Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus (nustatytas 50 procentų darbingumo lygis), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis R. L. 2022-05-10 apie 21.20 val., pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705, 34 str. 5 d., kurioje numatyta, kad ,,Draudžiama panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, …“ namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, matydamas, jog kieme yra mažamečių vaikų, nepritaikytoje saugiam šaudymui aplinkoje ir vietoje, neužtikrindamas saugumo, šaudė į kiemo gale ant lentų stovinčią skardinę iš 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinio šautuvo Norica Krono Nr. 05430-08 nešaunamojo ginklo, priskiriamo D kategorijos ginklams, kuriuo jam leido naudotis ginklo savininkas D. P., bei šaudymo metu, jo, paprašius mažametei M. P. leisti iššauti iš šio ginklo, jis sutiko ir elgdamasis nusikalstamai neatsargiai iš už nugaros apkabinęs mažametę M. P., laikė minėtą šautuvą, o mažametei paspaudus šautuvo nuleistuką, iššovus ginklui šūviu pataikė prabėgančiam kieme pro taikinį mažamečiui R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) į kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. Š. šautinį kiauryminį kaklo dešinės pusės sužalojimą su dešinės poraktikaulinės arterijos, dešinės krūtinplėvės ir dešinio plaučio sužalojimais, kas komplikavosi kraujo išsiliejimu į dešinę krūtinplėvės ertmę ir tarpuplautį, dešinės jungo venos tromboze, hipovoleminiu šoku ir ūmine pohemoragine mažakraujyste – sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu R. L. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo mažametį nukentėjusįjį R. Š..

2. Kaltinamasis R. L. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir parodė, kad iki įvykio pažinojo nukentėjusįjį ir jo tėvus, nes gyvena tame pačiame kaime. Viskas vyko jo namo kieme, o R. Š. gyveno kiek toliau. Vakare sėdėjo prie namų, pamatė, kad D. P. neša ginklą, pasiūlė pašaudyti. Sutiko pašaudyti. Lauke buvo šviesu. D. P. kiemas yra aptvertas, o jo (R. L.) kiemas nėra aptvertas. Šaudė į skardines, kurias statė ant šiferio krūvos netoli ūkinio pastato. Už šiferio krūvos yra atvira erdvė. Šaudė jis ir trys vaikai: M. P., R. Š. ir E. P.. D. P. pats nešaudė, tik davė jam ginklą. Vaikai atbėgo nuo D. P. namo, jie buvo jo kieme, pamatė, kad jis šaudo ir atbėgo. Iki jie atbėgo jau buvo šaudęs. Vaikai paprašė irgi duoti jiems pabandyti pašaudyti. Tuomet priėjo D. P. ir leido vaikams pašaudyti, pasakė, kad jis (R. L.) duotų šaudyti vaikams. Po to D. P. iš karto nuėjo namo. Vaikai šaudė visi paeiliui, neprisimena kas šaudė pirmas. Kai vaikai šaudė, jis laikė ginklą, nes jis sunkus. Šūvio metu vaikai stovėjo šalia. R. Š. bėgo pataisyti skardinę, pasakė jam sustoti, o M. P. pasakė nešaudyti, kai žmonės bėga, bet ji paspaudė nuleistuką. Pasakęs nešaudyti, pakėlė ginklą, negalvojo, kad ji iššaus. M. P. maždaug (duomenys neskelbtini) metai. Iššovusi, M. P. nubėgo namo, o R. Š. nuo šūvio nukrito. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir vaiką išvežė. Nesutinka atlyginti žalos, tegu D. P. prisideda prie žalos atlyginimo, kadangi jis davė ginklą, be to, šovė ne jis. Nukentėjusiojo tėvas prašė atlyginti 2500,00 Eur žalos. Buvo sutikęs su tuo, bet vėliau vaiko tėvas pradėjo jam grasinti. Sutiktų atlyginti žalą per pusę su kaimynu.

