Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-161-828/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-12
Bylos Nr.: e2A-161-828/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-32-3-00510-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vygintas Mažuika, Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė
Ieškovas: M. N.
Atsakovas: V. N.

Civilinė byla Nr. e2A-161-828/2022Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00510-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. N. ir atsakovo V. N. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto ir prievolių padalinimo, bei pagal atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei M. N. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto ir prievolių padalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. N. prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti santuokines pavardes N. ir N.; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nuo kreipimosi į teismą nepilnamečių vaikų materialiniam išlaikymui kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės; visas lėšas, gaunamas nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės, uzufrukto teise pavesti tvarkyti jų motinai M. N.; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei priteisti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 900 Eur vertės; 7) atsakovui priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0599 ha ploto su jame esančiu sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 22 000 Eur vertės; 8) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 100 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį; 9) priteisti ieškovei transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės, atsakovui priteisiant 400 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės už jai atitenkančią transporto priemonę; 10) nustatyti, kad skolinis įsipareigojimas Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl 5 827,32 Eur sumos pagal vartojimo kredito sutartį yra solidari prievolė.

2. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti santuokines pavardes N. ir N.; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų materialiniam išlaikymą 175 ir 155 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės; 5) nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarką; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei priteisti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45 000 Eur vertės; 7) atsakovui priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0599 ha ploto su jame esančiu sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 22 000 Eur vertės; 8) priteisti atsakovui iš ieškovės 11 000 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį; 9) priteisti ieškovei transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės, atsakovui priteisiant 400 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės už jai atitenkančią transporto priemonę; 10) nustatyti, kad skolinis įsipareigojimas Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl 5 827,32 Eur sumos pagal vartojimo kredito sutartį yra solidari prievolė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, įregistruotą 2004 m. birželio 26 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 252, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei M. N. palikti santuokinę pavardę – N., atsakovui V. N. – N.; priteisė iš atsakovo ieškovei 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina M. N.; priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 4 d.) iki vaikų pilnametystės kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovę paskyrė vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

4. T.p. teismas patvirtino šią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką:

1) Tėvas bendrauja su vaikais darbo dienomis (kartą per savaitę) laisvu nuo mokymosi ir lavinimosi užsėmimų metu pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos motinai į vaikų gyvenamąją vietą, ir savaitgaliais (du kartus per mėnesį), pasiimdamas juos pas save penktadienį iš jų gyvenamosios vietos, ir parveždamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iš anksto suderinęs ir susitaręs su vaikų motina dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo.

2) Tėvas praleidžia su vaikais pusę vaikų atostogų, suderinęs iš anksto laiką su motina. Jei tėvai dėl bendravimo laiko atostogų metu nesusitaria, tai tėvas praleidžia antrą vaikų atostogų pusę su vaikais.

3) Neporiniais metais, t. y. 2021, 2023, 2025 ir t. t., Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas vaikai praleidžia motinos namuose. Poriniais metais, t. y. 2022, 2024, 2026 ir t. t., tėvo namuose, iš anksto suderinus ir susitarus su vaikų mama dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo.

4) Neporiniais metais, t. y. 2021, 2023, 2025 ir t. t., vaikai praleidžia Naujųjų metų šventę, Šv. Velykas motinos namuose. Poriniais metais tėvo namuose, iš anksto suderinus ir susitarus su vaikų mama dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo.

5) Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui - kurio tėvo ar motinos - diena yra švenčiama.

6) Vaikai kas antrus metus švenčia savo gimtadienius tėvo gyvenamojoje vietoje. Kitas iš tėvų gali atvykti pasveikinti vaikus per gimimo dieną.

7) Motina privalo informuoti tėvą apie vaikų ligas ar kitas aplinkybes, susijusias su vaikų sveikata.

8) Tėvas gali nevaržomai bendrauti su vaikais telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja vaikų interesams.

9) Tėvas turi teisę nevaržomai domėtis vaikų pasiekimais visose jų lankomose ugdymo įstaigose.

10) Susirgus vaikams ar jų tėvams, ar dėl kitų priežasčių pasikeitus galimybei bendrauti su vaikais, kitas tėvas apie tai informuojamas telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant.

11) Tėvas yra atsakingas už vaikų saugumą bendravimo su jais metu.

12) Bendru tėvų sutarimu, vaikų bendravimo su tėvu laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis.

5. Be to teismas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0599 ha ploto su jame esančiu sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

6. Priteisė iš ieškovės 7 900 Eur piniginę kompensaciją atsakovui už ieškovei priteistą didesnės vertės turtą natūra ir jos mokėjimą išdėstė 18 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis ne mažiau kaip po 438 Eur, paskutinės įmokos dydis – 454 Eur.

7. Nustatė, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2020 m. birželio 16 d. vartojimo kredito sutartį yra solidari M. N. ir V. N. prievolė.

