Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1258-803/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-04
Bylos Nr.: e2A-1258-803/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02850-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė, Renata Volodko
Ieškovas: S. R.
Atsakovas: I. R.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2A-1258-803/2024Teisminio proceso Nr.2-52-3-02850-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; (S) 2.3.4.4.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. (S. R.) ir atsakovės I. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. (S. R.) ieškinį atsakovei I. R. ir atsakovės I. R. priešieškinį ieškovui S. R. (S. R.) dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – sutartis) sąlygas: 1) panaikinti sutarties 2.5 punktą; 2) pakeisti sutarties 3.2 punktą, nustatant, kad ieškovas pasiima vaikus penktadienį 19 val. iš vaikų gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį (neporiniais mėnesio savaitgaliais) ir pristato į vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. (jei šalys nesusitaria kitaip); 3) papildyti sutarties 3.4 punktą, nustatant, kad ieškovui suteikiama teisė antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 20 val. iki 20.30 val. susisiekti su vaikais Viber programėle ar kita vaizdo skambučio priemone. Vaikų motina ar kiti asmenys pokalbyje nedalyvauja ir sudaro galimybes ieškovui su vaikais bendrauti privačiai ir konfidencialiai.

2. Nurodė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) susilaukė trečio vaiko, kurio interesams prieštarauja sutarties 2.5 punktas, nes ieškovas negali planuoti savo išlaidų ir gaunamų pajamų, proporcingai jas skirti visiems trims savo išlaikytiniams. Šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra prastesnė nei santuokos nutraukimo su atsakove metu. Sutarties 3.2 punktas keistinas, nes būtina sukonkretinti vaikų paėmimo laiką ir vietą savaitgaliais. Ieškovas, atvažiavęs pasiimti vaikų, turi laukti 1-2 val. Net ir po ilgo laukimo vaikai neperduodami. Sutarties 3.4 punktas papildytinas detalesne ieškovo bendravimo su vaikais tvarka, nes atsakovė nesuteikia bendravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis laiko, trukdo tokį bendravimą, kišdamasi į jį, pradėdama vaikų akivaizdoje aiškintis santykius su ieškovu. Dėl to bendravimas dažnai tampa nebeįmanomas.

3. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su sutarties 3.2 ir 3.4 punktų pakeitimu, sutiko su 2.5 punkto panaikinimu, jeigu bus pakeisti sutarties 2.2 ir 2.3 punktai, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pakeisti sutarties 2.2 punktą, nustatant, kad šalys susitaria, jog ieškovas nuo 2023 m. spalio 1 d. nepilnametės dukters išlaikymui iki jos pilnametystės (119 mėnuo), skaičiuojant po 464,49 Eur per mėnesį, įsipareigoja sumokėti 55 274,31 Eur sumą, sumokėdamas šią sumą mišriu būdu: konkrečia pinigų suma – 5 913,02 Eur, kuri sumokėta 2020 m. gegužės 20 d. atsakovei grynaisiais pinigais, likusią išlaikymo dalį ieškovas moka kas mėnesį periodinėmis išmokomis, lygiomis dalimis po 414,80 Eur, mokėdamas iki dukters pilnametystės; 2) pakeisti sutarties 2.3 punktą, nustatant, kad šalys susitaria, jog ieškovas nuo 2023 m. spalio 1 d. nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės (135 mėnesiai), skaičiuojant po 474,90 Eur per mėnesį, įsipareigoja sumokėti 64 111,50 Eur sumą, sumokėdamas šią sumą mišriu būdu: konkrečia pinigų suma – 6 101,60 Eur, kuri sumokėta 2020 m. gegužės 20 d. atsakovei grynais pinigais, likusią išlaikymo dalį ieškovas moka kas mėnesį periodinėmis išmokomis, lygiomis dalimis po 429,70 Eur, mokėdamas iki sūnaus pilnametystės; 3) panaikinti sutarties 2.5 punktą; 4) sutarties 3.5 ir 3.6 punktus pakeisti taip, kad vietoje to, jog ieškovas „turi teisę bendrauti“, būtų numatyta, kad ieškovas „bendrauja“; 5) sutarties 3.3 punktą pakeisti, nustatant, kad ieškovas 2 kartus per savaitę pasiima vaikus iš mokyklinio ugdymo įstaigų – po pamokų ir vaikų lankomų neformalaus ugdymo būrelių iki šios įstaigos (šių įstaigų) nustatytos darbo dienos pabaigos ir nuveža vaikus kitą dieną į ugdymo įstaigas iki 8 val., kiekvienų metų rugsėjo mėnesį šalys suderina, kokios tai bus savaitės dienos (2020 metais sulygtos savaitės dienos – pirmadienis ir trečiadienis); 6) papildyti sutartį sąlyga, pagal kurią ieškovas privalėtų užtikrinti vaikų būrelių ir kitų užklasinių veiklų lankymą pagal atsakovės iš anksto pateiktą grafiką; 7) papildyti sutarties 3.21 punktą, nustatant, kad tėvui atsisakius pagal nustatytą grafiką slaugyti vaiką (-us), tėvas kompensuoja motinai jos praradimus dėl nedarbingumo – 14,17 Eur už kiekvieną darbo dieną, kurią motina buvo priversta būti nedarbingume dėl vaiko (-ų) slaugymo.

4. Nurodė, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis ir pajamos iš kitos veiklas patvirtina, jog jo finansinė padėtis yra pagerėjusi, todėl mažinti vaikams teikiamo išlaikymo nėra pagrindo. Aplinkybė, kad ieškovui gimė dar vienas vaikas, nepatvirtina ieškovo turtinės padėties pasikeitimo (sumažėjimo). Sutarties 2.5 punktas gali būti panaikintas, tačiau tokiu atveju kartu turi būti pakeisti sutarties 2.2 ir 2.3 punktai, padidinant ieškovo vaikams teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis.

5. Būtiniesiems dviejų vaikų poreikiams per mėnesį reikalinga 1 100 Eur suma. Specialiesiems sūnaus poreikiams per mėnesį reikia 399,79 Eur, o specialiesiems dukros poreikiams per mėnesį reikia 378,98 Eur. Specialiuosius poreikius sudaro vaikų sveikatos gerinimas ir papildomas vaikų ugdymas būreliuose bei kituose užklasiniuose užsiėmimuose. Sūnus lanko futbolo, plaukimo, informacinių technologijų būrelius bei gitaros pamokas, o dukra lanko šokių, programavimo, plaukimo būrelius bei dailės pamokas. Šie būreliai yra būtini dėl vaikų fizinės ir emocinės sveikatos. Ieškovas turi galimybę sūnui teikti po 474,90 Eur per mėnesį išlaikymą, o dukrai – po 464,49 Eur per mėnesį išlaikymą nuo 2023 m. spalio 1 d.

Atsiliepimas

6. Atsakovė sutiko su ieškovo siūlomais sutarties 3.2 ir 3.4 punktų pakeitimais. Nurodė, kad ieškovas vaikus pasiima iš namų, o bendrauti telefonu su vaikais atsakovė ieškovui niekada nedraudė. Sutarties 3.3, 3.5 ir 3.6 punktuose nustatyta ieškovo teisė bendrauti su vaikais, tačiau šiuose punktuose reikia įtvirtinti ne ieškovo teisę, o pareigą bendrauti su vaikais, nes vaikai išreiškia labai didelį norą bendrauti su tėvu (ieškovu), o atsakovė, nežinodama, ar ieškovas pasinaudos savo teise, ar ne, negali planuoti savo asmeninio laiko. Sutartį būtina papildyti sąlyga, pagal kurią ieškovas privalėtų užtikrinti būrelių ir kitų užklasinių veiklų lankymą pagal atsakovės iš anksto pateiktą grafiką.

7. Pagal sutarties 3.21 punktą buvo susitarta, kad sergantį vaiką (vaikus) tėvai slaugo pakaitomis, tačiau ieškovas šio susitarimo nevykdo, todėl turi kompensuoti atsakovės praradimus, mokėdamas po 14,17 Eur už kiekvieną dieną, kurią ieškovas atsisakys pagal nustatytą grafiką slaugyti vaiką (vaikus). Atsakovė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 20 d. 15 kartų (iš viso 54 darbo dienas) slaugė sergančius vaikus. Dėl to per metus neteko 765,10 Eur pajamų (14,17 Eur už vieną darbo dieną).