3. Liudytojas V. Š. parodė, kad yra nukentėjusiojo R. Š. tėvas. Tuo metu gyveno atskirai nuo vaiko motinos G. Š.. Buvo po 21.00 val., Pakeliui iš darbo sulaukė skambučio, kad R. Š. miršta, nebuvo pasakyta, kad į jį buvo šauta. Apie tai sužinojo iš kito savo sūnaus jau privažiavus prie namų. Pats įvykio nematė. R. Š. gulėjo pas R. L. namuose ant lovos, jis buvo be sąmonės, pamėlęs. Greitoji važiavo apie 1 valandą. Vaikas mėnesį gulėjo ligoninėje, jam padarė dvi operacijas, per vieną operaciją šalino kulką, o per kitą vyko krūtinės ląstos operacija. Vėliau buvo reabilitacijoje Šalčininkuose. Po ligoninės iš pradžių vaikas neramiai miegojo, o po to viskas praėjo. Šiuo metu viskas gerai, sūnus gyvena kartu su juo, nes vaiko motina (duomenys neskelbtini) mirė. Įvykio metu keturi jo nepilnamečiai vaikai gyveno su motina. Pats gyveno atskirai, bet dažnai atvažiuodavo pas vaikus, nes jų motina išgėrinėdavo. R. Š. dažnai žaisdavo su D. P. dukromis. Su R. L. anksčiau jokių santykių nepalaikydavo. Pažinojo jį tik kaip kaimyną. Po įvykio su R. L. nebendravo, nesiaiškino kas atsitiko. Su sūnumi kalbėjo apie šį įvykį. Jis sakė, kad skardinės netaisė, bet tiesiog bėgo toje vietoje. D. P. sakė, kad R. L. pats paprašė pašaudyti. Niekas jam žalos neatlygino. Nesikreipė į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Prašo atlyginti 6000,00 Eur žalą, tai 2000,00 Eur turtinė žala ir 4000,00 Eur neturtinė žala.

4. Liudytojas D. P. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nukentėjusįjį ir jo tėvus. Su visais geri santykiai, visi yra kaimynai, gyvena viename kaime. Grįžo iš darbo, apie pietus. Vėliau išėjo į kiemą, priėjo prie R. L., kartu buvo ir S. L.. Kalbėjosi dėl orinio šautuvo. Ginklą įsigijo internete, leidimas laikyti tokį ginklą nereikalingas. R. L. paprašė pašaudyti. Davė jam ginklą ir nuėjo namo, liepė vakare grąžinti. R. L. sakė, kad ketino šaudyti link ūkinio pastato. Speciali vieta šaudymui toje vietoje nėra įrengta, šaudymo trajektorija nukreipta į statinio sieną, kur niekas nevaikšto. Vėliau vakare jam I. B. pranešė, kad buvo pašautas vaikas, dar nebuvo tamsu. Nebuvo kalbos, kad R. L. galėtų perleisti ginklą šaudyti vaikams. Vėliau iš vaikų sužinojo, kad vaikai atėjo pas R. L. į kiemą, o jis davė visiems paeiliui šaudyti į skardines. Iki to įvykio R. L. šaudė iš jo šautuvo dieną prieš. Vaikai iki įvykio nė karto nematė ginklo. Iš pradžių jis buvo neveikiantis, o vėliau sutvarkytas. Dabar ginklą paėmė policija. Nenori susigrąžinti ginklo.