8. Priteisė iš ieškovės 340 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui, iš atsakovo į valstybės pajamas 625 Eur žyminį mokestį ir 11,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

9. Teismas sprendė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Nustatė, kad V. N. 2019 m. lapkričio 16 d., apie 14.45 val., būdamas prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę M. N., t. y. tyčia vieną kartą ranka sudavė M. N. į kairę veido pusę, padarydamas M. N. poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – M. N. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Smurtinis nusikaltimas buvo padarytas atsakovui esant neblaiviam, nustatytas 2,67 promilių girtumas. Teismui nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą vienareikšmiškai konstatuoti, kad fizinio smurto panaudojimas ieškovės atžvilgiu buvo vienkartinis atvejis. Taip pat nėra duomenų, kad po baudžiamojo teismo įsakymo priėmimo atsakovas kreipėsi dėl psichologo konsultacijų, nors tokios aplinkybės buvo nurodytos baudžiamajame teismo įsakyme. Atsakovas nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesio ieškovės atžvilgiu bei kaltę dėl santuokos iširimo visiškai neigė. Esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui dėl smurtinio nusikaltimo ieškovės atžvilgiu, teismas neturėjo pagrindo netikėti ir nesiremti ieškovės paaiškinimais dėl smurtinio elgesio ir alkoholio vartojimo, taip pat ir liudytojos I. B. parodymais, nors ji ir yra artimas ieškovei asmuo (sesuo).

10. Pažymėjo, kad ir atsakovo iniciatyva apklausta liudytoja A. N. neneigė sūnaus (atsakovo) problemų dėl alkoholio vartojimo, nurodydama, kad siūlė kreiptis pagalbos į psichologus. Pagrindo spręsti, kad ir ieškovė nuolat vartojo alkoholį ir buvo nuo jo priklausoma nėra. Tai, kad vieno policijos iškvietimo metu ir ieškovei nustatytas 0,22 promilės alkoholio nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės priklausomybės, o liudytojos A. N. (atsakovo motinos) parodymai, kad pati ieškovė gėrė ir piktnaudžiavo alkoholiu, nesant kitų objektyvių įrodymų, nėra patikimi dėl jos suinteresuotumo bylos baigtimi.

11. Bylos duomenys patvirtino, kad po priimto baudžiamojo teismo įsakymo šalys susitaikė ir dar kurį laikė kartu gyveno santuokinį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, tačiau tai nepaneigė atsakovo netinkamo elgesio sutuoktinės atžvilgiu fakto, kuris nėra priimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu.

Atsiliepimas

12. Atsakovo teiginius apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, kuri atsakovo teigimu pasireiškė psichologiniu smurtu jo atžvilgiu, įžeidinėjimais, žeminimu, neištikimybe, nenoru spręsti konfliktinių situacijų, vaikų nuteikinėjimu, ne lojalumu ir pan., per visą teisminį procesą buvo grindžiami iš esmės tik paties atsakovo paaiškinimais ir jo atžvilgiu suinteresuotos liudytojos A. N., savo motinos parodymais, sms žinutėmis, tarpusavio susirašinėjimu, tačiau nebuvo pagrįsti jokiais kitais įstatymo leistinais objektyviais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

13. Nustatė, kad šalys santuokoje pragyveno daugiau nei 15 metų, augina du nepilnamečius vaikus. Pripažinimas, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą gerbti, moraliai remti sutuoktinę, savo elgesiu nekelti jai fizinės ir psichologinės grėsmės, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, reiškia, jog byloje yra įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas). Neabejotinai toks atsakovo elgesys, ypač fizinis smurtavimas, sukėlė ieškovei fizinį skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus stresą, pažeminimą, kurį ji patyrė dėl atsakovo elgesio. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

14. Nurodė, kad ieškovė iš esmės neprieštaravo atsakovo nurodytai bendravimo tvarkai ir savo bendravimo tvarkos nesiūlė nurodydama, kad atsakovas gali bendrauti be apribojimų atsižvelgiant ir į vaikų norus.

15. Aplinkybių dėl kurių turėtų būti ribojamas vaikų bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu nenustatė. Šalių sūnus išreiškė aiškų norą, kad nebūtų nustatyta konkreti ir griežta bendravimo tvarka, kadangi jis nori laisvai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad vaikų norai negali įtakoti teismo sprendimu įtvirtintos besąlyginės atsakovo teisės ir pareigos bendrauti su vaikais. Tačiau šiuo atveju, įvertinus vaikų amžių, išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, tai, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais be apribojimų ir dėl to ginčo nėra, netikslinga tenkinti atsakovo reikalavimą dalyje dėl griežtai reglamentuotos bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais bei valandos tikslumu didžiųjų metų švenčių dienomis. Be to, nustačius griežtai apibrėžtą ir konkrečią bendravimo tvarką – tėvo ir vaikų bendravimą konkrečią vieną valandą būtent porinėmis mėnesio savaičių dienomis antradienį ir ketvirtadienį, bei neporinių mėnesio savaičių savaitgaliais, numatant ir tokio bendravimo perkėlimą bei kompensavimą, ji labai tikėtina negalėtų būti realiai įgyvendinama, kadangi abu vaikai yra moksleiviai, sportuojantys (lanko triatloną), nėra aiškus jų treniruočių, užsiėmimų, varžybų grafikas, todėl patvirtinus atsakovo prašomą bendravimo tvarką, tai galėtų sąlygoti naujus tėvų tarpavusio ir vaikų konfliktus ir neatitiktų geriausių vaikų interesų. Pažymėjo ir tai, kad vienas iš tėvų negali siekti tik jam palankios bendravimo su vaikais tvarkos. Todėl nustatė, kad tėvas su vaikais bendrauja darbo dienomis kartą per savaitę ir savaitgaliais du kartus per mėnesį, atsižvelgiant į vaikų užimtumą iš anksto suderinus su vaikų motina.