Šalies argumentai

8. Ieškovas su priešieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovė piktnaudžiauja sutarties 2.5 punktu, nes vaikams perka išmanius laikrodžius ir telefonus. Tuo tarpu ieškovas negali užtikrinti būtiniausių savo trečiojo vaiko poreikių. Atsakovė sąmoningai painioja pajamų augimo ir turtinės padėties pagerėjimo sąvokas. Atsakovės nurodyti vaikų poreikiai yra ne specialieji, o papildomi. Atsakovė sūnų per anksti išleido į mokyklą ir nereaguoja į mokytojų rekomendacijas sumažinti sūnui užklasines veiklas. Atsakovė siekia papildomų, kuo geresnių sąlygų savo vaikams, nepagrįstai suvaržydama ieškovo kitoje santuokoje gimusio vaiko interesus. Ieškovas turi sveikatos problemų, kurios reikalauja procedūrų ir operacijų, dėl kurių jis būna dažnai nedarbingas. Keisti sutartimi aptartą išlaikymo grafiką nėra pagrindo, nes grafikas sudarytas su sąlyga, kad santuokoje įgytas butas liko atsakovei. Ieškovas neprieštarauja bendrauti su vaikais per atostogas priešieškinyje nustatyta tvarka, tačiau nesutinka dėl įpareigojimų, susijusių su užklasine veikla. Atsakovė, reikalaudama 14,17 Eur kompensacijos, neaiškiais pagrindais siekia pasipelnyti, sukurti neapibrėžtumą ir nestabilumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Patikslino ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020 ir pakeitė sutarties 3.2 punktą, jį išdėstydamas taip: „Vaikų tėvas pasiima vaikus penktadienį 19 val. iš vaikų gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį (neporiniais mėnesio savaitgaliais) ir pristato į vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. (jei šalys nesusitaria kitaip)“. Papildė sutarties 3.4 punktą: „S. R. suteikiama teisė antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 20 val. iki 20.30 val. susisiekti su vaikais Viber programėle ar kita vaizdo skambučio priemone. Vaikų motina ar kiti asmenys pokalbyje nedalyvauja ir sudaro galimybes S. R. su vaikais bendrauti privačiai“. Pakeitė sutarties 3.5 punktą, jį išdėstydamas taip: „S. R. bendrauja su vaikais kiekvienais nelyginiais metais per mokslo metus numatytas vaikų rudens ir pavasario atostogas ir kiekvienais lyginiais metais per žiemos atostogas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 18 val.; šventinės atostogos apibrėžiamos ir trunka tiek, kaip tai nurodo vaikų lankoma ugdymo įstaiga“. Pakeitė sutarties 3.6 punktą, jį išdėstydamas taip: „S. R. bendrauja su vaikais kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas to paties mėnesio paskutinę mėnesio dieną iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas to paties mėnesio 15 d. iki 20 val.“ Papildė sutarties 3.21 punktą: „Tėvui atsisakius pagal nustatytą grafiką slaugyti vaiką (-us), tėvas per protingą terminą nuo pareikalavimo kompensuoja motinai jos praradimus dėl nedarbingumo – 14,17 Eur už kiekvieną darbo dieną, kurią motina buvo priversta būti nedarbingume dėl vaiko(-ų) slaugymo“.

10. Teismas nustatė, kad teismo patvirtintos sutarties 3.2 punktu šalys buvo susitarusios, kad ieškovas kas antrą savaitgalį (neporiniais mėnesio savaitgaliais), penktadienį vaikus pasiima iš vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigos (-ų) iki šios(-ių) įstaigos(-ų) nustatytos darbo dienos pabaigos ir pristato vaikus į atsakovės ir vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. (jei šalys nesutaria kitaip). Atsakovė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) su ieškovo prašomu 3.2 punkto patikslinimu sutiko. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 3.2 punkto pakeitimo jo nurodytu būdu.

11. Sutarties 3.4 punktu šalys buvo susitarusios, kad darbo dienomis jos bendrauja su vaikais maksimaliai pagal galimybes (telefonu, Viber ar kitomis mobilaus ryšio priemonėmis), neribojant bendravimo laiko, atsižvelgiant ir netrikdant vaikų ugdymo režimo ir jų dienotvarkės), taip pat įsipareigoja Viber (ar kitomis ryšio priemonėmis) persiųsti viena kitai vaikų veiklos ar užsiėmimų fotonuotraukas, sudaryti nepilnamečiams vaikams galimybes nuolat maksimaliai bendrauti ir skatinti vaikų bendravimą su kiekvienu iš tėvų. Atsakovė ir Tarnyba su ieškovo prašomu 3.4 punkto papildymu sutiko. Dėl to teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl 3.4 punkto papildymo jo nurodytu būdu.

12. Sutarties 3.5 punktu šalys buvo susitarusios, kad ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienais nelyginiais metais per mokslo metus numatytas vaikų rudens ir pavasario atostogas ir kiekvienais lyginiais metais per žiemos atostogas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 18 val.; šventinės atostogos apibrėžiamos ir trunka tiek, kaip tai nurodo vaikų lankoma ugdymo įstaiga. Ieškovas ir Tarnyba su atsakovės prašomu 3.5 punkto pakeitimu sutiko, todėl teismas tenkino atsakovės reikalavimą dėl 3.5 punkto pakeitimo jos nurodytu būdu.

13. Sutarties 3.6 punktu šalys buvo susitarusios, kad ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas to paties mėnesio 15 d. iki 20 val. Ieškovas ir Tarnyba su atsakovės prašomu 3.6 punkto pakeitimu sutiko, todėl teismas tenkino atsakovės reikalavimą dėl 3.6 punkto pakeitimo jos nurodytu būdu.

14. Sutarties 3.3 punktu šalys buvo susitarusios, kad ieškovas turi teisę 2 kartus per savaitę, iš anksto suderinęs su atsakove, pasiimti vaikus iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos (-ų) (iš mokyklinio ugdymo įstaigų – po pamokų ir vaikų lankomų neformalaus ugdymo būrelių) iki šios (-ių) įstaigos (-ų) nustatytos darbo dienos pabaigos ir nuvežti vaikus kitą dieną į ugdymo įstaigas iki 8 val.; kiekvienų metų rugsėjo mėnesį šalys suderina kokios tai bus savaitės dienos (2020 metais sulygtos savaitės dienos – pirmadienis ir trečiadienis). Sutarties 3.3 punkto lingvistinė formuluotė „turi teisę“ patvirtina, kad tokį susitarimą sudariusios šalys nesiekė, kad šiuo punktu būtų susitarta dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su vaikais tvarkos, kuri būti ieškovui imperatyvi. Iš atsakovės prašomos patvirtinti naujos 3.3 punkto formuluotės matyti, kad atsakovė siekia, jog susitarimas būtų ne dispozityvus, o imperatyvus, t. y. kad atsakovė galėtų reikalauti iš ieškovo priverstinio tokio susitarimo vykdymo.

15. Atsakovė prašo 3.3 punktą pakeisti, nustatant, kad „ieškovas 2 kartus per savaitę pasiima vaikus iš mokyklinio ugdymo įstaigų – po pamokų ir vaikų lankomų neformalaus ugdymo burelių iki šios įstaigos (šių įstaigų) nustatytos darbo dienos pabaigos ir nuveža vaikus kitą dieną į ugdymo įstaigas iki 8 val., kiekvienų metų rugsėjo mėnesį šalys suderina, kokios tai bus savaitės dienos (2020 metais sulygtos savaitės dienos – pirmadienis ir trečiadienis)“. Iš tokios punkto formuluotės neaišku, ar toks įpareigojimas iš viso gali būti įvykdomas, nes konkrečios savaitės dienos, kuriomis ieškovas privalėtų atlikti tam tikrus veiksmus, priklausytų nuo šalių atskiro susitarimo, kurį šalys privalėtų pasiekti kiekvienų metų rugsėjo mėnesį. Taip pat neaišku, kokios pasekmės kiltų, jei toks susitarimas šalių nebūtų pasiektas. Šalims nesuderinus konkrečių savaitės dienų, atsakovė netektų teisės iš ieškovo reikalauti įpareigojimo įvykdymo. Net jei šalys gera valia susitartų dėl konkrečių savaitės dienų, nėra neaišku, iš kurios vietos ieškovas privalėtų paimti vaikus, nes atsakovė prašo nustatyti tokią tvarką, pagal kurią vaikus ieškovas turėtų pasiimti ir iš mokyklinio ugdymo įstaigų, ir iš būrelių.

16. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės siūloma 3.3 punkto formuluotė neatitinka geriausių vaikų interesų, nes ieškovas būtų įpareigojamas pasiimti vaikus iš vaikų lankomų neformalaus ugdymo būrelių iki šių įstaigų nustatytos darbo dienos pabaigos. Neformalaus užsiėmimo pabaiga nebūtinai turi sutapti su įstaigos nustatyta darbo dienos pabaiga, todėl ieškovui atvykus pasiimti vaikų tik įstaigos nustatytos darbo dienos pabaigoje, gali susidaryti situacijos, kai vaikams po užsiėmimų tektų laukti tol, kol baigsis įstaigos darbo diena ir juos ieškovas pasiims.

17. Teismas atsakovės paaiškinimą, kad vaikų pasiėmimai pagal 3.3 punktą turėtų būti su nakvynėmis pas ieškovą, pripažino neatitinkančiu geriausių vaikų interesų, nes kiekvieną savaitę, pavyzdžiui, pagal tas savaitės dienas, kurios buvo numatytos 2020 metams, ieškovas turėtų parsivežti vaikus į namus nakvynei iš pirmadienio į antradienį ir iš trečiadienio į ketvirtadienį. Taigi pusę ugdymo savaitės laiko (su dviem nakvynėmis) vaikai praleistų vieno iš tėvų namuose, o kitą pusę ugdymo savaitės laiko (su likusiomis dvejomis nakvynėmis) vaikai praleistų kito iš tėvų namuose. Toks nepastovumas vaikams gali turėti neigiamą įtaką, nes tokia situacija iš esmės neleistų susiformuoti pastoviai rutinai, vienodam vaikų dienos režimui. Be to, tokia nestabili situacija galėtų turėti neigiamos įtakos ir vaikų mokyklinio ugdymo rezultatams, kai vaikų ugdymui reikalingos priemonės turės nuolat būti perkeliamos iš vienų namų į kitus. Dėl to teismas netenkino atsakovės prašymo dėl 3.3 punkto pakeitimo.

18. Teismas atsakovės reikalavimą dėl ieškovo įpareigojimo užtikrinti būrelių ir kitų užklasinių veiklų lankymą pagal atsakovės iš anksto pateiktą grafiką atmetė, kaip nepagrįstą, neteisėtą, prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintai tėvų teisei auklėti savo vaikus, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 punktui, numatančiam, kad vaiko teisės saugomos ir garantuojamos tuo, kad vaikais privalo rūpintis tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai. Teismas nesutiko su Tarnybos išvada, kad tokio reikalavimo tenkinimas atitiktų geriausius vaikų interesus. Vieno iš tėvų įpareigojimas, kad jis besąlygiškai užtikrintų būrelių ir kitų užklasinių veiklų lankymą pagal kito iš tėvų iš anksto pateiktą grafiką, ne tik neatitinka aiškumo reikalavimo, būtų praktiškai neįvykdomas ir, atitinkamai, neįmanomas nukreipti priverstiniam vykdymui, neproporcingai ir neteisingai perkeltų tokią pareigą tik vienam iš tėvų ir pažeistų nepilnamečių vaikų teisėtą interesą, kad dėl jų auklėjimo (įskaitant ir neformalaus ugdymo) spręstų abu tėvai, o ne vienas iš jų. Geriausi nepilnamečių vaikų interesai lemia, kad jais rūpintųsi abu tėvai, priimdami bendrus sprendimus atsižvelgiant į vaikų interesus. Jei tėvams nepavyksta susitarti tam tikrais klausimais ir jų nuomonės išsiskiria dėl to, kas konkrečiu atveju geriausiai atitiktų jų vaikų interesus, jie turi teisę kreiptis pagalbos į specialistus, o prireikus ir į teismą. Tačiau teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad teismas gali įpareigoti kitą iš tėvų besąlygiškai sutikti su bet kokiais vieno iš tėvų ateities sprendimais, susijusiais su vaikais.

19. Sutarties 3.21 punktu šalys buvo susitarusios, kad vaikams susirgus, tiek motina, tiek tėvas turi nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaiko (-ų) sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (-us) (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats jį (juos) pristatyti į gydymo įstaigą; dėl sergančio vaiko (-ų) bei jo (jų) gydymo, nedarbingumo laikotarpį tėvai pasiima pakaitomis t. y. vieną kartą vaikus slaugo ir nedarbingumo pažymėjimą ima tėvas, kitą kartą – motina.

20. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių, jog ieškovas ne visada laikosi 3.21 punkte nustatytos vaikų slaugymo tvarkos. Ši aplinkybė patvirtina šalių sutartų sąlygų, patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesilaikymą, todėl atsakovė tokiu atveju galėtų kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir inicijuoti priverstinį vykdymą. Tačiau tokie veiksmai neabejotinai neatitiktų geriausių vaikų interesų, nes vaikui (vaikams) susirgus vaiko (vaikų) slaugymas turi prasidėti nedelsiant. Dėl to atsakovės prašymas tenkintinas. Jei ieškovas, atėjus jo eilei darbo dienomis slaugyti sergantį vaiką ar sergančius vaikus, to nedarys, t. y. neslaugys vaikų pats arba to negalėdamas padaryti pats dėl ligos, komandiruotės į užsienį ar kt. objektyvių priežasčių – neužtikrins jų slaugymo, atsakovė turės teisę, pateikusi ieškovui duomenis apie turėtą nedarbingumo (dėl vaikų slaugymo) laikotarpį, reikalauti už nedarbingo laikotarpiu nedirbtas darbo dienas kompensacijos, lygios 14,17 Eur už vieną darbo dieną. Ieškovui per protingą laiko tarpą nesumokėjus atsakovei jos nurodyto dydžio kompensacijos, atsakovė turės teisę dėl to kreiptis į teismą, nurodyti ieškovo skolos dydį, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus ir prašyti teismo išduoti jai su tuo susijusį vykdomąjį raštą.

21. Pagal sutarties 2.2 punktą šalys susitarė, kad ieškovas nepilnametės dukters išlaikymui iki jos pilnametystės, skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį, įsipareigojo sumokėti 40 250 Eur sumą, mokėdamas šią sumą mišriu būdu: konkrečia pinigų suma – 8 000 Eur, kuri sumokėta 2020 m. gegužės 20 d. atsakovei grynaisiais pinigais, likusią išlaikymo dalį ieškovas moka kas mėnesį periodinėmis išmokomis, lygiomis dalimis po 200,31 Eur iki dukters pilnametystės. Pagal sutarties 2.3 punktą šalys susitarė, kad ieškovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės, skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį, įsipareigoja sumokėti 44 250 Eur sumą, mokėdamas šią sumą mišriu būdu: konkrečia pinigų suma – 8 000 Eur, kuri sumokėta 2020 m. gegužės 20 d. atsakovei grynais pinigais, likusią išlaikymo dalį ieškovas moka kas mėnesį periodinėmis išmokomis, lygiomis dalimis po 204,80 Eur, mokėdamas iki sūnaus pilnametystės.