5. Liudytoja S. L. nurodė, kad kaltinamasis R. L. yra jos sūnus ir duoti parodymus prieš sūnų atsisakė.

6. Liudytoja I. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Dažė tvorą prie namų, vėliau po 21.00 val. prie jos pribėgo jos vyresnioji dukra ir pasakė, kad buvo pašautas vaikas. Vaikai sakė, kad R. Š. bėgo, o jos dukra iššovė. Matė kaip R. Š. bėgo ir beveik iš karto nukrito, R. L. prilaikė jį už pažastų. Atvažiavo policija bei greitoji. Iš viso turi du vaikus. Kiemas, kur žaidė vaikai nebuvo aptvertas. Iš pradžių vaikai žaidė jos kieme, o vėliau, kai jų šuniukai nubėgo į kiemą pas R. L., vaikai nubėgo paskui juos. Dieną prieš įvykį girdėjo, kad R. L. šaudė. Tą dieną jis šaudė vienas. Ten kur R. L. šaudė, vaikai niekada nežaisdavo. Įvykio dieną jie ten nubėgo paskui šuniukus. Vaikai sakė, kad R. L. siūlė jiems pabandyti pašaudyti, bet pati šių žodžių negirdėjo. Ginklas priklausė jos sugyventiniui. Vaikai net nė karto nematė to ginklo. Girdėjo dieną prieš įvykį kaip R. L. prašė duoti ginklą.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta tvarka pagarsinti liudytojos G. Š. parodymai: „gyvena pažymoje nurodytu adresu. Gyvena su savo mama G. A.. Sūnus R. Š. yra nepilnametis, taip pat turi pilnamečius vaikus T. Š., L. Š., J. Š.. Vaikai būna gyvena su ja, būna ne. R. lanko lenkų kalbos (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini) klasę. Kaimynų I. B. ir jos vyro D. P. šeimą pažįsta kaip kaimynus, jų vaikai, t. y. jos sūnus R. ir jų mergaitės I. ir M., bendrauja, draugauja. Kartais jų mergaitės atbėga į jų kiemą. Jų namas už dviejų namų nuo jų namo. I. viename name, per pusę namo gyvena su kitais kaimynais R. L.. R. dažnai eina pas juos į kiemą, ten yra batutai, žaidžia smėlio dėžėje. Niekada jokių konfliktų, problemų nebuvo su šiais kaimynais. 2022-05-10 vaikai buvo mokykloje, po mokyklos pavalgė, pamokas padarė ir apie 16.00 val. pas juos užėjo I. ir M.. Jos pastukseno į duris, R. pasakė, kad apsirengs ir išėjo į lauką. Matė, kad jie važinėjo dviračiais, žaidė. Buvo R. apie 21.00 val. atbėgęs namo, atsigėrė ir toliau nubėgo žaisti su mergaitėmis. Ji pasakė sūnui, kad jau tuoj 21.00 val., kad jis greitai ateitų jau namo. Taip yra nustatyta, jog vaikai visada būna 21.00 val. namuose. Jis pasakė gerai, nubėgs kažką lyg paimti. Jis greitai išbėgo iš namų. Ji baigė ruoštis, paklojo lovą, laukė kol ateis R. ir jau eitų miegoti. Atbėgo jos dukra L., šaukė ir verkė, jog R. mirė. Ji basa išbėgo į lauką, nubėgo į kiemą pas D., matė, kad jos sūnus gulėjo, jai pasirodė be gyvybės ženklų. Jis gulėjo ant žolės netoli namo laiptelių, bet ne kur D. gyvena, o kur įėjimas į namą pas R. L.. Jai aptemo akyse, prasidėjo isterija, dėl ko ji neprisimena kas vyko toliau. Atsipeikėjo kai jau buvo policijos pareigūnai. Nežino ką jai davė išgerti, kokių raminamųjų vaistų, gal po 45 minučių atvažiavo greitoji. Kol laukė greitosios, jai buvo dar isterija, pamena, kad ją su sūnumi pasodino į GMP ir jie išvažiavo į ligoninę. Kiek prisimena, buvo atėję prie sūnaus jos dvi dukros J. ir L., atvažiavo R. tėvas V. Š., kuris su jais šiuo metu negyvena, buvo kaimynai R. P. ir dar V., kuriuo pavardės nežino, gyvena šalia jos namo, lyg jo (duomenys neskelbtini) namas. Buvo dar I. B., R. L. ir jo mama. Kas ką sakė apie įvykį, ji neprisimena, jai ne iki to buvo, galvojo dėl sūnaus gyvybės. Įvykio vietoje nieko nesužinojo kas atsitiko. Tik kai greitoji atvažiavo, ji jų pasiteiravo tai kas atsitiko ir jis pasakė, kad šautinė žaizda kaklo dešinėje pusėje. Jau vėliau pas ją atėjo I. B. su savo vyru D. P.. D. jai pasakė „aš durnas, kad R. daviau tą ginklą“. Jie vadino ginklą oriniu, šaudo šovinukais. Kokie ten šovinukai, ji nežino. D. pasakė, kad jis kaltas, kad davė ginklą R. ir vaikams pašaudyti į stiklainius. D. pasakė, kad pats buvo girtas ir davęs ginklą, atsigulė miegoti. Klausė kaip kas atsitiko, D. sakė nematė. . pasakė, kad namie kepė bulves, nieko nematė kas atsitiko, tik išgirdo šauksmą. Po dienos pas ją užėjo R. L. su savo krikšto tėvu V. L.. R. jos atsiprašinėjo, klausė kokios reikia pagalbos, sakė, kad jis kaltas, jis nepagalvojo, pasakė jis nesitikėjo. R. sakė, D. davė jam ginklą, jis pastatė buteliuką ir nesitikėjo, nežino iš kur tas R. prabėgo. Pasakė, D. kaltas, kad davė ginklą, o jis kaltas, kad mokė vaikus šaudyt. Bijo dabar suklysti, kaip ten buvo ir kaip tiksliai jis pasakojo apie sūnaus sužalojimą, ar tai jis pats šovė ir išbėgo R., ar jis kartu su M. laikė ginklą ir tada šovė. Bet kaip ten buvo, ji tiksliai nesuprato. Kur buvo pastatyti tie stiklainiai į kuriuos jie šaudė iš orinio ginklo, nežino, nematė. Ji pati su vaikais I. ir M. nekalbėjo. Kai sūnus po atliktos operacijos atsigavo, jo klausė kas atsitiko ir dabar prieš apklausą jo klausė kas buvo, tačiau jis įvykio aplamai neprisimena, sako nieko nepamena. Prisimena, kad jis ėjo ir per kaklą braukė ranka ir pamatė kraują. Viskas, jis daugiau nieko neprisimena. Klausė sūnaus, ar jis pats šaudė iš orinio ginklo, jis atsakė, kad jis nešaudė, tačiau tą ginklą jis matė. Dar pasakė, kad ginklas ilgas. Ginklą matė, kai ginklas buvo pastatytas prie durų. R. buvo atlikta dar viena operacija, jis silpnai jaučiasi, praktiškai negali vaikščioti. Tiek D. P., tiek R. L. jai siūlo materialią pagalbą, sako sumokės už vaistus, vaiko reabilitaciją, pergyvena, kad taip atsitiko“ (1 t., b. l. 110-111).

8. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini). Priėjus prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) matoma gyvenamojo namo teritorijos dalis, kuri aptverta metaline tvora. Tvoros vartai atidaryti. Praėjus apie 5 metrus matomos įėjimo į gyvenamąjį namą durys, taip pat žalios spalvos plastmasinė kėdė. Šalia durų, iš dešinės pusės matomas orinis šautuvas, kuris įremtas į gyvenamojo namo sieną. Orinis šautuvas „CAL 4.5. (177) NO SERIES 05430-08 44-1C MADE IN JAPAN“ su optiniu taikikliu yra paimtas pagal ginklų ir šaudmenų paėmimo aktą. Šalia gyvenamojo namo, iš kairės pusės, kurio teritorija nėra aptverta matomi ant virvės pakabinti rūbai, už rūbų matomas medinis stalas su suoliukais (vieta, pasak liudytojų, iš kur buvo iššauta. Iš kairės pusės nuo stalo matomas ūkinis pastatas, bei šalia pastato matomas žalios spalvos automobilis. Aplink ūkinį pastatą matomos įvairios statybinės medžiagos bei malkos. Paėjus link ūkinio pastato, kiemo gale matoma krūva šiferio (pasak liudytojų vieta, kur stovėjo metaliniai buteliai bei kur vaikas buvo kai buvo iššauta į jį). Vaizdo kameros neįrengtos. Daugiau reikšmingų objektų ir pėdsakų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 47-57).

