Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovo Vytauto Mockaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. (R.) L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 137 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 8, 11 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. (R.) L. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neturėti, nenaudoti ir neįsigyti jokios kategorijos ginklų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta.

Nukentėjusiojo atstovo V. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš R. (R.) L. priteista 4000 (keturi tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo R. Š. naudai, paskiriant civilinį ieškovą V. Š. šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš R. (R.) L. priteista 5000 (penki tūkstančiai) eurų turtinei žalai atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. L. pripažintas kaltu pagal BK 137 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2022 m. gegužės 10 d. apie 21.20 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, matydamas, jog kieme yra mažamečių vaikų, nepritaikytoje saugiam šaudymui aplinkoje ir vietoje, neužtikrindamas saugumo, šaudė į kiemo gale ant lentų stovinčią skardinę iš 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinio šautuvo Norica Krono Nr. 05430-08 nešaunamojo ginklo, priskiriamo D kategorijos ginklams, kuriuo jam leido naudotis ginklo savininkas D. P., bei šaudymo metu, jo, paprašius mažametei M. P. leisti iššauti iš šio ginklo, jis sutiko ir elgdamasis nusikalstamai neatsargiai iš už nugaros apkabinęs mažametę M. P., laikė minėtą šautuvą, o mažametei paspaudus šautuvo nuleistuką, iššovus ginklui šūviu pataikė prabėgančiam kieme pro taikinį mažamečiui R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. Š. šautinį kiauryminį kaklo dešinės pusės sužalojimą su dešinės poraktikaulinės arterijos, dešinės krūtinplėvės ir dešinio plaučio sužalojimais, kas komplikavosi kraujo išsiliejimu į dešinę krūtinplėvės ertmę ir tarpuplautį, dešinės jungo venos tromboze, hipovoleminiu šoku ir ūmine pohemoragine mažakraujyste – sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, R. L., dėl neatsargumo sunkiai sužalojo mažametį nukentėjusįjį R. Š..

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovas Vytautas Mockus (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti 2023 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžio dalį (toliau – ir Skundžiama nuosprendžio dalis), tenkinant civilinio ieškinio reikalavimą dėl 10 851,57 eurų žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo R. Š. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo iš atsakovo R. L.

1.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Skundžiama nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti teismų suformuotai praktikai, o pirmosios instancijos teismo išvados padarytos netinkamai taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 109 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.280 straipsnio nuostatas.

1.2. Apeliantas nurodo, kad BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310- 699/2017, 2K-307-689/2019). Apelianto vertinimu, civilinio ieškinio tenkinimui, buvo visos tam reikalingos sąlygos.

1.3. Kartu apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsnius ir Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29 – 34 straipsnius, Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija, todėl pagrįstai ir pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnyje nustatyta tvarka, pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Pastebima, jog R. L. yra tinkamas atsakovas byloje, kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamasis R. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir sunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. Š., kuris buvo gydytas sveikatos priežiūros įstaigose ir jo sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų.

1.4. Dėl civilinio ieškinio dydžio apeliantas nurodo, kad ginčo dėl gydymo išlaidų dydžio nebuvo, kadangi jis įrodytas prie civilinio ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad civilinis ieškinys buvo pareikštas išimtai tik dėl turtinės žalos atlyginimo, o pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ir vertindamas žalos dydį, pasisakė dėl neturtinės žalos dydžio. Apeliantas nurodo turtinės žalos sampratą bei visiško nuostolių atlyginimo principo esmę. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas turtinės žalos dydį, nepagrįstai nukrypo nuo visiško nuostolių atlyginimo principo, nepagrįstai vertino nukentėjusiojo gydymo išlaidas kaip neturinę žalą, netinkamai pritaikė BPK 113 ir 115 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

1.5. Kartu apeliaciniame skunde pastebima, kad priteistos turtinės žalos dydis buvo sumažintas atsižvelgiant ir į tai, kad veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Apeliantas nesutinka su tokiu vertinimu ir nurodo, kad pagal CK 6.263 straipsnyje suformuluotas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, pareiga atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės formos, t. y. tyčios ar neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-494/2005). Pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda tais atvejais, jeigu asmuo, įpareigotas tokią žalą atlyginti, yra kaltas, t. y. jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, nes kiekvienas, asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Kaltė gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu, todėl nepriklausomai nuo kaltės formos asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti.