16. Atsakovas taip pat prašė nustatyti, kad vaikų ligos metu (remiantis gydytojo pažyma) vaikai būna motinos gyvenamojoje vietoje. Šios sąlygos tvirtinti nėra tikslinga, kadangi už vaikų sveikatą pirmiausia yra atsakingi abu tėvai. Taip pat tikslintina atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlyga, kad susirgus vaikams ar jų tėvams, ar dėl kitų priežasčių pasikeitus galimybei bendrauti su vaikais, apie tai informuojamas telefonu kitas tėvas iš anksto, kadangi objektyviai neįmanoma iš anksto pranešti apie ligą, ir nustatytina, kad pasikeitus galimybei bendrauti su vaikais kitas tėvas informuojamas telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant.

17. Teismas negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri atitiktų visas gyvenimiškas šalių situacijas, todėl nepilnamečių vaikų tėvai bendru sutarimu turi spręsti tam tikras situacijas, kurios iškyla nenumatytu laiku. Nustatyta teismo bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiem tėvams, nepilnamečių vaikų tėvai yra laisvi ją pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, vietos, laiko, taip pat ją papildyti naujais punktais.

18. Šalims išaiškino, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais (vaiku) ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų (vaiko) interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų (vaiko) interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarką.

19. Nustatė, kad ieškovė dirba, per mėnesį, atskaičius mokesčius, gauna vidutiniškai apie 750 – 800 Eur atlyginimą. Taip pat ieškovė gauna iš valstybės po 70 Eur už kiekvieną vaiką. Atsakovas dirba, gauna darbo užmokestį, kuris atskaičius mokesčius šiuo metu yra apie 1000 Eur. Teismas sprendė, kad šalys (tėvai) turi panašias galimybes teikti reikiamą išlaikymą vaikams. Aplinkybės, kad atsakovas turės mokėti kreditą (pažymėtina, kad tokią pat dalį kredito (apie 80 Eur) bendram kreditoriui moka ir ieškovė), mokesčius, taip pat skirti lėšų ir savo pragyvenimui bei poreikiams, būsto įsirengimui nesuteikia pagrindo didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei. Ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaikais, priežiūros, auklėjimo našta, kadangi su ja gyvena nepilnamečiai vaikai.

20. Nors tarp vaikų yra septynerių metų skirtumas, tačiau įvertinant tai, kad abu vaikai yra paaugliai, moksleiviai, ne tik sūnus, bet ir dukra pradėjo lankyti triatlono treniruotes, vien tik atsakovo nurodomos aplinkybės dėl amžiaus skirtumo, negali būti pripažįstama svarbia priežastimi nukrypti nuo lygybės principo ir nesudaro pagrindo spręsti, kad vaikų poreikiai yra iš esmės skirtingi. Atsižvelgus į ieškovės nurodytą vaikų būtiniesiems poreikiams prašomą priteisti po 250 Eur sumą, į vaikų amžių, tėvų turtinę padėtį ir tai, kad abi šalys turi po du išlaikytinius, darė išvadą, kad kai kurios nurodomos išlaidos vaikų poreikiams patenkinti yra per didelės, kurias protingai ir racionaliai planuojant bei atsisakant to, kas nėra būtina, galima sumažinti.

21. Teismo nuomone pilnaverčiui maitinimui namuose yra pagrįsta ieškovės nurodyta vienam vaikui 150 Eur suma (apie 5 Eur dienai) per mėnesį. Ieškovės nurodytos išlaidos, įvertinant vaikų amžių, sveikatai, higienos reikmenims (šampūnui, muilui, skalbimo priemonėms, dantų pastai, kirpyklos paslaugoms, papildams, vitaminams, vaistams ir pan.) – 50 Eur, išlaidų dalis tenkanti komunalinių paslaugų, interneto bei telefoniniam ryšiui – 50 Eur, yra pagrįstos ir protingo dydžio. Bet ieškovė neįrodė, jog atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, per mėnesį būtina skirti poilsiui, laisvalaikiui 75 Eur. Protinga ir pagrįsta suma laisvalaikiui, poilsiui būtų 55 Eur. Taip pat mažintinos ieškovės nurodytos išlaido drabužiams ir avalynei iki 65 Eur per mėnesį, kadangi dalį išlaidų sportinei aprangai ir avalynei, ieškovė priskyrė prieš išlaidų mokslui ir sportui. Šalių abu vaikai lanko Panevėžio sporto centre triatloną, per mėnesį treniruočių kaina – 10 – 20 Eur. Ieškovė nurodė, kad vaikai treniruojasi, dalyvauja sporto varžybose, todėl reikia skirti papildomai lėšų treniruotėms reikalingai sportinei aprangai, avalynei, kelionėms, sporto inventoriui. Įvertinant šias aplinkybes ieškovės nurodoma mokslams, ugdymui, sportui (įskaitant mokestį už treniruotes, dienpinigius, transporto išlaidas bei kitas nenumatytas išlaidas) 100 Eur sumą laikė pagrįsta ir protinga.

22. Atsakovas leistinais objektyviais įrodymais iš esmės nepaneigė ieškovės pateiktų skaičiavimų vaiko poreikiams tenkinti, jo pateikti deklaratyvūs skaičiavimai nepagrįsti realiomis išlaidomis ir vaikų poreikiais. Teismas sprendė, kad šalių nepilnamečių sūnaus ir dukros poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 470 Eur. Iš šios sumos išskaičius valstybės mokamą išmoką kiekvienam vaikui po 70 Eur, iš atsakovo priteistina 200 Eur dydžio išlaikymo suma kiekvienam vaikui. Toks iš atsakovo priteistas išlaikymas negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis ar pažeidžiantis atsakovo teises bei neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

23. Nurodė, kad ginčo dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo nėra, tačiau šalys nesutaria dėl santuokoje įgyto ir nutraukiant santuoką dalintino nekilnojamojo turto vertės bei atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydžio.