9. 2022-05-25 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (Ispanija), 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas Norica Krono Nr. 05430-08, skirtas šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas šautuvas yra priskiriamas D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. Norint užtaisyti tirti pateiktą šautuvą, jo vamzdį reikia atlaužti ir į vamzdžio drūtgalį ranka įstatyti kulką. Uždarius vamzdį galima atlikti šūvį. Šautuvas yra vienašūvis, nuspaudus nuleistuką, kulka yra iššaunama. Norint atlikti sekantį šūvį, ginklą reikia iš naujo užtaisyti. Iš tirti pateikto šautuvo, tiriamojoje dalyje nurodytoms sąlygoms, šūvis nenuspaudus nuleistuko neįvyksta. Nuleistuką reikia spausti 2,5 – 3,5 kg jėga, kad iš tirti pateikto pramoninės gamybos (Ispanija), 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinio šautuvo Norica Krono Nr. 05430-08 įvyktų šūvis. Tirti pateikta kulka yra pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro iššauta kulka. Ši kulka yra skirta įvairiems 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams, tame tarpe ir tirti pateiktam pneumatiniam šautuvui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ši kulka nėra šaudmuo. Tirti pateikta kulka iššauta iš 4,5 mm kalibro ginklo su dešimt dešiniosios krypties graižtvomis vamzdžio. Analogiškos charakteristikos būdingos ir tirti pateikto 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinio šautuvo Norica Krono Nr. 05430-08 vamzdžiui. Nėra galimybės nustatyti, ar tirti pateikta kulka buvo iššauta iš tirti pateikto šautuvo dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (negalima identifikacija) (1 t., b. l. 69-75).

10. Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuotoje specialisto išvadoje nurodyta, kad R. Š., gim. 2013 m., 2022-05-11 VUL Santaros klinikose nustatytas šautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas su sviedinio įėjimo anga (žaizda) kaklo priekyje dešinėje virš raktikaulio ir kairiojo plaučio viršutinėje užpakalinėje dalyje (I-ame segmente) įstrigusiu sviediniu, su 650 ml kraujo, išsiliejusio dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas dėl kiauryminio pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas). Sužalojimas padarytas šaunamojo mažo kalibro ginklu, užtaisytu šoviniu su kūne įstrigusiu sviediniu, kuris operacijos metu buvo išimtas iš plaučio audinio (1 t., b. l. 89).

11. 2022-06-16 Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1862/2022 (01) nurodyta, kad R. Š. nustatytas šautinis kiauryminis kaklo dešinės pusės sužalojimas su dešinės poraktikaulinės arterijos, dešinės krūtinplėvės ir dešiniojo plaučio sužalojimais, kas komplikavosi kraujo išsiliejimu į dešinę krūtinplėvės ertmę ir tarpuplautį, dešinės jungo venos tromboze, hipovoleminiu šoku ir ūmine pohemoragine mažakraujyste, padarytas kaklo dešiniąją pusę paveikus didelės kinetinės energijos šaunamuoju sviediniu (kulka), iki apžiūros VŠĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, tai yra iki 2022-05-10. R. Š. nustatytas vienas kūno sužalojimas. Nustatytas ir išvados l-me punkte įvardintas sužalojimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9., 6.6.12. ir 6.6.15. punktais, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. R. Š. kūno sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti nukentėjusiajam griūvant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, nekonstatuota. Nustatytas ir išvados l-me punkte įvardintas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 96-100).

12. Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

13. Kaltinamajame akte R. L. inkriminuotas trijų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų įstatymas) normų pažeidimas (31 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 31 straipsnio 3 dalies ir 34 straipsnio 5 dalies).

14. Ginklų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad D kategorijos ginklo savininkui ir naudotojui draudžiama ginklą ar šaudmenis perduoti naudoti be priežiūros asmenims, neturintiems 18 metų <...>.

15. Vadovaujantis Ginklų įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, D kategorijos ginklo naudotojui draudžiama be D kategorijos ginklo savininko rašytinio sutikimo ginklą perduoti kitam asmeniui naudoti.

