Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P. (A. P.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams D. M., I. V., A. V., trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė pilna apimtimi, iš esmės rėmėsi ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovai I. V. ir A. V. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovai šių kalnapušių nesodino, prieš įsigyjant gyvenamąsias patalpas kalnapušės jau buvo pasodintos, želdiniai auga už jiems priklausančio sklypo ribos, kalnapušės niekam netrukdo, tik gerina estetinį gatvės vaizdą, ieškovė niekada šios žemės neprižiūrėjo (nešienavo žolės, negenėjo medelių ir pan.), jos teisės nėra pažeistos.

Atsakovas D. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, nors jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), jokių prašymų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovams I. V. ir A. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2008 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Atsakovui D. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2015 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra minėto žemės sklypo patikėtinis.

2018 m. sausio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau ir Skyrius) Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog patikrinus suformuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimą, nustatyta, kad už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribos valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengti želdiniai; nustatytas galimai Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio pažeidimas. Iš pridėtos užimtos valstybės žemės schemos matyti, kad užimtos valstybinės žemės plotas sudaro 30,44 m². Prie surašyto akto pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos kalnapušės.

2018 m. rugsėjo 25 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi už tokius pažeidimus administracinė nuobauda negali būti skiriama.

2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Skyrius kreipėsi į atsakovus D. M., I. V. ir A. V. prašydamas iki 2018 m. spalio 1 d. pašalinti želdinius iš valstybinės žemės.

2019 m. birželio 10 d. atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, kurio metu tikrinta ar atlaisvinta valstybinė žemė greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog valstybinė žemė neatlaisvinta, želdiniai iš valstybinio žemės sklypo nepašalinti. Prie surašyto akto pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos kalnapušės.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad nuo 2009 m. iki 2012 m. buvo vykdoma želdinių inventorizacija Jos metu buvo inventorizuoti ir (duomenys neskelbtini) gatvės želdiniai: konkrečiu atveju, ties (duomenys neskelbtini) g. 11 ir 13 namu, inventorizuotos 15 vnt. kalninių pušų (0,5 m aukščio), vienas svyruoklis gluosnis „Tortuoza“ (0,5 m aukščio) ir 30 vnt. vienpiesčių gudobelių (0,4 m aukščio).

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovus D. M., I. V., A. V. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti naudojamą valstybinę žemę už atsakovo žemės sklypo ribos, t. y. pašalinti želdinius bei sutvarkyti valstybinę žemę, kad būtų galima naudoti pagal paskirtį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, reiškia, jog yra garantuojama įstatyminė subjektinių nuosavybės teisių apsauga. Subjektinė nuosavybės teisė paprastai apibūdinama kaip įstatymų saugoma savininko galimybė savo nuožiūra ir interesais valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, tačiau savininkas negali peržengti įstatymų nustatytų ribų, varžyti kitų asmenų teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 16 d. nutarimas). Minėta Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia ir tai, kad įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas).

Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, reikalavimą ieškovė grindžia CK 4.98 straipsnio nuostatomis, t. y. reikalauja atsakovus pašalinti teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V Nr. 3K-3-189/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

Nagrinėjamu atveju, byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovams D. M., I. V., A. V. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su valstybine žeme.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - ŽĮ) 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė. Byloje pateikti įrodymai – VĮ „Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas“ patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

Pagal ŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis). Ieškovė, kaip valstybinės žemės patikėtinis valdo, naudoja jai patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja žemės ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai (ŽĮ 7 straipsnio 11 dalis). Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės teisę reikšti negatorinį ieškinį (CPK 5 straipsnis, ŽĮ 7 straipsnio 1 dalis, 11 dalis).

Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (Suvestinė redakcija nuo 2021-01-01) 3 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo paskirti Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, paskirti pareigūnai atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus (Nuostatų 4 punktas), kurių metu be kitų žemės naudojimo sąlygų, nurodytų 11.1 – 11.9 punktuose, tikrinama, ar žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama žemė ir (ar) nenaudojami vandens telkiniai. Žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados (Nuostatų 15 punktas).

Byloje pateiktas 2018 m. sausio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, 2019 m. birželio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir jų priedai (fotofiksacijos), taip pat ir atsakovų I. V. ir A. V. pateiktas įrodymas – fotofiksacija, patvirtina, jog valstybinėje žemėje auga kalnapušės. Atsakovai I. V. ir A. V. šių aplinkybių neneigė.

Byloje kilo ginčas, ar yra pažeistos ieškovės teisės turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, ir ar pašalinti šį pažeidimą privalo atsakovai šioje byloje.