24. Byloje ieškovės prašymu UAB Ober Haus nekilnojamas turtas atliko buto ir sodo sklypo su pastatais rinkos vertės nustatymą ir pateikė išvadas, kad buto vertė 2021 m. gegužės 18 d. yra 48 000 Eur o, o sodo sklypo su pastatais bendra vertė 2021 m. gegužės 18 d. yra 40 000 Eur. Atsakovo prašymu byloje buvo skirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Ekspertizę atliko UAB „Vertinimo partneriai“ teismo ekspertas D. G. ir pateikė išvadas, kad buto su rūsiu vertė 2021 m. spalio 29 d. yra 52 000 Eur, o sodo sklypo su pastatais – 30 000 Eur.

25. Nekilnojamojo turto UAB Ober haus ir UAB „Vertinimo partneriai“ pateiktos išvados apie dalintino turto vertę pagrįstos tinkamai taikyta turto vertinimo metodika, todėl teismo nuomone, turto vertė nustatytina remiantis nustatytų verčių nekilnojamojo turto vertės vidurkiu. Tai yra, buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 50 000 Eur ((52 000 Eur + 48 000 Eur)/2), o sodo sklypo su pastatais, esančio (duomenys neskelbtini) – 35 000 Eur ((40 000 Eur + 30 000 Eur)/2). Todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 7 500 Eur piniginę kompensaciją, už tenkantį didesnės vertės nekilnojamąjį turtą.

Šalies argumentai

26. Nustatė, kad ieškovės vardu registruota transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Abi ginčo šalys nurodė, kad šios transporto priemonės vertė yra 800 Eur. Ieškovė ieškiniu, atsakovas priešieškiniu prašė priteisti šią transporto priemonę jai (ieškovei), o atsakovui 400 Eur piniginę kompensaciją. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, kad prašo automobilį priteisti atsakovui, kadangi jis yra įdiegęs jame sekimo priemones (GPS). Atsakovas šių aplinkybių neneigė nurodydamas, kad tai padarė ne norėdamas sekti ieškovę, o dėl apsaugos nuo vagysčių. Teismui nėra pateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vienareikšmiškai konstatuoti, kad automobilyje GPS yra įdiegtas neteisėtai ar tikslu persekioti ieškovę. Nustatė, kad šia transporto priemone visada naudojosi ieškovė ir šiuo metu naudojasi, ją draudžia privalomuoju draudimu, kadangi atsakovas nebuvo įgijęs teisės vairuoti, todėl transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 800 Eur, priteisė ieškovei, o atsakovui - 400 Eur piniginę kompensaciją.

27. Nurodė, kad atsakovui iš ieškovės iš viso yra priteistina 7 900 Eur (7500 Eur + 400 Eur) piniginė kompensacija. Atsižvelgęs į tai, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra vienoda, priteistinos kompensacijos mokėjimą išdėstė 18 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone tokiu būdu bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis bei bus užtikrinti bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

28. Apeliaciniu skundu ieškovė M. N. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą dalyje: priteisti iš atsakovo nepilnamečiams išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 4 d.) iki vaikų pilnametystės kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą mokant iki kiekvieno mėnesio 20-os dienos; netaikyti bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, paliekant teisę atsakovui, suderinus su ieškove ir nepilnamečiais vaikais telefonu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis ir būdais, laisvą atsakovo bendravimo galimybę su abiem nepilnamečiais vaikais; priteistą iš ieškovės 7 900 Eur piniginę kompensaciją atsakovui už ieškovei priteistą didesnės vertės turtą natūra, jos mokėjimą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis ne mažiau kaip po 220 Eur, paskutinės įmokos dydis - 200 Eur; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe pirmosios instancijos teisme turėtas išlaidas už teisines paslaugas 100 Eur, už kadastrinių duomenų parengimą 250 Eur.

29. Nurodo, kad nesutinka su teismo priteistu vaikų išlaikymo dydžiu. Atsakovo pajamos yra didesnės negu ieškovės, be to jis turi ir kitų neapskaitytų pajamų, susijusių su jo galimybėmis - jis papildomai užsidirba atlikdamas suvirinimo darbus privačiai. Abu vaikai yra paaugliai, jų materialiniai poreikiai yra ženkliai didesni nei mažamečių vaikų, todėl jiems aiškiai per maža 200 Eur suma kiekvieno iš vaiko poreikių patenkinimui, net gi įvertinus ir skiriame 70 Eur išmoką. Todėl iš atsakovo priteistina kas mėnesį mokama 250 Eur suma kiekvienam vaikui ir nustatant konkrečią kas mėnesį mokamo išlaikymo datą - iki mėnesio 20-os dienos, nes tokiu būdu lengviau kontroliuoti mokėjimus, vykdyti kitus ieškovės įsipareigojimus.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismas nustatė labai sudėtingą bendravimo su nepilnamečiais vaikais grafiką. Vaikų bendravimui su tėvu ieškovė nekliudo, skatina, kad vaikai palaikytų ryšį su tėvu, tačiau pats atsakovas tiek savo elgesiu, tiek bendravimo maniera atstumia vaikus. Mano, jog teismas turėjo įvertinti Vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendaciją dėl bendravimo su vaikais grafiko jį nustatant laisvą, atsižvelgiant į vaikų interesus. Šiuo atveju prievartiniu teismo nustatyto grafiko įgyvendinimu gali būti padaryta didesnė žala vaikams nei jų poreikis bendrauti su tėvu, būti jo auklėjamiems. Teismas neįvertino situacijų dėl vaikų sportavimo - treniruočių ir varžybų, kas gali elementariai sukliudyti susitikimams su tėvu, o atsakovas dėl to gali kaltinti ieškovę neva dedančia pastangas kliudyti jam bendrauti su jo vaikais, kas suponuos tolesnės esamos konfliktinės situacijos eskalavimąsi.