16. Ginklų įstatymo 34 straipsnio 5 dalis draudžia panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys.

17. Teismo vertinimu, R. L. nepagrįstai kaltinamas Ginklų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 31 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Iš kaltinamojo parodymų bei jo parodymų patikrinimo vietoje matyti, kad leidęs vaikams šaudyti iš D. P. priklausančio pneumatinio šautuvo, kaltinamasis nepaliko vaikų vienų. R. L. paaiškinimu, vaikams šaudant jis buvo kartu ir prilaikė ginklą, kadangi šis buvo sunkus ir vaikai savarankiškai jo nepakeltų. Tikrinant parodymus vietoje R. L. parodė kaip stovėjo iš už nugaros M. P. ir laikė ginklą (2 t., b. l. 9-16). Analogiškas aplinkybes R. L. nurodė ir policijos pareigūnams, atvažiavusiems į įvykio vietą, kas užfiksuota policijos pareigūnų Body kameromis (1 t., b. l. 32-46). Nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Taigi šaudydami iš ginklo, nepilnamečiai vaikai buvo nuolat prižiūrimi kaltinamojo, R. L. nebuvo palikęs jiems ginklo savarankiškai naudotis, todėl jis Ginklų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkto nepažeidė.

18. R. L. inkriminuotoje veikoje teismas neįžvelgia ir Ginklų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies pažeidimo, kadangi tarp ginklo perdavimo kitam asmeniui be savininko leidimo ir kilusių padarinių – vaiko sužalojimo nėra priežastinio ryšio. Sunkūs padariniai nukentėjusiojo sveikatai kilo ne dėl to, kad ginklas kitam vaikui buvo perleistas be rašytinio savininko sutikimo, bet dėl to, kad nebuvo laikytasi bendrųjų saugaus elgesio su ginklu taisyklių, t. y. nebuvo apsaugota taikinio zona ir nebuvo įsitikinta, kad šaudyti prieš kiekvieną bandymą yra saugu. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad Ginklų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 31 straipsnio 3 dalies R. L. nepažeidė, iš R. L. pareikšto kaltinimo teismas šalina nuorodas į nuosprendžio 17 ir 18 punktuose minėtas Ginklų įstatymo normas.

19. Kaltinamasis R. L. neginčijo byloje nustatytų faktinių įvykio aplinkybių, tačiau kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino teigdamas, kad viena vertus ginklo savininkas D. P. pats nurodė jam duoti pašaudyti vaikams, kita vertus į nukentėjusįjį R. Š. šovė ne jis, o nepilnametė M. P., todėl jis nėra atsakingas už vaikui atsiradusią žalą.

20. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ginklo savininkas D. P. ginklą perdavė ne vaikams, bet pilnamečiam, veiksniam R. L., kuris tapo ginklo naudotoju ir kuriam ginklo naudojimo laikotarpiu buvo taikomos visos saugaus elgesio su ginklu taisyklės, pareigos bei draudimai. Pabrėžtina, kad ginklas yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl už šaudymo sukeltą žalą atsako tas, kas betarpiškai valdė ginklą žalos padarymo metu. Nepaisant to, kad ginklo savininkas yra D. P., jis neatsako už nukentėjusiajam padarytą žalą, kadangi sužalojimo metu ginklo naudotoju ir valdytoju buvo būtent kaltinamasis R. L., todėl jam ir kyla atsakomybė už atsiradusias naudojimosi ginklu pasekmes.