22. Pagal sutarties 2.5 punktą šalys susitarė, kad visos papildomos ir būtinosios, pagrįstos išlaidos, susijusios su vaikų sveikatos priežiūros sąnaudomis, vaikų gyvenimo sąlygų gerinimu (kompiuteris, telefonas ir kitos šalių suderintos išlaidos), papildomu ugdymu (korepetitoriai, žinių gilinimas kitais būdais), suderintos iš anksto el. paštu, tarpusavyje dalijamos pusiau pagal faktą, pateiktus dokumentus (med. išrašus, sąskaitas, mokėjimo kvitus). Teimas pažymėjo, kad sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose nėra jokių nuorodų į kitus punktus, o 2.5 punktas nėra suformuluotas kaip sąlyginis ar susietas su kitais punktais. Teismas nusprendė, kad yra galimybė atskirai pasisakyti dėl ieškovo reikalavimo panaikinti 2.5 punktą pagrįstumo.

23. Teismas padarė išvadą, kad 2.5 punktu šalys susitarė dalintis pusiau iš esmės visas papildomas išlaidas, tačiau taip pat susitarė, kad tokios išlaidos turi būti šalių suderinamos el. paštu iš anksto. Susitarimas pasidalinti lygiomis dalimis išlaidas, dėl kurių būtinumo šalys iš anksto susitars yra logiškas ir nepaneigia šalių susitarimo dėl vaikų išlaikymui skirtinų periodinių sumų. Vis dėlto, šiuo atveju reikšminga yra tai, kad 2.5 punktu nėra susitarta dėl šalių imperatyvaus pobūdžio įsipareigojimų, nes minėta pareiga dalintis pusiau papildomas išlaidas yra susieta su išankstiniu šalių rašytiniu (el. paštu) susitarimu dėl tokių (papildomų) išlaidų. Nesant sąlygos imperatyvumo, tarp šalių ir kilo ginčai dėl šio punkto taikymo. Tarnyba taip pat negalėjo aiškiai nurodyti, ar tokio punkto panaikinimas pažeistų vaikų teises ir teisėtus interesus. Tarnyba išvadoje nurodė, kad šio punkto panaikinimas galimai neatitiktų geriausių vaikų interesų.

24. Kadangi 2.5 punktas iš esmės priklauso nuo šalių tarpusavio susitarimo, t. y. priklauso nuo to, ar toks susitarimas ateityje bus pasiektas, ar ne, jo nėra galimybės nukreipti priverstiniam vykdymui iki tol, kol nėra pasiektas toks abiejų tėvų susitarimas (išankstinis papildomų išlaidų būtinumo suderinimas). Jei toks susitarimas tarp šalių vis dėlto būtų pasiektas, papildomas išlaidas patyrusi šalis (tiek ieškovas, tiek ir atsakovė), panaikinus šį punktą, netektų galimybės pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus priverstine tvarka reikalauti pusės patirtų papildomų išlaidų, dėl kurių buvo iš anksto susitarta, išieškojimo. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 2.5 punkto panaikinimo, todėl darytina išvada, kad jam tokia galimybė yra neaktuali. Atsakovė su reikalavimu panaikinti 2.5 punktą sutiko su sąlyga, kad būtų jos nurodomu būdu pakeisti 2.2 ir 2.3 punktai. Sprendžiant, ar šiuo metu abi šalys yra praradusios interesą dėl 2.5 punkto, būtina įvertinti, ar atsakovė pagrįstai priešieškiniu reikalauja kitų punktų, susijusių su vaikų išlaikymu, pakeitimo.

25. Atsakovė siekia, kad teismas nustatytų didesnę vaikų išlaikymo sumą. Nors šalys susitarė dėl ilgalaikio vaikų išlaikymo, tačiau tai neatima iš atsakovės teisės kreiptis į teismą su prašymu priteisti didesnes sumas vaikų išlaikymui, nes įstatyme įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą, prašant pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį. Teismas pripažino, kad atsakovė byloje neįrodė nei esminio ieškovo turtinės padėties pagerėjimo, nei esminio vaikų poreikių pasikeitimo. Atsakovės argumentų, kad ji buvo priversta teikti priešieškinį, nes ieškovas siekia sumažinti vaikams teikiamą išlaikymą, teismas nepripažino pagrįstais, nes ieškovas nesikreipė į teismą su prašymu sumažinti šalių susitarto ir teismo patvirtinto vaikų išlaikymo dydžio.

26. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo turtinė padėtis būtų iš esmės pagerėjusi. Ieškovas (duomenys neskelbtini) turėjo du išlaikytinius, o šiuo metu – tris, todėl ieškovo gaunamos didesnės darbo pajamos jo turtinės padėties iš esmės nekeičia. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad vaikams būtų nustatyti specialieji poreikiai. Atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina esminio vaikų poreikių pasikeitimo (padidėjimo), lemiančio būtinybę nustatyti šalių dukrai 464,49 Eur per mėnesį, o šalių sūnui 474,90 Eur per mėnesį išlaikymą, kai šalys prieš 3,5 metus susitarė, o teismas įsiteisėjusiu sprendimu patvirtino, kad 250 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų atitinka tėvų turtinių galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą, užtikrina galimybę patenkinti būtinus vaikų poreikius. Siekdamas apsaugoti vaikų, kuriems yra priteistas periodinis išlaikymas interesus, t. y. kad vaikams tam tikram laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią, kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, indeksavimo institutą. Atmetus atsakovės reikalavimą dėl sutarties 2.2 ir 2.3 punktų pakeitimo, darytina išvada, kad atsakovė išsaugo interesą, kad 2.5 punktas nebūtų panaikintas. Dėl to teismas ieškovo prašymą dėl šio punkto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

27. Ieškovas S. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinio reikalavimas ir papildytas sutarties 3.21 punktas: tėvui atsisakius pagal nustatytą grafiką slaugyti vaiką (-us), tėvas per protingą terminą nuo pareikalavimo kompensuoja motinai jos praradimus dėl nedarbingumo – 14,17 Eur už kiekvieną darbo dieną, kurią motina buvo priversta būti nedarbingume dėl vaiko (-ų) ligos, ir šio priešieškinio reikalavimo netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Teismas nepagrįstai papildė sutarties 3.21 punktą, nustatydamas, kad ieškovui atsisakius pagal nustatytą grafiką slaugyti vaikus, ieškovas turi kompensuoti atsakovei jos praradimus dėl nedarbingumo – 14,17 Eur už kiekvieną darbo dieną. Išankstinių baudinių sankcijų nustatymas didina tarp šalių įtampą ir sudaro prielaidas konfliktams, o tai kenkia ne tik ieškovo, bet ir vaikų interesams. Šios teismo sprendimo dalies vykdymas nėra visiškai aiškus, nes ieškovo atsisakymas slaugyti vaikus atsakovės gali būti konstatuojamas vienašališkai, nežinia kaip toks atsisakymas objektyviai gali būti fiksuojamas. Atsakovė gali tiesiog neperduoti vaikų ir vienašališkai konstatuoti, kad ieškovas atsisakė vaikus slaugyti. Tai sudaro prielaidas tolesniems teisiniams ginčams, neatkuriama teisinė taika tarp šalių.

27.2. Teismo nustatyta išankstinė kompensacija yra perteklinė. Nėra jokio teisinio pagrindo papildyti šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties dėl kompensacijos. Šalys dėl tokios kompensacijos nesitarė ir vienašalis jos nustatymas teisminiu keliu yra neteisėtas. Atsakovė, turėdama pretenzijų ieškovui dėl jo veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo, turi teisę tokias pretenzijas reikšti teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, nei priešieškinyje, nei teismo sprendime nėra nurodytas tokio priešieškinio reikalavimo patenkinimo teisinis pagrindas.

27.3. Pagal patvirtintą sutarties 3.21 punkto sąlygą atsakovės nuostolių nustatymas konkrečia suma yra neobjektyvus, nes atsakovė nebūtinai patirs nuostolių, jie nebūtinai bus 14,17 Eur per dieną dydžio. Atsakovė gali keisti darbovietę ar iš viso nebedirbti, gauti valstybės išmokas ir pan. Išankstinės kompensacijos sumos nustatymas, įvertinant tai, kad tokia tvarka galios iki vaikų pilnametystės, nėra objektyvus ar pagrįstas.

