lūžis su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva; kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kairės momeninės skilties sferinio paviršiaus ir visų smegenėlių paviršių; galvos smegenų kamieno suardymas; apatinio žandikaulio lūžiai; kaukolės skliauto lūžiai.

1.3. R. M. lavone nustatytas kūno sumušimas, kuris pasireiškė poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke; intraodinėmis kraujosruvomis kairiame petyje, dešinio klubakaulio projekcijoje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje; odos nubrozdinimai kairėje ausyje, kairiame užausyje, kairiame skruoste su aplinkine poodine kraujosruva, kairiame nosies sparnelyje, apatinio žandikaulio dešinio kampo projekcijoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje; pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje; žaizda liežuvyje; dauginiai blužnies plyšimai: kairio plaučio plyšimas; dešinio plaučio sumušimo židinys; minkštųjų audinių kraujosruvos galvos dešinėje, apie kairį inkstą: dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai: kairio klubakaulio lūžis su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva; abiejų gaktinių šakų lūžiai; gaktinės sąvaržos išsiskyrimas; uodegikaulio lūžis su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva; kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kairės momeninės skilties sferinio paviršiaus ir visų smegenėlių paviršių; galvos smegenų kamieno suardymas: apatinio žandikaulio lūžiai; kaukolės skliauto lūžiai; kūno sumušimas padarytas kontaktuojant su kietas bukais daiktais (intraodinės kraujosruvos kairiame petyje ir dešinio klubakaulio projekcijoje labiausiai tikėtina padarytos saugos diržu, pjautinės žaizdos kairėje plaštakos – stiklo šukėmis), neilgai trukus iki mirties. Kūno sumušimas dėl galvos smegenų kamieno suardymo ir kaukolės pamato lūžio kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

1.4. Kūno sumušimas padarytas užduotyje minimo eismo įvykio metu.

1.5. Kūno sumušimas padarytas užduotyje minimo eismo įvykio metu.

1.6. Kūno sumušimas padarytas mažiausiai vienu trauminio epizodo metu.

1.7. Remiantis sužalojimų panašiu makromorfologiniu vaizdu, tikėtina kad sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito.

1.8. R. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 78–88).

16. 2022 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, įrašytas saugomoje aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (ekrano kairėje pusėje matyti vaizdo įrašo data ir laikas – 2022 m. spalio 11 d. 07:14:56), ir nustatyta, kad vaizdas matomas nuo saugomos aikštelės išvažiavimo, matomas kelio ruožas ties išvažiavimu iš aikštelės, t. y. kiemo teritorijos. 07:28:30 val. ekrano kairėje pusėje pasirodo raudonos spalvos lengvasis automobilis, kuris su įjungtomis šviesomis juda link pagrindinio kelio. 07:28:33 val. pagrindiniu keliu iš kairės pravažiuoja tamsios spalvos lengvasis automobilis. 07:28:36 val. minėtas raudonos spalvos automobilis sustoja ties susikirtimu su pagrindiniu keliu, dega įjungtas kairiojo posūkio signalas. 07:28:38 val. raudonos spalvos automobilis pajuda, išvažiuoja į pagrindinį kelią. 07:28:40 val. raudonos spalvos automobilis įsuka į priešpriešinio eismo juostą, tuo metu matyti iš kairės pagrindiniu keliu artėjantis pilkos spalvos lengvasis automobilis, kuris priekine dalimi, kaire puse atsitrenkia į priešpriešinio eismo juostoje esančio raudonos spalvos automobilio kairiąją pusę. Nuo smūgio raudonos spalvos automobilį apsuka ir nubloškia į priekį (pilko automobilio važiavimo kryptimi). 07:28:44 val. abu automobiliai dingsta iš ekrano (t. 1, b. l. 98–99).

17. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 5 d. specialisto išvada Nr. 11-2471(22)/11-2674(22), kurioje nustatyta, kad:

1.1. Prieš eismo įvykį automobilis „Volkswagen Sharan“ judėjo tiesiai iš dalies (kairės pusės ratais) Kirtimų gatvės važiuojamosios dalies kaire puse. Šios transporto priemonės greitis prieš pat stabdymą buvo 116 km/val., o prieš pat susidūrimą – apie 90km/val.

1.2. Prieš eismo įvykį R. M. vairuojamas automobilis „Škoda Fabia“ judėjo posūkio į kairę kreive, įvažiuojant į Kirtimų gatvę iš šalutinio kelio. Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą automobilio „Škoda Fabia“ greitis buvo apie 23 km/val.

1.3. Transporto priemonės susidūrė Kirtimų gatvės važiuojamojoje dalyje, sankirtoje su dešinėje esančiu šalutiniu keliu.

1.4. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilio „Volkswagen Sharan“ vairuotojas D. M. važiavo Kirtimų gatve apie 116 km/val., taip viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėje 50 km/val. greitį. Iš dešinėje esančio šalutinio kelio į Kirtimų gatvę įvažiavus R. M. vairuojamam automobiliui „Škoda Fabia“, D. M. intensyviai stabdė vairuojamą transporto priemonę. Intensyviai stabdomas automobilis „Volkswagen Sharan“ judėjo iš dalies (kairės pusės ratais) priešpriešinio eismo juosta ir kuomet jo greitis buvo apie 90 km/val., priekinės dalies kaire puse trenkėsi į automobilio „Škoda Fabia“ kairį šoną (abejas dureles). Dėl smūgio automobilis „Škoda Fabia“ buvo stumiamas automobilio „Volkswagen Sharan“ judėjimo kryptimi ir nustumtas į kairę nuo pastarojo. Be to, abu automobiliai įgavo sukamąjį judesį horizontalioje plokštumoje prieš laikrodžio rodyklę. Besisukantis automobilis „Škoda Fabia“ kairio šono priekine dalimi susilietė su automobilio „Volkswagen Sharan“ priekinėmis kairės pusės durelėmis. Į kairę nuo automobilio „Volkswagen Sharan“ nublokštas automobilis „Škoda Fabia“ užpakaliniais ratais įsirėmė bordiūrą, judėjo palei jį ir apsisukęs nuriedėjo į padėtį, užfiksuotą įvykio vietos apžiūros dokumentuose.