21. Nagrinėjamoje situacijoje pasiėmęs iš D. P. ginklą laisvalaikio leidimo tikslais ir leidęs vaikams šaudyti kartu su juo, tik pats R. L. buvo atsakingas už saugios aplinkos sudarymą šaudymo vietoje. R. L. pasirinko šaudyti gyvenamojo namo neaptvertame kieme, į kurį atbėgo nepilnamečiai vaikai. R. L. turėjo įvertinti vaikų amžių bei brandą pilnai suvokti, kad būti šaudymo zonoje yra potencialiai pavojinga, todėl turėjo dėti maksimalias pastangas užtikrinti, kad vaikai jokiu būdu negalėtų atsidurti šaudymo zonoje. Kaltinamojo nurodymas R. Š. nebėgti prie taikinio (skardinės), o tuo metu šaudžiusiai M. P. – nešauti, kai bėga žmogus, teismo vertinimu, buvo nepakankamos siekiant apsaugoti visus vietoje buvusius asmenis nuo netyčinio sužeidimo. R. L., būdamas suaugusiu asmeniu, turėjo ir galėjo užkirsti kelią nelaimei atsitikti. Teisme jis pripažino, kad laikė ginklą, kuomet vaikai šaudė, todėl laikydamas ginklą rankose, net ir nespaudžiant nuleistuko, turėjo pats reaguoti pamačius vaiką įbėgusį į pavojingą ugnies zoną ir nukreipti ginklą saugia linkme. To nepadaręs, pažeidė draudimą šaudyti žmonių susibūrimo vietoje, jei dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys.

22. Apibendrindamas išdėstyta teismas atkreipia dėmesį, kad R. L. nebuvo kaltinamas tuo, kad pats iššovė į nepilnametį nukentėjusįjį. Jo kaltė pasireiškė tuo, kad būdamas ginklo naudotoju neužtikrino saugios šaudymo aplinkos žmonių susibūrimo vietoje, dėl ko neatsargiai sužalotas nukentėjusysis R. Š.. Kaltinamasis elgėsi nerūpestingai, kadangi nenumatė, kad leidus su jo pagalba šaudyti nepilnamečiams vaikams, gali atsirasti BK numatyti padariniai, t. y. kad gali būti sužalotas kas nors iš pašalinių asmenų, nors pagal veikos aplinkybes (šaudymas tam specialiai nepritaikytoje vietoje) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Abejonių dėl neatsargios kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nėra, todėl teismas pripažįsta, kad yra visiškai įrodyta, jog R. L. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. Š., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje.

23. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

24. Kaltinamasis R. L. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 29), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 31-39), nedirba (2 t., b. l. 41, LITEKO duomenys), neįgalus (nustatytas 50 procentų darbingumo laipsnis), todėl kaltinamajam skirtina vienintelė BK 137 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, parenkant jos dydį žemiau vidurkio. Kadangi kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, šiurkščių administracinių nusižengimų nebuvo padaręs, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant bei skiriant kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus.

25. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – būtina panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

26. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- pneumatinį šautuvą Norica Krono 4,5 mm (.177) Nr. 05430-08 bei 4,5 mm (.177) iššautą kulką, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2022-06-15 kvitą B serija BBB Nr. OVS005652 (1 t., b. l. 79), konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

- skardinę Coca-Cola su skylėmis, saugomą Vilniaus apskrities VPK pagal 2022-10-14 kvitą B serija BBB Nr. LS007082 (1 t., b. l. 82), būtina sunaikinti;

- du kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t.), paliktini saugoti byloje.

27. Civilinis ieškovas V. Š. pateikė ieškinį, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš kaltinamojo R. L. 2 000,00 Eur turtinės žalos R. Š. gydymo išlaidoms padengti ir 4 000,00 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 127, 130).

28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

29. Teismas pažymi, kad civilinis ieškovas V. Š. reikalaudamas iš kaltinamojo 2000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo nei ieškinyje, nei teismo posėdyje nenurodė kuo pasireiškė nukentėjusiajam padaryta turtinė žala (pvz. išlaidos gydymui, vaistams, medicinos reikmenims, kelionės išlaidos ir kt.). V. Š. nepateikė jokių įrodymų (pvz. mokėjimo kvitų), patvirtinančių jo realiai patirtas išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaiko gydymo ligoninėje išlaidos padengtos iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos biudžeto. Taigi nesant byloje įrodymų apie faktiškai patirtas V. Š. išlaidas, susijusias su nukentėjusio sūnaus gydymu, transportavimu, reabilitacija, lankymu ir kt., reikalavimas priteisti 2000,00 Eur turtinės žalos atmetamas.