28. Atsakovė I. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį ir tenkinti atsakovės priešieškinį visiškai, netenkinus šio reikalavimo, iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti 32 ir 33 punktus, kuriais teismas, peržengdamas savo kompetencijos ribas, išaiškino Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš esmės dėl sutarties 2.5 punkto. Nors ieškovas prašė panaikinti šį punktą, o atsakovė sutiko su sąlyga, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, t. y. iš jų nebūtų atimta teisė į sutarties 2.2. ir 2.3. punktais neaptartų jų papildomų ir būtinųjų išlaidų atlyginimą, teismas nusprendė palikti sutarties 2.5 punktą galioti. Teismas neišsprendė visų ieškinio reikalavimų ir netinkamai išsprendė priešieškinio reikalavimus, todėl peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Taip pat liko neišspręstas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo sumažinimo.

28.2. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo panaikinti sutarties 2.5. punktą pagrįstumo, bet atmetė šį reikalavimą, motyvuodamas tik vieninteliu argumentu, kad atsakovė išsaugo interesą, jog 2.5 punktas nebūtų panaikintas. Tuo tarpu atsakovės reikalavimą panaikinti šį punktą, pakeičiant sutarties 2.2. ir 2.3. punktus, teismas visiškai nepagrįstai vertino, kaip prašymą dėl išlaikymo padidinimo. Atsakovė savo reikalavimu siekė ne išlaikymo vaikams padidinimo, o siekė pakeisti ieškovo teikiamo išlaikymo formą, t. y. sutartyje įtvirtinti konkrečią teikiamo vaikams reikalingo išlaikymo sumą, nepaliekant ieškovui galimybės vengti be antstolių įsikišimo prisidėti prie sutartimi aptarto vaikams reikalingo papildomo ir būtino išlaikymo pagal sutarties 2.5. punktą.

28.3. Teismas nepagrįstai aiškino sutarties 2.5. punktą. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį sprendimo išaiškinimas imperatyviai yra priskirtas išimtinai jį priėmusio teismo prerogatyvai. Ieškovas jau buvo kreipęsis į sutartį patvirtinusį Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl sutarties išaiškinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020 atmetė šį prašymą, išaiškindamas ieškovui jo teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Taigi egzistuoja du vienas kitam prieštaraujantys teismo sprendimai: nutartis dėl sprendimo išaiškinimo, kurioje nurodyta, kad neturi būti gautas ieškovo sutikimas dėl papildomų išlaidų atlyginimo ir skundžiamas teismo sprendimas, kuriame išaiškinta, kad pagal sutarties 2.5. punktą papildomos vaikų išlaikymo išlaidos gali būti atlyginamos tik tokiu atveju, jeigu dėl jų ieškovas iš anksto buvo davęs sutikimą. Dėl to iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turėtų būti pašalinti sprendimo 32 ir 33 punktai.

28.4. Teismas netinkamai interpretavo sutarties 2.2., 2.3. ir 2.5. punktus. Dėl to teismas netinkamai identifikavo ieškinio ir priešieškinio dalyką ir tokiu būdu nukrypo nuo bylos nagrinėjimo ribų. Sprendimas ne tik pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, bet taip pat netiesiogiai panaikina ieškovo, kaip vaikų tėvo, imperatyvią pareigą išlaikyti savo vaikus bei užtikrinti jiems būtinas vystytis sąlygas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutarties 2.5. ir 2.2., 2.3. punktai yra tarpusavyje nesusiję. Sutarties 2 punktu buvo susitarta dėl išlaikymo vaikams teikimo tvarkos ir terminų, o sutarties 2.2 ir 2.3 punktais buvo susitarta dėl konkrečios 250 Eur per mėnesį pinigų sumos vaikų išlaikymui teikimo. Sutarties 2.2. ir 2.3. punktais buvo įtvirtinti minimalūs vaikų poreikiai, todėl 2.5 punktu buvo susitarta dėl kitų vaikų būtinųjų ir papildomų poreikių mokėjimo tvarkos. Dėl to sutarties 2.2., 2.3. ir 2.5. punktai turi būti vertinami ir taikomi kartu, nes visi šie punktai reglamentuoja vaikams ieškovo teikiamą būtinąjį išlaikymą.

28.5. Teismas klaidingai interpretavo Tarnybos poziciją, teigdamas, kad Tarnyba taip pat negalėjo aiškiai nurodyti, ar tokio punkto panaikinimas pažeistų vaikų teises ir teisėtus interesus. Tarnyba išvadoje nurodė, kad šio punkto panaikinimas galimai neatitiktų geriausių vaikų interesų. Teismo 2024 m. vasario 28 d. posėdyje tarnybos atstovė aiškiai nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl 2.5 punkto panaikinimo neatitiks geriausių vaikų interesų, tuo tarpu atsakovės priešieškinio reikalavimai atitiks geriausius vaikų interesus. Taigi teismas pažeidė imperatyvias teisės normas ir vaikų interesus.

28.6. Teismas atmetė atsakovės prašymą dėl sutarties 3.3. punkto pakeitimo, remdamasis išimtinai ieškovo pateiktais niekuo nepagrįstais atsikirtimais, kuriais ieškovas siekia išvengti savo pareigos maksimaliai bendrauti su vaikais. Atsakovė prašė ne iš esmės pakeisti sutarties 3.3. punktą, bet pakeisti tik jo privalomumą, vietoje „turi teisę pasiimti“, nustatyti: „pasiima“. Teismo motyvas, kad nėra aišku, iš kurios vietos, mokyklos ar būrelių, ieškovas privalės vaikus paimti, yra nelogiškas ir nėra pagrindas netenkinti šio atsakovės reikalavimo. Vien aplinkybė, kad nėra žinoma, kokius užsiėmimus vaikai lankys iki 18 metų, nesudaro pagrindo nenustatyti maksimalios ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos.

28.7. Teismas nepagrįstai atsisakė papildyti sutartį 3.25 punktu, pagal kurį bendravimas su vaikais abiejų tėvų turi būti derinamas su vaikų ugdymo grafiku, ieškovas privalo užtikrinti vaikų būrelių ir kitų užklasinių veiklų lankymą pagal atsakovės iš anksto pateiktą grafiką. Teismas akcentavo tik ieškovo teises, susijusias su vaikų auklėjimu, tačiau visiškai nepasisakė apie ieškovo pareigas užtikrinti vaikams tinkamas vystytis sąlygas bei sudaryti jiems sąlygas augti, vystytis ir tobulėti. Be ieškovo teisės auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, ieškovas taip pat turi pareigą sudaryti vaikams tinkamas sąlygas vystytis ir tobulėti. Ieškovas, atsisakydamas užtikrinti vaikų dalyvavimą lankomuose užsiėmimuose, daro vaikams žalą, nes vaikai neišmoksta naujų dalykų ir atsilieka nuo bendraamžių.

29. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas S. R. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir patenkinti ieškovo skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Teismas šeimos bylose turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Tokia taisyklė aiškiai įtvirtinta suformuotoje kasacinio teismo praktikoje. Dėl to atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas peržengė ieškinio ir priešieškinio ribas, prieštarauja teisiniam reguliavimui (CPK 376 straipsnio 3 dalis) ir kasacinio teismo išaiškinimui. Teismas detaliai paaiškino savo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams ir pasisakė apie visus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Ieškinio ir priešieškinio dalykas buvo šalių reikalavimai dėl sutarties sąlygų pakeitimo, todėl teismas privalėjo dėl šių reikalavimų pasisakyti. Abi šalys reiškė reikalavimus dėl sutarties 2.5 punkto, todėl šio punkto analizė ir argumentų pateikimas teismui buvo privalomas. Teismas turėjo pateikti poziciją dėl 2.5 punkto esmės ir taikymo sąlygų, ryšio su kitais sutarties punktais.

29.2. Priešingai, nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, nėra dviejų vienas kitam prieštaraujančių teismų sprendimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020 nagrinėjimo dalyku buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, o nagrinėjamoje byloje teismas pasisakė dėl (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties. Be to, teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi ir nurodė ieškovui kreiptis dėl sutarties pakeitimo. Neįmanoma pakeisti sutarties, neaiškinant jos sąlygų, jų reikšmės ir tarpusavio ryšio. Vien tai, kad atsakovei teismo argumentai yra nepalankūs, nesudaro pagrindo teigti, kad jie yra savaime neteisėti ar turėtų būti iš teismo sprendimo pašalinti.