1.5. Automobilio „Volkswagen Sharan“ vairuotojas D. M. važiavo apie 116 km/val. greičiu, taip viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėje 50 km/val. greitį ir keldamas grėsmę eismo saugumui, tuo buvo sutrukdyta automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojui R. M., įvažiavusiam į pagrindinį kelią iš šalutinio, kai iki pastarosios transporto priemonės buvo apie 64 m atstumas, užbaigti numatytą manevrą, kai automobiliui „Volkswagen Sharan“ važiuojant ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu, nei stabdant, nei keičiant judėjimo krypties, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Aprašyti automobilio „Volkswagen Sharan“ vairuotojo D. M. veiksmai techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą kilti šiam eismo įvykiui (t. 2, b. l. 4–12).

2. Teisiamojo posėdžio metu specialistas Henrikas Vaitiekūnas patvirtino specialisto išvados teiginius ir paaiškino, kad transporto priemonės „Volkswagen Sharan“ greitis buvo nustatomas iš vaizdo įrašo, buvo sudaryta ortofotomozaika. Yra du parametrai – laikas, kurį atkarpoje juda automobilis, jis gaunamas iš vaizdo įrašo, ir atstumas, kurį automobilis įveikė toje atkarpoje, jis gaunamas matuojant arba šiuo atveju – iš ortofotomozaikos. Tokiu būdu yra gaunamas laikas, kelias ir greitis. Yra duomenų, kad transporto priemonė toje atkarpoje buvo stabdoma, yra lėtėjimas. Kadangi yra lėtėjimas, galima rasti „galinį“ greitį ir transporto priemonės greitį prieš stabdymą, tai buvo padaryta ir yra aprašyta tiriamojoje dalyje. Tokiu būdu nustatyta, kad prieš stabdymą „Volkswagen Sharan“ greitis buvo 116 km/val. Mechanizmas tai yra eismo įvykio eigos apibendrinimas iš tyrimo rezultatų, kurie yra išdėstyti tiriamojoje dalyje. Automobilio „Volkswagen Sharan“ vairuotojas važiavo 116 +- 3,6 km/val. greičiu, viršydamas didžiausią leistiną greitį, keldamas grėsmę eismo saugumui. Tuo buvo sutrukdyta automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojui, įvažiavusiam į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio, kai iki pastarosios transporto priemonės buvo apie 64 m atstumas, užbaigti numatytą manevrą, kai automobiliui „Volkswagen Sharan“ važiuojant ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu nei stabdant, nei keičiant judėjimo kryptį, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Aprašyti automobilio „Volkswagen Sharan“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu sudarė pagrindines sąlygas šiam eismo įvykiui kilti. Šiuo atveju suformuluota sąlyga tik dėl „Volkswagen Sharan“ vairuotojo veiksmų, priežastinio ar kitokio ryšio su automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojo veiksmais nustatyta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

1. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame BK straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą, taip pat ir jo neatsargią kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312-697/2016, Nr. 2K-359-697/2017, Nr. 2K-146-895/2018 ir kt.).‏‏‎

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 1 d.) 14 punkte įtvirtinta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. 127 punkte (2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 1 d.) numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punkte (2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 1 d.) įtvirtinta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 129 punkte (2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 1 d.) įtvirtinta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu. Nors kaltinamajame akte nėra nurodyta, kuria KET redakcija yra vadovaujamasi, tačiau veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis), o taip pat ir teisės aktai, į kuriuos šis baudžiamasis įstatymas nukreipia. Taigi, šiuo atveju yra aktuali KET redakcija, galiojusi eismo įvykio kilimo metu, t. y. 2022 m. spalio 11 d. Tai, kad kaltinamajame akte nėra nurodyta šio teisės akto redakcija, negali būti pripažinta esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, apsunkinusiu kaltinamojo teisę į gynybą, kadangi tiek eismo įvykio metu galiojusioje KET redakcijoje, tiek šiuo metu galiojančioje, o taip pat ir tarpinėse redakcijose (2022 m. lapkričio 9 d., 2023 m. balandžio 9 d.), KET 14, 127, 128, 129 punktai numatė tokias pačias šiai bylai reikšmingas eismo dalyvių elgesio taisykles, kurios, be kita ko, kaltinime yra pacituotos. Teisme apklausiant kaltinamąjį prokuroras paaiškino kiekvieno iš šių KET punktų reikšmę, o D. M. nurodė, su kurio punkto pažeidimu jis sutinka, o su kurių – ne. Taigi, jis neabejotinai suprato, kuo yra kaltinamas, ir viso baudžiamojo proceso metu aktyviai naudojosi savo teise į gynybą per pasirinktą gynėją – profesionalų teisininką – advokatą. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad gynyba būtų kėlusi klausimą dėl neaiškaus kaltinimo baudžiamojo proceso eigoje. Pažymėtina, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, t. y. eismo dalyviai privalo išmanyti aktualias KET, kurios tuo metu reguliuoja jų elgesį keliuose. Šiuo atveju ankstesnėmis KET redakcijomis vadovautis nėra jokio teisinio pagrindo, nes jos eismo įvykio metu nebegaliojo, o nebegaliojantys teisės aktai negali būti taikomi.