30. Vaikui padaryta neturtinė žala, anot nukentėjusiojo įstatyminio atstovo, pasireiškė tuo, kad sūnus mėnesį gulėjo ligoninėje, vėliau dar apie mėnesį vilko koją.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. <...>. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

32. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam dėl šautinės kaklo žaizdos padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kulka pažeidė vaiko plautį, dėl ko 2022-05-11 jis buvo operuotas, išimtas svetimkūnis. Gydymo eigoje nustatyta, kad taip pat dėl traumos pažeista vaiko poraktinė arterija, dėl ko pacientui atlikta antra operacija. Po operacijos buvo apsunkinti kairės kojos (klubo ir kelio) judesiai. Iki 2022-06-03 vaikui buvo taikyta reabilitacija. Šiuo metu liekamųjų traumos reiškinių nėra. Nekyla abejonių, kad dėl padarytos veikos vaikas patyrė neturtinę žalą. Prašomas priteisti žalos dydis yra proporcingas patirtiems nukentėjusiojo išgyvenimams bei kaltininko galimybei atlyginti žalą, todėl neturtinė žala priteistina vaikui visa apimtimi. Civilinis ieškovas V. Š. paskiriamas vaikui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

33. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 10 851,57 Eur žalos, susidariusios dėl nukentėjusiojo R. Š. gydymo (1 t., b. l. 148-150). R. L. kaltė sužalojus nukentėjusįjį yra visiškai įrodyta, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, tačiau svarstant priteistinos neturtinės žalos dydį būtina įvertinti ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

34. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

35. Visų pirma, nagrinėjama veika padaryta dėl neatsargumo. Antra, iš 2023-04-07 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų stacionaro epikrizės matyti, kad kaltinamasis 2022-12-30 hospitalizuotas dėl galvos traumos, jam skubos tvarka atlikta operacija, diagnozuota trauminė subdūrinė hemoragija, kairės pusės hemiparezė. 2023-02-15 hospitalizuotas reabilitacijai, kuri užbaigta 2023-04-07. Dėl patirtos traumos R. L. nuo 2023-04-14 iki 2024-04-13 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO sąsają su Sodros duomenų baze nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, gauna 243,76 Eur netekto darbingumo pensiją. Jo galimybės šiuo metu susirasti gerai apmokamą darbą yra menkos dėl riboto darbingumo, liekamųjų reiškinių po traumos (lėta kognityvinių funkcijų veikla, susilpnėjusi atmintis (ypač trumpalaikė), apsunkintas skaičiavimas, skaitymas) (2 t., b. l. 121-122), todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, Vilniaus teritorinės ligonių kasai priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas iki 5 000,00 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

37. Nagrinėjamoje byloje R. L. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023-09-15 pažymą Nr. APD-2023-13667, kurioje nurodyta, kad R. L. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 481,06 Eur. Iš bylos medžiagos bei LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis nedirba, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, gauna 243,76 Eur netekto darbingumo pensiją, todėl dėl sunkios turtinės padėties valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 8, 11 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. L.: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neturėti, nenaudoti ir neįsigyti jokios kategorijos ginklų.

Pašalinti iš R. L. pareikšto kaltinimo nuorodas į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 31 straipsnio 3 dalį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- pneumatinį šautuvą Norica Krono 4,5 mm (.177) Nr. 05430-08 bei 4,5 mm (.177) iššautą kulką, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2022-06-15 kvitą B serija BBB Nr. OVS005652, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

- skardinę Coca-Cola su skylėmis, saugomą Vilniaus apskrities VPK pagal 2022-10-14 kvitą B serija BBB Nr. LS007082, sunaikinti;

- du kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, palikti saugoti byloje.

Priteisti iš R. L. 4000,00 Eur (keturis tūkstančius Eur) neturtinės žalos nukentėjusiojo R. Š. naudai, paskiriant civilinį ieškovą V. Š. šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Atmesti civilinio ieškovo V. Š. reikalavimus dėl 2000,00 Eur turtinės žalos priteisimo.

Priteisti iš R. L. 5000,00 Eur (penkis tūkstančius Eur) turtinės žalos Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nepriteisti iš R. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.