31. Ieškovė sutinka su teismo nustatytos kompensacijos dydžiu, tačiau ji nėra finansiškai pajėgi kas mėnesį išmokėti atsakovui 438 Eur sumos, ji elementariai neturės iš ko pragyventi. Todėl teismo sprendimas keistinas šioje dalyje. Ieškovė yra finansiškai pajėgi teismo nustatyto dydžio kompensaciją išmokėti per 36 mėnesius. Ieškovės pajamos yra 750-800 Eur per mėnesį „į rankas“, jai reikia dar dengti likusią dalį kartu su atsakovu mokėtino kredito, jai tenka didesnioji dalis rūpesčių ir išlaidų, išlaikant du nepilnamečius paauglius vaikus, mokėti komunalinius mokesčius už butą, mokėti už savo ir vaikų telefonus, seno automobilio priežiūrą ir eksploataciją, nes ieškovė priversta juo naudotis dėl nepatogumo vykti į darbą - autobusai važiuoja nuo 8 val., o ieškovės darbas prasideda 7 val.; ne gana to yra ir kitos išlaidos - nepataisomai sugedus skalbimo mašinai, ieškovė buvo priversta lizingu įsigyti kitą, kas yra būtina ir neatidėliotina prekė. Todėl ji nėra pajėgi per 18-a mėnesių sumokėti atsakovui 7 900 Eur kompensacijos ir dėl tos priežasties prašo pratęsti mokėtinos kompensacijos terminą iki 36 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

32. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį neišsprendė klausimo, susijusio su ieškovės turėtomis bylinėjimosi išlaidomis dalyje dėl jos sumokėto 100 Eur. Be to ieškovė turėjo išlaidas susijusias su civilinės bylos dokumentų parengimu - ji savo lėšomis užsakė ir buvo atlikti kadastriniai matavimai objekte adr. (duomenys neskelbtini) - ji sumokėjo 250 Eur UAB „Matika“ (teismo į bylą gauta 2021 m. birželio 29 d.).

Šalies argumentai

33. Apeliaciniu skundu atsakovas V. N. prašo pakeisti iš dalies Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: tenkinti atsakovo patikslintą priešieškinį dalyje dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo už ieškovei atitekusią didesnę turto dalį, priteisiant atsakovui 11 400 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei atitekusią didesnę turto dalį. Kompensacijos mokėjimą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį jam mokant ne mažiau kaip po 632 Eur, paskutinės įmokos dydis - 656 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė turto vertę, byloje buvo atlikti 3 turto vertinimai. teismas turėjo skirti pakartotinę ekspertizę, arba remtis VĮ Registrų centro duomenimis, o ne pats nustatinėti turto vertę. Sprendimo priėmimo metu naujausi duomenys apie turto vertę buvo pateikti ekspertizėje, butų kainos kilo, o sodo namelių ne. Ieškovės pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje yra palyginti ne panašūs sodo nameliai, o prabangus pastatas ir žymiai geresnis namas. Pažymi, jog sodo namelyje nėra šildymo sistemos, nėra durų, lubos ir sienos iš statybinių ne apdailos plokščiu, stogas avarinės būklės (keliantis vėžinius susirgimus), o specialistas lygina sodo nameli, pavyzdžiui, su moderniu 65 000 Eur vertės gyvenamuoju pastatu, kuris turi duris, šildymo sistemą/vamzdyną su katilu, ne asbestcementiniu stogu, kuris buvo sumontuotas 1968 m., turinčiu vonią ir kt. Akivaizdu, kad specialistas rėmėsi ne tik VĮ Registrų centre neįregistruotais dokumentais, tačiau ieškovės pageidavimu dokumentais, dėl kurių kilo ginčas. Tam, kad atsakovo sodo namelis pasiektų turto vertintojo nurodytą 40 000 Eur vertę, reikalinga atlikti begalės brangių darbų, t. y. išorės apšiltinimas poliesteriu ar akmens vata, tinkavimas, vidaus apdaila, vidaus durų įsigijimas/montavimas, stogo pakeitimas ir t. t.. Visi šie darbai ir darbams atlikti reikalingos statybinės medžiagos yra itin brangios. Priešingai nei ieškovės samdytas specialistas, teismo ekspertas vertino realią turto rinkos vertę, sprendimo priėmimo metų ketvirtyje, kas atitinka CK 3.119 str. Teismas, matydamas dideli atotrūkį tarp specialisto ataskaitos ir eksperto ekspertizės išvados akto, turėjo išsamiai ir teisingai įvertinti byloje esančius įrodymus (specialisto ataskaitą ir eksperto ekspertizės išvados aktą), įrodymų pagrįstumą, įvertinti ekspertizės ir ataskaitos teisinę galią ir padaryti teisinę išvadą dėl vertės. Mano, kad teismas turėjo vadovautis ekspertizės aktu. Priešingai nei specialistas, ekspertas įvertino buto rinkos kainą 52 000 Eur, t. y. su mažu atotrūkiu nuo vidutinės rinkos kainos, kai specialisto padalytas kainos atotrūkis yra apie 3 kartus didesnis. Teismas turėjo atlikti teisinį įrodymų vertinimą, o ne aritmetinius veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