3. Eismo įvykių bylose teismų praktikoje išaiškinta, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, Nr. 2K-158/2009, Nr. 2K-52/2010, Nr. 2K-127/2010, Nr. 2K-110-699/2017, Nr. 2K-276-458/2019 ir kt.). Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, Nr. 2K-26-648/2019).

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

5. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, kad D. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

6. Baudžiamojoje byloje nekilo ginčas dėl KET 14 punkto pažeidimo, su tuo sutiko ir kaltinamasis D. M., t. y. baudžiamojo proceso metu neginčijamai nustatyta, kad 2022 m. spalio 11 d. eismo įvykio kilimo metu kaltinamasis vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės. Teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones jis niekada nebuvo įgijęs.

7. KET 127, 128 ir 129 punktų pažeidimų kaltinamasis D. M. nepripažino, nurodė prieš eismo įvykį važiavęs apie 50 km/val. greičiu, nors spidometro nestebėjęs, o pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, jo nuomone, buvo automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo padarytas KET pažeidimas, t. y. jis išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepastebėjęs kaltinamojo. Pirmiausia, baudžiamojoje byloje yra neabejotinai paneigtos kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl jo važiavimo greičio. Objektų tyrimo metu buvo nustatyta, kad prieš pat stabdymą automobilis „Volkswagen Sharan“ judėjo apie 116 km/val. greičiu, o prieš pat susidūrimą – 90 km/val. greičiu. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2471(22)/11-2674(22) yra išsamiai aptarta, kaip tokios greičio reikšmės buvo gautos, t. y. iš byloje esančio vaizdo įrašo, fiksavusio eismo įvykio momentą, buvo nustatytas laikas, per kurį automobilis „Volkswagen Sharan“ nuvažiavo atkarpą nuo pėsčiųjų perėjos, esančios Kirtimų gatvėje, pradžios kirtimo momento (vaizdo įraše yra matoma tiek horizontalaus pėsčiųjų perėjos ženklinimo pradžia, tiek jo pabaiga) iki susidūrimo su automobiliu „Škoda Fabia“ momento, iš sudarytos ortofotomozaikos (jos formavimui panaudotos 182 bepiločiu orlaiviu užfiksuotos nuotraukos) buvo nustatyta, koks tai yra atstumas, turint duomenis, kad automobilis „Volkswagen Sharan“ šioje atkarpoje buvo stabdomas, nustačius stabdymo pėdsako ilgį, pasinaudojant atitinkamomis formulėmis, buvo apskaičiuotas tiek šio automobilio vidutinis greitis važiuojant minėta atkarpa, tiek jo greitis susidūrimo pradžioje, tiek ir greitis prieš pat stabdymą. Analogiškas aplinkybes dėl greičio nustatymo būdo specialistas paaiškino ir teisiamojo posėdžio metu. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti objektų tyrimą atlikusių vaizdų, eismo įvykio ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas ir ilgametį ekspertinio darbo stažą turinčių ekspertų kompetencija, jų taikytais tyrimo metodais bei gautais rezultatais, todėl šiuos duomenis pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi. Baudžiamojo proceso metu kitokių duomenų pateikta nebuvo.

8. Ypač svarbu pažymėti, kad faktą, jog D. M. viršijo gyvenvietėje leistiną maksimalų 50 km/val. greitį, patvirtina ne tik specialistų nustatytos aplinkybės, bet ir liudytojų parodymai. Prieš eismo įvykio kilimą liudytojai J. Š. ir Š. L. automobiliu „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat važiavo Kirtimų gatve link (duomenys neskelbtini) (ta pačia judėjimo kryptimi, kuria važiavo ir D. M.). Liudytoja J. Š., vairavusi automobilį „BMW X3“ ir neabejotinai stebėjusi kelią, nurodė, kad ji važiavo apie 50 km/val. greičiu, kai ją aplenkė kaltinamojo vairuotas automobilis. Ji teisme negalėjo pasakyti, kokiu greičiu jis važiavo, tačiau nurodė, kad greitis buvo tikrai nemažas, be kita ko, kadangi jis aplenkė ją, jo greitis neabejotinai buvo didesnis nei jos. Kadangi toje kelio atkarpoje yra draudžiama lenkti, liudytoja nustebo dėl tokio lenkimo manevro ir savo nuostabą garsiai išreiškė kartu važiavusiam Š. L., kuris nurodė sėdėjęs priekinėje keleivio sėdynėje ir naršęs telefone, kol J. Š. atkreipė jo dėmesį. Tuomet jis pakėlė akis ir pamatė, kad juos lenkiantis šviesiai pilkos spalvos automobilis, t. y. automobilis „Volkswagen Sharan“, važiuoja priešpriešinio eismo juosta, o raudonos spalvos lengvasis automobilis, t. y. „Škoda Fabia“, išsuka iš (duomenys neskelbtini) teritorijos. Šio automobilio priekinė dalis jau buvo įvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, jis darė kairįjį posūkį ir buvo 45 laipsnių kampu pasisukęs į kairę savo važiavimo kryptimi. Automobilis „Volkswagen Sharan“ juos aplenkęs bandė grįžti į savo eismo juostą, tačiau greitis buvo didelis, o atstumas per mažas, kad išvengti susidūrimo, ir šis automobilis kliudė automobilį „Škoda Fabia“. Kaltinamasis D. M. neneigė atlikęs liudytojų nurodytą lenkimo manevrą, sutiko ir su tuo, kad toje vietoje lenkti draudžiama, ką neabejotinai patvirtina toje kelio atkarpoje esantis ženklinimas (nuosprendžio 11 punktas). Kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu buvo užfiksuoti automobilio „Volkswagen Sharan“ stabdymo pėdsakai, t. y. kairės pusės rato pėdsakas buvo užfiksuotas priešingos krypties eismo juostoje, o dešinės pusės rato pėdsakas – dešinėje eismo juostoje (nuosprendžio 11 punktas), tai nustatyta ir specialisto išvadoje. Nors kaltinamasis teisme negalėjo paaiškinti tokių pėdsakų išsidėstymo, akivaizdu, kad tai patvirtina liudytojo Š. L. nurodytas aplinkybes, kad automobilis „Volkswagen Sharan“ po lenkimo manevro nebuvo spėjęs grįžti į savo eismo juostą, kai prieš eismo įvykį ėmė stabdyti vairuojamą transporto priemonę, todėl vieno rato, būtent kairiojo, pėdsakas užfiksuotas priešingos krypties eismo juostoje. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „BMW X3“ į eismo įvykio vietą atvažiuoja tik po daugiau nei 10 s po eismo įvykio kilimo, kas patvirtina, kad D. M. važiavo didesniu greičiu nei J. Š. Tokie objektyvūs duomenys tik patvirtina liudytojų parodymus ir suteikia teismui pagrindą tikėti, kad automobilis „Volkswagen Sharan“ iki eismo įvykio kilimo momento judėjo didesniu nei 50 km/val. greičiu. Minėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas automobilio „Volkswagen Sharan“ judėjimas nuo pėsčiųjų perėjos iki susidūrimo momento, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl nustatyto leistino greičio viršijimo fakto.

9. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2471(22)/11-2674(22) nustatyta, kad šiuo atveju automobilio „Volkswagen Sharan“ vairuotojo D. M. veiksmai techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą kilti šiam eismo įvykiui. Nors, kaltinamojo teigimu, KET pažeidė automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas R. M., nes išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią jo nepastebėjęs, vis tik objektų tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo kokią nors įtaką eismo įvykio kilimui, tai specialistas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad D. M. prieš stabdymą važiavo apie 116 km/val. greičiu, taip viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėje 50 km/val. greitį ir neabejotinai keldamas grėsmę eismo saugumui. Tokiais savo veiksmais jis sutrukė automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojui R. M., įvažiavusiam į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio, pabaigti numatytą manevrą. Kaip matyti iš specialisto išvados turinio, objektų tyrimo metu buvo modeliuojamos situacijos, kurios būtų susidariusios, jei automobilis „Volkswagen Sharan“ būtų važiavęs ne didesniu nei 50 km/val. greičiu, ir nustatyta, kad tokiu atveju nei stabdant, nei keičiant judėjimo kryptį šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. D. M. važiuojant ne didesniu nei 50 km/val. greičiu, automobilis „Škoda Fabia“ pilnai įvažiuotų į Kirtimų gatvės važiuojamosios dalies kairę pusę ir joje būtų pilnai ištiesintas, o automobilis „Volkswagen Sharan“ tuo metu iki susidūrimo vietos dar nebūtų privažiavęs (liktų apie 22 m). Tai paneigia R. M. veiksmų įtaką eismo įvykio kilimui. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „Škoda Fabia“, prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią, buvo stabdomas, rodė kairiojo posūkio signalą, objektų tyrimo metu buvo nustatyta, kad jo greitis prieš susidūrimą, tikėtina, buvo apie 23 km/val., kaip nustatyta transporto priemonės apžiūros metu, R. M. važiavo įjungęs pirmą bėgį, D. M. nurodė, kad R. M. apsidairė (pažiūrėjo į šonus). Tokioje situacijoje R. M. kaip vairuotojas turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems, todėl nesitikėdamas, kad kito automobilio vairuotojas viršys leistiną greitį, pradėjo kairiojo posūkio manevrą. Akivaizdu, kad R. M. objektyviai įvertino buvusią situaciją kelyje, nes ir objektų tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobiliui „Volkswagen Sharan“ važiuojant ne didesniu nei 50 km/val. greičiu jis pilnai pabaigtų pradėtą manevrą ir transporto priemonės nesusidurtų. Taip pat objektų tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. M. važiuojant ne didesniu nei 50 km/val. greičiu ir stabdant jo sustojimo reikšmė (apie 32 m) būtų mažesnė nei atstumo, kuriuo jis buvo nuo susidūrimo vietos, kai automobilis „Škoda Fabia“ įvažiavo į Kirtimų gatvės važiuojamąją dalį iš dešinėje esančio šalutinio kelio (apie 64 m). Taigi, nėra jokio pagrindo abejoti, kad tuo atveju, jei D. M. nebūtų viršijęs leistino greičio, jam nebūtų sudaryta kliūtis, nes automobilis „Škoda Fabia“ pabaigtų savo manevrą, arba kaltinamasis, efektyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėtų techninę galimybę išvengti susidūrimo, nes sustotų dar likus apie 32 m iki manevrą atliekančio automobilio „Škoda Fabia“, o tai reiškia, kad eismo įvykis neįvyktų.