Atsakovai I. V. ir A. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigijo 2008 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovai teigia, kad gyvenamąjį namą įsigijo 2006 m., valstybinėje žemėje kalnapušių nesodino, želdinai jau buvo pasodinti, galimai pasodino kvartalo statytojas, ginčo valstybinės žemės sklypu nesinaudoja. Valstybiniame žemės sklype yra įrengti dujų ir elektros apskaitos mazgai, kurie priklauso (duomenys neskelbtini) g. Nr. 11 ir Nr. 13, gyvenamiesiems namams. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovai I. V. ir A. V. valstybinėje žemėje būtų sodinę kalnapušes. Ieškovės atstovo teiginiai teismo posėdžio metu, kad didelė tikimybė, jog kalpanušes pasodino atsakovai I. ir A. V., niekuo nepagrįsti. Taip pat ieškovės pateiktos ortofotonuotraukos nepatvirtina fakto, kad kalnapušes sodino atsakovai I. ir A. V., kadangi 2005 m. – 2006 m. pateiktoje ortofotonuotraukoje matyti statybvietė, neapželdintas gerbūvis, todėl neatmetama galimybė, kad kvartalo statytojas tvarkydamas kvartalo gerbūvį galėjo pasodinti kalnapušes. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kalnapušės auga visame kvartale.

Atsakovas D. M. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo. Iš atsakovės I. V. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas ilgą laiką gyvena užsienyje. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovas D. M. žemės sklypą, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įgijo 2015 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovė I. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas D. M. želdinių (kalnapušių) nesodino, kuomet D. M. įsigijo žemės sklypą, esantis (duomenys neskelbtini), kalnapušės valstybiniame žemės sklype jau augo. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tuo metu, kai atsakovas D. M. nusipirko žemės sklypą, valstybiniame žemės sklype kalnapušės jau augo. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas D. M. kalnapušių valstybiniame žemės sklype nesodino.

Ieškovė teigia, kad atsakovai naudojasi valstybiniu žemės sklypu, t. y. atsakovai gauna dekoratyvinę naudą, kalnapušės apsaugo nuo taršos, sklindančios nuo gatvės. Sutiktina su teiginiais, kad kalnapušės teikia dekoratyvinę naudą, apsaugo nuo taršos, tačiau vien dėl šių aplinkybių, negalima teigti, kad atsakovai naudojasi valstybiniu žemės sklypu. Byloje nenustatyta, kad kalnapušes pasodino atsakovai, ir, kad jie siekė sau naudos.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog atsakovai naudojasi valstybine žeme ir pažeidžia žemės savininko teises. Vien aplinkybė, jog atsakovai kartais palaisto želdinius ar nupjauna žolę, gretimame valstybininame žemės sklype, nelaikytina valstybinės žemės naudojimu. Be to, trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė J. P. teismo posėdyje paaiškino, kad neturi duomenų, kad Klaipėdos miesto savivaldybė organizuotų šio valstybinio žemės sklypo priežiūrą, pjautų veją ar pan.

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (ŽĮ 2 straipsnio 1 dalis). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo paskirtis „Kita“, naudojimo būdas „Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“. Byloje nėra duomenų, jog valstybinės žemės dėl augančių želdinių negalima naudoti pagal paskirtį, o faktas, kad želdiniai yra valstybinėje žemėje pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog žemės negalima naudoti pagal paskirtį.

Taip pat iš byloje esančios medžiagos matyti, kad valstybiniame žemės sklype yra atvestos komunikacijos. Tačiau iš byloje pateitkų fotonuotraukų matyti, kad kalnapušės komunikacijoms iš esmės netrukdo. Iš fotonuotraukų matyti, kad už tvortos, ginčo žemės sklype yra elektros skydinė, patekimas prie skydinės nėra apribotas, lengvai prieinamas.

Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Kokių nors pagrįstų ir reikšmingų įrodymų apie tai, kad ginčo sklype augantys žemaūgiai želdiniai varžytų teisę disponuoti žemės sklypu, ieškovė nepateikė, taip pat ieškovė nepateikė ir įrodymų, kad atsakovai naudojasi valstybiniu žemės sklypu.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės santykiuose gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl baudos skyrimo ieškovei

Atsakovai I. ir A. V. atsiliepimu į ieškinį, prašo pripažinti, kad ieškovė įtraukdama juos atsakovais piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį skirti iki penkių tūkstančių eurų baudą ir iki 50 procentų šios baudos skirti atsakovams.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo skirti ieškovei baudą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju ieškovės pasirinkimas pasinaudoti teisminės gynybos teise negali būti laikomas piktnaudžiavimu, be to, nėra pagrindo manyti, kad ieškovė siekia nesąžiningų tikslų, naudojasi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Dėl nurodytų priežasčių teismas netenkina atsakovų I. ir A. V. prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, šalys bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Ieškovė įstatymo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Netenkinus ieškinio, žyminis mokestis iš atsakovų nepriteistinas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Netenkinti atsakovų I. V. ir A. V. prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.