35. Sprendimo priėmimo metu, aktualiausi ir naujausi dalijamo bendro turto vertės duomenys buvo eksperto užfiksuoti ekspertizės išvadoje. Remiantis eksperto aktu, atsakovui turi būti priteista kompensaciją iš ieškovės už jai tenkančią didesnę nekilnojamo turto dalį 11 000 Eur sumoje. Paskaičiavimas; buto vertė yra 52 000 Eur, sodo, 30 000 Eur: (52 000 Eur-30 000 Eur = 22 000 Eur; 22 000 Eur :2 = 11 000 Eur.).

36. Teismas matydamas ekspertizės ir specialisto ataskaitos skirtumus, turėjo galimybę pasiremti byloje buvusia konsultacine išvada. Remiantis atsakovo dar bylos pradžioje pateiktais dokumentais, įskaitant konsultacinę pažymą turto vertei nustatyti, matyti, kad atsakovas/apeliantas nurodė turto vertes sekančiai: buto vertė - 45 000 Eur; Sodo sklypo, vertė yra 22 000 Eur. Ekspertas įvertino padaręs išsamų rinkos tyrimą, kad abu objektai (butas su rūsiu ir sodo namelis su sodo sklypu) pabrango. Turto pabrangimo tendencijos yra aptartos ir išanalizuotos tiek eksperto ekspertizės akte, tiek specialisto ataskaitose, tačiau specialisto ataskaitos turto objektų pabrangimas nėra nuosekliai proporcingas santuokos metu įgyto turto brangimui.

Šalies argumentai

37. Ieškovė teismo prašė priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir teismui pateikė 2021 metų išlaidų kvitus nereceptinių vaistinių preparatų įsigijimui, dėl 2019 metų lapkričio mėnesio įvykio, dėl kurio baudžiamasis teismo įsakymas buvo priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-216-749/2020. Minėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad dar iki baudžiamojo įsakymo priėmimo, praėjus trumpam laikui po įvykio, ieškovė apeliantui atleido, susitaikė, ir ji pati laisva valia pakvietė atsakovą toliau gyventi kartu šeimoje. Tuo metu, pasiėmė kreditą turtui įsigyti, kuris dabar teismo buvo padalintas sprendimu. Ieškovė teismui nepaaiškino, kaip susijęs 2019 metų įvykis su 2021 metais pirktais preparatais „Persen“, „Milgamma“ ir kt. daiktais. Teismas pasisakė, kad tiki ieškove. Mano, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas bent minimaliais įrodymais ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Todėl teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagristai nustatydamas, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala.

Atsiliepimas

38. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jos apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė prašo naujus reikalavimus, kurių nereiškė pirmosios instancijos teisme, t. y. prašo, kad vaikų išlaikymas būtų mokamas 20 dieną. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti tokio reikalavimo. Nesutinka su ieškovės nurodytomis UAB „Matika“ bylinėjimosi išlaidomis, nes jos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu, nenurodė kokį procesinį reikalavimą UAB „Matika“ įrodinėjo.

39. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos procesui jai yra skirta VGTPT, tačiau kartu pateikė įrodymą apie bylinėjimosi išlaidas. Apeliantei skirta VGTPT apmokama 50 procentų, tačiau likę 50 procentų yra mokami po bylos baigties į Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitą. Kadangi tiek VGTPT sprendime, tiek kvite yra nurodyti tie patys subjektai, todėl apeliantės apeliacinės instancijos procesui patirtos išlaidos, kurios nurodytos kvite, yra nepagrįstos ir nepriteistinos, nes pažeidžia ekonomiškumo, protingumo principus, yra perteklinės ir akivaizdžiai bereikalingos.

40. Pažymi, jog ieškovė neprieštaravo vaikų bendravimo tvarkai pirmosios instancijos teisme, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde prieštarauja atsakovo ir vaikų minimaliam bendravimui.

Šalies argumentai

41. Ieškovė prašė priteisti jai transporto priemonę, todėl ją ir priteisė, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai dėl transporto priemonės bei naujos įsigijimo.

Žemesnės instancijos teismas

42. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad atsakovas turi teikti vaikams po lygią išlaikymo sumą, kai vaikų poreikiai yra po lygiai kiekvienam po 270 Eur (200 Eur išlaikymas + 70 Eur valstybės išmoka vaikui), priteisė maksimalų vaikams išlaikymo dydį, nes dar 2021 m. priteistas išlaikymas viršija 1/2 dalį 2022 MMA dydžio, atskaičius mokesčius. Todėl teismas įvertino ir vaikų būrelių poreikius, aprangos, maisto, būsto, buities priemonių, lavinimo priemonių įsigijimo poreikius ir atitinkamai priteisė išlaikymą vaikams nustatant mokėtino išlaikymo dydį, kas reiškia, kad ieškovės/ apeliantės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes atsakovas kas mėnesį patiria ne mažiau 400 Eur išlaidų vaikų išlaikymui periodinėms išmokoms, vaikai gauna po 70 Eur valstybės išmokų, o ieškovės lizingo sutartys ir kiti finansiniai sprendimai yra vertintini, kaip rizikos veiksnys vaikų interesų atžvilgiu, kadangi ieškovė prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurie viršija jos finansines galimybes. Ieškovės pasvarstymai apie tai, kad atsakovas turi neapskaitytų pajamų ir yra sveikas, todėl vaikams turi būti priteista didesnis išlaikymo dydis yra niekuo nepasverti.