29.3. Atsakovė, įrodinėdama išlaikymo vaikams dydį ir išlaikymo pakeitimo pagrindus, teisme davė melagingus parodymus apie savo gaunamas pajamas, nes iš pradžių teigė, kad priedų prie darbo užmokesčio negauna, tačiau priminus jos pareigą sakyti tiesą, nedelsiant poziciją pakeitė. Ši aplinkybė yra reikšminga, sprendžiant dėl atsakovės paaiškinimų, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo ir įrodomosios reikšmės. Būtent pati atsakovė ir pateikia subjektyvų sutarties 2.5 punkto aiškinimo variantą.

29.4. Atsakovė priešieškiniu neįrodė nei vieno iš įstatymo ir teismų praktikos suformuluotų pagrindų išlaikymo pakeitimui. Ieškovas teismui pateikė savo išlaidas pagrindžiančią lentelę ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie patvirtina, kad ieškovas objektyviai negali padidinti išlaikymo tiek, kiek nori atsakovė. Ieškovo pajamos nepadidėjo, atsirado papildomas išlaikytinis (trečias vaikas naujoje šeimoje). Tuo tarpu atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Byloje nebuvo nustatytas ir atsakovės neįrodinėtas esminis vaikų poreikių pasikeitimas. Taigi atsakovė priešieškiniu neįrodė faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti išlaikymo dydį.

29.5. Reikalaudama pakeisti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, atsakovė nepagrindė nei tokios tvarkos pakeitimo poreikio, nei racionalumo, nei vaikų intereso. Atsakovė reikalauja nustatyti tokią vaikų paėmimo ir grąžinimo į ugdymo įstaigą bei būrelius tvarką, kuri tenkina atsakovės, o ne vaikų poreikius. Vaiko paėmimas viduryje savaitės, kai šalys negali sklandžiai įgyvendinti bendravimo tvarkos savaitgaliais ir švenčių dienomis, sąlygotų stresą vaikui, nepagrįstai blaškytų jį ugdymo procese ir neleistų sukurti vaikams reikalingos kasdienės rutinos. Vienašališkas atsakovės vaikų būrelių grafiko nustatymas įpareigotų ieškovą vykdyti bet kuriuos atsakovės reikalavimus dėl būrelių lankymo, nesiderinant prie ieškovo trečiojo išlaikytinio poreikių.

30. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė I. R. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir patenkinti atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad sutarties 3.21 punkto papildymas yra susijęs su „baudinėmis sankcijomis“ dėl ieškovo atsisakymo slaugyti vaikus. Ši sąlyga yra tiesiogiai susijusi su kompensacija atsakovei dėl jos patiriamų praradimų, vietoje darbo užmokesčio gaunant ligos išmoką, kuri siekia tik 62,06 proc. jos darbo užmokesčio. Ieškovas remiasi prielaidomis, kad atsakovė gali tyčia neperduoti vaikų ieškovui slaugymui ir vienašališkai konstatuoti ieškovo atsisakymą slaugyti vaikus. Atsakovė neturi jokio intereso neperduoti ieškovui vaikų slaugymui, nes atsakovei tai būtų nenaudinga. Priešingai, dėl dažno vaikų slaugymo ypatingai nukenčia atsakovės karjeros galimybės, todėl atsakovė yra suinteresuota, kad ieškovas laikytųsi sutarties 3.21. punkte nustatyto vaikų slaugymo grafiko ir suteiktų lygias galimybes atsakovei dirbti ir siekti savo karjeros.

30.2. Atsakovei nepateikus antstoliui įrodymų, kad ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai atsisakė slaugyti savo vaikus arba iš viso ignoravo atsakovę, šiai informavus ieškovą apie poreikį slaugyti vaikus, antstolis neturėtų jokios teisės teismo sprendime įtvirtintos kompensacijos priverstinai išieškoti. Ši teismo sprendimo dalis užtikrina teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų laikymąsi, nes ieškovas per visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo nei karto nesutiko slaugyti sergančių vaikų. Dėl to nukentėjo atsakovės, o tuo pačiu ir su ja gyvenančių vaikų finansinė padėtis.

30.3. Atsakovė pateikė teismui neginčytinus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas iš esmės nuo pat sutarties sudarymo nevykdė sutarties 3.21. punkto, kuriuo įsipareigojo savo noru slaugyti vaikus pakaitomis su atsakove. Taigi ieškovas iš esmės pažeidė šį sutarties punktą, todėl sutartis pagrįstai pakeista teismo. Sutarties 3.21. punkto papildymas užtikrina atsakovės galimybę laiku gauti kompensaciją už ieškovo vienašalį atsisakymą vykdyti šį sutarties punktą. Atsakovei pakeitus darbovietę, atsakovės nuostoliais dėl vaikų slaugymo neišnyktų, nes įstatymu nustatytas ligos išmokos dydis siekia tik 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio. Dėl to atsakovei gaunant didesnį atlyginimą, jos patiriami nuostoliai netgi padidėtų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

31. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, taip pat pasisakyta dėl sutarties sąlygų, susijusių su vaikų išlaikymu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

32. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas su atsakove turi du nepilnamečius vaikus, kuriems šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, sutarties 2 punktu susitarta dėl ieškovo teikiamo vaikams išlaikymo dydžio ir formos, sutarties 3 punktu susitarta dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos. Kadangi ieškovas sudarė kitą santuoką ir nuo (duomenys neskelbtini) turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, tarp šalių kilo ginčas dėl sutartimi nustatyto vaikams teiktino išlaikymo dydžio, taip pat dėl tam tikrų ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos sąlygų.

Dėl sutarties sąlygų, susijusių su nepilnamečiams vaikams teikiamu išlaikymu

33. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

34. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

35. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

37. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

38. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020 patvirtintos sutarties 2 punktu šalys susitarė dėl išlaikymo vaikams teikimo tvarkos ir terminų. Ši tvarka detalizuota sutarties 2.1-2.5 papunkčiuose, kuriuose šalys susitarė dėl 250 Eur per mėnesį atsakovo teiktinos kiekvienam vaikui išlaikymo sumos ir būdo (2.2 ir 2.3 punktai), dėl išlaidų vaikų kasdienių poreikių užtikrinimui, jiems gyvenant su vienu iš tėvų, pagal šalių suderintą bendravimo grafiką (2.4 punktas), ir dėl papildomų išlaidų, skirtų vaikų sveikatos priežiūrai, vaikų gyvenimo sąlygų gerinimui ir papildomam ugdymui (2.5 punktas). Minėtų sąlygų vykdymo metu tarp šalių kilo ginčas dėl tinkamo sutarties 2.5 punkto vykdymo – ieškovas prašė šį punktą panaikinti, tuo tarpu atsakovė sutiko su šio punkto panaikinimu tik su sąlyga, kad bus pakeisti sutarties 2.2 ir 2.3 punktai, padidinant per mėnesį teiktino išlaikymo dydį iki 464,49 Eur dukrai ir iki 474,90 Eur sūnui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų sutarties sąlygų dėl vaikams teikiamo išlaikymo pakeitimui.

39. Pažymėtina, kad šeimos bylas nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutarties sąlygų dėl išlaikymo vaikams, nukrypo nuo bylos nagrinėjimo ribų, yra nepagrįstas.

40. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nagrinėjamoje byloje aiškinti sutarties 2.5 punkto sąlygos, taip pat, kad dėl skundžiamo teismo sprendimo priėmimo egzistuoja du vienas kitam prieštaraujantys teismo sprendimai.

Žemesnės instancijos teismas

41. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020 šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu. Ieškovas buvo kreipęsis į sutartį patvirtinusį Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl sutarties 2.5 punkto išaiškinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21745-930/2020 atmetė ieškovo prašymą dėl išaiškinimo ir nurodė, kad teismas, santuoką nutraukus bendru sutarimu (be ginčo), neturi galimybės spręsti apie pareiškėjų tikrąją valią ir aiškinti tai, dėl ko nebuvo susitarta, teismas negali keisti sprendimo turinio. Ieškovui minėta nutartimi buvo išaiškinta jo teisė kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, arba, pavykus susitarti, pateikti teismui supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXIX skyrius) tvirtinti naujos redakcijos sutartį.

42. Minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartyje buvo išaiškinta, kad teismas, patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negali jos aiškinti ar keisti, naudojantis CPK 278 straipsnyje apibrėžtu sprendimo išaiškinimo institutu, tai gali daryti teismas, spręsdamas klausimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ginčo teisenos tvarka. Būtent dėl šio išaiškinimo ieškovas ir pateikė teismui ieškinį nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu teismas, ginčo teisena, nagrinėdamas šalių reikalavimus dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, turi teisę tiek aiškinti šias sąlygas pagal bendrąsias sutarties aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), tiek spręsti dėl šių sąlygų pakeitimo, atsižvelgiant į CPK 376 straipsnyje nustatytas teises viršyti pareikštus reikalavimus. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę aiškinti tiek sutarties 2.5 punktą, tiek kitas šios sutarties sąlygas. Dėl to aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas aiškino sutarties 2.5 punkto sąlygas, negali būti pagrindu šalinti iš teismo sprendimo atsakovės prašomus motyvuojamosios dalies 32 ir 33 punktus.

43. Atskirajame skunde atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų ieškinio reikalavimų, t. y. neišsprendė ieškovo reikalavimo panaikinti sutarties 2.5 punktą. Pažymėtina, kad atsisakymas tenkinti byloje pareikštą reikalavimą, taip pat yra pripažįstamas teismo sprendimu dėl šalių ginčo (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškovas apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl atsisakymo panaikinti sutarties 2.5 punktą, neskundžia. Taigi vienai iš bylos šalių toks ginčo sprendimas yra priimtinas.

44. Apeliacinės instancijos sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad visi sutarties 2 punkto papunkčiai yra susiję su vaikams teikiamo išlaikymo sąlygomis, todėl jie turi būti taikomi ir aiškinami sistemiškai. Tačiau ši išvada nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ar pripažinti, kad šiame sprendime sutarties 2.5 punkto sąlygų taikymo aiškinimas būtų iš esmės neteisingas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties 2.2, 2.3 punktų keitimo bei 2.5 punkto naikinimo, turi būti įvertintas faktinis būtinas vaikams teiktino išlaikymo dydis pagal šalių pateiktus duomenis, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką.

45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

46. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

48. Nagrinėjamoje byloje sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose šalys iš esmės buvo susitarusios, kad ieškovo teikiama kiekvienam vaikui išlaikymo suma sudarys po 250 Eur per mėnesį. Ši sutartis buvo patvirtinta teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Minimali mėnesinė alga nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo 607 Eur (po mokesčių – 437 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Nuo 2020 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui yra skiriama ir mokama 60,06 Eur (1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio x 39 Eur) universali išmoka vaikui (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“). Minimalus vaikui teiktinas išlaikymo dydis nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo 376,94 Eur (437 Eur – 60,06 Eur). Dėl to neįrodinėtinas vieno iš tėvų teiktinas vaikui išlaikymo dydis nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo 188,47 Eur (376,94 / 2) per mėnesį.

49. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad šalys sutarties 2.2 ir 2.3 punktais susitarė dėl pagrindinės 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ieškovo teikiamos išlaikymo sumos, kuri buvo didesnė, negu tuo metu egzistavęs neįrodinėtinas vieno iš tėvų teiktino išlaikymo vaikui dydis. Taigi nesutiktina su atsakovės atskirojo skundo argumentu, kad sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose susitartas išlaikymo dydis tik iš dalies užtikrina būtinuosius vaikų poreikius.

50. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į sutarties 2.4 punktą, kuriuo šalys, atsižvelgdamos į tai, kad šalys sutaria rūpintis vaikais pagal nustatytą ir šalių suderintą bendravimo su nepilnamečiais vaikais grafiką, kiekvienas iš tėvų įsipareigojo užtikrinti su juo atitinkamą laikotarpį gyvensiančių vaikų kasdienius ir kitus poreikius. Taigi ieškovas, be 2.2 ir 2.3 punktuose numatytos išlaikymo sumos, taip pat įsipareigojo užtikrinti vaikų kasdienius ir kitus poreikius tuo metu, kai jie pagal bendravimo tvarką leis laiką kartu su juo.

51. Pagal sutarties 2.5 punktą šalys susitarė, kad visos papildomos ir būtinosios, pagrįstos išlaidos, susijusios su vaikų sveikatos priežiūros sąnaudomis, vaikų gyvenimo sąlygų gerinimu (kompiuteris, telefonas ir kitos šalių suderintos išlaidos), papildomu ugdymu (korepetitoriai, žinių gilinimas kitais būdais), suderintos iš anksto el. paštu, tarpusavyje bus dalijamos pusiau pagal faktą, pateiktus dokumentus (med. išrašus, sąskaitas, mokėjimo kvitus).

52. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2.5 punkte numatytų papildomų ir būtinų išlaidų vaikų sveikatos priežiūrai, gyvenimo sąlygų gerinimui ir ugdymui teikimo sąlyga yra išankstinis abiejų šalių susitarimas dėl šių konkrečių išlaidų el. paštu. Taigi 2.5 punkte nurodytos išlaidos nuo 2.2 ir 2.3 punktuose nurodytų, konkrečia periodine suma apibrėžtų išlaidų, skiriasi tuo, kad jos priklauso nuo tam tikros konkrečios situacijos (vaiko liga, papildomas ugdymas, nauja technika), bet nėra pastovios ar periodinės, ir abi šalys turi dėl šių išlaidų iš anksto susitarti, t. y. abi pritarti šioms išlaidoms.

53. Ieškovas savo reikalavimą dėl 2.5 punkto panaikinimo būtent ir grindė aplinkybe, kad atsakovė papildomas išlaidas apskaičiuoja ir jų mokėjimo tvarką nustato vienašališkai ir ieškovą apie mokėtinas sumas informuoja jau patyrusi šias išlaidas, nederindama nei papildomų išlaidų poreikio, nei tikslingumo, nei ieškovo galimybių mokėti, todėl ieškovas negali planuoti savo išlaidų ir gaunamų pajamų proporcingai skirti visiems išlaikytiniams. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, kad šioms išlaidoms yra būtinas ir ieškovo pritarimas, tik tokiu atveju jos taptų priverstinai vykdytinomis.

54. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad sutarties 2.2, 2.3 punktų ir 2.5 punkto sąlygos dėl išlaikymo yra nelygiavertės, nes 2.2 ir 2.3 punktų sąlygos yra imperatyvios, tuo tarpu 2.5 punkto sąlyga yra dispozityvi bei priklausanti nuo tam tikrų aplinkybių. Dėl to negalima sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad atsisakydama 2.5 punkto ir vietoje jo prašydama 2.2 ir 2.3 punktuose nustatytą išlaikymo dydį padidinti beveik dvigubai, ji neprašo išlaikymo dydžio padidinimo, o prašo tik išlaikymo formos pakeitimo.

55. Šios nutarties 49 punkte konstatuota, kad sutarties 2.2 ir 2.3 punktais šalių sutartas ieškovo teikiamo išlaikymo dydis vaikams buvo didesnis už neįrodinėtiną minimalų vaikui teiktino išlaikymo dydį. Nors šiuo metu (nuo 2024 m. sausio 1 d.) šis dydis pagal minimalią mėnesinę algą ir universalią išmoką vaikui reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus yra padidėjęs iki 306,36 Eur per mėnesį (709 Eur dydžio mėnesinė alga po mokesčių – 96,25 Eur universali išmoka vaikui), tačiau įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs priteisto išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, indeksavimo institutą, kuris apsaugo vaikų interesą, kad jiems priteistas išlaikymas išlaikytų tokią pačią perkamąją galią. Į šią aplinkybę pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas. Dėl to atsakovė, prašydama padidinti ieškovo periodinėmis išmokomis vaikams teiktino išlaikymo dydį iki 464,49 Eur ir 474,90 Eur per mėnesį, turi pateikti duomenis, patvirtinančius tiek išlaidas, viršijančias šiuo metu egzistuojantį 306,36 Eur minimalų išlaikymo vaikui dydį, tiek ir duomenis apie iš esmės pasikeitusius vaikų poreikius ir pasikeitusią ieškovo bei atsakovės turtinę padėtį.

56. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su vaikų poreikiais ir šalių finansine padėtimi, ir pagrįstai nustatė, kad atsakovė neįrodė CK 3.201 straipsnyje numatytų pagrindų priteisto išlaikymo dydžio vaikams pakeitimui. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodė jokių aplinkybių ir įrodymų, kurie patvirtintų šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su vaikų poreikių ir šalių finansinės padėties pasikeitimo įvertinimo, neteisėtumą ar nepagrįstumą. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pakeisti sutarties 2.2 ir 2.3 punktus bei panaikinti 2.5 punktą.

Dėl sutarties sąlygų, susijusių su skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka

57. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

59. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

60. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

61. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo ir vertino abiejų šalių prašymus, susijusius su ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos sąlygų pakeitimu. Vienas iš pagrindinių teismo argumentų, dėl kurių jis nepakeitė sutarties 3.3 punkto ir neįtvirtino imperatyvios ieškovo pareigos du kartus per savaitę pasiimti vaikus iš mokyklinio ugdymo įstaigų ir nuvežti vaikus kitą dieną į ugdymo įstaigas iki 8 val., buvo aplinkybė, kad tokiu atveju vaikai privalėtų du kartus per savaitę praleisti vieno iš tėvų namuose, o kitą pusę ugdymo savaitės laiko – kito iš tėvų namuose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks nepastovumas vaikams gali turėti neigiamą įtaką, nes tokia situacija iš esmės neleistų susiformuoti pastoviai rutinai, vienodam vaikų dienos režimui, galėtų turėti neigiamos įtakos ir vaikų mokyklinio ugdymo rezultatams.

62. Atsakovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su teismo argumentais, dėl kurių jis nepakeitė sutarties 3.3 punkto dispozityvios sąlygos, nepateikė jokių duomenų ir motyvų, kurie paneigtų minėtą teismo išvadą dėl tokios tvarkos įtakos vaikų ugdymui ir dienos režimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad toks privalomos maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas gali neatitikti geriausių vaikų interesų, nes sutarties 3.3 punkte numatytą ieškovo bendravimo teisę pakeitus jo pareiga, vaikai savo gyvenamąją vietą turės keisti du kartus per savaitę, jų privalomojo ugdymo dienomis. Vaikams šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, jų ugdymas mokyklinėse įstaigose yra tik prasidėjęs, todėl tokia dažna gyvenamosios vietos kaita gali neužtikrinti disciplinos įgūdžiams susiformuoti. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pakeisti sutarties 3.3 punktą.

63. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, dėl kurių jis atsisakė papildyti sutartį atsakovės siūlomu 3.25 punktu, pagal kurį bendravimas su vaikais abiejų tėvų turi būti derinamas su vaikų ugdymo grafiku ir ieškovas privalo užtikrinti vaikų būrelių ir kitų užklasinių veiklų lankymą pagal atsakovės iš anksto pateiktą grafiką. Pažymėtina, kad ši sąlyga yra susijusiu ne tiek su skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, kiek su vaikų auklėjimu ir ugdymu. Taigi papildomas įpareigojimas ieškovui užtikrinti vaikų užklasinių veiklų lankymą pripažintinas pertekliniu. Dėl to atsakovės apeliacinio skundo reikalavimai, susiję su ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos sąlygomis, netenkintini.

64. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad sutarties 3.21 punkto papildymas, nustatant ieškovui pareigą, atsisakius pagal nustatytą grafiką slaugyti vaikus, kompensuoti atsakovei jos praradimus dėl nedarbingumo 14,17 Eur už kiekvieną dieną, nėra objektyvus.

65. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino aplinkybę, kad ne visada vykdo sutarties 3.21 punkte nustatytą pareigą, vaikams susirgus, juos slaugyti ir dėl to nebūti darbe pagal nedarbingumo pažymėjimą. Šios aplinkybės neginčija ir apeliaciniame skunde. Atsakovė nagrinėjamoje byloje pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių laikotarpius, kada dėl vaikų ligos ji turėjo nedarbingumą, koks buvo jos gaunamo darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo išmokų, skirtų už nedarbingumą dėl vaiko slaugymo, skirtumas (el.b., failas 2, l. 197-202).

66. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutarties 3.21 punktas pagrįstai papildytas kompensacija atsakovei už tą laikotarpį, kurį ieškovas nevykdė savo pareigos prisidėti prie vaiko slaugymo, nes atsakovė viena dėl nedarbingumo laikotarpių objektyviai patiria nuostolius – gauna mažesnį darbo užmokestį. Priešingai, negu ieškovas teigia apeliaciniame skunde, tai nėra baudinių sankcijų ieškovui taikymas, bet prarastų pajamų atsakovei atlyginimas už tą laikotarpį, kurį ieškovas nevykdė savo pareigos prisidėti prie vaiko slaugymo. Tačiau sprendimu patvirtinta 14,17 Eur kompensacija už dieną buvo nustatyta pagal dabartinį atsakovės gaunamo darbo užmokesčio ir įstatymo numatytų išmokų už nedarbingumo laikotarpį skirtumą. Pripažintina, kad ši 14,17 Eur suma gali pasikeisti, pasikeitus atsakovės gaunamam darbo užmokesčiui arba pasikeitus teisės aktams, kurie reglamentuoja išmokų už nedarbingumo laikotarpius apskaičiavimo tvarką ir dydį.

67. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti sutarties 3.21 punkto papildymą, vietoje 14,17 Eur už kiekvieną darbo dieną, nustatant, kad: „Tėvui atsisakius pagal nustatytą grafiką slaugyti vaiką (-us), tėvas per protingą terminą nuo pareikalavimo kompensuoja motinai jos praradimus dėl nedarbingumo, kurie sudaro pusę sumos, apskaičiuojamos iš vieno mėnesio vaikų motinos gaunamo darbo užmokesčio atėmus to mėnesio, kada dėl vaiko slaugymo motina buvo nedarbingume, gautas pajamas (darbo užmokesčio ir nedarbingumo išmokos sumą)“.

Dėl procesinės bylos baigties

68. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria papildytas sutarties 3.21 punktas, nustatant, kad „Tėvui atsisakius pagal nustatytą grafiką slaugyti vaiką (-us), tėvas per protingą terminą nuo pareikalavimo kompensuoja motinai jos praradimus dėl nedarbingumo, kurie sudaro pusę sumos, apskaičiuojamos iš vieno mėnesio vaikų motinos gaunamo darbo užmokesčio atėmus to mėnesio, kada dėl vaiko slaugymo motina buvo nedarbingume, gautas pajamas (darbo užmokesčio ir nedarbingumo išmokos sumą)“, o likusią teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

69. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

71. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu iš dalies buvo tenkintas tiek ieškovo ieškinys, tiek ir atsakovės priešieškinis, taip pat buvo atmesti abiejų šalių reikalavimai, susiję su vaikų išlaikymo klausimais, šalių bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė.

72. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš esmė abiejų šalių apeliaciniai skundai buvo atmesti, patikslinant tik vieno teismo sprendimu papildyto sutarties punkto formuluotę, sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalims nepaskirstytinos.

73. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

netenkinti atsakovės I. R. apeliacinio skundo, ieškovo S. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo papildytas sutarties 3.21 punktas, ir šią dalį išdėstyti taip:

Papildyti sutarties 3.21 punktą: „Tėvui atsisakius pagal nustatytą grafiką slaugyti vaiką (-us), tėvas per protingą terminą nuo pareikalavimo kompensuoja motinai jos praradimus dėl nedarbingumo, kurie sudaro pusę sumos, apskaičiuojamos iš vieno mėnesio vaikų motinos gaunamo darbo užmokesčio atėmus to mėnesio, kada dėl vaiko slaugymo motina buvo nedarbingume, gautas pajamas (darbo užmokesčio ir nedarbingumo išmokos sumą)“.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta PetkuvienėAndrius VerikasRenata Volodko