1.6. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde pateikiamos nuorodos į CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei CK 6.210 straipsnio 1 dalį ir remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinimu, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškinio reikalavimui, privalo priteisti ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas. Be to, nustatytos procesinės palūkanos turi būti priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pabrėžiama, kad nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais. R. L. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai sumažino priteistinos žalos dydį, taip pat prašė netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo, kadangi nuteistajam gynėja buvo skirta ne nuteistojo iniciatyva. Papildomai savo prašymus gynėja grindė nuteistojo sunkia turtine padėtimi dėl netekto 50 procentų darbingumo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovo Vytauto Mockaus apeliacinis skundas tenkinamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-689/2018).

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai.

7. BPK 44 straipsnio 10 dalyje, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

8. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-7-648/2019).

9. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl ieškinio pagrįstumo, atsakovo tinkamumo bei tuo, kad ieškinio dydis buvo įrodytas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Vilniaus teritorinė ligonių kasa, būdama privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija, pateikė pagrįstą ieškinį pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Pirmosios instancijos teismas R. L. pripažino kaltu dėl nukentėjusiojo R. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo, o būtent nuteistajam laikant šautuvą, o mažametei paspaudus šautuvo nuleistuką, iššovus ginklui šūviu pataikė nukentėjusiajam R. Š. į kaklą. Nukentėjusysis buvo gydytas sveikatos priežiūros įstaigose ir jo sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, todėl atsakovas byloje yra tinkamas. Pastebėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo dėl gydymo išlaidų dydžio ir buvo nustatyta, kad ieškinio dydis yra įrodytas rašytiniais įrodymais.

10. Pirmosios instancijos teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažino pagrįstu, bet jį tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priteistinos turtinės žalos sumažinimo. Pagal CK nuostatas žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, o būtent tai, kad visiško nuostolių atlyginimo principo paskirtis yra grąžinti žalą patyrusį asmenį į padėtį buvusią iki žalos atsiradimo momento. Taip pat, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistinos turtinės žalos dydį sumažinti atsižvelgiant į sunkią nuteistojo turtinę padėtį bei tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką atliko dėl neatsargumo. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto vertinimu bei pabrėžia, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalies esmė yra ta, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės formos, t. y. tyčios ar neatsargumo. Taip pat, pastebėtina, kad sunki nuteistojo turtinė padėtis, neeliminuoja pareigos visiškai atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kadangi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas turtinės žalos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pažeidė visišką nuostolių atlyginimo principą bei netinkamai taikė CK 6.263 straipsnyje suformuluotas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles.

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, procesinės palūkanos priteisiamos ne tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, bet ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014, 3K-3-235-1075/2018). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Taip pat, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė, nors procesines palūkanas civilinė ieškovė prašė priteisti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė civilinei ieškovei įstatyme numatytų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino nukentėjusiojo gydymo išlaidas kaip neturinę žalą. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, pasisakė vartodamas ir turtinės, ir neturtinės žalos sąvokas. Tačiau, Skundžiamoje nuosprendžio dalyje, nustatydamas konkretų priteistinos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas žalą įvertino kaip turtinę, todėl neturtinės žalos sąvokos vartojimas laikytinas rašymo apsirikimo klaida.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

13. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta 2023 m. gruodžio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma Nr. APD-2023-16449 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą R. L. pagal 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. KTS-2023-06685, kurios sudaro 106,67 eurus (vieną šimtą šešis eurus ir 67 centus).

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priima sprendimą iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020 ir kt.), nuteistojo turtinę padėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2018, Nr. 2K-54-628/2021).

15. Sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinis procesas vyko civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos iniciatyva, nuteistasis R. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, gynėjas jam suteiktas pagal BPK įtvirtintą imperatyvą. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis nedirba, kadangi yra netekęs 50 proc. darbingumo, jo turtinė padėtis sunki, iš jo priteisti reikšmingų sumų civiliniai ieškiniai turtinei bei neturtinei žalai atlyginti. Kartu pažymėtina, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla pagal apelianto apeliacinį skundą išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Įvertinus nustatytas aplinkybes, valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš R. L. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio išsprendimo.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti.

Iš nuteistojo R. L. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 10 851,57 eurus (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 57 centus) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo R. Š. gydymo.

Iš nuteistojo R. L. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas nuo priteistos - 10 851,57 eurų sumos, už laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo R. L. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.