43. Nurodo, kad apeliantui svarbus yra kuo greitesnis kompensacijos gavimas dėl gyvenamojo būsto įrengimo iki bent vidutinių gyvenimo sąlygų, todėl nesutinka, kad kompensacijos už ieškovei/apeliantei atitekusį didesnį turtą mokėjimo išdėstymo laikotarpis būtų ilgesnis nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Taip pat, ieškovė siekia nepagrįstai ilgai naudotis neatlygintinai atsakovo pinigais (jo naudai priteista kompensacija), gavusi didesnę turto dalį.

Atsiliepimas

44. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu dėl kompensacijos dydžio, mano, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkinami.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės M. N. ir atsakovo V. N. apeliaciniais skundais, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

46. Byloje kilo ginčas dėl teismo taikytų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Dėl ieškovės M. N. apeliacinio skundo

47. Pripažįstama, kad sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

48. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

49. Apeliantė nesutinka su teismo nustatytu vaikų išlaikymo dydžiu. Nurodo, jog abu vaikai yra paaugliai, todėl jų poreikiai yra žymiai didesni. Kaip minėta, pagal teismų praktiką minimali mėnesinė alga laikytina pakankama vaikui išlaikyti (2021 metais MMA buvo 642 Eur, atskaičius mokesčius – 468,41 Eur, todėl vadovaujantis vien MMA dydžiu šalys vaiko poreikių tenkinimui turėtų skirti po 234 Eur). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abiejų vaikų poreikiai pilnai gali būti tenkinami jiems skiriant po 470 Eur per mėnesį. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, teismas vertino ne tik būtinuosius poreikius, bet ir detaliai atsižvelgė į realias išlaidas vaikų išlaikymui, vaikų lankomus užsiėmimus, nustatydamas didesnę sumą jų poreikių tenkinimui. Pažymėtina, jog apeliantė nepateikė į bylą įrodymų bei argumentų, dėl ko vaikų poreikiai yra dar didesni nei nustatyta teismo. Apeliantė nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis gauna papildomas pajamas, todėl gali teikti didesnį išlaikymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba, gauna darbo užmokestį, kuris atskaičius mokesčius šiuo metu yra apie 1 000 Eur. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas dirba papildomai, todėl apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be to vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad vaikai yra paaugliai, pati savaime nesudaro pagrindo didinti priteisto išlaikymo. Todėl pripažįstama, kad teismas teisingai nustatė vaikų išlaikymui skirtas sumas, priteistinas iš atsakovo.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 302 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi procesinės teisės nuostatos įtvirtina apeliacinio proceso ribas, kurių peržengimas, t. y. naujų reikalavimų nagrinėjimas bei ginčo objekto išplėtimas, akivaizdžiai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai bei tikslui – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas nustatyti konkrečią kas mėnesį mokamo išlaikymo mokėjimo datą (iki mėnesio 20-os dienos) nenagrinėjamas.

51. Apeliantė nurodo, kad teismas nustatė labai sudėtingą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškovė nekliudo atsakovui matytis su vaikais, todėl atsižvelgiant į vaikų interesus teismas turėtų nustatyti laisvą bendravimo grafiką.

52. Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

53. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas; kt.). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

54. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktą).

55. Pažymėtina, kad bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

56. Apeliantė nenurodė jokių argumentų dėl ko nustatyta bendravimo tvarka yra netinkama. Atsakovas reikalavo nustatyti šią tvarką. Kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog teismas nustatė detalią bendravimo tvarką, nesudaro pagrindo pripažinti ją netinkama. Taip pat pažymėtina, kad šalys bet kada gali tarpusavio susitarimu koreguoti bendravimo tvarką pagal esamas aplinkybes, be kita ko bendru sutarimu susitarti ir jos detaliai nevykdyti ar pakeisti (kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas). Juolab, jog pati apeliantė nenurodo, kokios konkrečiai tvarkos sąlygos neatitinka vaikų ar jų tėvų interesų. Todėl apeliantės argumentai dėl teismo nustatytos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos atmetami.

57. Apeliantė nurodo, kad ji sutinka su teismo nustatytos kompensacijos dydžiu, tačiau ji nėra finansiškai pajėgi kas mėnesį išmokėti atsakovui 438 Eur sumos, kadangi ji neturės iš ko pragyventi. Taip pat nurodo, kad ji būtų pajėgi teismo nustatyto dydžio kompensaciją išmokėti per ne per 18, o per 36 mėnesius.

58. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

59. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sudėtinga finansine padėtimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės pajamos yra 750 - 800 Eur per mėnesį, jai reikia dar dengti likusią dalį kartu su atsakovu mokėtino kredito, jai tenka didesnioji dalis rūpesčių ir išlaidų, išlaikant du nepilnamečius paauglius vaikus, kurie gyvena su ja.

60. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors apeliantė, prašydama prailginti priteistos atsakovui iš ieškovės kompensacijos mokėjimą iki 36 mėnesių, nurodė savo turtinę padėtį sprendimo priėmimo dienai, tačiau nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad, išdėsčius sprendimo vykdymą ilgesniam laikotarpiui, ji bus pajėgi sumokėti priteistos kompensacijos sumą. Aplinkybės, jog ieškovė naudojasi automobiliu, nes jai yra nepatogu naudotis viešuoju transportu bei įsigijo lizingu skalbimo mašiną vietoje sugedusios, kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo kompensacijos mokėjimą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui. Pažymėtina, jog ieškovė turi protingai vertinti savo finansinę padėtį, atsižvelgti į turimus įsipareigojimus ir nepriiminėti nepagrįstų finansinių sprendimų.

61. Be to, sprendžiant dėl kompensacijos sumokėjimo ilgesniu laikotarpiu, turi būti atsižvelgta ir į išieškotojo (atsakovo) interesus. Pažymėtina, kad atsakovas neturi tinkamo gyventi būsto (kokį turi ieškovė), nors jis, kaip ir ieškovė, turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, mokėti kreditą, t.y. nuolatinių periodinių išlaidų.

62. Todėl pripažinus, kad abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, bei atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, šalių lygiateisiškumo principą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priteistos atsakovui kompensacijos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. Todėl ir šis apeliantės prašymas atmetamas.

63. Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad teismas neišsprendė jos sumokėto 100 Eur žyminio mokesčio atlyginimo klausimo. Priešingai negu nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą ieškovė patyrė 100 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Todėl atsižvelgdamas į tai, jog ieškinys tenkintas 80 proc., atitinkamai priteisė ieškovei 80 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo bei atliko įskaitymą.

64. Tačiau sutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas neišsprendė jos turėtų išlaidų už UAB „Matika“ atliktus kadastrinius matavimus (250 Eur). Kolegijos vertinimu, šios išlaidos gali būti laikomos bylinėjimosi, kadangi buvo susijusios su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis apie bendrosios nuosavybės vertę. Todėl atsižvelgiant, jog ieškinys tenkintas 80 proc., iš atsakovo turi būti papildomai priteisiama 200 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, šioje dalyje patikslinant skundžiamą sprendimą.

Dėl atsakovo V. N. apeliacinio skundo

65. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė turto vertę bei mano, kad teismas turėjo skirti pakartotinę teismo ekspertizę arba remtis ekspertizės nustatyta kaina, bet ne pats nustatinėti turto vertę. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

66. Pažymėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės (CPK 219 straipsnis). Toks prašymas nesuformuluotas ir apeliaciniame skunde. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

67. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tiek teismo ekspertizės išvadas, tiek ieškovės UAB „Ober Haus“ pateiktą turto vertinimą, sprendė, kad pateiktos išvados apie dalintino turto vertę pagrįstos tinkamai, tinkamai taikyta turto vertinimo metodika, atmesti jų nėra pagrindo. Tačiau atsižvelgęs į skirtingas vertintojų pateiktas turto vertes, jas nustatė savarankiškai, remdamasis aritmetiniu vidurkiu. Kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas atitinka tiek įstatymo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis, 3.119 straipsnis), tiek bylos aplinkybes, todėl nagrinėjamu atveju buvo pagrįstas (CPK 12, 177, 185 str.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė vien tik ekspertizės išvadomis, nereiškia, jog buvo privaloma skirti pakartotinę ekspertizę. Pažymėtina, kad CPK 219 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar būtina skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Minėta, kad kolegijos vertinimu, byloje buvo pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui nustatyti dalintino turto vertę, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir padarė.

68. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas teigia, kad teismas neišanalizavo tokios žalos atsiradimo teisinių pagrindų, be pagrindo patikėjo ieškovės aiškinimais, todėl nepagrįstai priteisė neturtinę žalą.

69. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys, veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; o nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

70. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustačius, jog atsakovas V. N. yra kaltas dėl santuokos iširimo, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus dėl netinkamo atsakovo, kaip sutuoktinio, elgesio - fizinis smurtavimas, sukėlė ieškovei fizinį skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą. Teismas įvertino ir tai, kad dėl atsakovo smurto ir netinkamo elgesio, ieškovė kreipėsi pagalbos į psichologą ir lankė konsultacijas. Nors apeliantas teigia, kad po baudžiamojo įsakymo ieškovė atleido atsakovui, jie susitaikė. Tačiau tai nepaneigia, jog, ieškovė patyrė išgyvenimus, ir santuoka vis tik nutrūko ir dėl tų atsakovo veiksmų ieškovės atžvilgiu, dėl kurių jis buvo nuteistas. Todėl negalima pripažinti, kad neturtinė žala priteista nepagrįstai, kaip to prašo atsakovas.

71. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į šalių tarpusavio santykius, ieškovės, nurodytas aplinkybės apie ieškovės patirtus išgyvenimus dėl atsakovo kaltės. Dėl paminėto, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas nustatė nepagrįstą neturtinės žalos dydį. Dėl ko apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

72. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl jų taikymo, bylos aplinkybes vertino objektyviai ir visapusiškai. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, jį patikslinant tuo, jog iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai papildomai priteisiama 200 Eur (du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Teisėjai Vygintas MažuikaLaimantas MisiūnasBirutė Valiulienė