10. Nors kaltinamasis teisme teigė, kad jis automobilį „Škoda Fabia“ pamatė likus 20–30 metrų iki jo, objektų tyrimo metu nustatyta, kad automobiliui „Škoda Fabia“ įvažiavus į Kirtimų gatvės važiuojamąją dalį iš šalutinio kelio automobilis „Volkswagen Sharan“ buvo už 64 m nuo jo. Tai reiškia, kad kliūtis D. M. nebuvo netikėta ir kaltinamasis galėjo ją pamatyti gerokai anksčiau, tačiau to nepadarė dėl savo neatidumo. Anksčiau pamatyti kliūtį jam neabejotinai sutrukdė ir tai, kad jis važiavo viršydamas leistiną greitį bei draudžiamoje vietoje atliko lenkimo manevrą, į ką privalėjo nukreipti savo dėmesį vietoje to, kad atidžiai stebėtų situaciją kelyje. Liudytojas Š. L. nurodė, kad tuo metu, kai automobilis „Volkswagen Sharan“ lenkė jų transporto priemonę, automobilis „Škoda Fabia“ išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, jo priekinė dalis jau buvo įvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, jis darė kairįjį posūkį. Tai reiškia, kad automobilis „BMW X3“ ir automobilis „Volkswagen Sharan“ buvo toje pačioje vietoje, kai automobilis „Škoda Fabia“ atlikinėjo posūkio manevrą. Kaip jau minėta, automobilis „BMW X3“ į eismo įvykio vietą atvažiavo tik po daugiau nei 10 s po eismo įvykio kilimo, kas reiškia, kad pasirinkus saugų važiavimo greitį, kaip tai darė automobilio „BMW X3“ vairuotoja, eismo įvykio tikrai buvo galima išvengti, nes per šį laiką R. M. būtų baigęs pradėtą manevrą. Svarbu pažymėti ir tai, kad tokiu atveju, jei D. M. būtų važiavęs ne didesniu nei 50 km/val. greičiu, jis būtų galėjęs sustoti iki kliūties arba bent jau maksimaliai sumažinti važiavimo greitį ir tokiu atveju, jei ją būtų pamatęs, kaip ir nurodė, likus tik apie 30 m, nes panašus leistinu greičiu važiuojančio automobilio stabdymo kelias (apie 32 m) buvo nustatytas objektų tyrimo metu.

11. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių, baudžiamojoje proceso metu nustatyta, kad D. M. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, viršijo gyvenvietėje leistiną maksimalų greitį, todėl neturėjo galimybės sulėtinti transporto priemonę ir sustoti, kelyje atsiradus kliūčiai. Taigi, D. M. veiksmai, t. y. tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, o tai reiškia neturėdamas reikiamų įgūdžių, viršijo gyvenvietėje leistiną greitį ir nesustabdė transporto priemonės iki išvažiavusio iš šalutinio kelio automobilio „Škoda Fabia“, buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015).

12. Kaip matyti liudytojų Š. L. ir J. Š. parodymų, lavono apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1279/2022 (01) su priedais, šio eismo įvykio metu nuo kūno sumušimo mirė automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas R. M.. Dėl šio fakto byloje ginčas nekilo. Taigi, tarp D. M. padarytų KET pažeidimų ir eismo įvykio metu kilusių padarinių neabejotinai yra būtinasis priežastinis ryšys.

13. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). BK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas pasitikėjimas. Esant nusikalstamam pasitikėjimui asmuo supranta, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti t. y. tokio pobūdžio bylose nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta kita neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas nerūpestingumas. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismų praktikoje galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-472/2014, Nr. 2K-160/2014).

14. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje D. M., vairuodamas transporto priemonę, neturint tam teisės, darbo dieną ryte Vilniaus mieste važiuodamas apie 116 km/val. greičiu, neabejotinai suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, t. y. kad gali nesugebėti sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, numatė, kad tokie jo padaryti KET pažeidimai gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai ar net gyvybei, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Taigi pripažintina, kad kaltinamasis eismo įvykį sukėlė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kuris yra viena iš BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos neatsargios kaltės formos rūšių.

15. Tokiu būdu teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad D. M., bylai reikšmingu laiku ir vietoje pažeisdamas KET 14, 127, 128 ir 129 punktų reikalavimus, padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

1. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

2. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

3. Teismas, skirdamas D. M. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. M. padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Nenustatyta D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

4. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. yra jauno amžiaus, iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas (t. 2, b. l. 45–46), iki nusikalstamos veikos padarymo buvo dešimt kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam (ANK 424 straipsnio 4 dalis), už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, saugaus greičio nepasirinkimą ir turto sugadinimą (nuvažiavo nuo kelio ir nuvertė kelio apšvietimo stulpą) (ANK 423 straipsnio 1 dalis, 417 straipsnio 7 dalis) (t. 2, b. l. 115–118). Kaltinamąjį charakterizuoja ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo (iki 2023 m. gegužės 19 d.) jis yra dar penkis kartus baustas administracine tvarka, taip pat ir du kartus už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės (ANK 424 straipsnio 3 dalis), dėl ko jam buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas šešiems mėnesiams ir devyniems mėnesiams. Taigi per pastaruosius penkerius metus D. M. administracine tvarka yra baustas penkiolika kartų, iš jų ne vieną kartą už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės. Taip pat po nusikalstamos veikos padarymo (2023 m. birželio 1 d.) vieną kratą teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (t. 3, b. l. 8–10), 2023 m. liepos 25 d. teisiamojo posėdžio metu paklausus kaltinamojo, ar nėra pasikeitimų dėl jo teistumo, jis šio fakto teismui nenurodė (t. 3, b. l. 12). Kaltinamasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirba, nevedęs, vaikų neturi.

5. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas daro išvadą, kad D. M. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metus. Teismas nustatė, kad kaltininkas padarė šį nusikaltimą šiurkščiai pažeisdamas KET, vairavo automobilį apskritai neturėdamas teisės to daryti, daugiau nei dvigubai viršijo gyvenvietėje leistiną maksimalų greitį, todėl nesugebėjo jo laiku sustabdyti ir įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus bei buvo apgadinta žuvusiajam priklausiusi transporto priemonė. Ypač svarbu pažymėti, kad, kaip yra nurodyta nuosprendžio 37 punkte, D. M. transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, vairavo ne pirmą kartą, tą patį jis darė ir po šios nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, yra vairavęs transporto priemonę ir būdamas neblaivus, taip pat vairuodamas yra nepasirinkęs saugaus greičio, nuvažiavęs nuo kelio ir apgadinęs turtą (apšvietimo stulpą), t. y. jis sistemingai kelią pavojų keliuose. Šį kartą transporto priemonės vairavimo faktą pateisino menkaverte priežastimi – poreikiu nuvažiuoti į darbą. D. M. proceso metu ne tik neigė kaltę, bet ir teigė, kad eismo įvykį sukėlė ne jo vairuojama transporto priemonė. Tai rodo, kad kaltininkas reikalingų išvadų nepadarė ir dėl sukeltų pasekmių nesijaučia atsakingas. Su nukentėjusiąja po eismo įvykio jis susisiekęs nebuvo, jos neatsiprašė, to nepadarė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pasitikėti D. M. ir taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nes, teismo įsitikinimu, bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo .

6. Kadangi nusikalstama veika, už kurią D. M. yra nuteistas šiuo teismo nuosprendžiu, yra padaryta iki pirmo, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 1 d. baudžiamojo įsakymo, priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, paskiriant D. M. galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu jis yra nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyti BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, šiuo teismo nuosprendžiu – už neatsargų nusikaltimą, taigi, nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms rūšims pagal BK 10 straipsnį. Taip pat, teismo vertinimu, jos labai skiriasi pagal pavojingumą. Neteisėtai disponuodamas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų platinti, asmuo daro žalo sau, tuo tarpu šiurkščiai pažeisdamas KET ir sukeldamas eismo įvykį, sąlygojusį kito žmogaus mirtį, asmuo sukelia neatkuriamas pasekmes kitiems, kas neabejotinai yra kur kas pavojingesnė nusikalstama veika. Esant šioms aplinkybėms, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

1. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1–2 dalys). Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-329/2013 ir kt.). Nusikalstamos veikos padarymas neturint teisės vairuoti kelių transporto priemones neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

2. Kaip jau minėta, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad D. M. per paskutinius penkerius metus penkiolika kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, penkis kartus (su šia nusikalstama veika) vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, jam jau du kartus buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas. Nagrinėjamu atveju D. M. ne tik vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, bet ir pažeidė KET 127, 128 ir 129 punktų reikalavimus, dėl to sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį, kas leidžia teismui pagrįstai teigti, kad kaltinamasis šiurkščiai pažeidė KET. Taigi šiuo atveju daroma išvada, kad D. M. ne tik sistemingai pažeidinėja KET, bet ir BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET.

3. Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, pripažįsta, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas D. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgdamas į D. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (neatsargus nusikaltimas, kuriuo sukeltos neatkuriamos pasekmės), jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybės charakteristiką ir kitas reikšmingas aplinkybes, teismas nustato kaltinamajam uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą – 4 metus. Skirti kaltinamajam mažesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą nėra pagrindo. BPK 357 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas kartu su laisvės atėmimo bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba yra lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

VI. Civilinis ieškinys

1. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

2. Nukentėjusioji L. N. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 12 454,55 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai, todėl sprendžiant šioje byloje kilusius klausimus taip pat būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardintų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas) trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudžiamajam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

4. Byloje neginčijamai nustatyta, jog dėl D. M. sukelto eismo įvykio žuvo R. M.. Transporto priemonė „Volkswagen Sharan“, kurią eismo įvykio metu vairavo kaltininkas D. M., buvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, todėl šiai draudimo bendrovei kyla pareiga atlyginti dėl eismo įvykio atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

5. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Tačiau įstatymas numato, kad atlyginamos ne bet kokio dydžio, o tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, tačiau atlyginamos tik įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

6. Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. N., nustatė, kad ieškovė dėl brolio laidojimo patyrė protingas išlaidas, kurias patvirtina pateikti dokumentai: katafalko paslaugos, laidojimo reikmenys ir laidojimo paslaugos – 1 250 Eur (t. 2, b. l. 136) (kaip paaiškino nukentėjusioji, ši suma yra už brolio kūno parvežimą, už karstą ir katafalko nuomą iki kapinių), išlaidos gėlėms ir maistui laidotuvių metu – 300 Eur (t. 3, b. l. 30) (kaip paaiškino nukentėjusioji, šią sumą ji pervedė dukrai, nes dukra mokėjo už gėles ir maistą; matyti, kad išeinantis mokėjimas į G. N. banko sąskaitą buvo atliktas 2022 m. spalio 13 d., t. y. tuo metu, kai vyko R. M. laidotuvės, todėl teismas tiki nukentėjusiosios teiginiais, kad šios piniginės lėšos yra susijusios su brolio laidotuvėmis). Kaip būtinas ir protingas išlaidas, nors ir nepateisintas dokumentais, teismas pripažįsta lėšas, išleistas ritualinėms paslaugoms – mirusiojo kūno šarvojimui (200 Eur auka bendruomenės namams prie bažnyčios), kunigui, laidojusiam mirusįjį (200 Eur auka), giesmininkams (230 Eur), kapo duobės iškasimui (350 Eur). Tai yra įprastos, būtinos ir laidotuvėms būdingos išlaidos, jų dydį teismas laiko protingu. Nukentėjusioji teisme detalizavo, kiek išleido kiekvienai iš šių paslaugų, tačiau nurodė, kad šių išlaidų patvirtinti dokumentais negali, jų neturi, duodant auką, jokie dokumentai nėra išduodami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas civilinei ieškovei L. N. priteisia 2 530 Eur laidojimo išlaidoms padengti. Nors civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašė atlyginti 3 500 Eur tokių išlaidų, vis tik likusi jų dalis nėra pagrįsta, nukentėjusioji jų nedetalizavo, nepagrindė jokiais dokumentais, todėl teismas jų nepriteisia. Nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nurodžiusi, kad pateiks dokumentus, patvirtinančius išlaidas gedulingiems pietums, vis tik tokie dokumentai teismui pateikti nebuvo.

7. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti nukentėjusiajai 4 000 Eur paminklui įrengti, vis tik ši suma ieškinyje buvo nurodyta preliminariai, jo faktiškai dar neįrengus. Kol vyko teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nukentėjusioji L. N. sutvarkė brolio R. M. kapą ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – UAB „Akmens ašara“ 2023 m. rugsėjo 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. AKA1035, iš kurios matyti, kad paminklas, dvi plokštės, postamentas, graviravimas ir montavimo darbai kainavo 3 335 Eur, pirkėju nurodyta L. N. (t. 3, b. l. 60). Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūnės 2023 m. rugpjūčio 14 d. leidimo Nr. 39-26 matyti, kad kapavietę R. M. leidžiama tvarkyti būtent UAB „Akmens ašara“ (t. 3, b. l. 58). Teisme nukentėjusioji patvirtino, kad paminklo broliui įrengimas yra baigtas, teismui pateikta sąskaita faktūra yra tik už brolio kapavietės sutvarkymą, pagal plokštės išmatavimus matyti, kad tai yra vieno asmens kapas. Teismas šias kapo tvarkymo išlaidas (3 335 Eur) pripažįsta atitinkančiomis protingumo kriterijus, pagrįstomis, todėl jas priteisia nukentėjusiajai.

8. Nukentėjusioji prašo priteisti jai eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Škoda Fabia“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 500 Eur (t. 2, b. l. 140–141). Iš byloje esančių civilinio atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad buvo apskaičiuota šio automobilio likutinė vertė – 305 Eur, taip pat buvo nustatyta ir jos vardinė vertė – 3 140 Eur bei vardinės ir likutinės vertės skirtumas – 2 835 Eur (t. 2, b. l. 96). Kadangi šis automobilis buvo grąžintas L. N. (t. 1, b. l. 61–62), teismas, siekdamas išvengti nepagrįsto praturtėjimo, jai gali priteisti ne didesnę sumą nei vardinės ir likutinės vertės skirtumas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad prašoma priteisti 2 500 Eur suma nėra per didelė, todėl teismas ją priteisia nukentėjusiajai. Civilinio atsakovo atstovas sutiko atlyginti šią žalą visa apimtimi.

9. Paskutinis aspektas, sudarantis nukentėjusiosios prašomą priteisti turtinę žalą, yra namo šildymo sistemos išlaidos – 2 454,55 Eur. Nukentėjusioji L. N. teisme paaiškino, kad dujinio šildymo įrengimą sieja su šiuo įvykiu, nes brolis gyveno su (duomenys neskelbtini) metų mama, namas buvo šildomas kietuoju kuru, katilinė įrengta namo rūsyje. Mamai yra atliktos abiejų kojų sąnario keitimo operacijos, ji vaikšto su lazdele. Būdama tokios fizinės būklės mama pati šildyti namą negalėjo, todėl kai prasidėjo šildymo sezonas, jie su vyru buvo priversti kiekvieną dieną važiuoti šildyti jos namą. Kadangi mama nenori eiti gyventi kitur, nusprendė jos name įrengti dujotiekį, už kurio įrengimą mokėjo nukentėjusioji. Senasis kieto kuro katilas buvo tinkamas naudoti, jis yra likęs rūsyje. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti namo šildymo sistemos modernizavimo išlaidų tiesiogiai susijusiomis su nagrinėjama nusikalstama veika. Tai, kad buvo priimtas sprendimas name, kuriame gyvena žuvusiojo ir nukentėjusiosios motina, įrengti dujinį šildymą, lėmė susiklosčiusių aplinkybių visetas, t. y. tai, kad kieto kuro katilas buvo įrengtas šio namo rūsyje, kad motina yra garbaus amžiaus ir turinti sveikatos problemų, dėl ko pati negalėjo naudotis tokiu katilu, tai, kad iki mirties R. M. gyveno kartu su ja ir rūpinosi šiuo klausimu, o po jo mirties nukentėjusiajai tuo rūpintis sukeltų per daug nepatogumų. Taigi sprendimą įrengti dujotiekį lėmė ne tik tai, kad R. M. žuvo ir nebegali rūpintis namo šildymu, bet ir tai, kur buvo įrengtas kieto kuro katilas, kokia yra name gyvenančios motinos sveikata bei kokie kaštai kiltų šiuo klausimu rūpinantis nukentėjusiajai. Vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Anksčiau motina rūpinosi abu vaikai, šiuo metu tokia pareiga kyla L. N. Svarbus aspektas yra ir tai, kad pakeistas kieto kuro katilas anksčiau tenkino motinos poreikius, jis yra tinkamas naudoti ir yra likęs to paties namo rūsyje. Taigi, civiliniam atsakovui atlyginus nukentėjusiajai dujinio šildymo sistemos įrengimo išlaidas nebūtų atkurta iki įvykio buvusi padėtis, o nukentėjusiosios ir jos motinos padėtis pagerėtų, padidėtų ir nekilnojamojo turto vertė. Tokiu būdu šildymo sistemos keitimo išlaidos laikomos per daug nutolusiomis nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos, nepripažįstamos dėl eismo įvykio nukentėjusiosios patirtais nuostoliais ir jai nepriteisiamos.

10. Taigi, įvertinus visas nuosprendžio 48–51 punktuose išdėstytas aplinkybes, teismas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. N. iš civilinio atsakovo priteisia 8 365 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

11. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

12. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik šiuos kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi, vis tik priteisiama suma kiekvienu atveju turi būti teisinga. Tai reiškia, kad ji turi būti priteisiama paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir neturtinės žalos atlyginimo paskirties. Piniginių sumų neturtinei žalai atlyginti paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktą ir išreiškiant jam pagarbą bei užuojautą.

13. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Teismų praktika suformavo, kad už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui, nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur žuvusiojo tėvui/motinai, nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur žuvusiojo seseriai/broliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-539/2010, Nr. 2K-150/2011, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-344/2012, Nr. 2K-397/2012, Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-204/2013, Nr. 2K-243-648/2015, Nr. 2K-541-511/2015, Nr. 2K-387-511/2016, Nr. 2K-346-511/2016, Nr. 2K-86-699/2017, Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-188-648/2017, Nr. 2K-2-788/2018, Nr. 2K-3-788/2019). Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

14. Vadovaudamasis minėtais kriterijais, spręsdamas civilinės ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į D. M. padaryta nusikalstama veika sukeltas pasekmes, o būtent į tai, kad nukentėjusieji neteko artimo žmogaus – savo brolio. Kaip teisiamajame posėdyje nurodė L. N., ją ir jos brolį siejo glaudus ryšys, kadangi brolis neturėjo savo šeimos, gyveno su mama, rūpinosi jos buitimi, labai mylėjo nukentėjusiosios dukras, puikiai sutarė su jos sutuoktiniu, visada padėdavo jos šeimai. Su broliu ji susitikdavo kiekvieną savaitę, nes ji kiekvieną savaitgalį atvažiuodavo pas mamą, bendraudavo ir telefonu, kartu švęsdavo visas šeimos šventes. Taigi teismas neabejoja, kad tokia staigi brolio netektis sukėlė jai itin skaudžius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, stresą, kas matėsi ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, neigiamai paveikė jos gyvenimą, todėl mano esant pagrindą jai priteisti neturtinę žalą. Vis dėlto, kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti ir tai, kad nukentėjusioji L. N. eismo įvykio metu buvo pilnametė, turėjo sukūrusi savo šeimą bei gyveno atskirai nuo žuvusio brolio. Brolis taip pat buvo suaugęs brandaus amžiaus vyras, gyvenęs savarankišką gyvenimą. Be kita ko, civiliniame ieškinyje yra nemažai kalbama apie tai, kokią žalą dėl sūnaus netekties patyrė jų motina. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiąja yra pripažinta tik L. N., todėl tik jos patirta neturtinė žala ir yra vertinama, siekiant parinkti tinkamą jos piniginę išraišką. Nukentėjusiosios motinos patiriami nepatogumai yra reikšmingi tik tuo aspektu, kad netekus brolio visi su motina susiję rūpesčiai tenka L. N., nors ji jais anksčiau dalindavosi su R. M.. Svarbu pažymėti ir tai, kad nors nukentėjusioji paminėjo ir apie tam tikrus po įvykio atsiradusius sveikatos sutrikimus (širdies skausmus, sutrikusį kraujospūdį, regos susilpnėjimą), vis tik neteikė teismui jokių tai patvirtinančių medicininių dokumentų, tad teismas neturi pagrindo daryti išvadą apie dėl nusikalstamos veikos kilusias ilgalaikes pasekmes, susijusias su jos sveikata. Teismui taip pat nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad nukentėjusiajai dėl patiriamo streso būtų prireikę psichologų ar kitų kvalifikuotų šios srities specialistų pagalbos.

15. Nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertina ir tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo eismo saugumo srityje, D. M. būnant blaiviam, tačiau šiurkščiai pažeidus KET ir vairuojant transporto priemonę neturint teisės to daryti. Siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį, jo asmenybę. D. M. yra jauno amžiaus, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis dažytoju, nevedęs ir neturintis vaikų, be reikšmingo nekilnojamojo turto, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, turėsiantis atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Svarbu pažymėti ir tai, kad šiuo atveju nukentėjusiajai yra priteisiama daugiau nei 8 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

16. Tokiu būdu teismas, įvertinęs visus reikšmingus neturtinės žalas dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdamas į teisingos pusiausvyros, protingumo ir teisingumo principus, civilinio atsakovo poziciją šiuo klausimu, taip pat į teismų formuojamą praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, daro išvadą, kad nukentėjusiosios pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai per didelis, todėl turi būti reikšmingai mažinamas. Atsižvelgdamas į ieškovės santykį su žuvusiuoju, kartu praleidžiamą laiką, visus kitus jau minėtus kriterijus ir priteistiną turtinės žalos atlyginimą teismas sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiosios L. N. patirta neturtinė žala gali būti įvertinta 5 000 Eur dydžio suma. Kartu dar kartą atkreipiamas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, ar kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti.

VII. Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir kiti klausimai

1. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios L. N. atstovė prašė priteisti nukentėjusiosios naudai 200 Eur išlaidas už advokatės D. Kisinienės teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu – civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Pateiktas 2023 m. liepos 16 d. lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad L. N. sumokėjo šią sumą savo atstovei advokatei D. Kisinienei (t. 3, b. l. 3–5).

2. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kiekvienu atveju priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų sumą yra per didelė, nukentėjusiosios atstovė 2023 m. birželio 6 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 1 detalizavo, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos už nurodytą sumą, todėl teismas šią sumą pripažįsta pagrįsta ir išieškotina iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.

3. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, vokas su kompaktiniu disku, prisegtas prie pirmojo tomo vidinio bylos viršelio, paliktinas saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. (D. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti D. M. (D. M.) galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Paskirti D. M. (D. M.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo dienos, kai nuteistasis atliks bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios L. N. civilinį ieškinį ir nukentėjusiajai L. N. iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 8 365 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Iš D. M. (D. M.) nukentėjusiosios L. N. naudai priteisti 200 Eur turėtų išlaidų advokatės, dalyvavusios byloje kaip nukentėjusiosios atstovė, paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie pirmojo tomo vidinio bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.